LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
KAZYS
MORKUNAS
APSO
LIETUVIU
SNEKTOS
DAIKTAVARDZIU
KAITYBA*
Sla y
—
bal a usiy,
lenky,
usy
—
kalby
( a miy)
aplinkoje
esan i
BTSR
B eslaujés
ajono
Apso
apylinkiy
lie u iy
Snek a
y iné ojus
domina
j ai iais
a z-
ilgiais:
os
Snek os
san ykis
su
ki omis
lie u iy
kalbos
a mémis,
kalbos
is o-
ijai
s a biy
senesniy
elik y
joje
i8likimas,
nuola iniy
kon ak y
su
supan iomis
kalbomis
ezul a ai,
olesné
Snek os
aida
bei
likimas
i
k .
Dél
o
lie u iy
kal-
bininkai,
bend ada biaudami
su
bal a usiy
ilologais,
pas a aisiais
deSim me iais
o ganiza o
kele a
moksliniy
ekspedicijy
bei
i’ yky
ij
B eslaujos
i
g e imus
a-
jonus.
Bene
ge iausiy
ezul a y
pasieké
Lie u os
TSR
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e-
a ii os
ins i u o
kompleksiné
ekspedicija,
di busi
Siame
ajone
1956
m.
bi Zelio
ménesj.
Jos
daly iai
uZ asé
eikalingy
ie inés
lie u iu
Snek os
duomeny
,,Lie u-
iy
kalbos
a lasui*
i§
BuZioniij,
Juodelény,
Pe k iniskés,
RaZa os,
Usionii
( y é
Jad yga
Lonskai é!
i
Aloyzas
Vidugi is),
D a éiniy,
Ignd iskés,
Mis i,
Sala-
ka idZiu
(Juozas
Senkus
i
Kazys
Mo kinas),
Damd8iy,
Rimasény
(Elena
G ina eckiené)
i
ki y
kaimy,
su ink a
nemaza
ie o a dZiy,
ku iy
daugumas
lie u iskos
(bal iskos)
kilmés.
UZ aSy a
i
e ingos
y
ie y
e nog a inés
medZiagos
(Angelé
VySniauskai é),
au osakos,
dainy
melodijy
(B onius
Ugin¢ius).
Daugelis
apklaus yjy
y esniojo
(70-90
me u)
amZiaus
ge iau
a
menkiau
lie u i8kai
kalbanéiy
asmeny
sa o
pasakojimuose
( emdamiesi
pa iy
i
é u,
se-
neliy
a siminimais)
pe eiké
keliy
ka y
—
nuo
XIX
a.
pabaigos
iki
XX
a.
SeS ojo
deSim me io
idu io
—
iSgy en us
j ai ius
poli inius,
ekonominius
i
socialinius
i ykius,
adminis acinius
paki imus,
ienaip
a
ki aip
lémusius
i
o
egiono
ling-
is ing
si uacija
bei
jos
aida.
Beje,
ie os
lie u iy
Snek os
a ojimas
pe
q
laika
silpnéjo,
ja
kalban¢iy
Zmoniy
skai ius
maizéjo.
No s
ekspedicijos
daly iu
iSaiskin a,
jog
lie u iSkai
uo
me u
mokanéiy
a
sup an an¢iy
da
pasi aiké
daugiau
kaip
pen-
kiasdeSim yje
B eslaujés
ajono
kaimy,
a iau
ak y iai
$i
kalba
jau
e ai
ku
be a -
o a.
Del
o
s a bu,
kad
kuo
daugiau
Sios
baigian¢ios
nyk i
lie u iy
Snek os
duo-
meny
bi y
Zinoma
kalbos
mokslui.
Siek
iek
in o macijos
apie
Apso
i
g e imy
apylinkiy
lie u iy
Snek os
padé j,
miné os
ekspedicijos
i
ki y
i’ yky
me u
uz a-
Sy u
kalbos
ak y
jau y a
paskelb a
j ai iuose
leidiniuose
(G ina eckiené
1960;
Lie-
*
S aipsnis
ski iamas
lie u iy
kalbininko,
ieno
i8
Apso
Snek os
y iné ojy
Juozo
Senkaus
(1907
07
18—1970
10
29)
a minimui.
1
J,
Lonskai é
(ekspedicijos
me u
—
Vilniaus
als ybinio
pedagoginio
ins i u o
s uden é)
kilusi
i§
B eslaujos
aj.
Raza os
k.
91
u iy
kalbos
a més
1970;
Jonai y é,
Sudnik
1973;
Lie u iy
kalbos
a lasas
1977,
1982,
1990).
Sio
s aipsnio
au o ius,
ap as’ydamas
Apso
snek os
daik a a dZio
kai yba
(lin-
ksnia ima),
daugiausia
émési
sa o
i
J.
Senkaus
1956
m.
uzZ iksuo ais
duomenimis
D a diniy,
Ignd iskiu,
Misi,
Salaka id%iy
i
ki uose
g e imuose
kaimuose.
Daik a a dziy
ienaskai a
i
daugiskai a
u i
Siuos
linksnius:
a dininka
( a d.),
kilmininka
(kilm.),
naudininka
(naud.),
galininka
(gal.),
inagininka
(jn.),
idaus
esamaji
ie ininka,
a ba
inesy a
( ie .),
idaus
einamajj
ie ininka,
a ba
ilia y a
(il.),
i
Sauksmininka
(Sauksm.).
Vidaus
einamasis
ie ininkas
Apso
Snek oje,
kaip
i
dideliame
ki y
y iniy
lie-
u iy
Snek y
plo e,
y a
labai
daZnas.
Pa¥alio
esamojo
(adesy o)
i
paSalio
einamojo
(alia y o)
ie ininky,
ku iy
elik y
y a
ilaikiusios
ki os
y iniy
i
pie y iniy
pak as-
iy
(Ge é iy,
Laz iny,
Zie elos)
lie u iy
Snek os,
Apso
apylinkése
neuZ iksuo a.
Sauksmininko
o my
igi s a
nedaug
i
ne
isy
kamieny.
Daugiskai os
Sauksmi-
ninkas
su ampa
su
dgs.
a dininku.
Sauksmininko
eik&me
ka ais
pasakomos
i
ienaskai os
a dininko
o mos,
p z.:
ku‘mi. 'i.s
m‘eili. 'i.s
n‘éX'
(=ne%k)
man'i;
i b’i-k
i b'ick
(sl.
‘diiduok,
pisk
dia’),
mana:
'e- 'él'i.s.
Kai
ku ios
linksni
galiinés
ski iasi
nuo
lie u iy
li e a i inés
kalbos
a i inkamy
galiiniy
one i’kai,
y a
daugiau
a
maziau
paki usios
mo onologiskai
(j ai iai
su umpéjusios).
Fone iskai
daugiausia
ski iasi
nuo
li e a i inés
kalbos
neki %iuo os
galiinés,
u inios
balsius
é,
0,
be
o,
ki éiuo os
i
neki éiuo os
galinés
su
balsiais
é,
e
po
désningai
(/)
bei
spo adi8kai
( ,
s,
ka ais
i
ki y)
kie inamy
p iebalsiy.
Balsis
é
a iamas
ne
isada
i
ne
isy
a s o y
ienodai:
ki éiuo ose
galiinése
ka ais
be eik
kaip
li e a ii inés
kalbos
é
(po
kai
ku iy
p iebalsiy
ne
‘e,
ie),
ka ais
uz
jj
maziau
j emp as,
siau as
(dialek ologijos
da buose
Zymimas
¢)
a
be eik
kaip
balsis
e;
po
sukie éjusiy
p iebalsiy
—
j
idu ine
eile
a i auk as
é
a
¢
(Zymima
¢
a
9),
ka ais
a.
Neki iuo os
galiinés
é
daZniausiai
a iamas
kaip
e,
eciau
—
¢
(é);
po
sukie éjusiy
p iebalsiy
—
a,
e iau
9
(e).
Ki éiuo as
galiinés
balsis
o
ka ais
a-
iamas
be eik
kaip
li e a i inés
kalbos,
ka ais
su
maZesniu
a
didesniu
balsio
a
a spal iu
(Zymima
9,
d),
neki iuo as
—
kaip
a,
ka ais
su
o
a spal iu?
(d).
Siame
s -
aipsnyje,
pap as inan
ansk ipcija,
miné i
ki éiuo i
balsiai
Zymimi
Zenklais
é
(po
sukie éjusiy
p iebalsiy
—
¢),
0,
neki éiuo i
—
e
(po
sukie éjusiy
p iebalsiy
—
a),
a.
Neki éiuo y
ilgyju
balsiy,
esangiy
j ai iose
Zodzio
pozicijose,
kiekybé
aip
pa
ne
isada
yski
—
ski ingy
snek os
a s o y,
daZnai
i
o
pa ies
a s o o,
ie
balsiai
a iami
ka ais
ilgiau,
.
y.
ilgi,
ka ais
umpiau,
kaip
pusilgiai.
S aipsnyje
sie
balsiai
Zymé i
kaip
ilgi
(p z.,
a’
~o,
e'~é,
i-~
yi,
u~i,
y),
0
pailgin i
ki giuo i
umpieji
balsiai
—
kaip
pusilgiai
(p z.,
iwi,
.~w).
®
Del
Apso
i
g e imy
apylinkiy
lie u iy
Snek y
¢,
0
am
ik ose
Zodzio
pozicijose
a imo
j ai-
a imo
plg.
Lie u iy
kalbos
a lasas.
1982.
P.
44—58
(Zemél.
n .
27—40).
*
Taip
miné us
balsius
daugiausia
y a
zyméje
J.
Senkus
i
Sio
s aipsnio
au o ius,
1956
m.
uz-
a8ydami
Snek os
duomenis
D a éiniy,
Misi,
Salaka idziy
i
g e imuose
kaimuose.
92
Snek os
daik a a dziy
linksnia imo
sis emoje
y a
am
ik y
senesnés
kai ybos
elik y,
.
y.
daba inéje
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje
nebe a ojamy
galiiniu
(plg.
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dziy
linksnia ima).
Gana
s ip i
a ski y
kamieny
migimo
( ienos
linksnia imo
pa adigmos
pe éjimo
i
ki a)
endencija.
Toliau
duodamos
isy
kamieny
linksniy
galiinés
i
nu odomas
ju
a miskas
a imas
( .),
jeigu
jis
ski iasi
nuo
li e a ii inés
kalbos.
Ka u
duodama
i
isy
links-
niy
one ine
ansk ipcija
uz asy y
pa yzdziy
( o
pa ies
ZodZio
ne
isada
uZ iksuo-
os
isu
linksniy
o mos,
odeél
p ie
a ski y
linksniy
pa eikiami
j ai is
o
pa ies
kamieno
Zodjiai).
6
kamienas
Vienaskai a:
a d.
-as
(I i.ngas~ldngas,
m'i.Skas,
n'i -ksmas
‘kalba,
Sneka’),
kilm.
-o,
.
-a*
(lai ka’),
naud.
-ui
(galui),
gal.
-q,
.
-u"
(da- bu’,
li.ngu’),
in.
-u
( aiki,
hingu),
ie .
-e,
.
-i,
po
sukie éjusio
p iebalsio
/
—
-w
(lauki,
§6-n'i,
galéi),
il.
-an
(m'ixka i,
§6-nan),
Sauksm.
-e
(pa?'s‘e,
aik'e).
Daugiskai a:
a d.
-ai
(s'n'iegai,
'i ai),
kilm.
-4
( aiki’,
i u’),
naud.
-am
( aikdé-m,
aik’
el
é-nam
‘ aikeliams’),
gal.
-us
( a is,
a-ka us),
in.
-ais
(m'iskais,
a' ais),
ie .
-uos(e)
-uosa,
il.
-uosna.
Pas abos:
1.
G e a
ns.
ie ininko
o mos
galé:
pasi aiko
i
sup ielinksnéjusi
o ma
galbii,
p z.,
ji
us' 'i'da
(=
i8 ydo)
galoii
d'i a s
labai
d'i.d'el'i:
Zmé-gu’.
2.
Vns.
Sauksmininkas
gali
u é i
i
dalely e
-ai,
p z.,
'é- ai.
Kai
ku iy
daik a-
a diy
ns.
Sauksmininkas
gi dé as
ik
su
Sia
dalely e,
p z.,
ki-mai,
p’& ai
‘Pe ai’.
Daugiaskiemeniy
daik a a dZiy
a ojamos
i
su umpéjusios
(be
galiinés)
o mos,
p z.,
b al' .k,
d'iedi.k
g e a
kaim'icn'e.
3.
Dgs.
ie ininko
daugiausia
uZ asy a
su umpéjusi
o ma
su
- os
( e esné
su
-uos'),
p z.,
da zuds
(p iegaidé
neaiski),
k'
e u 'az'd'es'im uds_m'é uos,
m'is-
kués,
manuds
namuds
‘mano
namuose’,
$’aududs.
Maziau
uz iksuo a
a eju,
kada
a ojamos
ilgesnés
Sio
linksnio
o mos
su
-wose
a
- osd,
PVZ.,
m'
iskuos’
é
|
m'is-
kuds'e,
mus i. uos'e,
kumpuésa
‘kampuose’.
Da
plg.
i§
ki y
kalbos
daliy
sup ie-
eiksméjusias
o mas:
d’y’iejes’e
“d iese’,
k'
e u 'udsa
|
k'e u ’uds
“ke u iese’.
4.
Dgs.
ilia y o
daugiausia
a ojamos
o mos
su
-wosna,
p z.,
m’iskiosna,
na-
muosna,
@ uosna,
§'aud iosna,
S6:nuosna,
ain’
nuosna
‘j
Vainiiinus’,
za as iosna
‘j
Za asus’.
Re iau
pasakoma
su
-wosnan
a
su umpéjusi
(su apusi
su
dgs.
ie i-
ninko)
o ma
su
-wos,
p z.,
m’iskiosnan,
p’el'
ek ios
(
p'el'ek iosna)
‘i
Peleka’.
(i)
jé
kamienas
Vienaskai a:
a d.
-ias
(k’él'as,
s' 'éc'as~s écias),
-is,
.
-i.s*
(b' 'ied'i.s,
b é&l'i.s,
Ki
'i.s,
mol'i.s,
pi.n' 'i.s~pdn is),
~ys
(a kl'i-s,
gaid'i s,
Sul'n'i-s
“Su-
linys’),
kilm.
-io,
.
a
(k'@l'a’,
dal'g'&ka‘c'
a‘
~
dalgiako io,
gaidz'a’
|
gaid'a’),
4
Vns.
a dininko
galinés
-is
balsio
/
ilginimas
ne
isada
ienodai
ySkus
kaip
ki ose
Siau és
y y
lie u iy
Snek ose
—
ka ais
jis
pailginamas
ne
iki
ilgojo
i
(=i*~y),
ka ais
a iamas
be eik
umpas.
93
naud.
-iui
(k'@l'ui,
piin'c'ui,
gaidz'ui,
su
p ielinksniu
pasakoma
i
p' 'ie
moé-l'i
‘p ie
molio’,
p’ ’ie
s’m'é1'i
‘p ie
smélio’),
gal.
-iq,
.-'u"
(k’@l'w),
-i,
.
i
(KL
Ri,
gaid’i-),
in.
-iu
(k’el'd,
k’i ' 'd,
mél'u,
gaidz'
i),
ie .
-y
(k'el'i:,
mél'i-,
Sul'n'é),
il.
-ian
(k'el'a i
‘kelionén’),
-in
(paaus'i i,
Sul'n'in),
Sauksm.
-i
(b é-I'i,
b a‘lud'
él’
“b oluzéli’,
gaid’éI'i),
-y
( 'in'g’in'i-).
Daugiskai a:
a d.
-iai
(k'el'ai,
p i.n'c'ai,
gaidz'ai),
kilm.
-iy
(kel
£26-dz'w,
ma k'es'c' ),
naud.
-iam
(s' 'ec'ém,
b él'am,
pi.n'c'am,
gaidz'd-m),
gal.
-ius
(s' 'ec'us,
b' 'iedz'us,
gaidz'
is,
d kl'us),
in.
-iais
(k'el'ais,
26:dz'ais,
gaidz'ais),
ie .
-i os(e)
( ug’uds'e,
Salakun'dz'uos
‘SalakandzZiuose’),
il.
-iuosna(n)
(s'
'ec'
-
iosna,
ki.p'is’k'uosna
‘i
Kupiskj’,
a'buol’ iosna~
obuoli iosna,
puod'
el' iosnan
‘i
puodelius’).
Dél
ie ininko
i
ilia y o
da
plg.
pas abas
p ie
6
kamieno.
a,
ja
kamienai
Siu
kamieny
daik a a dziy
linksniy
galiinés
y a
os
pa ios,
ik
d-kamieniy
Zo-
dziy
jos
y a
po
kie y
p iebalsiy,
o
j@-kamieniy
—
po
suminkS éjusiy
p iebalsiy.
Vienaskai a:
a d.
-a
(I'in a
~len a,
nauda
‘g idai’,
bd-ba;
p'i 'k’a,
al'dz'a~
aldzid,
k6-ja),
kilm.
-os,
.
-6's,
-a’s
(gal és,
diona's;
p'i 'k'6-s,
ké-ja's),
naud.
-ai
( u ikai
~ a kai,
al'dz'ai),
gal.
-q,
.
-u'
(gd'l u’,
al'dz'w),
in.
-a,
.
-u
(lazdi ,
diionu;
al'dz'i ,
k6-ju),
ie .
-oj,
.
-6-j,
-a:j
(I'in é-j,
u ka‘j;
p'i 'k'
Oj,
sé-uja’j),
il.
-on,
.
-6n,
-a n
(gal é-n,
k@k a n;
p'i 'k'6'n,
sd-ujan),
Sauksm.
-a
(k'
é-I a a
“gy uly’).
Daugiskai a:
a d.
-os,
.
-a's
(d'iéna's,
al'dz'a's),
kilm.
-y,
.
-u'
(a 'izi ,
mélku’
;
al'dz'
i ,
ké-jw),
naud.
-om,
.
-6-m,
-a'm
(d'ieném,
u ikam;
al'dz'
é-m,
sd@'uja'm),
gal.
-ds
( uSas~
gsas,
G- 'izas;
al'dz'as,
ké-jas),
in.
-om,
.
-6-m,
-a'm
(ba zd6-m,
mas'i.na‘m;
al'dz'
6m,
ké:jam),
ie .
-os(e),
.
-o's'e,
-a's'e,
-o's,
-a's
(a 'iZo's'é,
u ika's'e,
sé‘mana’s'e
g e a
a 'i 6's,
u ika's;
p'i 'k'o's'é,
sé-uja's'e
g e a
p'i 'k'
d's,
séuja's),
il.
-osna,
.
-6-sna,
-a'sna
(a 'iZ6-sna,
i ena-sna~
enosna:
p'i 'k’
6-sna
||
p'i ’k'a'sna).
Vienas
pas a ojo
linksnio
pa yzdys
uZ iksuo as
su
-osan
(daubé'san).
Dél
dgs.
ie ininko
i
ilia y o
da
plg.
pas abas
p ie
6
kamieno.
é
kamienas
Deél
galiniy
balsiy
e,
é
po
sukie éjusiy
p iebalsiy
a imo
i
ansk iba imo
plg.
p92.
Vienaskai a:
a d.
-é, .
-é*,
&,
-e*,
-a*
(buo 'é,
sk ud'
elé
‘sk uzdéle’,
ii.p’e
~
upé,
ska éla:,
pump . a’,
pii.sa’),
kilm.
-és,
.
-€5,
-&s,
-e-s,
-a's
(ka '&s,
sk ud'élé-s,
2@m'e's,
ska ala's),
naud.
-ei,
.
-ei,
-ai
( ii.p'ei,
£6'lai),
gal.
-i,
.
-i*,
-w
(ka 'y'i-,
kum'é'le ,
pii.se ),
in.
-e,
.
-i,
-b1,
-i,
-o1
(dal'g' ,
as‘
eli ,
pusé1,
ka ’
'i,
Z6'le ~
Zole),
ie .
-éj,
.
-€:j,
-&j,
-e-j,
-a‘j
(d aug’éj,
Za°léj,
poégl'i-n'ej
‘paeglynéje’,
ska a-la‘j,
pakalna:j,
k'
epi . a:j),
il.
-én,
.
-n,
-En,
-en,
-a'n
(paup'En,
s'k'ilén,
2
&m'en,
sé-ulan,
k'epi. an
||
k'epi . 'en),
Sauksm.
-e,
.
-e,
-a
(ka& 'e,
kuwmi. 'e,
k'aiila,
s'esu ’é-la
‘sesu éle’).
Daugiaskiemeniy
daik a a dziy
Sauksmininkas
pasakomas
i
be
galiinés,
p z.,
ba'bu
(=
bobu e,
hib .).
94
Daugiskai a:
a d.
-és,
.
-e's,
-a's
(ké ’
es,
agu 'e:s
‘ ogés’,
k’aiila's),
kilm.
-iy,
.
-'a,
-'w
( ague’
a,
lap'w'),
naud.
-ém,
.
-é-m,
-
ém,
-e'm,
-a'm
(buozZ'
&m,
ya l
&m,
ké' '
em,
a 'éla'm),
gal.
-es,
.
-és,
-ds,
-es,
-as
(Z'em'
és,
a '
elas, kd' '
'es,
sk ii.d’elas),
in.
-ém,
.
-ém,
-ém,
-e'm,
-a'm
(ka 'ém,
s abulém
“s ebulémis’,
’i?’-
em,
ak'&-la'm),
ie .
-és(e),
.
-é'5'é, -e's'e,
-e's'e,
-a's'e,
-€'s,
-E's,
~C'S,
-a°S
(d au-
giés'é,
s abule:s'é,
kuok’
i.n'e's'e,
ska ala's'e,
duob’és,
s'k'i'lé-s,
a-gu 'e's),
iena
ka a
uZ iksuo a
su
-ésa
( d*gu 'e-sa),
il.
-ésna,
.
&sna,
-
&gna,
-e'sna,
-a-sna
(duob'-
ésna,
s abul
ésna, kuok'
i.n'esna,
ska alasna).
i
kamienas
Vy iskosios
giminés
i-kamieniy
daik a a dziy
a ski y
linksniy
galiinés
daZnai
pakei iamos
(i)d-kamieniy,
0
mo e iSkosios
giminés
—
ja-
a
é-kamieniy
daik-
a a dziu
galinémis.
Vienaskai os
kilmininkas
i
daugiskai os
a dininkas
ka ais
pasakomas
i
su
p iebalsiniy
kamieny
galiine
(plg.
,,P iebalsiniai
kamienai“).
Vienaskai a:
a d.
-is,
y .
giminés
i
-ys
i8
i76
kamieno
(du i' 'is
~
daii is
||
dun' 'i's,
d'é-b'es'is
||
d'eb'es'
is,
ag'is;
ak'is,
aus‘is,
i.n' 'is
~
dn is
||
ii.n' 'e,
u s’
is
||
Zi s'is~
Zqsis,
Zu 'is);
kilm.
su
senesniaja
i
kamieno
galiine
-ies
uZ iksuo-
as
ik
mo e iskosios
giminés
daik a a dziy
( i.n'
'ies,
Si ’
d'iés,
Zu 'iés),
0
y i8-
kosios
giminés
su
(j)d
kamieno
(du a’,
d'é-b'es'a’,
a-g'a");
naud.
u i
ik
naujes-
nes
galiines:
y i8kosios
giminés
ZodZiai
-i6
kamieno
(dun
c'ui
du cui,
a g'ui,
#'y'& 'ui),
mo e iskosios
giminés
—
id,
ka ais
—
@
kamieno
(aiisai
~aisei,
piF-
cdi,
i.gn'ai~
ignial,
¥i -s'ai~
ZGsiai
||
Zi-sai~ZGsei);
gal.
-i
( ag'i*,
i-gn'i>);
in.
-im
(S'i 'd'im,
'i' 'im,
Zu 'im)
g e a
naujesnés
i ,
a odo,
daZnesnés
mo e is-
kosios
giminés
Zodziy
galiinés
-ia,
.
-'u
(§'i '
dz‘
&
||
Fi 'dz'u,
'i ' ,
aus'i,
nake'i,
pus’
i,
ugn'i ,
no's’
u,
iisn'c'u,
ak'
i
|
aki,
ku
-i~-e
i8
&
kamieno
ns.
inagininko),
©
y i8kosios
giminés
ZodzZiy
—
-iu
( ag'w);
ie .
-y
(pii ' 'i,
8i 'd'i,
k i s'n'i-
*k isnyje’,
nd°s'i'),
kai
ku
-yj,
.-i*i,
-i-j
(a@k'7i,
Si 'd'
ii,
né-s'i j);
il.
-in
(p'i '
'in,
k i s'n'in,
noé-s'in);
Sauksm.
o my
neuZ iksuo a.
Daugiskai a:
a d.
-ys,
.
-i-s
(du i' 'i's,
aiis'
i's,
di. 'i‘s,
n'i- 'i s,
sma-g'
en'i*s
‘smegenys’,
Sakn'i's,
i.gn'i's,
i.n' 'i's
||
i.n' 'es~dn és,
i. 'i's),
y iskosios
giminés
ZodZiai
i
su
naujesne
galine
-iai
( ag‘ai);
kilm.
-iy,
kai
ku iy
ZodZiy
su
-y,
.
y.
su
kie u
p ie§
galing
p iebalsiu
pagal
p iebalsiniy
kamienu
dgs.
kilmininko
o mas
(dun'c'
i
||
dun i ',
ag'i ,
p'i 'c' ,
ké 'c'w,
aus’
i
aus ,
Zu '
i
|
Zu i ,
be
ik ai
dii. u',
Sakni ,
Zu'si :);
naud.
-im
(dun' 'i.m,
d'eb'es'
i.m,
ag'i.m
||
ag'é-m,
k u 'im,
di. 'im,
i.n' 'im);
gal.
-is
(dun' 'is,
ag'is,
ak'is,
du 'is, Zu 'is,
ka- ' 'is
i
A sds~
Zasés
su
-es
i
€
kamieno);
in.
-im
(dun' 'im,
d'eb'es'im,
ak'im,
asim,
aus'im, Zu 'im,
b'i. 'im,
di. 'im,
né-s‘im),
y iSkosios
giminés
i
su
-(i)ais
i8
(Yo
kamieno
(dun'c'ais
||
dun ais,
d'eb'es'ais);
ie .
-ysu,
-yse,
-ysa
(aS'm'
en'i-s ,
p'i '-
'i s'é,
u s'o n'i:s'é
‘Usionyse’,
ak’i:sd,
aus'i sa,
di. 'isa);
il.
-ysna
(ak'
i-sna,
du ’
i-sna;
su
Sia
galiine
uZ a8y as
i
daik a a dZio
Zménés
dgs.
ilia y as
Zma n'i-sna).
35

(Ju
kamienas
Nuosekliau
su
u
i
ju
kamieny
galiinémis
ya ojamos
ienaskai os
o mos.
Daugiskai os
linksniai
y a
daugiau
pa eik i
0
i
6
kamieny
j akos.
A ski y
ienas-
kai os
i
daugiskai os
linksniy
uZ aSy a
nedaug
pa yzdzZiy
(be eik
isi
jie
i
pa ei-
kiami).
Vienaskai a:
a d.
-us,
-ius
(al s,
dungis
~
dangis,
l'ie iis,
m'
edi s,
su nis
||
s nus,
'idi s,
'i Sus,
uFgus,
Zmé-gus;
jé-ujus
‘jauja’,
p'é-¢'us,
s'p'iéc'
us
||
§'p'ieé'
us
‘spie ius’,
al’s'c'us
~
alscius,
2’
'i- 'us);
kilm.
-aus,
-iaus
(alaiis,
dungaiis,
I
ie aiis,
u gaus
||
u gaiis,
Zma‘gaiis;
p'é<'
aus,
sé-dz'
aus),
e esnés
o mos
su
6
kamieno
galiine
(m’é-da’,
s i-na’);
naud.
-ui,
-iui
(si nui,
Imé-gui;
p'éé'ui);
gal.
-y,
-iy
(sin,
Emo-gu’;
p'é&'w);
in.
-um
(su num
||
si num,
'i sum,
Zmé-gum)
i
-iu
i8
i6
kamieno
( al's'c'
);
ie .
-uj,
-iuj
( 'idiy
a
'idui,
y'
i siyj;
jé-ujuj,
s6-dz'
uj);
il.
-un, -iun
( 'i-
du i,
'i ’u i,
uFgun;
p'é:¢'un);
Sauksm.
-au
(Zmacgaii
||
3md-gau).
Daugiskai a:
a d.
-is
(p'ié u's),
daznesnés
o mos
su
(i)
kamieno
galiine
(p'ie ai,
swnai,
uFgai;
s'‘p'iec’
ai
||
5
p'ié'ai,
al's'c'ai);
kilm.
-y,
-iy
(p'ie i -,
suni ’
;
sp
iéc'u ,
al's'c'u),
naud.
uZ iksuo os
o mos
ik
su
(i)
kamieno
galiine
(p’ie-
ém,
sund'm;
s'p'iéc'am);
gal.
-us,
-ius
(p'ie i s
||
p'ié us,
sinus;
s‘p'iec’
is);
in.
-um
(su num)
g e a
o my
su
(i)6
kamieno
galiine
(p’ie ais,
su:nais;
s'p'iéc'
ais);
ie ininko
i
ilia y o
o my
neuz aSy a.
P iebalsiniai
kamienai
P iebalsiniy
kamieny
daik a a dZiai
da
y a iSlaike
a ski u
linksniy
senesniq-
sias
galines.
Ypa
daZnos
ns.
kilmininko
i
dgs.
a dininko
o mos
su
p iebalsi-
niy
kamieny
elik u
—
galiine
-es
(po
,
s
ka ais
a iama
-as).
Ta iau
g e a
se-
nesniyju
o my
daZnai
a ojamos
i
naujesnés,
su
ki y
kamieny
galinémis.
Dalis
linksniy
jau
y a
isiskai
p ide in i
p ie
ki y
kamieny:
y i’kosios
giminés
daik a a -
dZiai
dazniausiai
u i
(j)6
a
i,
mo e iSkosios
giminés
—
daZniausiai
i,
ka ais
id,
é
kamieny
galiines.
Toliau
pa eikiami
ZodZiai,
ku ie
u i
daugiau
a
maZiau
iSlaike
p iebalsiniy
ka-
mieny
kai ybos
liekany
i
ku iy
linksnia imo
pa adigmos
(a
uzZ iksuo os
a ski y
linksniy
o mos)
odo
biidingesnius
kamieny
mi%imo
a yejus. Be
i8
seno
p iebalsi-
niams
kamienams
p iklausiusiy
daik a a dZiy,
duodami
i
ki y
kamieny
ZodzZiai,
ku iy
a ski i
linksniai
p iebalsinio
linksnia imo
galiines
y a
ga e
naujai.
Su
naujomis
p iebalsinio
linksnia imo
galiinémis
daugiausia
pasi aiko
i
kamieno
Zodziy.
Vienaskai a:
a d.
akmudé
( .
akm'en'is),
p'iemud,
udud,
Sué
||
dz.
Su a
( .
Sun'is),
'eSmud,
undud
||
(nj.2)
andud,
duk 'é,
s'esué
||
dz.
sasué;
kilm.
ud'en'
és
(||
i.d'en'es),
duk 'e ds
(
dii.k 'e as),
sasa '
és
sasa ds
i
naujesnés
o -
mos:
@km'en'a’,
p'iem'en'a’,
S .n'a’,
' in'd'en'a’,
i.n'd'en'a’
(
an'
dens),
'&:5'-
m’en‘aus;
su
p iebalsiniy
kamieny
galiine
-es
da
uz a’y a
i-kamieniai
daik a a -
dziai
dun' 'és
||
du i' 'es
(b'e
' ena’
dui’
'es),
Sakn'és,
§'i 'd'és;
naud.
p
em'en'ui,
i.d'en'ui
(su
p ielinksniu
—
lig
i.d'en'ei),
Sé.n'ui,
i.n'd'en'ui,
di.k '
e ai~
dik e-
ei
||
di.k 'e 'ai~
dik e iai,
s@sa ai
||
sa-sa 'ai;
gal.
a&km'en'i:,
i.d'en'i-,
s .n'i,
96
i.n'd'en'i,
du.k 'e 'i ,
s@sa 'i ;
in.
&km'en'u,
p'iem'en'u,
Sun'u,
iin'd'en'u,
di.k 'e 'u~
diik e ia;
ie .
un'd'en'i
||
un'd'en'ii,
il.
m'énas'in
‘ménesin’,
un'-
d'en'i ;
Sauksm. o my
neuZ iksuo a.
Daugiskai a:
a d.
a&km'en'es,
a:5'm'en'es,
p'iem'en'es,
Si.n'es,
di.k 'e 'es
||
di.k '
e as,
sasa 'es
||
s@sa as
i
naujesnés
o mos:
a&km'en'i's,
akm'enai,
a5’
-
m'en'is,
a&'m'enai,
p'iem'enai,
'e&’m'enai,
du.k ’e 'is;
su
p iebalsiniy
kamieny
galiine
-es
da
uZ asy a:
du ' 'es,
aiis'es,
du. as,
p.5'
es,
Zi 's'es
||
Zi 'sas,
Zi. '
es;
kilm.
akm’
eni -,
un'd'
enii,
duk 'e i :;
naud.
ud'en'i.m,
Sun'i.m,
duk '
e 'i.m
duk-
'e 'é-m,
sasa 'i.m;
gal.
p'iem'en'is,
di.k '
e as
~
di k e es
(-es
i8 €
kamieno);
jn.
akm’'en'im,
duk 'e 'im, sasa 'im
g e a
y iskosios
giminés
o my
akm’enais,
p’ie-
m’enais;
ie .
i
il.
o my
neuZ asy a
(plg.
i,
6
i
ki y
kamieny
Siy
linksniy
o mas).
Be
daik a a dziy
ienaskai os
i
daugiskai os
linksniu,
da
ka ais
a ojamas
d iskai os
a dininkas-galininkas.
Sakiniy
a
aziy
su
d iskai os
a dininko-ga-
lininko
o momis
uzZ iksuo a
nedaug
i
ne
su
isy
kamieny
daik a a dZiais:
jd-i
di
dé-ik u
d& 'e-;
jai
§
iém'e
bi. am
du
ka i;
m'é u:
du
§'im i;
pax
du
Sim-
u
g amu:;
du
Z'en'i-ki(sl.
‘du
jaunikius,
du
galindius
es i’)
u ’;
pa
du
ubl'
Daug
daZniau
i
su
skai a dziais
du
(d i),
abu
(abi)
bei
jy
a ian ais
a ojamos
daugiskai os
a dininko
a
galininko
o mos,
p z.,
mana
du
su‘nu:s
ji
duk 'é
ji a;
di.jena>
(~dijano)
su:nai
bi. a’;
§i 'ié
du
aik'el
é-nai
g'e ai
n'i k'a
(kalba)
l'ie i. 'igkai;
az
aZ'e '&l'a’
du
'eFs ai
bus
(uz
eZe élio
du a s ai bus);
du
§'im ai
bi. a;
du
§'im is
ga aii;
a&nas
'
e k ii-b'e
(jis
e k y)
d' 'i
dié-
nas;
du.k '
e as
(~dik e es
‘duk e ys’)
d'y'i
l'i.ka*;
ab'i
sd&-sa as
(~sé-
se es
‘sese ys’)
g'i: ’éna.
*
*
*
Apso
Snek os
daik a a dzio
kai yba
i8
esmés
mazai
kuo
ski iasi
nuo
Diik& o,
T e é iaus
i
ki y
g e imy
Lie u os
apylinkiy
Snek y
daik a a dzio
kai ybos
(Lie-
u iy
kalbos
a lasas
1990).
Tai
odo
(kaip
i
am
ik i
one ikos,
ki i
g ama ikos
ei’kiniai),
kad
Apso
Snek a
y a
miné y
lie u iy
Snek y
esinys.
Kai
ku iy
daik a-
a dziy
kamieny
linksniayimo
pa adigmose
gausesniam
pa aleliniy
o my
(plg.
da okias,
iesa,
y esniyjy
a s o y
e ai
pasakomas
o mas,
kaip
Zusai
‘“Zasys’)
a si adimui,
be
ki y
p ieZas iy,
j akos
gali
u é i
i
silpnéjan is
lie u iy
kalbos
mo-
kéjimas.
LITERATURA
G inayeckiené
E.
Kai
ku ios
Apso
a més
bidingesnés
ypa ybés
//
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai. A
se ija.
1960.
T.
2
(9).
P.
173-191.
Jonai y é
A.,
Sudnik
T.
Apie
iena
lie u iy—lenky
kalby
in e e encijos
a ejj
//
Bal is ica.
1973,
T.
9(1).
P.
75-77.
Lie u iy
kalbos
a lasas
T.
1:
Leksika.
V.,
1977;
T.
2:
Fone ika.
V.,
1982;
T.
3:
Mo ologija.
V.,
1990.
Lie u iy
kalbos
a més.
Ch es oma ija.
V.,
1970.
P.
392—394,
7.
678
OF
®JIEKCHA
MMEH
CYIJECTBUTEJIbHBIX
B
JIMTOBCKOM
TOBOPE
OKPECTHOCTEHM
OTICbI
Pesiome
Ha
ocuone
qMaseKTONO MYeCKHX
TaHHbIX,
COOpaHHbIX
BO
BPeMA
KOMIUICKCHOM
oKcTeAMUNM
co pymHuxos
MHcTHTyTa
MHTOBCKO O
A3bIKa
HM
JIMTepAaTYPbL
AH
JIu CCP
s
BpacnascKom
p-He
(BCCP)
8
1956
.,
OnHcbIBAeTCA
CHCTEMA
CKJIOHEHHA
HMCH
CYLICCTBATCIBHBIX
AHTOBCKOFO
opopa
oxpec Hoc el
Oncp
(au .
Apsas).
HanGomee
xapaxTepHbiMi
ocoGeHHOCTAMH
CKOHeHHA
HMeH
CYICCTBUTCIbHEIX
aHHOTO
TOBOpa
ABIAIOTCA
c eny oumHe:
1.
Hammune
HeKoToppix
apxaH¥eckHx
(pOpM,
Hamip.,
POAMTEbHBIK
Maqex*
eAMHCTBEAHOTO
YHCHa
H
HMCHHTESIbHBI
Mae
MHOXECTBEHHOTO
4YHCIIa
C
OKOHYAHHEM
-es
HMCH
CyLlecTBUTEJIb-
HBIX
C
OCHOBOM
Ha
co nacHBUi
(cp.
pon.
m.
eg.
4.
ud’en’és
“ocenn’,
sasa ’
és
||
sasa as
“cecTpp ’,
MM.
T ,
MH.
4.
@km’en’es
‘Kamun’,
sd'sa ’es
||
s@*sa as
“cec pbi’);
MpeaOxHbIi
(mecTHbIi)
manex
(aHeccns)
MHOxecTBeHHOTO
YHCIa
C
OpMaHTOM
-su
(IpaBla,
3acbHKCHpOBaHHBIii
TOIbKO
B
MMe-
HAX
CYII€CTBUTENBHBIX
¢
OCHOBOI
Ha
-i:
ai’
m’en'i*s
“B
je3BHsax’
Hapsay
c
Gomee
yacTo
yno peb-
si embimu
bopmama
p’i ’ ’i's’é
“B
Oansax’,
ak’i7sd
“B
aa3ax’,
a
Take
COKpalleHHBIMH
(bopMaMi
m'iskués
“B
necax’,
u ika’s~ a ikos
“B
pykax’)
M
Ap.
2.
B
napaqu max
MMeH
CyIeCTBHTeMbHBIX
C
OCHOBAMH
Ha
-i,
-()u
u
Ha
co nacHbili
YacTo
ynoT-
peOns oTca
Mapasmenbubie
popMEI,
T. €.
Hapsy
c
Gomee
ApeBHAMH
(bopMaMH
—
H
pa3JIHYHBIe
HO-
BbIe,
BOSHHKUIMe
MOM
BIMAHHeCM
Apy Hx
Mapagu M.
3.
Kpome
opM
eAHHCTBeHHOTO
H
MHO2KeCTBeHHOTO
YHCIa,
H3peAKa
yno pe6maio ca
bopMsI
qBolicTBeHHO o
4Hcma
(Yale
Bce o
(OpMbI
HMCHHTeMBHOTO
MU
BHHUTEIbHOTO
Tamexeli
C
MHCIH-
TenbHEIM
du
‘gsa’,
Hamp.,
bi. a'm
du
ka i
“Osim
mpa
pasa’).
B
cymuoc u
cucTema
CKOHEHHA
MMeH
CYMeCTBUTCNbHBIX
JAaHHOFO
OBOpa
MasIO
OTMHYAeTCA
OT
CKOHeEHHA
COCeNHHX
MHTOBCKHX
OBOpoB
Ha
TeppHTopaH
JInTCCP,
T.
€.
oBOpOB
OKpecTHOC-
eii
Jlyxu aca
(Diiks as),
Tsepas oca
(Tye é ius)
#
ap.