46
Kalbos Kul ū a | 85
RITA MILIŪNAITĖ
lie u ių kalbos ins i u as
No MŲ NEs abIluMo P IEŽas Ys
būVIo KoNs uKCIJosE
su VEIKsMaŽoDŽIu TAPTI
ESMINIAI ŽODŽIAI:
sin aksė, bū io aiška, leksika, kodi ikacija, kalbos no mos, a -
osena.
1. ĮVaDINĖs Pas abos
engian naujus no minamuosius da bus a ba naujus esamųjų leidimus,
kyla bū inybė pe žiū ė i į eisin as no mas, ypač s y uojančius, ne isai
aiškius a ejus, lygin i kodi ikaciją su naujais a osenos duomenimis i
ka ais ą kodi ikaciją ko eguo i – g iež in i, š elnin i a ba ikslin i, di e-
encijuo i aiškos p iemones i jų e inimą.
s aipsnio ikslas – iškel i i apibūdin i ieną daba inės bend inės lie-
u ių kalbos kodi ikacijos i a osenos p oblemą, susijusią su į ai uojančia
bū io aiška daik a a diškųjų i ypač būd a diškųjų žodžių kons ukcijose
su eiksmažodžiu ap i. P oblema y a daug pla esnė nei ien šio eiksma-
žodžio kons ukcijos, be ap i a ejis, seman iniai bei g ama iniai šio eiks-
mažodžio ypa umai i a osena ge ai a skleidžia panašių kons ukcijų aiš-
kos į ai a imo esmę i leidžia ieško i no mų nes abilumo p iežasčių.
P ie šios emos enka nuola g įž i (plg. Kniūkš a 1983: 30–38; Šukys
1997: 20–32; Miliūnai ė 2004: 26–39), nes i ge ai p ižiū imose bend inės
kalbos a ojimo s i yse (pag indiniuose dien aščiuose, g ožinės li e a ū os
e imuose i pan.) eiškian bū į ne isada laikomasi kodi ikuo ų no mų,
o mažiau edaguojamoje a osenoje no minių i neno minių aiškos p ie-
monių, pa yzdžiui, neno minio būd a diškųjų žodžių įnagininko konku-
encija su ki ais linksniais (s aipsnyje jie adinami al e na y iaisiais) gana
yški. aigi šios no mos nė a s abilios. Va osenoje dažnai galima as i
panašaus modelio, be į ai uojančios – no minės i neno minės – aiškos
sakinių, plg.:
. MIlIūNaI Ė. No mų nes abilumo p iežas ys bū io kons ukcijose su eiksmažodžiu ap i
47
Pap asčiau a ian , bul ės, ypač ilgiau laikomos, ampa nuodingos, odėl šiandien
jas auginan ne neleidžiama naudo i pes icidų. (mano s eika a.l , 2012)
Iškas as bul es eikia laiky i amsiai, ki aip jos sužaliuoja, sudygs a i ampa nuo-
dingomis. (g ynas.l , 2012 03 31)
Va iacijų pasi aiko ne o pa ies au o iaus eks e, – iesa, oliau pa eik-
oje s aipsnio iš aukoje ne su eiksmažodžiu ap i, o su da y i, su ku iuo
bū io aiška pap as ai es i no miškesnė:
Kalbu apie lais ą spaudą, [...] ku i lais a nuo pašalinių in e esų, da ančių žinia
sklaidą neobjek y ia i endencinga. [...]
Melas da o žiniasklaidos eid odį suskilusį, o kas ada no ės ikė i okiu
eid odžiu. [...]
ai da o žiniasklaidą maksimaliai lais a ne ik nuo aldžios, be i nuo
e slo in e esų, o žiniasklaidos iduje da bū ina apsaugo i žu nalis us nuo aukščiau
s o inčiųjų. (del i.l , 2011 05 07)
Ieškan šios nesibaigiančios1 i a osenoje ne s ip ėjančios konku en-
cijos (didelė iešosios a osenos dalis nė a specialiai eguliuojama) p ie-
žasčių, pi miausia eikia apibūdin i, kas lemia no mą, kokiais k i e ijais
emian is ji apib ėžiama, kaip a ski iami neno miniai a ejai.
2. būVIo aIŠKos No Mas lEMIaN Ys VEIKsNIaI
I Daba INĖ būVIo aIŠKos su TAPTI KoDIFIKaCIJa
emian is bū io aiškos no moms sk a kalbine li e a ū a, no minamaisiais
da bais i a osenos duomenimis, galima eig i, kad bū io aiškos no mas –
linksnio pa inkimą kons ukcijose su į ai iais eiksmažodžiais – lemia okie
s a biausi eiksniai:
1) eiksmažodžio i jo o mų seman ika;
2) bū io eiškimas daik a a diškaisiais a būd a diškaisiais žodžiais;
3) bū io pobūdis (pas o us a laikinas);
4) sin aksinė pozicija – šiame s aipsnyje keliamas hipo e inis eiksnys.
Šie eiksniai, a pusa yje į ai iai są eikaudami, ienas ki ą papildydami
a ba ki sdamiesi, b ėžia a iacijoms a i ą e d ę, ku ioje, eikia p ipažin i,
1 bū io įnagininką a inio a dinei daliai eikš i ne ka ą y a aisęs i Jonas Jablonskis, plg.:
bangos [...] apo amsiai mėlynomis (= amsiai mėlynos) (plačiau ž . Pi očkinas 1986: 190).
48
Kalbos Kul ū a | 85
i i i nes y uojan ys gali bū i ik ie kalbos a o ojai, ku ie u i ge ą
kalbos jausmą. Vien ik em is aisyklėmis i a p jų nepaklys i y a ik ai
neleng a.
Panag inėkime, kaip nu ody i eiksniai eguliuoja bū io aiškos no mas
su eiksmažodžiu ap i, ka u ž elgdami į šį eiksmažodį i pla esniame
bū io aiškos kon eks e. Išei ies ašku imkime eiksmažodžio ap i kodi i-
kaciją no minamajame Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DŽ6e), ku no ma
nė a kaip no s apib ėž a, be glaus ai ilius aciniais pa yzdžiais pa ody a:
àp‖ i, apa, ãpo
da y is, i s i: T. moky oju, gydy oju. T. žmogumi. A ~s s ajonė ik o e? Jis ãpo
u ingas. Kaip . u ingam?
Fiksuo i du s a būs dalykai: sinonimiška a osena su eiksmažodžiais
da y is, i s i i no mos cen as:
1) kons ukcijose su daik a a diškąja aiška: ap i kuo? – įnagininkas;
2) kons ukcijose su būd a diškąja aiška: ap i kokiam? – al e na y ieji
linksniai.
2.1. Veiksmažodžio seman ika
No minė bū io aiška ne isų eiksmažodžių kons ukcijose ienodai pa-
klūs a bend iesiems bū io aiškos dėsningumams. Veiksmažodžiai, su ku iais
dažniausiai suda omos bū io kons ukcijos, sąlygiškai gali bū i ski s omi į
į ai ias seman ines g upes, i jos iš dalies susijusios, kaip bus ma y i, su
bū io aiškos ski ingumu. Į ieną iš kelių s a besnių pa enka i eiksma-
žodis ap i:
1) egzis a imo eikšmės eiksmažodžiai (bū i, iš dalies (pa)lik i2);
2) jausenos, apsime imo eikšmės eiksmažodžiai (dė is, apsimes i, a o-
dy i, jaus is, pasijus i);
3) i smo (pe ėjimo į ki ą bū į) eikšmės eiksmažodžiai ( ap i, pasida-
y i, (pa) i s i, iš dalies (pa)lik i);
4) s a uso su eikimo eikšmės eiksmažodžiai (p ipažin i, (pa)skelb i, (pa)-
ski i);
2 Veiksmažodžio (pa)lik i seman ika d ilypė, ad jis p ie šios g upės ski inas ik sąlygiškai:
daik a a diškosios aiškos kons ukcijose jo eikšmė a ima i smo eikšmei – „5. pa ek i į
kokią būklę; 7. ap i, pasida y i“, o būd a diškosios aiškos kons ukcijose – dažniau eg-
zis a imo eikšmei „bū i i oliau okiam pa “ (DŽ6e), plg.: kū inys liko nebaig as.
. MIlIūNaI Ė. No mų nes abilumo p iežas ys bū io kons ukcijose su eiksmažodžiu ap i
49
5) į a dijimo eikšmės eiksmažodžiai (laiky i „manymo esan “ eikšme,
adin i).
Šių eiksmažodžių seman ika iš dalies susijusi su jau minė u ečiuoju
eiksniu – eiškiamo bū io pobūdžiu – laikinas jis a pas o us. ai s a bu
daik a a diškųjų žodžių aiškai. Esama yškaus polinkio pas o ų bū į eikš-
i a dininku i ki ais al e na y iaisiais linksniais, o laikiną a kin amą –
įnagininku.
Vi smo (pe ėjimo į ki ą bū į) eiksmažodžių g upė pa i komplikuočiau-
sia – bū io kons ukcijas šie eiksmažodžiai suda o su ski ingais iek daik a-
a diškųjų, iek būd a diškųjų žodžių linksniais: ieni eiksmažodžiai links a
į įnagininko pusę, ki i – į al e na y iųjų linksnių (plačiau ž . 2.2 sky elyje).
Kaip nu ody a DŽ6e, eiksmažodis ap i kodi ikuo as iena eikšme3, ku i
apibūdin a sinonimiškais eiksmažodžiais da y is, i s i (jie, kaip minė a,
įeina į ą pačią i smo, a ba pe ėjimo į ki ą bū į, seman inę g upę).
Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodyne (sližienė 2004: 297–298)
a ski os d i ap i eikšmės:
1) „ i s i kuo“ (Pasakoje žal ys ampa g ažiu jaunikaičiu);
2) „da y is kuo įgyjan kokių naujų sa ybių (ki ą p o esiją, ki okią pa-
dė į isuomenėje, ki okį e inimą, s a usą i pan.)“ (Kai ku ios mo-
kyklos apo gimnazijomis).
aip pa duodama pas aba, kad „[ ]eiksmažodis ap i, ne ekęs yšio su
įnagininku i a ojamas su būd a džio a daik a a džio a dininku, eina
sudė inio a inio jung imi, p z.: Jis apo pik as, žiau us i negai-
les ingas. [...]“. būd a diškosios aiškos a ejai smulkiau neapibūdinami,
nes sin aksiškai ai ne aldymo yšys.
Išnag inėjus lKŽe pi mosios ap i eikšmės „da y is kokiam, kuo, i s i
kuo“ pa yzdžius, ma y i okie s a biausi jos po eikšmiai:
1) pe ėjimas į ki ą bū į: ap i akmeniu (egle, a na...);
2) pe ėjimas į ki ą s a usą (laikiną a ba nuola inį): ap i a guoliu ( al-
dy oju, bend ininkais...);
3) ypa ybės įga imas:
a) idinės ypa ybės įga imas: ap i s eikam (laimingam, negy am...),
b) išo inės ypa ybės įga imas: ap i u ingam ( a gingam, audonam...).
3 Lie u ių kalbos žodyne (lKŽe) ap i eikšmių pa eikiama daugiau – iš iso aš uonios, be ik
pi moji „da y is kokiam, kuo, i s i kuo“ i iš dalies an oji „pasida y i, į yk i, ik is“,
panašiai kaip nu ody a i DŽ6e, ealiai unkcionuoja daba inėje a osenoje.
50
Kalbos Kul ū a | 85
aigi eiksmažodžio ap i eikšmės nusakymas ik sinonimais nea sklei-
džia isų jo seman ikos ypa umų. be o, s a bu nus a y i, a ap i i jo si-
nonimai i s i i da y is (įeinan ys į ą pačią eikšmių g upę, kai kalbame
apie bū io kons ukcijas) u i kokių eikšmės ski umų. a idžiau paž elgus
į daba inę a oseną, ma y i, kad šių ijų eiksmažodžių seman ika (kaip
i bū io kons ukcijų aiškos no mos) su ampa ik iš dalies (ž . pa .). a -
siski ia daik a a dinių i būd a dinių kons ukcijų aiška, o s a biausia – du
ski ingi objek o (a ba subjek o) i ypa ybės kai os aspek ai: i smo (esmi-
nio pokyčio) s dalinio pokyčio. ad šie eiksmažodžiai ien dėl eikšmės
ski umų negali bū i a ojami isiškai p amaišiui.
PaV. Veiksmažodžių ap i, i s i, pasida y i sinonimija (D – daik a a dinės aiškos
kons ukcijose, b – būd a dinės aiškos kons ukcijose)
Neišleis ina iš akių i ai, kad eiksmažodžiai da y is (pasida y i) i i s-
i u i anzi y inius a liepinius e s i i (pa)da y i, o ap i a ojamas ik
kaip in anzi y inis:
mies ą pada ė nea pažįs amą – mies as pasida ė nea pažįs amas,
Ø – mies as apo nea pažįs amas,
mies ą pa e ė nea pažįs amu – mies as i o nea pažįs amu.
Veiksmažodis ap i ienais a ejais links a į da y is pusę, ki ais – į i s i.
Ši jo seman ikos ypa ybė g eičiausiai nemažai lemia i į ai uojančią bū io
kons ukcijų su juo aišką, nes bū io aiškos kons ukcijų su eiksmažodžiais
pasida y i i i s i no mos y a ski ingos. aigi seman inis k i e ijus, enkan-
is šiose kons ukcijose bū io aišką, nė a pa ikimas i y a iena iš p iežasčių,
kodėl bū io kons ukcijų su eiksmažodžiu ap i no mos nė a s abilios.
. MIlIūNaI Ė. No mų nes abilumo p iežas ys bū io kons ukcijose su eiksmažodžiu ap i
51
2.2. Daik a a diškieji a būd a diškieji žodžiai
su daik a a diškaisiais i būd a diškaisiais žodžiais eiksmažodžiai, su ku-
iais dažniausiai suda omos bū io kons ukcijos, a ojami labai į ai iai,
no mos u i isokių išlygų i išimčių (ž . len elę; joje pa yzdžiai su ap i
pa yškin i).
lEN ElĖ. bū io kons ukcijų su daik a a diškaisiais i bū a diškaisiais žodžiais
no mos4 (Į – įnagininkas; a – al e na y ieji linksniai)5
seman inės
eiksmažo-
džių g upės
Kons ukcijų
su daik a a diškaisiais
žodžiais no mos
Kons ukcijų
su būd a diškaisiais
žodžiais no mos
1. Egzis a imo
eikšmė
(bū i)
a; ka ais a i Į5:
Dėdė y a moky ojas.
Senelis bu o knyg išys.
B olis bus bankininkas ǁ
bankininku.
a:
Dėdė y a u ingas.
Spek aklis bu o įspūdingas.
Ruduo bus ilgas i šil as.
2. Jausenos,
apsime imo
eikšmė (ap-
simes i, a o-
dy i, dė is,
pasijus i)
Į i a:
Jis apsime ė k ailiu.
Jie a odo ge i šeimininkai.
Boksininkas dedasi didelis
u uolis ǁ dideliu u uoliu.
Nusk iaus asis pasiju o ei-
suolis ǁ eisuoliu.
a:
Jis apsime ė nes eikas.
B olienė a odo susijaudi-
nusi.
Kaimynas dedasi labai nu-
sk iaus as.
Pasiju ome laimingi.
3. Vi smo a ba
dalinio poky-
čio eikšmė
(lik i, pasida-
y i, ap i,
i s i)
Į i a a ba Į:
Jis pasida ė bend uomenės
pi mininkas ǁ pi mininku.
Da du kandida ai apo
pa ijos na iai ǁ na iais.
Sapnas i o ik o e.
Vaikas liko našlaičiu ǁ naš-
lai is.
Į a ba a:
Sek e o ė da osi pe daug
įžūli.
Tikslas apo leng ai pasie-
kiamas.
Medinis šaukš as pa i o
auksiniu.
Visi liko pa enkin i.
4 emiamasi leidiniu Kalbos pa a imai (KP 2003), no s jame ne isi a ejai į a dy i. sakinių
modeliai supap as in i, kad ody ų ik a iacijų esmę.
5 aišką lemia bū io pobūdis – pas o us a laikinas ( ai dažnai odo kon eks as).
52
Kalbos Kul ū a | 85
seman inės
eiksmažo-
džių g upės
Kons ukcijų
su daik a a diškaisiais
žodžiais no mos
Kons ukcijų
su būd a diškaisiais
žodžiais no mos
4. s a uso su ei-
kimo eikšmė
(paskelb i,
(pa)ski i,
p ipažin i)
Į:
Juos p ipažino laimė ojais.
Popiežių siekiama paskelb i
š en uoju.
Jį pasky ė pa aduo oju.
Į i a a ba Į6:
Teismas jį p ipažino nekal u ǁ
nekal ą.
Posėdį skelbiu p adė u ǁ p a-
dė ą.
Mus pasky ė a sakingus už
semina ų o ganiza imą.
5. Į a dijimo
eikšmė
(laiky i,
(pa) adin i)
Į:
Mane is da laiko a y-
kėliu.
Jį galima pa adin i išsišo-
kėliu.
Į:
Minis as šiuos šalių yšius
laiko pe spek y iais.
P eziden ė Vy iausybės da -
bus pa adino is o iniais.
Iš isų eiksmažodžių g upių kaip u in i i in į ai uojančias kodi ikuo as
no mas išsiski ia ečioji, i smo a ba dalinio pokyčio eikšms, g upė,
ku ioje kaip ik i y a eiksmažodis ap i. a p ski ingą no minę aišką
(ypač su būd a diškaisiais žodžiais) u inčių eiksmažodžių da y is i i s i
a sidū usios kons ukcijos su eiksmažodžiu ap i, galima saky i, y a sa ai-
me pasme k os bū i nes abilios.
2.2.1. umpai ž ilg e kime į kons ukcijų su ap i daik a a diškąją aiš-
ką. Kaip i ki i ečiosios g upės eiksmažodžiai pagal sa o seman iką ( eikš-
i kin amą, o ne pas o ų bū į) ap i dėsningai y a linkęs bū i a ojamas
su įnagininku. Veiksmažodžio pasida y i no mos a ijuoja, be įnagininkas
laikomas pe spek y esniu. su i s i no ma laikomas ik įnagininkas; jis i
a osenoje y a i as. su ap i įnagininką kaip no mą eikia ne ik DŽ6e,
be i ki i kodi ikacijos šal iniai, ačiau p ipažįs ami i al e na y ieji linksniai
(ypač dažnas a dininkas). Jie laikomi a mybe, pasenusia, be iš a osenos
nesi aukiančia (iš dalies, eikia many i, dėl pe sis engimo i įnagininko
baimės) no ma (KP 2003: 20):
ampa ( apo...), no i (gali...) ap i kas m.; psn. ǁ ampa ( apo...), no i (gali...)
ap i kuo bū iui eikš i, kai jis sakomas daik a a džiu a ki u daik a a diškuoju žodžiu
6 Dėl bū ino šios g upės no mų kodi ikacijos ko ega imo jau ašy a (ž . Miliūnai ė 2004: 35);
ealioji no ma aiškiai links a į įnagininką.
. MIlIūNaI Ė. No mų nes abilumo p iežas ys bū io kons ukcijose su eiksmažodžiu ap i
53
i pab ėžiamas laikinumas, i imas kuo: Ji apo g u l b ė (ǁ gulbe). Ku ią dieną i aš
apsiu d i e k o i u s (ǁ di ek o ium). Jis labai no ėjo ap i os delegacijos n a y s
(ǁ na iu).
Šis a ejis pa s sa aime dėl no mų nekelia kokių ypa ingų ūpesčių, no s
a osenoje ap i su a dininku nė a labai e as, plg.:
Jaunoji plaukimo ž aigždė – 15-me ė ū a Meilu y ė apo olimpinė čempio nė.
(balsas.l , 2012 07 30)
Ko lie u a u i išmok i, kad ap ų ideali šalis [an aš ė]. (al a.l 2012 06 24)
Keblumų kelia ai, kad nes abili, s y uojan i daik a a dinės aiškos no -
ma negali ne eik i i būd a dinės aiškos no mų.
2.2.2. būd a diškųjų žodžių įnagininkas su daugeliu nag inėjamųjų eiks-
mažodžių laikomas sla ų kalbų į aka (ž . amb azas 1990: 6–7); ai esančios
klaidos, „iš pag indų a dančios adicinę mūsų sin aksės sis emą“, odėl
g iež ai aisomas, plg. Šukys 2003: 160 ( aip pa 1997: 20–32):
Kai bū is nusakomas būd a džiu a būd a diškuoju žodžiu (daly iu, būd a diš-
kuoju į a džiu, p z.: koks, oks..., būd a diškuoju skai a džiu, p z.: pi mas, penk-
as...), įnagininkas laikomas sla išku i niekada ne a o inas. [...] būd a diškųjų
žodžių bū io įnagininkas, s umian is an ąjį d ejybinio linksnio dėmenį, y a daž-
na i labai didelė klaida, g iaunan i adicinę lie u ių kalbos sin aksės sis emą.
laikoma neginčy ina lie u ių kalbos no ma, kad sudė inio a dažodžio a inio
(daugelis sin aksininkų jį adina sudu iniu) a dinė dalis, iš eikš a būd a diškuo-
ju žodžiu (būd a džiu, daly iu, kelin iniu skai a džiu, būd a diškuoju į a džiu
koks, oks, be koks, ši oks, isoks i pan.), asmeniniame sakinyje u i bū i de inama
su eiksniu (pap as ai su daik a a džiu a ba daik a a diškuoju į a džiu).
Veiksmažodžiai, ku ie a ojami ik su būd a diškųjų žodžių įnagininku
( i s i kokiu, -ia), a ba kons ukcijos, ku ių aiška į ai uoja, laikomi išim-
imis (da plg. asima ičius 1972a: 18–20; Kniūkš a 1983: 32–34).
Veiksmažodis ap i išim imi nelaikomas7, būd a diškasis įnagininkas kons-
ukcijose su juo aisomas kaip didelė klaida, no s a osenoje okių klaidų
i a iacijų aps u, plg.:
7 iesa, P anas Kniūkš a eiksmažodį ap i ski ia p ie „pusiau sa a ankiškos eikšmės eiksma-
žodžių“ g upės i s i, pa e s i, pada y i, laiky i, p ipažin i, su ku iais „būd a džio įnagininkas
a dine a inio dalimi įmanomas“, be ai gal apsi ikimas, nes ame pačiame s aipsnyje ap i
ski ia i p ie eiksmažodžių lik i, pasijus i, a ody i, bū i, su ku iais būd a džių i daik a a džių
įnagininkai „labiausiai kliū a“, i uos įnagininkus aiso (Kniūkš a 1983: 33; 35).
54
Kalbos Kul ū a | 85
Demok a ijos iš akose ji nebu o sa aime sup an ama, šiuolaikinės demok a ijos
pama us klojusieji Eu opos i ame ikos s a y ojai puikiai sup a o, kad lais ai pa-
eikš i alią inkimuose gali ik sa a ankiškas i nep iklausomas pilie is. Nes ie-
na – paleis i e gus a baudžiauninkus į lais ę, o isai kas ki a – suda y i sąlygas
jiems ap i sa a ankiškais, a sakingais už sa o eiklos i pasi inkimų pasekmes.
(al a.l , 2012 10 31)
likus d iem im minu ėms iki mi ies žmogus ampa sime išku. Mi damas
žmogus, jei nė a sužalo as, pasida o isai sime iškas. (balsas.l , 2012 10 20)
y ime bu o a as a, kad pažin is su laimingu žmogumi 15,3 p oc. padidina gali-
mybę pačiam ap i laimingu. Jei jūsų d augas u i laimingą d augą, ikimybė
jums ap i laimingu padidėja 9,8 p oc. Ne gi laimingas jūsų kaimyno sese s
d augas padidina jūsų galimybę bū i laimingu 5,6 p oc. (del i.l , 2008 12 05)
Vis dėl o p ipažįs ama, kad kai kada sakiniai su no minėmis d ejybinių
linksnių kons ukcijomis, a o omis senuosiuose aš uose, „daba gali a -
ody i negy i, nena ū alūs“ (Kniūkš a 1983: 37; Šukys 1997: 30), odėl,
aisan įnagininką į d ejybinius linksnius, g e a siūloma i ki okių aiškos
būdų (šalu inių p ijungiamųjų sakinių i k .).
aigi galima saky i, kad daik a a diškosios i būd a diškosios bū io aiš-
kos su ap i ski ingumas y a da iena, egu i nedidelė, be seniai į a di-
jama (plg. asima ičius 1972b: 16–25; Šukys 1998: 256) p iežas is, dėl ko
a si anda no mos pažeidimų – i eikian idinėms analogijoms8, i painio-
jan is a o ojams.
2.3. Bū io pobūdis
Daik a a diškosios aiškos no moms eikšmės u i kalbamomis kons ukci-
jomis eiškiamas bū io pobūdis – a jis pas o us, a laikinas (ž . Kniūkš a
1983: 31–32). ai susiję su eiksmažodžių seman ika (ka ais ne gi su ski -
ingu o pa ies eiksmažodžio, ypač bū i, į ai ių laikų u iniu), be iesio-
ginės a i ik ies nė a. bū io pobūdį (i aišką) gali lem i kon eks as, pa yz-
džiui: Ku į laiką jie bu o ge ais d augais; Jie bu o p ancūzai.
Veiksmažodžio ap i, u inčio kin amo bū io ( i smo) eikšmę, kons-
ukcijose daik a a diškoji bū io aiška, kaip bu o ma y i, į ai uoja, be as
į ai a imas nė a susijęs su kokiais no s bū io pobūdžio – pas o umo a
laikinumo – a spal iais.
8 Kaip iena iš būd a dinio bū io įnagininko ska inamųjų p iežasčių ne e ai nu odomas i
galimas elip inis okių kons ukcijų pobūdis: Jis apo išminčium → apo išmin ingu žmogumi →
apo išmin ingu.
