LIETUVIVY
KALBOS
GRAMATINE
SANDARA
LTE
UV
OS
T
SUR
(MeOUK
S
bi
A
KA
DE
OMI
J
A
LATVIU
KALBOS
POVEIKIS
PALATVES
VAKARU
AUKSTAICIU
SNEKTU
GRAMATINEI
SANDARAI
A.
JONAITYTE
Lie u iy
i
la iy
kalbos,
bidamos
a imos
giminai és,
u i
daug
j ai-
iy
bend y
dalyky:
Zodziy,
mo ologiniy
o my,
sin aksiniy
kons ukcijy
i
k .
Ypaé
daug
okiy
bend ybiy
su
la iy
kalba
u i
La ijos
TSR
pasie-
nyje
esanCios
lie u iy
kalbos
a més.
Jose,
be
seny
bend ybiu,
da
pasi aiko
i
j ai ios
iiSies
la iSky
skoliniy,
jgy y
pe
ilga
a pusa io
bend a ima.
No s,
apsk i ai,
as
bend a imo
i
skolinimosi
p ocesas
i8
esmés
daugiau
a
maziau
panasus
isose
pala és
lie u iy
kalbos
a mése,
aciau
kiek ie-
noje
i§
jy
jis
u i
da
i
sa i y,
ik
jai
ienai
bidingy
b uozZy,
nes
iek
bend-
a imo
pla umas,
iek
i
la iy
kalbos
po eikio
s ip umas
bei
pobiidis
né a
isu
ienodas.
Siame
s aipsnyje
bandoma
kiek
panag iné i,
kaip
la iy
kalba
y a
pa eikusi
Siau és
aka y
aukS aidiy
isuo inio
ki éio
a i aukimo
zonos
Snek as'
i
kokios
o
palygin i
s ip aus
po eikio
p iezas ys.
Kadangi
nedideliame
s aipsnyje
ap ép i
i
Zodyno,
i
g ama inés
sanda os
skoli-
nius
nejmanoma,
ai
cia
daugiau
palieciamos
ik
bend osios
la iy
kalbos
po eikio
p iezas ys
i
panag inéjamos
ySkesnés
mo ologinés
i
i§
dalies
sin aksinés
bei
one inés
la ybés,
o
aip
pa
dél
la iy
kalbos
po eikio
a si adusios
am
ik os
na ijos
miné yjy
Snek y
aidos
endencijos.
Tiek
leksiniy,
iek
g ama iniy
la iy
kalbos
skoliniy
nag inéjima
sma kiai
apsunkina
ai,
kad
oli
g azu
ne
isada
pa yks a
as i
ikslia
i
g iez a
iba,
ski ianéia
a ski us
skolinius
nuo
seny
pa iy
y
Snek y
bend y-
biy
su
la iy
kalba.
O
i8
ki os
pusés,
pasi aiko
i
okiy
a ejy,
kada
be eik
nejmanoma
nus a y i,
a
a ski as
Zodis
bei
g ama iné
o ma
y a
skolinys
i$
la iy
kalbos,
a
ik
i8
g e imy
lie u iy
kalbos
a miy,
ku ioms
as
Zodis
a
o ma
y a
sena
bend ybé
su
la iy
kalba,
kadangi,
kaip
jau
miné a,
iek
bend ybés,
iek
skoliniai
a ski ose
pala és
lie u iy
kalbos
a mése
gana
j ai uoja.
Del
o
s aipsnyje
okiais
neaiskiais
a ejais
s engiamasi
pa-
eik i
kuo
daugiau
u imos
medziagos,
be
nuo
sp endimo
pap as ai
susi-
laikoma.
'
Tai
JoniSkio
.
Skais gi io
i
Zaga és
apylinkiy,
Siauliy
.
G uzdziy,
Sakynos
i
Siupyliy
apylinkiy
i
Akmenés
.
K uopiy
apylinkiy
Snek os.
171
Skoliniai
gali
a ei i
d ejopai:
pe
aS y kalba
i
iesioginiy
a
ne ie-
sioginiu
kalbiniy
kon ak y
me u
iS
lapy
j
lipas.
Misy
i iamyjy
Snek y
a z ilgiu
pi masis
a ejis
nebidingas.
Pe
aS us
j
as
Snek as
la ybés
be eik
negaléjo
pa ek i,
nes
la i8kos
knygos
jy
plo e
nebu o
papli usios,
o
plaéiau
skai omuose
lie u i8kuose
spaudiniuose
la ybiy
nebu o.
Siek
iek
skoliniy,
ypaé
Zodyno,
j
as
Snek as
y a
pa eke
ne iesioginiy
kon ak y
bidu
—
pe
g e imas
aukS ai iu
a
zemai¢iy
a mes,
be
didZiausia
da-
lis
—
iesiog
i8
g e imy
la iy
kalbos
a miy,
su
ku iomis
iesioginiai
kon ak ai
bu o
labai_
s ip iis.
Gy endami
ne oli
La ijos
(da
neseniai
ie os
Zmoniy
adin os
Ku -
§ ),
ap aSomyjy
Snek y
plo o
gy en ojai
daugiau
a
maZiau
bend a o
su
la iais.
Tas
bend a imas
ne
isais
laikais
y a
bu es
ienodai
in ensy us.
Pyz.,
p ijungus
Lie u a
p ie
Rusijos
impe ijos,
a p
Lie u os
i
La ijos
nebu o
yals ybinés
sienos,
i
gy en ojai,
ypaé
po
baudzia os
panaikinimo,
galéjo
lais ai
bend au i.
To
bend a imo
p ogy
bu o
j ai iy.
Pi miausia
paminé ini
bend i
u gis,
mugés
ne olimoje
Rygoje
i
Zaga éje,
ku i,
iki
nu iesian
p o
Joni$kj
gelezinkelj,
bu o
gana
s ambus
Siau és
Lie u os
p ekybos
punk as.
Toliau,
ne
aip
m&Za
Siy
Snek y
plo o
d a ininky
u éjo
d a y
i
La ijoje,
o
kai
ku ie
La ijos
d a ininkai
—
ap aSomyjy
Snek y
plo e.
Del
o
ykda o
Sioks
oks
d a y
da bininky
kilnojimasis
—
i8
Lie u-
os
j
La ija
a
a i kSciai.
Be
o,
daugiausia
jau
po
baudZia os
panaiki-
nimo,
daug
o
plo o
lie u iy
eida o
a nau i
pas
s ambesnius
La ijos
aki-
ninkus
a ba
aZiuoda o
di b i
j
La ijos
mies us
—
Ryga,
Min auja
(Jel-
ga a)
i
k .
Susik us
bu Zuazinéms
Lie u os
i
La ijos
als ybéms,
Sis
lais as
bend a imas
bu o
kiek
su a Zy as,
nes
a si ado
als ybiné
siena,
ku iai
pe ei i
eikéda o
daugiau
o malumy.
Be
i
ada
daug
o
k as o
lie u iy
pa sisamdyda o
s ambesniems
La ijos
kininkams
i
ilgesnj
laika
p a-
gy enda o
La ijoje.
Lie u ai
i
La ijai
apus
a ybinémis
espublikomis,
uZda os
sienos
a p
jy
nebé a,
i
bend a imo
niekas
nebe a zo,
odél
da-
ba
ypaé
padidéjo
gy en ojy
kilnojimasis
i8
La ijos
j
Lie u a
i
ypaé
is
Lie u os
j
La ija:
i8
Lie u os
j
La ija
Zmonés
aZiuoja
j
ne oliese
esan-
ius
s ambius
p amonés
cen us,
0
i8
dalies
i
j
kolikius
bei
a ybinius
ukius.
Dél
okio
pla aus
bend a imo
su
la iais
dauguma
ap aSomyjy
§nek y
a s o y
sup an a,
o
daugelis
i
ge ai
kalba
la i8kai.
Be
bend a imo
,,pe
siena“,
i
pa iame
y
Snek y
plo e,
ypaé
aiski ase
jo
ie ose,
gy eno
nemaZa
la iy,
ku iy
kalba
ie ines
Snek as
y a
eikusi
iS
idaus",
.
y.
jie
kasdien
bend a o
su
sa o
kaimynais
lie u iais
i
j
jy
kalba
aip
pa
jnesé
kai
ka
sa o.
Pa ienés
la iy
sodybos
bu o
iSsimééiu-
sios
isame
ap aSomyjy
Snek y
plo e,
o
didesniy
la isky
,,saly“
y a
bu e
apie
Sakyna,
Za énus-La elius,
Gi kanéiy,
Kybu iy,
Auksuéiy
kaimus
i
k .
Siuo
me u
os
,,salos“
jau
be eik
asimiliuo os
lie u iy
daugiausia
pe
miS ias
edybas.
Pazymé ina,
kad
okiy
miS iy
Seimy
na iai
daZniausiai
y a
d ikalbiai
—
ienodai
ge ai
moka
i
la i8kai,
i
lie u i8kai.
Siy
Snek y
plo e
lai iai,
a odo,
y a
p adéje
ku is
18
a.
an oje
pu-
séje,
be
daugiausia
jy
a sikélé
19
a.
Ma ,
daugelis
o
plo o
d a uy,
ypaé
172
bu usiyjy
eodalinés
Lie u os
ka aliskyjy
d a y,
po
Lie u os—Lenkijos
padalinimo
j ai iais
biidais
ilgainiui
a i eko
ca o
didikams —
Ku so
d a-
ininkams
okieciams,
pag indinius
d a us
u éjusiems
La ijoje:
Bukai-
Giuose
(Bukaisi),
Kalno muizéje
(Kalnamuiza),
MedZio
muizéje
(Meza-
muiza),
Eléjoje
(Eléja)
i
k .
Ty
Ku so
d a y
zmonés
nuola
u ejo
azZi-
né i
da bams
j
sa o
pony
d a us
Lie u oje,
o
daugelis
jy
i
ilgesniam
lai-
kui
apsigy enda o
Siems
d a ams
p iklausanéiose
Zemése
kaip
miSko
sa -
gai,
lauko
da bininkai,
d a y
p ie aizdai,
k edziai,
ama ininkai
i
.
.
Ilgainiui
daugelis
jy
jsigijo
Gia
sa o
zemés
i
apo
pas o iais
gy en ojais.
Jy
ki imasis
ypa¢
sus ip éjo,
kai
bu o
p adé a
sklypais
pa da ine i
kai
ku iuos
Siuos
d a us.
Kiek
daug
ame
Lie u os
k as e
19
a.
gale
gy en a
la iy,
galima
sp es i
i$
A.
BylenS eino
pa eikiamy
duomeny.
Jis
aso,
kad
Kauno
gube -
nijos
Siauliy
liu e ony
pa apijai
su
imis
jos
didelémis
ilijomis
—
Alkis-
kiais,
Zaga e,
JoniSkiu
—
p iklauso
10.000
ikinéiyjy?,
i
nu odo,
kad
ai
daugiausia
da
neseni
a sikéléliai®.
Ku
okia
la iy
kolonija
bu o
senesné
i
didesné,
en
liko
ne
ik
Siaip
i ai iy
skoliniy,
be
i
smulkesniy
oponimy.
Plg.
i
Siandien
ebegy us
Gi ka i iy
misko
daliy
a dus:
G d ules
~
A idziulés,
plg.
la .
asmen a dj
Andis;
ci cini$kes
~
Ci ciniSkés,
plg.
la .
ci cenis
,,s i plys“;
ma@-lines
~
Malinés,
plg.
la .
mala,
malina
,,k aS as,
k aS elis,
pak aS ys“,
a ,
gal
bi ,
mé@lene
,$alpusnis“
i
k .
PanaSiy
la i8ky
oponimy
pasi aiko
i
ki u ,
p z.,
Man 6 iskiy
misko
dalies
( ais o)
a das
nilaikis
~
Nilaikis,
plg.
la .
nelaikis
,, elionis,
numi élis“.
MazZiausiai
la iy
kalba
y a
pa eikusi
ap aSomyjy
Snek y
one ika.
RySkiausias
o
po eikio
pa yzdys
y a
ik ai
a ski ais
a ejais
i8
zodzio
idu io
j
pi majj
skiemenj
a i aukiamas
ki is,
p z.:
gi kanéei
~
Gi kaii-
Giai
(kaimas),
gad i*be
~
gud ybé,
nélaime
~
neldimé‘,
pdsaulis
||
pasau-
le
~
pasaulis,
-€,
Zaga e
~
Zaga é,
e iau:
képu e
~
kepi é,
mé gele
~
me gélé,
i elis
~
y élis.
Da
galima
paminé i,
kad
g e a
j ai iy
paciy
y
Snek y
aidos
ak o iy
i
i$
dalies
g e imy
zemai iy
dounininky,
o
a ski-
ais
a ejais
i
dinininky
Snek y
po eikio,
la iy
kalba
pe
a i inkamas
leksines
bend ybes
i
skolinius,
a odo,
padeda
s ip in i
i iamujy
Snek y
aiskia
endencija
pla¢iai
apibend in i
umpus
ki ¢iuo us
balsius
a
i e
ie-
oj
lk.
pailgin yju,
p z.,
ab e
,,lo io
o mos
duonkubilis“, amac,
a ma as
»uzleis os,
nebedi bamos
di os“,
gabals
(g e a
gdbals),
képses
,,niek.
kojos“,
lakac
,,didelé
ilnoné
ska a“,
s@skus
,,SeSkas“.
Pagaliau,
iesa,
labai
e ai,
pasi aiko
a ski y
ik ai
lie u i8ky
Zodziu,
ku iuose
miS usis
d iga sis
an
y a
paki es
isai
aip,
kaip
la iy
kalboje,
p z.,
apie
Skais gi j,
Sakyna,
Zaga e
a ojamas
k iiminio
dan ies_
pa-
adinimas
ga uoks inis
dan is,
Salia
g e iminés
no malios
o mos
ga anks-
2?
A.
Bielens ein,
Die
G enzen
des
le ischen
Volkss ammes
und
de
le ischen
Sp ache
in
de
Gegenwa
und
im
13
Jah hunde ,
S .
Pe e sbu g,
1882,
p. 4.
3
Ten
pa ,
p. 5.
‘
Gali
bu i
i
Zemai ybé,
plg.
Ku Sény
né‘laimi.
173
inis
dan is®.
Tas
ei8kinys,
be
abejo,
susijes
su
la iy
kalba,
ik
nezinia,
a
jis
ai8kin inas
iesioginio
os
kalbos
one inio
po eikio
ezul a u,
a ,
gal
eisingiau,
laiky inas
sa o i8kais
na i aliais
la i$ko
an
a liepimo
izoglo-
Sos
pe éjimo
j
Siau ines
lie u iy
kalbos
a mes
pédsakais.
Daugiau
j akos
la iy
kalba
y a
u éjusi
y
&nek y
mo ologijai,
ypaé
zodziy
da ybai.
Ne
be
la iy
kalbos
j akos
ose
aka y,
o
aip
pa
i
g e imose
idu io
aukS ai iy
(p z.,
Joni8kio)
i
Zemai iy
dinininky (Ku Sény)
8nek ose
y a
a si adusi
eiksmazodiniy
daik a a dziy
p iesaga
-Sena
||
-Senas
(sang a-
ziniy
daik a a dziy
pap as ai
-Senos),
a i inkan i
Ik.
p iesagas
-imas,
-se-
na,
p z.:
an
ixenas
( i imo
,,im yniy“)
&ip
isimiklines,
ka
baisu;
po-
piew',
p és
sdules
léixena
(leidimasi)
p ijéj
k i-Skeline
(k yZkele)
Dilb;
gé senas
(gé imo)
p é’
dno-
nebi d,a' a;
ne
apsi e kau
i
o
i iek-
Sena
(dél
o
Z iegimo)
Sk;
pi ma
nak is
—ne
gulé-sena
(guléjimas,
mie-
gojimas)
Zg:
0°
an
d' kle
jé-sans
(jojimas)
—
dulk ,
dilk
kiek
ik
d kli-s
gal
kaip
&mals
éje,
di
ju’
eiSens
(éjimas)
bi a!
Kyb;
gdl o's
siksens
(sukimas)
d
é'm
mé-ki- a‘m
Zmé-gui
(moky as
Zmogus
aip
pa
u i
suk i
gal a)
Da g;
Séndie
jau
nébeiseis
aSioxena
( azia imas)
;
iej
i
iej
a
i a
iena
iesena
( ienu
iejimu,
.
y.
be
palio os);
nu,
kas
¢e
pa
blé-us i‘seno's
(bliaus ymasis,
Sika imas)!
Skn.
Plg.
la .
bdana
,,bu imas“,
doSana
»da imas“,
ieSana
,,éjimas“.
Vediniai
su
-Sena
||
-Senas
gana
daini,
be
ap asomyjy
Snek y
plo e
papli e
ne ienodai.
Daugiausia
jy
su inkama
padiame
La ijos
pasienyje
i
ose
ie ose,
ku
y a
gy ene
daugiau
la iy
(Kybu iai,
Sakyna,
Gi kan-
Ciai
i
k .).
Lk.
i
g e imose
Zemaiéiy
dounininky
Snek ose
(Akmené,
Ve-
ge iai)
a ojamos
p iesagos
-sena
daba
i iamosios
Snek os
be eik
ne-
u i:
ji
e ka éiais
pasi aiko
ik
aka iniame
o
plo o
pak aS yje.
Tu in
p ieS
akis
palygin i
nemaza
p iesagos
-Senall-Senas
papli imo
plo a
i
jos
gajuma,
gal
bi ,
galima
bi y
many i,
kad
ji
ap aSomosiose
Snek ose
né a
g ynas
skolinys,
o
galéjo
a si as i
la iy
kalbos
p iesaga
-sana
su apa i-
nus
su
ku ia
no s
lie u i8ka
p iesaga,
g ei iausiai
-sena,
i
isu
ja
api-
bend inus
kaip
-ena.
Jos
g e iminé
y iSkosios
giminés
o ma
-Sens
ga-
léjo
a si as i
dél
lygiag eéiai
a ojamos
os
pa
eikSmés
p iesagos
-imas
analogijos.
Tiesa,
p iesaga
-Sena
a ojama
i
pie iniy
aka y
auk& aigiy
Snek-
ose
(Vilka iSkis,
Pil iSkiai
i
k .),
be
en jos
i
kilmé,
i ,
a odo,
eik8mé
y a
ki okia®.
Dél
la iy
kalbos
po eikio
siy
Snek y
p iesaga
-(i)ninks
~
-ininkas
ka ais
jgauna
lie u iy
kalbos
p iesagy
-iSkis,
-ie is
eik8me,
p z.:
daobel-
ninks
,,Duobelés
gy en ojas“
(més
ba o-m
nu aSa' e:
pas
uos
diobel-
ni kus
Zg),
élininks
,,Eléjos
gy en ojas“
(¢
gi- éna
la- ei
élininkai
5
Tokia
nejp as a
o
Zodzio
o ma
a ojama
i
kai
ku iose
ki ose
aukS aiéiy,
pap as-
ai
Siau iniy,
a mése.
Z .
Lie u iy
kalbos
zodynas,
.
III,
Vilnius,
1956,
p.
146.
®J.
Senkus,
Pazana ykio
kapsy
a mé,
ilol.
m.
kand.
dise .,
maSin as is,
WVU
Mokslinés
biblio ekos
ank aS ynas,
1955,
p.
209.
174
Kyb),
a bi-éninks
,,Ta biiciy
k.
gy en ojas*
(dna’
is
po-
a du
Sauk
ie
a bininkai_
Dilb),
egé- ninks
,,Vege és
apylinkés
gy en ojas“
( egé- -
ni kai
dd’
daugau
la iiioj
i
1Z_mum
Skn);
i‘gininks
,,Rygos
gy en ojas“
(laukam,
gal,
s&:ko-m,
m isu
i gininkai
Si:
mé-nesi
pd azuos
an
dp-
lanku’
Skn).
Plg.
la .
dobelnieks
,,duobeliskis“,
idzinieks
,, ygiSkis“,
liepaj-
nieks_,,liepojiSkis“.
Ma ,
la .
p iesaga
(i)nieks
Siy
Snek y
a s o ams
y a
sa os
p iesagos
(i)ninks
a i ikmuo,
plg.
skolinius:
dd- zininks,
la .
da z-
nieks;
masinikns
,,mo o is as“,
la .
maSinieks
i
k .
IS
la iy
kalbos
j
Sias
Snek as
y a
a éje
ben
keliolika
eiksmazodiniy
daik a a dziy
su
p iesaga
-iens,
mazdaug
a i inkanéia
lie u iska
p iesaga
-imas,
p z.:
bé-lziens
,,sma kus
smugis“
—
la .
belziens
,, .p.“,
du- iens
,di is,
di imas“
—la .
da iens
,, .p.“,
g ié-diens
,sma kus
s um eléji-
mas“
—
la .
g ddiens
,, .
p.“.
Ju
pa yzdziu,
iesa,
labai
e ai
i
a si ik inai,
su
Sia
p iesaga
pasida omi
i
nauji
zodziai
hib idai,
p z.:
spi- iens
,,spy is,
spy imas‘*
(né‘ aus
ik
g éi ai
p é_du is
lauka,
ka
negd‘unu
i
a
ko'ke
ie-
na
spi‘ iena
Skn).
La iy kalbos
po eikiu,
u
bi ,
eikia
aiSkin i
i
a ski ais
a ejais
pasi aikan j
nejp as a
eiksmazodziy
p ieSdéliy
a ojima.
Pa yzdziui,
p ieSdélis
nu-
su
eiksmazodziu
duo i
ka ais
a ojamas
ie oj
jp as inio
p ieSdélio
j-
a
a i-,
p z.:
a
jau
nida ei
ilnas
i
ka si‘kla?
jau
ki is
Idiks
ne inis
nudioc
ai
né éjei,
o°
dd-
negd ays!
Skn.
Plg.
la .
nodo
P ieSdélis
pa-
su
eiksmaZodziu
nyk i
e ka éiais
pasi aiko
ie oj
jp as inio
is-,
a
p a-,
p z.:
jau
ie
d i acei
g éi ai
pani‘ks
Sk.
Siuo
a eju
p ieSdélis
pa-
Gia,
a odo,
bus
a si ades
dél
analogijos
su
la iy
pagais
,,iSnyk i,
p anyk i“.
La iy
pamuk
,,pabég i,
pasp uk i*
j aka
aiSkin inas
i
pasi aikan is
p ieS-
délio
pa-
a ojimas
su
eiksmazZodziu
smuk i
,,sp uk i,
dum i“
ie oj
Siuo
a eju
ku
kas
jp as esnio
i8-,
p z.:
d dugaus
ik ai
pasmikus
pa i
Auks.
Cia
da
paminé inas
i
ne
aip
e ai
su inkamas
p ieSdélio
nu-
a ojimas
su
am
ik ais
eiksmaZodZiais
ie oj
jp as iniy p ieSdéliy
p a-,
is-
eiks-
mo
ukmei
eikS i,
p z.:
g@ a
dlanda nibu au
pas
kd es,
pa éjau
—
o°
dns
dd
ebesé-d?;
pa _ilgai
nuld-ukei,
eikéje
sénei
biilbes
nukaisi,
ma-
ai,
ka
p idege;
di
nuguléjo m
(p amiegojom,
i8miegojom),
kol
ik ai
de in ine
m&-Sina
p aéje!
Skn.
Plg.
la .
nogaidi
,,i8lauk i,
p alauk i*,
no-
gulé
,,p amiego i,
p agulé i*.
Ka ais
Siose
Snek ose
su inkamas
neZymimasis
j a dis
kas
n@bi' (u)
»kKas
no s“,
pada y as
su
dalely e
nebu (u),
o
labai
e ais
a ejais
i
su
ba (u),
p z.:
dlgi k
a
mé'so's,
a
ko'pi s u,
a
ko
nebi u
Skn;
Gns
éup
ig. ali,
a
is a,a
ka
bi ai,
éip
i
ak é-
( ykoja)
Zg;
ni,
kam
nebi
éi-
ké-s
uz
iska~
acaki‘
Kyb.
Su
a
dalely e
ka ais
da omi
i
p ie eiksmiai:
ka@ip
nebi (u),
ki
nebi (u),
p z.:
usisé-des
pé sis
kaip
nebi ai
Kyb;
pajesko-k
u:
b@- u:
a
an
GukS a,
a
kam@: o:,
a
ka
nebi
Skn.
Ta iau
a
Si okia
dalely és
neba (u)
a ba
ba (u)
a osena
laiky i
sla izmu
(plg.
usy
u70-HH6y b,
KaK-HH6yp),
a
la izmu
(plg.
lai
duod
uguni,
kuo
nebu
,, egu
duoda
ugnij,
a
ka
no s“;
wz pi s
k dsns
un
el
ku
175

nebu
,,an
pi ies
k osnies
i
da
ku
no s“?),
a
pa iy
y
Snek y
ypa ybe,—
neaisku.
Iki
Siol
nag iné i
a ejai
bu o
skolinimo
pobidzio
la iy
kalbos
po-
eikio
ezul a as.
Taciau
ka ais
os
kalbos
po eikis
pasi ei8kia
i
uo,
kad
jis
ik
padeda
ose
Snek ose
iSlik i
kai
ku ioms
senoms
a ba
ska ina
naujas
la iy
kalbai
a imas
da ybos
endencijas.
Pa yzdziui,
os
Snek os
i§
seno
u i
bid a dine
p iesaga
-ainis,
-é,
labai
a ima
la iy
kalbos
p iesagai
-ains,
-a.
Zodziy
su Sia
p iesaga
ap aSomosiose
Snek ose
isai
nedaug:
akuo dinis,
-e,
aSakdinis,
-e,
d iZainis,
-e,
langdinis,
-e,
lingdinis,
-e
(apie
be za),
ma -
gainis,
-e,
sélendinis,
-e
(apie
duona,
mil us)
i
da
keli
ki i.
Be eik
isi
jie
Snek ose
u i
a i ikmenis
i
su
ki omis,
daug
ka y
gajesnémis,
g e imy
a miy
i
lk.
no my
palaikomomis
p iesagomis
-uo as,
-a,
-o as,
-a,
-é as,
-a
i
k .,
p z.:
aSakioc,
-uo a,
d i-Zioc,
- o a,
languoc,
- io a,
Zo'lé-c,
-é- a.
Sin
gajesniy
p iesagy
ediniai
gal
bi y
jau
i
isai
iSs iime
negausius
p iesagos
-ainis,
-é
zodzius,
jeigu
jy
nepalaiky u
la iy
kalbos
skoliniai,
p z.:
kébu ainis,
-e
»Sako as,
di zingas
(medis)“
—
la .
kebu ains,
-a
,, .
p.“,
miglains,
-a
(dd
é'ks
miglains
6- s
Dam)
—
la .
miglains,
-a
, .p.“,
pinkainis,
-e
,,gau-
uo as,
-a“
—
la .
pinkains,
-a
,, .
p.“,
s i‘painis,
-e
,,d yzZuo as,
-a“
—
la .
s ipains,
-a
,, .p.*.
Be
o,
Siai
p iesagai
padeda
i8lik i
ne
ik
iesioginiai
leksiniai
skoliniai,
be
da
i
ai,
kad
la iy
kalboje
p jesaga
-ains,
-a
y a
nepap as ai
da i.
Del
o
daugiau
a
maZiau
la i8kai
mokan iems
ap aso-
myjy
Snek y
a s o ams,
o
okiy
y a
didesné
dauguma,
ji
neno omis
aso-
cijuojasi
su
sa a
p iesaga
-ainis,
-é,
neleisdama
pas a ajai
isai
,,pasen i*
i
iSnyk i.
Daba
pala és
aka y
aukS ai iy
Snek ose
aiSkiai
jau¢iama
esamojo
laiko
ne eikiamosios
iSies
daly iu
(pap as ai
y i8kosios
giminés)
a
i8
ju
kilusiy
bud a dziy
daik a a déjimo
endencija.
Tokiais
i§
daly iy
pada-
y ais
daik a a dZiais
pap as ai
zymimas
j ankis,
p z.:
di ams
,,zebe klas,
kuo
du iama“,
is epams
,,p ie aisas
audziamo
audeklo
ienodam
ploéiui
iSlaiky i*,
spd'ud ams
,,suge iamasis
popie ius“,
Sd-unams
,,kuo
Saunama:
Sau u as
a
e ol e is“,
us dukams
,,uz auk ukas“.
Siuo
a eju
daly i-
nis
pazyminys
iSs umia
pazymimajj
daik a a dj
i
ienas
ima
a s o i
isa
daik o
pa adinima.
Taip
ie oj
spdud ams
p0‘pie us,
sd‘unams
déike
il-
gainiui,
sudaik a a déjus
daly iui,
a si anda
spd'ud ams,
Sd'unams
i
pan.
PanaSus
eiSkinys
ik ai
su
j a dZiuo inémis
daly iy
o momis
pas ebimas
i
lie u iy
li e a inéje
kalboje,
p z.:
miegamasis,
algomasis
(kamba ys).
Taciau
ap aSomosiose
Snek ose
jj,
a odo,
da
ska ina
i
palaiko
la iy
kalbos
analogija
i
a i inkami
leksiniai
skoliniai,
nes
la iy
kalbai
okios
kilmés
daik a a dziai,
iesa,
kile
daugiausia
i8
j a dZiuo iniy
o my,
y a
aip
pa
bidingi,
p z.:
me amais
,,lazda,
di Zas
(kuo
muSama)“,
nesamais
,nas a,
kas
neSama;
naSciai“.
Aki aizdZiausia
Zodziy
kai ybos
la ybé
y a
e ka éiais
pasi aikan is
y iSkosios
giminés
daik a a dziy
ns.
naudininkas
su
gal ine
-am
a
-im®:
#
ME,
.
1p.
380.
®
Kad
okie
mo ologiniai
skoliniai
galimi
i
ki ose
pala és
aukS aiciy
a mése,
odo
Lie u iy
kalbos
a laso
medziaga.
P z.,
oks
pa
la iskas
ns.
naudininkas
a ojamas
176
pi s am,
Sinim,
i‘ am,
p z.:
ka:
pada ei
é-m
pi s am?
a
da ei
Sinim
€°5i?
Skn.:
d-m
i am
didé-snis
balsas
(sp agilu
kulian ),
0°
di
mé‘ e ei
—
pis,
pis
Zg.
Plg.
la .
i am,
sunim.
G ei¢iausiai
la ybe
laiky inos
i
ka ais
Siose
aka y
aukS aiciy,
o
da
daZniau
g e imy
pala és
Zemai iy
dounininky
Vege iy
i
Akmenés
Snek-
ose
andamos
j a dziy
kas,
as
ns.
galininko
o mos
kuo,
uo,
p z.:
i?
bwi
labai
s éiks
Zmé-gus,
kas
i o
d@ a
Skn;
kiio
dns
pasadki,
as
iskas
ba'ikas
(niekai);
kiio
pas
médni
da i'si?
K p.
Plg.
la .
ko,
o.
Tik ai,
sp endzian
iS
y
o my
papli imo
ien
p ie
Zemai iy
ibos,
galima
many i,
kad
jos
j
ap asomyjy
aukS aiciy
Snek y
plo a
bus
a éjusios
ne
iesiog
i8
la iy
kal-
bos,
o
pe
jau
miné asias
zemai iy
dounininky
pala és
Snek as.
Ap agomosiose
Snek ose
Salia
leidziamosios
nuosakos
o my,
pada y y
su
dalely e
egu(l)
(p z.,
egu(l)
di b),
i
e ka éiais
da
pasi aikanéiy
senyjy
o my
(p z.,
ed imie,
epasin ie),
kaip
i
isose
g e imose
a mése,
labai
pla¢iai
a ojamos
i
o mos,
pada y os
su
dalely e
Jai
||
lei,
p z.:
lai
da a,
lei
ska.
Tai
bend os
su
la iy
kalba
leidZiamosios
nuosakos
o mos,
plg.
la . lai
ed
,, egu
algo“,
lai
s ad@
,, egu
di ba“.
Be
o,
Siose
auk& ai-
iy
Snek ose
pas ebima
aiSki
o my
su
Jai
||
lei
jsi y a imo
endencija.
Tai,
be
ki ko,
odo
o my
su
kon aminacine
dalely e
/egu(/)
a si adimas
(p z.,
legu(l)
_ d'lga}
i
lai
||
lei
jungimas
p ie
senyjy
leidzZiamosios
nuosakos
o my
ie oj
¢e-,
p z.:
lai
bi nie,
lei
dai ojie,
lai
édie.
Si okia
endencija,
be
paciy
y
Snek y
idiniy
aidos
désniy
i
g e imy
lie u iy
a miu
po ei-
kio,
da
ne iesiog
palaiko
i
la iy
kalba,
ku ioje
leidziamosios
nuosakos
o mos
su
Jai
y a
ienin elés.
Ki as
okios
pa
iiSies
a ejis
y a
e ka éiais
Siy.snek y
plo e
(apie
Sakyna,
Auksudius,
Dilbinus,
Damelius)
pasi aikan ios
am
ik os
san-
g aziniy
eiksmazodziy
o mos
su
galune
-ies
Salia
jp as iniy
o my
su
-is,
-ys.
Galing
-ies
ka ais
u i
biisimojo
laiko
III
asmuo
(p z.,
di psies
,,di b-
sis“),
liepiamosios
nuosakos
II
asmuo
(p z.,
sdkies
,,sukis“),
isu
laiky
eikiamosios
iSies
daly iy
abiejy
giminiy
a dininkai
(pyz.:
éeda'sies
» edasis“,
juoken ies
,,juokian is“,
.sdke'sies
,,sakesis“,
ésen ies
,, esian-
is“),
pusdaly iai
(p z.,
dauzidam,a'sies
,,dauzydamasis“),
padaly iai
(p z.,
sdkan ies
,,sukan is“).
G e imose
aukS ai¢iy
a mése
okiy
o my
neuZ iksuo a.
Kai
ku iose
g e imose
zemai¢iy
dounininky
Snek ose,
a odo,
Jy
ka ais
pasi aiko,
plg.
i8
Klykoliy
apylinkés
uz a8y as
o mas:
ace i 'po-
sjéis
,,a si ipusi“
(ace i pos,éis
opo),
mio esgéis
,,mo usis“
(eX
u’
belb?)
(ka é)
mio oséis
¢
ba ,
é )%s)®.
I8sky us
neaiskios
kilmés
liepiamosios
nuosakos
I]
asmens
o mas
(p z.:
néski's,
éski's,
plg.
esamojo
laiko
II
asmens
o mas
su
-ys:
edi's
~
edys),
g e imose
zemaigiy
dinininky
y y
aukS ai¢iy
apie
Zeimelj,
ik
ia
ku
kas
plagiau
(plg.
D.
Ga gasai és
1960
m.
ué aSy us
eks us,
Rg.
N .
607).
Bi zy
.
Kuldany
apylinkése
plagiai
a ojamos
la iSkos
dgs.
jnagininko
o mos,
p z.:
su
ka ei ém
,su
ka ei iais*,
su
am
ka ém
su
ais
ka ais“,
seném
pinigém
,
senais
pinigais*
(a .
I.
JaSinskai és
1961
m.
uzZ a8y us
eks us,
Rg.
N .
706).
9
Z .
A.
Milkin ai és
1961
m.
Lie u iy
kalbos
a lasui
uZ a8y us
eks us,
Rg.
N .
689.
12,
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sanda a
177
Snek ose
jy
né a!®.
Be
kai
ku iose
olimesnése
lie u iy
kalbos
a mése
o-
kiy
sang aziniy
o my
pasi aiko.
La iy
kalboje
Si
gal iné
y a
no miné.
Kadangi
ap aSomosiose
Snek ose
galiiné
-ies
e a,
g e imos
lie u iy
a més
jos
be eik
ne u i,
li e a i inéje
kalboje
ji
nepazjs ama
isai,
ai
i
Siose
Snek ose
ji
gal
bii y
jau
i
isai
bebaigian i
nyk i,
jeigu
jos
nepalaiky y
la iy
kalba.
O
kad
la iy
kalba
Siuo
a eju
ik ai
u i
j akos,
odo
as
dalykas,
kad
sang aZiniy
eiksmaZodziy
o mas
su
-ies
placiausiai a oja
ie
Snek y
a s o ai, ku ie
ge ai
moka
i
daZnai
kalba
la iSkai.
Be eik
isam
ap aSomyujy
Snek y
plo ui,
iSsky us
ik
pie inio
pak aS¢io
G uzdziy
apylinke,
bidingas
j a dZio
as
y i8kosios
giminés
ienaskai os
ie ininko
o mos
a ojimas
ie oj
mo e iSkosios
giminés
ns.
ie ininko
o mos,
p z.:
6°
da ziné
i
ame
da ziné’
Kyb;
6°
jd-ujé’,
o
p iepi é’
i
ame
a@S iné’,
ame
an
lo
( oneléje)
Sk;
10°
kak o-,
o”
ki ' é’,
o
i i é’
i
ame
bilo’,
ame
lie u o"
(Lie u oje),
ame
i‘go’
(Rygoje)
Zg;
16°
ie o’,
16°
é-bo
i
ame
di obé’,
ame
algi‘klo’
Skn;
i o
p ieglauduo
i
ame
pusie
Auks;
émi
ie uo,
ami
jdujuo
K p.
Be
o,
apie
K uopius
i
Sakyna,
g ei iausiai
dél
j a dzio
as
analogi-
jos,
ie oj
mo e iSkosios
giminés
a ojamos
i
kai
ku iy
ki y
j a dZiy
a
ne
skai a dziy
y iSkosios
giminés
ienaskai os
ie ininko
o mos,
p z.:
Séme
é-bo',
sém
pisé’,
aname
ago’,
ienam
Id' o’.
A ski ais
a ejais
aip
pa a ojamas
ne
bid a dzZio
ie ininkas,
p z.,
piens
am
ka i kie
(~ka-
niukéje
,,bidonélyje*)
mazamé-jie
K p.
Toks
pa
eiSkinys
pas ebimas
i
isose
g e imose
(Ku Sénai,
Papilé,
Akmené,
Vege iai
i
k .),
o
aip
pa
i
olimesnése
Zemai iy
diinininky
bei
dounininky
Snek ose:
Kadangi
oks
j a dzio
as
y i8kosios
giminés
iena-
skai os
ie ininko
o mos
a ojimas
su inkamas
ne
ne oli
Lyda ény"!,
ai
a odo,
jog
¢ia
bus
ne
kokia
la ybé,
o
ik iausiai
sa a anki8kas
dalies
lie-
u iy
kalbos
a miy
aidos
ak as,
ik ai
su ampan is
su
la iy
kalba.
Ta-
Giau
ap aSomosiose
aukS aiciy
Snek ose
j a dZio
as
y iSkosios
giminés
ienaskai os
ie ininko
o mos
jsi y a ima,
kaip
ody y
daznesnis
jos
a -
ojimas
a éiau
La ijos
sienos,
da
gali
ska in i
i
g e imos
la iy
kalbos
a més
(Zaleniekai,
Mezamuiza
i
k .),
ku iose
pa odomyjy
j a dziy
as,
a,
Sis,
Si
ienaskai os
ie ininko
o mos
ani,
sini
bend os
i
y i8kajai,
i
mo e iSkajai
giminei!?.
La iy
kalbos
j akos
né a
iS engusi
i
Siy
aukS ai iy Snek y
sin aksé.
Tai
odo
kai
ku ie
sa o iski
a ski y
p ielinksniy,
dalelyéiy
i
am
ik y
sin aksiniy
kons ukcijy
a ojimo
a ejai.
Biidingesni
i
jy
Cia
i
iSke-
liami.
IS
p ielinksniy
daugiausia
la iy
kalbos
pa eik a
y a
no-
,,nuo“
a o-
sena.
Pi miausia
paminé inos
no:
kons ukcijos
lyg
i
kilmei
nusaky i,
p z.,
a
ki kne,
musé ,
no"
pa ies
é-Ine:
i ks
i
i ks ,
da i-k
ka
neda@ es
,, a
i-
0
Z .
V.
Vi kausko
1955
m.
i
1958
m.
Lie u iy
kalbos
a lasui
uz a8y a
medziaga,
Rg.
N .
233
i
446.
"
Remiamasi
Lie u iy
kalbos
a laso
medéiaga.
2
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951,
p.
527—529.
178
ykla,
u
bi ,
elnio
(duo a)
apsés a:
da yk,
ka
no i,
iks a
i
iek“
Skn:
plg.
la .
nu
a
ai a
jau
i
no
pasa
ella
,.na,
a
a is
jau
pa ies
elnio
(duo-
a)
apsés a“
(uZ aSy a
p ie
Sakynos).
Ka ais
pasi aiko
kons ukcijy
su
no’,
eiSkianéiy
eikéja,
p z.,
Ididas
nu d'uk as
no'
o’
g aus ine
,,g iaus inis
nu aukes
laidus“
Dilb;
plg.
la .
ne
udena
balina i ( aigi):
asa am
balina i
nuo
neliega
,ne
andens
iSblys-
kin i
( eidai):
niekSo
i kdomos,
aSa omis
i8blySkin i!3“.
Re ka ¢iais
p ielinksnis
no:
a ojamas
ie oj
Ik.
i
pa iy
y
Snek y
ip as inio
i8,
p z.:
kas
gi
no
o‘ke
ilaus
zmé-gaus!
sesd e
miusu,
jauno‘ji
mu su,
ké-
i
iséini
no’
mo‘ usd' es?
Sk;
no’
o's
bi no's
kaip
i
pazinéau,
ale
balsas
isd'i
ki é-nisks
Skn;
plg.
la .
ej
man
nuo
acim!
,,eik
i8
mano
akiy“;
kuo
nuo am
maci ies
ka
i8
jo
moky is?“
nuo-acim
ien
pazinu,
kas
bij
ba ga
ma es
mei a'*
,,jau
ien
i8
akiy
paZinau,
ku i
bu o
sma ki
e anai e“.
Labai
e ais
a ejais
no-
a ojamas
ie oj
jp as inio
apé
»apie,
P z.,
nézinau
no*
éke
Dilb;
plg.
la .
ne
man
miega,
ne
man
da ba,
nuo
e im
duomajuo
,,nei a8
galiu
miego i,
nei
di b i,
apie
a e
gal odamas“!5,
Ka ais
su
no’
pasi aiko
i
okiy,
g ei¢iausiai
dél
la iy
kalbos
i akos
a si adusiy,
kons ukcijy,
kaip
p z.:
jiokuos
i¥
dédes:
skiundzes
@I onsui_no*
kd@'l e
_,,...skundZiasi
Al onsui
kal iu“
Skn.
I§
la iy
kalbos
a éjusi
i
okia
gana
pla iai
Siose
8nek ose
a ojama
kons ukeija
su
no*:
ak
u
pa sas
no’
aika,
—
su ilka
isus
Iipa us
i
idu i
o-bo's
i
palika
,, ai
pa 8as
aikas...“:
ai
biesas
no°
bé bas:
su
lieZudu
pa i
dpma ,
pa i
a d'ud?
,, ai
biesas
boba...“
Skn;
é,
sp iiogena
nuo
pa sa:
nie-
ka
neied,
ik
Z ieg
i
i ieg
susi ie is
,,e,
d ésena
pa as...“
K p.
Plg.
la .
elns
nuo
sie iesa
,, ai
elnias
mo e is“,
i a s
nuo
puikas
,, ai
kalaku as
be niukas“!6,
AiSkiai
iS
la iy
kalbos
a éje
i
ne e ai
su inkami
sus aba éje
pasaky-
mai
no*
die a
pises
,,dél
die o“,
no
i a
piises
,, y a“,
P z.:
no*
die a
pi-
ses
ik
i
su
dnuo
nesiginci‘k!
no*
i‘ a
pises
as
s éika,
iskas
gé ai,
0°
pa é ikSéo ju
—
nieka
nébegalu
i
iek
Skn.
Plg.
os
pa
eik&més
la iy
kal-
bos
posakius:
no
die a
puses;
no
i a
puses.
:
Su
p ielinksniu
pa
,,pe “
plagiausiai
a ojami
pasakymai
pa
laime
»laimé,
laimei*,
pa
nélaime
,,nelaimé,
nelaimei*.
Jie
sa o iskai
nusako”
eiksma
lydin¢ias
aplinkybes,
p z.:
sindie
biwa
kd‘ e
nusi @ukus,
ale
pa
Idime
g éi
pdmaéau
K p;
iskas
jau
bi a
bepasibaiga’,
kaip
pa
né&'-
laime
aci ilka
a
a&gana,
i
él
p&kla
ix
nauje
Skn.
Plg.
os
pa
eik8més
la iy
kalbos
posakius
pa
laimi,
pa
nelaimi!.
Re ka éiais
p ielinksnis
pa
a ojamas
ie oj
ip as inio
apie
kons -
ukcijose,
ei8kianéiose
objek a,
j
ku j
nuk eip as
sakinio
eiksmas,
p z.,
8
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951,
p.
663.
19°
MES
I,
p:
750:
'®
Ten
pa ,
.
II,
p.
756.
'©
Ten
pa ,
.
II,
p.
756.
1)
ME
ie
The
p..
185.
12°
179