LIETUVIYU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
I
KAZYS
ULVYDAS
J.
BALCIKONIO
MOKSLINE,
LITERATORINE
IR
PEDAGOGINE
VEIKLA
1985
m.
ko o
12
(25)
d.
sukako
100
m.
nuo
J.
Baléikonio
gimimo.
Toji
sukak is
bu o
paminé a
isoje
espublikoje.
Jai
ski as
i
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimy~
XXVI
omas,
ku io
i8leidimo
p oga
p a a u
da
ka a
no s
umpai
p imin i
isuo-
menei
Sio
jzymaus
kalbininko
moksline,
li e a ii ine
i
pedagogine
eikla,
ku ia
jis
y a
ineSes
eikSminga
indélj
j
li uanis ika.
Kiles
i8
mazZaZemiy
als ieciy
Seimos,
J.
Bal&ikonis
aikys e
p aleido
gim ajame
E i8kiy
kaime
(apie
Ramygala).
Baiges
Pane éZio
ealine
mokykla,
nusp endé
a si-
de i
ilologijos
s udijoms.
Be
am
eikéjo
iei i
da
klasikiniy
kalby
ku sa,
be
ku io
buyo
nejmanoma
s udijuo i
indoeu opie iy
kalbo y os.
P i a iai
pasimokes
i
i8-
laikes
gimnazijos
ku so
lo yny
kalbos
egzamina,
1906
m.
is ojo
i
Pe e bu go
uni e -
si e o
Is o ijos
i
ilologijos
akul e o
Sla is ikos
sky iy
lais uoju
klausy oju.
Po
me uy,
ilaikes
da
i
seno és
g aiky
kalbos
egzamina,
bu o
p iim as
ik uoju
klausy oju.
Pe e bu go
uni e si e as,
kaip
i
Rusijos
moksly
akademija,
uo
me u
ga séjo
iek
sla is ika,
iek
lyginamaja
indoeu opie iy
kalbo y a.
Cia
di bo
Rusijos
MA
aka-
demikai
F.
Fo una o as,
A.
Sachma o as,
J.
Boduenas
de
Ku ené,
S.
Bulicius,
A.
Sobole skis
i
ki i
iZymis
ling is ai.
Sie
pasaulinio
ga so
mokslininkai
(ypaé
F.
Fo una o as)
mokéjo
i
lie u iy
kalba,
y é
i
lygino
ja
su
ki omis
indoeu opie iy
(ypaé
bal y
i
sla y)
kalbomis.
Pe e bu go
uni e si e o
Is o ijos
i
ilologijos
akul-
e e
uo
me u
mokeési
i
jzymus
lie u iy
kalbininkas
K.
Baga,
iene iais
me ais
anks-
Siau
uz
J.
Bal ikonj
js ojes
i
Sla is ikos
sky iy.
Ki ybiné
Pe e bu go
uni e si e o
aplinka,
pazangis
jau
paminé i
i
ki i
usy
mokslininkai
u éjo
didele
j aka
J.
Bal ikonio
mokslinéms
i
isuomeninéms
pazi l-
oms
susi o muo i.
1911
m.
jis
baigé
uni e si e a
‘i
iki
1915
m.
di bo
Lie u oje
dau-
giausia
pedagoginj
da ba
(dés é
lo ynu
i
lie u iu
kalbas
dia
idu inéje
mokykloje,
Sia
moky ojy
ku suose).
1915
m.
dél
ka o
e aka osi
i
Vo oneZa,
ku
iki
1918
m.
dés é
lie u iy
i
lo yny
kalbas
pabégéliy
be niuky
i
me gai iy
gimnazijose
bei
mo-
ky ojy
ins i u e.
Tuo
pa iu
me u
Vo oneze
pedagogini
da ba
di bo
i
jzymus
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ki éjas
J.
Jablonskis,
ma ema ikas
Z.
Zemai is
i
ki i
lie u in
in eligen ai,
su
ku iais
J.
Bal ikonj
siejo
nuogi di
bi iulys é.
Jis
ypa
su
didele
meile
i
paga ba
isa
gy enima
p isiminda o
izymyji
misy
kalbininka
J.
Jablonski,
ku j
laiké
sa o
moky oju.
Apsk i ai
eikia
p imin i,
kad
negausius
o
me o
lie u iy
kalbininkus
siejo
nuo’i dziausia
d augys é.
Pa yzdziui,
J.
Baléikonis
iesiog
su
pie-
e u
p isiminda o
i
Zymyji
misy
kalbininka,
kiek
y esni
sa o
kolega,
K.
Buga-
4
‘Toji
kalbininky
d augys é
s ip ino
juos
ko oje
uz
lie u iy
kalbos
eises
i
kul i a
ca inés
p iespaudos
salygomis.
G izes
1918
m.
i
Lie u a,
J.
Bal ikonis
isiki é
Pane éZyje,
ku
kele a
me y
mo-
ky oja o
i
di ek o ia o
(p adzioje
gimnazijoje,
éliau
i
moky ojy
semina ijoje).
1924
m.
bu o
iS ink as
Kauno
uni e si e o
Humani a iniy
moksly
akul e o
docen u
a
p adéjo
dés y i
s uden ams
bend aji
lie u iy
kalbos
ku sa.
Po
K.
Bugos
mi ies
(1924
m.)
jo
p adé as
didelis
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
-da bas
bu o
isiSkai
sus ojes.
K.
Biigos
palik a
ka o eka
i
ank aS ius
pe
SeSe ius
me us
jau
bu o
nugules
s o as
dulkiu
sluoksnis.
I
ne inia
kiek
da
jo
p adé as
da -
bas
bii y
s o éjes
nepajudin as,
jei
ne
J.
Baléikonio
pas angos
es i
ji
oliau,
i§
iso,
Jjei
uo
me u
nebii u
bu e
okio
Zmogaus
kaip
J.
Baléikonis.
Paka o inai
ene gin-
gai
k eipdamasis
i
o
me o
isuomeng
i
bu zuazine
y iausybe,
jis
i odinéjo,
kad
ie u iy
au ai
gy ai
eikia
Zodyno,
kad
bi ina
es i
oliau
K.
Bigos
p adé a
da ba.
“Tam
da bui
eikéjo
ge ai
pasi uoSusio
i
a sidéjusio
Zmogaus.
I
S ai
1930
m.
pabai-
goje
J.
Baléikoniui
bu o
pa es a
i§
naujo
suo ganizuo i
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
leidima.
P asidéjo
k uop8 us
K.
Bigos
leksikog a inio
palikimo
s udija imas.
Ig
ka o
paaiSkéjo,
kad
K.
Bigos
palik os
zodyno
ka o ekos,
no s
ji
gana
didelé
(s e-
ian i
apie
17
piidu,
lapeliy
joje
617
553),
da
oli
g azu
nepakanka
didziajam
lie u iy
kalbos
Zodynui.
Teko
i§
naujo
o ganizuo i
Zodziy
inkima
iek
i§
liaudies
Sneka-
mosios
kalbos
bei
au osakos,
iek
i8
i ai iy
epochy
i
i ai iy
Zan y
li e a i os.
Sio
o ganizacinio
da bo
ka S ai
émési
J.
Baléikonis.
Ka u
jis
s udija o
K.
Bigos
pali-
kimg
i
Siaip
leksikog a ijos
li e a ii a,
ypaé
Zodynus!,
Ty
Zodyny
i
apsk i ai
leksi-
kog a inés
li e a ii os
s udijos
padéjo
J.
Baléikoniui
su o muo i
bisimo
Zodyno
i-
pa,
nes
paaiskéjo,
kad
K.
Bigos
p adé o
leis i
Zodyno
ipo
uome inémis
salygomis
nebus
galima
iSlaiky i
i
kad
ji
eikés
keis i.
Zodyno
ipo
kei ima
u bi
daugiausia
lémé
ai,
kad
o
da bo
eséjas
bu o
ki okiy
polinkiy
i
ki okio
pasi engimo
kalbinin-
kas
negu
pa s
p adininkas
K.
Biga.
Ma
pag indiné
K.
Bigos
y inéjimy
s i is
dau-
giausia
buyo
is o iné
lyginamoji
bal is ika
bei
indoeu opeis ika,
o
J.
Baléikonis
pi -
miausia
bu o
li uanis as
p ak ikas,
daugiausia
di bes
lie u iy
kalbos
no malizacijos
s i yje.
Taigi
i
J.
Bal ikonio
pasi ink o
ipo
Zodynas
daugiau
p imena
miné us
len-
ky,
usy
a ba
i8
dalies
ne
i
la iy
kalbos
Zodynus
negu
K.
Bigos
p adé a
Zodyna.
Su o mula es
bisimo
Zodyno
ipa
i
pagausines
pa ia
ka o eka,
J.
Bal ikonis,
p adzioje
e a inio
Zodyno
edakcijos
sek e o iaus
N.
G igo,
o
éliau
i
nee a iniy
alkininky,
daugiausia
s uden y
li uanis y,
padedamas,
p adéjo
a8y i
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
eks a.
I
eks o
aSyma
bu o
j auk i
i
alkininkai.
Tas
Zodynas,
-ge okai
nu oles
nuo
K.
Biigos
Zodyno
kelio
i
neka odamas
jokio
ki o
lie u iy
a
ku ios
ki os
kalbos
Zodyno
kelio,
pasi odé
yisiSkai
sa i as,
o iginalus,
iesiog
uni-
kalus
da bas,
kokio
da
né a
bu e
isoje
li uanis ikos
is o ijoje.
+
Miné ini
Sie
Zodynai:
S ownik
jezyka
polskiego/
/U ozony
pod
edakcijaJana
Ka owicza,
Adama
K y skiego
i
Wiadyslawa
Niedzwiedzkiego.
—
Wa szawa,
1900—1927,
.
1—8;
S ownik
gwa
polskich/U ozy
Jan
Ka owicz.
—
K akéw,
1900-1911,
.
1—6;
Miilenbachs
K.
La -
ieSu
alodas
a dnica
/Redigéjis,
papildinajis,
u pinajis
J.
Endzelins.
—
Riga,
1923-1932,
.
1—4;
Tans
B.
WU.
Tonxoss i
CHOBaPb
%HBOTO
BeMKOpyccKo o
s3BIKa
/3-e
u3y.
nox
pen.
mpod.
MW.
A.
Bogysua
ge
Kyp ene.
—
C.
-
Tle ep6yp —Mocxsa,
1904—
1909,
.
1—4,
Didiiausias
J.
Baléikonio
nuopelnas
Cia
y a
as,
kad
jis
neleido
sunyk i
K.
Bu-
gos
leksikog a iniam
palikimui,
pasinaudodamas
uo
palikimu,
suki é
nauja,
o i-
ginaly
i
unikaly
Zodyno
ipa,
pa asé
nemaza
pi myjy
,,Lie u iu
kalbos
Zodyno“
omy
eks o
dali,
kaip
y iausiasis
edak o ius
pagal
pi ming
ins ukcija
su edaga o
isus
is
pi muosius
omus
i
dalj
ke i ojo
(iki
Zodzio
is),
isa
gy enima
émé
Zo-
dyna,
o ganizuodamas
Zodziy
inkimo
alkininkus
i
pa s
inkdamas
Zodzius
i8
gy-
yosios
kalbos
i
aS y.
»Lie u iy
kalbos
Zodyno“
edaga imui,
Zodynininky
kad y
ugdymui
J.
Baléi-
konis
pasky é
daugiau
kaip
20
me y.
Iki
iSleidZian
pi maji
Sio
Zodyno
oma,
pa i
ka o eka
padaugéjo
isu
milijonu
lapeliu.
I
ja
pa eko
ypaé
daug
ZzodzZiy
i
sakiniy
48
liaudies
Snekamosios
kalbos,
daznai
i¥
u
ie y,
i8
ku iy
anks iau
ikalbo y os
da -
bus
nebu o
pa eke
né
ieno
Zod7io,
né
ieno
sakinio.
Iki
iXeidamas
1959
m.
i
pensija,
J.
Baléikonis
bu o
uoliausias
Zodziy
inkimo
alkos
o ganiza o ius
Vilniaus
uni e -
si e e.
Jo
paska in i
i
pamoky i
s uden ai
li uanis ai
kasme
su inkda o
Zodynui
po
nemaza
pluos a
Zodziu
i8
i ai iy
Lie u os
kampy.
Toji
J.
Baléikonio
suku a
Zodziy
inkimo
adicija
Uni e si e e
gy a
i
Siandien:
jau
daug
me y
Uni e si e o
dés y ojai
li uanis ai
A.
Pupkis,
B.
S undzia,
O.
Kuosiené,
R.
Vencku é,
ekonomis-
as
V.
Magiekus
i
ki i,
ado audami
s uden y
gamybinei
p ak ikai
a ba
Siaip
daly-
audami
ekspedicijose
bei
i8 ykose,
ka u
su
s uden ais
(a
pa ys
ieni)
enka
Zodzius.
su
sakiniais
i8
gy osios
liaudies
kalbos.
J.
Baléikonio
nuopelnai
lie u iu
leksikog a ijai
da
ySkiau
iSkyla,
a siminus
ai,
kad,
aSan
pi muosius
Zodyno
omus,
Lie u oje,
galima
saky i,
isiSkai
nebu o
k a-
li ikuo u
leksikog a y.
Jis
be eik
ienas
o ganiza o
Zodziy
inkimo
alka,
o ma o:
Zodyno
ipa
i
suda inéjo
ben
p o izo ing
edaga imo
ins ukcija.
Del
k ali ikuo y
bend ada biy
s okos
pi mieji
Zingsniai
bu o
ypa
sunkiis;
Zodyno
da bas
eikala o
i
y iausiojo
edak o iaus
didelio
pasiaukojimo.
Pe
kele a
me y
bu o
iSugdy as,
kad
i
nedidelis,
be
labai
kompak i8kas
i
ki-
ybingas
jaunyju
leksikog a y
bi ys
(be
Zodyno
edakcijos
sek e o iaus
N.
G igo,
ia
ypa
eikia
paminé i
okius
alkininkus
kaip
J.
Mikeli inas,
Z.
Uoselis,
A.
Lybe-
is,
K.
Vosylius,
E.
Mikalauskai é
i
J.
Senkus.
Tik
gaila,
kad
dél
sunkiy
ka o
i
yokie iu
asis y
okupacijos
salygu
as
alkininky
bi elis
labai
p a e éjo).
Ki a
labai
s a bi
J.
Bal ikonio
pamég a
mokslinés
eiklos
s i is
y a
bu usi
onomas ika,
ypaé
oponimika.
I§
Sios
s i ies
jis
y a
paskelbes
idomia
s udija
apie
Lie u os
gy enamy
ie u
pa adinimus,
kilusius
i8
upiy
pa adinimy,
pa aSes
s aips-
niy
apie
a ski y
ie o a dziu
kilme
bei
pi mykS e
au en i8ka
o ma.
Vie o a dziu
aiskinimas,
ikslinimas,
ju
li e a i iniy
o my
a s a ymas
eikalauja
didelio
k uop3-
umo
i
a sidéjimo.
Ta
da ba
J.
Bal ikonis
di bo,
galima
saky i,
isa
gy enima..
Daznai
pa s
ne
ka a
nu ykda o
i
ku ia
no s
gy enamaja
ie a
i
iesiog
is
Zmoniy.
lapy
pa ik inda o
ipimo
ie o a dzio
a ima,
a s a yda o
li e a ii ine
o ma.
Naudodamasis
iesioginio
s ebéjimo
a
apklausos
me odu,
jis
y a_k uop&¢iausiai
pa ik ines
didZiaja
Lie u os
TSR
gy enamyju
ie y
pa adinimy
dali
i
nus a es
y
pa adinimy
li e a ii ines
o mas.
Cia
bi ina
paminé i
i
ai,
kad
da
p ieS
ka a
daugiausia
J.
Baléikonio
pas an-
gomis
i
ipes iu
bu o
suda y as
isy
Lie u os
gy enamyju
ie y
pa adinimy
6
Zodynas,
isdés y as
pagal
o
me o
adminis aciniy- e i o iniy
iene u
pa adinimus.
‘To
Zodyno
ie o a dziy
o mas
daugiausia
ik ino,
no mino
i
ki éia o
pa s
J.
Baléikonis.
Jo
eik’mingai
p isidé a
i
p ie
ki y
p ieSka inio
laiko a pio
onomas i-
-kos
da by:
negy enamyju
ie y
pa adinimu,
ypaé
upé a dziy,
no minimo.
Zymy
da ba
J.
Bal&ikonis
nu eiké,
edaguodamas
aS us,
u inéius
didele
eiks-
‘me
lie u iy
kalbos
is o ijai,
aip
pa
lie u iy
kalbos
kul i ai.
Pi miausia
ia
miné-
inas
1598
m.
M.
Pe ke i iaus
ka ekizmas
(,,Polski
z
Li ewskim
Ka echism...
‘Malche a
Pie kiewicza‘‘,
V.,
1598),
ku j
J.
Bal ikonis
aksimilinin
bidu
iSleisdino
Kaune
1939
m.
Be
o,
jis
y a
edaga es
D.
Kleino
pi mosios
lie u iy
kalbos
g ama-
ikos
(,,G amma ica
Li anica...
4
M.
Daniele
Klein‘‘,
1653)
e ima
i¥
lo yny
kal-
‘bos.
Sis
e imas
ka u
su
D.
Kleino
su umpin os
okiSkos
lie u iy
kalbos
g ama-
ikos
(M.
Danielis
Kleinii
,,Compendium
Li anico-Ge manicum..
.“,
KGnigs-
be g,
1654)
lie u i8ku
e imu
i
pilnais
aksimiliniais
o iginaly
eks ais
iséjo
a s-
ki a
knyga
(,,Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika“,
V.,
1957).
J.
Baléikonio
edaga i-
mas
ypaé
page ino
D.
Kleino
g ama ikos
lie u iSkajj
e ima.
Pa s
biidamas
puikus
s ilis as,
J.
Baléikonis
labai
e ino
uos
a8y ojus,
i§
ku-
iy
galima
pasimoky i
aiskios,
gy os,
liaudi8kos
kalbos,
ge o
s iliaus.
Vienas
okiy
aSy ojy,
be
abejo,
y a
M.
Valan ius.
No édamas
pada y i
M.
Valanéiaus
a¥ us
Pp ieinamus
pla iesiems
skai y ojy
sluoksniams,
J.
Baléikonis
juos
su inko
i
i8-
leisdino
(,,Valandiaus
as ai‘‘,
K.,
1931),
uo
labai
pa a naudamas
mokyklai,
lie-
u iy
kalbos
kul i ai.
Tiek
lie u iy
li e a i inés
kalbos
is o ijai,
iek
lie u iy
kalbos
kul i ai
labai
eikSmingi
y a
J.
Jablonskio
aS ai,
ku ie
iki
1932
m.
bu o
i8mé y i
j ai iausiuose
Jaik aS¢iuose,
Zu naluose,
Siaip
leidiniuose,
o
kai
ku ie
i8éj¢
a ski omis
knygomis
a
knygelémis.
Dauguma
ju
bu o
isi8kai
nebep ieinami
skai y ojams.
Su inkes
i
su edaga es
isus
s a biausius
skai y ojams
pap as ai
jau
nebep ieinamus
a
sunkiai
p ieinamus
J.
Jablonskio
aS us,
J.
Bal&ikonis
juos
iSleisdino
penkiais
o-
mais”.
To
da bo
paskelbimu
bu o
a ideng as
Lie u os
isuomenei
didziulis
lie u iy
‘li e a ii inés
kalbos
a uodas.
Bu y
labai
nepilnas
J.
Bal ikonio
li e a i inés
eiklos
aizdas,
nepaminéjus
jo
puikiy
e imy.
Kas
gi
iS
ik uju
né a
skai es
i
g oZéjesis
jo
j
lie u in
kalbq
iS e s-
omis
Ande seno,
Hau o,
B oliy
G imy,
Pe o
pasakomis
i
Ziulio
Ve no,
Dz.
S i o
ki iniais.
Kai
ku iy
y
e imu
y a
iéje
ne
po
iena
leidima.
I8
y
e imy
isuomené
susipaZino
su
ge iausiais,
j
pasaulinés
li e a i os
lobyna
iéjusiais
pasa-
ky
pa yzdZiais.
J.
Baléikonio
pasaky
e imai
ik ai
neeiliniai.
IX
ju
aiSkiai
ma y
ne
ik
e éjo
obulas
lie u iy
kalbos
mokéjimas,
be
i
didelis
li e a i inis
iSsila i-
nimas
i
sugebéjimas.
Ty
pasaky
e imy
kalba
iSsiski ia
ne
ik
aisyklingumu,
be
i
nepap as u
aiskumu,
gy umu,
aizdingumu
i
liaudiSkumu.
J.
Baléikonio
i
jo
mo-
kiniy
(dali
pasaky
jis
e é
su
mokiniais)
pasaku
e imai
—
ai
obulos
lie u iu
li e a ii inés
kalbos,
aip
pa
obulos
lie u iy
g o¥inés
li e a ii os
ki iniy
kalbos
pa yzdziai,
i$
ku iy
p ak iskai
mokosi
kalbos
kul ii os
i& isos
Zmoniy
ka os.
Tuo
biidu
sa o
puikiais
pasaky
e imais
J.
Balgikonis
y a
eiksmingai
p isidéjes
p ie
*
Jablonskio
aS ai
/
Red.
J.
Bal ikonis.
—
K.,
1932-1936,
.
1-5.
isos
lie u iu
li e a i inés
kalbos
kul i os
pakélimo,
p ie
li e a i ines
kalbos
no -
malizacijos.
Tais
e imais
jis
jne8é
j
lie u iy
li e a i ing
kalba
daug
gy umo,
na-
i alumo
i
pap as umo,
ka
iesiog
galima
palygin i
su
gai iu
lie u iSko
kaimo
o u-
Tu
pasaky
e imy
kalbos
gy uma,
aizdinguma,
pap as uma
i
liaudiSkuma,
be
abejo,
bus
lémusi
i
ye éjo
gim osios
a meés
j aka.
Ge ai
mokédamas
gim aja
B ixkiy
a me,
isa
gy enima
palaikydamas
su
ja
ysi,
J.
Baléikonis
sugebéjo
labai
ki ybiSkai
pasinaudo i
jos
Zodyno,
azeologijos
i
g ama ikos
u ais,
iek
e s-
damas
pasakas,
iek
aisydamas
i ai ius
kalbos
ne aisyklingumus,
iek
i§
iso
ge-
indamas
i
obulindamas
lie u iy
li e a i ing
kalba.
Kad
liaudies
Snekamoji
kal-
ba
is
ik uju
y a
gy as
i
neigsenkamas
li e a i inés
kalbos
u inimo
i
ugdymo
Zal inis,
puikiai
jlius uoja
J.
Baléikonio
pasaky
e imai,
isa
jo
kalbos
kul i os
i
no malizacijos
eikla.
Bi inai
miné ini
Gia
i
du
pasku inieji
s ambis
J.
Bal&ikonio
da bai:
J.
O em-
bskio
i omio
eikalo
,,G ama yka
jezyka
li ewskiego“
(Wa szawa,
1956—
1958,
.
1—3)
e imas
i
lie u iy
kalba
i
,,D uskininky
dainos“.
Pi mojo
y
da by
likes
ik
ank as is.
I8
ik yjy
ai
neeilinis
e imas.
Ypaé
puiki
o
e imo
kalba.
Tai,
galima
saky i,
iesiog
lie u iy
mokslo
kalbos
pa yzdys.
Be
o,
e éjas
ia
ne
ik
daug.
ka
y a
pa aises,
pa ikslines
i
papildes,
be
i
pa i
e ima
spéjes
pa eik i
Lenkijoje
gy enusiam
p o .
J.
O embskiui
au o izuo i.
Vadinasi,
as
e imas
sa o
kokybe:
p anoks a
pa i
o iginala.
Paskelb as
ku iuo
no s
dauginimo
bidu
as
e imas
labai
p a e s y
isiems
lie u iu
(i
Siaip
lie u iy
kalba
mokan iems)
ilologams
kaip
e ingas
li uanis ikos
Sal inis.
An asis
ia
paminé as
da bas,
i8éjes
po
J.
Bal&ikonio
mi ies
(jis
mi é
1969
m.)
—
,,D uskininky
dainos*
(V.,
1972),
jo
uz asy os
i§
Miza y
kaimo
dainininkés
J.
Ju konienés.
Tai
puikus
mokslinis
lie u iy
liaudies
dainy
inkinys,
u in is
dide-
le
eik8me
iek
au osakos
mokslui,
iek
kalbo y ai.
Tas
liaudies
inkinys
y a
a si
misy
Zymaus
kalbininko
gulbés
giesmé,
ku iq
da o
da
skambesne
B.
Ugindiaus
uz asy os
i
j
inkinio
eks a
idé os
dainy
melodijos,
aip
pa
L.
Saukos
i adinis.
s aipsnis,
P.
Jokimai ienés
odyklé
i
k .
J.
Baléikoniui
y a
eke
moky is
i
ku j
laika
di b i
ada,
kai
lie u iy
li e a i iné
kalba
bu o
da
nesu i éjusi,
kai
jos
no mos
da
labai
s y a o,
kai
os
kalbos
mo-
kymas
Zengé,
galima
saky i,
da
ik
pi muosius,
ne i us
Zingsnius.
Todél
sa aime
sup an amas
jo
didziausias
espek as
liaudies
Snekamajai
kalbai,
ku i
ik ai
labai
daug
p a e ia,
kai
li e a ii inés
kalbos
no mas
eikia
ku i
da
nesan
pakankamai
ge y
a8 y.
Tokiu
a eju
liaudies
Snekamoji
kalba
daznai
y a
ienin elis
pa ikimas
li e a i inés
kalbos
no my
pa ik inimo
k i e ijus.
Juk
uo
k i e ijumi
kaip
ik
a-
do a osi
isi
iZymieji
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ki éjai
—
asy ojai
M.
DaukSa,
K.
Si ydas,
K.
Donelai is,
S.
Daukan as,
M.
Valan ius,
Zemai é,
Vaizgan as
i
daugelis
ki y,
aip
pa
kalbininkai
—
D.
Kleinas,
K.
Jaunius,
J.
Jablonskis,
K.
Bi-
ga,
medikas
P.
A izonis,
miSkininkas
P.
Ma ulionis
i
k .
To
k i e ijaus
paisymas
y a
u éjes
didziule
eik3me
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
no my
su i inimui,
isai
li e a ii inés
kalbos
aidai.
Sa aime
aiSku,
kad
Siuo
me u,
kai
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
no mos
y a
su-
i éjusios,
kai
y a
labai
iSaugusi
iek
g oZiné,
ick
moksliné
li e a ii a,
em is
ien
8

liaudies
Snekamaja
kalba,
kaip
no my
k i e ijumi,
nebegalima.
Reikia
paisy i
i8au-
gusios
li e a i inés
kalbos
ak y,
Ziii é i
jos
aidos
endencijy.
Ta iau
i
daba
liau-
dies
Snekamoji
kalba
né a
nus ojusi
didZiulés
eikSmés
kaip
nepakei¢iamas
li e a-
i inés
kalbos
u inimo
Sal inis,
i
ku io
da
ieSku¢iomis
galima
sem is
Zodyno,
azeologijos
i
sin aksés
ak y,
eikalingy
li e a i inei
kalbai
ugdy i.
J.
Bal ikonio
i ai iapuse
pedagogine
eikla
bi y
galima
iSsamiau
nuS ies i
ik
pasky us
am
eikalui
specialiq
s udija
a
ben
specialy
s aipsni.
Cia
egalima
i&kel i
jj
kaip
nuo’i dy
i
a sidéjusi
jauny
kad y
ugdy oja.
Be eik
pe
50
pedagogi-
nio
da bo
me y
J.
Baléikonis
y a
iSugdes
didelj
lie u iy
kalbos
moky ojy
bi j.
Jo
bu usiy
mokiniy
galima
as i
isuose
Lie u os
kampeliuose,
daugelyje
i ai aus
ipo
mokykluy.
Ypaé
pasida é
i ai i
i
eikSminga
J.
Bal ikonio
pedagoginé
eikla,
is eigus
p ie
Vilniaus
als ybinio
uni e si e o
i
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
Lie u-
iu
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
lie u iy
kalbos
specialybés
aspi an ii as.
P o e-
so iaudamas
iki
1959
m.
Uni e si e e
(p o eso iaus
a das
jam
p ipaZin as
uoj
po
Didziojo
Té ynés
ka o),
ka u
iki
1952
m.
eidamas
a sakingas
Lie u iy
kalbos
ins i u o
di ek o iaus
pa eigas
(1946
m.
jis
ii enkamas
Lie u os
TSR
Moksly
Aka-
demijos
akademiku),
J.
Bal ikonis
émé
ado au i
aspi an ams
li uanis ams.
To
da bo
jis
nenu auké
isa
gy enima.
Nemaza
jo
bu usiy
aspi an y
y a
apgyne
ne
ik
kandida ines,
be
i
dak a ines
dise acijas
i
di ba
p o eso iais
a
docen ais
espublikos
aukS osiose
mokyklose,
aip
pa
moksliniais
bend ada biais
Lie u iu
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e.
Dés ydamas
Uni e si e e
bend aji
daba inés
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ku sq
i
ado audamas
aspi an ams,
J.
Bal ikonis
naudojo
is isqg
kompleksa
i ai iy
mo-
kymo
eiksniu:
eo ines
paskai as,
aSomuosius
da bus,
jy
aisyma,
e imus
i8
ki y
kalbu,
Zodziy
i
sakiniy
uZ a8ymq
i
gim osios
a més,
pasikalbéjimus
eo i-
niais
i
p ak iniais
kalbos
klausimais,
iS ykas
j
a més
a s o y
gy enamas
ie as.
Visa
ai
suda é
i& isa
gim osios
kalbos
dés ymo
sis ema,
ku ia
d asiai
galima
pa-
adin i
J.
Baléikonio
suku a
lie u iy
kalbos
dés ymo
mokykla.
Ji
y a
isi’kai
panaii
j
a
lie u iy
kalbos
dés ymo
mokykla,
ku iq
bu o
suki es
jzymusis
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
ugdy ojas
J.
Jablonskis.
Sup an ama,
jog
J.
Jablonskio
suku a
lie u iy
kalbos
dés ymo
mokykla
da é
didele
i aka
jo
uoliausiam
mokiniui
J.
Baléi-
koniui,
ku is
ne
ik
pe émé
ja,
be
da
i
paj ai ino.
Kaip
pa ys
ge ieji
i
uolieji
J.
Jablonskio
mokiniai
su
didZiausia
paga ba
a silie-
pia
apie
jo
lie u iy
kalbos
dés ymo
mokykla,
ku ia jiems
y a
eke
i8ei i,
aip
lygiai
J.
Bal ikonio
mokiniai
dziaugiasi
i
didzZiuojasi
i8éj¢
jo
lie u iu
kalbos
dés ymo
mokykla.
J.
Baléikonis,
bidamas
eiklus
i
g ieZ as
sau
pa¢iam
i
sa o
mokiniams,
ka u
bu o
isuome
pap as as,
p ieinamas,
paslaugus
i
nuoSi dus.
Jis
mokéjo
jk ép i
sa o
mokiniams
gim osios
kalbos
meile
i
pasi yZima
a sidé i
jos
s udijoms.
Ji
myléjo
i
ge bé
isi,
kas
su
juo
a éiau
susidu da o.
Niekam
jis
né a
a sakes
sa o
e ingy
konsul acijy
kalbos
eo ijos
i
p ak ikos
klausimais.
Ge g
gim osios
kalbos
mokéjima,
a sidéjima
jos
s udijoms
jis
laiké
S en a
kiek ieno
li uanis o
pa eiga,
iesiog
bi inybe.
Mylédamas
sa o
gim aja
kalba,
jis
s engési
i
kiek ienam
s uden-
9
ui
ik ép i
meile
i
paga ba
jai,
jau
pi maku siams
pa a damas
a sisaky i
isy
p a-
moguy
i
malonumy
(eksku siju,
iS yky,
Sokiu,
pasilinksminimy)
pe
isa
a
laika,
ku io
eikia
ge ai
iSmok i
akcen ologijos,
one ikos,
g ama ikos
i
s ilis ikos
daly-
kams.
Komunis y
pa ija
i
Ta ybiné
y iausybé
didZiai
i e ino
J.
Bal ikonio
moks-
line
bei
pedagogine
eikla
i
jo
nuopelnus
lie u iy
kalbo y ai,
au os
kul i ai.
Jis
bu o
apdo ano as
Da bo
audonosios
élia os
o dinu,
jam
bu o
su eik as
Lie u os
TSR
nusipelniusio
mokslo
eikéjo
a das.
Jo
a du
pa adin a
1-oji
Pane ézio
idu iné
mokykla,
an
jo
kapo
E iskiuose
pas a y as
paminklas,
p ie
namo,
ku-
iame
gy eno,
p i i in a
memo ialiné
len a,
iSleis i
Rink iniai
as ai’.
J.
Baléikonio
li uanis iniai
da bai
y a
eikSmingas
indélis
j
lie u iu
kalbo y a.
Jis
isa
sa o
eikla
bu o
suauges
su
Lie u a,
jos
Zmonémis.
I
daba ,
p aéjus
dau-
giau
kaip
Sim me iui
nuo
jo
gimimo
i
sep yniolikai
me y
nuo
jo
mi ies,
nepap as-
ai
y8ki
jo
i aka
lie u iy
leksikog a ijai,
lie u iy
kalbos
is o ijai,
onomas ikai,
au osakai,
isai
lie u iy
kalbos
kul i ai,
ku ia
sup an ame
ne
ik
kaip
g ama iky,
%odynu,
ge y
lie u iy
kalbos
ado éeliy,
pe iodiniy
kalbos
kul i os
leidiniy
bei
dau-
gelio
p ak iniy
kalbos
knygy
knygeliy,
kalbos
s aipsniy
bu ima,
ne
ik
kaip
g aziq
adijo
bei
ele izijos
dik o iy,
aip
pa
ea o
ak o iy
kalba,
be
i
kaip
u inga,
aixkia,
plagiai
jsigaléjusiq
iek
ieSajame
isuomenés
gy enime,
moksle,
li e a i-
oje,
iek
kiek ienoje
lie u iy
Seimoje
a’omajq
i
Snekamajq
kalba.
Kalbos
kul i-
a
gali
kles é i
en,
ku
kles i
Zmoniy
meilé
gim ajai
kalbai.
J.
Baléikonis
isa
gy e-
nim
skiepijo
mums
meile
sa o
kalbai,
am
b angiausiam
miusy
é y
palikimui,
didziausiai
au os
kul i os
e ybei.
Lie u iy
au a,
o
ypaé
jos
a ei is
—
is
pla¢iau
isuo inio
mokslo
ap épiama
a ybiné
jaunoji
ka a,
s a ys
J.
Baléikoniui
ik ai
nenyks ama,
uz
be
kokj
g ani a
i esni
paminkla,
mylédama,
ge bdama,
b angin-
dama
i
puoselédama
su
mo inos
pienu
i
k auju
pa eldé a
kalba.
HAY4HAS,
JHTEPATYPHAA
WM
MEXATOTHYECKAA
AEATEJIbHOCTb
10.
BAJIBYHKOHHCA
Pes ome
B
c a se,
MpHypo eHHol
K
CTONeTHIO
CO
DAs
POXMCHAA
BUAHOTO
JMTOBCKOTO
A3bIKOBETa
HO.
Banbuuxonuca,
ocnelijae cd
e o
HaydHas,
MTepaTypHad
M
Me a o MuecKkad
exTebHOCT.
B
1906
.1O.
Bansunkonnc
noc ynmn
na
oTHeneHMe
cHaBAHOBeeHAA
UcTOpuKO-duson0 H-
yecko o
baxynp e a
[le ep6yp cko o
yaupepcu e a.
B
To
Bpema
Tle ep6yp exui
yHupepcu e ,
xax
u
Poccu icxan
Axanemua
HayK,
ciapmiicd
uccieqonaHAsAMa
B
OONACTH
ciaBAHOBeyeHHA
H
CpaBHUTebHO-HCTOpMYecKo O
MHyOeBponeiicKo O
sS3bIKO3HaHMA.
TaM
paOo amm
akayeMuKa
®.
©.
Pop yxa os,
A.
A.
Waxma os,
M.
A.
Bonysn
ne
Kyp ena,
A.
UU.
Co6onescxui
u
ap.
He-
KoTopble
43
HuX
(Hanp.,
®.
©.
Pop yHa os)
XOpoMlo
3HaH
TMTOBCKHE
AIHIK
M
U3yYANM
e o.
Tsopyecka
oGc aHosKa
B
Tle epOyp ckoM
yuuBepcuTe e,
Mpo peccuBHbie
pyccKue
yueHble
oxa3anm
Gna oTsopHoe
BilmsHHe
Ha
OpMMpOBaHHe
Hay4HBIX
U
OOecTBeHHBIX
BS A0B
FO.
Basb-
4HKOHUCA.
Tio
oxonyanuu
yuueepcu e a
B
1911
.
FO.
Banbunkonuc
Haya
Mena o muecky!o
pado y
B
cpeqHux
mkosax,
a
B
1924
.
6b
w36paH
MOUeHTOM
dakysbTeTa
yMaHuTapHEIX
HayK
KayHac-
cko o
yHupepcu e a.
Cpasy
ocne
Bemukoi
O e ecTBeHHOK
BOiHEI
eMy
OBINIO
IpHCBOeHO
3Ba~
8
Baléikonis
J.
Rink iniai
a8 ai
/
Sud.
A.
Pupkis.
—
V.,
1978
—
1982,
.
1-2.
10
Hue
mpodeccopa,
U
OH
MpOMomKaN
npelogaBaTenbcKy10
paboTy
B
BusbHIOCcKOM
TOC.
yHuBepCH-
Te e,
ue
MpopaboTan
BINIOTS
O
yxona
Ha
HeHcHIO
B
1959
.
Camo
6onbmoi
u
BaxHOH
3acny om}O.
Banbunxonuca
cile myeT
CuuTaTb
TBOp¥ecKOe
H
TONOTBOPHOe
MpopowKeH e
excuKo paduyeckow
paboTEI,
HayaTow
eme
K.
By oii.
Pesymb-
TaTOM
3TOK
paOoTs
Sbi0
cyi ecTBeHHOe
Mo omHeHMe
H
OOo allieHHe
cOBapHOi
KapToTeKH,
ocTaBieiica
mocne
cmep u
K.
By u,
w
co3qaHMe
Tpex
MepBbIx
TOMOB
GomBIo o
akaneMMecKO o
Ciopaps
MuToscKo o
s3bika“.
Tlon o osmenusie
FO.
Banbunkouncom
Tp
Toma
Ciosapa
—
9TO
He
Mpoc o
npo omxenu e
cnosaps
K.
By u,
s opoii
Beu yck
KoTopo o
Bpumen
B
1925
.,
a
COBeplIIeHHO
HOBbIi,
OpH MHAaNbHbIi
H
yHUKaNBHBIi
Tpyy.
BaepBble
B
MCTOPHM
JMTOBCKOYO
A3bI-
KO3HAHMA
Oba
3aO%KeHa
MpOYHAaA
OCHOBa
JIA
MHOFOTOMHOTO
Te3aypyca
JIMTOBCKOTO
A3bIKa.
S o
Cnosapb
oxpaTbipaeT
Jekcuky,
coOpaHHy!o
cO
BCeX
NMCbMeHHBIX
NaMATHHKOB,
HadHan
c¢
XVI
cToneTHA,
CO
BCeX
WHasIeKTOB,
a
TakKE
JOCTYMHBIX
(ONLKNOPHBIX
HCTOUHMKOB.
Haunnasa
c
IV
oma
(mocne
cosa
i§)
pabo a
Hay
CnosBapem
yclielliHo
mposomKae ca
co
pyauuxamu
Vuc u y a
MMTOBCKO O
s#3bIKa
u
WMTepa ypbI.
B
1952
.
8
BunbH oce
cocTosmach
Beeco o3na
Nexcuko paduyecka
Kouepenuusd,
Ha
KOTOpo
Oxia
MonomHeHa
M
yTOuHeHa
wuc pykuua
Cnopaps.
Tpe uii,
kak
u
mocmenyiollue
TOMa,
TOTOBHJICH
yxe
HO
HOBO:
MHCTPyK-
MH,
KOTOpad
IpuMeHeHa
TakxKe
pH
Mepew37aHHH
DBYX
NMepBbIX
TOMoB.
B
1986
.
BEIXOgUT
U3
meyaTa
14-i
Tom
C osaps.
Bce
u3qaHMe
paccunTano
Ha
20
TOMOB.
Upy oi
saxnoi
o6nac s o
yea enbuoc u
IO.
Banbankonuca
Osina
xynb ypa
pew.
Mm
HanMcaH
Wes bili
pay
HAYYHbIX
ilyOOKO
OOOCHOBaHHEIX
CTaTeli,
MOCBAINCHHBIX
AKTYaIbHBIM
Ipo-
6s1eMaM
JleKcHKU,
[paMMaTHKM
HM
CTHJIMCTHKM
NATOBCKOTO
JMTepaTypHO O
s#3bIKa.
Hapspy
c
nexcuxo paduel,
kymp ypol
pe m
FO.
Banbunkon c
BclO
XXW3Hb
HHTepecoBalicA
oHoMacTukoii.
Ox
coOpan
H
HOpMasmM30BaJI
MHO O
TOMOHHMOB
u
HaApoHMMoB.
Ene
0
BenuKoii
O e ec seHHo
BoiiHEI
uM
ObuT
Moz oToBieH
CNOBHMK
Ha3BaHHii
BCeX
HaCeNeHHbIX
NYHKTOB
Jiu ssi.
Bce
TOMOHMMBI
B
HEM
OOecIeYeHbI
aKNeHTYaNMOHHEIMH
3HAaKAaMM
HM
HOPMAsIM30BaHBI.
CymiecTBenHbii
BKay
B
MMTyaHucTuKy
TO.
banbuuKonuc
BHeC
Hay4HOM
NOZTOTOBKOM
H
u3-
WaHWeM
MaMATHHKOB
JMTOBCKO O
A3bIKa
MK
JMTepa yppi.
Mm
HayyHo
NOATOTOBICHEI
HM
W3qaHbI
~Counnennsa
VW.
AGnonckuca“
8
nai a
Tomax
(,,J.
Jablonskio
aS ai*...
I—V
.,
Kaunas,
1932—
1936),
HMe olmMe
MepBocTeneHHOe
3HaYeHHe
MIA
KYITYpbI
MTOBCcKO O
s3bIKa.
FO.
BanbunKonnc
TakxKe
MOATOTOBHI
MU
u3Nall
py ue
BaxKHEIe
WaMATHMKU
JIMTOBCKO
MHCbMeHHOCTH:
,,CouHHe-
nua
Banansoca“
(,,Valan iaus
as ai*...
Kaunas,
1931);
,,Ka exusuc*
M.
Ila xasuuyca
(,,Polski
z
Li ewskim
Ka echizm“...
1598,
@axcumumbHoe
Hepeu3aqaHue,
Kaunas,
1939).
log
e o
peyaxunei
BBIMe
MepeBO
C
MaTMHCKOTO
Ha
JIMTOBCKMI
A3bIK
MepBoli
TpaMMaTHKM
NMTOBCKOTO
A3bIKa.
»G amma ica
Li anica‘“...
a
Daniele
Klein...
1653).
S o
mepesog
BMec e
c
dakKcHMMNbHEIM
TeKcCTOM
Opu uHasia,
a
TakKe
Cc
daKCHMMIbHBIM
HEMEIIKHM
TeKCTOM
Opu uHasia cOKpanieHHo
pamma akn
JI.
Kneiina
(,,Compendium...“
1954)
u3zaH
oTnenpHoi
Kuu oi
(,,Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika‘...
Vilnius,
1957).
Bonpmoi
Bknay
8
KyJIbTypy
JHTOBCKOTO
s#3bIKa
FO,
Banbunkonnc
BHEC
CBOHMH
Helpen30ii-
TeHHEIMM
Tepepogamu
cKa3s0K
Angepcena,
Dayha,
6pa bes
pum,
Ileppo,
a
akxe
mpousBeze-
Hui
K ona
Bepna
u
Jxona ana
Caud a.
S u
mepesoyel
CBUeTeBCTBYIOT
HE
TONBKO
O
TOM,
4TO
MepeBOTIUK
ABMIIeTCA
MpeBOCXOJHEIM
CTHIIMCTOM
H
KPYMHBIM
3HATOKOM
JIMTOBCKOTO
s3bIKa,
HO
HO
e o
GombUIOM
MTepaTypHOM
TanaHTe.
Ha
sTux
mepesomax
uenbIe
NOKONeHuA
y4aTcH
OOpa3ioBomy
MHTepaTypHOMy
s3BIKy.
Cnenye
3 ecb
yOMsAHYTE
U
Be
MocnenHue
padoTsI
FO.
BanbunKonuca:
epeBoy,
Ha
JIMTOBC-
KHi
A3EIK
KalMTaBHO O
Tpya
U3BeCTHOTO
MONECKOTO
sA3EIKOBeza
A.
O pemOcxo o
,,G ama-
yka
jezyka
li ewskiego*
( .
I—III,
Wa szawa,
1956—1958)
m
@ompxnopHoe
u3naHHe
MeceH,
co-
6pannsix
HO.
Bansunkonucom
8B
oxpec Hoc sx
J[pycxuumuxaa
(,,D uskininky
dainos*.
Uz asé
Baléikonis
J.
Vilnius:
Vaga,
1972).
VYnomany yo
pamma uxy
FO.
BanbunKonuc
He
TOKO
MepeBes
Ha
NHTOBCKHI
A3bIK,
HO
H
WOMOMBUN,
AcI paBys
HM
ycOBepIeHcTBOBa
TeKcT
OpH MHana.
Tlepesogx
aBTOpH30BaH,
HO
TO
cHx
TlOp
HaXOAMTCA
B
PYyKOMMCH.
11
C6opHax
ynomaHyTEX
meceH
mpeycTapsse
co6o o
o6pasioBoe
omEKnopHoe
u3qaHHe.
-C
TecHaMM
IpHBOATCH
M
HOTHI
HX
MeNOMMM,
3allMcaHHbIX
COABTOPOM
u3nanua
Bb.
Y uHu ocoM.
YueGa,
a
oTYacTH
H
CAMOCTOATENBHAA
qesa enbuoc s
FO,
Bambunkonuca
IpHILIMch
Ha
BpeMs,
Ko a
HOPMBI
JMTOBCKO O
JMTepaTyPHOTO
ASbIKa
elle
HE
Gum
TBepyO
ycTaHOBJIeHbI,
MOITOMY
CTaHOBHTCA
MOHATHBIM,
YTO
KpuTepH
9THX
HOPM
ycMaTpHBAJICA
UM
B
2%KUBO
HapowHO
pa3-
TOBOpHOK
pew,
KOTOpy!O
OH
C4MTAaI
OcHOBOM
JMTepaTypHOTO
A3bIKa.
B
csoei
mpe ogana enbcxol
paSo e
FO.
Basbunkonuc
npuMensa
wei
KOMIUIeKC
~MIpHeMoB
( eopeTH4ecKHe
J1eKIHH,
IMCbMCHHBIC
paGoTsl,
mpaBka
HX
B
AaYAUTOPHH
CO
CTYAeHTAMH,
TepeBoyb
MHOCTPaHHBIX
A3BIKOB,
3AMHCb
COB
H
Tpeayioxenu
“3
poyHO O
oBopa,
GecenbI
10
TeopeTH-
4ecKHM
M
MpaKTH¥ecKHM
BOMPOCaM
JIMTOBCKOTO
A3bIKa,
NOe3qKM
B
POAHBIC
MecTa
MpeqcTaBE-
Tenei
OTMEMbHBIX
ToBOpoB
H
Ap.).
Bee
sTo
cocTaBuideT
UIKOMy
NpenonaBaHHA
POAHOTO
ABbIKa.
}O.
Bansunkonucom
mop oTopnex
pay]
Upe omana esei
MHTOBCKOTO
*3bIKA.
Yac b
e o
yienuKos
ce o ua
paGoTaeT
B
By3aX
pec yOmukH
B
Ka¥ecTBe
JOMe€HTOB
mpo eccopos
4
uMeeT
YCHYIO
CTeMeHb
MOKTOpa
HayK.
Tpyns
lO.
Banpumkonuca
BHeCIM
3HAYMTENLHbIA
BKNAT
B
IMTOBCKOC
SSbIKOSHAHHE,
OCOGeHHO
B
JIMTOBCKyIO
JIeKcuko padu1o,
OHOMACTHKYy
H
KYJIbTYpy
PeuH.