Naujažodžiai su dėmeniu „(-)tinkl-“

JURGITA GIRČIENĖ Lietuvių kalbos institutas NAUJAŽODŽIAI SU DĖMENIU (-)TINKL- ESMINIAI ŽODŽIAI: naujažodis, naujadaras, darybos: lizdas, būdas, tipas, kategorija, reikšmė, (priešdėlio, priesagos, galūnės) vedinys, dūrinys. Pastarąjį dešimtmetį vartosenoje pasirodė per šimtą dvidešimt naujažodžių1 – naujų darinių, turinčių dėmenį (-)tinkl-, pvz.: ikitinklinis, įtinklinti, tinklaraštininkauti, tinklumas, tinklalapynas, supertinklas, tinklaerdvė, plepatinklis, mikrotinklaraštininkas. Jie yra šio straipsnio objektas: atliekama kokybinė ir kiekybinė 123 naujažodžių2 struktūros ir vartosenos analizė – pasiskirstymas pagal kalbos dalis, kilmę, darybos būdus ir tipus, darybos kategorijas. Aptariami naujų darinių tipiškumo ir (glaustai) su jais susiję santykio su įvairiašakniais dubletiniais naujaisiais skoliniais, jų funkcijų bei leksikalizacijos ir socializacijos, t. y. įsitvirtinimo kalbos sistemoje ir vartosenoje, klausimai. 1. Pirmiausia pasakytina, kad straipsnyje aptariamus naujažodžius vienijantį dėmenį – daiktavardį tinklas (angl. network) taip pat galima laikyti neologizmu, tik, skirtingai nei tiriamajai imčiai priklausančios naujosios leksemos, jis priskirtinas naujosioms sememoms. Skaitmeniniame amžiuje šis žodis yra įgavęs naują – interneto – reikšmę3: kompiuterijos žodynuose 1 Naujažodis straipsnyje tradiciškai suprantamas kaip bet koks pasirodęs naujas žodis. Neologizmas gali būti naujai pasiskolintas, naujai pasidarytas arba radęsis kaip semantinės raidos pasekmė. Lietuvių kalbotyroje jie paprastai vadinami naujaisiais skoliniais, naujadarais, semantiniais neologizmais. Naujadaras tradiciškai suprantamas siauriau: tai naujažodis, atsiradęs dėl žodžių darybos, t. y. naujas darinys (žr.: Urbutis 1978: 28–29; Jakaitienė 1980: 82–84; Offord 2001: 98; Girčienė 2006: 74–75 ir kt.). 2 Tiek naujažodžių su dėmeniu (-)tinkl- aptikta rašytinėje ir elektroninėje vartosenoje iki 2011 m. rugpjūčio mėn. Siekiant generalinės visumos, pagal bendrąją interneto paieškos sistemą Google papildomai buvo tikrinama visa galima darybos paradigma, apimanti visus hipotetinius daiktavardžio tinklas vedinius bei dūrinius. 3 Plg. Miliūnaitė 2010: 109; šį atvejį būtų galima interpretuoti ir kaip terminologizuotą bendrinės kalbos žodžio tinklas reikšmę, t. y. „susisiekimo, kelių, ryšių ir kt. linijų sistema“ (DLKŽ, LKŽ). J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-)tinkl- 165 tinklas apibrėžiamas kaip „grupė kompiuterių ir kitų įrenginių, sujungtų ryšio linijomis taip, kad būtų galimas keitimasis duomenimis tarp jų“, o „didžiausiu kompiuterių tinklu laikomas internetas“ (EKŽ). Suprantama, kad daugelis kompiuterijos termino tinklas dar ybos lizdui priklausančių naujadarų taip pat yra kompiuterijos terminai, atliekantys referentinę funkciją. Pažymėtina, kad nemaža jų dalis radosi kaip įvairiašaknių naujųjų skolinių atitikmenys, pvz.: tinklalapis ((veb)peidžas, angl. web page), žiniatinklis (vebas, angl. World Wide, Web), potinklis (subnetas, angl. subnet, subnetwork), tinklaraštis (blogas, angl. blog). 2. Tarp naujažodžių, kaip ir įprasta nominacijos plėtros tarpsniais (Цуруна 1984: 181; Cichocki 1996: 779), vyrauja daiktavardžiai (77 proc.; pvz., videotinklaraštininkas). Veiksmažodžiai retesni beveik šešis kartus (14 proc.; pvz., tinklėti), būdvardžiai – vienuolika kartų (7 proc.; pvz., tinklaveikinis), prieveiksmių tėra vos keletas (2 proc.; pvz., žiniatinkliškai). 1 PAV. Pasiskirstymas pagal kalbos dalis (proc.) 3. Daugumas (80 proc.) naujų darinių yra lietuviški, pvz., tinkladraugis. Tik penktadalis (20 proc.) naujadarų yra hibridiniai, t. y. turi ir skolintą elementą, pvz., fototinklaraštis (plg. skolinį fotoblogas, angl. photoblog). Tarp hibridinių darinių daugiausia dūrinių (16; pvz., megatinklas), beveik tris kartus mažiau tarptautinių priešdėlių vedinių (6; pvz., subtinklas), rečiausi – naujadarai, turintys nelietuviškų priesagų (3; pvz., tinklistas). 166 KALBOS KULTŪRA | 84 4. Daugumas aptariamųjų naujadarų laikytini tipiškais dariniais. Jie atsto-vauja visiems darybos būdams4 (žr. 2 pav.). 2 PAV. Naujadarų pasiskirstymas pagal darybos būdus (procentais) Apie pusę (48 proc.) naujadarų yra dūriniai, pvz., tinklažmogis. Mažiau nei trečdalis (16) iš 59 dūrinių yra hibridiniai, pvz., skautatinklis. Pastebėtina, kad apie pusę tokių dūrinių sudaro anksčiau lietuvių kalbos žodžių darybai buvę nebūdingi dūrinių ir tarptautinių dėmenų hibridai, pvz., videotinklaraštis. 53 dūrinių vienas sandas yra daiktavardis tinklas, 6 – tinklaraštis, pvz.: darbatinklis, pseudotinklaraštis. Pažymėtina, kad sudurtinį kamieną turi dar daugiau naujadarų, kurie kartu su dūriniais sudaro daugiau nei pusę tiriamosios naujažodžių imties – iš viso 73 vienetus, nes 14 (keliapakopių) dūrinių yra vedinių pamatiniai žodžiai, pvz., fototinklaraštininkas, tinklaraštėti. Gausūs dūrinių vediniai vertintini kaip naujas darybos polinkis, jis išryškėjo pastaraisiais dešimtmečiais (Keinys 1979: 155; Gaivenis 1980: 31; Mikelionienė 2000: 10–12, 17; Girčienė 2005: 53–54 ir kt.). Tai greičiausiai lemia komunikaciją lengvinančios tikslesnės nominacijos poreikis, pasireiškiantis siekiu artinti darinio leksinę ir darybos reikšmę (plačiau žr. Girčienė 2005: 54 ir kt.)5. Tokie procesai būdingi ir kitoms 4 Sangražiniai vediniai atskiro darybos būdo atstovais laikomi pagal DLKG: 406–409. 5 Vartojant darinį kaip leksikos vienetą, atrodytų, jo motyvacija, iš pačios darinio sandaros išplaukianti reikšmė turėtų likti šešėlyje (Gaivenis 1996: 31). Tačiau dariniai yra antriniai nominaciniai vienetai, kuriuose užfiksuota informacija ne tik apie tam tikrą tikrovės objekta, bet ir apie tam tikrus santykius, esančius tarp tikrovės dalykų bei juos pavadinančių žodžių (Jakaitienė 1988: 24, 92). Kol darinio motyvacija tebėra aiški, jo funkcionavimas vis J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-)tinkl- 167 3 PAV. Priesagų pasiskirstymas pagal vedinių skaičių kalboms (Picone 1996: 15) (daiktavardiniai dėriniai plačiau aptariami daiktavardžių darybos analizės poskyryje 5.1). delto skiriasi nuo paprastojo žodžio. Žodžio darybos struktūra nurodo jo vartojimo gaires, kliudo leksinei reikšmei išeiti už tam tikrų ribų (Urbutis 1978: 56–64). Iš įvairių leksikos variantų vartosenoje paprastai įsigali tie, kurių garsinis pavidalas yra neklaidinantis ir maksimaliai informatyvus (Urbutis 1978: 63–65; Haugenas 1994: 23; Skardžius 1997: 79–80; Girčienė 2005: 107–127). 168 KALBOS KULTŪRA | 84 Už dūrinius nedaug retesni (36 proc.) priesagų vediniai, pvz., tinklija. Apie dešimtadalis (11 proc.) naujų darinių sudaro priešdėlių vediniai, pvz., betinklis. Labai reti sangrąžiniai (3 proc.; pvz., įsitinklinti)6 ir galūnių (2 proc.) vediniai, pvz., tinklius. 64 vedinių darybai iš viso panaudota 20 skirtingų priesagų, iš kurių trys nelietuviškos (žr. 3 pav.); 12 skirtingų priešdėlių, iš kurių penki svetimkilmiai: po du priešdėlių ne- ir super- vedinius; po vieną be-, į-, iš-, po-, už-; anti-, inter-, meta-, sub- vedinį; 2 skirtingos galūnės: po vieną -is ir -us vedinį. Tarp vedinių vyrauja vardažodiniai dariniai (73 proc.; 47), veiksmažodiniai vediniai sudaro mažiau nei trečdalį (27 proc.; 17). Iš 3 paveikslo matyti, kad dariausi formantai – priesagos -imas ir -ininkas. 5. Jau minėta, kad daugumą tiriamųjų naujažodžių su dėmeniu (-)tinkl- sudaro daiktavardžiai, todėl jiems toliau ir bus skiriama daugiausia dėmesio. Tarp 95 daiktavardžių taip pat vyrauja dūriniai (62 proc.), už juos mažiau kaip perpus priesagų vedinių (29 proc.), mažiau nei dešimtadalis – priešdėlių vedinių (7 proc.), patys rečiausi – galūnių vediniai (2 proc.). 5.1. Dauguma (75 proc.) – 44 iš 59 – dūrinių, kaip lietuvių kalboje įprasta (plg. DLKG 151; Keinys 1999: 69), yra padaryti su antruoju daiktavardiniu sandu. Tarp jų populiariausias daiktavardis tinklas – tokį antrąjį sandą turi 21 dūrinys, iš kurių beveik pusė yra su jungiamuoju balsiu, pvz., naudatinklis. Antras pagal dažnumą – naujažodžių imčiai priklausantis sudurtinis žodis tinklaraštis, kuris yra 6 kitų, jau antros pakopos, dūrinių antrasis sandas, pvz., mikrotinklaraštis. Pastebėtina, kad visi tokį antrąjį sandą turintys dūriniai hibridiniai: jų pirmieji sandai yra tarptautiniai elementai foto-, video-, mikro-, makro- ir kt. Šie sudurtiniai daiktavardžiai vartosenoje paprastai konkuruoja ne tik su skoliniu, bet ir dvižodžių lietuviškų jo atitikmeniu: plg. audiotinklaraštis ir audioblogas, garso tinklaraštis. Tarp dūrinių su antruoju sandu tinklas hibridinių yra beveik pusė, pvz., megatinklas. Dalis jų priskirtini netipiškiems, pavienės vartosenos dūriniams, pvz., sociatinklis. Tarp jų esama stilistiškai žymėtų naujažodžių, be referentinės, atliekančių ir emocinę ekspresinę, metalingvistinę funkciją (plg. Jakobson 2004: 10–17 ir t. t.), pvz.: Vargu ar yra prasmė pasaulinį tinklą 6 Tokios morfeminės sandaros žodžiai gali būti laikomi ir priešdėlių vediniais iš sangrąžinių veiksmažodžių, šiuo atveju tinklintis (žr. V. Urbučio įžvalgas apie darinius su nenusistovėjusia darybos pakopų tvarka: Urbutis 1978: 91–93). J. GIRDŽIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-)tinkl- 169 siaurinti ar skaityti pagal jo turinį. Tada reiks ir „paskalatintinklio“, „plepatinklio“, „pornotinklio“ ir t. t. [intern. kom.]. Dauguma antrąjį daiktavardinį sandą turinčių sudurtinių daiktavardžių yra determinatyviniai, t. y. pirmasis jų sandas apibrėžia, susiaurina antrojo sando reikšmę (Urbutis 1961: 68; LKG I: 457; DLKG: 151). Per šeštadalį (13) dūrinių turi antrąjį veiksmažodinį sandą, pvz., tinklavaldą. Tai iš esmės atitinka lietuvių kalbos naujadarų darybos polinkius: teigiama, kad maždaug tik kas penkto dūrinio antrasis sandas remiasi veiksmažodžiais (Keinys 1999: 69). Visų jų pirmasis sandas yra daiktavardinis (tinklas) ir visi jie turi jungiamąjį balsį –a–, išskyrus vieną (tinklokūra, bet vartojamas ir sinonimas tinklakūra). Daugumos aptariamųjų dūrinių pirmuoju sandu tradiciškai pasakomas antruoju sandu reiškiamo veiksmo objektas, pvz., tinklas klaida. Tradiciškai abiem šio tipo dūrinių sandais dažniausiai eina neišvestiniai kamienai, pvz., tinklat arša (plg. Girčienė 2005: 68). Tik du dūriniai turi kitokius sandus: vienas jų – būdvardinį: tinklapalaikis; kitas – išreikštą nesavarankišku tarptautiniu elementu: tinklomatas (žr. Mikelionienė 2000: 132 ir kt.). Apibendrinant dūrinius pasakytina, kad tik keli jų yra jau įsigalėję vartosenoje kompiuterijos terminai, nukonkuravę dubletinius skolinius. Tokiais galima laikyti tinklalapį, tinklaraštį, žiniatinklį. Vartosenoje taip pat plinta naujieji dūriniai tinklavietė, tinklaveika, tinklažmogis. Beje, pastarasis ne tik kaip skolinio internautas atitikmuo: esama tekstų, kur šis naujadaras vartojamas siauresne nei interneto vartotojas specializuota reikšme – tai „jauni 20–29 m. interneto pionieriai, kurie pirmieji nori išbandyti visas naujoves, reikalų tvarkymas internetu – jų kasdienybė; internetas jiems būtinas kaip saviraiškos forma, reikalingas bendrauti, leisti laisvalaikį.“ Plg. kitus nurodomus interneto vartotojų tipus: tikslingieji, socialieji, inertiškieji, konservatyvieji (žr. http://mediametamorfozes.wordpress.com/2011/02/05/inter-neto-vartotoju-paveikslas-lietuvoje-2011-m/). 5.2. Tarp naujų priesaginių daiktavardžių (27), išvestų su 12 skirtingų priesagų, beveik dvigubai daugiau vardažodinių (65 proc.) nei veiksmažodinių (35 proc.) vedinių. Apskritai priesaginiai daiktavardžiai atstovauja šešioms darybos kategorijoms. Gausiausia – vardažodinės ypatybės turėtojų kategorija (31 proc.), kuriai priklauso trijų skirtingų priesagų vediniai. Dariausia iš jų – produktyvi šios kategorijos priesaga –ininkas (plg. DLKG: 94). Šeši nauji dariniai: tinklaraštininkas, fototinklaraštininkas, mikrotinklaraštininkas, videotinklaraštininkas, tinklasaitininkas, tinklaveikininkas, kurių 170 KALBOS KULTŪRA | 84 pamatai taip pat yra naujadarai – (keliapakopiai) dūriniai, turintys dėmenį -tinkl-, įvardija asmenis pagal profesiją, pomėgį ar su jais susijusį dalyką (plg. DLKG: 114). Iš minėtųjų vedinių labiausiai vartosenoje įsigalėjęs pirmasis – referentinę funkciją atliekančio taip pat labai dažno naujojo skolinio blogeris atitikmuo. Kiti naujadarai, turintys dėmenį -tinklarašt- ir įvardijantys siauresnes, dalines sąvokas, taip pat linkę plisti. Dar du vardažodinės ypatybės turėtojų kategorijai priklausantys naujadarai – priesagos -išius vedinys tinkličius ir darinys su tarptautine priesaga -istas – tinklistas yra daiktavardžio tinklas vediniai. Vartosenos duomenys rodo, kad tai vienkartiniai, stilistiškai žymėti naujadarai, atliekantys, be referentinės, ir emocinę ekspresinę, metalingvistinę funkciją, pvz.: Pagal šį terminą galima sudarinėti kitus, tiksliai nusakančius kažkurios kitos srities (netgi pakankamai siauros!) specialistą iki kaulų smegenų (kas pirmas pasakė tinkličius?;-) [intern. kom.]; Tikrai, kreipkis į Algirdą, jis pas mus stiprus tinklistas☺ [intern. kom.]. Pažymėtina, kad žaismingumas, kalbinis žaidimas yra laikomas postmodernizmo epochos, kuriai apskritai itin būdingi neologizmai, išskirtiniu bruožu (Lapenienė 2007; Lyotard 2010: 32 ir kt.). Antra pagal darinių gausą – veiks mų pavadinimų, arba veiksmažodžių abstraktų, kategorija (23 proc.). Jai priskirtini šeši produktyviausios šios kategorijos priesagos -imas (plg. DLKG: 94) vediniai: tinklaraštinimas, tinklaraščiavimas, tinkl(i)avimas(is), tinklėjimas, tinklinimas(is), į(si)tinklinimas. Tai keliapakopiai pavienės vartosenos (išskyrus du paskutinius) dariniai, kurių pamatiniai žodžiai taip pat yra tiriamosios imties naujadarai. Kiek mažiau naujų darinių priklauso ypatybių turėtojų, arba vardažodžių abstraktų, kategorijai (15 proc.). Tai keturi trijų skirtingų priesagų -umas, -ystė ir tarptautinės -izmas vediniai. Vienas jų yra pirmos pakopos darinys – ne visai tipiškas daiktavardžio tinklas vedinys tink#lumas. Šios priesagos vediniai dažniausiai daromi iš būdvardžių (žr. DLKG: 100–101), plg. kitą – keliapakopį – darinį tinkliškumas. Kiti šios kategorijos dariniai, kurių pamatiniais žodžiais eina imties naujadarai tinklaraštystė ir tinklaraštizmas, vertintini kaip stilistiškai žymėti konkuruojantys leksikos variantai, kol kas, kaip ir kiti du, vartosenoje labai reti. Vartosenoje linkę plisti tiek pat naujadarų turinčiai vietų pavadinimų kategorijai (15 proc.) priskirtini priesagų -ija ir -ynas vediniai, kurių darybos pamatas taip pat yra imties naujadaras tinklaraštis: tai tinklaraštynas ir tinklaraštija. Pastarasis, nors ir ne visai tipiškas, sėkmingai konkuruoja su naujuoju skoliniu blogosfera (plačiau žr. Girčienė 2008). J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-)tinkl- 171 6. Apibendrin tinai pasakytina, kad beveik šeštadalis naujažodžių (22), turinčių dėmenį (−)tinkl−, yra kitų naujų darinių, kurie sudaro apie trečdalį visos imties (44), pamatiniai žodžiai. Dauguma jų turi po vieną vedinį, pvz.: tinklažmogis → tinklažmogiškas; tinkl(i)uoti → tinkl(i)avimas; tinklinėti → tinklinėtojas. Keli žodžiai yra dviejų trijų vedinių darybos pamatai, pvz.: tinklaveika → tinklaveikininkas, tinklaveikinis; tinklalapis → tinklalapynas, tinklalapiškas, tinklalapinti. Gausiausias naujo sudurtinio daiktavardžio tinklaraštis darybos lizdas. Šis naujažodis yra net 19 naujų darinių pamatinis žodis, pvz.: tinklaraštis → tinklaraštininkas, tinklaraštiškas, tinklaraštija, tinklaraštynas, tinklaraščiauti, mikrotinklaraštis (visus atvejus žr. naujažodžių sąraše). Jis taip pat yra 8 kelianapokopių darinių dėmuo, pvz.: tinklaraštininkauti, tinklaraštiškai, tinklaraščiauvimas, mikrotinklaraštininkas. Aiškios motyvacijos, sistemiški (sudarantys adekvačią svetimžodžiams sistemą), palyginti ekonomiški ir darūs naujadarai, turintys dėmenį (−)tinklarašt−, sparčiai plinta vartosenoje, geba konkuruoti ne tik su dubletiniais skoliniais, bet ir kitais jų atitikmenimis: plg. tinklaraštis ir blogas, asmenraštis, interneto dienoraštis (plačiau apie skolinių su šaknimi (−)blog− ir įvairiašaknių jų atitikmenų, kurių daugiau nei pusę sudaro turintys dėmenį (−)tinklarašt−, konkurencijos polinkius žr. Girčienė 2008). IŠVADOS Pastarąjį dešimtmetį vartosenoje pasirodė 123 naujažodžiai – nauji dariniai, turintys dėmenį (−)tinkl−, pvz.: įsitinklinti, betinklis, žiniatinkliškai. Tarp jų vyrauja lietuviški naujadarai (80 proc.), hibridiniai dariniai, pvz., megatinklas, sudaro tik penktadalį imties. Nemažai naujadarų radosi kaip referentinę funkciją atliekantys įvairiašaknių naujųjų skolinių atitikmenys, kurių dalis laikytini kompiuterijos terminais, pvz., žiniatinklis (vebas). Taigi žodžių daryba neabejotinai tebelieka svarbi kito naujažodžių radimosi būdo – skolinimosi proceso – atsvara. Esama ir tokių naujų darinių, tarp jų ir postmodernybei itin būdingų stilistiškai konotuotų, atliekančių emocinę ekspresinę, metakalbinę ir kt. funkcijas, kurie nesietini su konkrečiais skoliniais ir kompiuterijos terminais, pvz., plepatinklis. Nominacijos plėtros tarpsniams būdinga, kad tarp naujažodžių vyrauja daiktavardžiai (77 proc.). Daugumas naujadarų laikytini tipiškais dariniais. Iš bendresnių naujų darybos polinkių minėtina anksčiau lietuvių kalbos žodžių darybai nebū- 172 KALBOS KULTŪRA | 84 dingų dūrinių ir tarptautinių dėmenų hibridų, taip pat dūrinių vedinių gausa, pvz. videotinklaraštis, tinklalapynas. Net apie pusę (48 proc.) imties sudaro dūriniai, tarp kurių tradiciškai vyrauja determinatyviniai, turintieji antrąjį daiktavardinį sandą, pvz., tinkladraugis. Sudurtinių žodžių, kurie lietuvių kalbai anksčiau nebuvo tokie būdingi, dažnumas patvirtina pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjusį jų gausėjimo polinkį. Tai greičiausiai lemia komunikaciją lengvinančios tikslesnės nominacijos poreikis – vartosenoje paprastai įsigali naujadarai, kurių garsinis pavidalas yra neklaidinantis ir maksimaliai informatyvus: taip mažinama atminties apkrova, lengvinama naujų žodžių integracija į aktyviosios leksikos fondą. Antri pagal dažnumą (36 proc.) – priesagų vediniai, pvz., tinklija. Apie dešimtadalį (11 proc.) naujų darinių sudaro priešdėlių vediniai, pvz., potinklis. Labai reti sangražiniai (3 proc.) ir galūnių (2 proc.) vediniai. Vedinių darbai iš viso panaudota 20 skirtingų priesagų, 12 priešdėlių ir 2 galūnės. Dariausi formantai – priesagos –imas ir –ininkas: rasta po šešis vedinius, priskirtinus veiksmažodžių abstraktų (pvz., tinklaraštinimas) ir vardažodinės ypatybės turėtojų (pvz., tinklaraštininkas) kategorijoms. Beveik šeštadalis naujažodžių, turinčių elementą (-)tinkl-, yra kitų naujų darinių, sudarančių per trečdalį visos imties (36 proc.), pamatiniai žodžiai. Gausiausias naujo sudurtinio daiktavardžio tinklaraštis darybos lizdas (27). Spartūs leksikalizacijos ir socializacijos procesai – darybos šakojimasis, didelis dalies naujadarų, pvz.: tinklalapis, tinklaraštis, tinklaraštininkas, tinklavietė, žiniatinklis, vartosenos dažnumas, gebėjimas konkuruoti su įvairiašakniais skoliniais ir kitais jų atitikmenimis, daugumai naujažodžių su dėmeniu (-)tinkl- palankus elektroninis diskursas leidžia kalbėti apie naujažodžių autorių kalbinę bei visuomeninę įžvalgą ir galimą tolesnę plėtrą. ABĖCĖLINIS NAUJAŽODŽIŲ SU DĖMENIU (-)TINKL- SĄRAŠAS antitinklaraštis audiotinklaraštis betinklis darbatinklis fototinklaraštininkas fototinklaraštis ikitinklinis infotinklas intertinklas intratinklas išsitinklinti ištinklinti į(si)tinklinimas įsitinklinti įtinklinti makrotinklaraštis megatinklas metatinklas mikrotinklaraštininkas mikrotinklaraštis naudatinklis J. GIRCĖNIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-)tinkl- 173 naujientinklis neįtinklinti netinkliškas paskalatinklis plepatinklis poptinklas pornotinklis potinklis pseudotinklaraštis pseudotinklas skautatinklis sociatinklis soctinklas subtinklas supertinklaraštis supertinklas tarptinklis tarputinklis tauškatinklis tinkl(i)avimas(is) tinkl(i)uoti tinkladarbis tinkladarys tinkladienis tinkladirbis tinkladraugis tinklaerdvė tinklagarsis tinklagriuva tinklaknygė tinklakūra tinklalaidė tinklalapinti tinklalapis tinklalapiškas tinklalapynas tinklametis tinklapalaikis tinklapis tinklaplokštė tinklaraščiauti tinklaraščiavimas tinklaraščiuoti tinklarašeiva tinklaraš(v)i(s) tinklaraštėti tinklaraštija tinklaraštinimas tinklaraštininkas tinklaraštininkauti tinklaraštinis tinklaraštinti tinklaraštis tinklaraštiškai tinklaraštiškas tinklaraštizmas tinklaraštynas tinklaraštystė tinklasaitininkas tinklasklaida tinklatarša tinklautojas tinkl[avaizdis] tinklavald[a] tinklavaldis tinklavardis tinklavedis tinklaveika tinklaveikininkas tinklaveikinis tinklavietė tinklažina tinklažmogis tinklažmogiškas tinklėjimas tinklėti tinklija tinklinėti tinklinėtojas tinklingas tinklinimas(is) tinklintis tinklintojas tinklinukas tinklis tinklistas tinklišius tinkliškumas tinklius tinklokūra tinklომatas tinklumas užsitinklinti užtinklinti videotinklaraštininkas videotinklaraštis vieštinklis virštinklis visatinklis žiniatinklinis žiniatiklis žiniatinkliškai LITERATŪRA Cichocki W. 1996: Data Analysis. – Contact Linguistics 1 (HSH 12.1), Berlin–New York, 776–787. DLKG 1997: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 174 KALBOS KULTŪRA | 84 DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas. Prieiga per internetą: http://www.lki.lt/dlkz. EKŽ – Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 2-as papildytas leidimas, Vilnius: TEV, 2008. Prieiga per internetą: http://www.likit.lt/term/enc.html (žiūrėta 2011 m. rugpjūčio mėn.). Gaivenis K. 1980: Naujadarai ir naujažodžiai. – Mokslas ir gyvenimas 2, 31. Gaivenis K. 1996: Kalbiniai ir loginiai terminų reikalavimai. – Terminologija 3, 26–38. Girčienė J. 2005: Naujųjų skolinių atitikmenys: struktūra ir vartosena, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Girčienė J. 2006: Verstinės literatūros naujažodžiai. – Kalbos kultūra 79, 74–90. Girčienė J. 2008: Naujieji svetimžodžiai su šaknimi blog- ir jų atitikmenys. – Kalbos kultūra 81, 50–64. Haugenas E. 1994: Kalbotyra ir kalbos planavimas. – Sociolingvistika ir kalbos kultūra, Vilnius: Gimtoji kalba. Jakaitienė E. 1980: Lietuvių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas. Jakaitienė E. 1988: Leksinė semantika, Vilnius: Mokslas. Jakobson R. 2004: Lingvistika ir poetika. – Baltos lankos 18–19, 5–49. Keinys S. 1979: Galūninė terminų daryba. – Lietuvių kalbotyros klausimai 19, 155–183. Keinys S. 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai: Šiaulių universitetas. Lapėnienė D. 2007: Žodžiai ir prasmės perteikiant postmodernistinę realybės sampratą. Prieiga per internetą: http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:rc6O21MAmtcJ:www.lhpa.net/files/Straipsniai/Lapenaite_Zodziai_ir_prasmes.doc+Dalia+Lap%C4%97nien%C4%97+%C5%BDOD%C5%BDIAI+IR+PRASM%C4%96S+PERTEIKIANT+POSTMODERNISTIN%C4%98+REALYB%C4%96S+S%C4%84MPRAT%C4%84&cd=7&hl=lt&ct=clnk&gl=lt (žiūrėta 2011 m. rugpjūčio mėn.). Lyotard J. F. 2010: Postmodernus būvis, Vilnius: Baltos lankos. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas, t. 1–20, 1941–2002, elektroninis variantas (2005). Prieiga per internetą: http://www.lkz.lt. Mikelionienė J. 2000: Naujoji lietuvių kalbos leksika (daktaro disertacija), Kaunas, VDU. Miliūnaitė R. 2010: Bendrinės kalbos normintojai ir besikurianti skaitmeninio modernizmo visuomenė. – Kalbos kultūra 83, 98–118. Offord M. 2001: French Words: Past, Present and Future, Clevedon etc.: Multilingual Matters. J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-)tinkl- 175 Picone M. 1996: Anglicisms, Neologisms and Dynamic French, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Skardžius P. 1997: Rinktiniai raštai 2. Bendrinė kalba ir jos vartojimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Urbutis V. 1961: Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba. – Dabartinė lietuvių kalba, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 65–121. Urbutis V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. Цурупа Л. Ю. 1984: Некоторые наблюдения над УСНФХ английского языка. – Исследование семантических структур слов и их сочетаемости, Москва: МГПИ. Gauta 2011 11 04 NEOLOGISMS WITH THE COMPONENT (-)TINKL- Summary The paper examines the structure and usage of 123 recently adopted neologisms, or new words, with the element –tinkl– from the quantitative and qualitative point of view. The analysis focuses on new coinages within the word-building entry of the noun tinklas (‘network’) and their distribution according to part of speech, origin, ways and types of word-building. An attempt is made to discuss issues of typicality of new coinages as well as related issues of their relationship with alternative new loan words (containing various roots), functions as well as lexicalisation and socialization, or their entrenchment in the language system and actual usage. As an established tendency in periods of nomination development, among neologisms nouns clearly prevail (77 per cent). A large number of neologisms have emerged as equivalents of new loan words performing a referential function, e.g. žiniatinklis (also webas) (‘web’). Therefore, it seems natural that Lithuanian coinages make up the majority (80 per cent) of all researched neologisms. Thus word building remains an important counterpart of borrowing, the other way of emerging neologisms. However, we also have neologisms which could be hardly related to any specific loan words, including words with stylistic connotations, performing an emotive and expressive, metalinguistic and other functions, characteristic of post-modern society, e.g. plepatinklis (~‘chatter-web’). Most neologisms should be treated as typical coinages. About half of them (48 per cent) are compounds, e.g. tinkladraugis (~‘web-pal’). The abundance of compounds, which previously were not so frequent in Lithuanian, has confirmed 176 KALBOS KULTŪRA | 84 a clearly identifiable tendency in their increase during the last decades. It might be concerned with a need to more detailed nomination, which makes our communication easier. The need is seen in an attempt to bring lexical and derivational meanings closer to each other. The second most frequent neologisms are suffixal derivatives (36 per cent), e.g. tinklija. About one tenth (11 per cent) of new coinages are prefixal derivatives, e.g. potinklis (‘subweb’). Reflexive and inflectional derivatives are very rare. Most productive are the formants –imas and –ininkas building abstract verbs and carriers of features, e.g. tinklaraštinimas (‘putting up on the webpage’), tinklaraštininkas (‘author of a webpage’). Other new coinages (about one third of all the data) constitute the derivational basis of almost one sixth of the neologisms with the element (–)tinkl-. Of all derivational entries, the most abundant is the derivational entry of the noun tinklaraštis (‘webpage’, 27 coinages), e.g. tinklaraštis → tinklaraštininkas, tinklaraštinis, tinklaraštija, tinklaraštynas, audiotinklaraštis. Fast processes of lexicalisation and socialisation, which include the emergence of new derivational patterns, particularly frequent usage of some neologisms, competitiveness with loan words consisting of various roots and with their equivalents, electronic discourse favourable to many neologisms with the element (–)tinkl- lead to a discussion about linguistic insights of individual authors and the society and further development of the paradigm. KEY WORDS: neologism, new coinage, word-building: entry, way, type, category, meaning, (prefixal, suffixal, inflectional) derivative, compound. JURGITA GIRČIENĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-)tinkl- 177