LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
ADOMAS
SOBLINSKAS
DIDAKTINES
J.
BALCIKONIO
IDEJOS
Daugiau
kaip
de8im j
sa o
gy enimo
me y
p o .
J.
Baléikonis
a ida é
da bui
idu inio
mokslo
is aigose.
Kokias
didak ines
idéjas
p opaga o
mokydamas
lie-
u iy
kalbos
dés ymo
me odikos
J.
Baléikonis,
kokiais
didak iniais
p incipais
jis
pa s
ado a osi
dés ydamas
lie u iy
kalba,
kokius
me odus
aiké,
Siandien
nelen-
g a
pasaky i.
Apie
kai
ka
galime
sp es i
ik
ne iesiogiai
i§
jo
ecenziju,
s uden y
u a’y y
paskai y
konspek y.
Né a
abejonés,
kad
J.
Bal ikonis
bu o
susipazines
su
K.
USinskio
didak ikos
idéjomis
i
jo
min imis
apie
gim osios
kalbos
dés yma
bei
paski i
mokykloje.
Pa-
lyginkime
K.
U8inskio
i
J.
Bal ikonio
min is
Siuo
klausimu.
K.
U8inskis
1861
m.
a8é:
,,oxou enua
Hapoya
WpoxoAAT
OHO
3a
Apy uM,
HO
pesysIbTaTEL
KVZHM
KAKTOFO
MOKOJIeHHA
OCTAIOTCA
B
s3bIke
—
B
HacwegzMe
MOTOM-
kam.
B
cokposulHully
pogHo o
cuioBa
cKiaqbiBaeT
OAHO
TokoueHue
38
py uM
TIOAbI
yGoKux
cepHewHEIX TBWKeEHMH,
WOW
ACTOPHYECKUX
coOniTHii,
BepoBa-
HUA,
BOS3peHUA,
CUeMbI
MpoxkuTOTO
opa
H
TpoxuToH
payocTH,
—
CJIOBOM,
BeCb
nem
cpoeii
myXOBHOM
2%xu3HH
Hapow
GepexKHo
coxpaHsaeT
B
HapO HOM
cnose‘*?,
J.
Baléikonis
1930
m.
kalbéjo:
,,Ge biamieji
klausy ojai,
ikiuosi,
bus
gi déje
kad
kiek iena
au a
u i
sa o
ski inga
eida,
kad
kiek ienos
au os
d asia
ski iasi
nuo
ki y
au y
d asios.
O
i§
ko
galim
pazin i
sa o
au os
d asia?
Daugiausiai
iS
kalbos.
Tau a
i
kalba
suk auna
sa o
d asios
u us,
kaip
i
kokiq
klé j.
Kalboj
a -
simuga
au os
gal ojimas,
jausmai,
samojis.
Be
eikia
ge ai
pazin i
kalba,
kad
i8
jos
galé um
sup as i
au os
d asia“?.
Tik iausiai
J.
Baléikoniui
bu o
zinomos
F.
Buslaje o,
J.
G o o,
I.
S ezne skio
i
ki y
o
me o
ga siy
usy
ilology
min ys
apie
gim osios
kalbos
eik8me
jauno
Zmo-
gaus
d asinio
pasaulio
o ma imuisi.
Kad
J.
Baléikonis
u éjo
ai8kiai
susi o ma usias
didak ines
pazZii as
j
gim o-
sios
kalbos
dés yma,
ma y i
i8
jo
da
1918
m.
Vo oneze
a’y os
J.
Mu kos
,,Lie u-
iy
kalbos
ado élio“
ecenzijos.
I§
os
ecenzijos
aiskéja
isy
pi ma
J.
Baléikonio
po ii is
i
gim osios
kalbos
yado éelio
s uk i a.
Pi miausia
J.
Baléikonis
miné ojo
ado élio
au o iui
p iekaiS auja
dél
eks y,
ku ie uzima
mazdaug
e ia
ado é-
lio
dalj
i
ku ie
da%nai
jokiy
g ama ikos
aisykliy
neilius uoja“*.
1
Xpec oMaTua
Mo
MeTOAMKe
PYCCKOTO
ASbIKA
|
Pycckui
a3bIK
Kak
IIpexMeT
mpenoyapaHna.
—
M.,
1982,
c.
47.
2
Baléikonis
J.
Rink iniai
a8 ai.
—
V.,
1978,
.
1,
p.
105.
Toliau
ci uojama
su umpin-
ai:
RR
I
(V.,
1978),
RR
I
(V.,
1982).
3
RR
I
37.
32
‘niece
aed
G ieZ ai
pasisako
i
dél
,,didelés
daugybés
aisykliy“,
ku iy
didesné
pusé
,,dél
nesusip a imo
pa adin os
aisyklémis“.
Panag inéjus
J.
Baléikonio
p iekai8 us
J.
Mu kos
ado élio
aisykléms,
galima
bi y
su o muluo i
okius
Siam
adoyélio
elemen ui
eikala imus:
aisyklé
u i
bi i
pap as a
i
sup an ama,
su ik i
su
iesa
i
bua i
ykusiai
su o muluo a.
Pag is ai
J.
Bal ikonis
Saipési
i8
iman iy,
nieko
kalbos
mokéjimui
neduodan-
éiu
J.
Mu kos
ado elio
p a imy.
Recenzen as
ci uoja
okiq
p a imo
uzZduo i:
,,Pe skai yki e
VaiZgan o
,,Juos y“
aS a,
uzsime ki e:
akyse
pasi odys
aizdelin(!).
Jei
aizdeliy
nepasi ody y,
skai yki e
él
i
él,
kol
aizdeliai
p adés
ody is“
i
p i aSo
eplika:
,,Man,
ikiuos
i
mokiniams,
nelabai
sup an ama,
kam
Cia
eikia
me k is,
kad
im y
ody is
aizdeliai“*.
PanaSios
J.
Bal ikonio
k i ikos
susilaukia
i
ie
J.
Mu kos
p a imai,
ku
jis
aikams
liepia
pieS i
isokius
pa eikslélius.
Ne
be
i onijos
jis
a8é:
,,18
p adzios
zmogus
s ebiesi,
nezinodamas,
kaip
eikia
pie8 i
kal-
bos
pamokose
uos
pa eikslélius,
kol,
pagaliau,
p.
20
andi
pa ies
au o iaus
pamo-
kyma,
kaip
galé um
a
da ba
a lik i:
,,PieSdami,
pa eikslélius
spal omis
puoSia,
o
Zodziy
pa eikslus
puogia
g aziais
ZodZiais
i
pasakymais“.
I
p idu ia:
,,Be
kiek
ia
gali
padé i
kalbai
ismok i
panaSiis
pieSiniai
i
da
.,i ai iom
spal om“,
eikia
labai
abejo i“®.
J.
Baléikonis,
kaip
odo
i8
Pane ézZio
laiky
iSlike
konspek ai,
gim aja
kalba
dés é
be
ado élio,
os
elemen a ios
i
bi iniausios
mokymo
p iemonés,
e sda-
masis
gy u
Zodziu,
k eida
i
len a.
Esan
menkai
mokyklos
ma e ialinei
bazei,
apie
gim osios
kalbos
dés ymo
mode niza ima
jis
né
negaléjo
gal o i
i
e ési
adici-
niais
dés ymo
me odais,
paZis amais
i8
usy
me odininky
da by
i
p ak ikuojamais
ca inés
Rusijos
mokyklose.
Sp endZian
i8
paskai y
konspek y,
dés ymo
me odq
J.
Baléikonis
pasi ink-
da o
a siZ elgdamas
j
g ama inés
medZiagos
pobiidj.
Pa adigmy
mokyda o
s e-
béjimo
me odu,
s engda osi
pa eik i
ne
plika
pa adigma,
kaip
kad
da oma
daba ,
be
aip,
kad
mokinys
a
s uden as
pajus y
jos
o my
eikSmes,
unkciona ima
kalboje.
P z.,
mokydamas
linksnia imo,
lygiag e iai
pa eikda o
i
klausimus:
Kas
eina?
Vaik-as,
aik-ai.
Sus ok!
Sus oki e!
Vaik-e,
aik-ai.
Kieno
kepu é?
Vaik-o,
aik-y.
Kam
da é
sii io?
Vaik-ui,
aik-ams
i
. .*
VeiksmaZodZio
o my
pa adigmas
pa eikda o
ka u
su
i a dZiais:
1.
AS
ne8-u,
2.
Tu
ne8-i,
3.
Jis
neS-a
i
. .?
Bud a dziy
i
bid a diSkujy
kalbos
daliy
linksnia imo
mokyma
sieda o
su
daik-
a a dziy
mokymu:
,,V.
ge as
laukas, K.
ge o
lauko,
D.
ge am
laukui“
i
. .8
Tiesa,
kai
ku iuos
linksnius
adinda o
sa aip:
be
jau
miné ojo
da ininko
(D),
u éjo
i
papildininkq,
i
j ankininka’.
4
RR
I
37
>
Ten
pa ,
p.
38
*
RR
17:
7
Ten
pa ,
p.
44.
®
Ten
pa ,
p.
29.
*
Ten
pa ,
p.
18.
2.
1835
33
Ka ais
be
didesniy
komen a y
liepda o
mokiniams
jsiziii é i,
kaip
ki is
Soki-
néja
pa adigmose™.
Kalbos
eiSkiniy
s ebéjimas
y a
speci inis
kalby
mokymo
me o-
das,
nep a ades
pedagogy
pasi ikéjimo
i
Siandien.
Juo,
galima
saky i,
J.
Bal ikonis.
naudojosi
obulai.
Dées an
kalba,
neimanoma
i8si e s i
be
analogijos.
Ne engda o
jos
i
J.
Baléi-
konis.
P z.,
supazindines
su
daik a a dzio
y as
ki ia imo
pa adigma,
jos
smul-
kiau
neanalizuodamas
nu odo,
kad
kaip
y as
linksni ojami
i
ki giuojami
zodziai
auksas,
inks as,
kaulas
i
. .,
0
kaip
lapas
—
au as,
di Zas,
ginklas
ax
. 4
Kalbos
eigkinius
ge iau
sup as i
padeda,
ju
sis emiska
pobidi
a skleidzia
kla-
si ikacija.
Siuo
me odu
J.
Bal ikonis
naudojosi
dés ydamas
jung ukus,
aiSkindamas
eiksmazodziy
aldyma.
Daug
sunkiau
y a
pasek i,
kokiu
p incipy
J.
Baléikonis
laikyda osi,
dés ydamas
lie u iy
kalba,
kodél
pasi inko
ienokia
a
ki okiq
g ama inés
medziagos
pa eiki-
mo
a ka.
J.
Baléikonis
y a
nu odes
is
s a biausius
lie u iy
kalbos
mokymo
ikslus:
#1)
ismoky i
sgmoningai
naudo is
uo
kalbos
ma e ialu,
ku j
mokiniai
su
sa im
a sinega
i
mokykla
i8
namu;
2)
padidin i
a sineS a
ZodZiy
leksikona
i
3)
i8moky i
akybos“.
I
gia
pa
pasako,
kad
i8
y
ijy
dalyky
gimnazija
eismoko
ik
aSybos,.
i
su
ka éliu
p idu ia:
,,be
ai
juk
né a
kalba‘“!2.
Idomus
dalykas,
kad
da
1919
me ais
a’y ame
s aipsnyje
nu ody i
lie u iu
kalbos
dés ymo
ikumai
ebé a
bi-
dingi
i
Siandien.
J.
Bal&ikonis
i ino:
,.Kuo
mokinys
ilgiau
sédi
mokykloj,
uo
labiau
sugadina
sa o
kalba:
y esniyju
klasiy
mokiniai
kalbos
moka
p as iau
uz
Yemesniy
klasiy
mokinius,
ik
y esnieji
pap as ai
maziau
da o
agybos
klaidy“!
.
Regis,
isai
panaSi
padé is
misy
mokyklose
ebé a
iki
Siol.
Da
paci uosiu
iena
ie a
i8
o
pa ies
s aipsnio:
,,Sup an amas
daik as,
ada
mokykla
galés
iSmoky i
kalbos,
kada
pa ys
moky ojai
jos
mokés,
i
ne
ik
lie u iy
kalbos
moky ojai,
be
i
ki y
dalyky.
Vadinas,
kalbos
moky i
u i
isi
moky ojai.
Reikia,
kad
mokinys
pe
isas
pamokas
gi dé y
aisyklingai
kalban ,
kad
kiek ienas
moky ojas,
is
iek,
ku io
dalyko,
galé y
jam
pa aisy i
kalbos
klaida‘2*.
Kas
ben
kiek
esame
pazis a—
mas
su
daba ine
mokykla,
puikiai
zinome,
kad
i
p aéjus
daugiau
kaip
65
me ams
kel a
min is
ebé a
u opiska,
nes
kaip
i
anais
laikais
kai
ku ie
diplomuo i
lie u iy
kalbos
moky ojai
padeda
ki iems
e S i
kalba,
daZnai
gy esni
Zodi,
kons ukcija
mokinio
a8inyje
pakei ia
nu alkio u
knyginiu,
o
ka ais
i
Za gonisku.
Sup asdamas,
kad
eo iniy
Ziniy
apie
kalba
ge am
jos
mokéjimui
nepakanka,
J.
Baléikonis
i in
daug
démesio
sky é
aSomiesiems
lie u iy
kalbos
da bams
iek
idu-
inése
mokyklose,
iek
uni e si e e,
kan iai
juos
aisyda o
i
ap a inéda o
pasi-
aikiusias
kalbos
klaidas.
Vienas
i8
pla iausiy
i
iXsamiausiy
aSiniams
ski y
s aips-
niy
,,RaSomieji
da bai*
iSspausdin as
s ie imo
da be“
1928
m.
N .
9
(108),
gai-
10
Ten
pa ,
p.
19.
1
RR
IL
20.
12
Ten
pa ,
p.
156.
18
RR
II
156.
14
Ten
pa ,
157.
34
Ja
ik,
kad
jis
ilga
laika
moky ojams
bu o
sunkokai
p ieinamas
i
dél
o
be eik
ulZ-
-mi s as.
S aipsnis
y a
okio
auk& o
eo inio
lygio,
kad
i
Siandien
daugelis
jo
eigi-
niy
né
kiek
nepaseno,
ebé a
isiSkai
ak ualiis
misy
mokykloms.
Ra inj
J.
Baléikonis
sup an a
kaip
a sakyma
i
pa eik a
klausima,
ano
jo,
,, adi-
ama
éma“.
RaSiniui
jis
p ipazis a
ki ybinj
p ada,
odél
isiSkai
sup an amas
oks
i inimas:
,,RaSiniai
pagal
sa o
idéja
y a
meno
eikaliukai.
Mazam
mokinio
a-
Sinély
ei8kiasi
menininko
subjek y i8kumas
i
meno
eikalo
au onomiskumas“.
S aipsnyje
ska inama
puoselé i
li e a i inius
mokiniy
gabumus,
a iau
pab éZia,
jog
»y a
nea sa giy
Zmoniy,
ku ie
a8inio
nesamones
palaiko
alen ingumo
Zen-
kino
Ak ualus
i
Siandien
J.
Baléikonio
pas ebéjimas,
jog
aSiniams,
labiausiai
Zemes-
nése
Klasése,
mokiniai
u i
bi i
engiami,
ki aip
i8
jy
da bo
maZa
ebus
nauda;
auk& esnése
Klasése
as
p i engimas
galjs
bi i
kiek
mazesnis,
be
is
ien
eikalin-
gas.
S aipsnyje
pakankamai
iSsamiai
i8nag iné i
i
aSinio
eo ijos,
i
echnikos
da-
lykai
—
ap a iamos
aSiniy
iiSys,
ema,
planas,
medZiagos
inkimas,
juod ai is,
Sya aS is,
apim is
i
k .
Pa eiksiu
i§
miné yjy
s aipsnio
sky iy
ieng
ki a
ak uales-
ne
me odikos
idéja.
Kalbédamas
apie
emos
pa inkima,
J.
Bal ikonis
kelia
okius
eikala imus:
1)
ema
u i
ik i
mokiniy
am/iui
i
i8sila inimui;
2)
bi i
paim a
i8
mokiniams
Zi-
nomos
i
p ieinamos
s i ies;
3)
logiSkai
apib éZ a
i
iksliai
su o muluo a.
|
uos
eikala imus
ne
isada
a siZ elgiama
i
Siais
laikais.
Visi8kai
galima
p i a i
J.
Baléikonio
pozicijai
dél
aSinio
plano.
Paklausykime
jo
samp o a imy:
,,Daba
klausimas,
a
isados
eikia
a3y i
plana?
Y a
moky ojy,
ku ie
nelabai
eikalauja,
kad
jis
bi y
a8omas.
Mano
nuomone,
jei
y a
duodamas
aginys
pa aSy i
namie,
ai
planas
bii inai
eikalingas.
Be
plano
galima
ada
apsiei i,
kada
isai
maza
laiko,
be
plang
is
iek
eikia
u é i
ben
gal oje,
ki aip
aSinys
ne-
u és
jokios
e és:
ie omis
gali
a si ik i
p aleidimy,
ie omis
pasika ojimy,
ie o-
mis
nuk ypimy
nuo
émos
i
.
.“4®
Nuo
sa es
galé ume
p idu i
ik
iek,
jog
plano
a sisakome
i
ienu
ki u
a eju
da
dél
aSinio
speci inio
Zan o
(pa eiSkimas,
minia-
i a,
a o izmas
i
.
.),
a iau
no malus
aSinys
be
plano
bep asmis
dalykas,
u8-
Gias
laiko
eik ojimas.
Ge as
aSinio
planas
la ina
mokinio
mas yma,
odél
J.
Bal i-
konis
su o mula o
i
am
ik us
loginius
eikala imus,
pa eiké
jo
schema,
ku ios
i
Siandien
daugelis
moky ojy
laikosi,
kai
moko
aikus
suda iné i
planus.
Renkan
aSiniui
medZiaga,
J.
Baléikonis
siilo
naudo is
17x
10
o ma o
lapeliais,
nes
ada
medZiaga
,,leng iau
su a ky i,
suski s y i“,
ne eikSmingus,
Salu inius
da-
lykus
a mes i.
[
lapelius
jis
si ilé
uzsi a8iné i
i
aSiniui
eikalingas
ci a as,
agiau
ne-
pe k au i
jomis
aSinio,
kad
Sis
nep a as y
sa a anki8kumo.
S aipsnyje
y a
i
daugiau
o iginaliy
i
Siandien
da
ak ualiy
mindiy
dél
aSinio
juod aS io
i
S a a8 io
(,,g yn as io“),
p adZios
i
pabaigos.
RR
H
231,
7®©
RR
IT
234.
2
35
Pi mu iniu
aSinio
s iliaus
eikala imu
J,
Bal&ikonis
laiké
aisyklinguma.
Ano
jo,
,,T i inimas,
kad
gali
bi i
ge as
s ilius
en,
ku
kalba
ne aisyklinga,
y a
iena
ne~
samoné“??,
Manyéiau,
kad
eikala imai,
ku iuos
jis
kélé
ge am
ainio
s iliui,
kaip
a min iné,
galé y
kabé i
kiek ienos
mokyklos
lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
kabine-
e.
S ai
jie:
1)
Raiyk
aip,
kaip
kalbi,
i
bus
ge ai.
2)
Ne aSyk
pe
ilgais
sakiniais:
gy a
kalba
ilgu
sakiniy
nemégs a.
3)
Sakiniai
u i
u é i
iS idini
sa ySi.
4)
Min iai
eikS i
eikia
ink i
okius
ZodZius,
ku ie
Jabiausiai
jai
inka®.
Nepap as ai
aikliai
i
glaus ai
ap ép i
esminiai
indi idualaus
s iliaus
dalykai=
unkciné
p iklausomybé,
leksika,
sin aksé,
pagaliau
eks as.
Didele
eik¥me
ge o
s iliaus
ugdymui
eiké
lek i ai.
»Lek i a
s iliui
u i
didele
-eik’me,
—
aé
jis,
—
odél
gal
bus
&ia
ne
p o
Salj
p imin i,
kaip
mokiniai
u i
skai-
y i.
Skai an
eikia
knygos
Zymesnes
ie as
i
u ini
isi aSiné i
j
am
ik a
sasiu ini.
Viena,
oks
jsi aSinéjimas
p ip a ina
mokinius
aXy i,
o
an a,
jie
ge iau
sup an a
i
ilgiau
a simena,
ka
uzsi aso“,
Vadinasi,
jei
no ime,
kad
miisy
mokiniai
i8
skai omy
knygy
ik ai
u é y
nauda, u ime
p a in i
juos
skai y i
su
S a inuku
i
sasiu iniu
ankoje,
ik
aip
jie
ip as
asy i,
p a insis
gene uo i
eks a.
O iginali
i
sa i a
J.
Baléikonio
a8iniy
aisymo
me odika.
Visy
pi ma
jis
ei-
kala o
,, iipes ingai
i
mokamai“
aisy i
aSinius,
nes,
blogai
iS aisius,
»be eik
né-
a
naudos“.
Moky ojo
uzZda iniu
laike
paaiskin i
iso
a8inio
klaidas,
susi a3y i
jas
i am
ik a
sasiu ini.
Pa s
kiek ieno
a¥inio
Klaidas
susi a8yda o
i
nedidelio
o ma o
(10cm
x
4,5
cm)
lapelius,
kad
galé y
jas
g upuo i.
RaSiniu
ap a imo
pabaigoje
jis
ekomenduoja
1—2
ge esnius
a8inius
paskai y i
klasei.
IS
mokiniy
bu o
eikalauja~
ma
g azin us
aSinius
iipes ingai
aisy i,
nepakesda o
Cia
jokio
apsileidimo
a
ne-
yaly umo,
neiS aisy as
a
blogai
i8 aisy as
klaidas
si ilyda o
,,p idé i
p ie
naujo
da -
bo
klaidy
i
okiuo
bidu
pamaZin i
Yenkla‘®°.
Kaip
ma y i
iS
anks iau
a8y o
s aips~
nio
(1927),
J.
Baléikonis,
ap a damas
aSinius,
daugiausia
aisyda o
logiSkai
p imi-
y ius
sakinius,
au ologijas
i
pleonazmus,
i ai ius
anach onizmus.
S ai
kele as
i€
emos
,,Nemuno
eikSmé
Lie u ai“
i
specialy
sasiu ini
nu asy y
sakiniy:
1.
Kaip
kiek ienas
gam os
eiskinys,
aip
i
Nemunas
u i
Lie u ai
eikSmés.
2.
Miisu
kunigaikSéiai
a plaukda o
Nemunu,
nes
uome
gel%keliy
da
nebu o,
o
kad
i
bu o
ai
nepa ogis.
3.
Nemune
y a
gana
daug
Zu u,
ku ias
gaudo
Zmonés,
Z ejais
adinami*4.
Gia
kai
kas
gal
galé y
pap iekais au i
i
moky ojui,
ku is
pa inkda o
okias
siau-
as
samp o aujamojo
pobidZio
emas
i
e sda o
mokinius
ge okai
p akai uo i,
kol
jie
iSlukS enda o
jas.
Idomumo
délei
pazi ékime,
kaip
Siandien
ao
miusy
mo-
kykly
abi u ien ai.
P z.:
1.
Pas
Lapina
isa
laika
pilna
aiky,
ku ie
mégs a
i
sup an a
Lapino
pasakas-
17
RR
IT
239.
18
Ten
pa ,
p.
239.
1
Ten
pa ,
p.
239.
2
RR
I
241.
2
RR
I
68-69.
36

2.
Liudas
Vasa is
—
li e a ii os
ly inis
he ojus.
Nuola inés
abejonés,
il ys,
ne-
pasi enkinimai
i
nusi ylimai
supa
Liudo
Vasa io
pa eikslq.
3.
I
kuome
Zemé
sukii é
sau
Zmogy,
ku io
d i
kojos
i ai
emési
i
Zemés
u-
ulj,
o
ankose
jis
laiké
saule,
a
Zmogy
ji
pa adino
komunis u.
Jo
ankos
bu o
ski -
os
au,
Zeme.
Tai
bu o
i os
da bininko
ankos.
Jos
— a si
obels
Sakos,
aplipu-
sios
puikiais
aisiais
—
da bais.
Taip
aSo
ne
eiliniai
mokiniai,
0
adinamieji
pi minai,
medalininkai.
Reikia
pasaky i,
jog
i
Siandien
ne u ime
didak i8kai
pag is os
aSiniy
sis emos
misy
mokykloms,
mokiniai
negauna
a ba
be eik
negauna
jokiy
eo iniy
Ziniy
apie
akini,
aSiniy
ap a imo
pamokose
ne
aukS esnése
klasése
daugiausia
kalbama
ik
apie
a’ybos
i
sky ybos
klaidas,
moky ojai
ka ais
nu aiso
a ba
palieka
isai
ne ai-
sy as
Siu kS ias
aSiniy
kalbos
klaidas.
Taip
daZniausiai
y a
ose
mokyklose,
ku
p ie
mokyklos
ai o
s o i
neli uanis as
a
apsk i ai
kalbos
eikalais
nesidomin is
Zmogus
i
negalin is
okiy
li uanis o
,,apsi ikimy“
pas ebé i.
Labiausiai
kelia
ne ima
a
aplinkybé,
kad
panaSias
klaidas
aisanéiy
li uanis y
skai¢ius
miisy
mokyklose
mazéja,
bu e
p o .
J.
Baléikonio
mokiniai
li uanis ai
jau
y a
sulauke
paga baus
am-
Ziaus
i
is
eciau
besu inkami
mokyklose,
o
jo
me odinés
idéjos
is
labiau
uZmi s-
amos,
uZmi s amas
jo
ska inimas
moky i
aikus
di b i.
Moky ojaudamas
Pane éZyje
1921
m.
J.
Bal ikonis
aSé:
,,.Nepami skim,
kad
mokslas
y a
da bas,
o
da bas
negali
bi i
leng as,
kaip
k ad a as
negali
bi i
apsk i-
as.
Nelaikykim
da bo
p akeikimu,
be
laime,
ski a
Zmogui
Sioj
aSa y
pakalnéj“??.
Minédami
p o .
J.
Baléikonio
100-aja
gimimo
diena,
u ime
puikia
p oga
p isi-
min i
jo
nuopelnus
mokyklai,
da
ka a
apZ elg i
jo
skelb as
me odikos
idéjas.
Misy
isu
dziaugsmui,
jos
nepaseno,
ebé a
ak ualios
kaip
i
anais
olimais
laikais,
iS
jo
nemaZai
gali
pasimoky i
jauni
moky ojai
li uanis ai,
skai ydami
aS y
d i omi,
pa-
si ink i
idomios
medZiagos
lie u iy
kalbos
dés ymui.
JMJAKTHYECKHE
HILEW
10.
BAJIbBYHKOHHCA
Pe3 ome
Tipodeccop
FO.
Bas bunkon c
ObUI
He
TONBKO
BbINAIONIMMCH
A3EIKOBEOM,
HO
HW
Teqa o oM,
BHEC
CBO
BKJIa,
B
MeCTOWMKy
MpeloyaBanuA
POAHOTO
JMTOBCKO O
A3bIKa.
Ho
HeCOMHEHHO,
4TO
B
cBoeli
mpenoqapa enscKow
paOo e
OH
Momb30RacA
AUAaKTHYecKuMu
upe ma
K.
JI.
Yumn-
¢KO o
MH
Apy ux
pyccKux
MeTonucTos.
Me ogmueckad
Konnemmpu
FO.
BanbuuKonuca
B
HacTOs-
We
c aTbe
BoccTaHaBIMBaeTcA
MO
e O
pPelleH3HAM
Ha
YYCOHHKH
JIMTOBCKOTO
s3bIKa,
IO
KOHC-
TeKTaM
JlekKUMi
MeTOTUKH
MpemoqaBanAA
H
MO
MeTOTMYeCKHM
cTaTbaM.
Muo e
qunaxTHyeckue
wyleH
Mpodeccopa
He
WoTepsmM
cBoelk
AKTYaNbHOCTH
B
MpelOzapakHwu
MMTOBCKOTO
s#3bIKa.
Oco-
GeHHO
WeHHa
B
JHaKTH¥ecKOM
OTHOMIeHMH
eFo
CTaTbA
O
UIKOJIbHBIX
DMCbMeHHEIX
padoTax,
onyOumkosaHHad
B
1928
.,
B
KOTOpoi
MompobHO
pa30upa o ca
BOMpocKI
TeopuH
u
TpakTHKH
COWHEHH
B
Cpe Heli
Mkoe.
=
RR
II
228.