BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
PRIESAGOS -IKLIS NAUJADARŲ APIBRĖŽČIŲ
SISTEMIŠKUMAS
ESMINIAI ŽODŽIAI: naujada as, edinys, į ankių pa adinimai, leksema, seman inė s uk ū a,
da ybos eikšmė, leksinė eikšmė.
S aipsnyje nag inėjama naujųjų eiksmažodinių p iesagos -iklis edinių – į ankių (p ie-
monių) pa adinimų seman ika. S aipsnio ikslas – išsiaiškin i jų seman inę s uk ū ą, da ybos
i leksinių eikšmių san ykį, suku i kiek įmanoma sis emiškesnes apib ėž is. Pi miausia ap-
ž elgiama, kaip šios da ybos ediniai pa eikiami Daba inės lie u ių kalbos žodyne – kaip jie
skaidomi eikšmėmis, apib ėžiami, koks jų da ybos i leksinės eikšmių san ykis i k . Paskui
nag inėjama Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne pa eikiama g upė šios p iesagos naujada-
ų, jų seman inė s uk ū a. Ap a iami k i e ijai, ku iais emian is bū ų galima sis emiškiau
apib ėž i šios leksinės seman inės g upės da inius, pa eikian juos aiškinamuosiuose žodynuo-
se, leksikos duomenų bazėse i pan. da buose.
Veiksmažodiniais p iesagos -iklis ediniais adinamos į ai ios p iemonės, ski os pama i-
niu eiksmažodžiu adinamam eiksmui a lik i, dažniausiai į ankiai, p ie aisai, mechanizmai
a jų dalys ( ašiklis, ki iklis, jungiklis, a iklis), aip pa (cheminės) medžiagos ( i piklis, balik-
lis). Pagal da ybos eikšmę šiam da ybos ipui p iklauso i leksikalizuo i, specialesnes eikš-
mes įga ę ediniai daliklis, daugiklis, ( abzdžio) čiupiklis, odiklis i pan. XX a. pabaigoje ži-
nomesnių šios p iesagos edinių suskaičiuo a apie 100 (DLKG 1996: 129). Vėlesniuose šal i-
niuose (AŽ, DLKT, DŽ7, DKK, i k .) jų ski ingų iš iso as a apie 200. Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyne ( oliau – ND), pa eikiančiame naujausią, į žodynus da nepakliu usią
leksiką, p iesagos -iklis edinių 2014 08 26 bu o apie is dešim is. Į ankių pa adinimų da y-
bos ipai pap as ai da umu nepasižymi (DLKG 1996:129)1. Ap a iamasis da ybos ipas ka u
su p iesagos - u as ediniais, ku ių y a d igubai daugiau, y a pag indiniai į ankių pa adini-
mų da ybos ipai (DLKG 1996: 129; Keinys 1975: 21; da plg. Gi čienė 2000: 38–39). Su
p iesaga -iklis da omasi nemažai naujada ų, o muojasi a ski a šios da ybos leksinė seman inė
mais o p iedų pa adinimų g upė (dažiklis, ga diklis, kildiklis, pu iklis, ūgš iklis, saldiklis, ska-
niklis, i š iklis i k .).
1 Ki u eigiama, kad da ybos ipas, ben jau diach oniniu aspek u, y a p oduk y us, „kai jo pa yzdžiu kalboje su-
da y a dešim ys a šim ai da inių“ (U bu is 1978: 266; daugiau apie da ybos ipų p oduk y umą is o iniu i sinch-
oniniu aspek ais ž . U bu is 1978: 262–267).
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DAIVA MURMULAITYTĖ. P iesagos -iklis naujada ų apib ėžčių sis emiškumas | 2
Pas ebė a, kad ienais a ejais ap a iamosios da ybos naujažodžiai u i konk ečiai apib ė-
žiamas eikšmes, ki ais a ejais jų leksinė eikšmė su ampa su da ybos eikšme i leksema gali
bū i apib ėžiama gana plačiai – kaip p iemonė pama iniu eiksmažodžiu pasakomam eiksmui
a lik i.
1. DARYBOS IR LEKSINĖS REIKŠMIŲ SANTYKIS ĮRANKIŲ
(PRIEMONIŲ) PAVADINIMŲ APIBRĖŽTYSE
Vedinio da ybos eikšmė susida o iš da ybos sandų (pama inio žodžio i da ybos o man o)
eikšmių i jų san ykio (Keinys 1999: 106–107). Tai leidžia ieško i bend ybių os pačios da y-
bos edinių eikšmėse, „bend ų aisyklių, ku ios a skleis ų ipiškas seman ines asociacijas a p
mo y uo ų i mo y uojančių žodžių. [...] pa ankiau i sis emiškiau i i ne kiek ieną da inį
a ski ai, be jung i juos į am ik as g upes, ku iuose a p mo y uo ų i mo y uojančių žodžių
kyla panašių asociacijų“ (Gi čienė 2003: 23). Ki aip a ian , p iesagos -iklis edinius, kaip i
ki ų leksinių seman inių g upių žodžius, ikslinga y inė i sis emiškai, šiuo a eju – kaip isu-
mą o pa ies da ybos o man o žodžių, u inčių bend ą da ybos eikšmę, ku i ienais a ejais
labiau, ki ais mažiau yškėja p o leksinę eikšmę, ka ais isai jai p ilygdama. Tai s a bu iek
i ian naujada ų da ybą, iek s engian is inkamai juos pa eik i leksikog a iškai. „Leksinės i iš
da ybos kylančios eikšmės pap as ai būna susipynusios, ienos nuo ki ų p iklauso“ (Keinys
1999: 14). „Da ybos eikšmė y a schema iškesnė, mažiau apib ėž a, o leksinė eikšmė labiau
konk e izuo a, de alesnė bei u ingesnė.“ (U bu is 1978: 147). Da inio da ybos i leksinių
eikšmių sąsaja yškėja i iš eiginio, kad da inio eikšmė nus a oma emian is ne ealijos, ku-
ią pa adina da inys, ap ašymu, o pama inio žodžio eikšme, ka u p ipažįs an , kad žodžių
da ybos eikalas aip pa y a paaiškin i numa omas [ aigi leksines, ku ios okios egali bū i –
au . pas .] žodžio eikšmes (plg. Кубрякова 1981: 7, 166). „Da ybinė eikšmė – ai ik apy ik ė
žodžio sanda os odoma seman inė schema. Tos pačios da ybinės eikšmės da inys gali bū i
a ojamas į ai iomis leksinėmis eikšmėmis“ (Gi čienė 2003: 23). Da ybos eikšmė pap as ai
būna abs ak esnė, pla esnė už leksinę, ge okai ečiau – siau esnė (U bu is 1978: 148). Da
p imin ina, kad da ybos eikšmių y a kele as ūšių – a ski oji (indi idualioji), g upinė i ben-
d oji (ka ego inė) – jos ski iasi abs akcijos laipsniu. A ski oji edinio da ybos eikšmė, susi-
da an i iš leksinių pama inio žodžio i o man o eikšmių bei jų san ykia imo (plg. Keinys
1999: 104), y a mažiausiai apibend in a, ji „ iesiogiai kyla iš kiek ieno a ski o da inio da y-
bos“ (Keinys 1999: 20–22), ją apib ėžian įp as a a o i pama inį žodį, p z., š ei iklis „p ie-
monė, į ankis kam š eis i“, a sky iklis ech. „a ski iamasis p ie aisas“, skiediklis „skiedžiančioji
medžiaga“, i piklis „medžiaga, ku i i pdo“ (DŽ7 apib ėž ys). Taigi seman ikos a ž ilgiu indi-
idualioji da ybos eikšmė y a a čiausiai da inio leksinės eikšmės. Kai ku ių da inių nesu-
konk e in a, aiškiau neapib ėž a leksinė eikšmė p ak iškai nesiski ia nuo da ybos eikšmės.
Pi miausia ai pasaky ina apie abs akčius eiksmų i ypa ybių pa adinimus, p z.: delsimas,
gydymas, godumas. Tokio da ybos i leksinės eikšmės su apimo pasi aiko i ki ose da ybos
ka ego ijose ( eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų, eiksmo ezul a ų i k . pa adini-
muose), p z.: delsėjas „kas delsia“, gaminys „kas pagamin a“ i pan. (U bu is 1978: 147–148).
Ne išim is i kai ku ie da ybiniai į ankių (p iemonių) pa adinimai, iš dalies – i eiksmažodi-
niai p iesagos -iklis ediniai.
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DAIVA MURMULAITYTĖ. P iesagos -iklis naujada ų apib ėžčių sis emiškumas | 3
Be abejo, į ankių pa adinimai šiuo aspek u nep ilygs a abs ak ams. Ž elgian isos ka e-
go ijos mas u, į ankių pa adinimams nebūdingas isiškas leksinės i da ybos eikšmės apa u-
mas (U bu is 1978: 111). Ši da ybos ka ego ija y a mu acinio (nominacinio) pobūdžio (U bu-
is 1978: 163), jos da iniai u i mu acinę da ybos eikšmę, . y. jais pa adinami ki i dalykai,
san ykiaujan ys su pama iniais žodžiais pasakomais dalykais ik kaip su ienu (nominaciniu)
sa o požymiu. Tokiu a eju „da ybos eikšmė pap as ai y a labai bend o, neapib ėž o pobū-
džio, eikian i da iniui daug seman inių išgalių, ku ių ak ualizaciją a ojimo plo mėje sunku
numa y i“ (U bu is 1978: 171). Tačiau galbū kaip ik dėl šios p iežas ies, da ybos eikšmės
neapib ėž umo i seman inių išgalių, nemažai p iesagos -iklis edinių žodynuose apib ėžiami
daugiau a mažiau konk e esnėmis, be iš esmės da ybos eikšmėmis, nes okios apib ėž ys
inka i naujų ealijų pa adinimams, kol jie da nė a pakankamai leksikalizuo i, kad bū ų pa-
eikiami kaip a ski os leksemos.
Vieni į ankių da ybos eikšmės ipai gali bū i labiau ski i da y i pačių pap asčiausių į an-
kių, ki i – sudė ingų į enginių pa adinimams. „[...] sa aime sup an ama, kad o pa ies ipo
da inių smulkesnis ski s ymas pagal žymimų į ankių sudė ingumą iš esmės jau emiasi da inių
leksinėmis, o ne da ybos eikšmėmis.“ (U bu is 1978: 253).
Žiū in labiau apibend in ai, leksika y a sis eminga žodžių isuma, ne a ski ų leksemų są-
ašas a egis as. Sis eminis žodyno pobūdis eikalauja i sis eminio seman ikos y imo. Ka e-
go inės da ybos eikšmės y a uni e salesnės i nus a omos objek y iau, lyginan su leksinė-
mis. Jų pačių bei da ybos i leksinių eikšmių san ykio y imas leidžia sis emingiau iš i i da-
inių seman iką i sis emingiau leksikog a iškai pa eik i pačius da inius, nes žodžių da yba,
domėdamasi da inių pa adigmomis, i ia i konk ečių žodžių seman ikos ki imą, leksiką kaip
sis emą (plg. Кубрякова 1981: 19, 106; Кубрякова 1972: 376).
Į isa ai eikia a siž elg i s engian is kuo sis emiškiau apib ėž i p iesagos -iklis naujada us.
Tu in okį ikslą, pi miausia pa y inė os leksikog a inės jau anksčiau žodynuose iksuo ų šios
da ybos edinių apib ėž ys.
2. DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE FIKSUOTI
PRIESAGOS -IKLIS VEDINIAI SEMANTINIU ASPEKTU
Daba inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – DŽ7) y a 137 p iesagos -iklis ediniai, iš jų 131
p iklauso į ankių da ybos ka ego ijai. Kai ku ie pas a ųjų u i po kelias eikšmes, aigi iš iso
y a apie 150 leksemų, pa adinančių į ankius (p iemones). Kai ku iais a ejais žodis o maliai
pa eikiamas kaip iena leksema, ačiau iš iesų jų galbū galima įž elg i kelias. Ta kim, kėliklis
( ech.) u i d i eikšmes: 1. „kilnojamas kėlimo mechanizmas“ i 2. „mechanizmo dalis kam
no s kel i“, panašias eikšmes galima įž elg i i b ėžiklio bei daužiklio a ejais, ačiau jie pa ei-
kiami kaip iena leksema: b ėžiklis „b ėžimo į ankis a jo dalis“; daužiklis ech. „daužiamasis
į ankis a ba p ie aiso dalis“: Šau u o d. Sie o d. An oji sugė iklio leksema pa eikiama kaip du
ienos eikšmės a spal iai: 2. chem., ech. „suge ian i medžiaga; į aisas su ja“: D ėgmės, dujų,
k apų s., ačiau ki ais a ejais į ankio i p iemonės (medžiagos) pa adinimai pa eikiami kaip
a ski os leksemos, plg. aliklis 1. ech. „ alymo į ankis“: Pa ankos . u i gal elę su šepečiu.
Sie ų . 2. „cheminė alymo p iemonė“: Dėmių, ūdžių . Tiesa, šiuo a eju da ski iasi i
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DAIVA MURMULAITYTĖ. P iesagos -iklis naujada ų apib ėžčių sis emiškumas | 4
a ojimo s i ys, ačiau iš p incipo ien di e encinių į ankio i medžiagos pa adinimų semų
u ė ų pakak i, kad šie pa adinimai bū ų laikomi a ski omis leksemomis. Y a kele as a ejų,
kai -iklis edinys nu odomas į ki ą žodį, u in į ne ieną eikšmę, p z: kabiklis ž . pakaba,
plg. pakaba 1. „ąselė, kilpelė d abužiui pakabin i“: Kailinių p. nu ūko. Įsiūk pkabą, ~ėlę.
2. ech. „dalys, jungiančios a us su ėmu a kėbulu“: Linginė p. S i inė p. LKŽe duomenimis
kabiklis sinonimiškas pakabai ( iksliau – pakabui) ik pi mąja eikšme, ad DŽ7 šio edinio
pa eikimą eikė ų pa ikslin i: kabiklis ž . pakaba 1. Ki iklis 3. zool. „slidi, gels a žu elė, u-
in i is po as ūselių i šonuose amsių dėmių eilę (Cobi is aenia)“ p iklauso ki ai da ybos
ka ego ijai – ne į ankių, o eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimams (LKG 1965: 334).
Taigi jis laiky inas į ankių pa adinimų ki iklis 1. „į ankis įšalusiai žemei, ledams i k . ki s i,
ki s u as“ i 2. „odų supjo imo p ie aisas“ homonimu, . y. ki u žodžiu. Tą pa į (dėl bu imo
ki os da ybos ka ego ijos ediniu i homonimiškumo), ma y , galima pasaky i i badiklis
2. „dyglys“: Rožės su ~iais a eju. Šios leksemos, kaip i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų
(sklandiklis, š ais iklis), a dažodinės ypa ybės u ė ojų ( a piklis, a diklis) a eiksmo ezul-
a ų ( odiklis 3. „ eiklos ezul a ų, kokybės i kiekybės iš aiška, duomuo“ – plg. Keinys 1975:
32; pas a asis da i leksikalizuo as) pa adinimai nė a šio y imo objek as.
Didžioji dalis (apie 81 p oc.) ap a iamojo da ybos ipo edinių, pada y ų su p iesaga -iklis,
y a į ankių (p ie aisų, į aisų pa adinimai), p z.: aižiklis „ aižymo į ankis“, o iklis ech. „ au-
namasis p ie aisas“, gesiklis „gesinamasis p ie aisiukas“, išleidiklis ech. išleidžiamasis į aisas:
O o i.; ske diklis „ske džiamasis peilis“. Ge okai mažiau y a p iemonių pa adinimų – apie
11 p oc., be eik isais a ejais (16 iš 17, išsky us neben žymiklį „kuo žymima, iš eiškiama“),
ai y a medžiagų pa adinimai, p z.: ėsdiklis chem. „ėsdinimo p iemonė“, lė iklis ech. „medžiaga,
lė inan i yksmą“, skiediklis „skiedžiamoji medžiaga“, i piklis „medžiaga, ku i i pdo“: Rieba-
lų . Viena ki a leksema y a labiau leksikalizuo a, u i specialią eikšmę (apie 7 p oc.), p z.,
ma ema ikos e minai daliklis, daugiklis, aip pa da iklis ech. „į aisas, keičian is ik inamą
dalyką signalu, inkamu ma uo i, už ašy i, pe duo i i pan.“: G eičio, slėgio d. Op inis, skai me-
ninis d., kelių s ičių e minas jaudiklis psich., iz. „jaudinimo šal inis“ i k . Viena leksema y a
a si adusi eikšmės pe kėlimo būdu – a iklis 2. p k. „aks inas“: S a biausias žmonijos eiksmų
. y a laimės oškimas.
Nag inėjamosios leksinės seman inės g upės ediniai DŽ7 apib ėžiami keliais būdais.
1. Dažnai (55 a ejais, apie 36 p oc. isų apib ėžčių) pa eikiama indi iduali edinio da ybos
eikšmė (ji su ampa su leksine): d ožiklis „į ankis kam d ož i“, kaliklis „į ankis kam no s kal i“,
ski s iklis „ski s omasis į aisas“, skaid iklis „skaid inimo medžiaga“, skalbiklis „skalbimo p ie-
monė, medžiaga“.
2. Ne e ai da ybos eikšmė sukonk e inama:
• pa eikian a ojimo s i ies pažymą ech., ečiau – chem. (29 leksemos, a ba apie 53 p oc.
isų a ejų, kai leksinė eikšmė su ampa su da ybos eikšme), p z.: įžemiklis ech. „įže-
minimo į aisas“, ėsdiklis chem. „ėsdinimo p iemonė“;
• pa eikian sinonimų, p z.: kamšiklis „į ankis, pagaliukas kam kamšy i“, akiklis „kuo
akinėjama, k apš inėjama“;
• konk ečiau į a dijan a apibūdinan į ankį, p ie aisą, medžiagą, p z.: ske diklis „ske -
džiamasis peilis“, sodiklis „sodinamasis į ankis, a ojamas miškininkys ėje“;
• pa eikian ilius acinių a osenos pa yzdžių (žodžių junginių a sakinių) i pan., p z.:
skiediklis „skiedžiančioji medžiaga“: Dažų s.; inkiklis ech. „į aisas nume iams i pan.
ink i“: Tele ono nume ių .
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DAIVA MURMULAITYTĖ. P iesagos -iklis naujada ų apib ėžčių sis emiškumas | 5
3. Į ai ių s ičių e minai, senosios bui ies ealijų pa adinimai y a labiau leksikaliza ęsi, jų
leksinės eikšmės y a konk e esnės, nesu ampa su da ybos eikšmėmis. Tokių edinių apib ėž-
ys išsamesnės, pa eikiančios daugiau būdingų, ski iamųjų ediniu adinamo daik o požymių.
P z.: adiklis 1. „didelė ies u galu ada a kojinėms i k . ady i“. 2. psn. „kuoliukas yžoms ady i“;
b ūžiklis 1. „šiu kš us daik as š eis i (puodams, s alui)“. 2. „ upi dildė medžiui, kanopoms i
pan. in i, lygin i“; naikiklis muz. „ženklas, panaikinan is diezo a ba bemolio ženklą“; odiklis
4. ma . „skaičius, odan is, kiek ka ų imamas ki as skaičius“: Laipsnio, šaknies .; epiklis y .
„lašinių gabaliukas kep u ei ep i“.
4. Kai ku iais a ejais p iesagos -iklis ediniai ne apib ėžiami, o nu odomi į ki us žodžius:
g iežiklis ž . s ykas; ūkiklis 2. knyg. ž . ūklys; uždegiklis ž . deg iklis; aukiklis ž . kamš-
čia aukis; čiupiklis ž . čiup u as.
3. PRIESAGOS -IKLIS NAUJADARŲ SEMANTIKA IR
LEKSIKOGRAFINĖS APIBRĖŽTYS
Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne 2014 08 25 bu o pa eik as 31 p iesagos -iklis nauja-
da as a ba nauja šios p iesagos edinio leksema ( eikšmė): a sakiklis, bandiklis (nauja eikšmė),
blizgiklis, dažiklis (nauja eikšmė), gai iklis (2 leksemos), ga diklis, kie iklis (nauja eikšmė),
kildiklis, ki kiklis (pa ienis edinys), k apiklis (2 leksemos), k ėpiklis (2 leksemos), naikiklis
(2 naujos eikšmės), na diklis, plo iklis, p ausiklis, p i aukiklis, pu iklis (2 leksemos), ie iklis
(nauja eikšmė), ūgš iklis (2 leksemos), saldiklis, skaniklis, skoniklis, slopiklis (nauja eikšmė),
spal iklis (3 leksemos), s andiklis (2 leksemos), s ingdiklis, s ip iklis (nauja eikšmė), š elniklis,
alpiklis, ukdiklis (pa ienis edinys), ž algiklis2. 23 ND pa eik i ediniai (74,19 p oc.) u ėjo
1 eikšmę, 6 (19,35 p oc.) – 2 eikšmes, 2 (6,45 p oc.) – 3 eikšmes.
Dažniausios šių naujada ų a ojimo s i ys – bend oji a osena, chemija, mais as, bui is.
Po ieną ki ą žodį a leksemą y a iš ž ejybos, echnikos, s a ybos, adminis a imo, gy enimo
būdo (s iliaus), eisės i eisė a kos, e slo, žemės ūkio, poli ikos, echnologijų, elek o ech-
nikos s ičių. Pažymė ina, kad as pa s naujada as gali p iklausy i kelioms a ojimo s i ims,
p z., mais o p iedų pa adinimai dažiklis, pu iklis, s andiklis, saldiklis i k ., pp . pa adinan ys
na ū alią a sin e inę medžiagą, su eikiančią mais ui kokią no s sa ybę, a ojamą mais o p o-
duk ams ienaip i ki aip pakeis i, page in i i pan., p iklauso mais o i chemijos a osenos
s i ims, bui inės chemijos p iemonių pa adinimai (plo iklis, blizgiklis, k apiklis, k ėpiklis i
k .) – chemijos, bui ies, bend osios a osenos s i ims i pan.
D i naujai pasida y os leksemos (ki kiklis i ukdiklis) y a pa ieniai da iniai. Pi moji, eiš-
kian i eklamos žan ą – umpą aizdinę užuominą apie pasi odysian į ilmą, kompiu e inį
žaidimą, au omobilį a pan. (plg. ne a o inus yze is, eile is), 2012 11 23 in e ne e mo y-
uo a aip: „[...] anglakalbiame pasaulyje y a oks e minas yze is („ ease “). Čia ne isiškai
as pa s, kas anonsas. Ma y , lie u iai ai galė ų adin i ki kikliu? Įk o iklis – įk auna, o ki -
kiklis – suki kina.“ (h p://blogas.a ei is.l / iesiogines-laidos-1-ki kiklis-i -1-anonsas/, žiū-
ė a 2014 08 25). T ukdiklis, eiškian is eisines p iemones, ukdančias a lik i kokius no s
2 ND kaupiama XX a. pabaigoje – XXI a. lie u ių kalbos iešojoje a osenoje a si adusi i a si andan i naujoji lek-
sika, nauji žodžių junginiai, san umpos i žodžių eikšmės. Jis y a nuola pildomas, ikslinamas i obulinamas
(Miliūnai ė 2012: 10; h p://naujazodziai.lki.l /Index.asp?zodis=&kodas=0, žiū ė a 2014 09 07).
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DAIVA MURMULAITYTĖ. P iesagos -iklis naujada ų apib ėžčių sis emiškumas | 6
eiksmus, pa a o as kaip pe kel ine eikšme a ojamo saugiklis an onimas, p z.: „Paskubo-
mis p iim i žemės įsigijimo „saugikliai“ i o „ ukdikliais“, g ąžinančiais Lie u ą į eodalizmo
laikus.“ (h p://www.balsas.l /naujiena/786827/libe alai-p aso-p eziden es- e uo i-zemes-
isigijimo- ukdikliu-pake a; žiū ė a 2014 08 25). Tokios a osenos in e ne e as a apie
80 a ejų, ačiau isi jie ienaip a ki aip susiję su Seimo na io Eugenijaus Gen ilo 2014 m.
balandžio mėnesį pasaky omis kalbomis apie s a s omame žemės pa da imo užsieniečiams
įs a yme numa omus ukdžius.
T ukdiklis u i i ki ą eikšmę, aip pa ne iksuo ą LKŽe, DŽ7, be pa eikiamą ekspe imen-
iniuose ka ybos e minų žodynuose (2003–2008 m.): ukdiklis jamme ; au oma inis paieškos
~ au oma ic sea ch jamme (Laugalienė, Mi onai ė 2004; Laugalienė, Mi onai ė 2008); b ouil-
leu m ukdiklis; ~an i ada adiolokacinių ukdžių s o is; ~ à pou sui e au oma ique au oma i-
nis paieškos ukdiklis; ~ che cheu paieškos ukdiklis (Pukienė, Rukš elienė 2003). Vienas
ki as šios leksemos („p ie aisas adijo yšiui ukdy i“), p iklausančios ka ybos, elek o echni-
kos a ojimo s i ims, pa yzdys as as i in e ne inėje a osenoje (žiū ė a 2014 08 25)3:
Pa į ko inio yšio ele onų ukdiklį iš ado Iz aelio kompanija “Ne line”, po o šią idėją pasiga o japonų
elek onikos kompanijos. “Nikkodo” pa da inėja sa o p ie aisus ka inėms i ligoninėms, o ki a kompanija
SIC siūlo mažesnius, asmeniniam naudojimui ski us i 3 m nuo oliu eikiančius ukdiklius. h p:// n.
elek onika.l /mi/9901/japonai.h ml;
Visi DSO u ėjo išmok i naudo is sudė inga B-58 echnika ku i susidėjo iš elek oninių ukdiklių, elek o-
ninių senso ių ku ie pe spėda oapie p iešo ada us, me alinių plė elių išmė imo į angos i au oma inės še-
šia amzdės 25mm pa ankėlės. h p://www.ginklai.ne /index.php?module=publica ions& iew=publi-
ca ion&publica ion_id=101;
Na o jei išduo ų leidimus - ai uo ojams galima legaliai p igamin i pigių adijo spinduliuo ės skleidimų uk-
diklių iki leis ino galingumo [...] h p://www.in olex.l /Po al/s a .asp?ac =disk& wd=komen a ai.asp%
3FdskID%3D54669%26 iew%3D88&g oupID=1.
Taigi ši leksema aip pa pa eik ina ND.
Kele o ki ų p iesagos -iklis naujada ų seman inės s uk ū os nag inėjimas, ikimasi, a skleis,
kokios eikšmės yškėja, y inėjan jų a oseną in e ne e, kaip jos san ykiauja a pusa yje i
kokiais k i e ijais bū ų galima em is, no in inkamai i sis emiškai pa eik i šių edinių se-
man ines s uk ū as leksikog a inio pobūdžio da buose.
Dažiklis LKŽe apib ėžiamas „į ankis dažy i, ep ukas“, DŽ7 papildymuose – „medžiaga,
naudojama dažymui“, ND – „na ū ali a sin e inė dažioji medžiaga“ ( a ojimos s i ys: bend o-
ji a osena, mais as, chemija). Sp endžian iš šio žodžio a osenos in e ne e, dažikliai dau-
giausia naudojami mais o p amonėje, aip pa chemijos, eks ilės, kosme ikos, polig a ijos
s i yse. Tačiau žodynuose ski i a ski as šio žodžio eikšmes pagal a ojimo s i is kol kas, ma-
y , nė a pag indo, nes isais a ejais emiamasi a pačia pama inio eiksmažodžio dažy i eikš-
me „spal in i mi kan dažuose a epan dažais“. Dažiklis da nė a pakankamai leksikaliza ęsis,
jo leksinė eikšmė p ak iškai su ampa su da ybos eikšme, . y. dažikliu leng ai pa adinama be
kokia dažomoji p iemonė (medžiaga) be kam dažy i. Plg.:
Jeigu a o mėgs amiausi ledai – liesas užšaldy as andenėlis su saldikliu, dažikliu i k apikliu, ai ma š iš
čia, neno iu gi dė i a o dejonių apie kalo ijas. 7 a ioli.com.
3 Čia i oliau ilius acinių a osenos pa yzdžių kalba ne aisy a. P aleis os eks o dalys žymimos [...].
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DAIVA MURMULAITYTĖ. P iesagos -iklis naujada ų apib ėžčių sis emiškumas | 7
I aikliai pas ebėjo laidoje daly a usi gydy oja, pa a usi, kad e ike ėse skai an apie i piklius, saldiklius,
dažiklius i minkš iklius, min yse isada p idėkime “kepenų, smegenų ( i piklis, minkš iklis, e c.)”. com-
monsense.l .
Pagal paski į dažikliai a jų mišiniai gali bū i ski s omi į: mais inius, eks ilės, spaudos, kosme inius.
l .wikipedia.o g.
STUDIJA APIE MENO KŪRINIŲ PIGMENTUS IR DAŽIKLIUS […] A ski ą knygos dalį suda o gam-
inės o ganinės dažiosios medžiagos, adinamos o ganiniais dažikliais. Na ū alūs augaliniai a gy ūniniai
dažikliai nuo seno naudo i bui yje kaip mais iniai a kosme iniai dažai, p ieskoniai, kaip gydomosiomis sa-
ybėmis pasižyminčios medžiagos, ėliau i siūlams bei audiniams dažy i. Sin e iniai o ganiniai dažikliai
p adė i naudo i ik XIX a. an oje pusėje. cul u e.l .
Kaip a ski ą leksemą a eikšmės a spal į bū ų galima pa eik i neben mais o p iedo pa a-
dinimą. Kadangi didelė mais o p iedų pa adinimų dalis aip pa p iklauso šiam, p iesagos -iklis
edinių, da ybos ipui, daugia eikšmių žodžių a ejais mais o p iedų pa adinimus galima bū ų
išski i kaip a ski as leksemas (jei ai y a pa em a pama inio eiksmažodžio seman inės s uk-
ū os) a ben ienos eikšmės a spal ius. Toks pa eikimas bū ų sis emiškesnis.
Analogiškai bū ų galima elg is i blizgiklio a eju. Šis žodis pa adina p iemones blizgiai
daik o iš aizdai su eik i. Taip jis apib ėžiamas ND, ku pa eikiamas kaip iena leksema, no s
blizgikliais adinamos labai į ai ios chemijos p iemonės, ski os su eik i blizgią iš aizdą labai
ski ingiems dalykams. Pa yzdžiui:
Nusipi kau ae ozolinį lapų blizgiklį, be pa da ėja eigė, kad jie suda o nep alaidžią plė elę i augalas nega-
li k ėpuo i. supe mama.l .
Panelės dazymas [...] I iskas dazymas mos ais kaip i be ku ik nudziu us dazams pa i sius u e u bu i
a si dulkinas okiu a eju kuo s elnesniu audiniu nu alome dulkes i da nepulki pu ksi i blizgin i nudazy-
u ie u su pigiais ae ozoliniais blizgikliais ge iau nusipi ki kokios ge esnes i mos alikli skys am pa idale
nu cia ik pa a imas. old. oyage .l .
Rankinės u inys: piniginė, ele onai, eid odėlis, lūpų blizgiklis, šukos... espublika.l .
Au omobilio blizgiklis. Leng ai blizgina i apsaugo isus au omobilio išo ės pa i šius. allo iginal.l .
Ši p iemonė naudojama kaip baigiamasis kailio p iežiū os akcen as, su eikian i plaukui ypa ingą spindesį, bei
malonų k apą. P oduk o sudė yje y a šilko amino ūgš ies, i aminų E i F, ku ie pa yškina na ū alią kailio
spal ą, d ėkina jį su eikdami blizgesį. Ki aip nei dauguma ki ų kailio blizgiklių, šis su eikia plaukams len-
g umo, gy ybingumo, o s a biausia neapsunkina, nesulipina i nesu iebalina jų. […] Pa a ina ilgaplaukių
eislių šunims pu kš i pa odose p ieš ingą, no in panaikin i s a iką i elek inimąsi, su eikian kailiui na ū-
alų blizgesį. pe 24.l .
Blizgiklis, ki aip da adinamas glajine medžiaga (angl. glazing agen ) – ai mais o p iedas, ku iuo mais o
p oduk o pa i šiui su eikiama blizgi iš aizda a apsauginė danga. Daugelis blizgiklių y a pag įs i aškais.
l .wikipedia.o g.
Teks ilinių dažų blizgiklis, aukso spal a, 110ml [an aš ė]. a inn.l .
A alynės blizgiklis “E dal”, 75 ml […]. Su na ū aliu migdolų aliejumi, ga an uoja g ei ą i kokybišką isos
lygios odos p iežiū ą. K emas a gai ina odą i iška su eikia a alynei blizgesio be papildomo poli a imo.
s a osp ekes.l .
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DAIVA MURMULAITYTĖ. P iesagos -iklis naujada ų apib ėžčių sis emiškumas | 8
Visais a ejais pa adinan kokius no s blizgiklius emiamasi a pačia pama inio eiksmažo-
džio eikšme „da y i, kad blizgė ų“. Šiuo me u galima eig i, kad blizgiklio leksinė eikšmė y a
apa i da ybos eikšmei, i blizgikliu gali bū i leng ai pa adinama be kokia nauja p iemonė
kam no s blizgin i. Galbū kiek dažniau blizgiklis a ojamas ba ų blizginimo p iemonėms
pa adin i, ačiau ai nė a pakankamas pag indas ski i a ski ą „ba ų blizginimo p iemonės“
leksemą. Neben aip bū ų adinama ne pa i iena blizginamoji medžiaga, be jos p ipildy as
am ik as bu eliuko a pan. pa idalo indelis, kaip an galį u in is nedidelę kempinėlę, naudo-
jamą šiai medžiagai ep i an apa o. Ki as dalykas, kad blizgiklis y a i mais o p iedas. Jei žo-
dyne isi šios leksinės seman inės g upės ediniai bū ų pa eikiami kaip a ski os leksemos,
sis emiškai okia eikšmė išski ina i blizgiklio seman inėje s uk ū oje.
ND ski iamos d i gai iklio leksemos, abiejų a ojimo s i ys – bend oji a osena, chemija:
1. „gai inan i, su eikian i gai umo, gai aus k apo p iemonė“, p z.:
Blogą k apą, ku is a si anda nuo niko ino, s ogūnų a ki ų algių a gė imų, naikina į ai ūs bu nos gai i-
kliai a ba mė iniai saldainukai - ik u ėkime jų ankinuke a š a kelio kišenėje. Laima.
Kadangis MB - ka ininkas, ai kas ke i ą pa ą jo kojos šun a ke ziniuose ba uose, ne i asa os me u [...].
Pa ikėki , koks “a oma as” būda o, kai g įžęs po a nybos išsiauda o ba us. Ko ik nesame išbandę... Jau ku į
laiką džiaugiamės šiomis d iejomis p iemonėmis, ai - pu škalas į ba us (a alynės gai iklis) KIWI DEO
FRESH i dezodo an as an ipe spi an as kojoms FUSS FRISCH. Tik ai labai eiskmingos p iemonės! su-
pe mama.l .
O o gai ikliai i y a ienas iš mūsų gy enamąją aplinką e šiančių eiksnių. Jų inkoje didžiulė į ai o ė. Tai
pu škiami ae ozoliai, k apios ply elės a muilai, k apūs lapeliai, ž akės, smilkalai, į elek os inklą jungiami
k apą skleidžian ys p ie aisai. A oma ų ėlgi iek, kad ne gal a besi enkan gali apsisuk i. lzinios.l .
Pa alpų i skalbinių gai ikliai leis Jums mėgauki ės sub iliais Kalaha io dykumos a oma ais. Tai uni e sa-
laus naudojimo pu škalai - inka onios kamba iui, p ieškamba iui, jūsų plaukams i d abužiams, ankšluos-
čiams i gai in i kamba io o ą. Galima naudo i skalbiniams, pa alynei a ba kaip kūno gai iklį,- juk s a -
biausia, kad šis na ū alus k apas padės jaus is ge ai! douglas.l .
2. „a gai inan i, su eikian i gy ybingumo p iemonė“:
[…] želė-emulsija “Lumene Li ing Magic D ops” (39 L ) - ji akimi ksniu a gai ins i paskais ins odą. Tokiu
a eju p a e s ų i g ei o po eikio g ožio gai iklis “Decleo Ins an Beau y Boos e ” (106 L ): jis ne ik
pašalina nuo a gį, be i a palaiduoja eido aumenis, onizuoja. Cosmopoli an.
„Vi a Colo “ – pi mieji ilgalaikiai plaukų dažai su spal os gai ikliu. ddb.lib a y.l .
kai buna biski apsi inusios na u alios odos sedynes, jas epa kaskokiu specialiu aliejumi, palaukia kelias
alandas, el epa, ipo a gai ina oda, paskui po kokios pa os, is askuoja kaskokiu spal os gai ikliu, jis
buna i ai iu spal u, i sedyniu spal a a sinaujina, pasinaikina smulkus apsi inimai. o umas.bmw an.l .
Suede Reno a o (spal os a naujin ojas) – jo paski is lygiai okia pa kaip spal os gai iklio Suede F esh.
Speciali “3 in 1” o mulė zomšos, eliū o i nubuko ba ams, ku i a naujina odos spal ą. A gai ina odos
plaušelius. Apsaugo nuo lie aus i į ai ių dėmių, ik ski umas oks, kad jis ne pu škiamas, o skys as.
danija.l .
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DAIVA MURMULAITYTĖ. P iesagos -iklis naujada ų apib ėžčių sis emiškumas | 9
Aki aizdu, kad šios d i leksemos emiasi ski ingomis pama inio eiksmažodžio gai in i
eikšmėmis – „da y i gai ų“4 i „da y i gy ą“. Tai y a pakankamas pag indas jas pa eik i kaip
a ski as leksemas, no s jų da ybos eikšmė – „p iemonė kam gai in i“ – y a a pa i.
Pu iklis – p iesagos -iklis edinys iš eiksmažodžių pu in i, pu en i, eiškian is p iemonę,
medžiagą kam no s pu en i, da y į pu ų, pu esnį ( ai jo da ybos eikšmė). I šiuo a eju ski -
inos d i leksemos, ku ios emiasi ski ingomis pama inio eiksmažodžio eikšmėmis5. Pas a-
asis, sa o uož u, i gi y a kelia eikšmis dėl da ybos opozicijos su ski ingomis pama inio
būd a džio pu us, -i eikšmėmis. Plg.: pu en i 1. „da y i pu ų“: P. žemę, a pueilius. 2. „da y i
pasipū usį, keden i, el i“: P. plaukus, pa alus; pu us, ~i 1. „išakijęs, ko y as“: P. sniegas. ~i
žemė, duona. P. py agas. 2. „papu ęs, pasipū ęs“: ~i gal a. ~i pagal ė. Pu ūs debesys (DŽ7). Pi -
mu a eju pu iklis y a mais o p iedo, an u – kosme ikos p iemonės pa adinimas. Va osenos
pa yzdžiai:
1. „į ešlą dedamas na ū alus a ba sin e inis mais o p iedas, kad kepinys bū ų pu esnis“:
Jeigu jau nepakilo, ai nieko i nepada ysi. Galimos klaidos: neįkai in a o kai ė, neįdė a pu iklių a ba jie seni
i ne eikia, pe maišy a ešla. o elles ecep ai.l .
Biocheminiai pu ikliai – mielės. Cheminiai pu ikliai – ge iamoji soda i amonio ka bona as. Mi yba.
Kokį šlamš ą algom i se gam, nes mais o be E, pu iklių, s andiklių, skonio, k apo “page in ojų” neįmano-
ma as i a ba jie žiau iai b angūs. si in a.ne .
2. „kosme ikos p iemonė ski a plaukams pada y i pu esniems“:
O g iz an p ie sampunu-balzamu i pu ikliu, ai A on sampunai isi ik ai neblogi, ik a kaip jau asiau
nuo pu inancio pu skiklio man gal a pleiskanoja [...]. zeb a.15min.l .
Plaukų pu iklis y a ski as pakel i plaukus nuo šaknų. P iemonė ypač inka ploniems, pažeis iems plaukams.
Tai skys os konsis encijos pu os, ku ios padengia plauką plona pe ma oma plė ele i aip apsaugo plaukus
nuo d ėgmės, s andina šukuoseną bei su eikia plaukams ešlumo. di alis.ne .
Jei no i e, kad plaukai bū ų da pu esni, šampūnu iš ink us plaukus išpu kški e pu ikliu „Condi ion Na u-
el“, ku io ne eikia skalau i. S eikas žmogus.
Da ienas a gumen as ski i d i pu iklio leksemas – ski ingas jų seman inis junglumas.
Pi muoju a eju pu iklio (mais o p iedo) į mais ą dedama, an uoju (kosme ikos p iemonės) –
jis pap as ai pu škiamas, jį galima a ba jo ne eikia išskalau i. Nuo pi mojo galbū s o ėjama,
unkama, jis ukina, an osios leksemos a osena su šiais eiksmažodžiais a giai įsi aizduoja-
ma. Pi masis, plačiau žiū in , įeina į ą pačią leksinę seman inę g upę, kaip i į ai ūs p iesko-
nių pa adinimai, an asis seman iškai gali bū i siejamas su plaukų p iežiū os p iemonių pa a-
dinimais šampūnas, balzamas, kondicionie ius i pan.
Dėl ų pačių p iežasčių aip pa ski iamos d i ūgš iklio leksemos, ku ios emiasi ski in-
gomis pama inio eiksmažodžio ūgš in i eikšmėmis (pas a asis, sa o uož u, i gi y a kelia-
eikšmis dėl da ybos opozicijos su ski ingomis pama inio būd a džio ūgš us, -i eikšmėmis).
Plg.: ūgš in i 1. „da y i ūgš aus, ūgš esnio skonio“. 2. ag . „da y i ūgš ų“: Amonio salie a
4 Šios gai in i eikšmės nepa eikia DŽ7 i LKŽe.
5 Plg. DŽ7 maišiklis 1. „medžiagos a kelių medžiagų maišymo į ankis“ (: maišy i 2. „dė i ka u, jung i į ai ius daik-
us į ieną“ (LKŽe)); 2. „signalų, dažnių i pan. ukdymo p ie aisas“ (: maišy i 14. „kliudy i, ukdy i (LKŽe)).
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DAIVA MURMULAITYTĖ. P iesagos -iklis naujada ų apib ėžčių sis emiškumas | 16
L a ug a li en ė G., M i o na i ė M. 2008: Mokomasis anglų–lie u ių i lie u ių–anglų kalbų ka ybos
žodynas. Ekspe imen inis leidinys, Vilnius: Gene olo Jono Žemaičio Lie u os ka o akademija. P i-
eiga in e ne e: lka. eshmedia.l /download/1302/zodynas.pd (žiū ė a 2014 08 25).
LKŽe 2008: Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as). Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: www.lkz.l (žiū ė a 2014 asa io– ugsėjo mėn.).
ND: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. Suda y oja R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i-
u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l / Index.asp?zodis=&kodas=0 (žiū ė a 2014 m.
asa io– ugsėjo mėn.).
P u ki e nė M., Ru kš e li en ė J. 2003: Ka inis p ancūzų-lie u ių kalbų žodynas. Ekspe imen inis lei-
dinys, Gene olo Jono Žemaičio Lie u os ka o akademija. P ieiga in e ne e: www.lka.l /.../ka i-
nis%20p ancuzu-lie u iu%20kalbu%20zodynas_2003.pd (žiū ė a 2014 08 25).
Va osenos pa yzdžių ieško a in e ne o paieškos sis ema Google.
LITERATŪRA
DLKG 1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas. 2 leidimas, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Gi čienė J. 2000: Naujųjų skolinių a i ikmenys – naujada ai. – Ac a Linguis ica Li huanica 42, 33–57.
Gi čienė J. 2003: Žodžio eikšmė leksikologijos i žodžių da ybos požiū iu. – Žmogus i žodis 1,
21–29. P ieiga in e ne e: h p://e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/ge /LT-LDB-0001:J.04~2003~
1367159665964/DS.002.0.01.ARTIC.
Jakai ienė E. 2009: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Keinys S. 1975: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Lie u ių kalbo y os klausimai 16: Lie u ių
e minologija, Vilnius, 7–56.
Keinys S. 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. Vy . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is.
Miliūnai ė R. 2012: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. – Gim oji kalba 6, 3–11. P ieiga
in e ne e: h p://www.kalbosnamai.l /images/dokumen ai/mili%C5%ABnai %C4%97_nauja%C5%
BEod%C5%BEi%C5%B3%20duomenynas_gk.pd .
U bu is V. 1978: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslas.
Кубрякова Е. 1972: Словообразование. – Общее языкознание. Внутренняя структура языка.
Москва: Просвещение, 344–393.
Кубрякова Е. 1981: Типы языковых значений: семантика производного слова, Москва: Наука.
Gau a 2014 09 23
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DAIVA MURMULAITYTĖ. P iesagos -iklis naujada ų apib ėžčių sis emiškumas | 17
THE SYSTEMATICITY OF THE DEFINITIONS
OF THE NEOLOGISMS WITH THE SUFFIX –IKLIS
Summa y
Recen ly, a numbe o new de i a i es wi h he su ix –iklis signi ying ins umen s ha e been and
s ill a e o med, e.g. dažiklis, plo iklis, pu iklis, k ėpiklis, e c. Thei de ini ions a e c ea ed aiming a
sis ema ici y, which is necessa y in o de o p o ide hem in dic iona ies, o ins ance. I has been
no iced ha in some cases he neologisms o he lexico-seman ic g oup conside ed ha e speci ic
meanings, while in o he cases hei lexical meaning coincides wi h he de i a ional one and he e o e
he lexeme can be de ined ela i ely b oadly – as an ins umen o pe o ming an ac ion exp essed by
a base e b. This depends on he seman ics o he base e bs (and he base wo ds o he p e ious
de i a ion s ages), he seman ic de elopmen o he e y neologism, o ma ion o i s meanings and
s uc u e he eo , connec ion o indi idual lexemes o di e en meanings o he base wo d o de elop-
men o he neologism’s meanings om one ano he , e c. In addi ion, in he de ini ion o an indi id-
ual neologism, one should no lea e ou o conside a ion he es o he wo ds o he ele an seman ic
g oup and hei in e ela ionship. Fo ins ance, in he supplemen a y in o ma ion gi en in Daba inės
lie u ių kalbos žodynas (Mode n Li huanian Dic iona y) dažiklis (‘dye’) is de ined as ‘medžiaga, nau-
dojama dažymui’ (‘ma e ial used o dyeing’). Dyes a e usually used in he ood indus y, as well as in
chemis y, ex iles, cosme ics, polig aphy. Ye so a he e is p obably no eason o dis inguish he
indi idual meanings o his wo d by ields o consump ion in dic iona ies as all o hem e e o he
same meaning o he e b dažy i (‘ o dye’) – ‘spal in i mi kan dažuose a epan dažais’ (‘ o dye by im-
me sing in o co e ing wi h dye’). Dažiklis has no lexicalised enough, i s lexical meaning p ac ically
coincides wi h he de i a ional one, i.e. dažiklis easily deno es any dyeing ins umen (ma e ial) o
dyeing any hing. Only he ood addi i e name could be dis inguished as an indi idual lexeme o a
leas as a shade o meaning. Food addi i e names, comp ising he subg oup o his lexico-seman ic
g oup, a e o med wi h he su ix -iklis on a sys ema ic basis – his ype o wo d o ma ion co e s a
subs an ial pa o such names. Thus, hey could be p esen ed mo e sys ema ically in he dic iona ies,
i.e. in cases o polysemous wo ds, ood addi i e names could be dis inguished as indi idual lexemes (i
his is based on he seman ic s uc u e o he base e b) o a leas as shades o a single meaning (i all
lexemes a e based on he same meaning o he base e b). On he o he hand, qui e o en an indi-
idual de i a i e wi h he su ix -iklis is used o denomina e many ealia and o mula ing an indi idu-
al de ini ion o each o hem would mean excessi e agmen a ion o he seman ic s uc u e o he
neologism as well as c ea ion o an o e ly complica ed dic iona y a icle in disag eemen wi h he
common sys em ( o ins ance, p esen ing polishe s (blizgikliai) o lea he a icles (especially shoes),
dishes, u ni u e, loo , ca s, hai , u , plan lea es, dye, e c. as di e en lexemes), no o men ion ha
his neologism is used o deno e e e changing ealia, i s cu en lexical meaning essen ially equals he
de i a ional one, and he wo d is ec ea ed anew as needed.
The a icle examines he explana ion and p esen a ion o de i a i es wi h he su ix -iklis deno ing
ools (ins umen s) gi en in Daba inės lie u ių kalbos žodynas; a g oup o neologisms wi h he said su -
ix analysed is selec ed om Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas (Da abase o Li huanian Neolo-
gisms). The ela ionship o de i a ional and lexical meanings in he lexicog aphic de ini ions o he se-
lec ed de i a i es is o in e es . C i e ia o a mo e sys emic de ini ion o he de i a i es o he consid-
e ed lexico-seman ic g oup in dic iona ies, lexical da abases, and simila pieces o wo k a e discussed.
KEYWORDS: neologism, de i a e, nomina ins umen i, lexeme, seman ic s uc u e, de i a ional
meaning, lexical meaning.
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
daming[email p o ec ed]
