Normų nestabilumo priežastys būvio konstrukcijose su veiksmažodžiu „tapti“

46 Kalbos Kul ū a | 85 RITA MILIŪNAITĖ lie u ių kalbos ins i u as No MŲ NEs abIluMo P IEŽas Ys būVIo KoNs uKCIJosE su VEIKsMaŽoDŽIu TAPTI ESMINIAI ŽODŽIAI: sin aksė, bū io aiška, leksika, kodi ikacija, kalbos no mos, a - osena. 1. ĮVaDINĖs Pas abos engian naujus no minamuosius da bus a ba naujus esamųjų leidimus, kyla bū inybė pe žiū ė i į eisin as no mas, ypač s y uojančius, ne isai aiškius a ejus, lygin i kodi ikaciją su naujais a osenos duomenimis i ka ais ą kodi ikaciją ko eguo i – g iež in i, š elnin i a ba ikslin i, di e- encijuo i aiškos p iemones i jų e inimą. s aipsnio ikslas – iškel i i apibūdin i ieną daba inės bend inės lie- u ių kalbos kodi ikacijos i a osenos p oblemą, susijusią su į ai uojančia bū io aiška daik a a diškųjų i ypač būd a diškųjų žodžių kons ukcijose su eiksmažodžiu ap i. P oblema y a daug pla esnė nei ien šio eiksma- žodžio kons ukcijos, be ap i a ejis, seman iniai bei g ama iniai šio eiks- mažodžio ypa umai i a osena ge ai a skleidžia panašių kons ukcijų aiš- kos į ai a imo esmę i leidžia ieško i no mų nes abilumo p iežasčių. P ie šios emos enka nuola g įž i (plg. Kniūkš a 1983: 30–38; Šukys 1997: 20–32; Miliūnai ė 2004: 26–39), nes i ge ai p ižiū imose bend inės kalbos a ojimo s i yse (pag indiniuose dien aščiuose, g ožinės li e a ū os e imuose i pan.) eiškian bū į ne isada laikomasi kodi ikuo ų no mų, o mažiau edaguojamoje a osenoje no minių i neno minių aiškos p ie- monių, pa yzdžiui, neno minio būd a diškųjų žodžių įnagininko konku- encija su ki ais linksniais (s aipsnyje jie adinami al e na y iaisiais) gana yški. aigi šios no mos nė a s abilios. Va osenoje dažnai galima as i panašaus modelio, be į ai uojančios – no minės i neno minės – aiškos sakinių, plg.: . MIlIūNaI Ė. No mų nes abilumo p iežas ys bū io kons ukcijose su eiksmažodžiu ap i 47 Pap asčiau a ian , bul ės, ypač ilgiau laikomos, ampa nuodingos, odėl šiandien jas auginan ne neleidžiama naudo i pes icidų. (mano s eika a.l , 2012) Iškas as bul es eikia laiky i amsiai, ki aip jos sužaliuoja, sudygs a i ampa nuo- dingomis. (g ynas.l , 2012 03 31) Va iacijų pasi aiko ne o pa ies au o iaus eks e, – iesa, oliau pa eik- oje s aipsnio iš aukoje ne su eiksmažodžiu ap i, o su da y i, su ku iuo bū io aiška pap as ai es i no miškesnė: Kalbu apie lais ą spaudą, [...] ku i lais a nuo pašalinių in e esų, da ančių žinia sklaidą neobjek y ia i endencinga. [...] Melas da o žiniasklaidos eid odį suskilusį, o kas ada no ės ikė i okiu eid odžiu. [...] ai da o žiniasklaidą maksimaliai lais a ne ik nuo aldžios, be i nuo e slo in e esų, o žiniasklaidos iduje da bū ina apsaugo i žu nalis us nuo aukščiau s o inčiųjų. (del i.l , 2011 05 07) Ieškan šios nesibaigiančios1 i a osenoje ne s ip ėjančios konku en- cijos (didelė iešosios a osenos dalis nė a specialiai eguliuojama) p ie- žasčių, pi miausia eikia apibūdin i, kas lemia no mą, kokiais k i e ijais emian is ji apib ėžiama, kaip a ski iami neno miniai a ejai. 2. būVIo aIŠKos No Mas lEMIaN Ys VEIKsNIaI I Daba INĖ būVIo aIŠKos su TAPTI KoDIFIKaCIJa emian is bū io aiškos no moms sk a kalbine li e a ū a, no minamaisiais da bais i a osenos duomenimis, galima eig i, kad bū io aiškos no mas – linksnio pa inkimą kons ukcijose su į ai iais eiksmažodžiais – lemia okie s a biausi eiksniai: 1) eiksmažodžio i jo o mų seman ika; 2) bū io eiškimas daik a a diškaisiais a būd a diškaisiais žodžiais; 3) bū io pobūdis (pas o us a laikinas); 4) sin aksinė pozicija – šiame s aipsnyje keliamas hipo e inis eiksnys. Šie eiksniai, a pusa yje į ai iai są eikaudami, ienas ki ą papildydami a ba ki sdamiesi, b ėžia a iacijoms a i ą e d ę, ku ioje, eikia p ipažin i, 1 bū io įnagininką a inio a dinei daliai eikš i ne ka ą y a aisęs i Jonas Jablonskis, plg.: bangos [...] apo amsiai mėlynomis (= amsiai mėlynos) (plačiau ž . Pi očkinas 1986: 190). 48 Kalbos Kul ū a | 85 i i i nes y uojan ys gali bū i ik ie kalbos a o ojai, ku ie u i ge ą kalbos jausmą. Vien ik em is aisyklėmis i a p jų nepaklys i y a ik ai neleng a. Panag inėkime, kaip nu ody i eiksniai eguliuoja bū io aiškos no mas su eiksmažodžiu ap i, ka u ž elgdami į šį eiksmažodį i pla esniame bū io aiškos kon eks e. Išei ies ašku imkime eiksmažodžio ap i kodi i- kaciją no minamajame Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DŽ6e), ku no ma nė a kaip no s apib ėž a, be glaus ai ilius aciniais pa yzdžiais pa ody a: àp‖ i, apa, ãpo da y is, i s i: T. moky oju, gydy oju. T. žmogumi. A ~s s ajonė ik o e? Jis ãpo u ingas. Kaip . u ingam? Fiksuo i du s a būs dalykai: sinonimiška a osena su eiksmažodžiais da y is, i s i i no mos cen as: 1) kons ukcijose su daik a a diškąja aiška: ap i kuo? – įnagininkas; 2) kons ukcijose su būd a diškąja aiška: ap i kokiam? – al e na y ieji linksniai. 2.1. Veiksmažodžio seman ika No minė bū io aiška ne isų eiksmažodžių kons ukcijose ienodai pa- klūs a bend iesiems bū io aiškos dėsningumams. Veiksmažodžiai, su ku iais dažniausiai suda omos bū io kons ukcijos, sąlygiškai gali bū i ski s omi į į ai ias seman ines g upes, i jos iš dalies susijusios, kaip bus ma y i, su bū io aiškos ski ingumu. Į ieną iš kelių s a besnių pa enka i eiksma- žodis ap i: 1) egzis a imo eikšmės eiksmažodžiai (bū i, iš dalies (pa)lik i2); 2) jausenos, apsime imo eikšmės eiksmažodžiai (dė is, apsimes i, a o- dy i, jaus is, pasijus i); 3) i smo (pe ėjimo į ki ą bū į) eikšmės eiksmažodžiai ( ap i, pasida- y i, (pa) i s i, iš dalies (pa)lik i); 4) s a uso su eikimo eikšmės eiksmažodžiai (p ipažin i, (pa)skelb i, (pa)- ski i); 2 Veiksmažodžio (pa)lik i seman ika d ilypė, ad jis p ie šios g upės ski inas ik sąlygiškai: daik a a diškosios aiškos kons ukcijose jo eikšmė a ima i smo eikšmei – „5. pa ek i į kokią būklę; 7. ap i, pasida y i“, o būd a diškosios aiškos kons ukcijose – dažniau eg- zis a imo eikšmei „bū i i oliau okiam pa “ (DŽ6e), plg.: kū inys liko nebaig as. . MIlIūNaI Ė. No mų nes abilumo p iežas ys bū io kons ukcijose su eiksmažodžiu ap i 49 5) į a dijimo eikšmės eiksmažodžiai (laiky i „manymo esan “ eikšme, adin i). Šių eiksmažodžių seman ika iš dalies susijusi su jau minė u ečiuoju eiksniu – eiškiamo bū io pobūdžiu – laikinas jis a pas o us. ai s a bu daik a a diškųjų žodžių aiškai. Esama yškaus polinkio pas o ų bū į eikš- i a dininku i ki ais al e na y iaisiais linksniais, o laikiną a kin amą – įnagininku. Vi smo (pe ėjimo į ki ą bū į) eiksmažodžių g upė pa i komplikuočiau- sia – bū io kons ukcijas šie eiksmažodžiai suda o su ski ingais iek daik a- a diškųjų, iek būd a diškųjų žodžių linksniais: ieni eiksmažodžiai links a į įnagininko pusę, ki i – į al e na y iųjų linksnių (plačiau ž . 2.2 sky elyje). Kaip nu ody a DŽ6e, eiksmažodis ap i kodi ikuo as iena eikšme3, ku i apibūdin a sinonimiškais eiksmažodžiais da y is, i s i (jie, kaip minė a, įeina į ą pačią i smo, a ba pe ėjimo į ki ą bū į, seman inę g upę). Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodyne (sližienė 2004: 297–298) a ski os d i ap i eikšmės: 1) „ i s i kuo“ (Pasakoje žal ys ampa g ažiu jaunikaičiu); 2) „da y is kuo įgyjan kokių naujų sa ybių (ki ą p o esiją, ki okią pa- dė į isuomenėje, ki okį e inimą, s a usą i pan.)“ (Kai ku ios mo- kyklos apo gimnazijomis). aip pa duodama pas aba, kad „[ ]eiksmažodis ap i, ne ekęs yšio su įnagininku i a ojamas su būd a džio a daik a a džio a dininku, eina sudė inio a inio jung imi, p z.: Jis apo pik as, žiau us i negai- les ingas. [...]“. būd a diškosios aiškos a ejai smulkiau neapibūdinami, nes sin aksiškai ai ne aldymo yšys. Išnag inėjus lKŽe pi mosios ap i eikšmės „da y is kokiam, kuo, i s i kuo“ pa yzdžius, ma y i okie s a biausi jos po eikšmiai: 1) pe ėjimas į ki ą bū į: ap i akmeniu (egle, a na...); 2) pe ėjimas į ki ą s a usą (laikiną a ba nuola inį): ap i a guoliu ( al- dy oju, bend ininkais...); 3) ypa ybės įga imas: a) idinės ypa ybės įga imas: ap i s eikam (laimingam, negy am...), b) išo inės ypa ybės įga imas: ap i u ingam ( a gingam, audonam...). 3 Lie u ių kalbos žodyne (lKŽe) ap i eikšmių pa eikiama daugiau – iš iso aš uonios, be ik pi moji „da y is kokiam, kuo, i s i kuo“ i iš dalies an oji „pasida y i, į yk i, ik is“, panašiai kaip nu ody a i DŽ6e, ealiai unkcionuoja daba inėje a osenoje. 50 Kalbos Kul ū a | 85 aigi eiksmažodžio ap i eikšmės nusakymas ik sinonimais nea sklei- džia isų jo seman ikos ypa umų. be o, s a bu nus a y i, a ap i i jo si- nonimai i s i i da y is (įeinan ys į ą pačią eikšmių g upę, kai kalbame apie bū io kons ukcijas) u i kokių eikšmės ski umų. a idžiau paž elgus į daba inę a oseną, ma y i, kad šių ijų eiksmažodžių seman ika (kaip i bū io kons ukcijų aiškos no mos) su ampa ik iš dalies (ž . pa .). a - siski ia daik a a dinių i būd a dinių kons ukcijų aiška, o s a biausia – du ski ingi objek o (a ba subjek o) i ypa ybės kai os aspek ai: i smo (esmi- nio pokyčio) s dalinio pokyčio. ad šie eiksmažodžiai ien dėl eikšmės ski umų negali bū i a ojami isiškai p amaišiui. PaV. Veiksmažodžių ap i, i s i, pasida y i sinonimija (D – daik a a dinės aiškos kons ukcijose, b – būd a dinės aiškos kons ukcijose) Neišleis ina iš akių i ai, kad eiksmažodžiai da y is (pasida y i) i i s- i u i anzi y inius a liepinius e s i i (pa)da y i, o ap i a ojamas ik kaip in anzi y inis: mies ą pada ė nea pažįs amą – mies as pasida ė nea pažįs amas, Ø – mies as apo nea pažįs amas, mies ą pa e ė nea pažįs amu – mies as i o nea pažįs amu. Veiksmažodis ap i ienais a ejais links a į da y is pusę, ki ais – į i s i. Ši jo seman ikos ypa ybė g eičiausiai nemažai lemia i į ai uojančią bū io kons ukcijų su juo aišką, nes bū io aiškos kons ukcijų su eiksmažodžiais pasida y i i i s i no mos y a ski ingos. aigi seman inis k i e ijus, enkan- is šiose kons ukcijose bū io aišką, nė a pa ikimas i y a iena iš p iežasčių, kodėl bū io kons ukcijų su eiksmažodžiu ap i no mos nė a s abilios. . MIlIūNaI Ė. No mų nes abilumo p iežas ys bū io kons ukcijose su eiksmažodžiu ap i 51 2.2. Daik a a diškieji a būd a diškieji žodžiai su daik a a diškaisiais i būd a diškaisiais žodžiais eiksmažodžiai, su ku- iais dažniausiai suda omos bū io kons ukcijos, a ojami labai į ai iai, no mos u i isokių išlygų i išimčių (ž . len elę; joje pa yzdžiai su ap i pa yškin i). lEN ElĖ. bū io kons ukcijų su daik a a diškaisiais i bū a diškaisiais žodžiais no mos4 (Į – įnagininkas; a – al e na y ieji linksniai)5 seman inės eiksmažo- džių g upės Kons ukcijų su daik a a diškaisiais žodžiais no mos Kons ukcijų su būd a diškaisiais žodžiais no mos 1. Egzis a imo eikšmė (bū i) a; ka ais a i Į5: Dėdė y a moky ojas. Senelis bu o knyg išys. B olis bus bankininkas ǁ bankininku. a: Dėdė y a u ingas. Spek aklis bu o įspūdingas. Ruduo bus ilgas i šil as. 2. Jausenos, apsime imo eikšmė (ap- simes i, a o- dy i, dė is, pasijus i) Į i a: Jis apsime ė k ailiu. Jie a odo ge i šeimininkai. Boksininkas dedasi didelis u uolis ǁ dideliu u uoliu. Nusk iaus asis pasiju o ei- suolis ǁ eisuoliu. a: Jis apsime ė nes eikas. B olienė a odo susijaudi- nusi. Kaimynas dedasi labai nu- sk iaus as. Pasiju ome laimingi. 3. Vi smo a ba dalinio poky- čio eikšmė (lik i, pasida- y i, ap i, i s i) Į i a a ba Į: Jis pasida ė bend uomenės pi mininkas ǁ pi mininku. Da du kandida ai apo pa ijos na iai ǁ na iais. Sapnas i o ik o e. Vaikas liko našlaičiu ǁ naš- lai is. Į a ba a: Sek e o ė da osi pe daug įžūli. Tikslas apo leng ai pasie- kiamas. Medinis šaukš as pa i o auksiniu. Visi liko pa enkin i. 4 emiamasi leidiniu Kalbos pa a imai (KP 2003), no s jame ne isi a ejai į a dy i. sakinių modeliai supap as in i, kad ody ų ik a iacijų esmę. 5 aišką lemia bū io pobūdis – pas o us a laikinas ( ai dažnai odo kon eks as). 52 Kalbos Kul ū a | 85 seman inės eiksmažo- džių g upės Kons ukcijų su daik a a diškaisiais žodžiais no mos Kons ukcijų su būd a diškaisiais žodžiais no mos 4. s a uso su ei- kimo eikšmė (paskelb i, (pa)ski i, p ipažin i) Į: Juos p ipažino laimė ojais. Popiežių siekiama paskelb i š en uoju. Jį pasky ė pa aduo oju. Į i a a ba Į6: Teismas jį p ipažino nekal u ǁ nekal ą. Posėdį skelbiu p adė u ǁ p a- dė ą. Mus pasky ė a sakingus už semina ų o ganiza imą. 5. Į a dijimo eikšmė (laiky i, (pa) adin i) Į: Mane is da laiko a y- kėliu. Jį galima pa adin i išsišo- kėliu. Į: Minis as šiuos šalių yšius laiko pe spek y iais. P eziden ė Vy iausybės da - bus pa adino is o iniais. Iš isų eiksmažodžių g upių kaip u in i i in į ai uojančias kodi ikuo as no mas išsiski ia ečioji, i smo a ba dalinio pokyčio eikšms, g upė, ku ioje kaip ik i y a eiksmažodis ap i. a p ski ingą no minę aišką (ypač su būd a diškaisiais žodžiais) u inčių eiksmažodžių da y is i i s i a sidū usios kons ukcijos su eiksmažodžiu ap i, galima saky i, y a sa ai- me pasme k os bū i nes abilios. 2.2.1. umpai ž ilg e kime į kons ukcijų su ap i daik a a diškąją aiš- ką. Kaip i ki i ečiosios g upės eiksmažodžiai pagal sa o seman iką ( eikš- i kin amą, o ne pas o ų bū į) ap i dėsningai y a linkęs bū i a ojamas su įnagininku. Veiksmažodžio pasida y i no mos a ijuoja, be įnagininkas laikomas pe spek y esniu. su i s i no ma laikomas ik įnagininkas; jis i a osenoje y a i as. su ap i įnagininką kaip no mą eikia ne ik DŽ6e, be i ki i kodi ikacijos šal iniai, ačiau p ipažįs ami i al e na y ieji linksniai (ypač dažnas a dininkas). Jie laikomi a mybe, pasenusia, be iš a osenos nesi aukiančia (iš dalies, eikia many i, dėl pe sis engimo i įnagininko baimės) no ma (KP 2003: 20): ampa ( apo...), no i (gali...) ap i kas m.; psn. ǁ ampa ( apo...), no i (gali...) ap i kuo bū iui eikš i, kai jis sakomas daik a a džiu a ki u daik a a diškuoju žodžiu 6 Dėl bū ino šios g upės no mų kodi ikacijos ko ega imo jau ašy a (ž . Miliūnai ė 2004: 35); ealioji no ma aiškiai links a į įnagininką. . MIlIūNaI Ė. No mų nes abilumo p iežas ys bū io kons ukcijose su eiksmažodžiu ap i 53 i pab ėžiamas laikinumas, i imas kuo: Ji apo g u l b ė (ǁ gulbe). Ku ią dieną i aš apsiu d i e k o i u s (ǁ di ek o ium). Jis labai no ėjo ap i os delegacijos n a y s (ǁ na iu). Šis a ejis pa s sa aime dėl no mų nekelia kokių ypa ingų ūpesčių, no s a osenoje ap i su a dininku nė a labai e as, plg.: Jaunoji plaukimo ž aigždė – 15-me ė ū a Meilu y ė apo olimpinė čempio nė. (balsas.l , 2012 07 30) Ko lie u a u i išmok i, kad ap ų ideali šalis [an aš ė]. (al a.l 2012 06 24) Keblumų kelia ai, kad nes abili, s y uojan i daik a a dinės aiškos no - ma negali ne eik i i būd a dinės aiškos no mų. 2.2.2. būd a diškųjų žodžių įnagininkas su daugeliu nag inėjamųjų eiks- mažodžių laikomas sla ų kalbų į aka (ž . amb azas 1990: 6–7); ai esančios klaidos, „iš pag indų a dančios adicinę mūsų sin aksės sis emą“, odėl g iež ai aisomas, plg. Šukys 2003: 160 ( aip pa 1997: 20–32): Kai bū is nusakomas būd a džiu a būd a diškuoju žodžiu (daly iu, būd a diš- kuoju į a džiu, p z.: koks, oks..., būd a diškuoju skai a džiu, p z.: pi mas, penk- as...), įnagininkas laikomas sla išku i niekada ne a o inas. [...] būd a diškųjų žodžių bū io įnagininkas, s umian is an ąjį d ejybinio linksnio dėmenį, y a daž- na i labai didelė klaida, g iaunan i adicinę lie u ių kalbos sin aksės sis emą. laikoma neginčy ina lie u ių kalbos no ma, kad sudė inio a dažodžio a inio (daugelis sin aksininkų jį adina sudu iniu) a dinė dalis, iš eikš a būd a diškuo- ju žodžiu (būd a džiu, daly iu, kelin iniu skai a džiu, būd a diškuoju į a džiu koks, oks, be koks, ši oks, isoks i pan.), asmeniniame sakinyje u i bū i de inama su eiksniu (pap as ai su daik a a džiu a ba daik a a diškuoju į a džiu). Veiksmažodžiai, ku ie a ojami ik su būd a diškųjų žodžių įnagininku ( i s i kokiu, -ia), a ba kons ukcijos, ku ių aiška į ai uoja, laikomi išim- imis (da plg. asima ičius 1972a: 18–20; Kniūkš a 1983: 32–34). Veiksmažodis ap i išim imi nelaikomas7, būd a diškasis įnagininkas kons- ukcijose su juo aisomas kaip didelė klaida, no s a osenoje okių klaidų i a iacijų aps u, plg.: 7 iesa, P anas Kniūkš a eiksmažodį ap i ski ia p ie „pusiau sa a ankiškos eikšmės eiksma- žodžių“ g upės i s i, pa e s i, pada y i, laiky i, p ipažin i, su ku iais „būd a džio įnagininkas a dine a inio dalimi įmanomas“, be ai gal apsi ikimas, nes ame pačiame s aipsnyje ap i ski ia i p ie eiksmažodžių lik i, pasijus i, a ody i, bū i, su ku iais būd a džių i daik a a džių įnagininkai „labiausiai kliū a“, i uos įnagininkus aiso (Kniūkš a 1983: 33; 35). 54 Kalbos Kul ū a | 85 Demok a ijos iš akose ji nebu o sa aime sup an ama, šiuolaikinės demok a ijos pama us klojusieji Eu opos i ame ikos s a y ojai puikiai sup a o, kad lais ai pa- eikš i alią inkimuose gali ik sa a ankiškas i nep iklausomas pilie is. Nes ie- na – paleis i e gus a baudžiauninkus į lais ę, o isai kas ki a – suda y i sąlygas jiems ap i sa a ankiškais, a sakingais už sa o eiklos i pasi inkimų pasekmes. (al a.l , 2012 10 31) likus d iem im minu ėms iki mi ies žmogus ampa sime išku. Mi damas žmogus, jei nė a sužalo as, pasida o isai sime iškas. (balsas.l , 2012 10 20) y ime bu o a as a, kad pažin is su laimingu žmogumi 15,3 p oc. padidina gali- mybę pačiam ap i laimingu. Jei jūsų d augas u i laimingą d augą, ikimybė jums ap i laimingu padidėja 9,8 p oc. Ne gi laimingas jūsų kaimyno sese s d augas padidina jūsų galimybę bū i laimingu 5,6 p oc. (del i.l , 2008 12 05) Vis dėl o p ipažįs ama, kad kai kada sakiniai su no minėmis d ejybinių linksnių kons ukcijomis, a o omis senuosiuose aš uose, „daba gali a - ody i negy i, nena ū alūs“ (Kniūkš a 1983: 37; Šukys 1997: 30), odėl, aisan įnagininką į d ejybinius linksnius, g e a siūloma i ki okių aiškos būdų (šalu inių p ijungiamųjų sakinių i k .). aigi galima saky i, kad daik a a diškosios i būd a diškosios bū io aiš- kos su ap i ski ingumas y a da iena, egu i nedidelė, be seniai į a di- jama (plg. asima ičius 1972b: 16–25; Šukys 1998: 256) p iežas is, dėl ko a si anda no mos pažeidimų – i eikian idinėms analogijoms8, i painio- jan is a o ojams. 2.3. Bū io pobūdis Daik a a diškosios aiškos no moms eikšmės u i kalbamomis kons ukci- jomis eiškiamas bū io pobūdis – a jis pas o us, a laikinas (ž . Kniūkš a 1983: 31–32). ai susiję su eiksmažodžių seman ika (ka ais ne gi su ski - ingu o pa ies eiksmažodžio, ypač bū i, į ai ių laikų u iniu), be iesio- ginės a i ik ies nė a. bū io pobūdį (i aišką) gali lem i kon eks as, pa yz- džiui: Ku į laiką jie bu o ge ais d augais; Jie bu o p ancūzai. Veiksmažodžio ap i, u inčio kin amo bū io ( i smo) eikšmę, kons- ukcijose daik a a diškoji bū io aiška, kaip bu o ma y i, į ai uoja, be as į ai a imas nė a susijęs su kokiais no s bū io pobūdžio – pas o umo a laikinumo – a spal iais. 8 Kaip iena iš būd a dinio bū io įnagininko ska inamųjų p iežasčių ne e ai nu odomas i galimas elip inis okių kons ukcijų pobūdis: Jis apo išminčium → apo išmin ingu žmogumi → apo išmin ingu.