BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
BIRUTĖ KLAAS-LANG
Ta u uni e si e as
ESTŲ KALBOS POLITIKOS GAIRĖS: STRATEGINIS PLANAS
IR JO ĮGYVENDINIMAS
ESMINIAI ŽODŽIAI: es ų kalba, kalbos poli ika, kalbos ęs inumas.
ĮVADAS
Es ų kalbos a ojimas isose bend inės kalbos a ojimo s i yse šiandieniniam es ui y a
oks įp as as, sa aime sup an amas, galbū ne amžinas, jog ne isada pagal ojama apie jos
saugojimą i b anginimą. Pas a uosius šim ą me ų es ų kalbos padė is da niekuome nė a bu usi
okia ge a kaip daba . Es ų kalba, ku ia kaip gim ąja ka ba kiek daugiau nei ienas milijonas
gy en ojų, iš 7 000 pasaulio kalbų pagal a o ojų skaičių pa enka a p 300 daugiausia a o ojų
u inčių kalbų. Be o, Es ijoje spa čiai ge ėja es ų kalbos kaip an osios a ojimo įgūdžiai.
Kiek ienais me ais isdešim yje pasaulio uni e si e ų maždaug ūks an is s uden ų mokosi
pažin i es ų kalbą i kul ū ą. Pasaulyje y a apie šim ą kalbų, ku iomis galima gau i isą
uni e si e inį išsila inimą, i es ų kalba y a iena iš jų. Neabejo inai ienas didžiausių pasiekimų
pe pi muosius 100 Es ijos Respublikos gy a imo me ų – galimybė gau i aukš ąjį išsila inimą
gim ąja kalba. Es ų kalba y a iena iš penkiasdešim echnologiškai pažangiausių pasaulio kalbų.
Es ų kalbą saugo Kons i ucija i Kalbos įs a ymas, ji aip pa y a o iciali Eu opos Sąjungos kalba,
u in i isas su uo susijusias eises i pa eigas. Be o, ne ik puoselėjama bend inė kalba, be i
domimasi isomis, ypač egioninėmis, es ų kalbos a mainomis.
S aipsnyje apž elgiama Es ijos socioling is inė aplinka i es ų kalbos eisinė e pė,
analizuojama, kaip Es ija pe s a eginį kalbos plana imą y a p isidėjusi p ie es ų kalbos y imų,
plė os i ęs inumo.
1. SOCIOLINGVISTINĖ ESTIJOS APLINKA
Es ijos s a is ikos depa amen o duomenimis, 2016 m. Es ijoje bu o 1,313 milijono
BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 2
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
gy en ojų
1
. Pagal gy en ojų skaičių Es ija y a iena mažiausių Eu opos šalių, ne 14 ka ų
a silieka nuo adinamojo idu inės Eu opos Sąjungos šalies odiklio. 2011 m. ykusio Gy en ojų
i būs ų su ašymo duomenimis
2
, Es ijoje gy ena 192-ų au ybių a s o ai: 68,7 p oc. nuola inių
gy en ojų suda o es ai (889 770), 24,8 p oc. – usai (321 198) i 1,7 p oc. – uk ainiečiai (22 302).
Bal a usių (12 419) i suomių (7 423) y a mažiau nei 1 p oc. Tau ybių, ku ių a s o ų y a daugiau
nei 100, iš iso Es ijoje y a 37. Lyginan su 2000 m. su ašymo duomenimis
3
, es ų skaičius
padidėjo 1 p oc., o usų lygiai iek pa sumažėjo. Gy en ojų skaičius dėl emig acijos i nedidelio
gims amumo mažėja nuo 1989 m., ypač mažėja ki akalbių (Ees i inima engu a uanne 2007: 48).
Tačiau pe pas a uosius d ejus me us emig acijos i imig acijos san ykis Es ijoje susilygino, o
2015 m. imig acija pi mą ka ą bu o didesnė nei emig acija: 2015 m. į Es iją a yko 15 413
žmonių, iš Es ijos iš yko 13 003 žmonės
4
, . y. imig acija a s ė ė neigiamo na ū alaus gy en ojų
p ieaugio sukel ą gy en ojų skaičiaus mažėjimą.
Es ijoje kaip gim osiomis kalbama 157 kalbomis. Pe dešim me ų Es ija apo da labiau
daugiakalbė: anks esnio gy en ojų su ašymo duomenimis, kaip gim osiomis kalbė a 109
kalbomis. Daugiausia kaip gim osiomis kalbama es ų (886 859 – 68,5 p oc.), usų (383 062 –
29,6 p oc.) i uk ainiečių kalbomis (8012 – 0,6 p oc.)
5
.
Ki akalbių Es ijos gy en ojų es ų kalbos įgūdžiai pas a aisiais me ais ėmė nuola ge ė i.
Iki šiol a lik ų y imų ezul a ai odo, kad 15–74 m. amžiaus ki akalbių, ku ie eigia mokan ys
es ų kalbą ak y iai a no s pasy iai, dalis išaugo nuo 34 p oc. (1997) i 40 p oc. (2007) iki 85
p oc. (2016)
6
. Taip pa Es ijos in eg acijos p og amos s ebėsena „Es ijos in eg acijos 2008–2013
me ų p og amos izijos ikslų įgy endinimas 2008–2009 me ais“, ku ią 2010 m. a liko Talino
uni e si e o p o eso iaus Rai o Ve iko y imų g upė, odo, kad pe pas a uosius me us
usakalbių žmonių es ų kalbos mokėjimas, emian is jų pačių e inimu, labai page ėjo (LK
moni oo ing 2010). Tačiau s a is inių duomenų analizė odo, kad Es ijoje is da daug žmonių,
1
Ees i S a is ikaame [Es ijos s a is ikos depa amen as], p ieiga in e ne e: h p://www.s a .ee/72428.
2
Ees i S a is ikaame [Es ijos s a is ikos depa amen as], p ieiga in e ne e:
h p://www.s a .ee/64309?pa en _id=32784.
3
Ees i S a is ikaame [Es ijos s a is ikos depa amen as], p ieiga in e ne e:
h p://www.s a .ee/64628?pa en _id=32784.
4
Ees i S a is ikaame [Es ijos s a is ikos depa amen as], p ieiga in e ne e: h p://www.s a .ee/277525.
5
Ees i S a is ikaame [Es ijos s a is ikos depa amen as], p ieiga in e ne e:
h p://www.s a .ee/64309?pa en _id=32784.
6
Ees i Kul uu iminis ee ium [Es ijos kul ū os minis e ija], p ieiga in e ne e:
h p://www.kul.ee/si es/kulminn/ iles/6_ ak ileh _a4_keel eoskus.pd .
BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 3
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
nemokančių als ybinės kalbos isuomeniniame i da bo gy enime bū inu lygiu.
2. KALBOS GYVYBINGUMO KRITERIJAI IR ESTŲ KALBA
Es ų kalba pa eko į isiškai naują socioling is inę aplinką, ku iai būdinga globalizacija i
daugiakalbiškumas isuomenėje, mokykloje i šeimoje bei echnologijų plė a. Vadinasi, eikia
susi aiky i su si uacija, kad šalia kiek ieno iš mūsų gi dimos d i, ys a daugiau kalbų.
Daugiakalbis es as y a aisyklė, o ne išim is. Asmens i als ybės daugiakalbys ė y a didelis u as,
ku į eikia saugo i i palaiky i. Tačiau kaip okioje naujoje si uacijoje už ik in i es ų kalbos
išlikimą i aidą?
S a s ydami kalbos gy ybingumo samp a ą i jo k i e ijus, mokslininkai u ėjo omenyje
daugiausia mažas i nyks ančias kalbas. Pa yzdžiui, 2002–2003 m. UNESCO pap ašė a p au inės
kalbininkų g upės pa eng i dokumen ą, ku iuo emian is bū ų galima į e in i kalbos
gy ybingumą i ku is padė ų o muo i kalbos poli iką, nus a y i kalbos po eikius i inkamas
apsaugos p iemones. Šiuo ikslu nyks ančių kalbų ekspe ų g upė pa engė koncepcijos gai es.
Dokumen e, pa adin ame „Kalbos gy ybingumas i g ėsmė išnyk i“, pa eik i de yni k i e ijai
(B enzinge i k . 2003): 1) kalbos pe da imas iš ka os į ka ą, 2) absoliu us kalbančių žmonių
skaičius, 3) kalbančių žmonių i bend o gy en ojų skaičiaus san ykis, 4) kalbos a ojimo s i ies
pasikei imas, 5) eakcija į naujas s i is i žiniasklaidos p iemones, 6) kalbos mokymosi p iemonių
p ieinamumas i aš ingumo lygis, 7) y iausybės i ins i ucijų požiū is i poli ika, 8)
bend uomenės na ių san ykis su sa o kalba, 9) dokumen acijos ipas i kokybė.
Remian is socioling is iniais apib ėžimais, es ų kalba, ku ia kaip gim ąja kalba kiek
daugiau nei milijonas a o ojų, nep iklauso išnyk i g esiančių kalbų g upei, nes ji u i als ybinės
kalbos s a usą, y a a ojama isose isuomeninio gy enimo s i yse nuo kasdieninės i e slo iki
mokslo kalbos, y a pag indinė dės omoji kalba isose mokymo pakopose nuo p adinės mokyklos
iki dok o an ū os s udijų, y a a ojama i namuose, i elek oninėje e d ėje, o jos a o ojų
daugėja. Vis dėl o šiuolaikiniame globaliame pasaulyje eikia i in saugo i kalbos gy ybingumą
ne uo a eju, jei kalba u i daugiau nei milijoną a o ojų (plg. C ys al 2000).
Pas a aisiais me ais ypač susidomė a y imais i p ognozėmis, kaip globalizacija, a i a i
mobili da bo inka, aip pa a i a i jud i š ie imo e d ė gali pa eik i kalbas, ku ios, emian is
anksčiau minė ais k i e ijais, laikomos socioling is iškai a iomis kalbomis. Vals ybinės kalbos
BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 4
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
s a usas i kalbą palaikan i in as uk ū a nebū inai už ik ina kalbos a umą, kadangi anglų kalba
is dažniau a ojama š ie imo, p ekybos bei ekonomikos s i yse, o mig acijos s au as lėmė
padidėjusios į ai o ės (angl. supe -di e si y) a si adimą isuomenėje (Ve o ec 2007, 2010).
Plačiai p ipažįs amas galimas pasaulinės anglų kalbos po eikis mažumų kalbų a umui
(Sku nabb-Kangas 2000; Phillipson 2003, 2009; Hagege 2006; Canaga ajah 2007, Klaas-Lang,
Me slang 2015, Klaas-Lang 2016), p adė a nemažai moksliniais y imais pa em ų als ybinių
p og amų (pa yzdžiui, Š edijoje, Es ijoje i Suomijoje), ku iomis siekiama už ik in i als ybinės
kalbos unkciona imą isose gy enimo s i yse (Mål i mun 2002; EKAS 2004; Hakulinen i k .
2009; EKA 2011). Dėl o eko išplės i mažumų kalbos p iežiū os s i į iki požiū io dėl kalbos
a umo, ku is apim ų pasaulinių, als ybinių i mažumų kalbų są eiką šiuolaikinėje
in o macinėje isuomenėje (Ehala 2010, Sole -Ca bonell 2012, Ehala i k . 2014).
3. VALSTYBINĖS ESTŲ KALBOS STATUSĄ ĮTVIRTINANTYS DOKUMENTAI
Tam, kad kalba galė ų sėkmingai unkcionuo i, eikia už ik in i i eguliuo i jos eisinę
e d ę. Es ijoje es ų kalba y a als ybinė pagal 1989 m. Kalbos įs a ymą i ėlesnes jo edakcijas.
A k eip inas dėmesys į ai, kad pi masis Kalbos įs a ymas bu o p iim as da p ieš Es ijai a ku ian
nep iklausomybę, i uo me u adinosi Es ijos Ta ybų Socialis inės Respublikos kalbos įs a ymu,
ku io 60-ame s aipsnyje nus a y a: „Es ijos Ta ybų Socialis inės Respublikos als ybinė kalba
y a es ų kalba. Es ijoje, es ų gim ojoje žemėje, es ų kalbai als ybė ski ia ypa ingą dėmesį i
apsaugą. Vals ybinės kalbos s a uso su eikimas es ų kalbai y a i as es ų au os i jos kul ū os
išlikimo i aidos pag indas“ (Keeleseadus 1989). 2011 m. asa io 23 d. Es ijos Pa lamen as
p iėmė pa ikslin ą Kalbos įs a ymą, ku io ikslas (kaip i anks esnio Kalbos įs a ymo i jo
pa aisymų) – „plė o i, išlaiky i i apsaugo i es ų kalbą, aip pa už ik in i, kad es ų kalba bū ų
pag indinė isų iešojo gy enimo s ičių bend a imo kalba“ (EV Keeleseadus 2011: 1.p , §1).
Naujajame Kalbos įs a yme aip pa nus a y a, kad „Es ijos als ybinė kalba y a es ų kalba“ (EV
Keeleseadus 2011: 2.p , §3, lõige (1)).
Teisinė es ų kalbos apsauga bu o į i in a i Es ijos Respublikos Kons i ucijoje (EV
Põhiseadus 2011), ku ioje eigiama, jog als ybė u i už ik in i, kad es ų au a, kalba i kul ū a
išlik ų pe amžius: šeš ajame Kons i ucijos s aipsnyje nus a y a, kad als ybinė kalba y a es ų
kalba. Vals ybės pa eiga y a už ik in i kiek ieno asmens eisę įgy i išsila inimą es ų kalba (37
BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 5
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
s .), kiek ieno asmens eisę a ky i eikalus i bend au i su als ybinėmis ins i ucijomis es ų
kalba (51 s .), a ky i eikalus als ybinėse įs aigose i sa i aldybėse es ų kalba (52 s .). Deja,
kol kas negalima eig i, kad es ų kalba kaip als ybinė sklandžiai unkcionuoja isuose Es ijos
egionuose i isose gy enimo s i yse, iek kalban apie eikalų a kymą i a o ojų
in o ma imą, iek apie inkimų kampanijų kalbą i iš ink ų au os a s o ų a aukščiausių
sa i aldybių pa eigūnų es ų kalbos įgūdžius. Siekdama už ik in i eisės ak uose nus a y as eises,
als ybė pe Kalbos inspekciją
7
pi miausia ūpinasi kalbos apsauga.
4. STRATEGINIS ESTŲ KALBOS PLĖTROS PLANAS IR
JO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA
Rengian kalbos plė os s a eginį planą daugiausia dėmesio ski ina ims s a biausiems
kalbos aspek ams: kalbos s a usui, kalbos sanda ai (kalbos sis emai i a osenai) i kalbos
mokymui (S ewa 1968; Wiley 2003; Mansoo 2005; Fe guson 2006 i . .). Nacionaliniai eisės
ak ai i sąmoningas į aizdžio kū imas padeda už ik in i eikiamą kalbos s a usą, sąmoninga i
mokslinė kalbos sanda os plė a ga an uoja galimybę kalbą kaip paslankią i šiuolaikinę p iemonę
a o i isose įmanomose gy enimo s i yse, už ik ina ienodą bend inę kalbą i echninį kalbos
palaikymą elek oninėje e pėje. Labai s a bu kalba ūpin is i kaip iš ekliumi, nes su a ky a
bend ine kalba emiasi adminis acinė kalba, mokymo kalba, mokslo kalba, iešosios
in o macijos kalba i ki os kalbos a ojimo a mainos, ku ios y a bū inos isuomenės i als ybės
sąlygos. T ečioji s a eginio kalbos plana imo s i is – kalbos mokymas – už ik ina kalbos (bū en
bend inės kalbos, . y. ien iso suno min o kalbos a ian o) pe da imą iš ka os į ka ą. Es ų
kalbos kaip o icialios Eu opos Sąjungos kalbos s a usas kelia daug didesnius eikala imus es ų
kalbos plė ai i mokymui.
Es ijos als ybė jau 18 me ų ūpinasi s a eginiu kalbos plana imu. 1998 m. balandžio 21
d. nu a imu Vy iausybė įpa eigojo Š ie imo minis e iją (daba Š ie imo i mokslo minis e ija)
pa eng i es ų kalbos plė os s a egiją. 2000 m. š ie imo minis o įsakymu įku as Eu opos kalbų
me ų Es ijoje o ganiza imo komi e as ( ėliau apęs Es ų kalbos a yba
8
), ku io ienas iš užda inių
7
Ees i Keeleinspek sioon [Es ijos kalbos inspekcija], p ieiga in e ne e:
h p://www.keeleinsp.ee/?lang=1.
8
S aipsnio au o ė Es ų kalbos a ybos pi mininkė nuo 2005 m.

BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 6
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
i bu o pa eng i minimą s a egiją. „Es ų kalbos a yba pa a ia Es ijos Respublikos Vy iausybei
kalbos poli ikos kū imo i įgy endinimo klausimais“ (EV Keeleseadus 2011: 2.p , § 7). 2004 m.
ugpjūčio 5 d. Es ijos Respublikos Vy iausybė pa i ino Es ų kalbos plė os 2004−2010 me ų
s a egiją (es . EKAS), o 2010 m. lapk ičio 11 d. – anks esnio s a eginio plano ęsinį – S a eginį
es ų kalbos plė os 2011–2017 me ų planą (es . EKA) i jo įgy endinimo planą, ku į pa engė
Š ie imo i mokslo minis e ija, bend ada biaudama su Es ų kalbos a yba.
Pi masis kalbos plė os planas bu o iš e s as į anglų, usų, suomių i eng ų kalbas.
Daba inio plė os plano spausdin inė i elek oninė e sija pa eikiama es ų i anglų kalbomis
9
.
P ieš p iiman s a eginį dokumen ą bu o a lik i kalbos sanda os, s a uso, eisinės būklės,
š ie imo, y imų, egionų kalbų, kalbos echnologijų plė os y imai, išnag inė a daugiakalbės
isuomenės eikla i k . Be abejonės, oks į ai iapusis es ų kalbos y imas mūsų kalbos is o ijoje
bu o pi mas. Taip pa galima eig i, kad 2004 m. pa eng as s a eginis plė os planas, nepaisan
jo objek y ių i subjek y ių ūkumų, bu o ypač s a bios es ų kalbos plė os gai ės. Šioje es ų
kalbos plė os s a egijoje Es ijos als ybė su o mula o aiškius sa o ikslus i konk ečių kalbos
plė os eiksmų planą.
2004 m. i 2011 m. plė os planuose nag inėjamos isos s a biausios es ų kalbos s i ys:
es ų kalbos a kyba, es ų kalbos y imai i iš ekliai, echninis kalbos palaikymas, bend asis
ugdymas es ų kalba, es ų kalba bend ojo ki akalbių ugdymo sis emoje, p o esinio mokymo
mokinių es ų kalbos įgūdžiai, mokslo i aukš ojo išsila inimo kalba, egioninės es ų kalbos
a mainos, užsienio es ų kalba, specialiųjų kalbinių po eikių žmonių kalbos a osena, es ų kalba
ki ų kalbų kon eks e i a s o a imas a p au iniu lygiu, kalbos įs a ymo laikymosi p iežiū a i
in o ma imas kalbos klausimais.
2011 m. Vy iausybė pa i ino Es ų kalbos a ybos sudė į. Ta ybą suda o kalbininkai,
minis e ijų, depa amen ų i kū ybinių sąjungų a s o ai, poli ikai i k . Taigi ai labai pla i g upė,
ku iai s a bi ge a es ų kalbos padė is, o i kiek ieno jos na io indėlis – ne ik p o esionalios
(nebū inai ling is inės) žinios, be i socialinis jau umas kalbos klausimais. Ski ingai nei
Vals ybinė lie u ių kalbos komisija, Es ų kalbos a yba neužsiima kalbos egulia imu. Kalbos
9
Ees i Ha idus- ja Teadusminis ee ium [Es ijos š ie imo i mokslo minis e ija], p ieiga in e ne e:
h ps://www.hm.ee/si es/de aul / iles/ees ikeelea enguka ainglise.indd_.pd .
BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 7
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
no minimu Es ijoje ūpinasi Gim osios kalbos d augija
10
. Es ų kalbos a ybos da bas y a ik
kalbos poli ika.
Bend ada biaudama su Š ie imo i mokslo minis e ija Kalbos a yba kas d ejus me us
p is a o Vy iausybei Es ijos kalbos padė ies i es ų kalbos plė os plano bei ki ų s a eginių kalbos
planų ykdymo apž algas. Iš šiandieninių s a eginių dokumen ų, o pi miausia – iš jų kylančių
eiklos planų – ikimasi, kad pe palygin i umpą laiką bū ų pasiek i ezul a ai, ku iuos galima
į e in i i ku ie u ė ų am ik ą s i į a o ganizaciją kils elė i į aukš esnį lygį. Sunku planuojan
kalbos plė os s a egiją pa eik i okius į e in i leidžiančius odiklius, o globalizacijos mas u es ų
kalbos žingsniu į p iekį galima adin i bu usių pozicijų išsaugojimą (ypač u in gal oje anglų
kalbos į aką). Tiek plė os plane, iek a pinėse a askai ose kiek ienai p iemonei y a numa y as
am ik as odiklis, ku is u ė ų ody i konk ečios kalbos a ojimo s i ies pažangą. Tačiau šiuos
odiklius eikė ų e in i k i iškai. Ne iską, kas s a bu, galima išma uo i. O ai, ką galima
išma uo i, nebū inai y a s a bu.
Žinoma, s a eginiuose plė os planuose numa y iems i su a iems eiksmams
įgy endin i eikalingos am ik os p iemonės. Todėl labai s a bu, kad bū ų sude in i plė os
planai i als ybės biudže o plana imas. Ryšys a p kalbos s i ies inansa imo i plė os planų y a
gana aki aizdus: iek bu ęs, iek šiuo me u galiojan is plė os planas y a Š ie imo i mokslo
minis e ijos kalbos s ičiai ski o biudže o plana imo pag indas. Es ų kalbos plė ai numa y os
eiklos inansuojamos pe als ybės i ie os sa i aldybių, uni e si e ų i mokslo ins i ucijų,
als ybinių p og amų, į ai ių ondų, subsidijų, specialiųjų asigna imų i į ai ių agen ū ų
biudže us. Konk e us 2011–2017 m. plė os biudže as siekia 61 milijoną eu ų, biudže ą suda o
i a ski ai inansuojamos als ybinės p og amos (ž . Š ie imo i mokslo minis e ijos in e ne o
s e ainę
11
:
 aukš ojo mokslo ado ėlių es ų kalba engimas i leidyba (2008–2012; daba eikian i
p og ama 2013–2017); pa eng a a iš e s a daugiau nei 50 į ai ių s ičių ado ėlių;
 es iškos e minologijos ėmimas (2008–2012, 2013–2017);
 kalbos echnologijos (2006–2010, 2011–2017);
10
Emakeele Sel s [Gim osios kalbos d augija], p ieiga in e ne e:
h p://www.emakeelesel s.ee/y i used/ES_english.pd .
11
Ees i Ha idus- ja Teadusminis ee ium [Es ijos š ie imo i mokslo minis e ija], p ieiga in e ne e:
h ps://h m.ee/e .
BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 8
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
 es ų kalbos i kul ū os a min is (2009–2013, 2014–2018); emiami es ų kalbos moksliniai
y imai. Naujosios p og amos p io i e as – em i monog a ijų leidimą;
 Es ų kalbos i kul ū os akademinių s udijų užsienyje p og ama (2005–2010, 2011–2017).
2011–2017 me ų es ų kalbos plė os plano įgy endinimas bus apibend inamas 2017 m.
pabaigoje, ačiau a pinės a askai os pa odė, kad apsk i ai kalbos s i ies ikslai sėkmingai
įgy endinami. Numa y os isų p iemonių užduo ys y a a lik os, išsp ęs a kele as konk ečių
užda inių: išleis i keli s a būs žodynai, im os naudo i aikomosios kalbos echnologijų
p og amos, pe pas a uosius d ejus me us bend osios kalbo y os i giminiškų kalbų mokslininkų
bū į Ta u i Talino uni e si e uose papildė 20 naujų dak a ų, į masinius kalbos s i ies enginius
gausiai į aukiami mokiniai; pana dinimas į kalbą (angl. language imme sion, es . keelekümblus),
in eg uo as dalyko i kalbos mokymas ampa is populia esnės mokymo o mos ki akalbėse
Es ijos mokyklose, labai padaugėjo aukš o lygio mokslinių leidinių, skelbiančių s aipsnius es ų
kalba, į ai ių lygių es ų kalbos egzaminai p adė i ykdy i ki ose šalyse, s a biausius es ų kalbos
žodynus galima as i in e ne e, suda y as Es ų ges ų kalbos–es ų kalbos in e ne inis žodynas,
užsienio kalbos als ybinis egzaminas abi u ien ams apo p i alomas i . .
Vis dėl o šalia o, kas pasiek a, da esama pe šiuos me us neįgy endin ų s ičių i
užda inių, . y.: nepakankamai domimasi es ų kalbos moky ojo p o esija, kai ku iuose, daugiausia
usakalbiuose egionuose, ypač Ry ų Vi umos apsk i yje, mokinių mo y acija moky is es ų
kalbos y a žema, galimybės es ų kalbą a o i kasdieniniame gy enime mažos, usų kalba
p o esijos besimokančių mokslei ių es ų kalbos įgūdžiai y a gana menki, ne e ai specialybę įgiję
jauni specialis ai nesugeba a lik i sa o da bo užduočių es iškoje da bo aplinkoje. Aukš ojo mokslo
s i yje daugėja s udijų anglų kalba, i dėl o es ų kalba kai ku iose s i yse p a anda mokymo i
mokslo kalbos aidmenį. Nepaisan pas angų iek als ybiniu, iek ie iniu lygiu iš kasdienės
a osenos i oliau aukiasi a mės, ges ų kalbos specialis ų ( a p jų i ges ų kalbos e ėjų)
nepakanka isoms bū inoms eikloms inicijuo i i įgy endin i, sumažėjo es ų kalbos i kul ū os
mokymo ie ų užsienio uni e si e uose skaičius, dėl inansinių nep i eklių s inga kalbos
echnologijų aikomųjų p og amų p ieinamumo kū imas, keliems kalbiniams eisės ak ų
aspek ams išsp ęs i eikia poli inės alios.
BIRUTĖ KLAAS-LANG. Es ų kalbos poli ikos gai ės: s a eginis planas i jo įgy endinimas | 9
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
5. APIBENDRINIMAS
No in išsaugo i kalbą, eikia jos išsaugojimą už ik inančios eisinės e pės, ku i nus a y ų,
kad žemės lopinėlis Eu opos pak aš yje y a ik ai a ienin elė ie a, ku es ų kalba u ė ų bū i
p i ilegijuo a. No in išsaugo i kalbą, eikia ją pe duo i iš ka os į ka ą namie i mokykloje. Be
s a biausia – kalbos a o ojų oškimas i no as a o i es ų kalbą. Požiū is i mo y acija y a
s a būs sėkmingo užsienio kalbų mokymo eiksniai. Kalbos a o ojų požiū is i mo y acija y a
neabejo inai eikšmingi gim osios kalbos išlikimui. Kalba geba plė o is i gy uo i be nuos olių,
jei ji a ojama isais įmanomais a ejais. Toliau a odami es ų kalbą ik ai negalime kalbė i apie
ekonominį e ek y umą. Siau ąja ekonomine p asme kalba, u in i okią negausią a o ojų g upę,
negali lygiomis eisėmis konku uo i su „pasaulio kalbomis“. Tam, kad es ų kalba bū ų a ojama,
eikia s eng is.
Remian is es ų kalbos s a eginio plana imo pa i imi, galima apibend in ai pa eik i
pa a imų kalbos plė os plano engėjams:
1. No in išsikel i ikslus i suplanuo i eiklas, kaip juos pasiek i, eikia suda y i ikslų
kalbos padė ies isose a ojimo s i yse aizdą.
2. Vizijos i ikslai u i bū i pa em i konk ečiais eiklos planais, pa i in ais als ybės
lygmeniu. Tu i bū i už ik in a inansinė als ybės pa ama įgy endin i minė uosius eiklos
planus.
3. Visam plė os planui i kiek ienai eiklai u i bū i paski as konk e us a sakingas
asmuo.
4. Reikalinga nuola inė p iežiū a – a ikslai laikui bėgan i besikeičian isuomenei is
da ak ualūs, a eiklos pakankamai už ik ina, kad bū ų pasiek i užsib ėž i ikslai i pan.
5. In o ma imo po eikis – palaiky i diskusijas kalbos klausimais, in o muo i mokesčių
mokė ojus, aip už ik inan isuomenės i žmonių pasi enkinimą planuojamomis eiklomis.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
B e n z in g e i k . 2003: B enzinge M., Yamamo o A., Aikawa N., Koundiouba D.,
Minasyan A., Dwye A., G ine ald C., K auss M., Miyaoka O., Sakiyama O., Smee s R.,