scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kirtis ir priegaidė Kretingos tarmėje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kirtis ir priegaidė Kretingos tarmėje

Author: J. Aleksandravičius
Year: 1957
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2010/2109
Rie i
VR
UR
A
DER
OoT
YoR:O5S).K
LeA)U:
Sol
McA el
Pie
Vey
O-Siel
S/R
MOK
Seb
U
~
AK
ADR
Mo
dF
is
KIRTIS
IR
PRIEGAIDE
CRETINGOS
INTERME
J.
ALEKSANDRAVICIUS
Cia
ap agomi
K e ingos
a més
ki is
i
p iegaidé.
T
ap aSomajj
a ea jeina
ik
ne
K e inga,
ma
i
alcune
icine
K e ingos
esan ios
ie oyés,
ba en :
Palanga,
Da bénai,
Ka ena
i
k .
Ap aSomoji a mé
secondo lie u iy
dialek ologijos
y inéjimuose
p esa a ski s yma
appa iene pajii io
zemaiciy
dounininky a mei.
Poiché a més,
come kalbinés
sis ema,
peculia ybés più
iS ySkéja
pa agonando
li e a i ine lingua,
ques o
-
su
Gia ki is
p iegaidé
i
nag inéjami
p incipalme-
n e del
pa agonam-
en o con
li e a ii ine
lingua
me odo.
Ki is
Pajii io
Zemaigiy
dounininky
a més
‘ki ia imas
mol o
di e isce
dal
li e a u i i-
nés lingua
ki giamen o.
Cia ypa¢
paZymé inas
ki cio luogo
nesu apimas
li e a ii ine
lingua.
su
Biidingiausieji
pajii io
Zemai iy
ki ia imo
b uozai è
ki cio
a i aukimas
palinkimas
i
u é i
ZodZiuose
ne
una,
0
du
ki ciuo us
skiemenis.
Dél siy
ki ia imo
pa icola men-
eybiy a més
ZodZiy ki io
luogo
p incipalmen e
di e isce dal
i
li e a ii inés
lingua.
Spéjama,
che ki éio
a i aukimui
appa si
u éjusios
j akos
ku Siy sélig
delle.
i
Ri a amen-
o Ki éio è
olkinimo
a méje
a a i
Ki ] dal
zodzio
ine
p adzia.
j
Ki io
a azione
bina
dyejopas: in
alcune
a mése
ki is
a azione
solo in
de e mina i
casi, in al i
in u i i casi
(i8sky us_
0
i ap adz-
—
io lungi udine
galiine).
Quando ki is
allon ana o da
u i gli
ne
a enimen i,
dal
0
umposios
galiinés
(senosios
i ap adés)
solo ilga
j
Saknj,
esempio,
gi e gy a
~
(Mios upynas),
ale ki io
a azione è
chiama o
sqlyginiu ki io
a azioneimu!.
La seconda
ki io
a azione è
quella in cui ki is
da i agalés da
umposios
galiinés (i8sky us
i ap adzio di
lunghezza galiine,
da cui ki is non si
i i a a a o)
iene a azione
ogni
i
j
Saknj
lunga
a
co a:
1 Z .
A chi um
Philologi-
cum, 4, 32;
Kaunas
(1933).
7.
Kalbo y -
os
ques ioni 97
74.u,ka
~
campi,
o.nka
~
anka,
gé, d
~
ge d,
§d,kd
~
Saka
(Siau és
i
Siau és
aka y
Zemai iai),
Jaiikai
~
campi,
gi a gy a,
~
idka
~
Saka
(Joni¥kis)*.
Toks ki éio
a i aukim è
chiama o
uni e so iniy
ki io
a i aukimu.
K e ingos
a mé ha
uni e so inj
ki io
a i aukimg.
Cia ki is si
allon ana dal
i agalio
lungi udine
umposios
galiinés
i
(igsky us
i ap adzio
lungi udine
galling, ecc.:
sakdu sakdu
~
(saka ),
da d
~
da di
(da ai),
laukdms
~
aukams)
i
kiek iengilga
i
umpa
Saknj:
a.u,kd
~
campi,
da. ,ga
~
da iai,
ie,g78~
-
éZz¥s,
o,gis
~
ugys,
kop, d
~
kup a,
meég,/d
~
migla.
K e ingos
a méje
pazymé inas
ki io
a azione del
sa o iskum.
Cia ki is
a au oi
isiskai,
ne
di isoia a
o
Zod%io
p adzios
i
galo: pa e
ki io
in e occa-
o
j
Zodzio
p adzia,
o
l'al a
pa e
imanea-
a
exussoio
ki éio luogo.
Todél, ki j
a i aukus,
Zodyje
appa e
ki iai
du
—
be
ecchio
ki io,
eme ge
anco a nuo o
ki is,
chiama o
a i auk iniu
ki iu:
§a,ka
~
Saka,
le-n d
~
len a,
o.n,kd
~
anka,
ai,dis
~
gaidjs,
d k,lis
~
a kl¥s,
ldé.m,ga
~
langai,
ie,Zis
~
éxzs,
do.u,bie~
duobé.
Balso spiidzio
a z ilgiu
uodu ki éiai
a méje
ne ienodi:
a i auk inis
ki is è
s ip esnis
uzZ senajj
ki j, adina
salu iniu
ki iu.
K.
Biga suo
zodyno
j ade
pab ézia,
che
,,Zemaidiai,
be
nuo ojo
a kel inio
ki io,
ebeig a -
ia sengjj
i
galiinés
ki j, che
be gi è
silpnesnis
naujajj**.
uz
Ta més
§alu inis
ki is
a liepia
li e a ii inés
lingua ki j,
ecc.: akis
d,kés, ausis
a.u,ses.
~
~
Occo e
anno é che in
u a
ne
zemai iy
dounininky
a méje biina
ale
sa o isci à di
a azione
ki gio, quando
a uggendo
ki is di isi o
d i pa e.
j
Zemai iy
dounininky
Siau és
y y
kampe
(Vege iai,
Klykoliai,
Akmené) che
in isca
dell'a ea di
j
i i o
uni e sale
ki io, ki is
a incu o
ig
Zodzio galo
p adzig
i
isiskai,
ecchiojo-
je luogo
nonaliekan
jokiy
pédsaky:
énka
anka,
~
duses
ausis.
~
Si a uoyeju
ki is
a ao iamo
dal zodzio ine
p adzia
isiskai, odél
zodyje
j
esusida o
solo uno ki is.
Ta méje
è
Zodziy, u in¢iy
is ke u is
po
ki ius, che si
i
e i icano
iskiemeniuose
ke u skiemeniuose
a
ZodZiuose,
ki j
a aukus
ig
zodzio galo
p adzia:
i
58,/oma
~
Siluma,
bléz,dinga
~
blezdinga
(k egzdé),
da- ,béninkis
~
da bininkis,
d é,gdn is
~
d igan is
(e zilus),
é,lienéjé
~
elénija.
T e iasis
ki is
(an as-
so da
ondo)
ia è chiama o
Salu iniu
a i auk iniu
ki giu.
Egli si
e i ica dél
ki éio
a azione
dello zodzio
i8
galo p adiia,
quando
j
4oodi alla
iSemb a solo
ecchia
ki is, ma
ne
anco a ki i
p o e i o
Salia
jo
esan is
skiemuo.
Si as
skiemuo
i
ha
Salu inj
a i auk inj
ki j.
Egli inale
a i auk iniu
chiama o dél
di quello, che
è debpnesnis
a i auk inj,
pasaky ume,
p incipaleinj
a i auk inj
ki j, ma
uz
s p esnis
uz
uz
Salu inj
ki j.
*
Z .
A chi um
Philologicum,
4,
32,
Kaunas
(1933).
®
Tu i
p ibalsiai
p S
balsius
¢,
i
(i) d ibalsj
i
ie,
p iebalsie
o
da p iS
¢,
g,
k,
1,
§,
%
balsius
e,
¢
(é,
@)
i
d ibalsius
e , jokiu
e
minkS umo.
Zenklu
neZymimi,
pe ché in
ali casi
lo o
y isada
minké i.
Cia iene
u ilizza a
Li uiy
kalbos
a laso
medZiagos
accol a
del
(1956)
p og am-
ma
o nimaji ansk ipcija.
*K. Biiga,
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
1 sqs., LI,
Kaunas,
1924,
98
Ta méje
è
Zodziy,
u inéiy
du
ki éius,
appa udusi-
ne
us dél ki io
a i aukimo,
dél palinkimo
ki éiuo ai
o
a i
ilguosius
skiemenis.
Pa bédami di
ki io
isul adimg
dél palinkimo
ki éiuo ai
a i
ilguosius
skiemenis,
incon e e-
mo d iem
ki iais
p incipale
nukel iniu.
su
—
i
’
P incipiniu
ki iu
ia
chiama o
ale ki is,
ku j hai
Zodziai,
i e auk-
ian ieji
ki io
is
ZodZio
galo
j
p adzig.
Tokie ki ¢io
noni aukian icji
zodziai,
p incipaleino, può
be
u é i anco a una
ki j cosidde aji
nukel inj.
—
Jj
ha ali
Zodziai,
che del
po
p incipale
ki io
a méje
ha ilga
skiemenj.
Po
p incipale
ki io
esan ysis
ilgas
skiemuo
a méie
a iamas
ki ciuo ai.
Del ale
skiemens
ki éiuo o
a imo
appa e,
i
p incipale,
be
anco a
nuo o
ki is
nukel inis.
—
Nukel iniu
esso è
chiama o
dél del il che
il p incipale
ki is si
di ide in due
pa i, una
pa e come
i
moseliama
i
jo
i
i§
Zodzio
p adzios
j
gala,
.
y.
ki is
di isiamo
a
Zod%io
p adzios
i
galo: d k,
i6u
a kliuo
~
(a kliui),
a,kéu
~
aikuo
(bikui),
séind
~
mu ai,
$0,néi
~
sunie
(Suniui),
p aus,céis
~
p aiis ies
(p aus is).
S ip esniu
oceu
a iamo
p incipale
ki is,
0
nukel inis
silpnesniu.
—
L'inso gen-
za del ki gio
Nukel inio è
lyg
a i kS ias
i
ki io
a azione
iS
Zodzio galo
p adZiq
j
azionimas.
Nukel inis
ki is bina
in quei casi,
quando del
ki io
p incipale
sono lunghi
po
skiemuo o
lunghi
skiemuo,
so ge es
iSk i us
uZda os
galiinés
umpajam
oci:
6n,gdu.~
languo /
(langui),
io,
~
ébdbai,
ka k,ld
~
kai klai,
bim,bdls
~
bimbalas,
é ,pdls
~
e palas,
gie, dls
~
gé alas,
dio,béls
~
débilas,
ké ,méns
~
ki minas,
0,séns
~
Zsinas,
kén,dduls
~
kanduolas
(b anduolys).
In alcuni
casi
Zodziy
su
nukel iniu
ki iu
p incipale
ki io
p iegaidé
bina
umpiné.
Ques o
j iene
quando
skiemenj,
su cui
k in a
p incipale
ki is,
cos i uis-
ce b e i
p esun i
oci:
kd, éns
ka inas,
d, éns
a inas,
~
s d,/éu~
s aluo
~
(s alui),
gd,/6u
~
galuo
(galui),
a, éi a ie
~
(a iai),
Sa,kd
~
Sakai,
sdk,céis
~
suk ies
(suk is).
Bis a
paZymeé i
che ais
a yejais,
kai
Zodyje
né a
nukel inio
ki éio,
p iegaidé
bina ilga:
kazena
ka ina,
~
d eno
~
A inu,
s ala
~
s alo,
gala gala,
~
a is a ys,
Sdkas
~
~
Sakos.
Sudé iniai
zodziai,
no malmen e,
bidami
poliaciemenni,
p incipalmen e
hanno
po
du
p incipale
—
ki iusinj
i
nukel inj.
Siei casi, come
nesudé iniuose
zodziuose,
i
nukel inis
ki is a
p incipale
ki io.
po
Nukel inj
ki j ha
p incipalm-
en e quelle
sudé iniai
Zodziai, nei
quali il
p incipale
ki is
k in a su
jungiamo-
jo balsio o
su la p ima
sudé inio
zodzio
pa e: a e
,kdilis
~
a ikailis,
gal io, é sis
~
gal é i sis,
saulie,kdi a
~
saulékai a,.
g iebld,kiio is
~
g ébliko is,
ognd, éi e
ugna ie é,
~
aki,b
duksmis
akib uoksmis,
~
sdld, iké is
sald iki is,
~
pds,b iolis
cosb olis,
é ,s7kis
~
é sykis,
Rél, éi e
~
kél ie é,
luopé ,-
~
Rio is
~
lopé ko is,
meské ,kio is
~
meSké ko is.
Se
Zodyje
po
p incipale
ki io
a méje
né a ilgai
a iamo
skiemens,
è ale
Zodis non
ha
né
nukel inio
ki io,
anche se il
ki is
p incipale
k in a su
jungiamo-
jo balsio o
su p ima
sudé inio
Zodzio
delle:
miesla egis
~
més-_
la ezis,
a klaganis
~
a klaganis,
Rauldse is
~
kiaulase is,
ca pSakis
~
a pSakis,
po-spade
~
puspadé,
99
Nukel inio
ki cio
nonbiina e
in quei
casi,
quando
p incipale
ki is
a méje
biina
an ojo-
je
sudé inio
Zodzio
nella
pa e:
e n dnk-
is ~
ien a ik-
is,
s uo liip-
is ~
s o liipis,
de pél is
~ didpil is,
mazakalb-
is ~
mazakalb-
is,
eindkis ~
ienikis. I§
di quello
che
accon a-
o di
a més
ki j,
ediamo
che
a méje
è i8 iso
cinque
ki iai:
a i auk-
inis
(pag indi-
nis
a i auk-
inis),
Salu inis,
Salu inis
a i auk-
inis,
p incipale
e
nukel ini-
s.
Ta méje
ZodzZiai
può
u é i
non solo
po una
ki j,
come
li e a u -
i inéje
kalboje,
ma e po
due,
qualche
ol a
anche più
ki iy.
P iegaidé
K e ingos
a méje
ZodZiy
p iegaidé-
s, come e
zodziy
ki io
luogo,
mol o
di e is-
ce dal
li e a ii i-
nés lingua.
Sioje
a méje
è non e,
come
li e a ii i-
néje
kalboje, 0
cinqueos
p iegaidé-
s:
umpiné,
i agal-
é,
lau& iné,
idu iné e
i ap -
adeé.
Alcuni
delle
p iegaid-
és sono
panaSios
j
li e a u -
i inés
lingua
p iegaide-
s, 0 alcune
biidingos
solo
a mei.
Sa o oce
judéjimu
panasesn-
és j
li e a u -
i inés
lingua
co ispo-
ndamas
p iegaid-
es sono
umpiné,
i aga-
lé e
i ap -
adé, 0
laus iné e
idu iné
p iegaidé
sono
biidingos
solo
a mei.
Dal
li e a u -
i inés
lingua
p iegaidz-
iy più
di e is-
ce
lauz iné,
che
a méje
a iama
in ecej
li e a u -
i inés
lingua
i ap -
adés i
pasizymi
sma kiu
c i imu,
oce
lizimu,
mol o
sma kes-
niu negu
li e a u -
i inés
lingua
i ap -
adé
p iegaidé.
T i aga-
lé
p iegaidé
panasi j
li e a u -
i inés
della
lingua
i aga-
le
p iegaide
solo sayo
o o
kilimu, a
o o
c i imu
di e isc-
e. Ta més
i aga-
lé
p iegaidé
ilgesné e
maggio -
men e
esiama
negu
li e a u -
i inéje
palboje.
Vidu inés
p iegaid-
és
li e a ii i-
né lingua
a a o
non ha. Ji
panagsi j
i agal-
e, solo
zymiai
umpes-
né.
Ta méje
idu iné
p iegaidé
a iama
an
pailgéjus-
iy
umpyjy
balsiy,
pailgéjus
umpinei
p iegaidei
o
a i auk-
us ki
nuo
Zodzio
i agal-
io lungumo
galiinés j
i agal-
io ileumo
Saknj.
Come
miné a,
alcuni
Zodziai
a méje
ha po due,
qualche
ol a
anche più
ki iy, a
ki iai può
bi i
pag indin-
is,
a i auk-
inis e
nukel ini-
s.
P iegaid-
es
a méje
ha non
solo
p incipali,
ma e
a i auk-
iniai e
nukel ini-
ai ki ciai.
Poiché
u i
ki iuo i-
eji
skiemen-
ys hanno
e
p iegaide-
s, ossia,
zodziai,
con enen-
ii po du
ki ius,
hannoi
po due
p iegaide-
s, e
Zodziai,
con enen-
ii più
ki ciy,
hanno po
an o pa
p iegaidz-
iu.
A i auk-
inio
ki io
p iegaidé
biina
ejopa:
umpiné,
idu iné e
i ap -
adé.
T umpiné
a auk -
inio ki io
p iegaidé
bina
allo a,
quando
ki is nuo
um
posios o
i agal-
io lungumo
galiinés
a aena-
o j
umpa
saknj:az,-
da ~ lazda,
mé,dds ~
medis,
d,sd ~
asa, sd,ld
~ sala,
§é,lomd ~
siluma,
¢2,kénd ~
ekina,
ndi,lis ~
nalys, sé,
ka is ~
Se s,
ad, énd ~
ayinai,
kd, énd ~
pelinai,
ka ,lénd ~
pelenai.
Midu iné
a ac i-
nio ki cio
p iegaidé
biina
quando,
quando
ki is dal
umposi-
os o
i agal-
io
lunghezza
galiinés
a ae -
a o j
i agal-
io
lunghezza
Saknj:
d-usés ~
ausis,
ld.nka ~
lanka,
ba z,dd ~
ba zda,
sk iold ~
skola,
#é.,md ~
Ziema,
lé.ukd ~
campi,
do.u,bie~
duobé,
ie ie ~
éz8,
io,lie ~
dol,
piis,lie ~
pislé.
100
T i ap adé
a i auk inio
ki éio
p iegaidé bina
quando,
quando ki is
dal
umposios
yi agalio
lungumo
galiinés
a
a au o
i ap adzio
lungumo
j
Sakn{:
a k, is
a kl¥s,
~
g ieb,lis
g ébl s,
~
1é.nga~
langai,
sé. ,dés
~
8i dis
ée, d
~
é ai,
&d.u,dolis
~
iaudulys.
Dal i ap adzio
lunghezza galiinés
a méje ki is
del u o non
aen iamo: ge d
bene
~
(naud.),
nusdis
~
nusals
(nuals), laukdms
laukim, a kléms
~
a klidms, ge dm
ge am, ausims
~
ausims, gal iioms
gal éms; anche
~
unicai os nelle
azionimazodzi di
~
pe sona, pe ché
~
I
i
II
S'essi casi
a méje è
i ap adzio
lungi udine
galiiné: da du
da du
~~
(da a i),
aidu
~
asdu
( aga l),
palekdu
~
palikau
(palika i),
ma d
~
ma di
(i), da d
da dima-
~
a
(da ai),
ska -
é
~~
skai éi
(cali ei),
nes nedéi
~
(neSei),
pada é
~
pada éi
( a ei).
Salu inis
ki is,
a méje
appa edes
dél ki cio
a i aukimo,
anche hai
p iegaide.
Jo
p iegaidé
d ejopa:
umpiné o
i agalé.
ki is
allon ana o
galinio umpo
ig
skiemens,
ques o
skiemens Jei
o
(Zodzio
gale)
salu inio
ki io
p iegaidé
bina
umpiné:
d,kés
~
akis,
géi d
~
ge d,
La-u,ki s
~
lauki s,
po-4,kos
puikis,
~
{aka
~
Saka, a,kis
bambini, se
~
ki is
o
allon ana o del
pos e io e
i agalio
iS
lunghezza
skiemens,
ques o
skiemens
o
(ZodZio
gale)
Salu inio
ki cio
p iegaidé
bina
i agalé:
dd. ,ba
~
la o ii,
6,818
~
ezys;
lau,ka
~
laukai,.as-
end
laSiniai,
~
d,ka
bambini /.
~
Salu inie
a i auk iniai
ki iai ha
d ejopa
p iegaide:
umpine o
i agale:
Vilo,ki éjé
~
Voky ija
(Ge eke ij-
a), K é, inga
~
K e inga.
Ig
di quello che
de o,
ediamo che
a méje del
ki éio
a i aukimo
dél palinkimo
ki éiuo ai
a i
i
ilguosius
skiemenis
appa e una
a i auk inis,
Salu inis
nukel inis
ki is
cinqueomi
p iegaidémis:
i
umpine,
i agale,
su
lauz ine,
idu ine
i ap ade.
T umpiné
p iegaidé.
T umpine
i
p iegaide
(Zymima
kai iniu
zenkleliu_,,) ha
i co i
skiemenni,
che
cos i uiscono
a méia
b e emen e
p onuncia i
oci
a,
@,
@@
,
9,
u.
La sua
adimo
oce
spiidis è
umpas
di media
i
o za.
T umpiné
p iegaidé
a meje
bina
Sulle
occasioni di:
a)
Vienskemeniuose
Zodziuose
an
umpyjy
balsiy
a,
e,
e,
1,
9, u,
a liepiangiy
li e a i ines
kalbos
umpuosius
balsius
a,
e,
i,
us
us
kas, ds,
as, nek,
e, lés,
Ses
~
Sis, k és
k is, és
~
is, lig,
~
dd
~
di,
sd
~
s i, puks,
bip .
b)
An
umpyjy
balsiy
¢, 9,
a liepian iy
li e a u i i-
nés lingu
umpuosius
i,
u,
a més
ienskiemeniuose
yodziuose,
isul a iuse
i§
d iskiemeniy
zodziy, nuk i us
umpajam
uzda os galiinés
balsiui:
Ré s
~
al o,
dék s
~
dik as,
pék s
~
pik as,
bo s
~
bi as,
ds s
~
hS ias,
sdk s
~
slik as.
c)
An
umpyjy
a,
e,
a liepianciy
li e a ii inés
delle
a,
¢
su
i agale
p iegaide,
ienskiemeniuose
Zodziuose,
appa siuseuse
i§
d iskiemeniy,
nuk i us
umpajam
uzda os galiinés
balsiui: kaps
kapas, laps lapas,
saps
~
~
~
sipas,
g aps
~
g ibas,
mdsks
~
mizgas,
s esso
~
padas,
aks
~
agas,
sldp s
~
slip as,
aks
~
akas,
me sé s
~
lédas,
mé as,
~
si s /
~
SéS8 as,
sesks
~
SéSkas.
d)
An
umpyjy
balsiy
a,
e,
a liepian iy
li e a ii inés
delle balsius
a,
e
su
i agale
p iegaide,
ienskiemeniuose
Zodziuose,
gene a iuse
a méje d i-
i8
101

skiemeniy,
nuk i us
umpjam
appe os
galinés alsi:
ds
~
cassa,
dd
~
Zada, nes
n&Sa, kép
~
k&pa, lés
lésa, mé
~
me a, es
e a, An
~
umpyjy
balsiy
~
~
e)
¢,
0,
a liepiangiy
li e a u i i-
nés delle
i,
u,
ienskiemeniu-
ose
Zzodziuose,
eme seuse
a méje
i§
d iskiemeniy,
nuk i us
umpajam
ape nos
gal inés balsiui:
lépipa,
~
cék iki,
kes kiga,
~
lop lupa,
sok suka,
~
k o
all a /.
~
~
~
)
Zodzio
p adzioje
an
umpyjy
balsiy
a,
e,
e,
0,
u,
a liepian iy
li e a u i -
inés delle
e,?,
a,
u,
u
su
umpine
p iegaide, ki i
.
allon anan i
zodziuose dallo
umpo oppu e
ilgo galinio
skiemehs umpa
gaknj: dallo
umpo galinio
skiemens: d,kés
akis, g d,Zds
j
g aziss, a, esd~
a iza, mé,dds
1)
meds, li égd liga,
é,dds ids, pd,sés
pusis, dgmes
ugnis, ni , k és is
nuk, ni ,lops nulips;
~
dallo ilgo galino
skiemens: la,Sené
~
ladiniai, ad ,duda
a audai, ¢,zis~
ezYs, é,do is
idu ¥s, pd,
~
pussie€(j)
~
~
~
~
~
~
2)
~
~
~
~
(puSyje),
dgnie
~
ugn&(j)
(ugnyje),
nu,ddus
~
nudads,
ni,és
~
nucis.
:
g)
Zodzio
p adzioje
an
umpyjy
balsiy
a,
e
a liepianciy
li e a ii inés
delle
a,
e
su
i agale
app ogaide,
d iskicmeniuese
a
plu iaskemeniuese
Zodiaki
su
Salu iniu
ki iu,
isul usiu
ne
ki j
allon anando
da
Zodzio galo
p adzia,
i
dél
o
pailgéjusiy
ilgai
i
a iamy
a méje
skiemeny:
bamd, én
bama an ,
~
sd,kdén
sakan ,
~
la,kin e
lakin i,
~
kd, é
ka ei, ‘la,
~
pé
~
lapei,
[é,sin e
~
lésin i,
me d~
mé ai,
s é, in éis
~
S é in ies
(S e in is.
uze i
do e dal
pio io).
.
i)
Zodzio
p adzioje
an
umpyjy
balsiy
a,
e,
a liepianciy
li e a u i i-
nés delle
balsius a@,
e
su
yi agale
p iegaide,
Zodziuose
su
éalu iniu
ki giu,
appa adusi-
u, nuk i us
uZda os
galiinés
umpajam
balsiui dél
i
susida ius
o
an iniam
dyibalsiui bei
pailgéjus
skiemeniui:
d, éns
a inas,
ab,dé s
~
apda as,
dd,béls
~
a bulas,
ka, dms
ka amas,
~
ba, dms
ba amas,
~
hd, éns
ka inas,
~
s é,céms
syé imas,
~
é,kéns
ékinas,
é,déns
~
édinas.
~
~
j)
Zodzio
p adzioje
an
umpyjy
balsiy
¢,
0,
a liepianciy
li e a u i i-
nés delle
7,
u
su
umpine
-
p iegaide,
d iskiemeniuose
Zod%iuose
su
salu iniu ki giu,
appa udusiu dél
pailgéjusiyjy
ilgai a iamy
a méje
skiemeny:
é,kin e~ ikin i,
é, in e i in i,
s e in e
~
~
8 i in i,
d2,d?n e
~
didin i,
po,8éi
~
pidie
(passai),
pd, ioms
~
pi oms,
jd,din e
~
mo in i.
k)
Zodzio
p adzioje
an
umpyjy
balsiy
é,
9,
a liepianciy
li e a ii inés
delle
7,
w
su
umpine
a acgaide,
d iskiemeniuese
a
plu iaskiemeniuese
Zodziwach
su
Salu iniu
ki éiu,
appa adusi-
u, nuk i us
galiinés
umpajam
balsiui dél
i
pailgéjus
o
skiemeniui:
dé,dén~
didina,
é, én
i ina,
~~
kd,sén
kiisina,
~
10,dén
judina.
~
1)
Zodzio
p adzioje
an
umpyjy
balsiy
a,
e,
a liepianciy
li e a u i i-
nés delle
a,
e
su
i agale
p iegaide,
d iskiemeniuese
a
poliaskiemeniuese
zoddiuse
su
Salu iniu
ki iu,
appa adusi-
u, nuk i us
ap i os
gal inés
umpajam
balsiui dél
i
pailgéjus
o
skiemeniui:
ma,sén
masina,
~
ma,zén
mazina,
~
dé,dén
d&édina,
~
ké,pén
képina.
~
m)
Zodzio
gale an
umpyjy
balsiy
a,
¢,
¢,
i,
9,
u,
a liepianéiyd in
li e a u aés
lingua
umpuosius
balsius umpine
p iegaide,
su
a més
Salu iniame ki j
a i aukianciyjy
102
Zodziy
ki yje:
Jd,kd~saka,
d, esd~a iza,
ga,le~gale,
ke.imée kiemé,
~
dod,s¢~d asia,
d,12~ alia,
d,kis~akis
(gal
a-u,sis
~
usis.),
(gal 0.n,-),
kd
~
mano
(jnag.),
k d, 0
~
k u ii,
s¢d,liis
~
s alls,
la.u,ki s
~
campius.
T i agalé
p iegaidé.
T i agalé
p iegaide
(Zymima
ies iniu
Zenkleliu
a méje
,,~*)
a iama
esiamu
su
ilgu o o
i
spudziu.
Siggaide
dicendo, la
oce paleng a
ilgéliau sale
auk& yn, poi
all'imp o iso
abb in a.
Ta més
o
i agalé
p iegaidé
dallo
li e a ii inés
lingua
i agalés
di e isce nel
a o che la
sua cadu a
ocale
a méje è
s aigesnis più
b e e negu
li e a i ineje
kalboje.
P iegaidés
sp idzio
pos o d ibalsi
nei mol o
i
di e isce dal
li e a ii inés
lingua.
Li e a i iné in
linguaggio
dicendone
i agale
p iegaide
d ibalsiuose oce
spudis
concen a o sul
secondo
componen e,
ap aSomojoje
a méje ios
p iegaidés o
o
spiidis d ibalsiuose
concen a o
semp e sul p imo
d ibalsiy
componen e:
mdisos maisas,
laiks laiks, lauks
la ikas, émims
kiémas,
képs~kamhpas,
kémdép e
~ emp i, dnkas
a ikos, lick e
l'k i, d iep e
d éb i, diede Ji,
~
ie 62, ébiions
uzbonas, d ions
~
~
~
~
~
~
~
~
~
~
~
Jonas,
Hodis
~
Z6dis,
liiops
~
lOpas.
Dél
Si os p iegaidés
o o spiidZio
koncen ayimosi
an d ibalsiy
p imocomponen-
e a méje kai
ku iy d ibalsiy
jo
(ai, e ) il
secondo
componen e
è linkes
i&nyk i.
S ai qualche
esempioZiy,
do e a méje
iinykes
d ibalsiy
secondo
componen e:
aks bambino,
é e ci i, g é s
g ei as, s éks
~
sycikas,
é,kdls
~
eikalas.
Ap asomosios
~
a més
i agalé
~
p iegaidé
panaSi
~
su
Zemai¢iy
dinininky
a
pa ia
p iegaide.
Ques e
coincida
spiidzio
iigies,
quan i ybés
i
o o
judéjimo
a z ilgiu,
o
di e isce
o o
sp idzio
luogo,
pe ché
dinininky
i agalé
p iegaide in
u i i
d ibalsi sono
su abiejy
komponen y-
ciau, solo o
Zemaiciy
dounininky
endenza
su
concen a si
sul p imo
componen e®.
T i agale
a accoide
ha:
a)
Ilgiéji
skiemenny,
che
cos i uisco-
no
i agalio
lunghezza
oci:
~
esegds e
iSsigs i,
~
g d% s
g az as,
~
skés e
sk€s i, lis e
~
lis i, pik e
p¥k i, Siis e
~
si is i, Tii s
li as,
~
mii is mii is,
liidnos
~
li idnas,
Ilgieji
~
skiemenny,
che
~
cos i uisco-
b)
no ki ciuo i
pailgéjus
da gaké~
da é,
eglasake
eglag, mdzos
@,
e:
mazas, Sake
~
~
~
Sake,
saSos
~
Sa8as,
sake siké,
~
kéke
kéké,
~
médis
m@dis,
~
Sénis
sénis.
~
Ta iau
Zodziuose,
do e,
su umpéjus
galiinei, si
o ma
a méje
b e emen e
de o
skiemuo,
balsiai
a,
e
okiame
skiemenyje,
come
anks iau
indica a, ha
umpine
p iegaide:
ba s bia as,
capsaps
lapas, kaps
~
kapas, lé s
lédas, s é s
~
s é ias, nés
n@a, ed
~
eda /.
~~
~
~
~
c)
Gli sciemengi
lunghi,
cos i ui i da
i agalio di
lunghezza
nynie mi8 ie di
bi alli; caso
a
siuo p iegaide
ha i p imi
d ibalsiykomp-
onen i §: lauks
la ikas, duls
a ilas, sduk e
~
~
~
Sa ik i,
Jaiks
~
empo,
péik e
~
peik i,
déina
~
diéna,
sins
~
Siénas,
jOuks
~
judkas,
mdils
~
muilas,
kal s
~
culpas,
Sa is
~
Sal is,
kémps
~
ka ipas,6-
nks
~
la ikas,
pa sos
~
pa sas,
Sip e
~
selp i,
léng os
~
le ig as,
é s e
~
eis i,
élp e /
~ ilp i,
imze im i,
~
gin e
gi i,
~
Plg.
5
P.
Jonikas,
Pag aman io
a mé,
§
15,
Kaunas,
1939
103
sé k e
~
si g i,
gél e~
gul i,
c iimps
~
u ipas,
s ink e
~
sui k i,
pé us
~
pu as.
Laus iné p iegaidé.
Lauz iné p iegaidé
(zymima s ogelio
pa idalo zenkleliu_,,*)
biidinga ki j
a aguien iesiems
Zemai iams,
aigi
i
ap agomajai
a mei, nella
quale ki cio
a i aukim
pa icola e
y$kus.
Si oks
p iegaidés
_balso spiidis
di e isce dal
li e a ii inés
lingua
i ap adés,
LauiZ ine
p iegaide
dicendo, aikiai
audibile s aigus
pakilusio oce
lizimas nel
mezzo del suono,
pe ché a quel
momen o
i yks a s aigus
balsaskylés
uZda ymas.
Balsaskylei nello
sameu momen o
él a sida ius,
ki iuojamosios
onema seconda
pa e inigiama
a i eidzian
balsa zemyn.
LauZ inés
p iegaidés
oce lizim è
maggio e
negu_
li e a ii inés
lingua
i ap adés.
Ta ian
lauZ ine
p iegaide
balsaskylé in
u i i casi
ugualmen e
ne
uz%da oma.
Unus ous
dicendo
uZda oma
ji
più, al i
dicendo
o
magiau.
—
Ques o
dipende
da ga sy
kokybés.
Ne
isikai
uZda oma
balsaskylé
dicendoin-
,
payyzdziu-
i, ga sus
7
i
a:
i s
~
y as, lipa
lipa.
~
RiSlioje
pa liamo
balsaskylé
anche
uzZda oma,
no malmen-
e, maziau,
negu
dicendo quei
pacius
Zodzius
sky ium.
Più
ap ioma
balsaskylé
dicendo
balsius
d,
é:
sdu sé,
~
ga s
gi as,
~
gé s
gé as,
~
dé dé a.
~
Be
o, piu os o
ji
o da oma
dicendo zodj
sky ium,
pab éziamai.
LauZ iné
p iegaidé
spiidzio luogo
a z ilgiu non
di e isce dal
li e a ii inés
lingua
i ap adés,
pe ché
lauzZ inés
p iegaidés
o o splidzio
luogo è la
s essa come
li e a ii inés
pa ole
i ap adés,
bii en :
d ibalsi,
a
seconda io
appimo
d ibalsi in
d ibalsi,
a liepianéi nelle
li e a u i inés
ji
lingu
i
0,
é
(uo~o, e~é),
concen a a sul
p imo
componen e:
kdilis kdilis,
sduks s
~
~
SdukS as,
séile séilé,
~
léipa liepa,
déuna
~~
diiona,
sdl s
~
~
XAl as,
6mZ
os
~
amzius,
pén is
~
pan is,
d ps
~
a pas,
hél e
~
kél i,
séémpa
~
lémpa,
sén e~
sén i,
gé e
~
gé i,
kd, éns
~
ka inas,
léns linas,
~
gé s
g as,
~
g iop e
g ob i,
~
miolis
mélis,
~
die e
dé i,
~
sied e e
séd& i.
~
Ta ian
lauZ ing
p iegaidg
o o
judéjimas
è così
s esso
come
i ap a-
i
dés,
bii en ,
kylamas
k in amas.
Jai i8 a i
bisogno di
lunghesimo
empo negu
a més
i ap adei
p iegaidei
(z .
posky j,,T i-
ap adé
p iegaidé),
LauZ iné
p iegaidé
sayo
p igim imi
panasi la iy
j
lauZ ing
p iegaide.
K.
Biiga
p op io
zodyno
izangoje
Zemai iy
lauz ine
p iegaide
chiama
sp ogs an-
Ciaja o
lizZ anéigja
(lauz ine)
i
compa a
ja
su
la iy
lauz ine
p iegaide,
la iskai
y adinama-
_,,k i uoa
i
g is a~
oppu e®
,,lauz a®, Ta més
lauz iné
p iegaidé dal
la iy lauZ inés
di e isce o o
sp idzio yie a,
nes la iy
lauzZ iné
p iegaidé
concen a ol a
su abiejy
onemos
komponen y,
Zemai iy lauz iné
sul p imo
componen e.
Balsaskylés
uZda ymo
a z ilgiu anche
di e isce dal
0
la iy lauz inés,
nes zemaiciy
lauz ing a ian
—
balsaskylé
uzsida o più.
ji
Lauz ing
ipagaide
a mé
ha:
a)
Ilgie
skiemenni,
cos i ui i da
i ap adzio
lunghezza
oci: késnisw
kasnis,
kés e~ kgs i,
sp és e
sp és i, Zisee
~
~
Hs i,
es
~
y as,
gi e gy i,
~
i s
uomo,
~
skiis e
skiis i,
~
Fils
si ilas,
~
g i s
g iidas,
~
lipa liipa.
~
°K.
Biga,
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
1
sqs..
XXIV,
104
b)
ligiei
skiemenni, che
cos i uiscono
i ap adzio
lunghezza
g ynieji
mis ieji
a
d ibalsie:
bdime baimé,
kduls kdulas,
sdule sdulé,
~
méile méilé,
péi a pie a,
~
séina~ siena,
péins pienas,
~
déuna duiiona,
dusis uosis,
~
hal s kdl as,
sém is
~
sdm is, dél
pén is pan is,
kd e ké é,
bd e ba i,
~
déinspénas,
pémpe pém é,
~
lénke lénké,
gé e gé é.
~
~
~
~
~
~
~
~
~
~
Li e a ii inés
lingu miS iyjy
d ibalsiy,
suda y y
i8
i,
u
+
1,
m,n,
,
i
d ibalsio
wi
i ap adés
p iegaidés
ki is
Zymimas
kai iniu
ki cio
Zenklu,
nes
balsiai
i
i
u
semp e
umpi, lo o
così
imangono in
quegli d ibalsi.
i
Ap agomojoje
a méje
d ibalsiy,
suda y y
i$
i,
u-+1,
m,
n,
,
i
d ibalsio i
ui
p imi
componen i
si dicono lgi
ha umpine,
i
lauz ing
ne
p iegaide:
o
skél e skil i,
élks ilgas,
cél s il as,
~
impa impa,
pin e pin i,
~
inka~
inka,
~
bé e bi i,
kél e
~
~
~
~kul i,
dilm e
~
dum i,
ké pe
~
ki pé,
di e bi i.
~
Tokia pa
del
i
secondo
appimo
mi8 iyjy
d ibalsiy,
suda y y
iS
i,
u
++
1,
m,
n,
,
p iegaidé:
pél~ pila,
Séls
~
Silas,
eséms
~
ezimas,
liekéms
~
lékimas,
pén pina,
~
léns linas,
mén mina,
~
¢én ina, kél
kulia, g6l
~
gila,
auks éms
~
auk& imas,
geléms
~
gilimas, dé
di ia.
~
~
~
~
Laud ing
accgaide
de e
i
a més
del
secondo
appe o
eg ie
bici ali
cos i u,
i
a,
e+,
m,
n,
,
susida e
nuk i us
a méje
uzda ai
umpajai
gal inei:
gals galas,
~
néms
nimas,
~
dns
anas,
~
gd s
ga as,
~
kéls kélias,
péns
~
pénas,
gé s
~
gé as.
~
c)
Ta més
lungii
skiemenyn
su
Salu iniu
ki éiu,
e i ica us-
ne
iu dél ki cio
allon anam-
en o da
Zodzio
galo
j
p adzia,
ma dél
skiemens
pailgéjimo
a méje:
lio,pi e
lépi i,
~
, d
uomini, a,
~
kéu~
aikuo
(paikui),
d k,léu
~
a kliuo
(a kliui),
gndi,bi e
~
gnaiby i,
déik,s i e
~
daigs y i,
é,links
~
ilinkas,
deé,gin e
dégin i,
~
dé,din e
didin i,
~
12,sdls
lésalas,
~
sp d,géls
sp agilas,
~
pa-,
Sd s
~
pasa as,
a,bdls
~
abalas.
Vidu iné
p iegaidé.
Vidu iné
p iegaidé
(zymima
s a iu
ies iniu
zenkleliu
è
,,**)
Zymiai
umpesné
uz
i agale
p iegaide,
p esuma
ne esiamai.
Jos
ki iuojamoji
onema
maziau
j emp a negu
i agalés
p iegaidés.
Dal
i agalés
p iegaidés
ji
di e isce il
i
p op io
o o
ca imo
nonché
p ecipimo.
Balso spiidzio
luogo a z ilgiu non
dis inge a meje
dallo i agalés
ji
p iegaidés,
Dyibalsiuose o o
splidis
concen a o sul
p imo
componen e: déina
diena, dé.u,bie
duobé, Id.u,ka
laukai.
~
~~
~
”
Midu ine
ipagaide
a mé
ha:
a)
Balsiai
e,
0,
liepian iegi
le e i inéje
colboje
i,
w
su
b e ine
p iegaide,
ape i, una
ki j
e u ingi
( ,
y.
be
Salu inio
ki cio
Zodziuose)
.
skiemenyse:
é.sos
~
u o, bé.je
bijo, le.pa
~
lipo, eké.nis
ekinis,
~
k é.s e~
k is i, %.kas
~
~
Sukos,
bd. a
~
bi o,
so.ni
~
8, noga a
niga a,
~
SoF
eniunj
~
Su inj.
bibilimienni
mul iiacimienni
a
zodziai Jei ha
po
du
ki ius,
y.
p incipaleinj
i
Salu inj,
allo a
balsiai
e,
0,
a liepian i
li e a i inéje
kalboje
7,
u
su
umpine
p iegaide, ha
a méje
idu ine,
ne
umpine
0
p iegaide:
é,sds u ais,
bé,jéom bijom,
bé2,pdm lipam,
~
ekéné ekiniai,
k é, io /
~
~
~
~
105