gipsas”
(plg.
lie.
siid-6klis
gipsiné
pus yklé”),
lie.
saud-Glis
wsmil y-
ninis
Slamu is
—
Helich ysum
a ena ium"
(Va éna)
i ,
gal
ba ,
s idé
,, oks
g ybas,
panasus
j
udmése”
(Simkaiéiai).
Fiziog a inis
e minas
sid-u a
klampyné"
y a
ienodos
da ybos
su
ki ais
lie u iy
gios
igies
e minais:
sie -u d_,,gili
upés
ie a",
ag-u d
wVandens
i8neS as
g io ys
a
giliai
iS aziné a
kelio
ie a”,
kil-ia a
yupés
slenks is",
k iok-u a_,,s au as,
k ioklys",
Tiek
bal y
oponimai,
iek
bend iné
leksika
ody y
p obal iska
*si-d-,
eiskusj
g ei¢ciausiai
pazliiges
andeniu,
Slapias,
klampus”,
i ,
u
bu ,
nea ski ina
nuo
ide.
*sii o-s3.
plg.
lie.
su us,
ssl.
sy s
,naB,
euch ",
sen,
skand.
sii
,,saue ,
scha ,
beiBend".
Bal y
si-d-
i
si- -
y a
bend aSakniai
ik
u i
ski ingus
Saknies
de-
e mina y us.
Tai
odo
i
lie,
su-d-y i,
ku is
y a
da inys
i§
Saknies
si-
su
i e a y iniu
de e mina y u
-d-.
Vadinasi,
Sidu a
—
klampyniy,
ais u,
pelkiy
k aS as.
Si okia
a do
eikémé
isai
a i inka
k aS o
a p
Moza y
eze y
i
Nemuno,
ku
i
bu o
sudu iy
e ninio
a ealo
cen as,
iziog a ine
cha ak e is ika.
M.
Rudnickio
eikale
y a
da
i
daugiau
in e p e aciju,
ku ioms
p ies-
a auja
bal is ikos
duomenys,
p z.,
bal u
senujy
sla izmy,
kai
ku iy
mig a-
cijy
ch onologijos,
bal y
p iesis o inés
e i o ijos
klausimai,
a¢iau
ai
eikalauja
daug
pla esnio
s aipsnio.
Cia
mums
upéjo
pa ikslin i
ik
da-
lykus,
susijusius
su
bal y
onomas ika,
i
pa ody i,
kaip
nea sa gu
da y i
apibend inamas
iS adas,
emian is
a si ik iniais
kalbos
duomenimis,
Vilnius
B.
Sa ukynas
DU
RUMUNY
KALBININKO
DARBAI
BALTOSLAVIKOS
KLAUSIMAIS
1,
A.
V aciu,
P oblema
comuni a ii
ling is ice
bal o-sla e,
»Romanosla ica”,
IV,
Bucu es i,
1960,
p.
87—106.
2.
A.
V aciu,
S adiul
ac ual
al
ce ce a ilo
in
domeniul
apo u ilo
ling is ice
din e
bal o-sla é
gi
ge manicd,
,,Romanosla ica",
VI,
Bucu es i,
1962,
p.
41—47.
Rumunijos
liaudies
espublikos
ilologiniame
zu nale
,,Romanosla-
ica”
pa aukia
démesj
du
umuny
kalbininko
A i ono
V aéiu
s aipsniai
bal y
kalby
genezés
klausimais.
S aipsniuose
nag inéjamos
p oblemos
y a
i in
ak ualios.
Nuo
pa
lyginamosios-is o inés
kalbo y os
a si adimo
i&kilo
bal y
kalby
kilmés,
ie os
ki y
ide.
kalby
a pe
i
san ykiy
su
ki o-
mis
ide.
kalbomis
klausimai.
Ypaé
domino
i
ebedomina
kalbininkus
di-
delis
bal y
i
sla y
kalby
panaSumas.
Sios
p oblemos
ebeegzis uoja
i
Siandien.
RyZ ingos
pas angos
sioms,
ypac
bal y
i
sla y
kalby
san ykiy,
p oblemoms
i&sp es i
y a
dedamos
siuo
me u,
ySium
su
o ganizuojamais
*™
Alois
Walde,
Ve gleichendes
Wé e buch
de
indoge manischen
Sp achen,
B.
II,
Be lin
und
Leipzig,
1927,
p.
513.
325
a p au iniais
sla is y
kong esais.
Siy
p oblemy
ak ualuma
odo
i
kalba-
mieji
s aipsniai.'
Pi majame
s aipsnyje
A.
V aciu
liecia
bal y
i
sla y
kalby
seniausiy
san ykiy
klausima.
IS
p adziy
au o ius
iSdes o
i
ap a ia
j ai ias
kalbininku
paziii as
Siuo
klausimu.
A.
V aciu
nu odo,
kad
uz
bal y-sla y
p okalbe
bu o
daugumas
XIX
i
XX
a.
kalbininky
—
A.
Sleiche is,
A.
Po ebnia,
F,
Fo una o as,
V.
Po zezinskis,
A.
Sachma o as,
A.
Pogodinas,
A.
Ulja-
no as,
V.
Bogo odickis,
J.
Ka lo icius,
J.
Roz ado skis,
O.
Huje is,
T.
Le -
Spla inskis,
J.
O embskis,
J.
Sa a e iéius,
O.
Seme enis,
V1.
Geo gije as,
J.
Ku ilo icius,
A.
Vajanas,
P.
A uma,
M.
Loimanas,
V.
Kipa skis
i
k .
Toliau
A.
V aciu
ap a ia
A.
Mejés
koncepcija,
pagal
ku iq
bal y
i
sla y
kalbos,
pa eldéjusios
is
ide.
p okalbés
kai
ku iy
bend y
aidos
en-
dencijy,
plé ojosi
pa aleliai.
Tuo
i
paaiskinamas
didelis
y
kalby
pana-
gumas.
Siai
eo ijai
A.
V aciu
p iski ia
A.
Zeno,
V.
Me juso,
V.
MaiZiulio
i
k .
pazi as.
Kon e gencijos
eo ijos
a s o ais
s aipsnio
au o ius
laiko
J.
Endzelyna,
S.
Be n8 eina,
B.
Go nunga,
T.
Le -Spla inski,
a cheologus
bei
an opologus
V.
Henseli,
J.
Cekano ski,
K.
MoSinskj.
Pagal
Siq
eo ija
bal u
i
sla y
kalbos
kilusios
i§
ski ingy
ide.
dialek y
i
sua éjusios
ik
éliau.
Rumuny
kalbininkas mano,
kad
eisinga
y a
a
koncepcija,
pagal
ku-
iq
bal y
i
sla y
kalbos
p iklauso:
ieningai
ide.
dialek inei
s i¢iai.
Tos
koncepcijos
laikosi,
kaip
eigia
A.
V a¢éiu,
kalbininkai
J.
O embskis,
V1.
Geo gije as,
V.
I ano as,
V.
Topo o as
i
a cheologas
P.
T e jako as.
-
A ski y
kalbininky
koncepcijy
bal y
i
sla y
kalbu
san ykiy
klausimu
g upa imas
A.
V aéiu
s aipsnyje
kelia
am
ik y
abejoniy.
A odo,
kad
V.
Maiiulis
p ak iniame
y inéjime
linkes
ado au is
J.
Endzelyno
iskel-
ais
ling is inés
di e enciacijos
i
in eg acijos
p incipais.*
Tikslinga
bi u
ski i
V.
I ano o
i
V.
Topo o o
paziui as,
i$
ienos
pusés,
i
J.
O embskio
i
V1.
Geo gije o,
is
ki os.
Ma ,
J.
O embskis,
pa-
kei es
sa o
anks esnes
pazi i as®,
i
V1.
Geo gije as
nepasi enkina
bal u
i
sla y
kalby
kildinimu
is
ieno
ide.
dialek o
i
laiko bal y
i
sla y
kalbas
kilusias
i8
kalbinés
ienybés,
sa o
uozZ u
iisisky usios
i8
ide.
p okalbés.*
P iski i
J.
O embskio
i
V1.
Geo gije o
pazi i as
koncepcijai,
i inan-
éiai
bal y
i
sla y
kalby
kilme
is
ide.
ieningos
dialek inés
s i ies,
eiSkia
!
Reikia
pasaky i,
kad
Sie
s aipsniai-y a
ne
ienin eliai
Sios
isies
A.
V a iu
da bai.
Bal y
kalbos
jj
domina
jau
senokai;
ai
odo
Sie
jo
s aipsniai:
P oblema
echilo
ela ii
ling is ice
bal o-sla e
in
discu ia
celui
de—al
IV-lea
cong es
in e na ional
al
sla is ilo ,
S udi
$i
ce ce i i
s iin i ice”,
IX,
1-2,
1958,
p.
151-164;
De
la
indo
—eu opeana
la
bal o-
sla a
—
ino a{ii
mo ologige,
,,Analele
s iin i ice
ale
Uni e si a
ii
Al
J
.Cuza“
din
Jasi",
V,
1959,
p.
115-123;
Ca ac e e
gene ale
ale
limbilo
bal ice,
,S udii
si
ce ce a i
s iin i ice*
X,
1-2,
1959,
p,
109-138.
2
Z .
jo
p aned’imo
IV-ame
sla is y
kong ese
lie u iskajj
a ian a
,,Pas abos
bal y
i
sla y
kalby
seniausiy
san ykiy
klausimu",
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai",
.
2,
1959,
p.
15.
2
2 .
,
Sla ia
Occiden alis”,
.
16,
1939—1947,
p.
448.
49.
C.
O pem6ckuh,
Caapnno-Gaa uiickoe
asbiKoBoe
eauuc so,
«Bonpoc
As -
xosnauna»,
1954,
Ne
6,
p.
43,
B.
Teop ues,
Hccaenonanna
no
cpaBHiTeabHo-ncTOpH-
“eckomy
s3 iKosHaHHiO,
Mocksa,
1958,
p.
220.
326
su apa in i
su
A.
Mejés,
neka a
eigusio
ide.
dialek u,
i8
ku iy
kilo
bal y
i
sla y
kalbos,
iden iskuma,
pazi omis.
k
V.
I ano as
i
V.
Topo o as
p iéjo
iS ada,
kad
bal y
i
sla y
a ski i
onologiniai
i
mo ologiniai
miodeliai
su ampa
i
kad
sla iskasis
modelis
y a
bal iskojo
pakei imo
ezul a as,
.
y.
sla y
kalbos
y a
palygin i
jau-
nesnés.°
Pa em i
koncepcijai,
kad
bal y
i
sla y
kalbos
p iklauso ieningai
ide.
dialek inei
s igiai, A.
V aciy
nu odo
bal y
i
sla y
kalby
ino acijas
i$
one ikos,
g ama ikos
i
leksikos.
Kai
ku iy
eiskiniy
ak a imas
¢ia
aip
pa
kelia
abejoniy.
1.
Kalbédamas
apie
ide.
a, 6
e leksus
sla y
kalbose,
A.
V a¢iu
pa-
ka oja,
a mesdamas
adicinj
aiskinima,
J.
O embskio
eiginj,
kad
sla y
kalbose,
kaip
i
bal y,
ide.
4,
d i o
a
i
ik
paskui.o’.
Sis
J.
O embskio
~
eiginys
bu o
pag is ai
k i ikuo as®,
Bu y
bu e
pap as¢iau
i
sup an a-
miau,
jei
A.
V aciu,
no édamas
as i
nauja
a gumen a
bal y-sla y
p o-
kalbei,
bi y
eiges,
kad
ide.
4,
6
bal y
p okalbéje,
kaip
i
sla y,
da é
o
i
ik
paskui
a.
Rim y
a gumen y
Pa em i
6
egzis a ima
bal y
p okalbéje
pas a aisiais
me ais
y a
iskéle
E.
Nieminenas
i
J.
Kazlauskas®.
2.
Ide.,
sonan y
y,
/,
™,
panaSy
e leksa,
be
bal y
i
sla y
kalby,
a -
odo,
u i
pelazgy
(u
[ u],
ul
[lul,
un,
um
[on,
om]
a ba
i ,
il,
in,
im)'°
i
aky
kalbos
(u ,
ul,
un,
um)",
3.
Dauginiams
skai a dziams
suda y i
p iesaga
- -,
be
bal y
(ke e i)
i
sla y
(s.
sl.
Ge o o),
u i
i
ocha y
kalba
(Swe a
,,ke e i")!2,
4.
Bal y
i
sla y
kalby
ino acija
laikoma
bend a is
- i
(neS i
i
nec u).
Sis
ak as
ne enka
i odomosios
galios,
nes
okia
pa
galine
u i
ocha y
kalbos
(plg.
och.
A
kd s-nd- si,
och.
B
ka sa- si
,,zino i",
ku
—
si
ig
senesnio
—
i)'°,
*
A.Meille ,
Les
dialec es
indo-eu opéens,
Pa is,
1922,
p.
40—48.,
*B.
B.
Hpanos
u
B.
H.
Tonopos,
K
noc anopKe
Bonpoca
0
ppeBHeliumx
o -
HOWCHHAX
GaaTHAcKHX
W
CAaBAHCKHX
ABEIKOB,
Mocxsa,
1958,
p.
39.
7A.
C.
O pem6ckna,
Caapsano-Gaa uiickoe
sa3iiKoBoe
eauncTBo,
BH,
1954,
Ne
5,
p.
28.
*
J.
O embskio
k i ika
dél
ide.
4,
6
a.
C.
B.
Bepxm ein,
Baa o-caa-
BHHCKaA
=
ASKOBAA
§
coobuHOcTh,
«CaaBaHcKaa
uaono na»,
I,
1958,
p.
51—52;
C.
B.
Bepuw ein,
Ouepx
cpasuu eabHoi
pamMaTHKH
caaBaHcKHx
a3b1KOB,
Mocksa,
1961,
p.
145—146.
*E.
Nieminen,
Ube
einige
Eigenscha en
de
bal ischen
Sp ache,
die
sich
in
den
l es en
bal ischen
Lehnwé e n
de
os see innischen
Sp achen
abspiegel
(Sonde -
abd uck
aus
den
Si zungsbe ich en
de
Finnischen
Akadiemie
de
Wissenscha en,
1956,
Hel-
sinki,
1957),
p.
199—200;
H.
Kasa
ayckac,
K
passuTHio
o6me6an uiicKoli
cuc em
"
Taacnux,
BA,
1962,
Ne
4,
p.
23—24.
”B.
Feop ues,
Hecaegosanua
no
CPABHHTeAbHO-HCTOPHYECKOMY
S3BIKO3HAHMO,
Mockpa,
1958,
p.
92.
"
B.
Teop ues,
Op.
ci ,
p.
136.
BE
F aenkel,
Tocha y
kalbos
g ama ika
i
bal y
kalbos,
,A chi um
Philologi-
cum”,
.
3,
1932,
p.
12—13,
')
B.
Kpayse,
Toxapcxni
a3blk,
«Toxapckue
a3uKku
(cOopHHK
c a eii)»,
Mocxsa,
1959,
p.
69,
77.
327
5.
Bal y
i
sla y
kalbu
kilmininko
a ojimas
po
neigiamuju
eiksma-
zodiziy
(plg.
D a ininkas
neda é
kaimié¢iams
ganyklos
né
zi igsnio
(Ze-
mai é)
i
4
He
3HaA
gpy ou
2xu3sHU
(M.
Go kis),
p edika y inis
ins umen-
alis
(plg.
Jis
ba o
mano
gélbé oju
i
On
6b1A
nuca eaem)
g eiciausiai
y a
ne
y
kalby
ino acijos,
0
ug o iniskojo
subs a o
elemen ai.
6.
|
A.
V aciu
pa eik a
bend osios
bal y
i
sla y
kalby
leksikos
sq-
asq
pakliu o
i
u
kalby
skoliniai:
a)
sla u
qaka
g eiciausiai
laiky inas
skoliniu
i8
bal y kalby"*,
kaip
okie
bal iski,
pa eke
j
sla y
kalbas
Zodziai,
pa eikiami
au o iaus:
usy
ge o b,
KOBUL,
KpeCAO,
NAKAR,
su apb
(i8
lie .
degu as,
la .
degu s;
lie .
KduSas,
la .
kauss;
lie .
k éslas,
la .
k ésls,
p .
c eslan;
lie .
pakulos,
la .
pakulas;
lie .
gi i a as,
p .
gen a s)'*.
Ma ,
sla y
kalbose
Zodis
qnka
y a
izoliuo as,
uo
a pu
bal y
kalbose
jis
leng ai
e imologizuojamas,
plg.
lie .
anka,
la .
aoka,
p .
anco,
ancko
i
eiks-
mazodi
i ik i,
e ika;
dél
balsiy
kai os
e ika
:
a ikq
plg.
kél i:
kdlnas,
pagélbe i
:
pagdlba,
sém i
:
sdmlis.
b)
La .
nazis,
lie .
no dgas
(ku j
A.
V a-
Giu
ne eisingai
laiko
senu
lie u isku
e minu),
la .
nd ags,
la .
klani
pa-
p as ai
y a
laikomi
sla iskos
kilmés
Zodziais'®.
7.
Lie u iy
k a is
i
usu
pygb
(plg.
sen.
lenk.
g edzi)
neleidzia
sie i
one inis
nea i ikimas.
Rusy
pygb
sie inas
su
g .
Bpé dos
»
S olz",
lo .
g andis
,,g o8,
e haben,
bedeu end",
o
lie .
k i is
nea ski ina
nuo
k dau i,
k duja,
k é eé.
;
Rumuny
kalbininkas
pasinaudojo
ne
ienu
a ybinio
lie u iy
kalbi-
ninko
(V.
Maiiulio,
Z.
Zinke iciaus,
A.
Valeckienés)
da bu
i
ope uoja
gana
gausia
bal y,
ypaé
lie u iu,
kalbu
mediiaga.
Tik
ie oj
kdusas
(89),
Kaimeéiams
(102),
jés
(102),
mano
(102),
k i ine
(103)
eikia
aSy i
i
ki -
-
Giuo i
kduSas,
kaimiéciams,
jis,
mano,
k i iné.
Ap io iskai
p ipazines
gene ine
bal u
i
sla y
kalby
ienybe,
an a-
jame
s aipsnyje
A.
V aéiu
kalba
apie
,,bal y-sla y”
kalby
ie a
ki y
ide.
kalby
a pe.
A.
V aciu,
sekdamas
Vl.
Geo gije u,
eigia,
kad
bal y
i
sla y
kalboms
i8
ki y
ide.
kalby
a imiausios
y a
ge many.
Tam
ikslui
duodamos
sep ynios
bal y-sla u-ge manu
izoglosés
(daugiskai os
naudi-
ninkas
su
-m-,
mo e iskos
giminés
eikiamyjy
daly iy
linksnia imas,
,,1000"
da yba
i
k .)
Sios
izoglosés
gal
bi
i
leidzia
bal y,
sla y,
ge many
(i
ocha y)
kalbas
laiky i
ide.
dialek y
g upe,
be
su
ne
mazesniu
pag indu
galima
kalbé i
i
apie
ge many
bei
i aliky
dialek ine
g upe.
Taciau
p ie
Siy
izoglosiy
ne eiké y
ski i
nieka osios
giminés
daugiskai os
a dinin-
ko-galininko
galiinés
*-d,
nes
ja
u i
i
indy-i anény
kalbos
(plg.
sk .
yugd.
Taéiau,
an a
e us,
negalima
uzmi s i,
kad
bal y
i
ge many
kalbas
jungia
izoglosés,
odos,
s e imos
sla y
kalboms.
18
jy
a po
galima
pami-
né i
Sias:
“4
Pilg.
C.
B.
Bepum ein,
Ouepk
cpaBnu eabHoh
paMMaTHkH
CAQBAHCKHX
A3bI-
kos,
Mocksa,
1961,
p.
92.
.
“48
Ki us
bal iékos
kilmés
sla y
Zoddius
pa eikia
A.
Sabaliauska§,
Naujas
e i-
mologinis
usy
kalbos
zodynas,
,,Lie u iy
kalbo y os
klaysimai’,
.
4,
1961,
p.
319
.
16K,
Millenbacha
La iedu
alodas
a dnica.
Redigéjis,
papildinajis,
u pinajis
J.
Endzelins,
Riga,
I—IV,
1923—1932.
328
1)
ide.
d,
6
bal y
i
ge many
kalbose
i o
a,
plg.,
go .
ah du
,,aS uo-
ni",
lie .
aS uoni:
lo .
oc o;
sen.
ok.
auk& .
ahsa,
lie .
aSis:
lo .
axis,
sk .
aksa-h'";
2)
skai a dziy
da yba:
go .
ainli :
lie.
ien iolika,
go .
bajops
,,abu":
lie .
d éje as,
go .
uma,
sen.
ang].
o ma,
sen.
saks.
o mo:'®
lie .
pi mas
(sla u
kalbos
Cia
u i
ki a
p iesaga,
plg.
sen.
sl.
p b '‘s);
:
3)
i a dziy
d iskai os
1
asmuo
go .
wi
(<*we-dwd):
lie .
édu
(< * e-dyuo),
2
asmuo
sen.
skand.
i :
lie .
judu'®;
,
4)
dazni
su apimai
zodziy
da yboje,
plg.sen.
isl.
b iin
,,Rand,
Kan e,
B aue":
lie .
b iaund
(sen.
sl.
b b- -»),
go .
ai ns
,, o jah ig":
lie .
pé nai
( o man as
-n-)
i
k .;°
5)
gausios
Zodyno
bend ybés
pa adin i
gam os
eiSkiniams
(kons uk-
cija
lie .
sniégas
d imba,
la .
sniégs
d ébj=sen.
isl.
d i
snae ),
kino
da-
lims
(lie .
blauzdd:
sen.
isl.
blaud
,,weich,
za ,
u ch sam“,
id.
ok.
zem.
blo
,,bloB,
nack ,
a m";
lie .
kenklé,
kinka:
sen.
angl.
hoh
(<*hank)
»Fe se,
Kniekehle”,
sen.
isl.
haél]
,,Fe se"),
giminys és
san ykiams
(lie .
s dinis:
sen
ok.
auks .
swein
,,Diene ,
Hi ")
i
k .?!
P o
Sias
bal y-ge many
izogloses
y iné ojams
ne eiké y
p aei i.
Jos
odo,
kad
galima
kalbé i
ne
apie
bal y
i
ge many
kalby
bend ys és
epo-
cha”
ide.
Siau és
dialek y
g upés
émuose,
egzis a usia
da
iki
gu u a-
liniy
p iebalsiy
pala alizacijos
i
asibiliacijos.
Negausios
sla y-ge manu
kalby
pa alelés
y a,
ma y i,
daug
élesnés.
An a
e us,
y a
pag indo
kalbé i
apie
sla y
kalby
a imuma
indy-i anény
kalboms.”’
Junginiy
us,
is,
ks,
s
i imas
u&,
i§,
k§,
3
(§>sl.
ch)
y a
bend as
sla y
i
indy-i anénu
kalby
eiskinys,
i
jis
aiSkiai
byloja
apie
glaudzius
ySius,
bu usius
a p
y
kalby.
Dalinis
Sio
eiSkinio
a spindys
bal y
kalbose
(§
po
k,
)
kalba
apie
bal y
kalby
au onomija
o
désnio
eikimo
me u.
Zinoma,
nea mes i-
nos
i
bal y
bei
indy-i anény
kalby
pa alelés,
be
jos,
ma y i,
y a
élesniu
kon ak y
ezul a as.
A.
V aéiu
s aipsniy
pasi odymas
umuny
ilologiniame
zu nale
odo,
kokios
s a bios
kalbos
mokslui
y a
bal y
kalbos
i
kaip
s a bu
y a
is-
sp es i
su
jomis
susijusias
p oblemas.
Viena
i8
okiy
p oblemy
i
y a
bal y
i
sla y
kalby
genezés
p oblema.
Teisingai
iSsp es i
Siq
p oblema
73.
Tipoxow,
Cpasuu eabyas
pamMaTHka
epMaHcKHx
«3bIKoB,
Mocksa,
1954,
p.
98.
1%
9.
Tlpoxow,
Op.
ci ,
p.
315,
319.
9.
Tpoxow,
Op.
ci .
p.
311.
*
&
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch,
Heidelbe g-Géo ingen,
1955
.
21
F aenkel,
op.
ci .
Pig.
H.
C.
YWemoaanos,
K
sonpocy
o
epmano-6aa-
THMICKHX
A3KIKOBHIX
cBsa8x,
«Bonpoch!
epMa cKo o
s3biKOsHaHUA»
(MaTepHanb
BTOpoi
*
WaysHoh
ceccHu#
nO
BOompocaM
epMaHcKo o
sa3pikosHanusa),
Mocksa—Jlexuu pag,
1961,
p.
75
.
2H.
C.
Yemonanos,,
Op.
ci ,
p.
74.
23
Sla y-indy-i anény
izogloses
Z .
T.
Bu ow,
The
Sansk i
Language,
London,
1955,
p.
18—23.
22.
Kalbo y os
klausimal
VI.
329
galima
ik
giliai
i
isapusiskai
iS y us
bal y
kalbas,
isnag inéjus
bal u
i
sla y
kalby
ski umus
i
neigleidus
i8
gal os
bal yu-ge many
pa aleliy.
A.
V aéiu
s aipsniai,
be
abejo,
p isideda
p ie
u
s a biy
p oblemy
sp en-
dimo.
Vilnius
S.
Ka aliinas
DEL
KAI
KURIY
LIETUVOS
MIESTY
VARDU
ETIMOLOGIJU
Raymond
Schmi le
in,
Qua e
oponymes
ge maniques
en
Li uanie,
Re ue
In e na ional
d’Onomas ique”,
Pa is,
1949,
p.
15—20.
Sis
s aipsnis
y a
ienas
iS
daugelio
R.
Smi leino
da by
apie
lie u iu
ie o a dzius.
Sa o
me odu,
nag inéjimo
endencijomis,
ling is inés
ana-
lizés
pobiidziu
jis
y a
budingas,
apsk i ai
iman ,
daugumai
R.
Smi leino
lie u iy
oponimikos
i
pa onimikos
y inejimu.
S aipsnyje
R.
Smi leinas
be
didesniy
j odinéjimy
i
aiSkinimy
eigia,
kad
ke u i
Lie u os
gy enamuju
ie y
a dai
—
Alsédziai,
Kéddiniai,
Raséiniai
i
Siauliai
—
esa
ge mani8kos
kilmés.
1.
Mies elio
a da
Alsédziai
R.
Smi leinas
sieja
su
ge manisku
a d.'
Elisaidis.
Si
pa alelé
i8
pi mo
Z ilgsnio
a odo
lyg
i
galima,
nes
mies elio
a das
Alsédziai,
ku io
a miné
ly is
y a
alsiedé,
is o iniuose
dokumen-
uose
aSomas
Aliseiden,
Alizeyde,
Alizeide?
1253
m.
Ta iau
Sis
iSo inis
panasumas
da
nieko
nesako
apie
Alsédziy
kilme.
Visy
pi ma,
senuju
dokumen y
d ibalsis
ei
po
s(z),
odosi,
y a
ne
gy osios
kalbos
ak as,
0
as y
pada as,
galéjes,
be
ki a
ko,
a si as i
i
liaudies
e imologijos
keliu
pagal
R.
Smi leino
minima
asmen a dj
Elisaidis.
An a,
kad
cia
ne a
bu e
ei,
odo
o
pa ies
amziaus
sulenkin as
%io
a do
a ian as
Olsiady*,
plg.
1421
m.
lo ynisko
eks o
Olsedy*
ez,
XVI
a.
usisko
eks o
Oabcagni.
T e ia,
a
pa j
odo
i
Siy
dieny
a mine
o ma
als edé:
zemaiciy
(douni-
ninky)
ie,
a i inkan is
li e a i ines
kalbos
é,
egali
bu i
kiles
i
bal iskojo
é
(Alsédziai,
a m.
alsiedé<*alsédjai).
Vadinasi,
Alsédziy
kildinimas
is
Elisaidis
dél
-sed-,
-said-
jau
y a
abejo inas.
Kad
mies elio
a das
is
ik yjy
ne u i
nieko
bend a
su
ge m.
asmen-
a dziu
Elisaidis,
odo
isas
lie u isky
gy enamy
ie y
a dy,
sa o
s uk-
1
San umpos
a ojamos
okios
pa ,
kaip
i
ki uose
,Lie u iy
kalbo y os
klausimy”
omuose
spausdin uose
oponiminiuose
s aipsniuose.
2
Die
G enzen
des
le ischen
Volkss ammes
und
de
le ischen
Sp ache
in
de
Ge-
genwa
und
im
13.
Jah hunde ...
on
D .
A.
Bielens ein.
S .
Pe e sbu g,
1892,
p.
241.
*
Ten
pa .
4
Codex
diploma icus
ecclesiae
ca hed alis
necnon
dioceseos
Vilnensis,
K akow,
1948,
p.
741.
5.
A.
Cupo ne,
Feo padpuyeckni
cnopapb
apesuell
*Komoli cKoh
3emaK
XVI
c o-
ae us,
Buapwa,
1888,
p.
212.
330
