scieee Open visual document viewer

Naujažodžiai su dėmeniu „(-)tinkl-“

Jurgita Girčienė

Full text

J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl- 165 JURGITA GIRČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as NAUJAŽODŽIAI SU DĖMENIU (-)TINKL- EsmINIAI žodžIAI: naujažodis, naujada as, da ybos: lizdas, būdas, ipas, ka ego ija, eikšmė, (p iešdėlio, p iesagos, galūnės) edinys, dū inys. Pas a ąjį dešim me į a osenoje pasi odė pe šim ą d idešim naujažo- džių1 – naujų da inių, u inčių dėmenį (-) inkl-, p z.: iki inklinis, į inklin- i, inkla aš ininkau i, inklumas, inklalapynas, supe inklas, inklae d ė, plepa inklis, mik o inkla aš ininkas. Jie y a šio s aipsnio objek as: a liekama kokybinė i kiekybinė 123 naujažodžių2 s uk ū os i a osenos analizė – pasiski s ymas pagal kalbos dalis, kilmę, da ybos būdus i ipus, da ybos ka ego ijas. Ap a iami naujų da inių ipiškumo i (glaus ai) su jais susiję san ykio su į ai iašakniais duble iniais naujaisiais skoliniais, jų unkcijų bei leksikalizacijos i socializacijos, . y. įsi i inimo kalbos sis emoje i a o- senoje, klausimai. 1. Pi miausia pasaky ina, kad s aipsnyje ap a iamus naujažodžius ienijan- į dėmenį – daik a a dį inklas (angl. ne wo k) aip pa galima laiky i neo- logizmu, ik, ski ingai nei i iamajai imčiai p iklausančios naujosios lek- semos, jis p iski inas naujosioms sememoms. Skai meniniame amžiuje šis žodis y a įga ęs naują – in e ne o – eikšmę3: kompiu e ijos žodynuose 1 Naujažodis s aipsnyje adiciškai sup an amas kaip be koks pasi odęs naujas žodis. Neolo- gizmas gali bū i naujai pasiskolin as, naujai pasida y as a ba adęsis kaip seman inės aidos pasekmė. Lie u ių kalbo y oje jie pap as ai adinami naujaisiais skoliniais, naujada ais, se- man iniais neologizmais. Naujada as adiciškai sup an amas siau iau: ai naujažodis, a si adęs dėl žodžių da ybos, . y. naujas da inys (ž .: U bu is 1978: 28–29; Jakai ienė 1980: 82–84; O o d 2001: 98; Gi čienė 2006: 74–75 i k .). 2 Tiek naujažodžių su dėmeniu (-) inkl- ap ik a ašy inėje i elek oninėje a osenoje iki 2011 m. ugpjūčio mėn. Siekian gene alinės isumos, pagal bend ąją in e ne o paieškos sis emą Google papildomai bu o ik inama isa galima da ybos pa adigma, apiman i isus hipo e inius daik a a džio inklas edinius bei dū inius. 3 Plg. Miliūnai ė 2010: 109; šį a ejį bū ų galima in e p e uo i i kaip e minologizuo ą bend inės kalbos žodžio inklas eikšmę, . y. „susisiekimo, kelių, yšių i k . linijų sis ema“ (DLKŽ, LKŽ). 166 KALbOS KULTūRA | 84 inklas apib ėžiamas kaip „g upė kompiu e ių i ki ų į enginių, sujung ų yšio linijomis aip, kad bū ų galimas kei imasis duomenimis a p jų“, o „didžiausiu kompiu e ių inklu laikomas in e ne as“ (EKŽ). Sup an ama, kad daugelis kompiu e ijos e mino inklas da ybos lizdui p iklausančių naujada ų aip pa y a kompiu e ijos e minai, a liekan ys e e en inę unk- ciją. Pažymė ina, kad nemaža jų dalis adosi kaip į ai iašaknių naujųjų skolinių a i ikmenys, p z.: inklalapis (( eb)peidžas, angl. web page), žinia- inklis ( ebas, angl. Wo ld Wide, Web), po inklis (subne as, angl. subne , subne wo k), inkla aš is (blogas, angl. blog). 2. Ta p naujažodžių, kaip i įp as a nominacijos plė os a psniais (Цу ру- па 1984: 181; Cichocki 1996: 779), y auja daik a a džiai (77 p oc.; p z., ideo inkla aš ininkas). Veiksmažodžiai e esni be eik šešis ka us (14 p oc.; p z., inklė i), būd a džiai – ienuolika ka ų (7 p oc.; p z., inkla eikinis), p ie eiksmių ė a os kele as (2 p oc.; p z., žinia inkliškai). 1 PAV. Pasiski s ymas pagal kalbos dalis (p oc.) 3. Daugumas (80 p oc.) naujų da inių y a lie u iški, p z., inklad augis. Tik penk adalis (20 p oc.) naujada ų y a hib idiniai, . y. u i i sko- lin ą elemen ą, p z., o o inkla aš is (plg. skolinį o oblogas, angl. pho- oblog). Ta p hib idinių da inių daugiausia dū inių (16; p z., mega ink- las), be eik is ka us mažiau a p au inių p iešdėlių edinių (6; p z., sub ink las), ečiausi – naujada ai, u in ys nelie u iškų p iesagų (3; p z., ink lis as). J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl- 167 4. Daugumas ap a iamųjų naujada ų laiky ini ipiškais da iniais. Jie a s o- auja isiems da ybos būdams4 (ž . 2 pa .). 2 PAV. Naujada ų pasiski s ymas pagal da ybos būdus (p ocen ais) Apie pusę (48 p oc.) naujada ų y a dū iniai, p z., inklažmogis. Mažiau nei ečdalis (16) iš 59 dū inių y a hib idiniai, p z., skau a inklis. Pas e- bė ina, kad apie pusę okių dū inių suda o anksčiau lie u ių kalbos žodžių da ybai bu ę nebūdingi dū inių i a p au inių dėmenų hib idai, p z., i- deo inkla aš is. 53 dū inių ienas sandas y a daik a a dis inklas, 6 – ink- la aš is, p z.: da ba inklis, pseudo inkla aš is. Pažymė ina, kad sudu inį kamieną u i da daugiau naujada ų, ku ie ka u su dū iniais suda o daugiau nei pusę i iamosios naujažodžių im ies – iš iso 73 iene us, nes 14 (ke- liapakopių) dū inių y a edinių pama iniai žodžiai, p z., o o inkla aš i- ninkas, inkla aš ė i. Gausūs dū inių ediniai e in ini kaip naujas da ybos polinkis, jis iš yškėjo pas a aisiais dešim mečiais (Keinys 1979: 155; Gai e- nis 1980: 31; Mikelionienė 2000: 10–12, 17; Gi čienė 2005: 53–54 i k ). Tai g eičiausiai lemia komunikaciją leng inančios ikslesnės nominacijos po eikis, pasi eiškian is siekiu a in i da inio leksinę i da ybos eikšmę (plačiau ž . Gi čienė 2005: 54 i k .)5. Tokie p ocesai būdingi i ki oms 4 Sang ąžiniai ediniai a ski o da ybos būdo a s o ais laikomi pagal DLKG: 406–409. 5 Va ojan da inį kaip leksikos iene ą, a ody ų, jo mo y acija, iš pačios da inio sanda os išplaukian i eikšmė u ė ų lik i šešėlyje (Gai enis 1996: 31). Tačiau da iniai y a an iniai nominaciniai iene ai, ku iuose už iksuo a in o macija ne ik apie am ik ą ik o ės objek- ą, be i apie am ik us san ykius, esančius a p ik o ės dalykų bei juos pa adinančių žodžių (Jakai ienė 1988: 24, 92). Kol da inio mo y acija ebė a aiški, jo unkciona imas is 168 KALbOS KULTūRA | 84 kalboms (Picone 1996: 15) (daik a a diniai dū iniai plačiau ap a iami daik- a a džių da ybos analizės posky yje 5.1). dėl o ski iasi nuo pap as ojo žodžio. Žodžio da ybos s uk ū a nu odo jo a ojimo gai es, kliudo leksinei eikšmei išei i už am ik ų ibų (U bu is 1978: 56–64). Iš į ai ių leksikos a ian ų a osenoje pap as ai įsigali ie, ku ių ga sinis pa idalas y a neklaidinan is i mak- simaliai in o ma y us (U bu is 1978: 63–65; Haugenas 1994: 23; Ska džius 1997: 79–80; Gi čienė 2005: 107–127). 3 PAV. P iesagų pasiski s ymas pagal edinių skaičių J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl- 169 Už dū inius nedaug e esni (36 p oc.) p iesagų ediniai, p z., inklija. Apie dešim adalį (11 p oc.) naujų da inių suda o p iešdėlių ediniai, p z., be inklis. Labai e i sang ąžiniai (3 p oc.; p z., įsi inklin i)6 i galūnių (2 p oc.) ediniai, p z., inklius. 64 edinių da ybai iš iso panaudo a 20 ski ingų p iesagų, iš ku ių ys nelie u iškos (ž . 3 pa .); 12 ski ingų p iešdėlių, iš ku ių penki s e imkilmiai: po du p iešdėlių ne- i supe - edinius; po ieną be-, į-, iš-, po-, už-; an i-, in e -, me a-, sub- edinį; 2 ski ingos galūnės: po ieną -is i -us edinį. Ta p edinių y auja a dažodiniai da iniai (73 p oc.; 47), eiksmažodiniai ediniai suda o mažiau nei eč- dalį (27 p oc.; 17). Iš 3 pa eikslo ma y i, kad da iausi o man ai – p iesa- gos -imas i -ininkas. 5. Jau minė a, kad daugumą i iamųjų naujažodžių su dėmeniu (-) inkl- suda o daik a a džiai, odėl jiems oliau i bus ski iama daugiausia dėmesio. Ta p 95 daik a a džių aip pa y auja dū iniai (62 p oc.), už juos mažiau kaip pe pus p iesagų edinių (29 p oc.), mažiau nei dešim adalis – p iešdė- lių edinių (7 p oc.), pa ys ečiausi – galūnių ediniai (2 p oc.). 5.1. Dauguma (75 p oc.) – 44 iš 59 – dū inių, kaip lie u ių kalboje įp as a (plg. DLKG 151; Keinys 1999: 69), y a pada y i su an uoju daik- a a diniu sandu. Ta p jų populia iausias daik a a dis inklas – okį an ąjį sandą u i 21 dū inys, iš ku ių be eik pusė y a su jungiamuoju balsiu, p z., nauda inklis. An as pagal dažnumą – naujažodžių imčiai p iklausan is su- du inis žodis inkla aš is, ku is y a 6 ki ų, jau an os pakopos, dū inių an asis sandas, p z., mik o inkla aš is. Pas ebė ina, kad isi okį an ąjį sandą u in ys dū iniai hib idiniai: jų pi mieji sandai y a a p au iniai ele- men ai o o-, ideo-, mik o-, mak o- i k . Šie sudu iniai daik a a džiai a osenoje pap as ai konku uoja ne ik su skoliniu, be i d ižodžiu lie u- išku jo a i ikmeniu: plg. audio inkla aš is i audioblogas, ga so inkla aš- is. Ta p dū inių su an uoju sandu inklas hib idinių y a be eik pusė, p z., mega inklas. Dalis jų p iski ini ne ipiškiems, pa ienės a osenos dū iniams, p z., socia inklis. Ta p jų esama s ilis iškai žymė ų naujažodžių, be e e en- inės, a liekančių i emocinę eksp esinę, me aling is inę unkciją (plg. Ja- kobson 2004: 10–17 i . .), p z.: Va gu a y a p asmė pasaulinį inklą 6 Tokios mo eminės sanda os žodžiai gali bū i laikomi i p iešdėlių ediniais iš sang ąžinių eiksmažodžių, šiuo a eju inklin is (ž . V. U bučio įž algas apie da inius su nenusis o ė- jusia da ybos pakopų a ka: U bu is 1978: 91–93). 170 KALbOS KULTūRA | 84 siau in i a skaidy i pagal jo u inį. Tada eiks i „paskala inklio“, „plepa- inklio“, „po no inklio“ i . . [in e n. kom.]. Dauguma an ąjį daik a a - dinį sandą u inčių sudu inių daik a a džių y a de e mina y iniai, . y. pi masis jų sandas apib ėžia, susiau ina an ojo sando eikšmę (U bu is 1961: 68; LKG I: 457; DLKG: 151). Pe šeš adalį (13) dū inių u i an ąjį eiksmažodinį sandą, p z., inkla- alda. Tai iš esmės a i inka lie u ių kalbos naujada ų da ybos polinkius: eigiama, kad maždaug ik kas penk o dū inio an asis sandas emiasi eiks- mažodžiais (Keinys 1999: 69). Visų jų pi masis sandas y a daik a a dinis ( inklas) i isi jie u i jungiamąjį balsį -a-, išsky us ieną ( inklokū a, be a ojamas i sinonimas inklakū a). Daugumos ap a iamųjų dū inių pi - muoju sandu adiciškai pasakomas an uoju sandu eiškiamo eiksmo objek- as, p z., inklasklaida. T adiciškai abiem šio ipo dū inių sandais dažniau- siai eina neiš es iniai kamienai, p z., inkla a ša (plg. Gi čienė 2005: 68). Tik du dū iniai u i ki okius sandus: ienas jų – būd a dinį: inklapa- laikis; ki as – iš eikš ą nesa a ankišku a p au iniu elemen u: inkloma as (ž . Mikelionienė 2000: 132 i k .). Apibend inan dū inius pasaky ina, kad ik keli jų y a jau įsigalėję a - osenoje kompiu e ijos e minai, nukonku a ę duble inius skolinius. Tokiais galima laiky i inklalapį, inkla aš į, žinia inklį. Va osenoje aip pa plin a naujieji dū iniai inkla ie ė, inkla eika, inklažmogis. beje, pas a asis ne ik kaip skolinio in e nau as a i ikmuo: esama eks ų, ku šis naujažodis a o- jamas siau esne nei in e ne o a o ojas, specializuo a eikšme – ai „jauni 20–29 m. in e ne o pionie iai, ku ie pi mieji no i išbandy i isas naujo es, eikalų a kymas in e ne u – jų kasdienybė; in e ne as jiems bū inas kaip sa i aiškos o ma, eikalingas bend au i, leis i lais alaikį.“ Plg. ki us nu o- domus in e ne o a o ojų ipus: ikslingieji, socialieji, ine iškieji, konse - a y ieji (ž . h p://mediame amo ozes.wo dp ess.com/2011/02/05/in e - ne o- a o oju-pa eikslas-lie u oje-2011-m/). 5.2. Ta p naujų p iesaginių daik a a džių (27), iš es ų su 12 ski ingų p iesagų, be eik d igubai daugiau a dažodinių (65 p oc.) nei eiksmažo- dinių (35 p oc.) edinių. Apsk i ai p iesaginiai daik a a džiai a s o auja šešioms da ybos ka ego ijoms. Gausiausia – a dažodinės ypa ybės u ė o- jų ka ego ija (31 p oc.), ku iai p iklauso ijų ski ingų p iesagų ediniai. Da iausia iš jų – p oduk y i šios ka ego ijos p iesaga -ininkas (plg. DLKG: 94). Šeši nauji da iniai: inkla aš ininkas, o o inkla aš ininkas, mik o inkla- aš ininkas, ideo inkla aš ininkas, inklasai ininkas, inkla eikininkas, ku ių J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl- 171 pama ai aip pa y a naujada ai – (keliapakopiai) dū iniai, u in ys dėmenį - inkl-, į a dija asmenis pagal p o esiją, pomėgį a su jais susijusį dalyką (plg. DLKG: 114). Iš minė ųjų edinių labiausiai a osenoje įsigalėjęs pi masis – e e en inę unkciją a liekančio aip pa labai dažno naujojo skolinio bloge is a i ikmuo. Ki i naujada ai, u in ys dėmenį - inkla aš - i į a dijan ys siau esnes, dalines są okas, aip pa linkę plis i. Da du a - dažodinės ypa ybės u ė ojų ka ego ijai p iklausan ys naujada ai – p iesa- gos -išius edinys inklišius i da inys su a p au ine p iesaga -is as – ink- lis as y a daik a a džio inklas ediniai. Va osenos duomenys odo, kad ai ienka iniai, s ilis iškai žymė i naujada ai, a liekan ys, be e e en inės, i emocinę eksp esinę, me aling is inę unkciją, p z.: Pagal šį e miną ga- lima suda inė i ki us, iksliai nusakančius kažku ios ki os s i ies (ne gi pakan- kamai siau os!) specialis ą iki kaulų smegenų (kas pi mas pasakė inklišius?;-) [in e n. kom.]; Tik ai, k eipkis į Alge dą, jis pas mus s ip us inklis as [in e n. kom.]. Pažymė ina, kad žaismingumas, kalbinis žaidimas y a lai- komas pos mode nizmo epochos, ku iai apsk i ai i in būdingi neologizmai, išski iniu b uožu (Lapėnienė 2007; Lyo a d 2010: 32 i k .). An a pagal da inių gausą – eiksmų pa adinimų, a ba eiksmažodžių abs ak ų, ka ego ija (23 p oc.). Jai p iski ini šeši p oduk y iausios šios ka ego ijos p iesagos -imas (plg. DLKG: 94) ediniai: inkla aš inimas, in- kla aščia imas, inkl(i)a imas(is), inklėjimas, inklinimas(is), į(si) inklinimas. Tai keliapakopiai pa ienės a osenos (išsky us du pasku inius) da iniai, ku ių pama iniai žodžiai aip pa y a i iamosios im ies naujada ai. Kiek mažiau naujų da inių p iklauso ypa ybių u ė ojų, a ba a dažo- džių abs ak ų, ka ego ijai (15 p oc.). Tai ke u i ijų ski ingų p iesagų -umas, -ys ė i a p au inės -izmas ediniai. Vienas jų y a pi mos pakopos da inys – ne isai ipiškas daik a a džio inklas edinys inklumas. Šios p iesagos ediniai dažniausiai da omi iš būd a džių (ž . DLKG: 100–101), plg. ki ą – keliapakopį – da inį inkliškumas. Ki i šios ka ego ijos da iniai, ku ių pama iniais žodžiais eina im ies naujada ai inkla aš ys ė i inkla- aš izmas, e in ini kaip s ilis iškai žymė i konku uojan ys leksikos a i- an ai, kol kas, kaip i ki i du, a osenoje labai e i. Va osenoje linkę plis i iek pa naujada ų u inčiai ie ų pa adinimų ka ego ijai (15 p oc.) p iski ini p iesagų -ija i -ynas ediniai, ku ių da y- bos pama as aip pa y a im ies naujada as inkla aš is: ai inkla aš ynas i inkla aš ija. Pas a asis, no s i ne isai ipiškas, sėkmingai konku uoja su naujuoju skoliniu blogos e a (plačiau ž . Gi čienė 2008). 172 KALbOS KULTūRA | 84 6. Apibend in inai pasaky ina, kad be eik šeš adalis naujažodžių (22), u- inčių dėmenį (-) inkl-, y a ki ų naujų da inių, ku ie suda o apie ečdalį isos im ies (44), pama iniai žodžiai. Dauguma jų u i po ieną edinį, p z.: inklažmogis → inklažmogiškas; inkl(i)uo i → inkl(i)a imas; inklinė i → inklinė ojas. Keli žodžiai y a d iejų ijų edinių da ybos pama ai, p z.: inkla eika → inkla eikininkas, inkla eikinis; inklalapis → inklalapynas, inklalapiškas, inklalapin i. Gausiausias naujo sudu inio daik a a džio ink- la aš is da ybos lizdas. Šis naujažodis y a ne 19 naujų da inių pama inis žodis, p z.: inkla aš is → inkla aš ininkas, inkla aš iškas, inkla aš ija, ink- la aš ynas, inkla aščiau i, mik o inkla aš is ( isus a ejus ž . naujažodžių są aše). Jis aip pa y a 8 keliapakopių da inių dėmuo, p z.: inkla aš inin- kau i, inkla aš iškai, inkla aščia imas, mik o inkla aš ininkas. Aiškios mo- y acijos, sis emiški (suda an ys adek ačią s e imžodžiams sis emą), paly- gin i ekonomiški i da ūs naujada ai, u in ys dėmenį (-) inkla aš -, spa čiai plin a a osenoje, geba konku uo i ne ik su duble iniais skoliniais, be i ki ais jų a i ikmenimis: plg. inkla aš is i blogas, asmen aš is, in e ne o die- no aš is (plačiau apie skolinių su šaknimi (-)blog- i į ai iašaknių jų a i ik- menų, ku ių daugiau nei pusę suda o u in ys dėmenį (-) inkla aš -, kon- ku encijos polinkius ž . Gi čienė 2008). IŠVADOS Pas a ąjį dešim me į a osenoje pasi odė 123 naujažodžiai – nauji da iniai, u in ys dėmenį (-) inkl-, p z.: įsi inklin i, be inklis, žinia inkliškai. Ta p jų y auja lie u iški naujada ai (80 p oc.), hib idiniai da iniai, p z., mega inklas, suda o ik penk adalį im ies. Nemažai naujada ų adosi kaip e e en inę unkciją a liekan ys į ai iašaknių naujųjų skolinių a i ikmenys, ku ių dalis laiky ini kompiu e ijos e minais, p z., žinia inklis ( ebas). Taigi žodžių da- yba neabejo inai ebelieka s a bi ki o naujažodžių adimosi būdo – skoli- nimosi p oceso – a s a a. Esama i okių naujų da inių, a p jų i pos mo- de nybei i in būdingų s ilis iškai kono uo ų, a liekančių emocinę eksp esinę, me akalbinę i k . unkcijas, ku ie nesie ini su konk ečiais skoliniais i kom- piu e ijos e minais, p z., plepa inklis. Nominacijos plė os a psniams bū- dinga, kad a p naujažodžių y auja daik a a džiai (77 p oc.). Daugumas naujada ų laiky ini ipiškais da iniais. Iš bend esnių naujų da ybos polinkių minė ina anksčiau lie u ių kalbos žodžių da ybai nebū- J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl- 173 dingų dū inių i a p au inių dėmenų hib idų, aip pa dū inių edinių gausa, p z. ideo inkla aš is, inklalapynas. Ne apie pusę (48 p oc.) im ies suda o dū iniai, a p ku ių adiciškai y auja de e mina y iniai, u in ieji an ąjį daik a a dinį sandą, p z., inklad augis. Sudu inių žodžių, ku ie lie u ių kalbai anksčiau nebu o okie būdingi, dažnumas pa i ina pas a- aisiais dešim mečiais iš yškėjusį jų gausėjimo polinkį. Tai g eičiausiai lemia komunikaciją leng inančios ikslesnės nominacijos po eikis – a osenoje pap as ai įsigali naujada ai, ku ių ga sinis pa idalas y a neklaidinan is i maksimaliai in o ma y us: aip mažinama a min ies apk o a, leng inama naujų žodžių in eg acija į ak y iosios leksikos ondą. An i pagal dažnumą (36 p oc.) – p iesagų ediniai, p z., inklija. Apie dešim adalį (11 p oc.) naujų da inių suda o p iešdėlių ediniai, p z., po ink- lis. Labai e i sang ąžiniai (3 p oc.) i galūnių (2 p oc.) ediniai. Vedinių da ybai iš iso panaudo a 20 ski ingų p iesagų, 12 p iešdėlių i 2 galūnės. Da iausi o man ai – p iesagos -imas i -ininkas: as a po šešis edinius, p iski inus eiksmažodžių abs ak ų (p z., inkla aš inimas) i a dažodinės ypa ybės u ė ojų (p z., inkla aš ininkas) ka ego ijoms. be eik šeš adalis naujažodžių, u inčių elemen ą (-) inkl-, y a ki ų nau- jų da inių, suda ančių pe ečdalį isos im ies (36 p oc.), pama iniai žodžiai. Gausiausias naujo sudu inio daik a a džio inkla aš is da ybos lizdas (27). Spa ūs leksikalizacijos i socializacijos p ocesai – da ybos šakojimasis, didelis dalies naujada ų, p z.: inklalapis, inkla aš is, inkla- aš ininkas, inkla ie ė, žinia inklis, a osenos dažnumas, gebėjimas kon- ku uo i su į ai iašak niais skoliniais i ki ais jų a i ikmenimis, daugumai naujažodžių su dėmeniu (-) inkl- palankus elek oninis disku sas leidžia kalbė i apie naujažodžių au o ių kalbinę bei isuomeninę įž algą i gali- mą olesnę plė ą. AbĖCĖLINIS NAUJAŽODŽIŲ SU DĖMENIU (-)TINKL- SąRAŠAS an i inkla aš is audio inkla aš is be inklis da ba inklis o o inkla aš ininkas o o inkla aš is iki inklinis in o inklas in e inklas in a inklas išsi inklin i iš inklin i į(si) inklinimas įsi inklin i į inklin i mak o inkla aš is mega inklas me a inklas mik o inkla aš ininkas mik o inkla aš is nauda inklis