Pertarų dažnumas ir įvairovė sakytinėje lietuvių kalboje

BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas PERTARŲ DAŽNUMAS IR ĮVAIROVĖ SAKYTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE ESMINIAI ŽODŽIAI: pertaras, tekstynas, sakytinė kalba, šnekamoji kalba, spontaninė kalba, viešoji kalba. Skirti sakytinę kalbą nuo rašytinės pradėta jau XX amžiuje, tuo metu pastebėta, kad šios dvi atmainos skiriasi savo raiška ir ypatybėmis. Tuo pat metu padidėjo dėmesys kalbai kaip bendravimo prie monei, pagausėjo šios srities terminų ir sąvokų. Svarbus buvo Ferdinando de Saussure’o kalbos ir šnekos (kalbėjimo) (langue / parole) atskyrimas (Nauckūnaitė 2003: 78). Pradėjus daugiau tirti šnekamąją kalbą pastebėta, kad ją lengva atpažinti iš nenorminių lyčių, tarmybių, žargono vartojimo, ypač dažnų pakartojimų, įvairių formų trumpinimų, daugybės pertarų ir kitokių kalbinių vienetų (Dabašinskienė 2008). Anot Kazimiero Župerkos (1997), čia veikia du priešingi polinkiai: kalbos trumpinimas, susijęs su greitakalbe, spontaniškumu, informacijos kiekiu, patogumu, ir kalbinis perteklius, rodantis besaikį tam tikrų leksinių elementų vartojimą. Be to, šnekamoji kalba priklauso nuo daugelio veiksnių, žmogus kalbėdamas prisitaiko prie aplinkos, pašnekovo. Vienaip šnekama viešojoje erdvėje, įstaigose, kitaip – neoficialioje aplinkoje, namuose. Lietuvių kalbotyroje plačiai analizuojamos rašytinių šaltinių funkcinių stilių ypatybės, tačiau vis dar trūksta išsamesnės sakytinės kalbos analizės. Sakytinė kalba (o ypač spontaninė šnekamoji) labai skiriasi nuo rašytinės: čia svarbios komunikacinė, socialinio bendravimo funkcijos, lemiančios kitokį nei rašytiniuose tekstuose kalbos elementų pasiskirstymą. Be to, pastebėta, kad, keičiantis pokalbių situacijai, temai, pokalbio dalyviams, skiriasi ir vartojama leksika, kalbos dalių ir gramatinių formų vartojimo dažnumas (Kamandulytė, Tuškevičiūtė 2008; Dabašinskienė, Kamandulytė 2009; Kamandulytė-Merfeldienė, �odliauskas 2014), to-šinskienė, Kamandulytė 2009; Kamandulytė-Merfeldienė, �odliauskas 2014), to-2009; Kamandulytė-Merfeldienė, �odliauskas 2014), to-ė, �odliauskas 2014), to-, �odliauskas 2014), to-), todėl įdomu ir prasminga analizuoti įvairias sakytinės kalbos atmainas, pvz., buitinę šnekamąją kalbą neoficialioje aplinkoje, spontaninę šnekamąją kalbą oficialioje aplinkoje, parengtą viešąją kalbą akademinėje aplinkoje, parengtą viešąją žiniasklaidos kalbą ir t. t.1 Atsižvelgiant į tai, kad skirtinga pokalbio situacija, vieta, socialiniai dalyvių vaidmenys lemia kalbos turinį ir raišką, pasirinktas straipsnyje aprašomo tyrimo tikslas – aptarti pertarų vartojimo dažnumą ir įvairovę sakytinės kalbos atmainose. Tyrimo metu taikytas tekstynų ling vistikos metodas, kai iš elektronine forma sukaupto gausaus duomenų rinkinio gaunami 1 Nors lietuvių kalbotyroje terminai sakytinė kalba ir šnekamoji kalba neretai vartojami sinonimiškai, šiame straipsnyje remiamasi nuomone, kad šnekamoji kalba jau seniai yra buitinio stiliaus sinonimas (žr. Pikčilingis 1971: 331–336, Župerka 1997: 89–91), o sakytinės kalbos sąvoka yra labai plati ir apima visą kalbėjimo spektrą: nuo buitinio pokalbio iki iškilmingos prakalbos (remiantis Nauckūnaite 2003: 79). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pertarų dažnumas ir įvairovė sakytinėje lietuvių kalboje | 2 kiekybinės analizės rezultatai. Tyrimui pasitelktas morfologiškai ir iš dalies semantiškai koduotas 2006–2009 m. vartoseną apimantis Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas (prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt/sakytines-kalbos-tekstynas)2. Tekstyną sudaro apie 80 valandų, daugiausia dialoginės ir spontaniškos, neformalaus stiliaus, bet taip pat ir parengtos, formalesnės įvairių kalbėtojų išrašytos kalbos, iš viso apie 225 000 žodžių. Visi tekstyne sukaupti pokalbiai yra skirstomi į sakytinės kalbos atmainas pagal viešumo / privatumo, oficialumo / intymumo skales, komunikacijos pobūdį ir kt. (žr. 1 paveikslą). Taikant CHILDES programos statistinės analizės paketą CLAN buvo gauti pertarų pasiskirstymo sakytinės kalbos atmainose rezultatai. 1 PAV. Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno sudėtis Tyrimo metu, remiantis �intautu Akelaičiu (2002), pertarais laikomi bet kokie idiolekte dažnai pasikartojantys žodžiai, neturintys reikšminio krūvio ir sintaksinės funkcijos, negaunantys frazės kirčio bei nevalingai ar dėl įpročio įterpiami į sakinį, sakinyje ir to paties kalbėtojo tekste besikartojantys. Reikia paminėti, kad pertarų vartojimas lietuvių kalbotyroje beveik nėra tirtas. Nors neretai užsimenama, kad kalbinis perteklius, dažnai išreiškiamas pertarų vartojimu, yra viena iš esminių ypatybių, skiriančių sakytinę kalbą nuo rašytinės, galima išskirti tik kelis tyrimus, kuriuose pertarų vartosenai skiriamas didesnis dėmesys. �. Akelaitis yra rašęs apie konstrukcijas su pertarais prasme, prasmėmis (Akelaitis 2006) ir nagrinėjęs pertarų vartoseną, pažeidžiančią sakytinės kalbos normas (Akelaitis 2001). Andriaus Utkos (2004) teigimu, pertarai yra spontaniško ekspresyvumo požymis, o pagal jų vartojimo dažnumą tekstą galima įvertinti kaip daugiau ar mažiau prototipišką šnekamajai kalbai. Skais tės Aleksandravičiūtės (2011) straipsnyje, skirtame sakytinės žiniasklaidos kalbai, teigiama, kad pertarų varsakytinės žiniasklaidos kalbai, teigiama, kad pertarų vartojimas yra viena iš ypatybių, rodančių žiniasklaidos kalbos artėjimą prie laisvosios vartosenos, 2 Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno kūrimą 2006–2008 m. rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pertarų dažnumas ir įvairovė sakytinėje lietuvių kalboje | 3 o Ingrida Balčiūnienė (2014) yra nustačiusi, kad pertarai dažnai vartojami šešiamečių vaikų pasakojimuose. Šiame straipsnyje aprašomas kiekybinis tyrimas atliktas pasitelkus 225 000 žodžių apimties tekstyną, apimantį išrašytus spontaninės ir parengtos kalbos įrašus, todėl tikimasi, kad nustatytos pertarų dažnumo ir įvairovės ypatybės papildys pradėtus šios srities tyrimus ir nurodys tolimesnes ne tik kiekybinių, bet ir kokybinių tyrimų kryptis. PERTARŲ ĮVAIROVĖ IR DAŽNUMAS Kaip minėta įvade, atliekant šį tyrimą remiamasi �. Akelaičio suformuluota pertaro apibrėžtimi, kurioje iškeliamas reikšminio krūvio ir sintaksinės funkcijos trūkumas, dažnumas ir polinkis šiuos žodžius vartoti nevalingai, iš įpročio3. Vis dėlto net ir remiantis šiuo išsamiu aprašu, pertarus atskirti nėra lengva. Ypač daug problemų kyla, siekiant nustatyti ribą tarp pertarų ir dalelyčių, nes dalelytei taip pat nėra būdinga semantinė reikšmė, ja tik pabrėžiame kurį nors žodį, suteikiame sakiniui emocionalumo, ekspresyvumo. Štai, pavyzdžiui, Adelė Valeckienė (1998) dalelytę tai priskiria prie pradedamųjų dalelyčių, nes jomis patogiau pradėti naują mintį, sakinį, kalbą dialoguose, kreipiantis į ką arba nekategoriškai atsakant į klausimus, o K. Župerka (1983: 112) teigia, kad žodžio tai vartosena turi pertarams būdingų bruožų, kurie yra dažniausi sakytinėje kalboje. Sakytinės kalbos tekstyno analizė atskleidė, kad iš tiesų žodis tai net ir sakinio pradžioje neretai vartojamas kaip pertaras – labai dažnai ar net nuolat kartojamas žodis, neretai gali būti ne tik sakinio pradžioje, bet ir jo viduryje. Tačiau reikia pabrėžti, kad ne visais atvejais sakinio pradžioje vartojamą tai laikome pertaru. Jei šio žodžio vartosena nėra labai dažna to paties pašnekovo kalboje, jį laikome dalelyte. Panašiai elgėmės ir su kitais pertarais, pagrindiniu dalelyčių ir pertarų skyrimo kriterijumi laikydami šių vartojimo dažnumą to paties pašnekovo kalboje. Vis dėlto reikia paminėti, kad kai kuriais atvejais žodžio priskyrimas pertarui gali būti subjektyvus, o neretai pasitaiko, kad tik išnagrinėjus nemažą kiekį įvairių pašnekovų pokalbių galima įsitikinti, jog vienas ar kitas žodis turi polinkį būti vartojamas kaip pertaras. Nepaisant minėtų problemų, galima teigti, kad didelis nagrinėtų duomenų kiekis (225 000 žodžių) leido pakankamai objektyviai nustatyti pertarų vartojimo dažnumą. �auti rezultatai rodo, kad pertarai tekstyne sudaro 1,9 proc. visų pavartotų žodžių (4 308 pavartojimo atvejai4). Spontaninėje šnekamojoje kalboje pertarai sudaro 2,3 proc. žodžių, o jų vartojimo gausą at-2,3 proc. žodžių, o jų vartojimo gausą at-proc. žodžių, o jų vartojimo gausą atskleidžia dažnumo palyginimas su rečiau vartojamų kalbos dalių dažnumu. Štai būdvardžiai spontaninėje šnekamojoje kalboje tesudaro 3 proc., prielinksniai – 4 proc., skaitvardžiai – 2 proc., jaustukai 4 proc., ištiktukai – 0,4 proc. visų žodžių, taigi pertarų vartojimą šioje sakyti-4 proc., ištiktukai – 0,4 proc. visų žodžių, taigi pertarų vartojimą šioje sakyti-proc., ištiktukai – 0,4 proc. visų žodžių, taigi pertarų vartojimą šioje sakyti-4 proc. visų žodžių, taigi pertarų vartojimą šioje sakyti-proc. visų žodžių, taigi pertarų vartojimą šioje sakytinės kalbos atmainoje (2,3 proc.) galime laikyti gana dažnu reiškiniu. Viešojoje kalboje (aka deminėje ir žiniasklaidos komunikacijoje) pertarai yra vartojami gerokai rečiau nei šneka mojoje 3 Tyrime į kiekybinę analizę neįtraukiami garsiniai pertarai, pvz.: aaa, amm, emm, ėėė ir pan. 4 Pertarus Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne žymėjo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto studentas Povilas �odliauskas, dalyvavęs Lietuvos mokslo tarybos remiame projekte „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ (VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003) (vadovė dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė). Projektas buvo finansuojamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pertarų dažnumas ir įvairovė sakytinėje lietuvių kalboje | 4 kalboje ir sudaro 0,6 proc. visų pavartotų žodžių (plg. šioje atmainoje būdvardžiai sudaro 5 proc., prielinksniai – 3 proc., skaitvardžiai 3 proc., jaustukai 3 proc., ištiktukai 0,1 proc.). Pertarų įvairovė sakytinėje kalboje nėra didelė: nors iš viso tekstyne užfiksuoti 52 skirtingi pertarai, dažniausiai vartojama tik nedidelė jų dalis: pertaras nu sudaro 49,7 proc. visų pertarų, na – 9,5 proc., žinai – 8 proc., vat – 5,7 proc., va – 4,1 proc., tai va – 3,3 proc., žodžiu – 2,2 proc., žinok – 2,1 proc., ta prasme – 2 proc. (žr. 1 lentelę). 1 LENTELĖ. Dažniausi pertarai Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne Pertaras Procentinis santykis tarp visų pertarų Nu 49,7 % Na 9,5 % Žinai 8 % Vat 5,7 % Va 4,1 % Tai va 3,3 % Žodžiu 2,2 % Žinok 2,1 % Ta prasme 2 % Lyginant spontaninę šnekamąją ir viešąją (akademinę ir žiniasklaidos) komunikaciją, matyti, kad šiose atmainose vyrauja skirtingi pertarai (žr. 2 lentelę). Pavyzdžiui, viešojoje kalboje dažniausiai vartojamas pertaras na (35 proc. visų pertarų) spontaninėje šnekamojoje kalboje yra gerokai retesnis (10 proc. visų pertarų), ir atvirkščiai, spontaninėje kalboje dažniausias pertaras nu (40 proc.) yra rečiau vartojamas viešojoje komunikacijoje (15 proc.). Skiriasi ne tik pertarų na ir nu vartojimo dažnumas šiose dviejose kalbos atmainose. Pavyzdžiui, viešojoje komunikacijoje dažnas pertaras iš tikrųjų (10 proc.) tesudaro tik 1 proc. spontaninėje šnekamojoje kalboje, o šioje atmainoje 10 proc. apimantis žinai / žinok sudaro tik 0,23 proc. viešojoje komunikacijoje. Pertaras ta prasme yra daug dažnesnis šnekamojoje kalboje (15 proc.), o pertarai be abejonės, žinoma išskirtinai būdingi tik viešajai komunikacijai (žodžiai be abejonės, žinoma yra vartojami ir spontaninėje šnekamojoje kalboje, tačiau čia jie išlaiko reikšminį krūvį ir nevirsta pertarais). 2 LENTELĖ. Dažniausi pertarai viešojoje ir spontaninėje šnekamojoje kalboje Pertaras Viešoji kalba Spontaninė šnekamoji kalba Na 35 % 10 % Nu 15 % 40 % Be abejonės 5 % 0 % Žinoma 4 % 0 % Iš tikrųjų 10 % 1 % Žinai / žinok 0,23 % 10 % Ta prasme 3 % 15 % Žodžiu 13 % 17 % BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pertarų dažnumas ir įvairovė sakytinėje lietuvių kalboje | 5 Aprašyti ir 2 lentelėje pateikti pertarų dažnumo viešojoje ir spontaninėje šnekamojoje kalboje duomenys ir išryškėję skirtumai paskatino išsamiau patyrinėti sakytinės kalbos atmainas pertarų vartojimo aspektu. Taigi kitoje straipsnio dalyje bus aprašomos dažniausių pertarų vartojimo ypatybės viešojoje komunikacijoje ir spontaninėje šnekamojoje kalboje. PERTARŲ VARTOJIMO YPATYBĖS Kaip jau minėta, kiekybinė analizė atskleidė pertarų vartojimo dažnumo ir įvairovės skirtumus viešojoje komunikacijoje ir spontaninėje šnekamojoje kalboje. Viešajai komunikacijai priskirti pokalbiai iš Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno apima akademinę komunikaciją (paskaitas, diskusijas, pranešimus, bakalauro darbų ir disertacijų gynimus) ir komunikaciją žiniasklaidoje (žinių, aktualijų, diskusijų, pramogines laidas radijuje ir televizijoje). Palyginus pertarų vartojimo dažnumą akademinėje komunikacijoje ir žiniasklaidos kalboje, išryškėjo skirtingas pertarų pasiskirstymas šiose dviejose atmainose (žr. 3 lentelę). 3 LENTELĖ. Pertarai akademinėje ir žiniasklaidos komunikacijoje Pertaras Akademinė komunikacija Komunikacija žiniasklaidoje Na 30 % 20 % Nu 6 % 50 % Iš tikrųjų 15 % 3 % Ar ne 10 % 0,5 % Žodžiu 5,5 % 0 % Be abejonės / be abejo 3 % 0 % Žinoma 4,9 % 0 % Vat 0,3 % 12 % Taip sakant 3 % 0,5 % Kaip matyti iš 3 lentelės, akademinėje komunikacijoje vyrauja pertaras na (30 proc. visų pertarų), o žiniasklaidos kalboje – neteiktinas šnekamajai buitinei kalbai būdingas pertaras nu (50 proc.), kuris akademiniuose pokalbiuose labai retas (6 proc.). Žiniasklaidos kalboje dažnas buitinės kalbos pertaras vat (12 proc.) akademinėje komunikacijoje beveik nevartojamas (0,3 proc.). Be to, kaip matyti iš 3 lentelės, akademinė komunikacija pasižymi didesne pertarų įvairove nei komunikacija žiniasklaidoje: akademiniams pokalbiams / kalboms būdingi pertarai iš tikrųjų, be abejonės, žinoma, turintys tikrumo reikšmę ir atliekantys įtikinėjimo funkciją. Tačiau analizuojant jų pavartojimo atvejus, aiškiai matyti, kad žodžiai iš tikrųjų, be abejonės, žinoma neretai yra praradę reikšminį krūvį dėl itin dažno jų vartojimo ir nevalingo įterpimo į kalbą. Toliau pateiktas pavyzdys iliustruoja tokį pertaro vartojimo atvejį: Ištrauka iš disertacijos gynimo: komisijos nario kalba Tai aš labai sveikinu dvi kupiškietes, kurios, iš tikrųjų, tyrinėjo� �asirodo, pirma diserta�ija��� �š net nuste�� �asirodo, pirma diserta�ija��� �š net nuste�asirodo, pirma diserta�ija��� �š net nustebau, kad, iš tikrųjų, pirma diserta�ija iš kupiškėnų tarmės� <���> tai, iš tikrųjų, tarmė jau tenai baigia išnykti ir ten, iš tikrųjų, labai ribos neaiškios��� ir paskui išsiaiškino, kad ribos labai neaiškios, tai yra, iš tikrųjų, BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pertarų dažnumas ir įvairovė sakytinėje lietuvių kalboje | 6 ten labai naujos parapijos� <���> �avyzdžiui, aš džiaugiuosi, kad Salantuose savo miestelio mes esam, iš tikrųjų, tvirti��� ir kažkaip, iš tikrųjų, dabar tarmė mūsų ta neišnykusi visiškai��� Reikia priminti, kad tyrimo metu pertarais nelaikyti ir į statistinius duomenis neįtraukti atvejai, kai žodžiai nėra praradę savo reikšmės ir neatitinka kitų pertaro nustatymo kriterijų (pvz., labai dažno vartojimo to paties pašnekovo kalboje). Savaime suprantama, samplaika iš tikrųjų daugeliu atveju laikytina prieveiksmiu, tačiau nagrinėjamas pavyzdys rodo, kad šis prieveiksmis gali netekti reikšmės ir funkcijos ir virsti pertaru. Kitas akademinėje kalboje neretai savo reikšmę prarandantis prieveiksmis žinoma. Šio pertaro vartojimas taip pat užfiksuotas net kelių pašnekovų kalboje. Toliau pateikiamas pavyzdys iš disertacijos gynimo komisijos nario kalbos: Ir čia, žinoma, yra didelis nuopelnas šitos mokyklos, profesorės xxx ir, žinoma, negalima nepaminėti do�entės xxx, jos darbų� <���> Mes teigėme, kad darbe yra trys analizės dalys� Žinoma, čia įsivedami aprašomasis, kuriuo autorė mėgino nustatyti��� <���> Žinoma, yra sunku šnekėti kartais apie žinomus dalykus, ir kai kas lieka turbūt, kaip čia dabar pasakyt, ne visiškai išmokta, tačiau vidinės rekonstruk�ijos metodą aš sunkokai įžvelgiau� Žinoma, yra tam tikrų mėginimų, bet, žinoma, čia susiję su tuo, kad autorė pati teigia parašiusi sin�hroninį darbą� <���> Yra skirtumų toj pačioj tarmėj, bet, žinoma, didelių baisumų neturėtų būti� Akademinei komunikacijai būdingi pertarai be abejonės, žinoma, iš tikrųjų dažniausiai vartojami iš dalies parengtuose monologuose – kai pašnekovas žino, kokia tema ir kokiai auditorijai kalbės, tačiau kalbos neskaito, o ją sako. Būtent tokiose kelias ar keliolika minučių trunkančiose kalbose išryškėja asmens polinkis vartoti tam tikrą pertarą, pvz.: <���> taip sakant, aukšto lygio, taip sakant do�entė daktarė� <���> reiškia, kad, taip sakant, tos šaknys ir ir jos sritis turėtų atitikmenis kitose indoeuropiečių kalbose ten kitų� <���> yra, taip sakant, neišsprendžiamas eksperimentinės fonetikos aspektas� <���> Na dabar ta ta, kaip sakant, jau ta ta frazė šablonine tapusi� <���> bet, taip sakant, kad viskas, žodžiu, nebevertini nieko��� Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno analizė atskleidė, kad parengtose (bet ne skaitomose, o sakomose) akademinėse kalbose – pranešimuose, disertacijų gynimo kalbose, paskaitose – vyrauja pertarai, kuriais yra virtę tvirtinimo reikšmę turintys prieveiksmiai iš tikrųjų, be abejo, žinoma arba apibendrinant dažnai vartojami žodžiai taip sakant, žodžiu, o konsultacijose, kurių metu daugiau dėmesio skiriama pašnekovui, siekiama kontakto su juo, dažniau vartojami pertarai, kilę iš dalelyčių, – nu, na, vat, ar ne. Kelių dėstytojų kalboje užfiksuota labai dažna samplaika ar ne. Ji, panašiai kaip ir pertarai na, nu, vartojama beveik kiekviename pašnekovo sakinyje. Būtent toks dažnas vartojimas leidžia dalelytę ar ne laikyti pertaru, pvz.: Tai ir nedarydama štri�ho laimi tokį toną� Yra juodžiau, imi dar juodžiau, tada kažką palikdama šviesiau, ar ne? �avyzdžiui, kad nepaklystum, gali imt tamsiau toj vietoj, ar ne� Vot perėjimas atsiras, ar ne, į priekį, taip� Kontūras kažkur turi įsirašyti� Vat tada čia paimsi tamsiau, ar ne? Ir tau bus aišku, kad tu kontūro rėmuose� Mano tiktai pieštukas galbūt tam variantui yra per kietas, ar ne� Čia savaime jau tamsiau, šviesiau, ar ne� Bet kadangi forma yra dar tamsesnė, gali faktūrom ar kažkuom sužaisti, ar ne� �avyzdžiui, čia imdama lenki ir iškart pasižiūrėsi, ar ne� <���> Nes jeigu paimsi vienodą dalį, optiškai visada atrodys didėjimas, ar ne� Dabar, pavyzdžiui, jeigu mes matom šitokią dalį, kurią paėmėm, ar ne, paimkim vien tą viršų, ar ne, tai aš manau, kad čia mes galim paimt arčiau, žiūrėk, pakelk aukščiau� BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pertarų dažnumas ir įvairovė sakytinėje lietuvių kalboje | 7 Kaip jau minėta, žiniasklaidos kalboje pertarų pasiskirstymas kiek kitoks nei akademinėje komunikacijoje. Komunikacija žiniasklaidoje nepasižymi pertarų įvairove: čia dažniausiai vartojami pertarai nu (50 proc. tarp visų pertarų), na (20 proc.), vat (12 proc.), taip pat pasitaiko pertarų iš tikrųjų, ar ne, taip sakant, bet jie būdingi tik pavienių žurnalistų kalbai. Reikia paminėti, kad pertarai dažniau vartojami radijo laidų vedėjų kalboje nei televizijos laidose. Šį polinkį galima paaiškinti spontaniškumu ir laisvesne radijo laidų forma. Televizijos laidos yra parengtos, net ir diskusijų laidose vedėjai improvizuoja gana mažai, todėl pertarų vartojimas čia nėra dažnas reiškinys, o radijo laidose pertarais gana dažnai užpildomos pauzės, pradedami pokalbiai su pašnekovais ar pereinama prie naujų temų: Radijo laidos vedėjo kalba: Na, bet tu, kaip istorikas, ką galėtum pasakyt? Ir Julius kalbėjo, ir aš apie psi�hologines priežastis� <���> Na, bet vis tik Šepečio tekste aš matau jau tokį gal begėdišką nihilizmą� <���> Butelio nesimatė, na, matyt, fotografavo ir kažkaip <���>� Jis kažkaip visiškai, na, įdomiai taip ją pristato� <���> Tai aš irgi noriu dar pasakyt, kad, na, po karo priklausymas komjaunimui buvo nusikaltimas� Radijo laidos vedėjos kalba: Mmm, na, dabar turbūt pats metas būtų klausti� Dar yra tokia, na, kaip savarankiškai dirbančių asmenų grupė� Jiems turbūt truputėlį kitaip yra, na� <���> Na, o ką daro Sodra, kai draudėjai vis dėlto nemoka tų įmokų? <���> Na, iš tiesų šios diskusijos tema ,,Savarankiškai dirbančių asmenų valstybinis so�ialinis draudimas“� Kaip minėta, televizijos laidose pertarų vartojimas nėra dažnas reiškinys, šiek tiek daugiau pertarų užfiksuota regioninių televizijų laidų vedėjų kalboje: Regioninės televizijos laidos vedėjos kalba: Kokia buvo idėja, kodėl, vat, pavyzdžiui, būtent eglutė tavo��� �r labiau turėtų linkti prie tos klasikinės eglutės? <���> Vat, pavyzdžiui Kalėdų, kaip siūlytų puošti namus per Kalėdas? Vat, pasiūlykite žmonėms, kaip reikėtų siūlyti pasipuošti namus per Kalėdas� <���> �r stengiatės kažką pasirinkti tokio modernaus, kaip čia, vat, buvo pristatyta menininkų darbuose visuose? <���> Kas šiandieną, vat, renginyje ir menininkų darbuose jus labiausiai sužavėjo? <���> �r jūs už šitas klasikines Kalėdas ir klasikines eglutes, ar, vat, būtent už tokias modernias� <���> O kaip manote, ar lėlė galėtų, vat, atstoti juk paprastą kalėdinę eglutę namuose? Apibendrinant pertarų vartojimo viešojoje komunikacijoje tyrimą, galima teigti, kad atmainų skyrimas pagal pokalbių pobūdį, vietą ir situaciją (į akademinę komunikaciją ir komunikaciją žiniasklaidoje) yra prasmingas ir išryškina skirtingas pertarų vartojimo ypatybes. Tikėtina, kad skirstymas į dar smulkesnes atmainas atskleistų naujų ir įdomių skirtumų. Spontaninėje šnekamojoje kalboje pertarų vartojimo skirtumų, susijusių su pokalbių pobūdžiu, situacija ar pašnekovų vaidmenimis, neužfiksuota. Pastebėta tik tai, kad šioje kalbos atmainoje vartojami įvairūs pertarai, o neretai to paties pašnekovo kalboje užfiksuojami net keli nuolat vartojami skirtingi pertarai. Be to, spontaninėje šnekamojoje kalboje išryškėja dar vienas polinkis – perimti pašnekovo vartojamus pertarus. Toliau pateikiamos citatos iš jaunuolių pokalbio, kurio metu pertarą žinai nuolat vartoja pašnekovė A�N. Šiame apie pusę valandos trunkančiame pokalbyje užfiksuota ir po vieną šio pertaro pavartojimo atvejį kitų dviejų pašnekovų (KRI ir DON) kalboje: BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pertarų dažnumas ir įvairovė sakytinėje lietuvių kalboje | 8 A�N: šiandien prigulau rytą, žinai� Taip viskas jau žveng jis iš manęs� Girdžiu, virtuvėj kavą pasidarė viską pats pasidarė, valgyt susidėja, žinai. <...> Nu suksis, žinai, ten kažką� Nuėja ten į tokią firmą, pem [penkiasdešimt] litų sumokėja, tipo, žinai, ka ieška darbą, tipo, suras� <...> Bet, žinai, rimtai būdavo – nuo žiemos iki žiemos� Vieną žiemą įsimyliu, kitą žiemą jau kitą įsimyliu� Žinai, va, daba jau trečią žiemą da tas pats� <...> KRI: ���tokio nebeturėjo ir reikėjo dešimt litų primokėt� Nu, bet Don�ei iš pradžių, žinai, neėmė nes neturėjo pinigų, po to Jolkį susitinka, žinai��� <...> DON: �š irgi Modei sakau, nerežisuota, žinai� <...> Pavyzdžių, kai vieno pašnekovo vartojamą pertarą perima kiti pašnekovai, galima rasti ir daugiau. Tai ypač pastebima, kai vienas iš kalbėtojų nėra linkęs vartoti pertarų, tačiau pokalbio metu pavartoja vieną kitą pertarą, būdingą pašnekovo kalbai. Toliau pateikiamas pavyzdys iš vyro ir moters pokalbio. Moters kalboje vyrauja pertaras ta prasme, kuris vieną kartą pavartojamas ir vyro kalboje: Moteris: �i, nežinau, ta prasme, aš tai neskiriu: ar �igaretė, ar dar kažkas tai, man, ta prasme��� <���> �š vieną sykį gyvenime esu į mokyklą valanda anksčiau nuėjus� Ta prasme, nuėjau, durys užrakintos, pasižiū� riu – vietoj aštuonių septynios� <���> Jeigu jie pavėlavo tikrindami, ta prasme, tą, jau išregistruotas� <���> Ta prasme, veždavo mokyklinis ar tiesiog šiaip autobusiukas� <���> Ne, nu, ta prasme, ten tokie pažeidimai buvo, kad vienas važiavo autobuso linija, kitas – ten kažkur kažką kirto neleistina <���> Ta prasme, Gintarai, tu ne taip supratai� Vyras: Jį pasamdė būti atsakingu, ta prasme� Apibendrinant pertarų vartojimo tyrimą viešojoje komunikacijoje ir spontaninėje šnekamojoje kalboje galima teigti, kad šios dvi atmainos skiriasi ne tik pertarų dažnumu ir jų įvairove, bet ir vartojimo ypatumais. Viešojoje žiniasklaidos kalboje pertarai vartojami užpildant pauzes, pradedant naują temą ar pašnekesį, pvz., su nauju laidos klausytoju. Akademinėje kalboje pertarais dažniausiai virsta patvirtinimą žymintys prieveiksmiai (iš tikrųjų, žinoma, be abejo). Spontaninėje šnekamojoje kalboje pertarų įvairovė labai didelė, jie vartojami dažnai ir turi polinkį būti perimami iš pašnekovų. Čia jie dažniausiai neatlieka jokios funkcijos ir vartojami ne užpildant pauzes, bet tiesiog iš įpratimo. IŠVADOS Atliktas tyrimas leido nustatyti kelias pertarų vartojimo sakytinėje kalboje ypatybes: 1. Pertarų vartojimo dažnumas ir įvairovė yra susiję su kalbos atmaina: skirtumų pastebėta ne tik tarp viešosios komunikacijos ir spontaninės šnekamosios kalbos atmainų, bet ir viešosios komunikacijos atmainose – žiniasklaidos kalboje ir akademinėje komunikacijoje. 2. Pertarų vartojimo dažnumą ir įvairovę lemia pokalbio situacija ir pasirengimas pokalbiui, pavyzdžiui, analizuojant žiniasklaidos pokalbius, nustatyta, kad pertarai dažniau vartoja- BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LAURA KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ. Pertarų dažnumas ir įvairovė sakytinėje lietuvių kalboje | 9 mi radijo laidų vedėjų kalboje nei televizijos laidose. Šį polinkį galima paaiškinti spontaniškumu ir laisvesne radijo laidų forma. 3. Pertarų vartojimas yra idiolekto ypatybė, daranti poveikį pašnekovų kalbai. Spontaninės šnekamosios kalbos tyrimai atskleidė pokalbių dalyvių polinkį perimti pašnekovo vartojamus pertarus. LITERATŪRA A ke l ait i s �. 2001: Pertarai ir šnekamosios kalbos normos. – Bendrinės kalbos ribos� J. Jablonskio konferencijos tezės, 55–56. A ke l ait i s �. 2002: Pertarai sakytinėje kalboje. – Gimtoji kalba 1, 3–6. A ke l ait i s �. 2006: Konstrukcijos su prasme, prasmėmis� – Kalbos kultūra 79, 51–62. A le k san d rav ič i ūtė S. 2011: Žvilgsnis į sakytinės žiniasklaidos kalbą. – Darbai ir dienos 55, 208– 222. B al č iūn i en ė I. 2014: Linguistic disfluency in narrative speech: Evidence from story-telling in 6-year olds. – �ro�eedings of the 14th �nnual Conferen�e of the International Spee�h Communi�ation �sso�iation� D ab a šin s ki e nė I. 2008: Trumpinimas ir dažnumo poveikis šnekamojoje kalboje. – Darbai ir dienos 50, 109–117. D ab a šin s ki e nė I., K ama n du l ytė L. 2009: Corpora of Spoken Lithuanian. – Estonian �apers in �pplied Linguisti�s 5, 67–77. K am a ndu l yt ė -Me r fe l die n ė L., � od l i au s ka s P. 2014: Creating and Working with Corpus of Spoken Lithuanian. – Human Language Te�hnologies The Balti� �erspe�tive / Ed. A. Utka et al., 179–183. K am a ndu l yt ė L., Tu šk ev i či ū tė M. 2008: Būdvardžio vartojimo skirtumai sakytinės kalbos registruose. – Darbai ir dienos 50, 91–108. N au c kūn a it ė Z. 2003: Loginiai ir lingvistiniai sakytinės ir rašytinės raiškos skirtumai. – Žmogus ir žodis: didaktinė lingvistika 5, 78–83. P i k č il i ng i s J. 1971: Lietuvių kalbos stilistika 1, Vilnius: Mintis. U tk a A. 2004: Statistinis tekstų funkcijų nustatymas. Daktaro diserta�ija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Va l ec k ien ė A. 1998: Funk�inė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Ž up e rka K. 1983: Lietuvių kalbos stilistika, Vilnius: Mokslas. Ž up e rka K. 1997: Stilistika, Šiauliai: Šiaulių universitetas. �auta 2014 10 27