Latvių kalbos poveikis palatvės vakarų aukštaičių šnektų gramatinei sandarai

LIETUVIVY KALBOS GRAMATINE SANDARA LTE UV OS T SUR (MeOUK S bi A KA DE OMI J A LATVIU KALBOS POVEIKIS PALATVES VAKARU AUKSTAICIU SNEKTU GRAMATINEI SANDARAI A. JONAITYTE Lie u iy i la iy kalbos, bidamos a imos giminai és, u i daug j ai- iy bend y dalyky: Zodziy, mo ologiniy o my, sin aksiniy kons ukcijy i k . Ypaé daug okiy bend ybiy su la iy kalba u i La ijos TSR pasie- nyje esanCios lie u iy kalbos a més. Jose, be seny bend ybiu, da pasi aiko i j ai ios iiSies la iSky skoliniy, jgy y pe ilga a pusa io bend a ima. No s, apsk i ai, as bend a imo i skolinimosi p ocesas i8 esmés daugiau a maziau panasus isose pala és lie u iy kalbos a mése, aciau kiek ie- noje i§ jy jis u i da i sa i y, ik jai ienai bidingy b uozZy, nes iek bend- a imo pla umas, iek i la iy kalbos po eikio s ip umas bei pobiidis né a isu ienodas. Siame s aipsnyje bandoma kiek panag iné i, kaip la iy kalba y a pa eikusi Siau és aka y aukS aidiy isuo inio ki éio a i aukimo zonos Snek as' i kokios o palygin i s ip aus po eikio p iezas ys. Kadangi nedideliame s aipsnyje ap ép i i Zodyno, i g ama inés sanda os skoli- nius nejmanoma, ai cia daugiau palieciamos ik bend osios la iy kalbos po eikio p iezas ys i panag inéjamos ySkesnés mo ologinés i i§ dalies sin aksinés bei one inés la ybés, o aip pa dél la iy kalbos po eikio a si adusios am ik os na ijos miné yjy Snek y aidos endencijos. Tiek leksiniy, iek g ama iniy la iy kalbos skoliniy nag inéjima sma kiai apsunkina ai, kad oli g azu ne isada pa yks a as i ikslia i g iez a iba, ski ianéia a ski us skolinius nuo seny pa iy y Snek y bend y- biy su la iy kalba. O i8 ki os pusés, pasi aiko i okiy a ejy, kada be eik nejmanoma nus a y i, a a ski as Zodis bei g ama iné o ma y a skolinys i$ la iy kalbos, a ik i8 g e imy lie u iy kalbos a miy, ku ioms as Zodis a o ma y a sena bend ybé su la iy kalba, kadangi, kaip jau miné a, iek bend ybés, iek skoliniai a ski ose pala és lie u iy kalbos a mése gana j ai uoja. Del o s aipsnyje okiais neaiskiais a ejais s engiamasi pa- eik i kuo daugiau u imos medziagos, be nuo sp endimo pap as ai susi- laikoma. ' Tai JoniSkio . Skais gi io i Zaga és apylinkiy, Siauliy . G uzdziy, Sakynos i Siupyliy apylinkiy i Akmenés . K uopiy apylinkiy Snek os. 171 Skoliniai gali a ei i d ejopai: pe aS y kalba i iesioginiy a ne ie- sioginiu kalbiniy kon ak y me u iS lapy j lipas. Misy i iamyjy Snek y a z ilgiu pi masis a ejis nebidingas. Pe aS us j as Snek as la ybés be eik negaléjo pa ek i, nes la i8kos knygos jy plo e nebu o papli usios, o plaéiau skai omuose lie u i8kuose spaudiniuose la ybiy nebu o. Siek iek skoliniy, ypaé Zodyno, j as Snek as y a pa eke ne iesioginiy kon ak y bidu — pe g e imas aukS ai iu a zemai¢iy a mes, be didZiausia da- lis — iesiog i8 g e imy la iy kalbos a miy, su ku iomis iesioginiai kon ak ai bu o labai_ s ip iis. Gy endami ne oli La ijos (da neseniai ie os Zmoniy adin os Ku - § ), ap aSomyjy Snek y plo o gy en ojai daugiau a maZiau bend a o su la iais. Tas bend a imas ne isais laikais y a bu es ienodai in ensy us. Pyz., p ijungus Lie u a p ie Rusijos impe ijos, a p Lie u os i La ijos nebu o yals ybinés sienos, i gy en ojai, ypaé po baudzia os panaikinimo, galéjo lais ai bend au i. To bend a imo p ogy bu o j ai iy. Pi miausia paminé ini bend i u gis, mugés ne olimoje Rygoje i Zaga éje, ku i, iki nu iesian p o Joni$kj gelezinkelj, bu o gana s ambus Siau és Lie u os p ekybos punk as. Toliau, ne aip m&Za Siy Snek y plo o d a ininky u éjo d a y i La ijoje, o kai ku ie La ijos d a ininkai — ap aSomyjy Snek y plo e. Del o ykda o Sioks oks d a y da bininky kilnojimasis — i8 Lie u- os j La ija a a i kSciai. Be o, daugiausia jau po baudZia os panaiki- nimo, daug o plo o lie u iy eida o a nau i pas s ambesnius La ijos aki- ninkus a ba aZiuoda o di b i j La ijos mies us — Ryga, Min auja (Jel- ga a) i k . Susik us bu Zuazinéms Lie u os i La ijos als ybéms, Sis lais as bend a imas bu o kiek su a Zy as, nes a si ado als ybiné siena, ku iai pe ei i eikéda o daugiau o malumy. Be i ada daug o k as o lie u iy pa sisamdyda o s ambesniems La ijos kininkams i ilgesnj laika p a- gy enda o La ijoje. Lie u ai i La ijai apus a ybinémis espublikomis, uZda os sienos a p jy nebé a, i bend a imo niekas nebe a zo, odél da- ba ypaé padidéjo gy en ojy kilnojimasis i8 La ijos j Lie u a i ypaé is Lie u os j La ija: i8 Lie u os j La ija Zmonés aZiuoja j ne oliese esan- ius s ambius p amonés cen us, 0 i8 dalies i j kolikius bei a ybinius ukius. Dél okio pla aus bend a imo su la iais dauguma ap aSomyjy §nek y a s o y sup an a, o daugelis i ge ai kalba la i8kai. Be bend a imo ,,pe siena“, i pa iame y Snek y plo e, ypaé aiski ase jo ie ose, gy eno nemaZa la iy, ku iy kalba ie ines Snek as y a eikusi iS idaus", . y. jie kasdien bend a o su sa o kaimynais lie u iais i j jy kalba aip pa jnesé kai ka sa o. Pa ienés la iy sodybos bu o iSsimééiu- sios isame ap aSomyjy Snek y plo e, o didesniy la isky ,,saly“ y a bu e apie Sakyna, Za énus-La elius, Gi kanéiy, Kybu iy, Auksuéiy kaimus i k . Siuo me u os ,,salos“ jau be eik asimiliuo os lie u iy daugiausia pe miS ias edybas. Pazymé ina, kad okiy miS iy Seimy na iai daZniausiai y a d ikalbiai — ienodai ge ai moka i la i8kai, i lie u i8kai. Siy Snek y plo e lai iai, a odo, y a p adéje ku is 18 a. an oje pu- séje, be daugiausia jy a sikélé 19 a. Ma , daugelis o plo o d a uy, ypaé 172 bu usiyjy eodalinés Lie u os ka aliskyjy d a y, po Lie u os—Lenkijos padalinimo j ai iais biidais ilgainiui a i eko ca o didikams — Ku so d a- ininkams okieciams, pag indinius d a us u éjusiems La ijoje: Bukai- Giuose (Bukaisi), Kalno muizéje (Kalnamuiza), MedZio muizéje (Meza- muiza), Eléjoje (Eléja) i k . Ty Ku so d a y zmonés nuola u ejo azZi- né i da bams j sa o pony d a us Lie u oje, o daugelis jy i ilgesniam lai- kui apsigy enda o Siems d a ams p iklausanéiose Zemése kaip miSko sa - gai, lauko da bininkai, d a y p ie aizdai, k edziai, ama ininkai i . . Ilgainiui daugelis jy jsigijo Gia sa o zemés i apo pas o iais gy en ojais. Jy ki imasis ypa¢ sus ip éjo, kai bu o p adé a sklypais pa da ine i kai ku iuos Siuos d a us. Kiek daug ame Lie u os k as e 19 a. gale gy en a la iy, galima sp es i i$ A. BylenS eino pa eikiamy duomeny. Jis aso, kad Kauno gube - nijos Siauliy liu e ony pa apijai su imis jos didelémis ilijomis — Alkis- kiais, Zaga e, JoniSkiu — p iklauso 10.000 ikinéiyjy?, i nu odo, kad ai daugiausia da neseni a sikéléliai®. Ku okia la iy kolonija bu o senesné i didesné, en liko ne ik Siaip i ai iy skoliniy, be i smulkesniy oponimy. Plg. i Siandien ebegy us Gi ka i iy misko daliy a dus: G d ules ~ A idziulés, plg. la . asmen a dj Andis; ci cini$kes ~ Ci ciniSkés, plg. la . ci cenis ,,s i plys“; ma@-lines ~ Malinés, plg. la . mala, malina ,,k aS as, k aS elis, pak aS ys“, a , gal bi , mé@lene ,$alpusnis“ i k . PanaSiy la i8ky oponimy pasi aiko i ki u , p z., Man 6 iskiy misko dalies ( ais o) a das nilaikis ~ Nilaikis, plg. la . nelaikis ,, elionis, numi élis“. MazZiausiai la iy kalba y a pa eikusi ap aSomyjy Snek y one ika. RySkiausias o po eikio pa yzdys y a ik ai a ski ais a ejais i8 zodzio idu io j pi majj skiemenj a i aukiamas ki is, p z.: gi kanéei ~ Gi kaii- Giai (kaimas), gad i*be ~ gud ybé, nélaime ~ neldimé‘, pdsaulis || pasau- le ~ pasaulis, -€, Zaga e ~ Zaga é, e iau: képu e ~ kepi é, mé gele ~ me gélé, i elis ~ y élis. Da galima paminé i, kad g e a j ai iy paciy y Snek y aidos ak o iy i i$ dalies g e imy zemai iy dounininky, o a ski- ais a ejais i dinininky Snek y po eikio, la iy kalba pe a i inkamas leksines bend ybes i skolinius, a odo, padeda s ip in i i iamujy Snek y aiskia endencija pla¢iai apibend in i umpus ki ¢iuo us balsius a i e ie- oj lk. pailgin yju, p z., ab e ,,lo io o mos duonkubilis“, amac, a ma as »uzleis os, nebedi bamos di os“, gabals (g e a gdbals), képses ,,niek. kojos“, lakac ,,didelé ilnoné ska a“, s@skus ,,SeSkas“. Pagaliau, iesa, labai e ai, pasi aiko a ski y ik ai lie u i8ky Zodziu, ku iuose miS usis d iga sis an y a paki es isai aip, kaip la iy kalboje, p z., apie Skais gi j, Sakyna, Zaga e a ojamas k iiminio dan ies_ pa- adinimas ga uoks inis dan is, Salia g e iminés no malios o mos ga anks- 2? A. Bielens ein, Die G enzen des le ischen Volkss ammes und de le ischen Sp ache in de Gegenwa und im 13 Jah hunde , S . Pe e sbu g, 1882, p. 4. 3 Ten pa , p. 5. ‘ Gali bu i i Zemai ybé, plg. Ku Sény né‘laimi. 173 inis dan is®. Tas ei8kinys, be abejo, susijes su la iy kalba, ik nezinia, a jis ai8kin inas iesioginio os kalbos one inio po eikio ezul a u, a , gal eisingiau, laiky inas sa o i8kais na i aliais la i$ko an a liepimo izoglo- Sos pe éjimo j Siau ines lie u iy kalbos a mes pédsakais. Daugiau j akos la iy kalba y a u éjusi y &nek y mo ologijai, ypaé zodziy da ybai. Ne be la iy kalbos j akos ose aka y, o aip pa i g e imose idu io aukS ai iy (p z., Joni8kio) i Zemai iy dinininky (Ku Sény) 8nek ose y a a si adusi eiksmazodiniy daik a a dziy p iesaga -Sena || -Senas (sang a- ziniy daik a a dziy pap as ai -Senos), a i inkan i Ik. p iesagas -imas, -se- na, p z.: an ixenas ( i imo ,,im yniy“) &ip isimiklines, ka baisu; po- piew', p és sdules léixena (leidimasi) p ijéj k i-Skeline (k yZkele) Dilb; gé senas (gé imo) p é’ dno- nebi d,a' a; ne apsi e kau i o i iek- Sena (dél o Z iegimo) Sk; pi ma nak is —ne gulé-sena (guléjimas, mie- gojimas) Zg: 0° an d' kle jé-sans (jojimas) — dulk , dilk kiek ik d kli-s gal kaip &mals éje, di ju’ eiSens (éjimas) bi a! Kyb; gdl o's siksens (sukimas) d é'm mé-ki- a‘m Zmé-gui (moky as Zmogus aip pa u i suk i gal a) Da g; Séndie jau nébeiseis aSioxena ( azia imas) ; iej i iej a i a iena iesena ( ienu iejimu, . y. be palio os); nu, kas ¢e pa blé-us i‘seno's (bliaus ymasis, Sika imas)! Skn. Plg. la . bdana ,,bu imas“, doSana »da imas“, ieSana ,,éjimas“. Vediniai su -Sena || -Senas gana daini, be ap asomyjy Snek y plo e papli e ne ienodai. Daugiausia jy su inkama padiame La ijos pasienyje i ose ie ose, ku y a gy ene daugiau la iy (Kybu iai, Sakyna, Gi kan- Ciai i k .). Lk. i g e imose Zemaiéiy dounininky Snek ose (Akmené, Ve- ge iai) a ojamos p iesagos -sena daba i iamosios Snek os be eik ne- u i: ji e ka éiais pasi aiko ik aka iniame o plo o pak aS yje. Tu in p ieS akis palygin i nemaza p iesagos -Senall-Senas papli imo plo a i jos gajuma, gal bi , galima bi y many i, kad ji ap aSomosiose Snek ose né a g ynas skolinys, o galéjo a si as i la iy kalbos p iesaga -sana su apa i- nus su ku ia no s lie u i8ka p iesaga, g ei iausiai -sena, i isu ja api- bend inus kaip -ena. Jos g e iminé y iSkosios giminés o ma -Sens ga- léjo a si as i dél lygiag eéiai a ojamos os pa eikSmés p iesagos -imas analogijos. Tiesa, p iesaga -Sena a ojama i pie iniy aka y auk& aigiy Snek- ose (Vilka iSkis, Pil iSkiai i k .), be en jos i kilmé, i , a odo, eik8mé y a ki okia®. Dél la iy kalbos po eikio siy Snek y p iesaga -(i)ninks ~ -ininkas ka ais jgauna lie u iy kalbos p iesagy -iSkis, -ie is eik8me, p z.: daobel- ninks ,,Duobelés gy en ojas“ (més ba o-m nu aSa' e: pas uos diobel- ni kus Zg), élininks ,,Eléjos gy en ojas“ (¢ gi- éna la- ei élininkai 5 Tokia nejp as a o Zodzio o ma a ojama i kai ku iose ki ose aukS aiéiy, pap as- ai Siau iniy, a mése. Z . Lie u iy kalbos zodynas, . III, Vilnius, 1956, p. 146. ®J. Senkus, Pazana ykio kapsy a mé, ilol. m. kand. dise ., maSin as is, WVU Mokslinés biblio ekos ank aS ynas, 1955, p. 209. 174 Kyb), a bi-éninks ,,Ta biiciy k. gy en ojas* (dna’ is po- a du Sauk ie a bininkai_ Dilb), egé- ninks ,,Vege és apylinkés gy en ojas“ ( egé- - ni kai dd’ daugau la iiioj i 1Z_mum Skn); i‘gininks ,,Rygos gy en ojas“ (laukam, gal, s&:ko-m, m isu i gininkai Si: mé-nesi pd azuos an dp- lanku’ Skn). Plg. la . dobelnieks ,,duobeliskis“, idzinieks ,, ygiSkis“, liepaj- nieks_,,liepojiSkis“. Ma , la . p iesaga (i)nieks Siy Snek y a s o ams y a sa os p iesagos (i)ninks a i ikmuo, plg. skolinius: dd- zininks, la . da z- nieks; masinikns ,,mo o is as“, la . maSinieks i k . IS la iy kalbos j Sias Snek as y a a éje ben keliolika eiksmazodiniy daik a a dziy su p iesaga -iens, mazdaug a i inkanéia lie u iska p iesaga -imas, p z.: bé-lziens ,,sma kus smugis“ — la . belziens ,, .p.“, du- iens ,di is, di imas“ —la . da iens ,, .p.“, g ié-diens ,sma kus s um eléji- mas“ — la . g ddiens ,, . p.“. Ju pa yzdziu, iesa, labai e ai i a si ik inai, su Sia p iesaga pasida omi i nauji zodziai hib idai, p z.: spi- iens ,,spy is, spy imas‘* (né‘ aus ik g éi ai p é_du is lauka, ka negd‘unu i a ko'ke ie- na spi‘ iena Skn). La iy kalbos po eikiu, u bi , eikia aiSkin i i a ski ais a ejais pasi aikan j nejp as a eiksmazodziy p ieSdéliy a ojima. Pa yzdziui, p ieSdélis nu- su eiksmazodziu duo i ka ais a ojamas ie oj jp as inio p ieSdélio j- a a i-, p z.: a jau nida ei ilnas i ka si‘kla? jau ki is Idiks ne inis nudioc ai né éjei, o° dd- negd ays! Skn. Plg. la . nodo P ieSdélis pa- su eiksmaZodziu nyk i e ka éiais pasi aiko ie oj jp as inio is-, a p a-, p z.: jau ie d i acei g éi ai pani‘ks Sk. Siuo a eju p ieSdélis pa- Gia, a odo, bus a si ades dél analogijos su la iy pagais ,,iSnyk i, p anyk i“. La iy pamuk ,,pabég i, pasp uk i* j aka aiSkin inas i pasi aikan is p ieS- délio pa- a ojimas su eiksmazZodziu smuk i ,,sp uk i, dum i“ ie oj Siuo a eju ku kas jp as esnio i8-, p z.: d dugaus ik ai pasmikus pa i Auks. Cia da paminé inas i ne aip e ai su inkamas p ieSdélio nu- a ojimas su am ik ais eiksmaZodZiais ie oj jp as iniy p ieSdéliy p a-, is- eiks- mo ukmei eikS i, p z.: g@ a dlanda nibu au pas kd es, pa éjau — o° dns dd ebesé-d?; pa _ilgai nuld-ukei, eikéje sénei biilbes nukaisi, ma- ai, ka p idege; di nuguléjo m (p amiegojom, i8miegojom), kol ik ai de in ine m&-Sina p aéje! Skn. Plg. la . nogaidi ,,i8lauk i, p alauk i*, no- gulé ,,p amiego i, p agulé i*. Ka ais Siose Snek ose su inkamas neZymimasis j a dis kas n@bi' (u) »kKas no s“, pada y as su dalely e nebu (u), o labai e ais a ejais i su ba (u), p z.: dlgi k a mé'so's, a ko'pi s u, a ko nebi u Skn; Gns éup ig. ali, a is a,a ka bi ai, éip i ak é- ( ykoja) Zg; ni, kam nebi éi- ké-s uz iska~ acaki‘ Kyb. Su a dalely e ka ais da omi i p ie eiksmiai: ka@ip nebi (u), ki nebi (u), p z.: usisé-des pé sis kaip nebi ai Kyb; pajesko-k u: b@- u: a an GukS a, a kam@: o:, a ka nebi Skn. Ta iau a Si okia dalely és neba (u) a ba ba (u) a osena laiky i sla izmu (plg. usy u70-HH6y b, KaK-HH6yp), a la izmu (plg. lai duod uguni, kuo nebu ,, egu duoda ugnij, a ka no s“; wz pi s k dsns un el ku 175 nebu ,,an pi ies k osnies i da ku no s“?), a pa iy y Snek y ypa ybe,— neaisku. Iki Siol nag iné i a ejai bu o skolinimo pobidzio la iy kalbos po- eikio ezul a as. Taciau ka ais os kalbos po eikis pasi ei8kia i uo, kad jis ik padeda ose Snek ose iSlik i kai ku ioms senoms a ba ska ina naujas la iy kalbai a imas da ybos endencijas. Pa yzdziui, os Snek os i§ seno u i bid a dine p iesaga -ainis, -é, labai a ima la iy kalbos p iesagai -ains, -a. Zodziy su Sia p iesaga ap aSomosiose Snek ose isai nedaug: akuo dinis, -e, aSakdinis, -e, d iZainis, -e, langdinis, -e, lingdinis, -e (apie be za), ma - gainis, -e, sélendinis, -e (apie duona, mil us) i da keli ki i. Be eik isi jie Snek ose u i a i ikmenis i su ki omis, daug ka y gajesnémis, g e imy a miy i lk. no my palaikomomis p iesagomis -uo as, -a, -o as, -a, -é as, -a i k ., p z.: aSakioc, -uo a, d i-Zioc, - o a, languoc, - io a, Zo'lé-c, -é- a. Sin gajesniy p iesagy ediniai gal bi y jau i isai iSs iime negausius p iesagos -ainis, -é zodzius, jeigu jy nepalaiky u la iy kalbos skoliniai, p z.: kébu ainis, -e »Sako as, di zingas (medis)“ — la . kebu ains, -a ,, . p.“, miglains, -a (dd é'ks miglains 6- s Dam) — la . miglains, -a , .p.“, pinkainis, -e ,,gau- uo as, -a“ — la . pinkains, -a ,, . p.“, s i‘painis, -e ,,d yzZuo as, -a“ — la . s ipains, -a ,, .p.*. Be o, Siai p iesagai padeda i8lik i ne ik iesioginiai leksiniai skoliniai, be da i ai, kad la iy kalboje p jesaga -ains, -a y a nepap as ai da i. Del o daugiau a maZiau la i8kai mokan iems ap aso- myjy Snek y a s o ams, o okiy y a didesné dauguma, ji neno omis aso- cijuojasi su sa a p iesaga -ainis, -é, neleisdama pas a ajai isai ,,pasen i* i iSnyk i. Daba pala és aka y aukS ai iy Snek ose aiSkiai jau¢iama esamojo laiko ne eikiamosios iSies daly iu (pap as ai y i8kosios giminés) a i8 ju kilusiy bud a dziy daik a a déjimo endencija. Tokiais i§ daly iy pada- y ais daik a a dZiais pap as ai zymimas j ankis, p z.: di ams ,,zebe klas, kuo du iama“, is epams ,,p ie aisas audziamo audeklo ienodam ploéiui iSlaiky i*, spd'ud ams ,,suge iamasis popie ius“, Sd-unams ,,kuo Saunama: Sau u as a e ol e is“, us dukams ,,uz auk ukas“. Siuo a eju daly i- nis pazyminys iSs umia pazymimajj daik a a dj i ienas ima a s o i isa daik o pa adinima. Taip ie oj spdud ams p0‘pie us, sd‘unams déike il- gainiui, sudaik a a déjus daly iui, a si anda spd'ud ams, Sd'unams i pan. PanaSus eiSkinys ik ai su j a dZiuo inémis daly iy o momis pas ebimas i lie u iy li e a inéje kalboje, p z.: miegamasis, algomasis (kamba ys). Taciau ap aSomosiose Snek ose jj, a odo, da ska ina i palaiko la iy kalbos analogija i a i inkami leksiniai skoliniai, nes la iy kalbai okios kilmés daik a a dziai, iesa, kile daugiausia i8 j a dZiuo iniy o my, y a aip pa bidingi, p z.: me amais ,,lazda, di Zas (kuo muSama)“, nesamais ,nas a, kas neSama; naSciai“. Aki aizdZiausia Zodziy kai ybos la ybé y a e ka éiais pasi aikan is y iSkosios giminés daik a a dziy ns. naudininkas su gal ine -am a -im®: # ME, . 1p. 380. ® Kad okie mo ologiniai skoliniai galimi i ki ose pala és aukS aiciy a mése, odo Lie u iy kalbos a laso medziaga. P z., oks pa la iskas ns. naudininkas a ojamas 176 pi s am, Sinim, i‘ am, p z.: ka: pada ei é-m pi s am? a da ei Sinim €°5i? Skn.: d-m i am didé-snis balsas (sp agilu kulian ), 0° di mé‘ e ei — pis, pis Zg. Plg. la . i am, sunim. G ei¢iausiai la ybe laiky inos i ka ais Siose aka y aukS aiciy, o da daZniau g e imy pala és Zemai iy dounininky Vege iy i Akmenés Snek- ose andamos j a dziy kas, as ns. galininko o mos kuo, uo, p z.: i? bwi labai s éiks Zmé-gus, kas i o d@ a Skn; kiio dns pasadki, as iskas ba'ikas (niekai); kiio pas médni da i'si? K p. Plg. la . ko, o. Tik ai, sp endzian iS y o my papli imo ien p ie Zemai iy ibos, galima many i, kad jos j ap asomyjy aukS aiciy Snek y plo a bus a éjusios ne iesiog i8 la iy kal- bos, o pe jau miné asias zemai iy dounininky pala és Snek as. Ap agomosiose Snek ose Salia leidziamosios nuosakos o my, pada y y su dalely e egu(l) (p z., egu(l) di b), i e ka éiais da pasi aikanéiy senyjy o my (p z., ed imie, epasin ie), kaip i isose g e imose a mése, labai pla¢iai a ojamos i o mos, pada y os su dalely e Jai || lei, p z.: lai da a, lei ska. Tai bend os su la iy kalba leidZiamosios nuosakos o mos, plg. la . lai ed ,, egu algo“, lai s ad@ ,, egu di ba“. Be o, Siose auk& ai- iy Snek ose pas ebima aiSki o my su Jai || lei jsi y a imo endencija. Tai, be ki ko, odo o my su kon aminacine dalely e /egu(/) a si adimas (p z., legu(l) _ d'lga} i lai || lei jungimas p ie senyjy leidzZiamosios nuosakos o my ie oj ¢e-, p z.: lai bi nie, lei dai ojie, lai édie. Si okia endencija, be paciy y Snek y idiniy aidos désniy i g e imy lie u iy a miu po ei- kio, da ne iesiog palaiko i la iy kalba, ku ioje leidziamosios nuosakos o mos su Jai y a ienin elés. Ki as okios pa iiSies a ejis y a e ka éiais Siy.snek y plo e (apie Sakyna, Auksudius, Dilbinus, Damelius) pasi aikan ios am ik os san- g aziniy eiksmazodziy o mos su galune -ies Salia jp as iniy o my su -is, -ys. Galing -ies ka ais u i biisimojo laiko III asmuo (p z., di psies ,,di b- sis“), liepiamosios nuosakos II asmuo (p z., sdkies ,,sukis“), isu laiky eikiamosios iSies daly iy abiejy giminiy a dininkai (pyz.: éeda'sies » edasis“, juoken ies ,,juokian is“, .sdke'sies ,,sakesis“, ésen ies ,, esian- is“), pusdaly iai (p z., dauzidam,a'sies ,,dauzydamasis“), padaly iai (p z., sdkan ies ,,sukan is“). G e imose aukS ai¢iy a mése okiy o my neuZ iksuo a. Kai ku iose g e imose zemai¢iy dounininky Snek ose, a odo, Jy ka ais pasi aiko, plg. i8 Klykoliy apylinkés uz a8y as o mas: ace i 'po- sjéis ,,a si ipusi“ (ace i pos,éis opo), mio esgéis ,,mo usis“ (eX u’ belb?) (ka é) mio oséis ¢ ba , é )%s)®. I8sky us neaiskios kilmés liepiamosios nuosakos I] asmens o mas (p z.: néski's, éski's, plg. esamojo laiko II asmens o mas su -ys: edi's ~ edys), g e imose zemaigiy dinininky y y aukS ai¢iy apie Zeimelj, ik ia ku kas plagiau (plg. D. Ga gasai és 1960 m. ué aSy us eks us, Rg. N . 607). Bi zy . Kuldany apylinkése plagiai a ojamos la iSkos dgs. jnagininko o mos, p z.: su ka ei ém ,su ka ei iais*, su am ka ém su ais ka ais“, seném pinigém , senais pinigais* (a . I. JaSinskai és 1961 m. uzZ a8y us eks us, Rg. N . 706). 9 Z . A. Milkin ai és 1961 m. Lie u iy kalbos a lasui uZ a8y us eks us, Rg. N . 689. 12, Lie u iy kalbos g ama iné sanda a 177 Snek ose jy né a!®. Be kai ku iose olimesnése lie u iy kalbos a mése o- kiy sang aziniy o my pasi aiko. La iy kalboje Si gal iné y a no miné. Kadangi ap aSomosiose Snek ose galiiné -ies e a, g e imos lie u iy a més jos be eik ne u i, li e a i inéje kalboje ji nepazjs ama isai, ai i Siose Snek ose ji gal bii y jau i isai bebaigian i nyk i, jeigu jos nepalaiky y la iy kalba. O kad la iy kalba Siuo a eju ik ai u i j akos, odo as dalykas, kad sang aZiniy eiksmaZodziy o mas su -ies placiausiai a oja ie Snek y a s o ai, ku ie ge ai moka i daZnai kalba la iSkai. Be eik isam ap aSomyujy Snek y plo ui, iSsky us ik pie inio pak aS¢io G uzdziy apylinke, bidingas j a dZio as y i8kosios giminés ienaskai os ie ininko o mos a ojimas ie oj mo e iSkosios giminés ns. ie ininko o mos, p z.: 6° da ziné i ame da ziné’ Kyb; 6° jd-ujé’, o p iepi é’ i ame a@S iné’, ame an lo ( oneléje) Sk; 10° kak o-, o” ki ' é’, o i i é’ i ame bilo’, ame lie u o" (Lie u oje), ame i‘go’ (Rygoje) Zg; 16° ie o’, 16° é-bo i ame di obé’, ame algi‘klo’ Skn; i o p ieglauduo i ame pusie Auks; émi ie uo, ami jdujuo K p. Be o, apie K uopius i Sakyna, g ei iausiai dél j a dzio as analogi- jos, ie oj mo e iSkosios giminés a ojamos i kai ku iy ki y j a dZiy a ne skai a dziy y iSkosios giminés ienaskai os ie ininko o mos, p z.: Séme é-bo', sém pisé’, aname ago’, ienam Id' o’. A ski ais a ejais aip pa a ojamas ne bid a dzZio ie ininkas, p z., piens am ka i kie (~ka- niukéje ,,bidonélyje*) mazamé-jie K p. Toks pa eiSkinys pas ebimas i isose g e imose (Ku Sénai, Papilé, Akmené, Vege iai i k .), o aip pa i olimesnése Zemai iy diinininky bei dounininky Snek ose: Kadangi oks j a dzio as y i8kosios giminés iena- skai os ie ininko o mos a ojimas su inkamas ne ne oli Lyda ény"!, ai a odo, jog ¢ia bus ne kokia la ybé, o ik iausiai sa a anki8kas dalies lie- u iy kalbos a miy aidos ak as, ik ai su ampan is su la iy kalba. Ta- Giau ap aSomosiose aukS aiciy Snek ose j a dZio as y iSkosios giminés ienaskai os ie ininko o mos jsi y a ima, kaip ody y daznesnis jos a - ojimas a éiau La ijos sienos, da gali ska in i i g e imos la iy kalbos a més (Zaleniekai, Mezamuiza i k .), ku iose pa odomyjy j a dziy as, a, Sis, Si ienaskai os ie ininko o mos ani, sini bend os i y i8kajai, i mo e iSkajai giminei!?. La iy kalbos j akos né a iS engusi i Siy aukS ai iy Snek y sin aksé. Tai odo kai ku ie sa o iski a ski y p ielinksniy, dalelyéiy i am ik y sin aksiniy kons ukcijy a ojimo a ejai. Biidingesni i jy Cia i iSke- liami. IS p ielinksniy daugiausia la iy kalbos pa eik a y a no- ,,nuo“ a o- sena. Pi miausia paminé inos no: kons ukcijos lyg i kilmei nusaky i, p z., a ki kne, musé , no" pa ies é-Ine: i ks i i ks , da i-k ka neda@ es ,, a i- 0 Z . V. Vi kausko 1955 m. i 1958 m. Lie u iy kalbos a lasui uz a8y a medziaga, Rg. N . 233 i 446. " Remiamasi Lie u iy kalbos a laso medéiaga. 2 J. Endzelins, La ieSu alodas g ama ika, Riga, 1951, p. 527—529. 178 ykla, u bi , elnio (duo a) apsés a: da yk, ka no i, iks a i iek“ Skn: plg. la . nu a ai a jau i no pasa ella ,.na, a a is jau pa ies elnio (duo- a) apsés a“ (uZ aSy a p ie Sakynos). Ka ais pasi aiko kons ukcijy su no’, eiSkianéiy eikéja, p z., Ididas nu d'uk as no' o’ g aus ine ,,g iaus inis nu aukes laidus“ Dilb; plg. la . ne udena balina i ( aigi): asa am balina i nuo neliega ,ne andens iSblys- kin i ( eidai): niekSo i kdomos, aSa omis i8blySkin i!3“. Re ka ¢iais p ielinksnis no: a ojamas ie oj Ik. i pa iy y Snek y ip as inio i8, p z.: kas gi no o‘ke ilaus zmé-gaus! sesd e miusu, jauno‘ji mu su, ké- i iséini no’ mo‘ usd' es? Sk; no’ o's bi no's kaip i pazinéau, ale balsas isd'i ki é-nisks Skn; plg. la . ej man nuo acim! ,,eik i8 mano akiy“; kuo nuo am maci ies ka i8 jo moky is?“ nuo-acim ien pazinu, kas bij ba ga ma es mei a'* ,,jau ien i8 akiy paZinau, ku i bu o sma ki e anai e“. Labai e ais a ejais no- a ojamas ie oj jp as inio apé »apie, P z., nézinau no* éke Dilb; plg. la . ne man miega, ne man da ba, nuo e im duomajuo ,,nei a8 galiu miego i, nei di b i, apie a e gal odamas“!5, Ka ais su no’ pasi aiko i okiy, g ei¢iausiai dél la iy kalbos i akos a si adusiy, kons ukcijy, kaip p z.: jiokuos i¥ dédes: skiundzes @I onsui_no* kd@'l e _,,...skundZiasi Al onsui kal iu“ Skn. I§ la iy kalbos a éjusi i okia gana pla iai Siose 8nek ose a ojama kons ukeija su no*: ak u pa sas no’ aika, — su ilka isus Iipa us i idu i o-bo's i palika ,, ai pa 8as aikas...“: ai biesas no° bé bas: su lieZudu pa i dpma , pa i a d'ud? ,, ai biesas boba...“ Skn; é, sp iiogena nuo pa sa: nie- ka neied, ik Z ieg i i ieg susi ie is ,,e, d ésena pa as...“ K p. Plg. la . elns nuo sie iesa ,, ai elnias mo e is“, i a s nuo puikas ,, ai kalaku as be niukas“!6, AiSkiai iS la iy kalbos a éje i ne e ai su inkami sus aba éje pasaky- mai no* die a pises ,,dél die o“, no i a piises ,, y a“, P z.: no* die a pi- ses ik i su dnuo nesiginci‘k! no* i‘ a pises as s éika, iskas gé ai, 0° pa é ikSéo ju — nieka nébegalu i iek Skn. Plg. os pa eik&més la iy kal- bos posakius: no die a puses; no i a puses. : Su p ielinksniu pa ,,pe “ plagiausiai a ojami pasakymai pa laime »laimé, laimei*, pa nélaime ,,nelaimé, nelaimei*. Jie sa o iskai nusako” eiksma lydin¢ias aplinkybes, p z.: sindie biwa kd‘ e nusi @ukus, ale pa Idime g éi pdmaéau K p; iskas jau bi a bepasibaiga’, kaip pa né&'- laime aci ilka a a&gana, i él p&kla ix nauje Skn. Plg. os pa eik8més la iy kalbos posakius pa laimi, pa nelaimi!. Re ka éiais p ielinksnis pa a ojamas ie oj ip as inio apie kons - ukcijose, ei8kianéiose objek a, j ku j nuk eip as sakinio eiksmas, p z., 8 J. Endzelins, La ieSu alodas g ama ika, Riga, 1951, p. 663. 19° MES I, p: 750: '® Ten pa , . II, p. 756. '© Ten pa , . II, p. 756. 1) ME ie The p.. 185. 12° 179