BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ALDONAS PUPKIS
DAR KARTĄ DĖL EKSPERTO, KONCERTO
IR PANAŠIŲ ŽODŽIŲ KIRČIAVIMO
Ski iu b angaus Bičiulio Alekso Gi denio a minimui
ESMINIAI ŽODŽIAI: bend inė kalba, ki čia imas, no mų kodi ikacija, ki čio žymėjimas,
p iegaidžių aiška.
ĮVADAS
Jau bus daugiau kaip pusė amžiaus, kai nuola a sinaujina akcen ologijos i one ikos
specialis ų diskusija dėl a p au inių žodžių ekspe as, konce as, ne as, eze as i pan.
ki čia imo: a p i a i daba iniam o icialiam okių žodžių ki čiuo o skiemens žymėjimui
kai iniu ki čio ženklu ( . y. ekspè as, koncè as, nè as, ezè as i okius žodžius p iski i p ie
1-osios ki čiuo ės), a g įž i p ie ikika inės p ak ikos i žymė i i agalę p iegaidę ( . y.
ekspe as, konce as, ne as, eze as i laiky i juos 2-osios ki čiuo ės žodžiais). Ypač pab ėž ina,
kad nuo ki čio žymėjimo (p iegaidės) p iklauso ų žodžių ki čiuo ė i p iešpasku inio skiemens
aisyklės aikymo sąlygos.
Pašaliečiui šis ginčas gali a ody i gana menkas, gal ne niekinis, a ba kel i nuos abą, kodėl
kai kas no i keis i pas a ųjų dešim mečių adiciją. Be labiau įsigilinus į šį klausimą pasi odys,
kad diskusija nė a kažkieno p i a i užgaida, – ai esminis, su kalbos sis ema i jos s uk ū a
susijęs klausimas, ku io neišsp endus a osenoje lieka daug neaiškumų, ikdančių p ak inį
ki čia imo da bą i klibinančių iešųjų kalbė ojų – adijo i ele izijos laidų edėjų i žu nalis ų,
ak o ių, moky ojų i k . ki čia imo įgūdžius. Juolab šis klausimas ampa i in ak ualus leidžian
naują i daba inę a oseną a spindin į Bend inės lie u ių kalbos žodyną.
Reikia pab ėž i, kad čia u imi gal oje am ik o ipo a p au iniai žodžiai i šiaip skoliniai
i no ima išsiaiškin i ben du dalykus: 1) pe ž elg i šio ipo žodžių ki čio žymėjimo
(no minimo) is o iją, 2) nus a y i okių žodžių ki čiuo o skiemens sis eminius san ykius isoje
bend inės lie u ių kalbos p ozodijos sis emoje. A likus šiuos da bus keliamas ečias užda inys
pa eik i a gumen uo as ekomendacijas bend inės kalbos kodi ikacijai i p ak inei eiklai.
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 2
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
KIRČIO ŽYMĖJIMO ISTORIJA
Duomenų apie s e imų (i (a ) a p au inių) žodžių ki čia imą i ki čiuo ų skiemenų
žymėjimą am ik ais ki čio ženklais u ime iš XIX amžiaus – F yd iko Ku šaičio ( ok.
F ied ich Ku scha ) žodynų. Juose nė a jokių pėdsakų, kad kalbamo ipo žodžiai bū ų
suki čiuo i kai iniu ki čio ženklu, be nė a i ikslesnių duomenų, leidžiančių nus a y i okių
žodžių p iegaidės kilmę. An ai okiečių–lie u ių kalbų žodyne (Ku scha 1870) galima ap ik i
kelis ūpimo ki čia imo a ejus: Kellne – ke ne is I 681, Ne – né a II 90, Rese e – ezé ai
II 130. Lie u ių– okiečių kalbų žodyne (Ku scha 1883) pa eik i skoliniai iš okiečių kalbos
ke me is „lais as als ie is“ 177, é cikis (su iš es iniais žodžiais) „he cogas“ 177, o e bas „he bas“
107 palik as neki čiuo as. Taigi kokio aiškumo uose žodynuose nema y i i , kaip y a sakęs
P anas Ska džius, „nebegalime ką galu inai sp ęs i apie lie u ių kalbos ki čia imą ien iš
Ku šaičio g ama ikos i žodynų“ (Ska džius 1999: 289).
Plačiau kalbė i šiuo klausimu galima p adė i nuo Jono Jablonskio, padėjusio pama us
daugelio lie u ių kalbos s ičių no minimui, aip pa i inusio lie u ių kalbos akcen ologijos
pag indus. Pi mąją užuominą apie okių žodžių ki čia imą, A ydo Vidžiūno (1997: 147)
duomenimis, andame 1892 m. pa ašy oje Pe o A ižonio Lie u iškoje g ama ikėlėje, da usioje
aks iną Jablonskiui pa eng i i 1901 m. paskelb i žinomąją Lie u iškos kalbos g ama iką (apie ai
ž . Pi očkinas 1977: 144–145). Toje g ama ikėlėje p. 10 žodis e minas suki čiuo as
i agališkai (many ina, Jablonskio pas angomis). Tokį Jablonskio ki čia imo au en iškumą
pa i ina Ju gio Ge ulio dialek ologijos s udijų knygoje duo as Jablonskio įskai y as eks as:
jame suki čiuo a e minu (Ge ullis 1930: 7).
Daugiau in o macijos apie kalbamų žodžių ki čia imą y a Vidžiūno (1997) monog a ijoje
Jono Jablonskio akcen ologija. Išs udija ęs Jablonskio ki čia imo dalykus au o ius eigia, jog
u in p ieš akis kai ku ių a p au inių daik a a džių (skolinių) ki čia imą „spė ina, kad i ne
ienas a p au inis žodis su ki čiuo ais d iga siais i, u, o, e + l, m, n, , ku ie šiandien pap as ai
y a i ap adžiai, Jablonskio kalboje galėjęs u ė i i agalę p iegaidę“ (Vidžiūnas 1997: 147–
148). Taip esą leidžia many i i Jablonskio pasekėjo Benjamino Se eiskio ki čia imas he cogas,
konce as, e minas. Iš iesų Se eiskis 1926–1928 m. bu o Jablonskio sek e o ius, o pa s
Jablonskis apie jo lie u ių kalbos mokėjimą y a a siliepęs eigiamai („Se eiskis, būdamas ne
lie u is, lie u ių kalbos mokėjimu da o gėdą daugeliui lie u ių.“ – Juozo Senkaus liudijimas.
Ž . A siminimai 2010: 357). Tie Se eiskio suki čiuo i pa yzdžiai ci uojami iš jo 1929 m. usų
kalba Kaune išleis o Sis eminio lie u ių kalbos ado o (ž . Se eiskis 1929).
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 3
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Tame Se eiskio ado ėlyje duo as i am ik as į adas, ku iame ap a iami kai ku ie lie u ių
kalbos ašybos, ki čia imo i ki i dalykai. Jame a ski ai paaiškin a, kad „[ ]isi lie u iški žodžiai
ki čiuojami iš ienos – aukš aičių panemuniečių a mės aka inės pa a mės, ku i šiandien
suda o ašomosios kalbos pag indą“ (Se eiskis 1929: V). Tam eikalui au o ius žodžius ik inęs
iš kelių pa ikimų a s o ų, o daugiausia išklausinėjęs iš p o . Jablonskio. S e imuosius žodžius
šios šnek os a s o ai ki čiuojan ys aip: spó as, ku ó as, pó cija, <...>, he bas, be gas, <...>,
ke ne is, e če is... e minas, he cogas, ene gija, gube nija, ine cija, kome cija... ( en pa ). P. VII
da p imenama, kad eikią ki čiuo i konce as, emoñ as, ne kònce as, èmon as. Sa aime
sup an ama, kad čia mums ūpimi žodžiai ki čiuojami pagal pi mąją (jei a aminio linksnio
ki čiuo as ečias nuo galo skiemuo, išsky us e miną – 3b) a ba pagal an ąją (kai ki čiuo as
an as nuo galo skiemuo) ki čiuo ę.
Taigi isi pa yzdžiai be jokių išimčių pa eikiami pagal ieną sis emą, i no s ai adinama
a miniu (Jablonskio a mės) ki čia imu, be jis eikiamas pag indu besi andančiam bend iniam
s e imų i (a ) a p au inių žodžių ki čia imo modeliui. Čia iš iesų a siž elgiama į gy osios
kalbos polinkį s e imus žodžius, paim us į mūsų kalbą iš sla ų (gudų, lenkų) kalbų, ki čiuo i
i agališkai (su mažomis išim imis; i ap adiškai ki čiuojami kai ku ie sla iški skoliniai, a ėję
pačiais seniausiais laikais, p z., bažnýčia, lénkas, ýskupas, s e as i k .), o okiečių kalbos
skoliniai daugiausia y a akū iniai (ž . Ska džius 1999: 31–36). Pe kalbas a pininkes į lie u ių
kalbą a ėjo i dauguma a p au inių žodžių, ku ių kilmė y a seno ės g aikų a lo ynų kalbos, be
senesnėje a osenoje a pi minė kilmė mažai u ėjo eikšmės. Su kul ū os sklaida s a bos
p adėjo įgau i skoliniai iš p ancūzų kalbos, aip pa iš ispanų, i alų i ki ų kalbų, o mūsų laikais
is daugiau skolinamės anglybių. Tad da osi ak ualu a siž elg i i į naujausius žodžių adimosi
būdus i juos de in i su senesnių laikų žodžių skolinimosi adicija.
Ta puka iu Lie u oje išėjo i keli ki čia imo ado ėliai. Kai ku iuose iš jų (Bū ėno 1931,
Ska džiaus 1936) y a i duomenų apie mums ūpimų žodžių ki čia imą.
1931 m. bu o išleis as pla us Pe o Bū ėno ki čia imo ado ėlis su one ikos pag indais,
ku ši as ūpimas klausimas bene pi mą ka ą paaiškin as išsamiau. Jo 124-ame pa ag a e ašoma
apie s e imųjų žodžių ki čia imą: „Pap as ai s e imuosius žodžius lie u iai ki čiuoja aip pa ,
kaip i lie u iškuosius a skoly inius žodžius, pa .: 1) ál as, álgeb a, buhál e is <...>; k e se is,
ke ne is, e če is; ene gija, he cogas, gube nija, ine cija, kome cija; <...>“ (Bū ėnas 1931: 113). To
pa ies pa ag a o idu yje da p idu iama, kad „[k]i us žodžius lie u iai šiandie da i ki aip
ki čiuoja, aip, kaip ose kalbose, iš ku ių ie žodžiai im i, pa .: hìmnas, kèlne is, hè cogas,
enè gija, inè cija, komè cija, p ncipas, cil nde is, ecènzija, sn aksė, audièncija, kon e èncija,
è minas“ (Bū ėnas 1931: 113–114). Be o, apž elgian s e imųjų žodžių p iesagas eigiama,
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 4
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
kad ki čia imas dik àn as, p ak ikàn as, muzikàn as, -òn as, audièncija, kon e èncija, koncè as
esan is a minis ( m.; ž . Bū ėnas 1931: 114).
Iš čia minė ų eiginių aiškėja, kad Bū ėnas i agalį ki čia imą laiko neabejojama bend inės
kalbos no ma. Neno miniai ki čia imo a ian ai ap ašomi labai p ieš a ingai. Pi miausia
neaišku, kodėl „ki i lie u iai“ ki čiuoja i aip, kaip ki čiuojama ose kalbose, iš ku ių paim i ie
žodžiai. Kas čia su ais žodžiais paim a – ki čio ie a a p iegaidė? A galima iš p iegaidžių
ne u inčių (neski iančių) ki ų kalbų ansponuo i sa o p iegaides? Taip pa nieko nesakoma, a
iš sla ų, a iš ge manų kalbų pe imamos os p iegaidės. An a e us, neaišku, ku ias a mes
au o ius u i gal oje, ku a iama, pa yzdžiui, dik àn as i pan. Gal čia u ė a gal oje ik
d iga sio ki oks a imas – dik án as (palygin i su dik añ as)? Taigi dėl ki okio ( i ap adžio,
žymimo kai iniu ki čio ženklu) a imo čia nieko nepaaiškėja, nes au o ius eikiausiai bus
supainiojęs ki čio ie ą su ki čiuo o skiemens p iegaidėmis i ienu a eju aikęs p ozodinius
požymius, ki u – adinamąją mo ų eo iją, ku g a is y a pi mojo dėmens ženklas, o
ci kum leksas – an ojo (plg. kàl as : ka as, sk as : ski as; ž . Gi denis 1981: 196). Tad a ne
pi mas i bus bu ęs Bū ėnas, p adėjęs kalbamų a p au inių žodžių ki čia imo sumaiš į mūsų
kalboje
1
?
Au o i e ingiausias a puka io akcen ologijos ado ėlis bu o P ano Ska džiaus Bend inės
lie u ių kalbos ki čia imas (1936). Apie s e imybes jame pasaky a, kad jos ki čiuojamos kaip
a i inkamų ki čiuočių lie u iški žodžiai, be a p jų pa yzdžių mums ūpimų žodžių ne andame
(ž . Ska džius 1936: 22–23). Tačiau ienas ki as oks pa yzdys pa eik as knygos III sky iuje
„Ki čiuojamieji žodžiai“, umpame ki čiuo ų žodžių žodynėlyje. Tai dese as p. 47, ekspe as
49, he bas 53, konce as 58, mode nų 64, eze as 73. Ki aip, kai iniu ki čio ženklu, ki čiuojamų
šio ipo žodžių ne as a. Vadinasi, galima da y i iš adą, kad šiame Ska džiaus da be, galbū sekan
Jablonskio i Se eiskio nuomone, aiškiai nus a y as i agalis a p au inių žodžių skiemenų su
d iga siu e ki čia imas. Ta aisyklė ap io iškai u ėjo galio i i žodžiams su d iga siu el. Ki i
a imi jiems d iga siai em i en ki čiuojami ik i agališkai.
Toks ki čia imas i inamas i 1938 m. išleis ame Lie u ių kalbos ašybos ado ėlyje.
P a a mėje pasaky a, kad daug a go u ė a ki čiuojan s e imybes. „Jas ki čiuodami mes
s engėmės laiky is šio p incipo: os, ku ios mūsų, ypač liaudies, pažįs amos jau iš p ieška inių
laikų, aip suki čiuo os, kaip jos i a iamos, o naujosios pagal mūsų kalbos dėsnius“ (Lie u ių
kalbos ašybos ado ėlis 1938: 4). P ie šios nuos a os pa eik uose pa yzdžiuose mums ūpimų
žodžių nė a, už a jų andame p ie ado ėlio p idė ame žodyne. Jame ki čiuojama: ene gija 89,
1
Toje Bū ėno knygoje y a p ipainio a i ki ų, ypač one ikos dalykų (ž . Pupkis 1968).
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 5
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
konce as 118, konse as 118, pe sikas 147, eze as 160, e minas 189, be desé as 81, kélne is
112, né as 136, aip pa sèl e is 166. Dešininį ki čio ženklą galbū bū ų galima pa em i ik a a
a iama ų žodžių ge maniška a omaniška kilme, be sèl e io ki čia imas y a aiški išim is iš kad
i kaip imsi sup an amos sis emos. Recenzuodamas šį žodyną Ska džius (1938) au o iams
p ikišo nemaža į ai aus pobūdžio ūkumų, o a p ų p iekaiš ų įdomi min is, kad eikią ki čiuo i
ne desé as, o dese as i dėl o eikiama palygin i su žodžio konce as i k . ki čia imu (Ska džius
1938: 94–95). Ši k i ika bus labai p a a i oliau kalban apie ki us Ska džiaus šios ūšies
ki čia imo a ejus.
In o macijos apie kalbamų žodžių ki čia imą y a i a puka io d ikalbiuose žodynuose i
žodynėliuose
2
. Viename iš didžiausių ų laikų p adė ame leis i Lie u ių ašomosios kalbos žodyne,
ku į ki čia o Al edas Senas (už ki čia imą „a sako ik ienas A. Senn’as“, p. XI), maždaug
apylygiai pa eik a i ap adiškai (dešininiu ki čio ženklu) i i agališkai ki čiuojamų šio ipo
žodžių, p z., ené gija 152, ené giškas 152, hé bas 219, hipé bolė 220, hipé bolinis 220,
hipé boliškas 220, iné cija 255 i e če is 155, e d ebelis 155, e dše is 155, ke ne is 459, kle kas
491, kome cija 506, kome cinis 506, kome ciškas 606, konce as 507, konce inis 507, konse ai
508. Vos keli pa yzdžiai u i kai inį ki čio ženklą: cèlsiškas 93, hè cogas 219, è ma 155. Ma y i,
kad čia ki čiuo ojas da nebu o iską nuosekliai apgal ojęs, o kai inio ki čio žymėjimas odosi
kaip am ik a išim is. I Ska džius (1999: 289) y a eigęs, kad šio žodyno ki čia imu negalima
be a odai os pasi ikė i.
Mūsų emai labai s a bus Jono Ba ono (1932) žodynas i jame suki čiuo i kalbami žodžiai.
No s Ba ono žodyno ki čia imą sa o ecenzijoje ge okai k i ika o Ska džius (1999: 632–639),
be ki čiuodamas mums ūpimus žodžius au o ius elgėsi gana nuosekliai: daugumą žodžių
sužymėjo ies iniu ki čio ženklu i ik kelis – dešininiu. Taigi i agališkai suki čiuo i: he bas
94, he cogas 94, dese as 114, dese inis 114, ine ingas 186, ine cija 186, kome cija 207, konse ai
208, konce as 209, ne as 290 (2x), pe las 364, pe lamo ė 364, pe linis 364, eze as 488,
e minas 588. Tik ys žodžiai u i i ap adę p iegaidę: dél ė „del a“ 112, é ma 594, é me is
594. Tų ijų žodžių a sky imo iš bend o bū io mo y ai nė a aiškūs. Kai iniu ki čio ženklu
žymimų žodžių ne eko ap ik i.
Vėliau, ma y , ge iau jaučian sis emą i jau iau ski ian p iegaides, į ai iuose žodynuose
is ečiau pasi odo kai iniu ki čio ženklu suki čiuo ų žodžių. Pa yzdžiui, iš šio ipo žodžių
J. K. Zablockio i Č. Kulešos lie u ių–lenkų kalbų žodyne su kai iniu ki čio ženklu pa eik as
2
Kai ku ie didesni d ikalbiai žodynai (pa yzdžiui, Benjamino Se eiskio Lie u iškai usiškas žodynas
(1932), ėlesnis Viliaus Pė e aičio Lie u iškai angliškas žodynas (1948) i k .) bu o neki čiuo i, o ki čiuo uose
Ju gio Šlapelio žodynuose eng a dė i a p au inius žodžius, odėl juose mums eikiamų a ejų ne andame.

ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 6
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
a ne ienas žodis hipè bolė 45. Apie 10 žodžių jame suki čiuo a i agališkai: cis e nà, -os (2)
23, eks e nas 34, ene gija 35, e če is 36, he bas 45, konce as 69, konse ai 70, mode niškas 88,
eze as 137, e minas (3b) 176 i os keli žodžiai – dešininiu ki čio ženklu: dél ė „del a“ 27,
desé as 28, né as 96 (Zablockis, Kuleša 1940).
A ba okiame mažučiame K. Tamučio (1940) žodynėlyje duodami i agališkai
suki čiuo i e če is 32, he bas 44, ne as 83; a macèu as u i pažymė ą kai inį ki čio ženklą,
no s ki čiuo ė nu ody a an oji (2). Žodis če kesas 20 iš is palik as nesuki čiuo as, be p ie jo
nu ody a 1-oji ki čiuo ė, adinasi, ki čiuo as pi masis skiemuo. Bend ojoje pedagogikos
e minijoje (Šalkauskis 1991), s a s y oje 1940 m. balandžio mėn. Lie u ių kalbos d augijos,
ku ios pi mininkas bu o P anas Ska džius
3
, e minologijos sekcijoje, ašoma ené gija, mode nų,
ne as.
Galima mes i akį i į didžiojo Lie u ių kalbos žodyno Balčikonio edaguo ų I i II omų
ki čia imą. Įdomu, kad II ome (1947) nemaža o ipo žodžių, ku ių dalį galė ume adin i
a p au iniais, palik a iš is neki čiuo a, p z., elče is, e ma, elmė, ene gija, o keli skoliniai
pažymė i i agale p iegaide: e nicas (i é nicas), e ke is „alkie ius“, e kie ius „ . p.“, e men as,
e s ikas, ienas ki as i i ap ade: é šas, élskis. Kai iniu ki čio ženklu suki čiuo ų žodžių
ap ik i nepasisekė, ad da y ina iš ada, kad Balčikonis labai a sa giai elgėsi su a p au iniais
žodžiais, o dėl ki ų s e imybių nebu o isu nuoseklus.
Taigi da y ina iš ada, kad p ieška iu yškėjo aiškus polinkis daugumą a p au inių žodžių
su ki čiuo o skiemens d iga siais el, e ki čiuo i i agališkai, ečiau (a siž elgian į žodžio
skolinimo šal inį?) dešininiu ki čio ženklu. Kai iniu ki čio ženklu ki čiuojamus žodžius eikė ų
laiky i am ik omis e omis išim imis. Tie iki ol aiškėjan ys polinkiai bu o į i in i 1948 m.
išėjusiame Lie u ių kalbos ašybos žodyne. Didelę dalį o žodyno pa ašė žinomas kalbininkas
Al onsas Kalnius (Pupkis 2010: 250–251), a p ki ų sky ių i ki čia imą. Kadangi as žodynas
bu o engiamas ka o me ais Lie u ių kalbos ins i u e, edaguo as An ano Salio i jau p adė as
spausdin i sus ojo dėl ka o eiksmų, jis laiky inas Salio leksikog a ijos i akcen ologijos
pak aipos da bu. Į ai eikia a siž elg i oliau nag inėjan kalbamų žodžių ki čia imo no minimo
is o iją.
Šio žodyno ki čia imo sky iuje apie s e imų ( a p au inių) žodžių ki čia imą nieko
nekalbama, ad eikia e s i pa į žodyną i ieško i jame suki čiuo ų pa yzdžių. Žodyne pa yko
ap ik i os kelis kai iniu ki čio ženklu suki čiuo os žodžius: è ma 201, è me is 201, hè cogas
3
Apie ėliau Ska džiaus pasinaudo ais e minologijos sekcijoje aps a s y ais Šalkauskio e minais ž .
Lie u ių kalbos ado as 1950: 13.
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 7
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
215. Tu in p ieš akis ki čio šokinėjimą, ak uali lieka ik è ma (1) 201, plèu a (1) 301. Dauguma
ki ų žodžių šiame žodyne suki čiuo a i agališkai: ale gija 153, be gas 170, dese as 188,
di e sija 191, ekspe as 198, eks e nas 198, ene gija 199, e če is 201, he bas 215, ine cija 218,
ine cinis (ine inis) 218, kome cija 245, konce nas 246, konce as 246, konse ai 246, eze as
316, se e is 324, e apeũ ija 354, e cija 354, e mà, -õs 354, e minas 354, e mosas 354. Keli
žodžiai suki čiuo i dešininiu ki čio ženklu: hipé bolė 215, kélne is 235, pé sas 297, s é lingas
338, o né as 281 u i i šalu inį a ian ą ne as. Gal p iegaidžių ski į čia bū ų galima e in i
pagal žodžių kilmę iš sla ų a ge manų kalbų? Be šiaip aiškesnių mo y ų nelabai ma y i.
P ieška inės p ak ikos apibend inimu galima laiky i P ano Ska džiaus, S asio Ba zduko i
Jono Ma yno Lau inaičio 1950 m. Vokie ijoje išleis ą Lie u ių kalbos ado ą (LKV)
4
. No s
ai kolek y inis eikalas, be jį edaga o i ki čia o Ska džius, be o, da be pažymė a, kad
naudo asi i 1948 m. Lie u ių kalbos ašybos žodynu (jis nu ody as i šal inių są aše p. 20).
Ski umų su o žodyno kalbamų žodžių ki čia imu y a, be ne esminių i ka ais sunkiai
paaiškinamų. Kai iniu ki čio ženklu suki čiuo a bene ienin elė enè gija 248, o 1948 m. žodyno
è ma, hè cogas, plèu a pakeis i é ma 254
5
, he cogu 281, pleu à, pleũ os 439. Be ų pa yzdžių,
ki aip ki čiuojamų žodžių y a ik keli: 1948 m. – Be gija 388 (i be gas 170), Pe sija 414 (be
pé sas 297), s é lingas 338, 1950 m. – Bélgija 201, Pé sija (i pé sas) 430, s e lingas 517. Ki ais
a ejais, o jų be eik 20, abiejų žodynų ki čia imas su ampa, dauguma suki čiuo i ies iniu ki čio
ženklu i keli dešininiu. Kodėl kai ku ski iasi p iegaidė, nus a y i nepa yko, o ski umo ne odo
nė ik a a a iama a p au inio žodžio kilmė iš ieno a ki o šal inio. Vis dėl o galima da y i
iš adą, kad laiko a pį ben jau nuo 1929 m. (jei neminėsime Ku šaičio ki čia imo) iki 1950 m.
apibūdina pamažu nusis ojan i ien isa į i agalį ki čia imą links an i sis ema.
Tik a šios s i ies žodžių ki čia imo e oliucija bu o pada y a 1951 m. išleis ame
Ta p au inių žodžių žodyne. Tai iš usų kalbos iš e s as eikalas, ku io „medžiagos aikymo
lie u ių kalbos eikalui da bą a liko“ (TŽŽ 1951: 4) Chackelis Lemchenas, aigi jis i iską
ki čia o. Lie u iškojo leidimo p a a mėje nu ody a, kad „an aš iniai žodžiai suki čiuo i pagal
daba lie u ių kalboje labiausiai papli usius ki čia imo įp očius“ (TTŽ 1951: 4).
Gal į uos labiausiai papli usius ki čia imo įp očius daug ku i a siž elg a, be mūsų
kalbamų žodžių g upėje okių įp očių isai nepaisy a – be eik iskas suki čiuo a kai iniu ki čio
4
Sunku ikė i, kad geležinės uždangos sąlygomis ame Vokie ijoje išleis ame da be pa eik os no mos bū ų
galėjusios u ė i kokį po eikį Lie u oje nus a omoms kalbos no moms.
5
Gal čia lėmė ski ingos o žodžio eikšmės: 1948 m. žodyne os o mos eikšmė nenu ody a (kaip i ki ų
žodžių), o LKV ai „san a ka (s a yboje)“?
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 8
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ženklu, neišski ian nei anksčiau jau nusis o ėjusio žodžio e minas ki čia imo
6
, – ben šiuo
a ž ilgiu s eng asi elg is sis emiškai, išsky us gal ieną ki ą žodį, p z., pe las. Ki aip kaip
e oliucija okio ki čia imo pa adin i negalima
7
, – nei apie ai kas no s pasaky a žodyno
p a a mėje, nei iešai s a s y a a ben užsimin a spaudoje. Ši aip oks ki čia imas nieko
nes a s an pe ėjo į 1954 m. Daba inės lie u ių kalbos žodyną ( oliau – DŽ) i oliau ėjo iš
žodyno į žodyną, pa eko į d ikalbius žodynus, enciklopedijas i daba , mūsų laikais, ben iki
2003 m. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau –VLKK) p adė ų skelb i ki čia imo
ekomendacijų, galima saky i, y a y aujan is, jei neminėsime gausių išimčių i neįmanomų
paaiškin i ki čia imo keis enybių, p ak inio ki čia imo bėdų. Tiesa, ne ienas i ne du
kalbininkai okiam ki čia imui ilgus me us y a p iešinęsi i ebesip iešina, skelbę sa o
a gumen us, ačiau į juos žodynų engėjai nea siž elgda o. Be diskusija su TTŽ 1951 į ykdy a
e o ma nenu ūko nė ieną dešim me į iki pa mūsų dienų. Ji apima ne ik p ak inį d iga sių
el, e ki čia imą, be i ų d iga sių balso e ([ẹ) onologinio apa umo klausimą.
SISTEMINIAI KALBAMŲ DVIGARSIŲ KIRČIAVIMO PAGRINDAI
P ak iškai į ykdžius e oliuciją, g ei ai im a ieško i eo inių (ideologinių) okio eiksmo
pa eisinimo pag indų. A ne pi moji apie s e imų, esp. a p au inių žodžių balsio [ẹ]
sa a ankiškumą 1957 m. p akalbo Vilniaus pedagoginio ins i u o (daba Edukologijos
uni e si e as) p ancūzų kalbos dės y oja Janina Damb auskai ė (U belienė). Sa o s aipsnyje
apie lie u ių kalbos balsių onologinę sis emą ji ėmėsi uome inio Lening ado (daba Sank
Pe e bu gas) one ikos mokyklos kū ėjo Le o Šče bos mokymu (1948 m. išėjusioje jo P ancūzų
kalbos one ikoje ap ašy a „p iešpas a ymų“ me odika). No s i p ipažindama, kad a p au inis
[ẹ] i lie u iškasis [e] „ isiškai nesiski ia iens nuo ki o“ (Damb auskai ė 1957: 222), be
sugal ojusi po as ès ų : s ų, kabinè as : kabin as, kadè as : kad as, aip pa s i : ès i=škas
8
i
ne adusi kai os su ilguoju balsiu [e.], dekla uoja „ eisę p iski i nelie u iškąjį e p ie sa a ankiškų
6
Gal šio žodžio ki čia imas i nebū ų isai in o ma y us (žodynuose daba i agališkai i eki čiuojama), be
ž ilg elėjus į ki us šal inius galima as i i ki okių ki čia imo a ejų. An ai TŽŽ 1951: 665 suki čiuo a è minas, be
TŽŽ 1969: 753 jau , TŽŽ 1985: 487, TTŽ 2000: 581, TŽŽ 2013: 811 aip pa . Įdomu ai, kad
TTŽ 2000: 581 a si anda ki as os pačios kilmės (lo . e minus) ik inis žodis „ oks seno ės omėnų die as“,
be TŽŽ 2001: 737 jis jau suki čiuo as kai iniu ki čio ženklu – Tè minas „ oks seno ės omėnų die as“; aip
ki čiuojama i In e leksyje, TŽŽ 2013: 811. Vis dėl o kai ku as ik inis a das ki čiuojamas i agališkai (LTE XI:
273; VLE XXIII: 688, Kuza inis 2007: 1050, o AMŽ 1996: 274 bei TŽŽ 2007: 1090 y a ).
7
Negalė ume isai paneig i, kad ai bu o sąmoninga a ba ben jau pasąmoninė usinimo a aka p ieš isą lie u ių
kalbą. Kaip žinoma, Lemchenas po ka o e ė Lenino aš us į lie u ių kalbą, engė Rusų–lie u ių kalbų žodyną (išėjo
1949 m.; neki čiuo as), ad nuola inis san ykis su usų kalba galėjo da y i iesioginį a ne iesioginį po eikį i jo lie u ių
akcen ologijos sp endimams.
8
Iš ik ųjų os po os odo umpųjų i ilgųjų opoziciją, be ne balsio [ẹ] oneminį sa a ankiškumą.
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 9
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
onemų, no s šalia o mes u ime pab ėž i minimalų šio ga so aidmenį“ (Damb auskai ė 1957:
224). Su šia nuomone nesu iko o pa ies ins i u o anglų kalbos dės y ojas B onius S ece ičius
(1960: 30), nes p ak ikoje, jo nuomone, jokio ski umo a p d iejų balsio e a spal ių nejun ame.
Teo iškai iksliau nus a y i lie u ių kalbos balsinių onemų sis emą p i eikė engian is ašy i
pi mąją akademinę lie u ių kalbos g ama iką. Tam eikalui XX a. 6- o dešim mečio II pusėje –
7- o dešim mečio I pusėje Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o mokslininkė Vale ija
Vai ke ičiū ė a liko am ik us one ikos y imus i jų ezul a us paskelbė mokslo da bų
inkinyje Lie u ių kalbo y os klausimai. Vėliau kiek pa ikslin i o da bo ezul a ai bu o pe kel i
į akademinę Lie u ių kalbos g ama iką, į jos I ome (1965) įdė ą one ikos sky ių.
Vai ke ičiū ė eisingai apibūdino one inio i onologinio kalbos ga sų e inimo p incipus.
Remdamasi uome inio Lening ado one ikos mokyklos eiginiais, ji ašė, kad onema „laikomas
mažiausias, ski ian is žodžių a mo emų eikšmes, ga sinis iene as“ (Vai ke ičiū ė 1957: 5).
„Fonemomis adinami is o iškai susi o ma ę ga siniai ipai, ku ie ski ia žodžius, jų o mas a ba
mo emas i ku ių a imas nep iklauso nuo jų užimamos one inės pozicijos žodyje“
(Vai ke ičiū ė 1961: 19). P i eikus nus a y i oneminę kalbos sudė į naudojamasi adinamųjų
minimaliųjų po ų me odika i os p ocedū os pa ody os minė uose Vai ke ičiū ės s aipsniuose.
Pa yzdžiui, ši aip balsių ilgumas i umpumas leidžia ski i ilgąsias i umpąsias balsines
onemas: l s : l s, m s : mès, mãno : màno i . . Be p i eikus ap a i umpąjį balsį [ẹ], a ojamą
ik a p au iniuose žodžiuose, jokia minimali po a nenu odoma, epasakoma, kad nuo lie u iško
umpojo balsio [e] jis ski iasi mažai, a spal iai apsk i ai ne yškūs, ik a p au inių žodžių onema
esan i užda esnė i „nuo jos ski iasi iš p igim ies“ (Vai ke ičiū ė 1961: 21): i ki čiuo a, i
neki čiuo a y a umpa, o lie u ių ki čiuo a ilga, neki čiuo a umpa (plg. m a : me ù, lsa :
lesù)
9
.
Šiuose samp o a imuose kyši one inio i onologinio lygmens painiojimas, ų lygmenų
g iež as nea ibojimas
10
, absoliučių, ne san ykinių mas elių aikymas (Gi denis, Žulys 1973:
207, 208). Dėl šių p iežasčių i kilo eo inio pobūdžio klaida: ien ik a p au iniuose žodžiuose
a ojamas balsis [ẹ] laikomas sa a ankiška bend inės kalbos onema. Šios pažiū os šalininkai
emiasi daugiausia one iniais požymiais, kad a p au inių žodžių balsis [ẹ] esan is užda esnis,
siau esnis už lie u iškų žodžių balsį [e]. Elzbie a Mikalauskai ė (1975: 17) eigia, kad as
ski umas y a sunkiau su okiamas dalykas; a mėse ši as ski umas esan is mažesnis. Iš jos
9
Šiuo eiginiu Vai ke ičiū ė p ieš a auja sa o duo ai onemos apib ėžčiai, ku sakoma, kad ga siniai onemos
ipai nep iklauso nuo jų užimamos one inės padė ies žodyje.
10
I Jonas Kazlauskas, i ypač Aleksas Gi denis mūsų pokalbiuose ne ka ą y a k i ika ę Lening ado one ikos
mokyklą dėl dažnų one inio i onologinio lygmens suplakimo a ejų.
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 16
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
d iga sių ki čio žymėjimas
15
. An anas Pake ys pa eikia èl, è kaip žodynuose i enciklopedijose
į eisin ą šių d iga sių žymėjimą kai iniu ki čio ženklu ak ą i a gumen ai ė a daugiausia
eks aling is iniai, a p jų empi iniai, edukaciniai, p agma iniai.
Einan p ie sis eminių kalbamų d iga sių ki čia imo dalykų, bū ų galima p imin i, kad
šiuolaikinėje kalbos plana imo eo ijoje iškeliami i s a būs kalbos no mų kodi ika imo dalykai
(ž . Coope 1989), o no minimo eo ijoje minė i k i e ijai – empi iniai, edukaciniai,
p agma iniai, ling is iniai i ki i – y a im ai e inami, i kodi ikuojan kalbos eiškinius
s engiamasi a siž elg i į isus eiksnius (plg. Daneš 1979). Be ling is iniai esp. sis eminiai
a gumen ai niekuome neišleidžiami iš akių. Neišleis ini jie i šiais a ejais, ik nu ody ina, kad
čia eikia u ė i gal oje sis eminius ling is inius, o ne sis eminius g a inius san ykius (P o okolai
2015
16
). V ena y a kalbė i apie ling is inius a gumen us – d ejopą i ap adės p iegaidės aišką
d iga siuose el, e i eu, o ki a – žymė i jų ki čio ženklus žodynuose, enciklopedijose i ki u .
Šal inių apž alga odo, kad daba inėje p ak ikoje i ienu, i ki u a eju y a s ambių sis eminio
e inimo sp agų.
Šio s aipsnio au o iui ling is iniai (sis eminiai) dalykai, ben one ikos i p ozodijos s i yje,
a odo pa ys s a biausi. Iš ik ųjų, ijų ilgumų d iga siai el, e i eu niekaip neįsikomponuoja į
bend inės kalbos d iga sių i d ibalsių sis emą, y a jos s e imkūniai, ypač u in gal oje
aka ie išką bend inės a ies p igim į
17
. Daba inių žodynų i enciklopedijų p ak ika iš iesų
į eisina ienin elę d ejopą i ap adės p iegaidės aišką bend inės kalbos sis emoje. Niekaip
s eiku p o u negalima su ok i, kodėl iš isos d ibalsių i d iga sių sis emos išski i ik ie ys,
o ki i – pi miausia em, en, paskui i ei – palik i ki okie, . y. eikiami daugiausia i agaliai.
Galime p imin i i ai, kad Bū ėnas pas a uosius d iga sius i d ibalsį nu odė ie oje g e oje su
ki ais kalbamo ipo pa yzdžiais, plg. jo k e se is, ke ne is (kèlne is), kon e èncija (Bū ėnas 1931:
113–114). Kodėl šim ai a p au inių žodžių i šiaip skolinių su d iga siu ei žymimi ies iniu
( e ai dešininiu) ki čio ženklu, o e apèu as jau kai iniu? Kodėl neki čiuo i d iga siai el, e
a p au iniuose žodžiuose a iami kaip i lie u iškuose (plg. Gi denis 1981: 126; 2000: 136)?
Galė ume ne eig i, kad kai inis ki čio ženklas čia mus ėl g ąžina p ie ų senų laikų kai
ku ių kalbininkų pas angų umpųjų ki čiuo ų skiemenų ki į laiky i umpine p iegaide. Iš
ik ųjų d iga sių p ozodiją apibūdina ik i ap adės i i agalės p iegaidės ski is,
ealizuojama ski ingais ki čio ženklais. Ki os nuomonės šalininkai, emdamiesi nuo Ku šaičio
15
Kel i klausimą, a ki čiuo i i ap adžiai skiemenys žodžiuose dá bas, , egas y a ijų ipų (ž .
Pake ys 1993: 6), nė a ko ek iška, nes ie skiemenys p iklauso ski ingoms d iga sių (d ibalsių) klasėms.
16
Su p o okolais galima susipažin i Vals ybinėje lie u ių kalbos komisijoje.
17
T ejopa p iegaidžių aiška nė a būdinga nė lie u ių kalbos a mėms.

ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 17
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
einančia adicija kai iniu ki čio ženklu i ap adę p iegaidę žymė i d iga siuose il, im, in, i ,
ul, um, un, u i ui, i d iga sių el, e kai inį ki čio ženklą adina i ap adės p iegaidės
ep ezen an u. Tačiau ada da osi neaišku, kodėl ie pa ys d iga siai el i e , ienu me u (plg.
kèl as : kél as : ke is, Bè nas : bé nas : be as), būdami i ap adžiai, ski iasi ski ingo ilgumo
balsiais, o o nepasakysi apie Ku šaičio d iga sių žymėjimo a ejus ( en nė a nė ieno pa yzdžio,
kad bū ų l : l : i).
Nė a ko ek iška ž ilgsnį k eip i i į d iga sius su umpuoju balsiu o
18
: okie d iga siai,
„kaip i an inės kilmės d iga siai, čia niekuo dė i, nes juose nuosekliai a iamas balsis, niekada
nesu ampan is su jokiu „sa u“ balsiu“ (ž . Gi denis 2000 (II): 362, 2 išn.).
Taigi p iėmę hipo e inę nuomonę dėl menamų d iga sių èl, è , suda y ume okį miš iųjų
d iga sių in en o ių (ž . 1 len elę).
1 LENTELĖ. Bend inės kalbos d iga sių ki čia imo ipai
19
l ipas
ipas
m ipas
n ipas
a ipas
ál : àl*: a
á : à *: a
ám : àm*: a
án : àn*: añ
e ipas
él : èl*: e
é : è * : e
ém : èm*: e
én : èn*: eñ
i ipas
l : l*: i
: *: i
m : m* : i
n : n*: iñ
u ipas
ùl : úl*: u
ù : ú *: u
ùm : úm* : u
ùn : ún*: uñ
o ipas
òl : ól**:
o**
ò : ó **:
o**
òm : óm**:
o**
òn : ón**:
oñ**
Iš 1-os len elės ma y i, kad i ap adžiai ul, il ipo d iga siai nuo Ku šaičio laikų žymimi
kai iniu ki čio ženklu, o g a iškai juos žymė i akū u úl, l bū ų neįp as a. Kas a ia ne bend inį
spò as, su ilguoju o (a pailgin u balsiu o) spó as, as a ia i aj nas, ajõnas, biol gija, biolõgija
i pan. Dalis senųjų skolinių, p z., mõ kos, õlkos, šnekamojoje kalboje ka ais iš a iamos su
i agaliu o, o, nė a bend inės kalbos no ma. G e in i pas a uosius žodžius su minimaliąja
po a ó lai is : spò as nė a ikslu dėl o lai io d iga sio an inės kilmės. Enciklopedijų
ki čia imas Koñ imas, Moñ ydas, Moñ ila a odo ge okai keis as dėl a osenoje dažniau
gi dimo Kòn imo, Mòn ydo, Mòn ilos; ma pi mieji a ian ai y a bend inėje kalboje
įsi i inusios a mybės i enciklopedijos joms galbū p i aikė bend inių a i ikmenų (Kañ imas,
18
A gumen as, kad eikalaudami ki čiuo i e mà, u ėsime leis i ki čiuo i i o mà, ik odo p ozodinį os
nuomonės šalininkų ne aš ingumą.
19
Viena ž aigždu ė odo neįp as us a ba neįmanomus ki čio žymėjimo a ejus, d iem ž aigždu ėmis
pažymė i d iga siai bend inėje kalboje įmanomi, be y a išim iniai a ba nė a no miniai.
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 18
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Mañ ydas) ki čia imą. Nieko aiškesnio ne eikia nė Lie u ių pa a džių žodynas, plg. Kón au as,
Koñ imas, Moñgi das, Moñ imas, Moñ ilas, Món yda. Čia nieku nebūna a ejų, kad
pa a dėse a si as ų ski iamųjų po ų su d iga siais ón : òn. Moñ ila : Mòn ila ė a ski ingų
a ojimo ie ų a is.
P idu ina, kad dėl ilgojo [o.] i umpojo [ɔ] opozicijos niekas neabejoja i minimãliosios
po os õ as : Ò as, jó as : jò as i k . ik pa i ina ų balsių oneminį sa a ankiškumą bend inėje
kalboje
20
.
Negalė ume paneig i, kad daba inėje a osenoje a p au iniuose žodžiuose negalima
išgi s i a ian siau oką umpą balsį [ẹ], panašų į lie u iškų žodžių balsį [e]. Aki aizdus pa yzdys
gali bū i LNK ele izijos žinių edėjo Gin a o Deksnio a is. Kad aip kai kas a ia, neneigė nė
An anas Salys, be okį a imą jis laikė ne lie u išku, o s e imų kalbų pada u. Galė ume okį
balsį išgi s i i kai ku ių ki ų iešų asmenų kalboje, ypač okių, ku ių kalboje gana aiškiai jus i
p iegaidžių ni eliacija. Be isuo inėje a osenoje y auja i agalė ų d iga sių a is i ai
eikalauja pe žiū ė i daba inę jų kodi ikaciją. Senieji Lie u os adijo dik o iai i ak o iai y a
pasakoję, kad XX a. 6-ame dešim me yje jie gana a kakliai bu ę mokomi a p au iniuose
žodžiuose a i „ki okį“ negu lie u iškuose žodžiuose balsį [e]. Lie u iška ausis niekaip
negebėda usi pagau i o ki okio balsio ki oniškumo, ad ilgainiui jie p adėję kie ai a i p ieš ą
balsį einančius p iebalsius. Ši aip a si ado i plačiai papli o nεg as, p og εsas, chεmija i pan.,
beje, a o as i kai ku ių senųjų in eligen ų (moky ojų i k .). Kazys Ul ydas ą balsį bu o
pa adinęs pūs iniu [ε] i kaip i ki i dėjo daug pas angų, kad bū ų jo a sik a y a. Tai pa yko, o
įdieg i į isuo inę a oseną lie u ių kalbos p igim yje nesančio balsio [ẹ] iki šiol is nesiseka i
nesiseka. Reikia many i, kad nuo o 6-o a 7-o dešim mečio jis eikiausiai bu o diegiamas i
Vilniaus pedagoginiame ins i u e (daba Edukologijos uni e si e as), i ki u . Be kaip čia ada
išeina, kad dešim mečius diegian okį a imą is iek jo įsis emin i aip i nepa yks a.
Plačiai a ojamų d iga sių èl, è nepa i ina i ž algomojo ele izijos da buo ojų
a osenos y imo ezul a ai (ž . 2-ą len elę).
2 LENTELĖ. T i ap adžių i i agalių d iga sių e , el, eu a ojimo san ykis
į ai ių ele izijos kanalų kalboje
è , èl, èu
, eũ
36 – 16,8 %
213 – 83,2 %
20
Tai nė kiek nep ieš a auja i aka ų aukš aičių kauniškių a osenai, plg. òpa, òps ais, ò gi,
Aud ònė i k .
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 19
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Šiam eikalui ku į laiką (2016 m. balandžio 14 – gegužės 3 d.) bu o specialiai klausoma
LRT i ki ų lie u iškų ele izijos kanalų žinių i ki ų laidų edėjų bei ko esponden ų a ies i
iksuojami čia ap a iami a ejai, ku y a ki čiuo ų d iga sių el, e , eu (ypač populia ūs žodžiai
ekspe as, ene gija, konce as, ne ai i k ., senesni i naujesni ik iniai a dai Ge da, Velsas,
Be manas, El onas, Melbu nas, (Angela) Me kel i pan.), aip pa em, en, ei (šių iksuo a ik
nedidelė dalis; žymė asi žodžių ko esponden as, eidas, aip pa Džeisonas, Reinas i pan. a is).
Daugiausia duomenų už ašy a iš šių žmonių a ies i ki čia imo: Eglės Bučely ės, Gin a o
Deksnio, Ugnės Galadauskai ės, Gin a ės G ikš ai ės, Edmundo Jakilaičio, Vik o o Jako le o,
Ma iaus Jančio, And iaus Ka aliausko, Ri os Miliū ės, Jolan os Paške ičiū ės, Godos Pečiuly ės,
Roko Pe ke ičiaus, Rasos Tapinienės, A ūno Valinsko, Ma iaus Žiedo (jų a į galima ik in is
LRT Media ekoje i ki ų ele izijų ga so i aizdo a chy uose). Šių kalbė ojų a yje aiškiai
y auja i agalis a imas: 83,2 p oc. (iš 213 a ejų 12 a ejų ki čiuo a pagal p iešpasku inio
skiemens aisyklę (galūnėje), 10 a ejų su a i auk iniu ki čiu; neaiškiai iš a i a ejai p iski i
p ie èl, è , èu g upės). T i agališkai ki čiuojamų a ejų da pagausėja, kai imame i agališkai
kodi ikuo us d iga sius em, en, ei – iki 93,7 p oc. Sup an ama, i ian da i ki ų šal inių
a oseną ezul a ai bū ų kiek ki okie, be a gu a iš esmės keis ų čia nu ody ų duomenų
san ykius.
Kai ku ių šalių kalbų no min ojai a p ki ų kodi ikacijos k i e ijų ka ais kelia i au o i e o
k i e ijų. Mūsų p ak ikoje aip pa dažnai emiamasi au o i e ingų kalbininkų nuomone. Š ai i
šiame s aipsnyje bu o nu ody os Jono Jablonskio, An ano Salio, P ano Ska džiaus, Alekso
Gi denio, An ano Pake io i ki ų nuomonės.
A ski ai eikia pakalbė i apie ėmimąsi Ska džiaus nuomone. Kaip jau minė a, Ska džius
ienas iš pi mųjų kodi ika o lie u ių bend inei kalbos p igimčiai būdingą okio ipo žodžių
a imą – jis bu o linkęs į i agalę p iegaidę. Gal jam nebu o iki galo aišku, kaip s e imuose
žodžiuose u i san ykiau i i agalė i i ap adė p iegaidė, be kai inio ki čio ženklo jis nesiūlė
laiky i ienin eliu okių žodžių ki čio žymėjimo ženklu. Ši jo nuomonė bu o aiškiai pa i in a
i p ieška iu išleis ame ki čia imo ado ėlyje, i poka io me ais pa eng ame Lie u ių kalbos
ado e. 1968 m. jo Lie u ių kalbos ki čia ime apie a p au inius žodžius iš is nieko nekalbama
(gal many a jų kodi ikaciją bu us da ne isai nus a y ą) i , kaip ašoma, „susilaiky a nuo
be kokio no malizacijos ikslo“ (Ska džius 1999: 474). To pasi odė eikian dėl o, kad daba
„kyla isos lie u ių kalbos likimo klausimas s e u “ i „be kokios g iež esnės no malizacijos
ki čia imo di ek y os a giai pasiek ų sa o ikslą“ ( en pa ).
Gal kaip ik dėl o 8- o dešim mečio I pusėje Ska džius iš esmės pakei ė anks esnę
nuomonę i nusp endė em is Lie u oje išleis ų žodynų ki čia imo p ak ika: knygoje Lie u iški
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 20
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
a p au inių žodžių a i ikmenys (1973) be eik isus kalbamo ipo žodžius sužymėjo kai iniu
ki čio ženklu i p ie isų p i ašė 1-osios ki čiuo ės nuo odą. Tiesa, y a i ki aip suki čiuo ų
žodžių, be ai ik iene ai: é ma 33, e minas 61, gal da ienas ki as. Čia p iim ą p ak iką
Ska džius p i aikė i ank aščiu likusiame Rašybiniame bend inės lie u ių kalbos žodyne, ašy ame
maždaug apie 1974 m. ( ank aš is y a Vilniaus uni e si e o biblio ekos Rank aščių sky iuje, .
118–134).
Tas Ska džiaus nuomonės pakei imas bū ų sup an amas, jeigu jis a kas no s iš ki ų
akcen ologų a one ikos specialis ų bū ų paskelbę kokių s a ių da bų šiuo klausimu,
nea šaukiamų į odymų, kad eikia pe ei i p ie kai inio ki čio ženklo žymėjimo i pan. Be juk
uo me u nebu o a šauk a nei Kazlausko bei Gi denio nuomonė, nei Lie u ių enciklopedijoje 7-
o dešim mečio idu yje paskelb i du An ano Salio s aipsniai, ku iuose aiškiai išdės y a
nuomonė kalbamų žodžių ki čia imo klausimais. Ma y , i šiuo a eju bū a kokių no s
mo alinių a poli inių mo y ų pasi em i a ybinės kalbo y os p ak ika, o ne jau susi o ma usia
p ieška ine adicija.
Taigi aps a s ę kai ku iuos o ki čio žymėjimo dalykus i emdamiesi ien sis eminiais,
ling is iniais k i e ijais u ime kons a uo i, kad a p au inių žodžių balsis [ẹ], a ojamas kai
ku ių žmonių kalboje, ė a one inis lie u iškų žodžių balsio [e] a ian as i nelaiky inas a ski a
onema dėl šių p iežasčių: 1) nea lieka dis ink y inės unkcijos, 2) žymimas kai iniu ki čio
ženklu išk in a iš lie u ių kalbos d iga sių sis emos, o būdamas joje demons uoja lie u ių
kalboje neįmanomą ina į ki čio žymėjimo a ejį, d ejopą i ap adės p iegaidės aišką.
Šios iš ados leidžia suda y i okį bend inės kalbos balsinių onemų in en o ių (ž . 3-ią
len elę).
3 LENTELĖ. Bend inės kalbos balsinių onemų sis ema
Užpakalinės
eilės balsiai
P iešakinės
eilės balsiai
Aukš u inio
pakilimo balsiai
/u/ /u·/
/i/ /i·/
Vidu inio
pakilimo balsiai
/ɔ/ /o·/
/·/
Žemu inio
pakilimo balsiai
/a/ /a·/
/e/ /e·/
Kin amojo
pakilimo balsiai
/uo/
/ie/
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 21
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Čia eikia p idu i, kad kai ku ių one ikų pas angos em is onemų sis emos sime iškumu
nė a pa i in os ki ų kalbų o eiškinio duomenimis – sis emoje nuola os būna uščių langelių.
Tad šiuo a gumen u negalima pa i in i bū inumo u ė i balsinių onemų len elėje ilgojo balsio
[·] umpąjį a i ikmenį [ẹ]. Kaip ma ėme anksčiau, sime iškumo p incipą paneigia i daba inė
o malioji (g a inė) kalbamų d iga sių ki čių dėliojimo p ak ika.
Vienas iš s a iausių ki os nuomonės šalininkų a gumen ų y a p agma inis: kaip daba
pe di bsi daugelį d ikalbių, ypač e minų žodynų, enciklopedijų, ku as kai inis ki is be eik
isuo inai a ojamas. Be pasižiū ėjus į ą isuo inio į eisinimo p ak iką dažnai išlenda į pa i šių
ne isuo inumas, o ie omis ik a eklek ika, dažnai e čian i ado au is ne kalbos sis emos
nuojau a, o moky is ki čiuo i a ski us žodžius
21
. Palikdami daba inę ki čių žymėjimo p ak iką
ik da labiau e s ume a o ojus moky is a ski ų žodžių ki čia imo, oliau ni eliuo ume jų
psicholing is inius gebėjimus au oma iškai gene uo i ki čia imo ipus.
Da ienas a gumen as y a įsi ikinimų klausimas: p ipažin i a nep ipažin i [ẹ]
a p au iniuose žodžiuose esan is įsi ikinimų eikalas (ž . P o okolai 2015). Jei jau i mokslo
eikalams pasi elkiame ikėjimo dalykus, ai čia jau niekaip negali bū i nė kokių im esnių
mokslinių diskusijų.
IŠVADOS
Klausimas dėl s e imų i (a ) a p au inių žodžių balsio [ẹ] onemiškumo i iš o
išplaukiančio d iga sių el, e i eu ki čio žymėjimo y a ne ik one ikos, be i akcen ologijos
eikalas – jis susijęs su p iešpasku inio skiemens aisyklės aikymu a jos pažeidimu.
Ilgame ė s e imų i a p au inių žodžių akcen inio į o minimo lie u ių kalboje is o ija
odo, kad nuo pa 1929 m. nuosekliai ei a p ie i agalio kalbamų d iga sių žymėjimo i os
nuos a os galu inai į i in os 1948 m. Lie u ių kalbos ašybos žodyne. Jame gana iksliai
įgy endin os Jono Jablonskio, P ano Ska džiaus, An ano Salio akcen inės idėjos. Vėliau jam
p i a ė Adelė Laigonai ė, Jonas Kazlauskas, Juozas Senkus, Aleksas Gi denis i ki i kalbininkai.
Re oliucinis kalbamų d iga sių (be ik el, e i eu) ki čio žymėjimas kai iniu ženklu
Chackelio Lemcheno ki čiuo ame 1951 m. Ta p au inių žodžių žodyne gali bū i laikomas
iesioginiu pasikėsinimu į lie u ių kalbos sis emą, os sis emos a dymu, sis eminių ki čia imo
nuos a ų naikinimu bend inės kalbos a o ojų sąmonėje. Pla esne p asme ai XX a. II pusėje
21
Plg. šiame Bend inės kalbos ome skelbiamo Ri os Miliūnai ės s aipsnio
(h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/89/Miliunai e_BK_89_s aipsnis.pd ) duomenis.

ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 22
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Vale ijos Vai ke ičiū ės ku a eli inės a ies eo ija, ku s e imos kilmės žodžių a is o ien uo a
ne į na ū alų s e imybių p isi aikymą p ie jas p iimančios kalbos sis emos i polinkių, o į ų
žodžių a į skolinančiose kalbose. Toji iš esmės seg egacinio pobūdžio pseudo eo ija, ku
d iga sių èl, è , èu ki čia imas kai iniu ki čio ženklu y a jos palikimo dalis, i ji u ė ų bū i iš
p incipo s e ima demok a iniais pag indais gy enančiai isuomenei i jos kalbos no mų
kodi ikacijai.
Su ikdami, kad s e imuose esp. a p au iniuose žodžiuose kai ku ių bend inės kalbos
a s o ų a osenoje gali bū i a iamas siau esnis negu lie u iškuose žodžiuose balsis [ẹ],
negalime jo p ipažin i esan ik u onemos /ẹ/ ep ezen an u, nes ne u ime aiškių jos
dis ink y umą pa i inančių duomenų.
No in galu inai išsp ęs i šio balsio onologinį s a usą bū ina a siž elg i į į ai ius jo
unkciona imo a ejus, apimančius i sin agminius, i pa adigminius san ykius. Daba iniai
d iga sių el, e i eu ki čio žymėjimo a ejai suponuoja d ejopą i ap adės p iegaidės aišką,
isiškai s e imą bend inės kalbos i a mių sis emoms. An a e us, daba inė ki čio žymėjimo
p ak ika iš d iga sių mik osis emos eliminuoja daugybę s e imų esp. a p au inių žodžių su
ki čiuo ais d iga siais em, en i ei, ku ie bend inės kalbos sis emoje a lieka isiškai okius pa
aidmenis kaip i d iga siai el, e i eu. Negalima užmi š i i pačios a osenos duomenų – joje
yškiai y auja sis eminė kalbamų d iga sių p iegaidžių aiška.
Ne jeigu i p ipažin ume dalinį balsio [ẹ] onemiškumą, is iek negalė ume auk i jo į
bend ą onemų in en o ių, nes psicholing is iniu požiū iu onema /ẹ/ negene uoja jau
suno min ų žodžių balsio [ẹ] (ne ik su em, en, be i su eu, ei, plg. eũ as, e das, daugybę naujai
a ėjusių a a einančių žodžių, p z., Be nis, Re ganas i . .), – lie u iškąjį [e] čia a ia ne
nuosekliai ki ose pozicijose [ẹ] a ojan ys žmonės.
Vienin elis būdas a sisaky i minė ų bend inės kalbos sis emos išk aipymų bū ų nuosekliai
isu pe ei i p ie i agalio kalbamų d iga sių ki čio ženklo žymėjimo, sup an ama pe
a ian us, be pi muoju, pag indiniu, isu laikan i agalį ki čio ženklą, – am p adžia bu o
pada y a 2003 m. i ėlesnėse VLKK ekomendacijose. Kalbamų žodžių ki čia imo su a kymas
e minų, d ikalbiuose žodynuose, enciklopedijose i ki u ė a leksikog a inės echnikos, o ne
kalbos mokslo eikalas.
ŠALTINIAI
AMŽ 1996 – An ikos mi ologijos žodynas, Kaunas: Š iesa.
DLKG 2005 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Ke i oji pa aisy a laida, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as.
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 23
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DŽ 1954 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
LE – Lie u ių enciklopedija 1–38, Bos onas, 1953–1966, 1969, 1985.
Lie u ių kalbos ašybos ado ėlis. Su ki čiuo u žodynu. Mokyklai i isuomenei. Sud. A.
Kalnius, Z. Kuzmickis, J. Talman as, Kaunas: Sakalas, 1938.
Lie u ių kalbos ašybos žodynas. Ta is, sky yba, ki čia imas, lyčių a ojimas, lie u ių kalbos
a mės, žodynas. Red. K. Gasa a ičius, N. G igas, J. Lazauskas, K. Ul ydas i A.
Ži gulys, Kaunas: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i mokslo li e a ū os leidykla,
1948.
Lie u ių kalbos ado as (LKV). Ta is i ašyba. Ki čia imas. Kalbos dalykai. Žodynas. Sud.
P. Ska džius, S. Ba zdukas, J. M. Lau inai is, Biele eld: Lie u ių em inių
bend uomenė, 1950.
Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. A s. ed. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985–1989.
Lie u ių ašomosios kalbos žodynas [1] / M. Niede mann’as, A. Senn’as, F. B ende ’is.
Heidelbe g: Ca l Win e s Uni e si ä sbuchhandlung, [1932]; [2] / M. Niede mann' as,
A. Senn’as, A. Salys. Ten pa , [1951]; [3] / A. Senn’as, A. Salys. Ten pa , [1957]; [4]
/ A. Senn’as, A, Salys. Ten pa , [1963]; [5] / A. Senn’as, A, Salys. Ten pa , [1968].
LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–2. Red. J. Balčikonis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
1941; Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i mokslo li e a ū os leidykla, 1947.
LTE – Lie u ių a ybinė enciklopedija 1–12, Vilnius: Mokslas, 1976–1984.
TŽŽ 1951: Ta p au inių žodžių žodynas. Ve ė O. Ka inskai ė, Ch. Lemchenas, J. Talman as.
Lie u iškąjį leidimą edaga o Ch. Lemchenas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
TŽŽ 1969: Ta p au inių žodžių žodynas. Lie u iškąjį leidimą edaga o Ch. Lemchenas,
Vilnius: Min is.
TŽŽ 1985: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija.
TŽŽ 1999–2000: Vai ke ičiū ė V. Ta p au inių žodžių žodynas 1–2, Vilnius: Žodynas.
TŽŽ 2001: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a.
TŽŽ 2007: Vai ke ičiū ė V. Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Žodynas.
TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a.
VLE – Visuo inė lie u ių enciklpopedija 1–25, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as (cen as), 2001–2014.
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 24
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LITERATŪRA
A siminimai 2010: A siminimai apie Joną Jablonskį. Šal iniai. Sud. G. Čepai ienė, L.
Lapinskienė, Vilnius: Gim asis žodis.
A i ž o n i s P . 1992: Lie u iška g ama ikėlė. Rank aš is (VUB RS . L 6842).
B a o n a s J . 1932: Rusų lie u ių žodynas. An as naujai pa ašy as ki čiuo as žodynas,
Kaunas: Sakalo bend o ė.
B ū d a V . 1982: Nelie u iškų ik inių a dų ki čia imas. Me odikos nu odymai, Vilnius:
Vilniaus inžine inis s a ybos ins i u as.
B ū ė n a s P . 1931: Lie u ių kalbos akcen ologijos ado ėlis. Mokyklai i gy enimui,
Kaunas: „Sakalo“ bend o ės leidinys.
C o o p e R . L . 1989: Language Planning and Social Change. Camb idge, Camb idge
Uni e si y P ess.
D a m b a u s k a i ė J . 1957: Lie u ių kalbos oneminės balsių sis emos nus a ymas. –
Vilniaus als ybinio pedagoginio ins i u o Mokslo da bai 3. Is o ija i ilologija, 221–
240.
D a n e š F . 1979: Pas oje a hodno ic k i é ia při kodi ikaci. – Ak uáln o ázky jazyko é
kul u y socialis icke společnos i. P aha: Akademija.
G e u l l i s G . 1930: Li auische Dialek s udien, Leipzig.
G i de n i s A . , Ž u l y s V . 1973: [Rec. kn.:] Lie u ių kalbos g ama ika. I, Vilnius, 1965;
II, en pa , 1971. – Bal isica IX(2), 203–219.
G i de n i s A . 1981: Fonologija, Vilnius: Mokslas.
G i de n i s A . 2000–2001: Kalbo y os da bai 1–3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
G i de n i s A . 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai. 2 pa aisy as i papildy as
leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
J a o s l a i e n ė J . 2015: Lie u ių kalbos umpųjų i ilgųjų balsių kiekybės i kokybės
e alonai. – Bend inė kalba 88. P ieiga in e ne e:
www.bend inekalba.l /H ml/88/Ja osla iene_BK_88_s aipsnis.pd
K a z la u s k as J . 2000: Rink iniai aš ai 2. Sud. A. Rosinas, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
K u s c h a F . 1870: Wö e buch de li auischen Sp ache 1–2, Halle: Ve lag de
Buchenhandlung des Waisenhauses.
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 25
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
K u s c h a F . 1883: Li auisch–deu sches Wö e buch, Halle: Ve lag de Buchenhandlung
des Waisenhauses.
K u z a i n i s K . 1971: Ta p au inių žodžių ki čio ie os dėsningumai. – Mūsų kalba 5, 11–
22.
K u z a i n i s K . 2007: Lo ynų–lie u ių kalbų žodynas. An oji pa ikslin a i papildy a laida,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
L a i g o n a i ė A . 1959: Li e a ū inės lie u ių kalbos ki čia imas, Vilnius: Vals ybinė
poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
L a i g o n a i ė A . 1978: Lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Mokslas.
M i k a l a u s k a i ė E . 1975: Lie u ių kalbos one ikos da bai, Vilnius: Mokslas.
P a k e y s A . 1986: Lie u ių bend inės kalbos one ika, Vilnius: Mokslas.
P a k e y s A . 1993: Ak ualūs a ies klausimai. – Ak ualūs bend inės a ies klausimai.
Semina o ezės. Vilnius: Vals ybinė lie u ių kalbos komisija p ie Lie u os Respublikos
Seimo, 6–9.
P i o č k i n a s A . 1977: P ie bend inės kalbos iš akų, Vilnius: Mokslas.
P o okolai 2015: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Ta ies i ki čia imo pakomisės
p o okolas N . EP-62.
P u p k i s A . 1968: Knyga apie meninį žodį. – Kalbos kul ū a 15, 83–85.
P u p k i s A . 1980: Kalbos kul ū os pag indai, Vilnius: Mokslas.
P u p k i s A . , S u n d ž i a B . 1987: Ž ilgsnis į a ies žodyną kodi ikacijos i a osenos
požiū iu. – Kalbos kul ū a 53, 44–58.
P u p k i s A . 1999: Bend inės kalbos no mos i jų kodi ikacija. – Gim oji kalba 5, 1–5.
P u p k i s A . 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis.
P u p k i s A . 2010: And ius Ašman as: gy enimas i kū yba, Vilnius: T ys ž aigždu ės.
S a l y s A . Raš ai 3: 1985. Į ai ūs s aipsniai, Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija.
S e n k u s J . 2 00 6 : Kalbo y os da bai. Sud. D. Mikulėnienė, R. Senku ė-Kašė ienė,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
S e e i s k is B . 1929: Систематическое руководство к изучению литовского языка.
Часть I, Kaunas: Spaudos ondas.
S k a d ž i u s P. 1936: Bend inės lie u ių kalbos ki čia imas. Teo ija su p ak iniais
pa yzdžiais, Kaunas.
S k a d ž i u s P . 1938: [Rec.:] A. Kalnius, Z. Kuzmickis, J. Talman as. Lie u ių kalbos
ašybos ado ėlis <...>. – Gim oji kalba 6 93–96.