BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ
Vy au o Didžiojo uni e si e as
PERTARŲ DAŽNUMAS IR ĮVAIROVĖ
SAKYTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE
ESMINIAI ŽODŽIAI: pe a as, eks ynas, saky inė kalba, šnekamoji kalba, spon aninė kalba, iešoji
kalba.
Ski i saky inę kalbą nuo ašy inės p adė a jau XX amžiuje, uo me u pas ebė a, kad šios d i
a mainos ski iasi sa o aiška i ypa ybėmis. Tuo pa me u padidėjo dėmesys kalbai kaip ben-
d a imo p ie monei, pagausėjo šios s i ies e minų i są okų. S a bus bu o Fe dinando de
Saussu e’o kalbos i šnekos (kalbėjimo) (langue / pa ole) a sky imas (Nauckūnai ė 2003: 78).
P adėjus daugiau i i šnekamąją kalbą pas ebė a, kad ją leng a a pažin i iš neno minių lyčių,
a mybių, ža gono a ojimo, ypač dažnų paka ojimų, į ai ių o mų umpinimų, daugybės
pe a ų i ki okių kalbinių iene ų (Dabašinskienė 2008). Ano Kazimie o Župe kos (1997),
čia eikia du p iešingi polinkiai: kalbos umpinimas, susijęs su g ei akalbe, spon aniškumu,
in o macijos kiekiu, pa ogumu, i kalbinis pe eklius, odan is besaikį am ik ų leksinių ele-
men ų a ojimą. Be o, šnekamoji kalba p iklauso nuo daugelio eiksnių, žmogus kalbėdamas
p isi aiko p ie aplinkos, pašneko o. Vienaip šnekama iešojoje e d ėje, įs aigose, ki aip –
neo icialioje aplinkoje, namuose.
Lie u ių kalbo y oje plačiai analizuojamos ašy inių šal inių unkcinių s ilių ypa ybės, a-
čiau is da ūks a išsamesnės saky inės kalbos analizės. Saky inė kalba (o ypač spon aninė
šnekamoji) labai ski iasi nuo ašy inės: čia s a bios komunikacinė, socialinio bend a imo
unkcijos, lemiančios ki okį nei ašy iniuose eks uose kalbos elemen ų pasiski s ymą. Be o,
pas ebė a, kad, keičian is pokalbių si uacijai, emai, pokalbio daly iams, ski iasi i a ojama
leksika, kalbos dalių i g ama inių o mų a ojimo dažnumas (Kamanduly ė, Tuške ičiū ė
2008; Dabašinskienė, Kamanduly ė 2009; Kamanduly ė-Me eldienė, �odliauskas 2014), o-šinskienė, Kamanduly ė 2009; Kamanduly ė-Me eldienė, �odliauskas 2014), o-2009; Kamanduly ė-Me eldienė, �odliauskas 2014), o-ė, �odliauskas 2014), o-, �odliauskas 2014), o-), o-
dėl įdomu i p asminga analizuo i į ai ias saky inės kalbos a mainas, p z., bui inę šnekamąją
kalbą neo icialioje aplinkoje, spon aninę šnekamąją kalbą o icialioje aplinkoje, pa eng ą iešą-
ją kalbą akademinėje aplinkoje, pa eng ą iešąją žiniasklaidos kalbą i . .1
A siž elgian į ai, kad ski inga pokalbio si uacija, ie a, socialiniai daly ių aidmenys le-
mia kalbos u inį i aišką, pasi ink as s aipsnyje ap ašomo y imo ikslas – ap a i pe a ų
a ojimo dažnumą i į ai o ę saky inės kalbos a mainose. Ty imo me u aiky as eks ynų
ling is ikos me odas, kai iš elek onine o ma sukaup o gausaus duomenų inkinio gaunami
1 No s lie u ių kalbo y oje e minai saky inė kalba i šnekamoji kalba ne e ai a ojami sinonimiškai, šiame s aips-
nyje emiamasi nuomone, kad šnekamoji kalba jau seniai y a bui inio s iliaus sinonimas (ž . Pikčilingis 1971:
331–336, Župe ka 1997: 89–91), o saky inės kalbos są oka y a labai pla i i apima isą kalbėjimo spek ą: nuo bui-
inio pokalbio iki iškilmingos p akalbos ( emian is Nauckūnai e 2003: 79).
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pe a ų dažnumas i į ai o ė saky inėje lie u ių kalboje | 2
kiekybinės analizės ezul a ai. Ty imui pasi elk as mo ologiškai i iš dalies seman iškai ko-
duo as 2006–2009 m. a oseną apiman is Saky inės lie u ių kalbos eks ynas (p ieiga in e ne-
e: h p://donelai is. du.l /saky ines-kalbos- eks ynas)2. Teks yną suda o apie 80 alandų,
daugiausia dialoginės i spon aniškos, ne o malaus s iliaus, be aip pa i pa eng os, o males-
nės į ai ių kalbė ojų iš ašy os kalbos, iš iso apie 225 000 žodžių. Visi eks yne sukaup i po-
kalbiai y a ski s omi į saky inės kalbos a mainas pagal iešumo / p i a umo, o icialumo / in-
ymumo skales, komunikacijos pobūdį i k . (ž . 1 pa eikslą). Taikan CHILDES p og amos
s a is inės analizės pake ą CLAN bu o gau i pe a ų pasiski s ymo saky inės kalbos a mainose
ezul a ai.
1 PAV. Saky inės lie u ių kalbos eks yno sudė is
Ty imo me u, emian is �in au u Akelaičiu (2002), pe a ais laikomi be kokie idiolek e
dažnai pasika ojan ys žodžiai, ne u in ys eikšminio k ū io i sin aksinės unkcijos, negau-
nan ys azės ki čio bei ne alingai a dėl įp očio į e piami į sakinį, sakinyje i o pa ies kalbė-
ojo eks e besika ojan ys. Reikia paminė i, kad pe a ų a ojimas lie u ių kalbo y oje be eik
nė a i as. No s ne e ai užsimenama, kad kalbinis pe eklius, dažnai iš eiškiamas pe a ų a -
ojimu, y a iena iš esminių ypa ybių, ski iančių saky inę kalbą nuo ašy inės, galima išski i
ik kelis y imus, ku iuose pe a ų a osenai ski iamas didesnis dėmesys. �. Akelai is y a a-
šęs apie kons ukcijas su pe a ais p asme, p asmėmis (Akelai is 2006) i nag inėjęs pe a ų
a oseną, pažeidžiančią saky inės kalbos no mas (Akelai is 2001). And iaus U kos (2004)
eigimu, pe a ai y a spon aniško eksp esy umo požymis, o pagal jų a ojimo dažnumą eks-
ą galima į e in i kaip daugiau a mažiau p o o ipišką šnekamajai kalbai. Skais ės Aleksand a-
ičiū ės (2011) s aipsnyje, ski ame saky inės žiniasklaidos kalbai, eigiama, kad pe a ų a - saky inės žiniasklaidos kalbai, eigiama, kad pe a ų a -
ojimas y a iena iš ypa ybių, odančių žiniasklaidos kalbos a ėjimą p ie lais osios a osenos,
2 Saky inės lie u ių kalbos eks yno kū imą 2006–2008 m. ėmė Lie u os als ybinis mokslo i s udijų ondas.
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pe a ų dažnumas i į ai o ė saky inėje lie u ių kalboje | 3
o Ing ida Balčiūnienė (2014) y a nus ačiusi, kad pe a ai dažnai a ojami šešiamečių aikų
pasakojimuose.
Šiame s aipsnyje ap ašomas kiekybinis y imas a lik as pasi elkus 225 000 žodžių apim ies
eks yną, apiman į iš ašy us spon aninės i pa eng os kalbos į ašus, odėl ikimasi, kad nus a-
y os pe a ų dažnumo i į ai o ės ypa ybės papildys p adė us šios s i ies y imus i nu odys
olimesnes ne ik kiekybinių, be i kokybinių y imų k yp is.
PERTARŲ ĮVAIROVĖ IR DAŽNUMAS
Kaip minė a į ade, a liekan šį y imą emiamasi �. Akelaičio su o muluo a pe a o api-
b ėž imi, ku ioje iškeliamas eikšminio k ū io i sin aksinės unkcijos ūkumas, dažnumas i
polinkis šiuos žodžius a o i ne alingai, iš įp očio3. Vis dėl o ne i emian is šiuo išsamiu
ap ašu, pe a us a ski i nė a leng a. Ypač daug p oblemų kyla, siekian nus a y i ibą a p
pe a ų i dalelyčių, nes dalely ei aip pa nė a būdinga seman inė eikšmė, ja ik pab ėžiame
ku į no s žodį, su eikiame sakiniui emocionalumo, eksp esy umo. Š ai, pa yzdžiui, Adelė
Valeckienė (1998) dalely ę ai p iski ia p ie p adedamųjų dalelyčių, nes jomis pa ogiau p adė i
naują min į, sakinį, kalbą dialoguose, k eipian is į ką a ba neka ego iškai a sakan į klausimus,
o K. Župe ka (1983: 112) eigia, kad žodžio ai a osena u i pe a ams būdingų b uožų, ku-
ie y a dažniausi saky inėje kalboje. Saky inės kalbos eks yno analizė a skleidė, kad iš iesų
žodis ai ne i sakinio p adžioje ne e ai a ojamas kaip pe a as – labai dažnai a ne nuola
ka ojamas žodis, ne e ai gali bū i ne ik sakinio p adžioje, be i jo idu yje. Tačiau eikia
pab ėž i, kad ne isais a ejais sakinio p adžioje a ojamą ai laikome pe a u. Jei šio žodžio
a osena nė a labai dažna o pa ies pašneko o kalboje, jį laikome dalely e. Panašiai elgėmės i
su ki ais pe a ais, pag indiniu dalelyčių i pe a ų sky imo k i e ijumi laikydami šių a ojimo
dažnumą o pa ies pašneko o kalboje. Vis dėl o eikia paminė i, kad kai ku iais a ejais žodžio
p isky imas pe a ui gali bū i subjek y us, o ne e ai pasi aiko, kad ik išnag inėjus nemažą
kiekį į ai ių pašneko ų pokalbių galima įsi ikin i, jog ienas a ki as žodis u i polinkį bū i
a ojamas kaip pe a as.
Nepaisan minė ų p oblemų, galima eig i, kad didelis nag inė ų duomenų kiekis (225 000
žodžių) leido pakankamai objek y iai nus a y i pe a ų a ojimo dažnumą. �au i ezul a ai
odo, kad pe a ai eks yne suda o 1,9 p oc. isų pa a o ų žodžių (4 308 pa a ojimo a ejai4).
Spon aninėje šnekamojoje kalboje pe a ai suda o 2,3 p oc. žodžių, o jų a ojimo gausą a -2,3 p oc. žodžių, o jų a ojimo gausą a -p oc. žodžių, o jų a ojimo gausą a -
skleidžia dažnumo palyginimas su ečiau a ojamų kalbos dalių dažnumu. Š ai būd a džiai
spon aninėje šnekamojoje kalboje esuda o 3 p oc., p ielinksniai – 4 p oc., skai a džiai –
2 p oc., jaus ukai 4 p oc., iš ik ukai – 0,4 p oc. isų žodžių, aigi pe a ų a ojimą šioje saky i-4 p oc., iš ik ukai – 0,4 p oc. isų žodžių, aigi pe a ų a ojimą šioje saky i-p oc., iš ik ukai – 0,4 p oc. isų žodžių, aigi pe a ų a ojimą šioje saky i-4 p oc. isų žodžių, aigi pe a ų a ojimą šioje saky i-p oc. isų žodžių, aigi pe a ų a ojimą šioje saky i-
nės kalbos a mainoje (2,3 p oc.) galime laiky i gana dažnu eiškiniu. Viešojoje kalboje (aka de-
minėje i žiniasklaidos komunikacijoje) pe a ai y a a ojami ge okai ečiau nei šneka mojoje
3 Ty ime į kiekybinę analizę neį aukiami ga siniai pe a ai, p z.: aaa, amm, emm, ėėė i pan.
4 Pe a us Saky inės lie u ių kalbos eks yne žymėjo Vy au o Didžiojo uni e si e o Humani a inių mokslų akul e o
s uden as Po ilas �odliauskas, daly a ęs Lie u os mokslo a ybos emiame p ojek e „S uden ų mokslinės eiklos
ska inimas“ (VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003) ( ado ė d . Lau a Kamanduly ė-Me eldienė). P ojek as bu o inan-
suojamas pagal Žmogiškųjų iš eklių plė os eiksmų p og amos 3 p io i e ą „Ty ėjų gebėjimų s ip inimas“ iš
Eu opos socialinio ondo i Lie u os Respublikos als ybės biudže o lėšų.
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pe a ų dažnumas i į ai o ė saky inėje lie u ių kalboje | 4
kalboje i suda o 0,6 p oc. isų pa a o ų žodžių (plg. šioje a mainoje būd a džiai suda o
5 p oc., p ielinksniai – 3 p oc., skai a džiai 3 p oc., jaus ukai 3 p oc., iš ik ukai 0,1 p oc.).
Pe a ų į ai o ė saky inėje kalboje nė a didelė: no s iš iso eks yne už iksuo i 52 ski ingi
pe a ai, dažniausiai a ojama ik nedidelė jų dalis: pe a as nu suda o 49,7 p oc. isų pe a ų,
na – 9,5 p oc., žinai – 8 p oc., a – 5,7 p oc., a – 4,1 p oc., ai a – 3,3 p oc., žodžiu – 2,2
p oc., žinok – 2,1 p oc., a p asme – 2 p oc. (ž . 1 len elę).
1 LENTELĖ. Dažniausi pe a ai Saky inės lie u ių kalbos eks yne
Pe a as P ocen inis san ykis a p isų pe a ų
Nu 49,7 %
Na 9,5 %
Žinai 8 %
Va 5,7 %
Va 4,1 %
Tai a 3,3 %
Žodžiu 2,2 %
Žinok 2,1 %
Ta p asme 2 %
Lyginan spon aninę šnekamąją i iešąją (akademinę i žiniasklaidos) komunikaciją, ma y-
i, kad šiose a mainose y auja ski ingi pe a ai (ž . 2 len elę). Pa yzdžiui, iešojoje kalboje
dažniausiai a ojamas pe a as na (35 p oc. isų pe a ų) spon aninėje šnekamojoje kalboje
y a ge okai e esnis (10 p oc. isų pe a ų), i a i kščiai, spon aninėje kalboje dažniausias
pe a as nu (40 p oc.) y a ečiau a ojamas iešojoje komunikacijoje (15 p oc.). Ski iasi ne ik
pe a ų na i nu a ojimo dažnumas šiose d iejose kalbos a mainose. Pa yzdžiui, iešojoje
komunikacijoje dažnas pe a as iš ik ųjų (10 p oc.) esuda o ik 1 p oc. spon aninėje šnekamo-
joje kalboje, o šioje a mainoje 10 p oc. apiman is žinai / žinok suda o ik 0,23 p oc. iešojoje
komunikacijoje. Pe a as a p asme y a daug dažnesnis šnekamojoje kalboje (15 p oc.), o pe -
a ai be abejonės, žinoma išski inai būdingi ik iešajai komunikacijai (žodžiai be abejonės, ži-
noma y a a ojami i spon aninėje šnekamojoje kalboje, ačiau čia jie išlaiko eikšminį k ū į
i ne i s a pe a ais).
2 LENTELĖ. Dažniausi pe a ai iešojoje i spon aninėje šnekamojoje kalboje
Pe a as Viešoji kalba Spon aninė šnekamoji kalba
Na 35 % 10 %
Nu 15 % 40 %
Be abejonės 5 % 0 %
Žinoma 4 % 0 %
Iš ik ųjų 10 % 1 %
Žinai / žinok 0,23 % 10 %
Ta p asme 3 % 15 %
Žodžiu 13 % 17 %
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pe a ų dažnumas i į ai o ė saky inėje lie u ių kalboje | 5
Ap ašy i i 2 len elėje pa eik i pe a ų dažnumo iešojoje i spon aninėje šnekamojoje kal-
boje duomenys i iš yškėję ski umai paska ino išsamiau pa y inė i saky inės kalbos a mainas
pe a ų a ojimo aspek u. Taigi ki oje s aipsnio dalyje bus ap ašomos dažniausių pe a ų
a ojimo ypa ybės iešojoje komunikacijoje i spon aninėje šnekamojoje kalboje.
PERTARŲ VARTOJIMO YPATYBĖS
Kaip jau minė a, kiekybinė analizė a skleidė pe a ų a ojimo dažnumo i į ai o ės ski u-
mus iešojoje komunikacijoje i spon aninėje šnekamojoje kalboje. Viešajai komunikacijai
p iski i pokalbiai iš Saky inės lie u ių kalbos eks yno apima akademinę komunikaciją (paskai-
as, diskusijas, p anešimus, bakalau o da bų i dise acijų gynimus) i komunikaciją žiniasklai-
doje (žinių, ak ualijų, diskusijų, p amogines laidas adijuje i ele izijoje). Palyginus pe a ų
a ojimo dažnumą akademinėje komunikacijoje i žiniasklaidos kalboje, iš yškėjo ski ingas
pe a ų pasiski s ymas šiose d iejose a mainose (ž . 3 len elę).
3 LENTELĖ. Pe a ai akademinėje i žiniasklaidos komunikacijoje
Pe a as Akademinė komunikacija Komunikacija žiniasklaidoje
Na 30 % 20 %
Nu 6 % 50 %
Iš ik ųjų 15 % 3 %
A ne 10 % 0,5 %
Žodžiu 5,5 % 0 %
Be abejonės / be abejo 3 % 0 %
Žinoma 4,9 % 0 %
Va 0,3 % 12 %
Taip sakan 3 % 0,5 %
Kaip ma y i iš 3 len elės, akademinėje komunikacijoje y auja pe a as na (30 p oc. isų
pe a ų), o žiniasklaidos kalboje – ne eik inas šnekamajai bui inei kalbai būdingas pe a as nu
(50 p oc.), ku is akademiniuose pokalbiuose labai e as (6 p oc.). Žiniasklaidos kalboje dažnas
bui inės kalbos pe a as a (12 p oc.) akademinėje komunikacijoje be eik ne a ojamas
(0,3 p oc.). Be o, kaip ma y i iš 3 len elės, akademinė komunikacija pasižymi didesne pe a ų
į ai o e nei komunikacija žiniasklaidoje: akademiniams pokalbiams / kalboms būdingi pe a-
ai iš ik ųjų, be abejonės, žinoma, u in ys ik umo eikšmę i a liekan ys į ikinėjimo unkciją.
Tačiau analizuojan jų pa a ojimo a ejus, aiškiai ma y i, kad žodžiai iš ik ųjų, be abejonės,
žinoma ne e ai y a p a adę eikšminį k ū į dėl i in dažno jų a ojimo i ne alingo į e pimo į
kalbą. Toliau pa eik as pa yzdys ilius uoja okį pe a o a ojimo a ejį:
Iš auka iš dise acijos gynimo: komisijos na io kalba
Tai aš labai s eikinu d i kupiškie es, ku ios, iš ik ųjų, y inėjo� �asi odo, pi ma dise a�ija��� �š ne nus e�� �asi odo, pi ma dise a�ija��� �š ne nus e�asi odo, pi ma dise a�ija��� �š ne nus e-
bau, kad, iš ik ųjų, pi ma dise a�ija iš kupiškėnų a mės� <���> ai, iš ik ųjų, a mė jau enai baigia išnyk-
i i en, iš ik ųjų, labai ibos neaiškios��� i paskui išsiaiškino, kad ibos labai neaiškios, ai y a, iš ik ųjų,

BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pe a ų dažnumas i į ai o ė saky inėje lie u ių kalboje | 6
en labai naujos pa apijos� <���> �a yzdžiui, aš džiaugiuosi, kad Salan uose sa o mies elio mes esam, iš i-
k ųjų, i i��� i kažkaip, iš ik ųjų, daba a mė mūsų a neišnykusi isiškai���
Reikia p imin i, kad y imo me u pe a ais nelaiky i i į s a is inius duomenis neį auk i
a ejai, kai žodžiai nė a p a adę sa o eikšmės i nea i inka ki ų pe a o nus a ymo k i e ijų
(p z., labai dažno a ojimo o pa ies pašneko o kalboje). Sa aime sup an ama, samplaika iš
ik ųjų daugeliu a eju laiky ina p ie eiksmiu, ačiau nag inėjamas pa yzdys odo, kad šis
p ie eiksmis gali ne ek i eikšmės i unkcijos i i s i pe a u.
Ki as akademinėje kalboje ne e ai sa o eikšmę p a andan is p ie eiksmis žinoma. Šio pe -
a o a ojimas aip pa už iksuo as ne kelių pašneko ų kalboje. Toliau pa eikiamas pa yzdys
iš dise acijos gynimo komisijos na io kalbos:
I čia, žinoma, y a didelis nuopelnas ši os mokyklos, p o eso ės xxx i , žinoma, negalima nepaminė i do�en-
ės xxx, jos da bų� <���> Mes eigėme, kad da be y a ys analizės dalys� Žinoma, čia įsi edami ap ašomasis,
ku iuo au o ė mėgino nus a y i��� <���> Žinoma, y a sunku šnekė i ka ais apie žinomus dalykus, i kai kas
lieka u bū , kaip čia daba pasaky , ne isiškai išmok a, ačiau idinės ekons uk�ijos me odą aš sunkokai
įž elgiau� Žinoma, y a am ik ų mėginimų, be , žinoma, čia susiję su uo, kad au o ė pa i eigia pa ašiusi
sin�h oninį da bą� <���> Y a ski umų oj pačioj a mėj, be , žinoma, didelių baisumų ne u ė ų bū i�
Akademinei komunikacijai būdingi pe a ai be abejonės, žinoma, iš ik ųjų dažniausiai a -
ojami iš dalies pa eng uose monologuose – kai pašneko as žino, kokia ema i kokiai audi o-
ijai kalbės, ačiau kalbos neskai o, o ją sako. Bū en okiose kelias a keliolika minučių un-
kančiose kalbose iš yškėja asmens polinkis a o i am ik ą pe a ą, p z.:
<���> aip sakan , aukš o lygio, aip sakan do�en ė dak a ė� <���> eiškia, kad, aip sakan , os šaknys i i
jos s i is u ė ų a i ikmenis ki ose indoeu opiečių kalbose en ki ų� <���> y a, aip sakan , neišsp endžiamas
ekspe imen inės one ikos aspek as� <���> Na daba a a, kaip sakan , jau a a azė šablonine apusi� <���>
be , aip sakan , kad iskas, žodžiu, nebe e ini nieko���
Saky inės lie u ių kalbos eks yno analizė a skleidė, kad pa eng ose (be ne skai omose, o
sakomose) akademinėse kalbose – p anešimuose, dise acijų gynimo kalbose, paskai ose – y-
auja pe a ai, ku iais y a i ę i inimo eikšmę u in ys p ie eiksmiai iš ik ųjų, be abejo,
žinoma a ba apibend inan dažnai a ojami žodžiai aip sakan , žodžiu, o konsul acijose, ku ių
me u daugiau dėmesio ski iama pašneko ui, siekiama kon ak o su juo, dažniau a ojami pe -
a ai, kilę iš dalelyčių, – nu, na, a , a ne. Kelių dės y ojų kalboje už iksuo a labai dažna sam-
plaika a ne. Ji, panašiai kaip i pe a ai na, nu, a ojama be eik kiek iename pašneko o saki-
nyje. Bū en oks dažnas a ojimas leidžia dalely ę a ne laiky i pe a u, p z.:
Tai i neda ydama š i�ho laimi okį oną� Y a juodžiau, imi da juodžiau, ada kažką palikdama š iesiau, a
ne? �a yzdžiui, kad nepaklys um, gali im amsiau oj ie oj, a ne� Vo pe ėjimas a si as, a ne, į p iekį, aip�
Kon ū as kažku u i įsi ašy i� Va ada čia paimsi amsiau, a ne? I au bus aišku, kad u kon ū o ėmuose�
Mano ik ai pieš ukas galbū am a ian ui y a pe kie as, a ne� Čia sa aime jau amsiau, š iesiau, a ne�
Be kadangi o ma y a da amsesnė, gali ak ū om a kažkuom sužais i, a ne� �a yzdžiui, čia imdama len-
ki i iška pasižiū ėsi, a ne� <���> Nes jeigu paimsi ienodą dalį, op iškai isada a odys didėjimas, a ne�
Daba , pa yzdžiui, jeigu mes ma om ši okią dalį, ku ią paėmėm, a ne, paimkim ien ą i šų, a ne, ai aš
manau, kad čia mes galim paim a čiau, žiū ėk, pakelk aukščiau�
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pe a ų dažnumas i į ai o ė saky inėje lie u ių kalboje | 7
Kaip jau minė a, žiniasklaidos kalboje pe a ų pasiski s ymas kiek ki oks nei akademinėje
komunikacijoje. Komunikacija žiniasklaidoje nepasižymi pe a ų į ai o e: čia dažniausiai a -
ojami pe a ai nu (50 p oc. a p isų pe a ų), na (20 p oc.), a (12 p oc.), aip pa pasi aiko
pe a ų iš ik ųjų, a ne, aip sakan , be jie būdingi ik pa ienių žu nalis ų kalbai. Reikia pami-
nė i, kad pe a ai dažniau a ojami adijo laidų edėjų kalboje nei ele izijos laidose. Šį po-
linkį galima paaiškin i spon aniškumu i lais esne adijo laidų o ma. Tele izijos laidos y a
pa eng os, ne i diskusijų laidose edėjai imp o izuoja gana mažai, odėl pe a ų a ojimas
čia nė a dažnas eiškinys, o adijo laidose pe a ais gana dažnai užpildomos pauzės, p adedami
pokalbiai su pašneko ais a pe einama p ie naujų emų:
Radijo laidos edėjo kalba:
Na, be u, kaip is o ikas, ką galė um pasaky ? I Julius kalbėjo, i aš apie psi�hologines p iežas is� <���> Na,
be is ik Šepečio eks e aš ma au jau okį gal begėdišką nihilizmą� <���> Bu elio nesima ė, na, ma y , o o-
g a a o i kažkaip <���>� Jis kažkaip isiškai, na, įdomiai aip ją p is a o� <���> Tai aš i gi no iu da pasaky ,
kad, na, po ka o p iklausymas komjaunimui bu o nusikal imas�
Radijo laidos edėjos kalba:
Mmm, na, daba u bū pa s me as bū ų klaus i� Da y a okia, na, kaip sa a ankiškai di bančių asmenų
g upė� Jiems u bū upu ėlį ki aip y a, na� <���> Na, o ką da o Sod a, kai d audėjai is dėl o nemoka ų
įmokų? <���> Na, iš iesų šios diskusijos ema ,,Sa a ankiškai di bančių asmenų als ybinis so�ialinis d au-
dimas“�
Kaip minė a, ele izijos laidose pe a ų a ojimas nė a dažnas eiškinys, šiek iek daugiau
pe a ų už iksuo a egioninių ele izijų laidų edėjų kalboje:
Regioninės ele izijos laidos edėjos kalba:
Kokia bu o idėja, kodėl, a , pa yzdžiui, bū en eglu ė a o��� � labiau u ė ų link i p ie os klasikinės eglu-
ės? <���> Va , pa yzdžiui Kalėdų, kaip siūly ų puoš i namus pe Kalėdas? Va , pasiūlyki e žmonėms, kaip
eikė ų siūly i pasipuoš i namus pe Kalėdas� <���> � s engia ės kažką pasi ink i okio mode naus, kaip čia,
a , bu o p is a y a menininkų da buose isuose? <���> Kas šiandieną, a , enginyje i menininkų da buose
jus labiausiai suža ėjo? <���> � jūs už ši as klasikines Kalėdas i klasikines eglu es, a , a , bū en už okias
mode nias� <���> O kaip mano e, a lėlė galė ų, a , a s o i juk pap as ą kalėdinę eglu ę namuose?
Apibend inan pe a ų a ojimo iešojoje komunikacijoje y imą, galima eig i, kad a mai-
nų sky imas pagal pokalbių pobūdį, ie ą i si uaciją (į akademinę komunikaciją i komunika-
ciją žiniasklaidoje) y a p asmingas i iš yškina ski ingas pe a ų a ojimo ypa ybes. Tikė ina,
kad ski s ymas į da smulkesnes a mainas a skleis ų naujų i įdomių ski umų.
Spon aninėje šnekamojoje kalboje pe a ų a ojimo ski umų, susijusių su pokalbių pobū-
džiu, si uacija a pašneko ų aidmenimis, neuž iksuo a. Pas ebė a ik ai, kad šioje kalbos
a mainoje a ojami į ai ūs pe a ai, o ne e ai o pa ies pašneko o kalboje už iksuojami ne
keli nuola a ojami ski ingi pe a ai. Be o, spon aninėje šnekamojoje kalboje iš yškėja da
ienas polinkis – pe im i pašneko o a ojamus pe a us. Toliau pa eikiamos ci a os iš jaunuo-
lių pokalbio, ku io me u pe a ą žinai nuola a oja pašneko ė A�N. Šiame apie pusę alan-
dos unkančiame pokalbyje už iksuo a i po ieną šio pe a o pa a ojimo a ejį ki ų d iejų
pašneko ų (KRI i DON) kalboje:
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pe a ų dažnumas i į ai o ė saky inėje lie u ių kalboje | 8
A�N: šiandien p igulau y ą, žinai� Taip iskas jau ž eng jis iš manęs� Gi džiu, i u ėj ka ą pasida ė iską
pa s pasida ė, algy susidėja, žinai. <...> Nu suksis, žinai, en kažką� Nuėja en į okią i mą, pem [pen-
kiasdešim ] li ų sumokėja, ipo, žinai, ka ieška da bą, ipo, su as� <...> Be , žinai, im ai būda o – nuo
žiemos iki žiemos� Vieną žiemą įsimyliu, ki ą žiemą jau ki ą įsimyliu� Žinai, a, daba jau ečią žiemą da as
pa s� <...>
KRI: ��� okio nebe u ėjo i eikėjo dešim li ų p imokė � Nu, be Don�ei iš p adžių, žinai, neėmė nes ne u ėjo
pinigų, po o Jolkį susi inka, žinai��� <...>
DON: �š i gi Modei sakau, ne ežisuo a, žinai� <...>
Pa yzdžių, kai ieno pašneko o a ojamą pe a ą pe ima ki i pašneko ai, galima as i i
daugiau. Tai ypač pas ebima, kai ienas iš kalbė ojų nė a linkęs a o i pe a ų, ačiau pokalbio
me u pa a oja ieną ki ą pe a ą, būdingą pašneko o kalbai. Toliau pa eikiamas pa yzdys iš
y o i mo e s pokalbio. Mo e s kalboje y auja pe a as a p asme, ku is ieną ka ą pa a o-
jamas i y o kalboje:
Mo e is: �i, nežinau, a p asme, aš ai neski iu: a �iga e ė, a da kažkas ai, man, a p asme��� <���> �š
ieną sykį gy enime esu į mokyklą alanda anksčiau nuėjus� Ta p asme, nuėjau, du ys už akin os, pasižiū�
iu – ie oj aš uonių sep ynios� <���> Jeigu jie pa ėla o ik indami, a p asme, ą, jau iš egis uo as� <���> Ta
p asme, ežda o mokyklinis a iesiog šiaip au obusiukas� <���> Ne, nu, a p asme, en okie pažeidimai
bu o, kad ienas ažia o au obuso linija, ki as – en kažku kažką ki o neleis ina <���> Ta p asme, Gin a-
ai, u ne aip sup a ai�
Vy as: Jį pasamdė bū i a sakingu, a p asme�
Apibend inan pe a ų a ojimo y imą iešojoje komunikacijoje i spon aninėje šneka-
mojoje kalboje galima eig i, kad šios d i a mainos ski iasi ne ik pe a ų dažnumu i jų į ai-
o e, be i a ojimo ypa umais. Viešojoje žiniasklaidos kalboje pe a ai a ojami užpildan
pauzes, p adedan naują emą a pašnekesį, p z., su nauju laidos klausy oju. Akademinėje
kalboje pe a ais dažniausiai i s a pa i inimą žymin ys p ie eiksmiai (iš ik ųjų, žinoma, be
abejo). Spon aninėje šnekamojoje kalboje pe a ų į ai o ė labai didelė, jie a ojami dažnai i
u i polinkį bū i pe imami iš pašneko ų. Čia jie dažniausiai nea lieka jokios unkcijos i a -
ojami ne užpildan pauzes, be iesiog iš įp a imo.
IŠVADOS
A lik as y imas leido nus a y i kelias pe a ų a ojimo saky inėje kalboje ypa ybes:
1. Pe a ų a ojimo dažnumas i į ai o ė y a susiję su kalbos a maina: ski umų pas ebė a
ne ik a p iešosios komunikacijos i spon aninės šnekamosios kalbos a mainų, be i
iešosios komunikacijos a mainose – žiniasklaidos kalboje i akademinėje komunikaci-
joje.
2. Pe a ų a ojimo dažnumą i į ai o ę lemia pokalbio si uacija i pasi engimas pokalbiui,
pa yzdžiui, analizuojan žiniasklaidos pokalbius, nus a y a, kad pe a ai dažniau a oja-
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pe a ų dažnumas i į ai o ė saky inėje lie u ių kalboje | 9
mi adijo laidų edėjų kalboje nei ele izijos laidose. Šį polinkį galima paaiškin i spon-
aniškumu i lais esne adijo laidų o ma.
3. Pe a ų a ojimas y a idiolek o ypa ybė, da an i po eikį pašneko ų kalbai. Spon aninės
šnekamosios kalbos y imai a skleidė pokalbių daly ių polinkį pe im i pašneko o a o-
jamus pe a us.
LITERATŪRA
A ke l ai i s �. 2001: Pe a ai i šnekamosios kalbos no mos. – Bend inės kalbos ibos� J. Jablonskio
kon e encijos ezės, 55–56.
A ke l ai i s �. 2002: Pe a ai saky inėje kalboje. – Gim oji kalba 1, 3–6.
A ke l ai i s �. 2006: Kons ukcijos su p asme, p asmėmis� – Kalbos kul ū a 79, 51–62.
A le k san d a ič i ū ė S. 2011: Ž ilgsnis į saky inės žiniasklaidos kalbą. – Da bai i dienos 55, 208–
222.
B al č iūn i en ė I. 2014: Linguis ic dis luency in na a i e speech: E idence om s o y- elling in
6-yea olds. – � o�eedings o he 14 h �nnual Con e en�e o he In e na ional Spee�h Communi�a ion
�sso�ia ion�
D ab a šin s ki e nė I. 2008: T umpinimas i dažnumo po eikis šnekamojoje kalboje. – Da bai i dienos
50, 109–117.
D ab a šin s ki e nė I., K ama n du l y ė L. 2009: Co po a o Spoken Li huanian. – Es onian �ape s in
�pplied Linguis i�s 5, 67–77.
K am a ndu l y ė -Me e l die n ė L., � od l i au s ka s P. 2014: C ea ing and Wo king wi h Co pus
o Spoken Li huanian. – Human Language Te�hnologies The Bal i� �e spe� i e / Ed. A. U ka e al.,
179–183.
K am a ndu l y ė L., Tu šk e i či ū ė M. 2008: Būd a džio a ojimo ski umai saky inės kalbos
egis uose. – Da bai i dienos 50, 91–108.
N au c kūn a i ė Z. 2003: Loginiai i ling is iniai saky inės i ašy inės aiškos ski umai. – Žmogus i
žodis: didak inė ling is ika 5, 78–83.
P i k č il i ng i s J. 1971: Lie u ių kalbos s ilis ika 1, Vilnius: Min is.
U k a A. 2004: S a is inis eks ų unkcijų nus a ymas. Dak a o dise a�ija, Kaunas: Vy au o Didžiojo
uni e si e as.
Va l ec k ien ė A. 1998: Funk�inė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Ž up e ka K. 1983: Lie u ių kalbos s ilis ika, Vilnius: Mokslas.
Ž up e ka K. 1997: S ilis ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
�au a 2014 10 27