BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DZINTRA ŠULCE
Liepojos uni e si e as, La ija
PROBLEMINIAI TARTIES KLAUSIMAI
LATVIŲ KALBOS GRAMATIKOJE
ESMINIAI ŽODŽIAI: o oepijos są oka i no ma, žodžio ki čio no minimas, balsių i p iebalsių
a ies no mos, a ies p oblemos.
S a bi be ku ios kalbos sudedamoji dalis – o oepija, apiman i isas a ies sis emas.
O oepija, a ba ai sy kl in g a a i s , – ai „su a inių a ies aisyklių sis ema; okių
aisyklių p ak inis laikymasis“ (VPSV 2007: 284). Panašiai šis e minas apib ėžiamas i La ių
kalbos g ama ikoje (LVG 2013: 123).
Ta ies no mų ienodinimas padeda kalbė ojui i klausy ojui sup as i ienas ki ą, – ai s a -
biausia bend a imo p oceso sąlyga. Ta ies no mos nesilaikymas, klaidingai iš a iami žodžiai
ne ikslingai nuk eipia klausy ojo dėmesį i dėl o sunkiau su ok i kalbėjimo u inį. S aipsnio
ikslas – ap a i šiuolaikinės a ies p oblemas 2013 m. išleis oje La ių kalbos g ama ikoje ( o-
liau – LVG) i ki uose naujausiuose kalbo y os da buose.
LVG au o iai ne ka ą pab ėžė, kad naujosios g ama ikos u inys pa em as daugiausia bend-
inės kalbos ak ais. Teigiama, kad s a s ydami g ama ikos u inį, au o iai u ė ų „susi a i dėl
g ama ikos eo inio išdės ymo modelio, me odinių i echninių jos pa engimo p incipų, [...]
nep a asdami ski ingų požiū ių indi idualumo, ieškodami komp omisų i susi a imų ap i
bend o i iamojo da bo – la ių kalbos g ama ikos – daly iais“ (Koncepcija 2008: 10). Tačiau
išnag inėjus g ama iką galima pažymė i, kad au o iams nepa yko isiškai įgy endin i p adinio
sumanymo, odėl neišsp ęs ų klausimų eikale išliko, aigi i oliau bus disku uojama, kas lai-
ky ina bend inės kalbos no ma.
Naujojoje g ama ikoje esama į ai ių kalbo y os mokyklų, požiū ių i koncepcijų į ai o ės,
pa eik a ski ingų kalbos eiškinių in e p e acijų. Vis da ne andama konk ečių a sakymų į
daugelį esminių ne ik o oepijos, be i ki ų kalbo y os šakų klausimų (sunku e in i, a ai
p i alumas, a ūkumas). Daug p ak inės a osenos p oblemų is da lieka neišsp ęs a.
Naujoje g ama ikoje aisyklingos a ies klausimai nag inėjami sky iuje „Pag indinės la ių
kalbos aisyklingos a ies, a ba o oepijos, p oblemos“ (la. „Gal enās la iešu alodas pa eiz-
unas jeb o oepijas p oblēmas“) (LVG 2013: 123–137).
S aipsnyje nag inėjami šie su a imi susiję klaus imai: 1) žodžio ki čio no mini-
mas; 2) balsių a ies no mos; 3) p iebalsių a ies no mos.
Pi miausia no ė ųsi apž elg i p obleminius skiemens in onacijos (p iegaidės) a-
imo a ejus. Šie klausimai nag inėjami sky iuje „Kalbos sup asegmen iniai, a ba p ozodiniai,
iene ai“ (la. „Valodas sup asegmen ālās jeb p osodiskās ienības“) (LVG 2013: 104–106),
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DZINTRA ŠULCE. P obleminiai a ies klausimai La ių kalbos g ama ikoje | 2
ačiau čia nepa eikiama nieko naujo, susijusio su a imi. Ap a ian skiemens in onaciją (p ie-
gaidę) disku uojama apie ijų ( esp. ęs inė, k in ančioji a lauž inė) i d iejų ( esp. ęs inė i
ne ęs inė) p iegaidžių sis emų a ojimą la ių kalboje.
Tenka p ipažin i, kad, deja, au o iams nepa yko susi a i dėl ž o d ž i o k i č i o ie os
g ama ikoje, i a pa i eo ija bei ie pa ys pa yzdžiai ka ojami sky iuose „Žodžio ki is“
(la. „Vā da uzs a s“) (LVG 2013: 120–122) i „Žodžio ki čio no minimas“ („Vā da uzs a a
no mēšana“) (LVG 2013: 123–125):
1. Dėl g e u inių a ian ų a ojimo, p z.:
ienmē // ien·mē 1 „ isada“, a bū // a ·bū „galbū “, diemžēl // diem·žēl „deja“,
paš·laik // pašlaik „šiuo me u“, pal·dies // paldies „ačiū“ (plg. LVG 2013: 120; 123).
2. Dėl ki os žodžio eikšmės, ku ią lemia ki is, p z.:
nebū (pagalbinis žodis) – ne·bū (dalely ė), pa iesi „ eisingai“ – pa· iesi „iš ik ųjų“, ienādi
„ ienodai“ – ie·nādi „ isuome “ (plg. LVG 2013: 120; 123).
3. Dėl ki čio kai os em a inėje kalboje (plg. LVG 2013: 121; 124).
LVG, kaip i anks esniuose la ių kalbos leidiniuose, iš a dijamos isos išim ys, a k eipia-
mas dėmesys į a p au inių žodžių i pasiskolin ų ik inių žodžių a į, ačiau pasiges a naujes-
nio požiū io. Palygin i daug dėmesio ski iama šalu iniam ki čiui (LVG 2013: 121–122), no s
kasdienėje a osenoje jis ne u i esminės eikšmės.
Ti ian b a ls ių i d ib a l s ių a ojimą (LVG 2013: 126–133), ski iami d iejų ūšių
nuk ypimai nuo bend inės kalbos a ies no mų:
1) kiekybiniai ( umpųjų i ilgųjų balsių sky imas);
2) kokybiniai (ski ingų balsių i d ibalsių painiojimas).
Kokybiniai nuk ypimai nuo no mų pas ebimi iek la ių kilmės žodžiuose, iek skoliniuose.
Bend inėje la ių kalboje s e imžodžių adap a imo, ašybos i a ies no mos ne ka ą ki o,
odėl a si ado kiekybinių a ojimo nenuoseklumų. Tokių s y a imų išliks i a ei yje (LVG
nieko ypa ingo šiuo a eju nepasiūloma).
Žodžių a ian ai, ku iuos di e encijuoja ski ingos kokybės balsiai, dažniausiai susiję su
siau ojo i plačiojo balsio e i ē a ojimu bei umpojo i ilgojo o painiojimu su d ibalsiu [uo].
Ka ais, siekian paleng in i a imą, keičiama ga sinė žodžio sudė is: ku is no s balsis p a-
leidžiamas, į e piamas a pe keliamas, p z.: komandan s „komendan as“ ( ie oje a klaidingai
a iamas balsis e), azeoloģija „ azeologija“ ( ie oje e klaidingai a iamas balsis i), alkohols
„alkoholis“ ( ie oje o klaidingai a iamas balsis a), enažie is „ eni uoklis“ ( ie oje a klaidin-
gai a iamas balsis e), o iģināls „o iginalas“ (klaidingai a iama o ģināls). Šių žodžių a į i
ašybą galima pasi ik in i La ių kalbos ašybos i a ies žodyne (la. La iešu alodas pa eiz aks-
ības un pa eiz unas ā dnīca) (LVPPV 1995) i naujausiame a p au inių žodžių žodyne S eš
ā du ā dnīcā (2008).
Galbū engian LVG eikėjo nuodugniau aps a s y i i ekomenduo i g e u inius okių
žodžių iek su siau uoju, iek su plačiuoju e a ba ē a ies a ian us, ku iuose jau seniai nebe-
silaikoma nus a y os no mos, p z.: Ven spils „Ven spilis“, Zemgale „Žiemgala“, beb s „beb as“,
medūza „medūza“, mopēds „mopedas“ , aip pa pi mosios asmenuo ės eiksmažodžių esamo-
jo laiko i iš esamojo laiko kamieno pada y ose eiksmažodžio o mose, kai jų bend a ies
baigmuo - , p z.: dze u „ge iu“, be u „be iu“, e u „g iebiu“, s e u „s e iu“, jādze „ eikia
ge i“ , jābe „ eikia be i“, jās e „ eikia s e i“, dze o „ge ian “, s e o „s e ian “, be o „be-
ian “ (plg. LVG 2013: 126–128).
1 Taškas p ieš skiemenį žymi, kad šis y a ki čiuo as.
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DZINTRA ŠULCE. P obleminiai a ies klausimai La ių kalbos g ama ikoje | 3
Remian is anksčiau a lik ais y imais, i LVG pab ėžiama, kad onemų [o], [ō] i [uo] a o-
jimo sunkumų a si anda, nes minė ieji balsiai i d ibalsis g a iškai žymimi ienodai, p z.: ola
[uola] „kiaušinis“; ope a [ōpe a] „ope a“; op ika [op ika] „op ika“; ok ob is [ok ōb is] „spalis“,
be o, esama polinkio nela iškos kilmės balsį [o] esp. [ō] keis i la ių kalbos d ibalsiu [uo],
p z.: spo as [spō as] iš a iamas ne aisyklingai [spuo as] „spo os“, po as [pō as] – [puo as] „po-
os“, no emb is [no emb is] – [nuo emb is] „lapk i is“. Ypa ingas dėmesys ski inas asmen a -
džių i ie o a džių a imui, a ei yje jie u ė ų bū i papildomai i iami.
Ap a ian p i eb al si ų a ies no mas (LVG 2013: 133–135) daugiausia dėmesio ski iama
pag indiniam p iebalsio a ies a ian ui, ku io esminiai ga siniai požymiai ge iausiai a sklei-
džiami izoliuo oje pozicijoje. Be pag indinio a ian o p iebalsiai gali u ė i an inius a ian-
us, ku ie a si anda am ik oje pozicijoje i bend inėje kalboje y a p i alomi kaip i šalu iniai
a ies a ian ai. Daugiausia p iebalsių i jų a ian ų, ki okių nei bend inėje kalboje, iš a ia
a ski ų a mių a s o ai. Ka ais ki aip iš a iami i a ojami p iebalsiai aiškin ini i ki ų kalbų
į aka (ypač pas a uoju me u).
Dėl pozicinių p iebalsių paki imų esminių a ies p oblemų nekyla, o is o iniai balsių paki-
imai dažnai lemia nuk ypimus nuo no mos, pa yzdžiui, eiksmažodžių liepiamosios nuosa-
kos daugiskai os an ojo asmens o mose: nāk „a ei i“ – nācie ! (nākie !) „a eiki e“, iepi k ies
„nusipi k i“ – iepē cie ies! (iepē kie ies!) „nusipi ki e“, aug „aug i“ – audzie ! (augie !) „au-
ki e“, ačiau sēdē „sėdė i“ – sēdie ! (sēžie !) „sėdėki e“, cel „kel i“ – celie ! (ceļie !) „kelki-
e“, pacies ies „paken ė i“ – pacie ie ies! (paciešie ies!) „paken ėki e“.
Rengian LVG, daugiau dėmesio u ėjo bū i ski a an osios linksniuo ės d iskiemeniams
y ų asmen a džiams, ku ių šaknis baigiasi p iebalsiais - - a ba -d-, p z.: Uldis, Valdis, Rūdis,
Ga is, A is, Rai is. Viena e us, g ama ikos au o iai p ipažįs a, kad „pas a aisiais me ais pa-
daugėjo a ojamų [kilmininko] o mų A ša (A is), Gaša (Ga is), Raiša (Rai is), Rūža (Rūdis),
Ulža (Uldis), Valža (Valdis) [...] g e u inės o mos leis inos“ (LVG 2013: 137), ki a e us, ap-
ašydama an osios linksniuo ės daik a a džius, g ama ikos sky iaus au o ė pa eikia sa o nei-
giamą požiū į į p iebalsių kai ą jau minė ose o mose i pab ėžia, kad „p iebalsių kai os nebū-
na d iskiemeniuose asmen a džiuose, kai p ieš galūnę -is eina p iebalsiai , d: Valdis – Valda,
Rūdis – Rūda, A is – A a, Ga is – Ga a“ (LVG 2013: 359). Tokie ienoje g ama ikoje pasi ai-
kan ys nenuoseklumai nepadeda inkamai išmok i bend inės kalbos no mų.
Nieko naujo, kas bū ų susiję su a imi, nepa eikia i an asis naujausias leidinys la ių kal-
ba (LV 2013). O oepijai ski o sky iaus čia apsk i ai nė a. Apie a ski us a ies klausimus ik
užsimenama ap a ian su pozicine i is o ine balsių kai a susijusius one ikos klausimus (LV
2013: 22–32).
S a s an , kaip kuo sėkmingiau išmok i a ies no mas, kele ą ka ų iš eikš a nuomonė, kad
ašybos aisykles eikė ų e sykiais pe žiū ė i, kad paaiškė ų, a ašyba nep adeda iš esmės ski -
is nuo a imo. Šiam ikslui įgy endin i eikia k uopščiai a lik ų y imų i apklausų. Tai aiky-
ina i p obleminiam kele o ga sų žymėjimui iena aide (e, ē i o).
Kol isuomenėje da disku uojama i engiama skelb i esminę ašybos e o mą, dėl am
ik ų p obleminių a ies a ejų galima bū ų a is La ių kalbos ekspe ų komisijos posėdžiuo-
se, pa yzdžiui, į i inan g e u inius a ian us, jei okie ealiojoje a osenoje jau egzis uoja.
Anksčiau okie klausimai bu o nag inėjami Rašybos komisijoje i skelbiami La ių kalbos kul-
ū os klausimų (la. La iešu alodas kul ū as jau ājumi) nume iuose, p z., „Rašybos komisijos
iš ados dėl aidės o skai ymo“ (la. „Pa eiz aks ības komisijas a zinumi pa bu a o lasījumu“)
(1985: 116–120) a ba Rašybos komisijos iš ados dėl a ies (la. Pa eiz aks ības komisijas a zinu-
mi pa pa eiz unu) (1970: 169–174).
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DZINTRA ŠULCE. P obleminiai a ies klausimai La ių kalbos g ama ikoje | 4
A sakymų į p obleminius, su a imi susijusius klausimus ieškoma i La ių kalbos agen ū-
oje – apibend in i jie pa eik i inkinyje Kalbos p ak ika: pas ebėjimai i ekomendacijos
(la. Valodas p akse: ē ojumi un ie eikumi) sky iuje „Kalbos konsul acijos“ (la. „Valodas konsul-
ācijas“) (2009–2013).
P a e s ų i kiek galima išsamesnė kalbos a o ojų apklausa, susijusi su p obleminiais a -
ies i ašybos klausimais, nes pasku inį ka ą okia bu o a lik a ik 1960 m. (Laua 1997: 127),
odėl ji objek y iai nebea spindi šiuolaikinės kalbos a osenos.
Išanaliza us minė uosius p obleminius klausimus, galima da y i iš adas, kad LVG o oepi-
jos ap a imas nesiski ia nuo anks esnių a ies y imų, joje konspek y iai paka ojama jau ži-
noma in o macija (plg. Laua 1997; S au iņa, Šulce 2004; S au iņa, Šulce 2009; Šulce 2005;
Guļe ska, Miķelsone, Po ī e 2002). Pag indinis no minis la ių kalbos a ies šal inis is da
išlieka La ių kalbos ašybos i a ies žodynas (LVPPV 1995).
Is o inių y imų LVG pa eikiama minimaliai, joje „ ik nedaugeliu a eju sinch oninis po-
žiū is papildy as diach oninėmis įž algomis“ (LVG 2013: 19), ačiau bū en is o iniai duome-
nys, i ian a ski us klausimus, padė ų ge iau su ok i šiuolaikinės la ių kalbos p ocesus.
A ei yje eikė ų pagal o i, kaip LVG nag inėjamus klausimus sude in i su į aukš ųjų moky-
klų bakalau o s udijų p og amas į auk ais a ies mokymosi dalykais, kad nepasi aiky ų ski -
ingo in e p e a imo a ejų. Pa engus LVG į i inama i šiuolaikinė kalbo y os e minologija.
Didelės apim ies y imas y a lyg a spi ies aškas, nuo ku io a sispi iama, kai mąs oma apie
kalbą i oliau i iama la ių kalbos sis ema.
LITERATŪRA
G u ļ e s k a D., M i ķ e l s o n e A., P o ī e T. 2002: Pa eiz aks ības un pa eiz unas okasg ā-
ma a. La iešu aloda, Rīga: A o s.
Koncepcija 2008: La iešu alodas g ama ika: koncepcija, p ospek s, a se išķu nodaļu pi m a ian i, disku-
sijas ma e iāli, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s.
LV 2013: La iešu aloda, And eja Veisbe ga edakcijā. Rīga: LU Akadēmiskais apgāds.
LVG 2013: La iešu alodas g ama ika, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s.
LVPPV 1995: La iešu alodas pa eiz aks ības un pa eiz unas ā dnīca, Rīga: A o s.
L a u a A. 1997: La iešu li e ā ās alodas onē ika, Rīga: Z aigzne ABC.
Pa eiz aks ības komisijas a zinumi pa bu a o lasījumu 1985: – La iešu alodas kul ū as jau ājumi 21,
116–120.
Pa eiz aks ības komisijas a zinumi pa pa eiz unu 1970: – La iešu alodas kul ū as jau ājumi 6, 169–
174.
S a u i ņ a V., Š u l c e Dz. 2009: La iešu alodas pa eiz una un pa eiz aks ība, Rīga: RaKa.
S a u i ņ a V., Š u l c e Dz. 2004: La iešu li e ā ās alodas onē ika, o oepija un o og ā ija, Liepāja:
LiePA.
Š u l c e Dz. 2005: Daži ak uāli pa eiz unas jau ājumi. – Valodas p akse: ē ojumi un ie eikumi 1,
101–106.
VPSV 2007: Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca, Rīga: La iešu alodas ins i ū s.
S eš ā du ā dnīca, 2008, Rīga: A o s.
Valodas konsul ācijas 2009–2013: – Valodas p akse: ē ojumi un ie eikumi, Rīga: La iešu alodas ins i-
ū s.
Gau a 2014 11 04
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DZINTRA ŠULCE. P obleminiai a ies klausimai La ių kalbos g ama ikoje | 5
ORTHOEPY AND ITS PROBLEMATIC ISSUES IN THE LATVIAN
GRAMMAR
Summa y
A signi ican componen o any language is o hoepy, which deno es a co ec p onuncia ion sys-
em as a whole. I is a sys em o con en ional p onuncia ion no ms and compliance wi h hem in
p ac ice. The explana ion o his e m wi hin his meaning can be ound in he Dic iona y o Key Te ms
in Linguis ics (2007) and in he ecen ly published La ian G amma (2013). Uni o mi y o p onunci-
a ion no ms p omo es he speake ’s and he lis ene ’s mu ual unde s anding, which is a desi able con-
di ion in he communica ion p ocess.
The au ho s o he g amma book ha e epea edly s essed ha he new g amma con en is main-
ly based on li e a y language ac s; howe e , language is no en i ely li e al (and he e o e no ma i e).
Thus, he p oblema ic issues emain and discussions he eo a e likely o con inue.
In he new g amma book, se e al schools o linguis ics a e in oduced; hus, a di e si y o iews
and concep s, di e en in e p e a ions o language phenomena can be obse ed. Howe e , he e a e
s ill no de ini e answe s o se e al essen ial language issues no only in o hoepy bu also in o he ields
o linguis ics. The p oblema ic issues in p ac ical language use la gely emain unsol ed. In he new
g amma book, co ec p onuncia ion issues a e discussed in he chap e “O hoepy: he Main P o-
blems o Co ec P onuncia ion in he La ian Language”; i includes he ollowing opics on co ec
p onuncia ion: 1. Wo d accen s anda disa ion. 2. P onuncia ion no ms in ocalisa ion (in owel and
diph hong use). 3. P onuncia ion no ms in consonan ism (in consonan use).
The con en o he chap e on o hoepy in he La ian G amma does no di e om he p e ious
s udies on co ec p onuncia ion, bu i gi es only a sho summa y o he al eady known in o ma ion.
The e o e, he p oblem pe sis s when hinking abou po en ial solu ions o success ul lea ning o
co ec p onuncia ion ules. I is possible o admi he iew ha co ec p onuncia ion and he ela ed
ules should be e iewed om ime o ime o see whe he any signi ican di e ences be ween spelling
and p onuncia ion ha e appea ed. This equi es ca e ul esea ches and su eys. While he socie y is
s ill discussing and a oids making adical e o ms in spelling, ce ain p oblema ic p onuncia ion cases
could be discussed a he mee ings o he La ian Language Expe Commission, o example, accep-
ing pa allel e sions in case hey al eady exis in he language p ac ice.
The c ea ion o he La ian g amma has conside ably s eng hened he e minology o mode n
linguis ics as he s a ing poin o hinking abou he language and u he explo a ion o he La ian
language sys em.
KEYWORDS: he concep o o hoepy and no ms he eo , wo d accen s anda disa ion,
p onuncia ion no ms in ocalisa ion and consonan ism, p oblema ic issues in
co ec p onuncia ion.
DZINTRA ŠULCE
Liepājas Uni e si ā e
Kū mājas p ospek s 13, LV-3401 Liepāja
[email p o ec ed]