bob
o e
Ve
Ke
AnbyB
Os ic¥
Ro0.SK-b
AUS:
LM
Ack,
U
Bish
Tle
VO
S71)
SOR
MeO
Ki
Si
Ee
APRA
D
ED
M)-Iicd)
A
DEL
KAI
KURIU
BALTU
KALBU
AUGALU
PAVADINIMY
KILMES
A,
SABALIAUSKAS
K apas
(Ane hum
g a eolens)
1,
K apas
y a
senas
kul i inis
augalas.
Jo
é yné
eikiausiai
y a
Pie iné
Eu opa
(plg.
O.
Sch ade ,
Reall.,
1,344;
J.
Hoops,
Reall.,
1,
468).
K apus
gydymui
jau
a oje
seno és
egip ie iai.
Galimas
daik as,
kad
augino
juos
i
heb ajai
(plg.
G.
Buschan,
147).
2,
Ide.
kalbose
ap inkame
j ai iy
Sio
augalo
pa adinimy.
Seno és
g aikai
|
ji
adino g y o .
Sis
Zodis
mégin as
sie i
su
g .
g epo¢
,, éjas,
d elkimas‘.
Ta iau
j
g aiky
kalba
jis
galéjes
pa ek i
i
i8
Azijos
a
Egip o
(plg.
E.
Boisacq,
D.
é .
,
62).
I8
g aiky
sis
pa adinimas
pa eko
j
lo yny
kalba
—
ane hum,
i8
Cia
p anc,
ane (h).
Ki a
dalis
omany
kalby
u i
k apo
pa adinima,
kilusj
i8
lo ,
eniculum
(plg.
A.
Walde,
E .
Wb.,
282):
i .
indcchio,
po .
uncho,
isp.
hi-
nojo,
0
aip
pa
p ance,
enouil,
angl.
ennel.
Rumunai
i
molda ai
u i
él
ki-
okj
pa adinima:
um,
md d ,
mold.
mspap.
Tas
zodis
ap inkamas
i
albany
kalboje
—
ma dq
,,Feniculum
o icinale“.
Siy
ZodZiy
Sal inis
y a
lo .
ma a h um
(plg.
G.
Meye ,
E .
Wb.,
259-60).
Ge many
kalbos
u i
él
ki a,
neaiskios
kilmés
k apo
pa adinima:
sen.
ok,
auké .
ci//i,
id.
ok.
auké .
ille,
ok;
Dill,
ang).
dill,
dan.
dild,
’ ed,
dill,
no .
dill,
18
ge many
sis
Zodis
pa eko
i
j
kai
ku ias
suomiy-ug y
kalbas:
es .
sill,
suom.
zilii
(plg.
JI.
Xaxysunen,
2,55).
3,
Sla y
kalbos
u i aip
pa
isai
ski ingag
nuo
anks iau
miné y
k apo
pa adinima;
ssl.
kop s,
us.
yxpon,
ykponuxa,
xpon,
Konep
(B.
Hanb,
2,
198;
4,485),
bal .
xpon,
uk .
«pin, bulg.
Konop,
se b.—ch .
Kénap,
ek.
op ,
slo k.
kope ,
lenk.
kop ,
auk8 .
luz.
Rop?ik
(plg.
F.
Miklosich,
E .
Wb.,
1293
E.
Be neke ,
E .
Wb.,
564).
Dél
Sio
ZodzZio
kilmés
y a
j ai iy
nuomoniy.
A,
Mejé
(E ud.,
409)
ji
laiko
skoliniu,
a iau
Sal inio
nenu odo.
Ki i
kalbininkai
mano
8
Zodi
esan
sla i8-
kos
kilmés,
F.
Miklosi ius
(E .
Wb.,
129)
su
miné u
k apo
pa adinimu
sieja
dilgélés
pa adinima:
us,
xpanuea,
bulg.
xonpuea,
ek,
Rop i a,
lenk.
pok zywa
i
k .
Taip
pa
p ie
Sios
g upés
jis
linkes
sie i
i
ssl.
Rop ina,
bulg.
Konpuxa
»silkas“.
Toliau
jis
Siuos
ZodZius,
Zinoma,
pi miausia
k apo
pa adinima,
ly-
gina
su
lie .
k epé i,
kudpas,
la .
kipé ,
k ép ,
k épé ,
k épes.
Seman iniu
po-
Zi i iu
oksai
lyginimas
isai
jimanomas,
be
one iniu
sunku
jj
pa eisin i.
Fo-
5.
Kalbo y os
klausimai
II,
65
ne i8kai
labai
pag js as
8io
k apo
pa adinimo
siejimas
su
miné u
dilgélés
pa-
adinimu.
Cia
ap inkame
i
abiems
ZodZiams
bidinga
p iebalsiy
pe s a inéjima.
Tokiam
F.
Miklosi¢iaus
lyginimui
linkes
p i a i
i
E.
Be neke is
(E .
Wb.,
564-5).
Jo
manymu,
*kop o,
*k op d
i8
p adZios
u éjo
eik8 i
,,dilgéle“.
Ka-
dangi
i
dilgélé
a ojama
mais ui,
0
aip
pa
liaudies
medicinoje,
ai
i8
jos
sa o
a da
galéjo
gau i
i
ki as
augalas,
bii en ,
k apas.
Analogiska
a si ikima
jis
nu odo
su
Zodziu
bo sco.
Ta iau,
u
bi ,
negalima
eig i,
kad
ai
ba y
isai
analogi’kas
ei8kinys.
Cia
ienas
augalas pakei é
ki o
unkcijas
i
pe émé
pa adinima,
o
k apas
i
dilgélé
eikiausiai
pe
daug
ski ingi
augalai,
kad
galé y
pakeis i
ienas
ki o
unkcijas.
V.
Machekas
(Ros .,
165)
da
ki aip
ai8kina
Sio
k apo
pa adinimo
kilme.
Jo
nuomone,
ai
y a
sla iska
Saknis.
Sj
k apo
pa adinima
jis
da
sieja
su
us.
Kponuso
,,Oenan he
phelland ium“,
lenk.
k opid o,
us.
(0)
Kpon,
ykpon
,, e -
dan is
anduo“.
Vadinasi,
pi miné
Sios
Saknies
eik8mé
bii y
,, i i‘,
0
Zo-
dziai
k ops,
kop ,
k opidlo
eigke
augalus
i imui.
Jeigu
eisinga
8i
e imologija,
ai
k apai
bii y
ieni
seniausiy
Zmogaus
a o y
kul i iniy
augalu.
V.
Machekas
Ros .,
165)
aip
i
a’o:
,,Ane hum
—jedna
z
nejs a sich
pés o anych
os lin“
Tagiau
i
Sis
aiSkinimas
labai
abejo inas.
Pi miausia,
be
Sio
lyginimo
né a
jo-
kiy
ki y
a gumen y,
kad
k apas
bii y
oksai
jau
sa o
s a bumu
i
senumu
i8-
-siski ian is
augalas,
An a
e us,
ZodZio
yxpon
eikiausiai
negalima
a ski i
nuo
eiksmazodzio
xponumb
(plg.
A.
Meille ,
E ud.,
219).
Be
o,
jeigu
k a-
pas
bii y
bu es
oksdi
s a bus
i
senas
augalas,
ai
Sis
jo
pa adinimas
u é y
bi i
ap inkamas,
gal
bi ,
i
ki ose
ide.
kalbose,
uo
a pu
kai
daba
jj
u i,
uk
sla ai.
;
Tokiu
biidu
sla igka
k apo
pa adinima
kol
kas
enka
laiky i
neaigkios
kil-
més
ZodzZiu.
IS
sla y
kalby
Sis
k apo
pa adinimas
pe éjo
i
j
ki as
kalbas:
alb.
kopé ,
eng.
kapo .
Vélesniais
laikais
i
usy
kalbos
jj
ga o
ki os
Ta yby
Sajungos
au y
kalbos:
ba’k.
yxpon,
mok’.
yxpon,
kazach.
yxpon,
bu .-mong.
yxpon,
ose ,
yxpon,
e enk.
yxpon,
cu ,
yxpon,
uy.
yKpon
i
k .
2
4,
Lie u iSkas
Sio
augalo
pa adinimas
k d@pas
aip
pa
y a
skolin as
iS
sla y..
J
lie u iy
kalba
as
Zodis
eikiausiai
pa eko
i8
lenky
kalbos
(pig.
A.
B iickne ,
Fw.,
96;
P .
Ska dZius,
Lw.,
109;
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
288).
Randame
jj
jau
i
K.
Si ydo
Zodyne
(Di.,
104).
Ap inkamas
jis i
isose
lie u iy
kalbos
a mése.
I§
lenky
kalbos
paskolin as
i
La galés
la iu
a mése
ap inkamas
k opas
(Summen ,
153;
plg.
E.
F aenkel,
E .
Wb.,
288).
5.
La iy
kalboje
daugiausia
a ojamas
k apo
pa adinimas
dille.
Jis
ap-
inkamas
jau
XVII
a.
la iy
kalbos
paminkluose:
G.
Mancelis
(Ph as.
le .,
XVI)
aSo
,,Dillen,
Dilles“,
J.
Langijas
(Wb.,
27)
,,Dilles,
Dill,
he ba‘. Taip
i
Gliuko
biblijos
e ime
andame:
,,juhs
dohdah
o
desmi u
Teesu
no
Meh-
ehm,
Dilles
un
Kimmines“
(plg.
J.
Sehwe s,
305).
La iai
8{
k apo
pa adi-
nimq
ga o
i§
okieciy
kalbos.
I8
okie¢iy
as
Zodis
pa eko
i
j
lie u iy
kalba:
dilé
(L.
k.
Zd.,
2,375),
dilu é
(L.
k.
Zd.,
2,381;
J.
Dagys,
23),
Ta iau
lie u iy
kalboje
jis
labai
e ai
e a ojamas,
66
6.
Seno és
p iisy
kalbos
paminkluose
k apo
pa adinimo ne andame.
Tie-
sa,
andame
p siska
ie o a dj
C api en
(G.
Ge ullis,
O .,
71),
ku is
eikiausiai
suda y as
i8
K ape
( oks
p iisiskas
asmen a dis)
i
p iesagos
-i -.
Lie u iy
kal-
boje
aip
pa
ap inkame
pa a des
K apdi is,
K aépas,
Ta iau
sunku
nus a y i,
a
Sie
asmen a dZiai
kile
i8
k apo
a do,
a
i8
ku io
ki o
Zodzio,
7.
Taigi
ide.
kalbose
ap inkame
daug
k apo
pa adinimy.
Sla y
kalbos
u i
bend a,
neaiSkios
kilmés
k apo
pa adinima.
I8
lenky
kalbos
8j
k apo
pa-
adinima
ga o
lie u iai
i
kai
ku ios
la iy
kalbos
a més.
Siaip
la iy
kalboje
a ojamas
okiskos
kilmés
k apo
pa adinimas.
Ka ais
ap inkamas
jis i
kai
ku iuose
lie u iy
kalbos
paminkluose.
Apie
seno és
p iisy
kalba
nieko
ik a
negalima
pasaky i.
Kmynas
(Ca um
ca i)
1,
Kmynai
jau
senais
laikais
bu o
gausiai
a ojamas
p ieskoninis
auga-
las.
Diosko ido
(De
ma .
med.,
3,
61)
nuomone,
ge iausius
kmynus
iSaugin-
da e
egip ie iai,
ypa
Nilo
del os
gy en ojai
(plg.
G.
Buschan,
148).
Hipok a as
abisiniskus
kmynus
adina
iesiog
ka ali8kais
—
xju oy
Bac d xdy
(plg.
V.
Hehn,
206).
Cia
eikiausiai
u ima
gal oje
kmyny
igis
Cuminum
Cyminum.
Eu opoje
daugiausia
i&pli usi
kmyny
iSis
Ca um
ca i.
Sio
au-
galo
séklos
jau
ap inkamos
S eica ijos
Robenhauzo
sijiniy
gy en ie iy
iska-
senose
(plg.
G.
Buschan,
149).
Seno és
sla ai
kmynus
a oda e
apeigose,
p iiman
naujagimj
ji
sa o
bend uomene
(plg.
JI.
Hugepae,
183).
Kazkas
panaSaus
j
suangléjusig
kmyno
sékla
as a
a p
ki y
g iidy
Gab ieliskiy
piliakalnio
i8kasenose
(plg.
W.
Swede ski,
245).
Ta iau
dél
ki y
i esniy
duomeny
iikumo
jokiy
ig ady
apie
kmyny
auginimg
o
me o
Lie u oje
pada y i
negalima.
2.
Daugumas
ide.
kalby
u i
a
pa i
kmyno
pa adinima,
ku j
jos
daz-
niausiai
skolinimo
keliu
ga usios
iena
i8
ki os.
G aiky
kalbos
kmyno
pa adinimas
xJp yoy
eikiausiai
skolinys
i§
semi y
kalby,
plg.
heb .
kammén,
a am.
kamménd,
asy .
kamdnu
i
k .
(plg.
O.
Sch ade ,
Reall.,
1,
655).
Lyginan
giuos
semi y
kalby
kmyno
pa adini-
mus
su
g aikiSkuoju,
j
akis
k in a
am
ik as
okalizmo
nea i ikimas,
odél
kai
kas,
pa yzdziui
P.
K e Sme is
(KZ,
29,
440-1),
linkes
3ia
nuomone
abe-
jo i.
Jis
su
miné ais
y ic iSkais
kmyno
pa adinimais
sieja
g .
oxapw ia
Salia
xgpwy
(lo .
scammonia)
,, okia
ijokliy
i8is“.
Ta iau
eikia
pasaky i,
kad
se-
nyju
y ie isky
skoliniy
okalizmas
daznai
nesu ampa,
odél,
a odo,
isai
pag is ai
daugumas
kalbininky
g .
xdp o
laiko
bend agakniu
Zodziu
su
mi-
né ais
semi y
kalby
kmyny
pa adinimais
(plg.
O.
Sch ade ,
Reall.,
1,
655;
K.
Loko sch,
E .
Wb.,
84;
Weigand,
1,
1169;
E.
Be neke ,
E .
Wb.,
681;
V.
Machek,
Ros .,
157;
A.
B iickne ,
S .
e .,
239).
IS
g aiku
sis
kmyno
pa adinimas
pa eko
j
lo yny
kalba
—
cuminum,
0
i8
ia
j ai iais
keliais
{
ge many
i
omany
kalbas:
sen.
ok.
auké .
kumil
<
ku-
min,
id,
ok.
auk8 .
kumin,
yok.
.Kiimmel,
angl,
cumin,
S ed.
kummin,
dan.
kémmen,
oland,
komijn,
i .
comino,
isp.
comino,
po .
cuminho,
um.
chimen,
67
mold.
kimex.
Taip
pa
Sis
zodis
a kelia o
i
j
ki as
Eu opos
kalbas:
eng.
kémény,
suom.
kumina
(plg.
T.
E.
Ka s en,
IF,
26,249),
es .
kddmen
i
k .
3,
Sj
kmyno
pa adinima
u i
i
sla y
kalbos:
ssl.
Ajumind,
us.
maun,
KMUH,
mumon,
Kumun
(B.
Ila b,
4,408),
bal ,
Kuen,
uk .
kmun,
Sek,
Rmin,
se b.-ch .
Kémun,
lenk.
kmin,
slo én.
kumin,
kum,
cimin
(plg.
F.
Miklosich,
E .
Wb.,
117;
E.
Be neke ,
E .
Wb.,
681).
Kaip
ma ome,
sla y
kalbose
ap-
inkami
j ai iis
one iniai
Sio
Zodzio
a ian ai.
Jie
paaiskinami
Sal inio,
i§
ku-
io
bu o
paskolin i,
ski ingumu
a ba
a si ado
jau
sla y
kalby
di oje.
4.
Bal y
kalbose
aip
pa
andamas
Sios
Saknies
kmyno
pa adinimas,
J
jas
jis
pa eko
i gi
j ai iais
keliais.
Lie u iy
kalbos
a mése
i
aS o
paminkluose
pasi aiko
j ai iis
Sio
pa adi-
nimo
one iniai
a ian ai:
kmjnas,
akminas,
ikminas,
k ¥nas,
kni nas,
kiminas,
kimelis,
kimulis,
kémelis,
kemelys
(plg.
J.
Dagys,
74).
Va ojama
li e a ii inéje
kalboje
i
labiausiai
iSpli usi
a mése
y a
o ma
kmynas.
Ji
andama
jau
musy
senuosiuose
aS uose
(C.
Szy wid,
Di.,
86;
M.
DaukSa,
P.,
314).
T
lie u iy
kalba
Sis
Zodis
u éjo
pa ek i
i§
bal a usiy
a ba
lenky
kalby
(plg. A.
B ickne ,
Fw.,
95,
101;
P .
Ska dzius,
Lw.,
104;
J.
O ebski,
Tw.,
3,29).
Lie u iy
kalboje
p iebalsiy
junginys
Am—
né a
jp as as.
Todél
deél
leng esnio
a imo
km—
kai
ku iose
a mése
bu o
iSskaidy as
j
du
skie-
menis,
okiu
biidu
a si ado
o mos:
akmynas
(Rk,
Sdk,
Z ,
T gn),
ikminas
(V8k,
G 2z),
kim nas.
Be eik
isuose
Zemai iuose
ap inkama
o ma
kojnas.
Si
o ma
kilo
disi-
miliacijos
keliu
i
o mos
kmjnas.
Toks
i
m
kai aliojimasis
Salia
ki o
nosinio
ga so
ap inkamas
i
ki ose
ide,
kalbose:
lenk.
a mése
swin a z
<cemen a z
(pig.
M.
Niede mann,
TiZ,
2,440),
i .
no e o<lo .
nume us,
ély ojo
sk .
S a ana<s amana,
imamsad<mimamsa
(plg.
J.
Wacke nagel,
KZ,
43,282).
Lie u iy
kalboje
okj
kai aliojimasi
ma ome
i
Zodyje
bez énas<
bezménas
<bal .
6aamex
(plg.
E.
F aenkel,
IF,
53,127).
Taip
pa
i
la iy
a mése
andame
okios
pa
kilmés
o ma
baz anc
(plg.
M.
A.
Alksnis,
FBR,
12,26).
Linku os
i
Seduyos
ajonuose
ka ais
pasi aiko
o ma
kn nas,
asimiliaci-
jos
keliu.a si adusi
i8
o mos
kminas.
Ry y
P isijos
lie u iy
Zodynuose
andame
o ma
kny ai
(plg,
P.
Ruhig,
Lex:,
1,
65;
Ch .
Mielcke,
Wb.,
1,
125;
G.
Nesselmann,
Wb.,
223).
Si
o ma
galéjo
kil i
me a ezés
keliu
i§
o mos
kujnai,
plg.
la .
senalas;
lie .
sé-
Jenos,
la .
no a :
lie .
nudla ,
la .
gazo e
<ga oze
(plg.
J.
Endzelins,
La.
G .,
235).
Kadangi
gy ojoje
kalboje
3i
o ma
nepasi aiko,
ai
jos
a si adimas
miné uose
Zodynuose
méginamas
aiskin i
i
ki okiu
bidu.
Si
o ma
andama
ank as iniame
D.
Kleino
Zodyne
(=Lexicon
Li huanicum
in
usum
eo um...,
plg.
G.
Ge ullis,
KZ,
50,
233).
Ten
ji
galéjo
bi i
ne-
eisingai
uZ aSy a
ie oje
Roynai,
o
i$
Gia
pa ek i
i
j
ki us
Zodynus
(plg.
P .
Ska dzius,
Lw.,
105).
Fo mos
su
o man u
-/-
j
lie u iy
kalba
pa eko
i§
okie iy
kalbos,
ka
aizdziai
odo
i
Sio
ZodZio
geog a ija
(Kb ,
V b,
Nm,
Sd ,
Gl, Pl ,
Sn ,
G 3).
G.
Neselmano
zodyne
(Wb.,
353)
Salia
o mos
laukkmynai
ap inkame
68
i
o ma
laukkimmélei.
Tai
e iniai
i8
ok.
Feldkiimmel
(plz.
K.
Alminaus-
kis,
78).
5.
La iy
kalboje
aip
pa
andameé
os
pa ios
Saknies
kmyno
pa adini-
mag.
Ta mése
bei
ki uose
kalbos
paminkluose
ap inkame
j ai iy
3io
pa adi-
nimo
a ian y:
kimene,
Rimins,
Rimens
(EM,
2,
381;
BH,
1,
703),
kimenis
(EH,
1,
703),
imans
(EH,
1,
702),
imuni
(EH,
1,
703),
kimele
(EM,
2,
381),
kémele
(EM,
2,
373),
Ré meles
(EM,
2,
376),
kiemeles
(EM,
2,
390),
Rinepes
(EM,
2,
382).
Fo ma
kimene
j
la iy
kalba
galéjo
pa ek i
i&
okiediy
kalbos,
plg.
ok,
cimin,
a ba
i§
usy
kalbos
(plg.
EM,
2,
381).
J.
Zé e is
(306)
linkes
jq
lai-
ky i
skoliniu
iS
usy.
Kmyno
pa adinimui
su
o man u
-/-
Sal inis
bu o
okie iy
kalba.
Fo ma
kimeles
jau
andame
G.
Mancelio
Zodyne.
Fo mos
émele,
kiemele
eikiau-
sidi-kilusios
i8
ok.
Zem.
kdmel
(plg.
J.
Sehwe s,
66,
306;
EH,
1,
707).
Fo ma
é meles
eikiausiai
y a
kilusi
i8
émeles,
isp audzian
p iebalsj
.
Toks
jsp audimas
a p
balsio
i
p iebalsio,
ypa¢
skoliniuose,
pasi aiko
j ai-
iose
kalbose,
ka ais
ap inkame
jj
i
la iy
kalbos
a mése:
iegd inis
<
iegd nis,
mé elis
<
mé elis,
ka sis
<
kasis,
pa aga <
pd aga,
paé glis
<
paeglis
(plg.
J.
Endzelins,
KZ,
44,
60; La.
G .,
237-8).
'
Gana
keis a
o ma
kinepes,
Ji
eikiausiai
a si adusi
Zodziy
kanepes
,,ka-
napés“,
sinepes
,,ga s yCios
j akoje.
Bidinga,
kad
zodis
inepes
i
ei’kia
ie-
nu
kmynus,
ki u
—
kanapes,
o
da ki u
—
ga s ycias
(plg.
EM,
2,
382).
Kaip
ma ome,
bal ai
i
sla ai
u i
os
pa ios
Saknies,
s e imos
kilmés
kmyno
pa adinimus.
Sis
pa adinimas
j
pas a asias
kalbas
pa eko
j ai iais
ke-
liais.
Dalis
bal y
kmyno
pa adinima
ga o
i8
sla y,
dalis
—
i§.
ge many.
Apie
kmyno
pa adinima
seno és
p iisy
kalboje.
né a
jokiy
Ziniy.
K ienas
(Cochlea ia
a mo acia)
1,
A.
de
Kandolis
(43,
553)
sio
augalo
é yne
jaiko
Ry ine
Eu opa.
Juo-
dosios
j i os
pak aS iuose
auga
laukiniai
k ienai.
Sulaukéjusiy
k ieny
ka ais
galima
ap ik i
i
Lie u os
bei
La ijos
e i o ijose
(plg.
P.
Sna skis,
381;
P.
Galenieks,
2,344).
Apie
gio
augalo
a ojima
seno éje
ik y
ziniy
iiks a.
P.
Hinho nas
sa o
,,His o ia
le ica‘‘
(35)
nu odo,
kad
la iai
p ieskoniniy
augaly
ne a oja
(plg.
J.
Sehwe s,
305).1
2.
Ide.
kalbose
ap inkama
j ai iy
k ieno
pa adinimy.
Ta iau
sie
pa adi-
nimai
da%niausiai
né a
seni,
gau i
i8
kaimyniniy
kalby
a ba,
palygin i,
nese-
niai
suda y i
sa ose
kalbose
sudu iniai
ZodZiai,
ku iy
ienas
komponen as
eiSkia
ku j
no s
ki a
augala,
daZniausiai
,, idika‘‘,
plg.
po .
abano
de
ca alo
( abano
,, idikas“,
ca alo
,,a klys‘),
angl.
ho se- adish,
8 ed.
peppa o
(peppa
»pipi as“)
(iS
ku
suom.
pipa uu i),
yok.
Mee e ich.
S ediskas
Sio
augalo
pa-
adinimas
odo,
kad
pipi us
S edai
u éje
pazin i
anks iau
negu
k ienus.
3.
Sena
k ieno
pa adinima
u i
sla y
kalbos:
ssl.
ch énd,
us.
xpex,
bal .
XpaH,
uk .
xpix,
bulg.
xpan,
se b.-ch .
xpex,
slo én.
h én,
éek.
ken,
1
Ta iau
P,
Einho nas
ia
galéjo
u é i
gal oje
i8
ay
k aS y
impo uojamus
p ie-
skoninius
augalus
(pipi us
i
k .).
69

sen.
Gek.
ch7én,
slo k.
ch en,
lenk.
ch zan,
auk& .
luz.
kh én,
Zem.
luz.
Rsén,
polab.
ch on
(plg.
F.
Miklosich,
E .
Wb.,
90;
E.
Be neke ,
E .
Wb.,
402;
A.
Bygunosuy,
1,91;
M.
Vasme ,
E .
Wb.,
3,271;
F.
S awski,
She .,
1,84).
Sio
pa adinimo
kilmé
j ai iai
mégin a
aiskin i,
Tadiau
ie
aiskinimai
kol
kas
y a
labai
nej ikimi.
J.
Lio en alis
(A sIPh,
37,384)
labai
di b inai
mégino
a s a y i
ide.
p oly es
*ke dind-s,
*(s)ke dind-s,
*kse dind-s,
siedamas
jas
su
sk .
ksd d-h
,,deginan is,
édas‘‘,
lo .
se esco
,,dzio inu‘,
Taip
pa
ne ykes
jo
méginimas
(Z slPh,
7,407)
sie i
8
k ieno
pa adinimg
su
oland.
sch ijnen
»pe sé i,
degin i.
Jei
seman iniu
a z ilgiu
sie
lyginimai
i
mo y uo i,
ai
one iskai
jie
sunkiai
jmanomi.
Dél
ki y
panagiy
aiskinimy
plg.
M.
Vasme ,
E .
Wb.,
3,271;
F.
S awski,
S e .,
1,
84.
Tos
pa ios
Saknies
kaip
sla iskasis
k ieno
pa adinimas
eikiausiai
y a
i
g .
xepgi .
Sj
Zodj
jau
mini
Teo as as.
Jis
(IX,
15,5)
a8o:
,,...augalus,
ku iuos
ieni
adina
laukiniais
idikais
(S¢ga o
dygia ),
ki i
gydy ojai
—
he-
din
(plg.
O.
Sch ade ,
Reall.,
2,55),
I
g aikai,
i
sla ai
8j
k ieno
pa adini-
ma
galéjo
gau i
i8
kokios
no s
y y
kalbos
(plg.
V.
Machek,
LP,
2,158;
Ros .,
66).
Ig
sla y
miné as
k ieno
pa adinimas
j ai iais
keliais
pa eko
j
ki as
kalbas:
id.
ok.
auks .
k én,
k éne,
p anc.
c an,
makedonie iy
um.
(a oman)
h eanu,
daky um.
(daco oman)
h ean
(plg.
A.
Rose i,
44),
mold.
xpax
i
k .
Vélesniais
laikais
i8
usy
kalbos
Sis
Zodis
pa eko
j
daugelj
ki y
Ta ybu
Sajungos
kalby:
e z.
xpéx,
bask.
Kepan,
adz.
xpex,
kazach.
xpen,
lezg.
xpen,
-ose .
xpex,
bu .-mong.
xpe ,
a a .
xpen,
Cu .
xépen,
u .
xpex
i
k .
4.
I§
sla y
oks
k ieno
pa adinimas
pa eko
i
j
bal y
kalbas.
Sj
Zodj
jau
andame
K.
Si ydo
Zodyne
(Di.,
27).
J
lie u iy
kalba
jis
galéjo
pa ek i
i$
usy
a ba
bal a usiy
kalby
(plg.
P .
Ska dzius,
Lw.,
110;
A.
B iickne ,
Fw.,
97;
J.
O ebski,
Tw.,
3,26;
B.
HW.
Koc eabuuykuli,
218).
Toks
k ieno
pa adinimas
(k iénas)
ya ojamas
isose
lie u iy
a mése.
PaZis a
ji
i
La galés
la iy
a més
(plg.
P.
Galenieks,
2,344).
5.
Ta iau
Siaip
la iy
a mése
i
li e a ii inéje
kalboje
a ojamas
ki as,
ne
sla iskos
kilmés
k ieno
pa adinimas,
Ta mése
i
j ai iuose
kalbos
pamink-
luose
pasi aiko
j ai iy
Sio
pa adinimo
a ian y:
md u ks
(EM,
2,584),
mé -
u ks,
mé a u ks
(EM,
2,620),
mé ( )uks
(EH,
1,809),
ma akas
(EM,
2,583),
ma aka
(J.
Endzelins,
La.
G .,
76).
Sie
Zodziai
y a
skoliniai
i§
okie iy
kal-
bos,
ik
an asis
odZio
komponen as
iS e s as
(plg.
J.
Schwe s,
78).
Fone i-
nis
j ai a imas
aigkinamas
Sal inio,
i8
ku io
bu o
Zodis
paskolin as,
j ai umu
( ok.
Zem.
mah eddick,
id.
ok.
Zem.
me eddich)
a ba
paki imais
jau
la iy
kalbos
di oje.
D i
pasku iniosios
o mos
kilusios
asimiliacijos
keliu.
Tokia
balsiy
asimiliacija
bal y
kalboms
y a
isai
neip as a,
odél,
galimas
daik as,
kad
ia
y a
lybiy
kalbos
j aka
(plg.
J.
Endzelins,
La.
G .,
76).
La iy
kalboje
andame
Sios
Saknies
k ieno
pa adinima,
ku
an asis
Komponen as
né a
iS e s as
—
mé dikis
(EM,
2,618;
J.
Sehwe s,
299).
Sie
k ieno
pa adinimai
andami
jau
XVII
a.
la iy
kalbos
paminkluose.
G.
Mancelis
(Ph as,
le .
XVI)
a8o
,,Me e ich,
Swa i
Ru ki,
Mah a
—
Ru -
ki,
J.
Langijas
(Wb.,
114)
—
,,Mah u ki,
Mee e ig,
Sons
heissen
sie
swah i
Ru ki
(plg,
J.
Sehwe s,
299),
70
Ap inkamas
Sios
Saknies
k ieno
pa adinimas
i
be
an ojo
komponen o
zymiy
—
md ene
(EH,
1,792).
6.
Pe ziii éje
k ieno
pa adinimus,
ma ome,
kad
sla y
kalbos
u i
sena,
neaikios
kilmés
k ieno
pa adinima.
Sis
pa adinimas
y a
pa ekes
i
j
ki as
ide.,
jy
a pe
i
ij
bal y,
kalbas.
Randamas
jis
lie u iy
a mése
i
nedideléje
La galés
la iy
a miy
dalyje.
Ki os
la iy
a més
u i
okiskos
kilmés
sudu -
inj
k ieno
pa adinima,
daZniausiai
su
i& e s u
an uoju
komponen u.
Apie
k ieno
pa adinima
seno és
p iisy
kalboje
né a
jokiy
Ziniy.
alb.
—albany
angl.
—angly
a am,
—a améjy
asy .
—asy q
auks ,
—auks aiciy
a a .—a a y
bal .
—
bal a usiy
ba8k,
—
baski y
bulg. —
bulga u
bu .-mong.
—
bu ia y-mongoly
éek.
—Ceky
guy,
—Cu asy
dan.
—dany
e z,
—e zios
es .
—es y
e enk.
—e enky
g .
—g aiky
heb .
—heb ajy
ide.
—indoeu opie iy
isp.
—ispany
i ,
i aly
kazach,
—kazachy
la .
—la iu
lenk.
—lenky
lezg.
—lezginu
lie .
—lie u iy
lo .
—lo yny
luz,
—luziéény
(luzicy)
moks.
—mokéos
mold.
—molda y
no .
—no egy.
oland.
—olandy
ose .
—ose iny
polab.—polaby
SANTRUMPOS
po .
—po ugaly
p anc,
—p ancizy
um,
— umuny
us.
— usy
sen.
—Seno és
se b.-ch y.
—se by-cho a y
sk .
—sansk i o
slo én.
—slo ény
slo k.
—slo aky
ssl,—seno és
sla y
suom,
—suomiy
S ed.
—S edy
adz,
— adziky
u .
— u ing
uk .
—uk ainie iy
eng.
— eng y
id.
— idu io
ok.
— okieciy
Zem.—Zemai iy
TS
‘Gl—Gelgaudiskis,
Sakiy
.
G
—G iikabidis,
Naumies io
.
G iz
—G iZiai,
Joniskélio
.
Kb —Kyba ai
Nm
—Kudi kos
Naumies is
Ply
—Pil iskiai,
Vilka i8kio
.
Rk
—Rokiskis
Sdk—Sudeikiai,
U enos
.
Sd —Suda gas,
Sakiy
.
Sn —Sin au ai,
Kudi kos
Naumies io
,
T gn
—Tau agnai,
U enos
,
V b—Vi balis,
Kyba y
.
V8k
—Vaskai, Linku os
.
Z
—Za asai
71
LITERATURA
1.
M.
A,
Alksnis,
Filologu
bied ibas
aks i,
12,
26-48,
Riga
(1932),
2.
K,
Alminauskis,
Die
Ge manismen
des
Li auischen,
Kaunas,
1935.
3.
E.
Be neke ,
Sl. isches
e ymologisches
Wé e buch,
Heideloe g,
1908-13,
4,
E,
Boisacgq,
Dic ionai e
é ymologique
de
Ja
langue
g ecque,
Heidelbe g-Pa is.
1916.
5.
A.
B iickne ,
Die
sla ischen
F emdwé e
im
Li auischen,
Weima ,
1877.
6.
A.
B iickne ,
S ownik
e ymologiczny
jezyka
polskiego,
K akow,
1927,
7.
A.
Byxzuaosua,
Mepsobn anie
cnapane,
1,
Kues,
1878.
8.
G.
Buschan,
Vo geschich liche
Bo anik
de
Cul u -
und
Nu zp lanzen
de:
al en
Wel
au
G und
p dahis o ische
Funde,
B eslau,
1895.
9.
A.
De
Candolle,
De
U sp ung
de
Cul u p lanzen,
Leipzig,
1884.
10.
J.
Dagys,
Lie u iskas
bo anikos
Zodynas,
Kaunas,
1938,
11.
B.
ann,
Tonxosui cnosapp
2xxuBo o
BeIMKOpyccko o
A3bIKa,
1-4,
Mocksa,
1955.
12,
DaukSos
Pos ilé,
o og a uo inis
leidimas,
Kaunas,
1926.
13,
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
Riga, 1951.
14,
J.
Endzelin,
Zei sch i
ii
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge manischen
Sp achen,
44,
46-69,
Go ingen
(1911).
15.
EH=
J.
Endzelins,
E.
Hauzenbe ga,
Papildinajumi
un
labojum'
K.
Miilenbacha
La ieSu
alodas
a dnicai,
1-2,
Riga,
1934-46.
16.
EM=
J.
Endzelins,
K.
Miilenbacha
La ie§u
alodas
a dnica,
1-4,
Riga,
1923-32.
17.
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch,
Heidelbe g,
1955-8,
18,
E,
F aenkel,
Indoge manische
Fo schungen,
53,
123-34,
Be lin-Leipzig
(1935).
19,
P.
Galenieks,
La ijas
PSR
lo a,
2,
Riga,
1955.
20.
G.
Ge ullis,
Die
al p eussischen
O snamen,
Be lin-Leipzig,
1922.
21.
G.
Ge ullis,
Zei sch i
ii
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge manischen
Sp achen,
50,
233,
Gé ingen
(1922).
22,
JI.
Xakyanuen,
Passu ue
w
c pyx ypa
duncKo o
agnixa,
2,
Mocksa,
1955.
23.
V.
Hehn,
Kul u p lanzen
und
Haus hie e
in
ih em
Ube gang
aus
Asien
nach
G iechenland
und
I alien
sowie
in
das
iib ige
Eu opa.
Sieben e
Au lage.
Neu
he aus-
gegeben
on
O,
Sch ade
mi
bo anischen
Bei égen
on
A.
Engle ,
Be lin,
1902.
24.
J.
Hoops,
Reallexikon
de
ge manischen
Al e umskunde,
1,
S assbu g,
1911.
25.
T.
HE.
Ka s en,
Indoge manische
Fo schungen,
26,
236-58,
S assbu g
(1909).
26.
B.
H.
Koc easuunkuii,
Pyccko-nu osckue
sgbikosble
caa3H
10
C/lOBapHEIM
Ma-
TeépHaslaM
JHTOBCKO O
a3bika,
JlenHH pag,
1953
( ank ai is).
27,
P.
K e schme ,
Zei sch i
ii
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge manischen
Sp achen,
29,
381-483,
Gii e sloh
(1888).
28,
L,
k.
2d.
=
J.
Baléikonis,
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
2,
Kaunas,
1947,
29.
J.
Loewen hal,
A chi
ii .
sla ische
Philologie,
37,
377-94,
Be lin
(1920).
30.
J.
Loewen hal,
Zei sch i
ii
sla ische
Philologie,
7,
406-8,
Leipzig
(1930).
31.
K.Loko sch,
E ymologisches
Wé e buch
de
eu opdischen
(ge manischen,
o-
manischen
und
sla ischen)
Wé e
o ien alischen
U sp ungs,
Heidelbe g,
1927.
32.
V.
Machek,
Ceskd
a
slo ensk4
jména
os lin,
P aha,
1954,
33.
V.
Machek,
Lingua
Posnaniensis,
2,
145-161,
Poznan
(1950).
34.
A.
Meille ,
E udes
su
Pe ymologie
e
le
ocabulai e
du
ieux
sla e,
Pa is,
1902,
35,
G.
Meye ,
E ymologisches
Wo e buch
de
albanesischen
Sp ache,
S assbu g,
1891,
36,
F.
Miklosich,
E ymologisches
Wé e buch
de
sla ischen
Sp achen,
Wien,
1886,
%
37,
G.
H.
F.
Nesselmann,
Wo e buch
de
li auischen
Sp ache,
Kénigsbe g-
1851.
38,
JI.
Hugepae,
Cnasauckue
xpepuoc u,
Mocksa,
1956.
72
39,
M.
Niede mann,
Tau a
i
Zodis,
2,
438-44,
Kaunas,
1924.
40.
J.
O ebski,
Wschodnioli ewskie
na zecze
we eckie,
3,
K akéw,
1932.
41,
A.
Rose i,
In luen a
limbilo
sla e
me idionale
asup a
limbii
omane
(sec.
VI-XII),
Bucu es i,
1953.
42,
Ph.
Ruhig,
Li auisch-Deu sches
und
Deu sch-Li auisches
Lexicon,
Koenigsbe g,
1747.
43, O.
Sch ade ,
Reallexikon
de
indoge manischen
Al e umskunde,
1,
Be lin,
1917,
44,
J.
Seh
we s,
Sp achlich-kul u his o ische
Un e suchungen
o nehmlich
iibe
den
deu schen
Ein luss
im
Le ischen,
Leipzig,
1936.
45.
P .
Ska dZius,
Die
sla ischen
Lehnwé e
im
Al li auischen,
Kaunas,
1931.
46.
F.
S awski,
S ownik
e ymologicazny
jezyka
polskiego,
1,
K akéw,
1952-6.
47,
P.
Sna skis,
Vado as
Lie u os
TSR
augalams
pazin i,
Vilnius,
1954,
48.
W.
Swedé ski,
Ac a
Socia a is
Bo anico um
Poloniae,
3,
N .
2,
242-52,
Wa szawa
(1926).
49.
C.
Szy wid,
Dic iona ium
ium
lingua um,
Quin a
edi io,
Vilnae
MDCCXIII.
50.
M.
Vasme ,
Russisches
e ymologisches
Wé e buch,
1-3,
Heidelbe g,
1950-7.
:
51.
J.
Wacke nagel,
Zei sch i
ii
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge manischen
Sp achen,
43,
277-98,
Go ingen
(1910).
52,
A.
Walde,
La einisches
e ymologisches
Wé e buch,
Heidelbe g,
1910.
53.
F.
L.
K,.
Weigand,
Deu sches
Wé e buch,
1,
Giessen,
1909.
0
HPOMCXO)KJEHHM
HA3BAHHH
HEKOTOPbIX
PACTEHHM
B
BAJITHHCKHX
S3bIKAX
A.
HW.
CABAJIAYCKAC
Pesawme
Y«pon
(Ane hum
g a eolens)
Yxpon
sBsAeTCA
aBHO
USBECTHbIM
KyJIbTYPHbIM
pacTeHHeM.
B
nuyoespo-
MelHCKUX
s3bIKaX
BCTPeyalOTCA
pasHble
HaSBaHHA
S9TOTO
pacTeHHA.
CanapancKne
auiku
HMeIoT
OOulee
HasBaHue
yKpona
(pyccK.
yKpon,
yKp.
Kpin,
yell.
kop
u
ap.).
Tpoucxomsen e
JanHo o
HasBaHus
HescHoe.
BepHee
BCe o,
OHO
HMeeT
TOT
Xe
KOpeHb,
ITO
H
C/laBAHCKOe
HasBalHHe
KpanMBb!
(pyccK.
Kpanuea,
welll.
kop i a,
Gon .
Konpuea
4
p.).
JIu opub!
HasBaHHe
yKpona
(A dpas)
MOSaHMCTBOBaIH
y
C/laBAH,
CkOpee
Bce o
y
MOAKOB.
5
V3
noabeKo o
si3blKa
STO
Ha3BaHHe
Nonalo
H
B
HeKOTOPBIe
AMaJIeKTbI
NaTbillicko o
A3bIKa
(R opas).
Ho
Boo6uje
B
MaTbILICKOM
A3bIKe
yno pe61seTcA
HagBaHe
YKpona
HeMelKo o
npoucxoxyenua
(dille),
Vno ga
Takoe
HasBaHHe
(dilé,
dilu é)
oOSuapy>XuBaeTCA
H
B
AHTOBCKOM
‘3bIKe.
O
HassanuM
yKpona
B
ApeBHenpyccKom
s3biKe
YTO
HHOyAb
onpezenéHHo o
CKa3aTb
TPyAHO.
13