Dėl kai kurių baltų kalbų augalų pavadinimų kilmės

bob o e Ve Ke AnbyB Os ic¥ Ro0.SK-b AUS: LM Ack, U Bish Tle VO S71) SOR MeO Ki Si Ee APRA D ED M)-Iicd) A DEL KAI KURIU BALTU KALBU AUGALU PAVADINIMY KILMES A, SABALIAUSKAS K apas (Ane hum g a eolens) 1, K apas y a senas kul i inis augalas. Jo é yné eikiausiai y a Pie iné Eu opa (plg. O. Sch ade , Reall., 1,344; J. Hoops, Reall., 1, 468). K apus gydymui jau a oje seno és egip ie iai. Galimas daik as, kad augino juos i heb ajai (plg. G. Buschan, 147). 2, Ide. kalbose ap inkame j ai iy Sio augalo pa adinimy. Seno és g aikai | ji adino g y o . Sis Zodis mégin as sie i su g . g epo¢ ,, éjas, d elkimas‘. Ta iau j g aiky kalba jis galéjes pa ek i i i8 Azijos a Egip o (plg. E. Boisacq, D. é . , 62). I8 g aiky sis pa adinimas pa eko j lo yny kalba — ane hum, i8 Cia p anc, ane (h). Ki a dalis omany kalby u i k apo pa adinima, kilusj i8 lo , eniculum (plg. A. Walde, E . Wb., 282): i . indcchio, po . uncho, isp. hi- nojo, 0 aip pa p ance, enouil, angl. ennel. Rumunai i molda ai u i él ki- okj pa adinima: um, md d , mold. mspap. Tas zodis ap inkamas i albany kalboje — ma dq ,,Feniculum o icinale“. Siy ZodZiy Sal inis y a lo . ma a h um (plg. G. Meye , E . Wb., 259-60). Ge many kalbos u i él ki a, neaiskios kilmés k apo pa adinima: sen. ok, auké . ci//i, id. ok. auké . ille, ok; Dill, ang). dill, dan. dild, ’ ed, dill, no . dill, 18 ge many sis Zodis pa eko i j kai ku ias suomiy-ug y kalbas: es . sill, suom. zilii (plg. JI. Xaxysunen, 2,55). 3, Sla y kalbos u i aip pa isai ski ingag nuo anks iau miné y k apo pa adinima; ssl. kop s, us. yxpon, ykponuxa, xpon, Konep (B. Hanb, 2, 198; 4,485), bal . xpon, uk . «pin, bulg. Konop, se b.—ch . Kénap, ek. op , slo k. kope , lenk. kop , auk8 . luz. Rop?ik (plg. F. Miklosich, E . Wb., 1293 E. Be neke , E . Wb., 564). Dél Sio ZodzZio kilmés y a j ai iy nuomoniy. A, Mejé (E ud., 409) ji laiko skoliniu, a iau Sal inio nenu odo. Ki i kalbininkai mano 8 Zodi esan sla i8- kos kilmés, F. Miklosi ius (E . Wb., 129) su miné u k apo pa adinimu sieja dilgélés pa adinima: us, xpanuea, bulg. xonpuea, ek, Rop i a, lenk. pok zywa i k . Taip pa p ie Sios g upés jis linkes sie i i ssl. Rop ina, bulg. Konpuxa »silkas“. Toliau jis Siuos ZodZius, Zinoma, pi miausia k apo pa adinima, ly- gina su lie . k epé i, kudpas, la . kipé , k ép , k épé , k épes. Seman iniu po- Zi i iu oksai lyginimas isai jimanomas, be one iniu sunku jj pa eisin i. Fo- 5. Kalbo y os klausimai II, 65 ne i8kai labai pag js as 8io k apo pa adinimo siejimas su miné u dilgélés pa- adinimu. Cia ap inkame i abiems ZodZiams bidinga p iebalsiy pe s a inéjima. Tokiam F. Miklosi¢iaus lyginimui linkes p i a i i E. Be neke is (E . Wb., 564-5). Jo manymu, *kop o, *k op d i8 p adZios u éjo eik8 i ,,dilgéle“. Ka- dangi i dilgélé a ojama mais ui, 0 aip pa liaudies medicinoje, ai i8 jos sa o a da galéjo gau i i ki as augalas, bii en , k apas. Analogiska a si ikima jis nu odo su Zodziu bo sco. Ta iau, u bi , negalima eig i, kad ai ba y isai analogi’kas ei8kinys. Cia ienas augalas pakei é ki o unkcijas i pe émé pa adinima, o k apas i dilgélé eikiausiai pe daug ski ingi augalai, kad galé y pakeis i ienas ki o unkcijas. V. Machekas (Ros ., 165) da ki aip ai8kina Sio k apo pa adinimo kilme. Jo nuomone, ai y a sla iska Saknis. Sj k apo pa adinima jis da sieja su us. Kponuso ,,Oenan he phelland ium“, lenk. k opid o, us. (0) Kpon, ykpon ,, e - dan is anduo“. Vadinasi, pi miné Sios Saknies eik8mé bii y ,, i i‘, 0 Zo- dziai k ops, kop , k opidlo eigke augalus i imui. Jeigu eisinga 8i e imologija, ai k apai bii y ieni seniausiy Zmogaus a o y kul i iniy augalu. V. Machekas Ros ., 165) aip i a’o: ,,Ane hum —jedna z nejs a sich pés o anych os lin“ Tagiau i Sis aiSkinimas labai abejo inas. Pi miausia, be Sio lyginimo né a jo- kiy ki y a gumen y, kad k apas bii y oksai jau sa o s a bumu i senumu i8- -siski ian is augalas, An a e us, ZodZio yxpon eikiausiai negalima a ski i nuo eiksmazodzio xponumb (plg. A. Meille , E ud., 219). Be o, jeigu k a- pas bii y bu es oksdi s a bus i senas augalas, ai Sis jo pa adinimas u é y bi i ap inkamas, gal bi , i ki ose ide. kalbose, uo a pu kai daba jj u i, uk sla ai. ; Tokiu biidu sla igka k apo pa adinima kol kas enka laiky i neaigkios kil- més ZodzZiu. IS sla y kalby Sis k apo pa adinimas pe éjo i j ki as kalbas: alb. kopé , eng. kapo . Vélesniais laikais i usy kalbos jj ga o ki os Ta yby Sajungos au y kalbos: ba’k. yxpon, mok’. yxpon, kazach. yxpon, bu .-mong. yxpon, ose , yxpon, e enk. yxpon, cu , yxpon, uy. yKpon i k . 2 4, Lie u iSkas Sio augalo pa adinimas k d@pas aip pa y a skolin as iS sla y.. J lie u iy kalba as Zodis eikiausiai pa eko i8 lenky kalbos (pig. A. B iickne , Fw., 96; P . Ska dZius, Lw., 109; E. F aenkel, E . Wb., 288). Randame jj jau i K. Si ydo Zodyne (Di., 104). Ap inkamas jis i isose lie u iy kalbos a mése. I§ lenky kalbos paskolin as i La galés la iu a mése ap inkamas k opas (Summen , 153; plg. E. F aenkel, E . Wb., 288). 5. La iy kalboje daugiausia a ojamas k apo pa adinimas dille. Jis ap- inkamas jau XVII a. la iy kalbos paminkluose: G. Mancelis (Ph as. le ., XVI) aSo ,,Dillen, Dilles“, J. Langijas (Wb., 27) ,,Dilles, Dill, he ba‘. Taip i Gliuko biblijos e ime andame: ,,juhs dohdah o desmi u Teesu no Meh- ehm, Dilles un Kimmines“ (plg. J. Sehwe s, 305). La iai 8{ k apo pa adi- nimq ga o i§ okieciy kalbos. I8 okie¢iy as Zodis pa eko i j lie u iy kalba: dilé (L. k. Zd., 2,375), dilu é (L. k. Zd., 2,381; J. Dagys, 23), Ta iau lie u iy kalboje jis labai e ai e a ojamas, 66 6. Seno és p iisy kalbos paminkluose k apo pa adinimo ne andame. Tie- sa, andame p siska ie o a dj C api en (G. Ge ullis, O ., 71), ku is eikiausiai suda y as i8 K ape ( oks p iisiskas asmen a dis) i p iesagos -i -. Lie u iy kal- boje aip pa ap inkame pa a des K apdi is, K aépas, Ta iau sunku nus a y i, a Sie asmen a dZiai kile i8 k apo a do, a i8 ku io ki o Zodzio, 7. Taigi ide. kalbose ap inkame daug k apo pa adinimy. Sla y kalbos u i bend a, neaiSkios kilmés k apo pa adinima. I8 lenky kalbos 8j k apo pa- adinima ga o lie u iai i kai ku ios la iy kalbos a més. Siaip la iy kalboje a ojamas okiskos kilmés k apo pa adinimas. Ka ais ap inkamas jis i kai ku iuose lie u iy kalbos paminkluose. Apie seno és p iisy kalba nieko ik a negalima pasaky i. Kmynas (Ca um ca i) 1, Kmynai jau senais laikais bu o gausiai a ojamas p ieskoninis auga- las. Diosko ido (De ma . med., 3, 61) nuomone, ge iausius kmynus iSaugin- da e egip ie iai, ypa Nilo del os gy en ojai (plg. G. Buschan, 148). Hipok a as abisiniskus kmynus adina iesiog ka ali8kais — xju oy Bac d xdy (plg. V. Hehn, 206). Cia eikiausiai u ima gal oje kmyny igis Cuminum Cyminum. Eu opoje daugiausia i&pli usi kmyny iSis Ca um ca i. Sio au- galo séklos jau ap inkamos S eica ijos Robenhauzo sijiniy gy en ie iy iska- senose (plg. G. Buschan, 149). Seno és sla ai kmynus a oda e apeigose, p iiman naujagimj ji sa o bend uomene (plg. JI. Hugepae, 183). Kazkas panaSaus j suangléjusig kmyno sékla as a a p ki y g iidy Gab ieliskiy piliakalnio i8kasenose (plg. W. Swede ski, 245). Ta iau dél ki y i esniy duomeny iikumo jokiy ig ady apie kmyny auginimg o me o Lie u oje pada y i negalima. 2. Daugumas ide. kalby u i a pa i kmyno pa adinima, ku j jos daz- niausiai skolinimo keliu ga usios iena i8 ki os. G aiky kalbos kmyno pa adinimas xJp yoy eikiausiai skolinys i§ semi y kalby, plg. heb . kammén, a am. kamménd, asy . kamdnu i k . (plg. O. Sch ade , Reall., 1, 655). Lyginan giuos semi y kalby kmyno pa adini- mus su g aikiSkuoju, j akis k in a am ik as okalizmo nea i ikimas, odél kai kas, pa yzdziui P. K e Sme is (KZ, 29, 440-1), linkes 3ia nuomone abe- jo i. Jis su miné ais y ic iSkais kmyno pa adinimais sieja g . oxapw ia Salia xgpwy (lo . scammonia) ,, okia ijokliy i8is“. Ta iau eikia pasaky i, kad se- nyju y ie isky skoliniy okalizmas daznai nesu ampa, odél, a odo, isai pag is ai daugumas kalbininky g . xdp o laiko bend agakniu Zodziu su mi- né ais semi y kalby kmyny pa adinimais (plg. O. Sch ade , Reall., 1, 655; K. Loko sch, E . Wb., 84; Weigand, 1, 1169; E. Be neke , E . Wb., 681; V. Machek, Ros ., 157; A. B iickne , S . e ., 239). IS g aiku sis kmyno pa adinimas pa eko j lo yny kalba — cuminum, 0 i8 ia j ai iais keliais { ge many i omany kalbas: sen. ok. auké . kumil < ku- min, id, ok. auk8 . kumin, yok. .Kiimmel, angl, cumin, S ed. kummin, dan. kémmen, oland, komijn, i . comino, isp. comino, po . cuminho, um. chimen, 67 mold. kimex. Taip pa Sis zodis a kelia o i j ki as Eu opos kalbas: eng. kémény, suom. kumina (plg. T. E. Ka s en, IF, 26,249), es . kddmen i k . 3, Sj kmyno pa adinima u i i sla y kalbos: ssl. Ajumind, us. maun, KMUH, mumon, Kumun (B. Ila b, 4,408), bal , Kuen, uk . kmun, Sek, Rmin, se b.-ch . Kémun, lenk. kmin, slo én. kumin, kum, cimin (plg. F. Miklosich, E . Wb., 117; E. Be neke , E . Wb., 681). Kaip ma ome, sla y kalbose ap- inkami j ai iis one iniai Sio Zodzio a ian ai. Jie paaiskinami Sal inio, i§ ku- io bu o paskolin i, ski ingumu a ba a si ado jau sla y kalby di oje. 4. Bal y kalbose aip pa andamas Sios Saknies kmyno pa adinimas, J jas jis pa eko i gi j ai iais keliais. Lie u iy kalbos a mése i aS o paminkluose pasi aiko j ai iis Sio pa adi- nimo one iniai a ian ai: kmjnas, akminas, ikminas, k ¥nas, kni nas, kiminas, kimelis, kimulis, kémelis, kemelys (plg. J. Dagys, 74). Va ojama li e a ii inéje kalboje i labiausiai iSpli usi a mése y a o ma kmynas. Ji andama jau musy senuosiuose aS uose (C. Szy wid, Di., 86; M. DaukSa, P., 314). T lie u iy kalba Sis Zodis u éjo pa ek i i§ bal a usiy a ba lenky kalby (plg. A. B ickne , Fw., 95, 101; P . Ska dzius, Lw., 104; J. O ebski, Tw., 3,29). Lie u iy kalboje p iebalsiy junginys Am— né a jp as as. Todél deél leng esnio a imo km— kai ku iose a mése bu o iSskaidy as j du skie- menis, okiu biidu a si ado o mos: akmynas (Rk, Sdk, Z , T gn), ikminas (V8k, G 2z), kim nas. Be eik isuose Zemai iuose ap inkama o ma kojnas. Si o ma kilo disi- miliacijos keliu i o mos kmjnas. Toks i m kai aliojimasis Salia ki o nosinio ga so ap inkamas i ki ose ide, kalbose: lenk. a mése swin a z <cemen a z (pig. M. Niede mann, TiZ, 2,440), i . no e o<lo . nume us, ély ojo sk . S a ana<s amana, imamsad<mimamsa (plg. J. Wacke nagel, KZ, 43,282). Lie u iy kalboje okj kai aliojimasi ma ome i Zodyje bez énas< bezménas <bal . 6aamex (plg. E. F aenkel, IF, 53,127). Taip pa i la iy a mése andame okios pa kilmés o ma baz anc (plg. M. A. Alksnis, FBR, 12,26). Linku os i Seduyos ajonuose ka ais pasi aiko o ma kn nas, asimiliaci- jos keliu.a si adusi i8 o mos kminas. Ry y P isijos lie u iy Zodynuose andame o ma kny ai (plg, P. Ruhig, Lex:, 1, 65; Ch . Mielcke, Wb., 1, 125; G. Nesselmann, Wb., 223). Si o ma galéjo kil i me a ezés keliu i§ o mos kujnai, plg. la . senalas; lie . sé- Jenos, la . no a : lie . nudla , la . gazo e <ga oze (plg. J. Endzelins, La. G ., 235). Kadangi gy ojoje kalboje 3i o ma nepasi aiko, ai jos a si adimas miné uose Zodynuose méginamas aiskin i i ki okiu bidu. Si o ma andama ank as iniame D. Kleino Zodyne (=Lexicon Li huanicum in usum eo um..., plg. G. Ge ullis, KZ, 50, 233). Ten ji galéjo bi i ne- eisingai uZ aSy a ie oje Roynai, o i$ Gia pa ek i i j ki us Zodynus (plg. P . Ska dzius, Lw., 105). Fo mos su o man u -/- j lie u iy kalba pa eko i§ okie iy kalbos, ka aizdziai odo i Sio ZodZio geog a ija (Kb , V b, Nm, Sd , Gl, Pl , Sn , G 3). G. Neselmano zodyne (Wb., 353) Salia o mos laukkmynai ap inkame 68 i o ma laukkimmélei. Tai e iniai i8 ok. Feldkiimmel (plz. K. Alminaus- kis, 78). 5. La iy kalboje aip pa andameé os pa ios Saknies kmyno pa adini- mag. Ta mése bei ki uose kalbos paminkluose ap inkame j ai iy 3io pa adi- nimo a ian y: kimene, Rimins, Rimens (EM, 2, 381; BH, 1, 703), kimenis (EH, 1, 703), imans (EH, 1, 702), imuni (EH, 1, 703), kimele (EM, 2, 381), kémele (EM, 2, 373), Ré meles (EM, 2, 376), kiemeles (EM, 2, 390), Rinepes (EM, 2, 382). Fo ma kimene j la iy kalba galéjo pa ek i i& okiediy kalbos, plg. ok, cimin, a ba i§ usy kalbos (plg. EM, 2, 381). J. Zé e is (306) linkes jq lai- ky i skoliniu iS usy. Kmyno pa adinimui su o man u -/- Sal inis bu o okie iy kalba. Fo ma kimeles jau andame G. Mancelio Zodyne. Fo mos émele, kiemele eikiau- sidi-kilusios i8 ok. Zem. kdmel (plg. J. Sehwe s, 66, 306; EH, 1, 707). Fo ma é meles eikiausiai y a kilusi i8 émeles, isp audzian p iebalsj . Toks jsp audimas a p balsio i p iebalsio, ypa¢ skoliniuose, pasi aiko j ai- iose kalbose, ka ais ap inkame jj i la iy kalbos a mése: iegd inis < iegd nis, mé elis < mé elis, ka sis < kasis, pa aga < pd aga, paé glis < paeglis (plg. J. Endzelins, KZ, 44, 60; La. G ., 237-8). ' Gana keis a o ma kinepes, Ji eikiausiai a si adusi Zodziy kanepes ,,ka- napés“, sinepes ,,ga s yCios j akoje. Bidinga, kad zodis inepes i ei’kia ie- nu kmynus, ki u — kanapes, o da ki u — ga s ycias (plg. EM, 2, 382). Kaip ma ome, bal ai i sla ai u i os pa ios Saknies, s e imos kilmés kmyno pa adinimus. Sis pa adinimas j pas a asias kalbas pa eko j ai iais ke- liais. Dalis bal y kmyno pa adinima ga o i8 sla y, dalis — i§. ge many. Apie kmyno pa adinima seno és p iisy kalboje. né a jokiy Ziniy. K ienas (Cochlea ia a mo acia) 1, A. de Kandolis (43, 553) sio augalo é yne jaiko Ry ine Eu opa. Juo- dosios j i os pak aS iuose auga laukiniai k ienai. Sulaukéjusiy k ieny ka ais galima ap ik i i Lie u os bei La ijos e i o ijose (plg. P. Sna skis, 381; P. Galenieks, 2,344). Apie gio augalo a ojima seno éje ik y ziniy iiks a. P. Hinho nas sa o ,,His o ia le ica‘‘ (35) nu odo, kad la iai p ieskoniniy augaly ne a oja (plg. J. Sehwe s, 305).1 2. Ide. kalbose ap inkama j ai iy k ieno pa adinimy. Ta iau sie pa adi- nimai da%niausiai né a seni, gau i i8 kaimyniniy kalby a ba, palygin i, nese- niai suda y i sa ose kalbose sudu iniai ZodZiai, ku iy ienas komponen as eiSkia ku j no s ki a augala, daZniausiai ,, idika‘‘, plg. po . abano de ca alo ( abano ,, idikas“, ca alo ,,a klys‘), angl. ho se- adish, 8 ed. peppa o (peppa »pipi as“) (iS ku suom. pipa uu i), yok. Mee e ich. S ediskas Sio augalo pa- adinimas odo, kad pipi us S edai u éje pazin i anks iau negu k ienus. 3. Sena k ieno pa adinima u i sla y kalbos: ssl. ch énd, us. xpex, bal . XpaH, uk . xpix, bulg. xpan, se b.-ch . xpex, slo én. h én, éek. ken, 1 Ta iau P, Einho nas ia galéjo u é i gal oje i8 ay k aS y impo uojamus p ie- skoninius augalus (pipi us i k .). 69 sen. Gek. ch7én, slo k. ch en, lenk. ch zan, auk& . luz. kh én, Zem. luz. Rsén, polab. ch on (plg. F. Miklosich, E . Wb., 90; E. Be neke , E . Wb., 402; A. Bygunosuy, 1,91; M. Vasme , E . Wb., 3,271; F. S awski, She ., 1,84). Sio pa adinimo kilmé j ai iai mégin a aiskin i, Tadiau ie aiskinimai kol kas y a labai nej ikimi. J. Lio en alis (A sIPh, 37,384) labai di b inai mégino a s a y i ide. p oly es *ke dind-s, *(s)ke dind-s, *kse dind-s, siedamas jas su sk . ksd d-h ,,deginan is, édas‘‘, lo . se esco ,,dzio inu‘, Taip pa ne ykes jo méginimas (Z slPh, 7,407) sie i 8 k ieno pa adinimg su oland. sch ijnen »pe sé i, degin i. Jei seman iniu a z ilgiu sie lyginimai i mo y uo i, ai one iskai jie sunkiai jmanomi. Dél ki y panagiy aiskinimy plg. M. Vasme , E . Wb., 3,271; F. S awski, S e ., 1, 84. Tos pa ios Saknies kaip sla iskasis k ieno pa adinimas eikiausiai y a i g . xepgi . Sj Zodj jau mini Teo as as. Jis (IX, 15,5) a8o: ,,...augalus, ku iuos ieni adina laukiniais idikais (S¢ga o dygia ), ki i gydy ojai — he- din (plg. O. Sch ade , Reall., 2,55), I g aikai, i sla ai 8j k ieno pa adini- ma galéjo gau i i8 kokios no s y y kalbos (plg. V. Machek, LP, 2,158; Ros ., 66). Ig sla y miné as k ieno pa adinimas j ai iais keliais pa eko j ki as kalbas: id. ok. auks . k én, k éne, p anc. c an, makedonie iy um. (a oman) h eanu, daky um. (daco oman) h ean (plg. A. Rose i, 44), mold. xpax i k . Vélesniais laikais i8 usy kalbos Sis Zodis pa eko j daugelj ki y Ta ybu Sajungos kalby: e z. xpéx, bask. Kepan, adz. xpex, kazach. xpen, lezg. xpen, -ose . xpex, bu .-mong. xpe , a a . xpen, Cu . xépen, u . xpex i k . 4. I§ sla y oks k ieno pa adinimas pa eko i j bal y kalbas. Sj Zodj jau andame K. Si ydo Zodyne (Di., 27). J lie u iy kalba jis galéjo pa ek i i$ usy a ba bal a usiy kalby (plg. P . Ska dzius, Lw., 110; A. B iickne , Fw., 97; J. O ebski, Tw., 3,26; B. HW. Koc eabuuykuli, 218). Toks k ieno pa adinimas (k iénas) ya ojamas isose lie u iy a mése. PaZis a ji i La galés la iy a més (plg. P. Galenieks, 2,344). 5. Ta iau Siaip la iy a mése i li e a ii inéje kalboje a ojamas ki as, ne sla iskos kilmés k ieno pa adinimas, Ta mése i j ai iuose kalbos pamink- luose pasi aiko j ai iy Sio pa adinimo a ian y: md u ks (EM, 2,584), mé - u ks, mé a u ks (EM, 2,620), mé ( )uks (EH, 1,809), ma akas (EM, 2,583), ma aka (J. Endzelins, La. G ., 76). Sie Zodziai y a skoliniai i§ okie iy kal- bos, ik an asis odZio komponen as iS e s as (plg. J. Schwe s, 78). Fone i- nis j ai a imas aigkinamas Sal inio, i8 ku io bu o Zodis paskolin as, j ai umu ( ok. Zem. mah eddick, id. ok. Zem. me eddich) a ba paki imais jau la iy kalbos di oje. D i pasku iniosios o mos kilusios asimiliacijos keliu. Tokia balsiy asimiliacija bal y kalboms y a isai neip as a, odél, galimas daik as, kad ia y a lybiy kalbos j aka (plg. J. Endzelins, La. G ., 76). La iy kalboje andame Sios Saknies k ieno pa adinima, ku an asis Komponen as né a iS e s as — mé dikis (EM, 2,618; J. Sehwe s, 299). Sie k ieno pa adinimai andami jau XVII a. la iy kalbos paminkluose. G. Mancelis (Ph as, le . XVI) a8o ,,Me e ich, Swa i Ru ki, Mah a — Ru - ki, J. Langijas (Wb., 114) — ,,Mah u ki, Mee e ig, Sons heissen sie swah i Ru ki (plg, J. Sehwe s, 299), 70 Ap inkamas Sios Saknies k ieno pa adinimas i be an ojo komponen o zymiy — md ene (EH, 1,792). 6. Pe ziii éje k ieno pa adinimus, ma ome, kad sla y kalbos u i sena, neaikios kilmés k ieno pa adinima. Sis pa adinimas y a pa ekes i j ki as ide., jy a pe i ij bal y, kalbas. Randamas jis lie u iy a mése i nedideléje La galés la iy a miy dalyje. Ki os la iy a més u i okiskos kilmés sudu - inj k ieno pa adinima, daZniausiai su i& e s u an uoju komponen u. Apie k ieno pa adinima seno és p iisy kalboje né a jokiy Ziniy. alb. —albany angl. —angly a am, —a améjy asy . —asy q auks , —auks aiciy a a .—a a y bal . — bal a usiy ba8k, — baski y bulg. — bulga u bu .-mong. — bu ia y-mongoly éek. —Ceky guy, —Cu asy dan. —dany e z, —e zios es . —es y e enk. —e enky g . —g aiky heb . —heb ajy ide. —indoeu opie iy isp. —ispany i , i aly kazach, —kazachy la . —la iu lenk. —lenky lezg. —lezginu lie . —lie u iy lo . —lo yny luz, —luziéény (luzicy) moks. —mokéos mold. —molda y no . —no egy. oland. —olandy ose . —ose iny polab.—polaby SANTRUMPOS po . —po ugaly p anc, —p ancizy um, — umuny us. — usy sen. —Seno és se b.-ch y. —se by-cho a y sk . —sansk i o slo én. —slo ény slo k. —slo aky ssl,—seno és sla y suom, —suomiy S ed. —S edy adz, — adziky u . — u ing uk . —uk ainie iy eng. — eng y id. — idu io ok. — okieciy Zem.—Zemai iy TS ‘Gl—Gelgaudiskis, Sakiy . G —G iikabidis, Naumies io . G iz —G iZiai, Joniskélio . Kb —Kyba ai Nm —Kudi kos Naumies is Ply —Pil iskiai, Vilka i8kio . Rk —Rokiskis Sdk—Sudeikiai, U enos . Sd —Suda gas, Sakiy . Sn —Sin au ai, Kudi kos Naumies io , T gn —Tau agnai, U enos , V b—Vi balis, Kyba y . V8k —Vaskai, Linku os . Z —Za asai 71 LITERATURA 1. M. A, Alksnis, Filologu bied ibas aks i, 12, 26-48, Riga (1932), 2. K, Alminauskis, Die Ge manismen des Li auischen, Kaunas, 1935. 3. E. Be neke , Sl. isches e ymologisches Wé e buch, Heideloe g, 1908-13, 4, E, Boisacgq, Dic ionai e é ymologique de Ja langue g ecque, Heidelbe g-Pa is. 1916. 5. A. B iickne , Die sla ischen F emdwé e im Li auischen, Weima , 1877. 6. A. B iickne , S ownik e ymologiczny jezyka polskiego, K akow, 1927, 7. A. Byxzuaosua, Mepsobn anie cnapane, 1, Kues, 1878. 8. G. Buschan, Vo geschich liche Bo anik de Cul u - und Nu zp lanzen de: al en Wel au G und p dahis o ische Funde, B eslau, 1895. 9. A. De Candolle, De U sp ung de Cul u p lanzen, Leipzig, 1884. 10. J. Dagys, Lie u iskas bo anikos Zodynas, Kaunas, 1938, 11. B. ann, Tonxosui cnosapp 2xxuBo o BeIMKOpyccko o A3bIKa, 1-4, Mocksa, 1955. 12, DaukSos Pos ilé, o og a uo inis leidimas, Kaunas, 1926. 13, J. Endzelins, La ieSu alodas g ama ika, Riga, 1951. 14, J. Endzelin, Zei sch i ii e gleichende Sp ach o schung au dem Gebie e de indoge manischen Sp achen, 44, 46-69, Go ingen (1911). 15. EH= J. Endzelins, E. Hauzenbe ga, Papildinajumi un labojum' K. Miilenbacha La ieSu alodas a dnicai, 1-2, Riga, 1934-46. 16. EM= J. Endzelins, K. Miilenbacha La ie§u alodas a dnica, 1-4, Riga, 1923-32. 17. E. F aenkel, Li auisches e ymologisches Wé e buch, Heidelbe g, 1955-8, 18, E, F aenkel, Indoge manische Fo schungen, 53, 123-34, Be lin-Leipzig (1935). 19, P. Galenieks, La ijas PSR lo a, 2, Riga, 1955. 20. G. Ge ullis, Die al p eussischen O snamen, Be lin-Leipzig, 1922. 21. G. Ge ullis, Zei sch i ii e gleichende Sp ach o schung au dem Gebie e de indoge manischen Sp achen, 50, 233, Gé ingen (1922). 22, JI. Xakyanuen, Passu ue w c pyx ypa duncKo o agnixa, 2, Mocksa, 1955. 23. V. Hehn, Kul u p lanzen und Haus hie e in ih em Ube gang aus Asien nach G iechenland und I alien sowie in das iib ige Eu opa. Sieben e Au lage. Neu he aus- gegeben on O, Sch ade mi bo anischen Bei égen on A. Engle , Be lin, 1902. 24. J. Hoops, Reallexikon de ge manischen Al e umskunde, 1, S assbu g, 1911. 25. T. HE. Ka s en, Indoge manische Fo schungen, 26, 236-58, S assbu g (1909). 26. B. H. Koc easuunkuii, Pyccko-nu osckue sgbikosble caa3H 10 C/lOBapHEIM Ma- TeépHaslaM JHTOBCKO O a3bika, JlenHH pag, 1953 ( ank ai is). 27, P. K e schme , Zei sch i ii e gleichende Sp ach o schung au dem Gebie e de indoge manischen Sp achen, 29, 381-483, Gii e sloh (1888). 28, L, k. 2d. = J. Baléikonis, Lie u iy kalbos Zodynas, 2, Kaunas, 1947, 29. J. Loewen hal, A chi ii . sla ische Philologie, 37, 377-94, Be lin (1920). 30. J. Loewen hal, Zei sch i ii sla ische Philologie, 7, 406-8, Leipzig (1930). 31. K.Loko sch, E ymologisches Wé e buch de eu opdischen (ge manischen, o- manischen und sla ischen) Wé e o ien alischen U sp ungs, Heidelbe g, 1927. 32. V. Machek, Ceskd a slo ensk4 jména os lin, P aha, 1954, 33. V. Machek, Lingua Posnaniensis, 2, 145-161, Poznan (1950). 34. A. Meille , E udes su Pe ymologie e le ocabulai e du ieux sla e, Pa is, 1902, 35, G. Meye , E ymologisches Wo e buch de albanesischen Sp ache, S assbu g, 1891, 36, F. Miklosich, E ymologisches Wé e buch de sla ischen Sp achen, Wien, 1886, % 37, G. H. F. Nesselmann, Wo e buch de li auischen Sp ache, Kénigsbe g- 1851. 38, JI. Hugepae, Cnasauckue xpepuoc u, Mocksa, 1956. 72 39, M. Niede mann, Tau a i Zodis, 2, 438-44, Kaunas, 1924. 40. J. O ebski, Wschodnioli ewskie na zecze we eckie, 3, K akéw, 1932. 41, A. Rose i, In luen a limbilo sla e me idionale asup a limbii omane (sec. VI-XII), Bucu es i, 1953. 42, Ph. Ruhig, Li auisch-Deu sches und Deu sch-Li auisches Lexicon, Koenigsbe g, 1747. 43, O. Sch ade , Reallexikon de indoge manischen Al e umskunde, 1, Be lin, 1917, 44, J. Seh we s, Sp achlich-kul u his o ische Un e suchungen o nehmlich iibe den deu schen Ein luss im Le ischen, Leipzig, 1936. 45. P . Ska dZius, Die sla ischen Lehnwé e im Al li auischen, Kaunas, 1931. 46. F. S awski, S ownik e ymologicazny jezyka polskiego, 1, K akéw, 1952-6. 47, P. Sna skis, Vado as Lie u os TSR augalams pazin i, Vilnius, 1954, 48. W. Swedé ski, Ac a Socia a is Bo anico um Poloniae, 3, N . 2, 242-52, Wa szawa (1926). 49. C. Szy wid, Dic iona ium ium lingua um, Quin a edi io, Vilnae MDCCXIII. 50. M. Vasme , Russisches e ymologisches Wé e buch, 1-3, Heidelbe g, 1950-7. : 51. J. Wacke nagel, Zei sch i ii e gleichende Sp ach o schung au dem Gebie e de indoge manischen Sp achen, 43, 277-98, Go ingen (1910). 52, A. Walde, La einisches e ymologisches Wé e buch, Heidelbe g, 1910. 53. F. L. K,. Weigand, Deu sches Wé e buch, 1, Giessen, 1909. 0 HPOMCXO)KJEHHM HA3BAHHH HEKOTOPbIX PACTEHHM B BAJITHHCKHX S3bIKAX A. HW. CABAJIAYCKAC Pesawme Y«pon (Ane hum g a eolens) Yxpon sBsAeTCA aBHO USBECTHbIM KyJIbTYPHbIM pacTeHHeM. B nuyoespo- MelHCKUX s3bIKaX BCTPeyalOTCA pasHble HaSBaHHA S9TOTO pacTeHHA. CanapancKne auiku HMeIoT OOulee HasBaHue yKpona (pyccK. yKpon, yKp. Kpin, yell. kop u ap.). Tpoucxomsen e JanHo o HasBaHus HescHoe. BepHee BCe o, OHO HMeeT TOT Xe KOpeHb, ITO H C/laBAHCKOe HasBalHHe KpanMBb! (pyccK. Kpanuea, welll. kop i a, Gon . Konpuea 4 p.). JIu opub! HasBaHHe yKpona (A dpas) MOSaHMCTBOBaIH y C/laBAH, CkOpee Bce o y MOAKOB. 5 V3 noabeKo o si3blKa STO Ha3BaHHe Nonalo H B HeKOTOPBIe AMaJIeKTbI NaTbillicko o A3bIKa (R opas). Ho Boo6uje B MaTbILICKOM A3bIKe yno pe61seTcA HagBaHe YKpona HeMelKo o npoucxoxyenua (dille), Vno ga Takoe HasBaHHe (dilé, dilu é) oOSuapy>XuBaeTCA H B AHTOBCKOM ‘3bIKe. O HassanuM yKpona B ApeBHenpyccKom s3biKe YTO HHOyAb onpezenéHHo o CKa3aTb TPyAHO. 13