scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Apso lietuvių šnektõs daiktavardžių kaityba

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Apso lietuvių šnektõs daiktavardžių kaityba

Author: Kazys Morkūnas
Year: 1989
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1589/1683
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
LABBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
KAZYS
MORKUNAS
APSO
LIETUVIU
SNEKTOS
DAIKTAVARDZIU
KAITYBA*
Sla y
—
bal a usiy,
lenky, usy
kalby
—
( a miy)
ambien e
in cui si o a
BTSR
B eslaujés
dis e o
Apso
apylinkiy
lie u iy
Snek a
i iné oju
domina
j a iia
a z ilghi:
os
Snek os
appo o in
su
al i li eu iy
lingua
a mémis,
lingua
s o ia
impo an iy
senesniy
elik y joje
i8likimas,
kons an in-
iy kon ak y
sopan iomi
linguomi
isul a i,
su
olesné
Snek os
aida bei
des imas
k .
i
Dél lie u iy
o
kalbininkai,
collabo andoudan-
do bal a usiy
ilologais,
su
pas a aisiais
deSim me ii
o ganizza o
pa e a scien iiniy
ekspedi icijy e
i yky
ij
B eslaujos
i
ade imus
qua ius.
Bene
ge iausiy
ezul a y
aggiungé
Li uania
TSR
MA
Li uiy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
kompleksiné
ekspedidici-
ja, di busi
Siame
ione
1956
m.
bi Zelio
ménesj.
I suoi
pa ecip-
an i
uZ asé
eikalingy
ie inés
lie u iu
Snek os
duomeny,-
,Lie u iy
kalbos
a lasui*
i§
BuZioniij,
Juodelény,
Pe k iniskés,
RaZa os,
Usionii
( y é
Jad yga
Li éonska!
i
Aloyzas
Vidugi is),
D a éiniy,
Ignd iskés,
Mis i,
Salaka id-
Ziu (Juozas
Senkus
i
Kazys
Mo kinas),
Damd8iy,
Rimasény
(Elena
G ina eckiené)
i
ki y kaimy,
accol a a
nemaza
ie o a dZiy,
ku iy
mol eumas
lie u iskos
(bal iskos)
kilmés.
UZ aSy a
i
alo ose
y
ie y
e nog a inés
medZiagos
(Angelé
VySniauskai é),
au osakos,
dainy melodijy
(B onius
Ugin¢ius). Mol i
applicaus yjy
anzianio empo)
amZiaus meglio
menkiau
(70-90
lie u i8kai
kalbanéiy
pe soney nei
a
p op i
acconjimen i
( egdamiesi
pa iy é u,
i
seneliy
a siminimais)
pe eiké
keliy ka i
nuo
—
XIX ino
a.
ine
XX
a.
SeS ojo
deSim me io
midu io
—
iSgy en us
j ai ius
poli inius,
economici
i
socialinius
i ykius,
amminis a i i
paki imus, unaip
al imen i
a
lémusius egiono
ling is ing
i
o
si uazione bei
sua aida.
By he way,
locale
lie u iy
Snek os
consumo
pe laika
q
silpnéjo,
kalban¢iy
ja
Zmoniy
skai ius
maizéjo.
No s
espedizioni
daly iu
iSaiskin a, che
lie u iSkai a
quel empo
mokanéiy
sup an an¢iy
da pasi aiké
a
più che
cinquasdeSim-
yje
B eslaujés
ajono kaimy,
a iau a i iai
pa la già a ai
ku
be a o a.
$i
Del
o
impo a-
n e che
quan o
più
Sios
baigian¢ios
nyk i
lie u iy
Snek os
duomeny
bi y
Zinoma
delle
mokslui.
Siga an o
in o mazioni
su
Apso
i
g e imy
apylinkiy
lie u iy
Snek os
padé j,
miné os
ekspedicijos
i
ki y i yky
du an e
uz a-
Sy u kalbos
ak y già è
pubblica a
j ai iuose
leidiniuose
(G ina eckiené
1960;
Lie-
*
A icolis -
ico
assegna o
li eu iy
kalbininko, uno
i8
Apso
Snek os
y iné ojy
Juozo
Ancao
(1907
07
18—1970
10
29)
ico do.
1
J,
Li éonska
(du an e
espedizione
—
s uden e
dell'is i u o
s a ale
pedagogico
di Vilniusé)
o igina i
i§
B eslaujos
aj.
Raza os
k.
91
u iy kalbos
a més 1970;
Jonai y é,
Sudnik 1973;
Lie u iy
kalbos a las
Sio 1977,
s aipsnio
au o ius,
ap asydam-
as Apso
1982,
1990).
snek os
daik a a dZ-
io kai yba
(linksnia im-
a),
p incipalme-
n e émési
sa o e J.
Senkaus 1956
m.
uzZ iksuo ai
da i
D a diniy,
Ignd iskiu,
Misi,
Salaka idiy
in al i
g e %
kaimuose.
Daik a a dz-
iy unaiskai a
e plu iskai a
ha Siuos
linksnius:
i
a dininka
( a d.),
kilmininka
(kilm.),
naudininka
(naud.),
galininka
(gal.),
inagininka
(jn in e ni
esamaji
ie ininka,
o
inesy a.),
( e
in e ni
einamajj
ie ininka,
o
ilia y a.),
(il.), e
Sauksmi-
ninka
(Sauksm.).
In e naus-
camassi
ice di e o e
Apso
Snek oje,
come
i
bigeliame
ki y
y iniy
lie u iy
Snek y
plo e, è
mol o
daZnas.
Pa¥alio
esamojo
(adesy o)
paSalio
i
einamojo
(alia i o)
icininky,
ku iy
elik y è
ilaikiusios
al e
y iniy
pie y iniy
pak as-
i
iy
(Ge é iy,
Laz iny,
Zie elos)
lie u iy
Snek os, Apso
apylinkése
nonZ iksua a.
Sauksmininko
o me igi s a
nedaug
i
ne
isy
kamieny.
Daugiskai os
Sauksmi-
ninkas
su ampa
su
dgs.
a dininku.
Sauksmininko
eik&me a
ol e
accon a e
i
o me del
nomina o e
uni àaskai o-
s, ecc.:
ku‘mi. 'i.s
m‘eili. 'i.s
n‘éX'
(=ne%k)
man'i;
i bi-k
i b'ick
(sl.
‘diiduok,
pisk dia),
mana:
'e- 'él'i.s.
Alcuni cui linksni
galiinés
di e isce dal
li eu iy
li e a u i inés
lingua
co ispondamy
galiiniy one ikai,
sono più maziau
paki usios
mo onologiskai
(j ai iai
su umpéjusios).
Fone iskai
a
di e isce
p incipalmen e
dal
li e a u i inés
lingua
neki %iuo os
galiinés, u inios
balsius
é,
0,
be
o,
ki éiuo os
i
neki éiuo os
galinés
su
balsiais
é,
e
po
désningai
(/)
bei
spo adi8kai
( , qualche
s,
ki y)
i
kie inamy
p iebalsiy.
Vo o si
é
suppone
ne
semp e
i
ne
isy a s o y
ienodai:
ki éiuo ose
galiinése
qualche ol a
quasi come
li e a ii inés
delle
é
(po kai
ku iy
p iebalsiy
ne
‘e, ie), a ol e
maziau
j emp as,
uz
jj
s u os (nei
la o i di
diale ologia
Zymimas
¢)
a
quasi
come
oceis
e;
po
sukie éjusiy
p iebalsiy
—
j
idu ine eile
a auk as
é
a
¢
(Zymima
¢
a
9),
qualche
a.
Neki iuo os
galiinés daZ
é
più spesso
de o come
eciau
e,
—
¢
(é);
po
sukie éjusiy
p iebalsiy
—
a,
e iau
9
(e).
Ki éiuo as
galiinés
oceis a
o
ol e si dice
quasi come
li e a u i i-
nés delle, a
ol e
maZesniu
didesniu
balsio
su
a spal iu
a
a
(Zymima d),
9,
neki iuo
come
—
qualche
a,
a spal iu?
su
o
(d).
Siame
nell'a icolo,
sempliinan
ansk ipcija,
miné i ki éiu i
oiai
Zymimi
Zenklais
é
(po
sukie éjusiy
p iebalsiy
—
¢),
0,
neki éiu i
—
e
(po
sukie éjusiy
p iebalsiy a),
—
a.
Neki éiuo y
ilgyju
balsiy,
esangiy
j ai iose
Zodzio
posizioni,
quan i ybé
anche
anche
ne
semp e
yski
—
ski ingy
snek os
a s o y,
daZnai
i
o
s esso
app es-
en an e,
quei o i
si dicono
al ol a
più a lungo,
.
y.
lunghi,
al ol a
più b e i,
come
semilunghi.
S aipsnyje
sie balsiai
Zymé i
come
lung
(p z., ~o,
a’
e'~é, i-~ yi,
u~i, y),
pailgin i
ki gia i i
b e i oci
come
0
semilgiai
—
(p z., iwi,
.~w).
®
Del
Apso
i
g e imy
apylinkiy
lie u iy
Snek y
¢,
0
am
ik ose
Zodzio
posizioni
a imo
j ai aime-
n o plg.
Li uiy
lingua
a las.
1982.
P.
44—58
(Zemél.
n .
27—40).
*
Taip
miné us
balsius
p incipal-
men e è
zyméje
J.
Senkus
i
Sio au o e
dell'a icolo,
uz a8ydami
1956
m.
Snek os
da i
D a éiniy,
Misi,
Salaka idziy
g e imuose
kaimuose.
i
92
Snek os
daik a a dziy
nel sis ema
di e niamen-
o c'è ce o y
senesnés
kai ybos
elik y,
.
y.
a uinée
li eu iy
li e a ii inéje
pa oje
o mai a oja-
my galiiniu
(plg.
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dziy
aleg nia ima).
Gana
o e
a ski y
kamieny
migimo
(una
di e niazi-
one
pa adigmas
i
pe éjimo
al a) endenza.
Da segui o
daodamos
isy
kamieny
linksniy
galiinés
i
indica o
ju
a miskas
a imas
( .), se esso
di e isce
dal
li e a ii inés
della lingua.
Ca u
da aa a isy
i
linksniy
one ine
ansk ipcija
uz asy y
pa yzdziy
( dello
s esso
ZodZio
ne
semp e
uZ iksuo-
e u o
linksniy
o me,
odeél
p esso
sepa i y
linksniy
p esen a-
mi j ai is
p op io
o
kamieno
Zodjiai).
6 kamiena
Vienaskai a:
nome.
-as
(I i.ngas~ldngas,
m'i. Skas,
n'i -ksmas
‘kalba,
Sneka),
kilm.
-o, -a*
.
(ka),
naudlai .
-ui
(galui),
gal.
-q, -u'
.
(da- bu,
li.ngu), in.
-u
(baiki,
hingu),
luogo.
-e, -i,
.
sukie éjusio
po
p iebalsio
/
—
-w
(lauki,
§6-n'i,
galéi), il.
-an
(m'ixka i,
§6-nan),
Sauksm.
-e
(pa?'s‘e,
aik'e).
Moliskai a:
nome.
-ai
(s'n'iegai,
'i ai),
kilm.
-4
(baiki,
i u),
naud.
-am
( aikdé-m,
aik
el
é-nam
‘ aikeliams),
gal.
-us
( a is,
a-ka us),
in.
-ais
(m'iskais,
a' ais),
luogo.
-(euos)
-uosa, il.
-nauos.
Osse azioni:
1.
G e a
ns.
o me icininko
galé: appaiko
sup ielinksnéjusi
o ma galbii, ecc.,
i
ji us' 'i'da
i8 ydo) galoii
d'i a s mol o
d'i.d'el'i:
(=
Z-mégu.
2.
Vns.
Sauksmininkas
può u é i
dalely e
i
-ai, ecc.,
'é- ai.
Kai ku iy
daik a a-
diy ns.
Sauksmininkas
gi dé as solo
su
Sia
dalely e,
ecc.,
ki-mai,
p& ai
‘Pe ai.
Daugiaskiemeniy
daik a a dZiy
u ilizza e
i
su umpéjusios
(be
galiinés)
o me,
ecc.,
b al' .k,
d'iedi.k
g e a
kaim'icn'e.
3.
Dgs.
ie a o e
p incipalmen-
e uZ asy a
su umpéjusi
o ma
su
- os
( e esné
su
-'uos),
ecc.,
da zuds
(p iegaidé neaiski),
e u 'az'd'es'im uds_m'é uos,
k'
m'iskués, manuds namuds
‘mano a
casa,
$aududs.
Maziau
uz iksuo a
nel caso in
cui engono
u ilizza e
ilgesnés
Sio più
o me
su
-wose
a
- osd,
PVZ.,
m'
iskuos
é
|
m'iskuds'e,
mus i. uos'e,
kumpuésa
‘kampuose.
Da plg.
i§
ki y lingu daliy
sup ie eiksm-
éjusias
o me:
dyiejese
d iese,
k'
e u 'udsa
|
k'e u uds
qua iese.
4.
Dgs.
ilia i o
o me
p incipalme-
n e u ilizza e
su
-wosna,
ecc.,
miskiosna,
namuosna,
@ uosna,
§'aud iosna,
S6:nuosna,
ain
nuosna
‘j
Vainii,
za as iosna
‘j
Za asus.
Ra amen-
e acconoma
su
-wosnan
a
su umpéjusi
(su apusi
su
dgs.
ice)
o ma
su
-wos, ecc.,
miskiosnan,
pel' ek ios
p'el'ek iosna)
(
‘i
Peleka.
(i) jé
kamienas
Vienaskai a:
nome.
-ias
(kél'as,
s' 'éc'as~s écias),
-is, -i.s*
.
(b' 'ied'i.s,
b é&l'i.s, 'i.s,
Ki
mol'i.s,
pi.n' 'i.s~pdn is),
~ys
(a kl'i-s,
gaid'i s,
Sul'n'i-s
Sulinys),
kilm.
-io,
.
a
(k'@l'a,
dal'g'&ka‘c'
a‘
~
dalgiako io,
gaidz'a
|
gaid'a), Vns.
4
nomina o-
e galinés
-is balsio
allginazio-
/
ne
ne
semp e
uguale
ySkus
come
negli al i
Siau és
y y
lie u iy
Snek ose a
—
ol e iene
ing andi o
anche ino
a ilgojo
i
(=i*~y),
al ol a
de o
quasi
umpas.
93
naud. -iui (k'@l'ui,
piin'c'ui, gaidz'ui,
con p ielinksniu
pasakoma e
p' 'ie moé-l'i
‘p ie molio, p ie
sm'é1'i ‘p ie
smélio), gal. -iq,
.-'u" (k@l'w), -i,
. i (KL Ri, gaidi-),
in. -iu (kel'd,
ki ' 'd, mél'u,
gaidz' i), luogo. -y
(k'el'i:, mél'i-,
Sul'n'é), il. -ian
(k'el'a i
‘kelionén), -in
(paaus'i i,
Sul'n'in),
Sauksm. -i
(b é-I'i, b a‘lud'
él b oluzéli,
gaidéI'i), -y
( 'in'gin'i-).
Moliskai a:
nome. -iai (k'el'ai,
p i.n'c'ai,
gaidz'ai), kilm. -iy
(kel £26-dz'w,
ma k'es'c' ),
naud. -iam
(s' 'ec'ém,
b él'am,
pi.n'c'am,
gaidz'd-m), gal.
-ius (s' 'ec'us,
b' 'iedz'us,
gaidz' is,
d kl'us), in. -
(k'el'ais,
26:dz'ais,
gaidz'ais), locali.
-i os(e)
( uguds'e,
Salakun'dz'uos
‘SalakandzZiuo-
se), il. -iuosna(n)
(s' 'ec' iosna,
ki.p'isk'uosna ‘i
Kupiskj,
a'buol iosna~
obuoli iosna,
puod' el' iosnan
‘i puodelius). Dél
ie ininko e
ilia y o da plg.
no a a 6
kamieno. a, ja
kamienai Siu
kamieny
daik a a dziy
linksniy galiinés
sono quelle
s esse, solo
d-kamieniy
Zodziy sue sono
kie y p iebalsiy,
j@-kamieniy
suminkS éjusiy
p iebalsiy.
Vienaskai a:
nome.
po
o
—
po
-a
(I'in a
~len a,
dena o
‘g idai,
bd-ba;
p'i 'ka,
al'dz'a~
aldzid,
k6-ja),
kilm.
-os, -6's,
.
-as
(gal és,
diona's;
p'i 'k'6-s,
ké-ja's),
naud.
-ai
( u ikai
~ a kai,
al'dz'ai),
gal.
-q, -u'
.
(gd'l u,
al'dz'w),
in.
-a,
.
-u
(lazdi ,
diionu;
al'dz'i ,
k6-ju),
luogo.
-oj, -6-j,
.
-a:j
(I'in é-j,
u ka‘j;
p'i 'k'
Oj,
sé-ujaj),
il.
-on, -6n,
.
-a n
(gal é-n,
k@k a n;
p'i 'k'6'n,
sd-ujan),
Sauksm.
-a
(k'
é-I a a
gy uly).
Moliskai a:
nome.
-os, -a's
.
(d'iéna's,
al'dz'a's),
kilm.
-y, -u'
.
(a 'izi ,
mélku
;
al'dz' i ,
ké-jw),
naud.
-om, -6-m,
.
-a'm
(d'ieném,
u ikam;
al'dz' é-m,
sd@'uja'm),
gal.
-ds
(S uas~
gsas,
G- 'izas;
al'dz'as,
ké-jas),
in.
-om, -6-m,
.
-a'm
(ba zd6-m,
mas'i.na‘m;
al'dz'
6m,
ké:jam),
luogo.
-os(e),
.
-o's'e,
-a's'e,
-o's, -a's
(a 'iZo's'é,
u ika's'e,
sé‘manas'e
g e a
a 'i 6's,
u ika's;
p'i 'k'o's'é,
sé-uja's'e
g e a p'i 'k'
d's,
séuja's), il.
-osna,
.
-6-sna,
-a'sna
(a 'iZ6-sna,
i ena-sna~
enosna:
p'i 'k
6-sna
||
p'i k'a'sna).
Uno esempio
dell'ul imo
alleg o
uZ iksui o
su
-osan
(daubé'san).
Dél dgs.
del
i
ie a o e
ilia y o
da plg.
no a a
kamieno.
6
é
kamienas
Deél
galiniy
balsiy
e,
é
po
sukie éjusiy
p iebalsiy
a imo
i
ansk ibamen-
o plg.
p92.
Vienaskai a:
nome.
-é, .
-é*, -e*,
&,
-a*
(buo 'é,
sk ud' elé
‘sk uzdéle,
ii.pe upé,
~
ska éla:,
pump . a,
pii.sa), kilm.
-és,
.
-€5,
-&s, -e-s,
-a's
(ka '&s,
sk ud'élé-s,
2@m'e's,
ska ala's),
naud.
-ei, -ei, -ai
.
( ii.p'ei,
£6'lai),
gal.
-i, -i*, -w
.
(ka 'y'i-,
kum'é'le ,
pii.se ),
in.
-e, -i, -b1,
.
-i, -o1
(dal'g' ,
as‘ eli ,
pusé1,
ka 'i,
Z6'le ~
Zole),
luogo.
-éj, -€:j,
.
-&j, -e-j,
-a‘j
(d augéj,
Za°léj,
poégl'i-n'ej
‘paeglynéje,
ska a-la‘j,
pakalna:j,
k'
epi . a:j), il.
-én, -n,
.
-En, -en,
-a'n
(paup'En,
s'k'ilén,
2
&m'en,
sé-ulan,
k'epi. an
||
k'epi . 'en),
Sauksm.
-e, -e, (ka& 'e,
.
kuwmi. 'e, k'aiila,
-a
s'esu é-la
‘sesu éle).
Daugiaskiemeniy
daik a a dziy
Sauksmininkas
pasakomas
galiinés, p z.,
ba'bu bobu e,
hib . ).
i
be
(=
94
Moliskai a:
nome.
-és, -e's,
.
-a's
(ké
es,
agu 'e:s
‘ ogés,
kaiila's),
kilm.
-iy, -'a, -'w
.
( ague
a,
lap'w'),
naud.
-ém, -é-m,
.
ém, -e'm,
-
-a'm
(buozZ'
&m, ya l
&m, ké' '
em,
a 'éla'm),
gal.
-es, -és,
.
-ds, -es,
-as
(Z'em' és,
a ' elas,
kd' ' 'es,
sk ii.delas),
in.
-ém, -ém,
.
-ém, -e'm,
-a'm
(ka 'ém,
s abulém
s ebulémis,
i? em,
ak'&-la'm),
luogo.
-és(e), -é'5'é,
.
-e's'e, -e's'e,
-a's'e, -€'s,
-E's, ~C'S,
-a°S
(d augiés'é,
s abule:s'é,
kuok
i.n'e's'e,
ska ala's'e,
duobés,
s'k'i'lé-s,
a-gu 'e's),
una ol a
uZ iksua a
su
-ésa
( d*gu 'e-sa),
il.
-ésna,
.
&sna,
-
&gna,
-e'sna,
-a-sna
(duob'ésna,
s abul ésna,
kuok' i.n'esna,
ska alasna). i
kamienas
Vy iskosios
giminés
i-kamieniy
daik a a dziy
a ski y
linksniy
galiinés daZnai
cambii iamas
(i)d-kamieniy,
mo e iSkosios
giminés
jaé-kamieniy
daik a a dziu
0
galinémis.
Vienaskai os
—
kilmininkas
a
daugiskai os
a dininkas
qualche ol a
pasakomas
p iebalsiniy
kamieny galiine
i
i
su
(plg.
,,P iebalsiniai
kamienai).
Vienaskai a:
nome.
-is, y .
giminés
i
-ys i76
i8
kamieno
(du i' 'is
~
daii is
||
dun' 'i's,
d'é-b'es'is
||
d'eb'es'
is, ag'is;
ak'is,
aus‘is,
i.n' 'is
dn is
~
ii.n' 'e,
||
u s
is
||
Zi s'is~
Zqsis,
Zu 'is);
kilm.
su
senesniaja
i
kamieno
galiine
-
uiesZ iksua o
solo
emminiskosi-
os giminés
daik a a dziy
( i.n'
'ies, Si
d'iés,
Zu 'iés),
uomini8k-
0
osios
giminés
su
(j)d
kamieno
(du a,
d'é-b'es'a,
a-g'a");
naud.
ha solo più
nuo e
galiine:
i i8kosi-
os giminés
ZodZiai
-i6
kamieno
(dun c'ui
du cui,
a g'ui,
#'y'& 'ui),
emminiskosi-
os giminés id,
qualche
—
kamieno
—
@
(aiisai
~aisei,
piFcdi,
i.gn'ai~
ignial,
¥i -s'ai~
ZGsiai
||
Zi-sai~ZGsei);
gal.
-i
( ag'i*,
i-gn'i>);
in.
-im
(S'i 'd'im,
'i' 'im,
Zu 'im)
g e a
naujesnés
e, semb a,
daZnesnés
mo e isk-
osios
giminés
Zodziy
galiinés
-ia, -'u
.
(§'i ' dz‘
&
||
Fi 'dz'u,
'i ' ,
aus'i,
nake'i,
pus
i,
ugn'i ,
no's
u,
iisn'c'u,
ak'
i
|
aki, do e
-i~-e
i8
&
kamieno
ns.
inagininko),
©
i i8kosi-
os giminés
ZodzZiy
—
-iu
( ag'w);
ie .
-y
(pii ' 'i,
8i 'd'i,
k i s'n'i-
*k isnyje,
nd°s'i'), kai
ku
-yj, .-i*i,
-i-j
(a@k'7i,
Si 'd' ii,
né-s'i j);
il.
-in
(p'i ' 'in,
k i s'n'in,
noé-s'in);
Sauksm.
o me
nonZ iksua a.
Moliskai a:
nome.
-ys, -i-s
.
(du i' 'i's,
aiis' i's,
di. 'i‘s,
n'i- 'i s,
sma-g'
en'i*s
‘smegenys,
Sakn'i's,
i.gn'i's, i.n' 'i's
i.n' 'es~dn és,
||
i. 'i's),
y iskosios
giminés ZodZiai
i
su
naujesne
galine
-iai
(‘ agai);
kilm.
-iy, kai
ku iy
ZodZiy
su
-y,
.
y.
su
kie u p ie§
galing
p iebalsiu
secondo
p iebalsiniy
kamienu
dgs.
o me
kilmininko
(dun'c'
i
||
dun i ',
ag'i ,
p'i 'c' ,
ké 'c'w,
aus
i
, Zu '
aus
i
|
Zu i , ma
ik ai
dii. u',
Sakni ,
Zu'si :);
naud.
-im
(dun' 'i.m,
d'eb'es'
i.m,
ag'i.m
||
ag'é-m,
k u 'im,
di. 'im,
i.n' 'im);
gal.
-is
(dun' 'is,
ag'is, ak'is,
du 'is, Zu 'is,
ka- ' 'is
i
A sds~
Zasés
su
-es
i
€
kamieno);
in.
-im
(dun' 'im,
d'eb'es'im,
ak'im, asim,
aus'im, Zu 'im,
b'i. 'im, di. 'im,
né-s‘im),
y iSkosios
giminés
i
su
-(i)ais
i8
(Yo
kamieno
(dun'c'ais
||
dun ais,
d'eb'es'ais);
ie .
-ysu,
-yse, -ysa
(aS'm'
en'i-s ,
p'i ' 'i s'é,
u s'o n'i:s'é
‘Usionyse,
aki:sd,
aus'i sa,
di. 'isa); il.
-ysna
(ak' i-sna,
du i-sna;
su
sia galiine
uZ a8y as
daik a a dZio
i
Zménés
dgs.
ilia i
Zma n'i-sna).
35

(Ju
kamienas
Nuosekli-
au su u e
ju
kamieny
galiinémis
ya oja-
mas
ienaska-
i os
o me.
Mol i
calculi
sono più
in luenz-
a i 0 e 6
kamieny
j akos.
A ski y
uni àask-
ai os e
mol eisk-
ai os
linksniy
uZ aSy a
nedaug
pa yzdz-
Ziy (quasi
u i essi
e
engono
p esen -
a i).
Vienaska-
i a: nome.
-us, -ius
(al s,
dungis ~
dangis,
l'ie iis, m'
edi s,
su nis ||
s nus,
'idi s,
'i Sus,
uFgus,
Zmé-gus;
jé-ujus
‘jauja,
p'é-¢'us,
s'p'iéc' us
|| §'p'ieé'
us
‘spie iu-
s,
als'c'us
~s
alcius, 2
'i- 'us);
kilm. -aus,
-iaus
(alaiis,
dungaiis, I
ie aiis,
u gaus ||
u gaiis,
Zma‘gaii-
s; p'é<'
aus,
sé-dz'
aus),
e esnés
o me
con 6
kamieno
galiine
(mé-da,
s i-na);
naud. -ui,
-iui
(si nui,
Imé-gui;
p'éé'ui);
gal. -y, -iy
(sin,
Emo-gu;
p'é&'w);
in. -um
(su num ||
si num,
'i sum,
Zmé-gum)
e -iu i8 i6
kamieno
( al's'c'
); ie .
-uj, -iuj
( 'idiy a
'idui, y'
i siyj;
jé-ujuj,
s6-dz' uj);
il. -un, -iun
( 'idu i,
'i u i,
uFgun;
p'é:¢'un);
Sauksm.
-au
(Zmacgaii
||
3md-gau).
Moliskai-
a: nome.
-is
(p'ié u's),
daznesn-
és o me
su (i)
kamieno
galiine
(p'ie ai,
swnai,
uFgai;
s'‘p'iec ai
|| 5 p'ié'ai,
al's'c'ai);
kilm. -y,
-iy
(p'ie i -,
suni ; sp
iéc'u ,
al's'c'u),
naud.
uZ o me
issa e
solo con
(i)
kamieno
galiine
(pie ém,
sund'm;
s'p'iéc'a-
m); gal.
-us, -ius
(p'ie i s ||
p'ié us,
sinus;
s‘p'iec
is); in. -um
(su num)
g e a
o me su
(i)6
kamieno
galiine
(pie ais,
su:nais;
s'p'iéc'
ais); del
ie a o-
e e
ilia y o
o me
neuz aS-
y a.
P iebalsiniai
kamienai
P iebalsiniy
kamieny
daik a a d-
Ziai da sono
iSlaike
a ski u
linksniy
senesniqsi-
as galine.
Ypa daZnos
ns.
kilmininko i
dgs. o ma
del cogni i o
con
p iebalsiniy
kamieny
elik u
galiine -es
(po , s
al ol a
a iama
-as). Ta iau
g e a
senesniyju
o me
daZnai
u ilizza e
naujesnés,
ki y kamieny
galinémis.
i
su
Dalis
linksniy già
è isiskai
p ide in i
a ki y
kamieny:
y ikosios
giminés
daik a a -
dZiai
dazniausiai
ha
(j)6
a
i,
Sk mo e iosi
giminés daZ più
—
spesso id, é
i,
kamieny
galiine. Toliau
p esen a i
ZodZiai, che
hanno più a
maZiau iSlaike
p iebalsiniy
kamieny
kai ybos
liekany ku iy
di e niamen-
o pa adigmos
i
(a
uzZ iksuo as
a ski y
linksniy o me)
indica
biidingesnius
kamieny
mi%imo
a yejus. Be
seno
i8
p iebalsiniams
kamienam
appa enusiu-
siy
daik a a dZiy,
daodami ki y
kamieny
i
ZodzZiai,
ku iy
sepa a i
linksniai
p iebalsinio
linksniazio-
ne galiine è
ga e nujai.
Su
nuo iimi
po ilinímis
di
icniazione
p ibalsinio
si e i ica
i
p incipalmen e kamieno
Zodziy.
Vienaskai a:
nome.
akmudé
( .
akm'en'is),
p'iemud,
udud, Sué
dz.
||
Su a
( .
Sun'is),
'eSmud,
undud
||
(nj.2)
andud,
duk 'é,
s'esué dz.
||
sasué;
kilm.
ud'en'
és
(||
i.d'en'es),
duk 'e ds
(
dii.k 'e as),
sasa '
és
sasa ds
i
naujesnés
o me:
@km'en'a,
p'iem'en'a,
S .n'a,
' in'd'en'a,
i.n'd'en'a
(
an' dens),
'&:5'men‘-
aus;
p iebalsiniy
su
kamieny
galiine
-es da
uz ay a
i-kamieniai
daik a a -
dziai
dun' 'és
du i' 'es
||
(b'e
' ena dui
'es),
Sakn'és,
§'i 'd'és;
naud.
p
em'en'ui,
i.d'en'ui
(su
p ielinksniu
—
lig
i.d'en'ei),
Sé.n'ui,
i.n'd'en'ui,
di.k ' e ai~
dik e ei
di.k 'e 'ai~
dik e iai,
||
s@sa ai
sa-sa 'ai;
gal.
||
a&km'en'i:,
i.d'en'i-,
s .n'i,
96
i.n'd'en'i,
du.k 'e 'i ,
s@sa 'i ; in.
&km'en'u,
p'iem'en'u,
Sun'u,
iin'd'en'u,
di.k 'e 'u~
diik e ia;
ie .
un'd'en'i ||
un'd'en'ii, il.
m'énas'in
‘ménesin,
un'd'en'i ;
Sauksm.
o me
nonZ iksua-
a.
Moliskai a:
nome.
a&km'en'es,
a:5'm'en'es,
p'iem'en'es,
Si.n'es,
di.k 'e 'es ||
di.k 'e as,
sasa 'es ||
s@sa as e
inno esnés
o me:
a&km'en'i's,
akm'enai, a5
m'en'is,
a&km'enai,
p'iem'enai,
'e&k m'en-
ai,
du.k e 'is;
su
p iebalsiniy
kamieny
galiine -es
da
uZ asy a:
du ' 'es,
aiis'es,
du. as, p.5'
es, Zi 's'es ||
Zi 'sas, Zi. '
es; kilm. akm
eni -, un'd'
enii,
duk 'e i :;
naud.
ud'en'i.m,
Sun'i.m,
duk ' e 'i.m
duk 'e 'é-m,
sasa 'i.m;
gal.
p'iem'en'is,
di.k ' e as ~
di k e es
(-es i8 €
kamieno); jn.
akmen'im,
duk 'e 'im,
sasa 'im
g e a
y iskosios
giminés
o me
akmenais,
piemenais;
ie . i il.
neuZ asy a
(plg. i, 6 e
ki y kamieny
Siy linksniy
o me). Be
daik a a d-
ziy
uni àskai -
os e
mol eiskai -
os aleg niu,
anco a
qualche
ol a usa o
d iskai os
a dininkas-
-galininkas.
Sakiniy o
aziy con
d iskai os
a dininko--
galininko
o me
uzZ iksuo a
nedaug e
non con isy
kamieny
daik a a d-
Ziais: jd-i di
dé-ik u
d& 'e-; § jai
iém'e
bi. am du
ka i;
m'é u: du
§'im i; pax
du Sim u
g amu:; du
Z'en'i-ki(sl.
‘du
gio anius, du
galindius
es i) u ;
pa du ubl'
Daug
daZniau e
con
nume i a d-
ziei du (d i),
abu (abi) bei
jy a ian ai
u ilizza e
o me
plu iskai os
a dininko o
galininko,
p z., mana
du su‘nu:s
ji duk 'é
ji a;
di.jena>
(~dijano)
su:nai bi. a;
§i 'ié du
aik'el é-nai
g'e ai n'i k'a
(calba)
l'ie i. 'igkai;
az aZ'e '&l'a
du 'eFs ai
bus (uz
eZe élio du
a s ai
bus);
du
§'im ai
bi. a; §
du'im is
ga aii;
a&nas '
e k ii-b'e
(jis
e k y)
d' 'i
diénas;
du.k '
e as
(~dik e -
es
‘duk e -
ys) d'y'i
l'i.ka*;
ab'i
sd&-sa -
as
(~sése -
es
‘sese y-
s)
g'i: éna.
*
*
*
Apso
Snek os
daik a a d-
zio kai yba
i8 esmés
mazai
quan o
di e isce
da Diik& o,
T e é iaus
e ki y
g e imy
Li uankiy
apylinkiy
Snek y
daik a a d-
zio kai ybos
(Lie u iy
kalbos a las
1990).
Ques o
indica (come
e
de e mina i
one ici,
al i ekinia
g amma ici)
che Apso
Snek a è
miné y
lie u iy
Snek y
esinys. Kai
ku iy
daik a a d-
ziy kamieny
linksniayimo
pa adigmo-
se
gausesniam
pa aleliniy
o my (plg.
da okias,
iesa,
y esniyjy
a s o y
a amen e
pasakomas
o me,
come Zusai
‘Zasys)
appa adimu-
i, be ki y
p ieZas iy,
j akos può
u é i e
silpnéjan is
lie u iy
lingua
mokéjimas.
LITERATURA
G inayeckie-
né E. Kai
ku ios Apso
a més
bidingesnés
ypa ybés
//Lie u os
TSR Moksly
Akademijos
da bai. A
se ie. 1960.
T. 2 (9). P.
173-191.
Jonai y é
A., Sudnik T.
Ci ca una
lie u iylenky
kalby
in e e en-
cijos
a ejj
//Bal is ica.
1973, T.
9(1). P.
75-77.
Li uiy
lingu
a lasas
T. 1:
Leksika.
V., 1977; T.
2:
Fone ica.
V., 1982; T.
3:
Mo olo-
gija.
V., 1990.
Li uiy
lingu
a més.
Ch es o-
ma ija.
V., 1970. P.
392394, 7.
678 OF
®JIEKCHA
MMEH
CYIECTBUTEJIbHBIX
B
JIMTOBCKOM
TOBOPE
OKPECTHOCTEHM
OTICbI
Pesiome ocuone
Ha
qMaseKTONO MYeCKHX
TaHbIX,
COOpaHHbIX
BO
BPeMA
KOMIUICKCHOM
oKcTeAMUNM
co pymHuxos
MHcTHTyTa
MHTOBCKO O
A3bIKa
HM
JIMTepAaTYPbL
AH
JIu CCP
s
BpacnascKom
p-He
(BCCP)
8
1956
.,
OnHcbIBAeTCA
CHCTEMA
CKJIOHEHHA
HMCH
CYLICCTBATCIBHBIX
AHTOBCKOFO
opopa
oxpec Hoc el
Oncp
(au .
Apsas).
HanGomee
xapaxTepHbiMi
ocoGeHHOCTAMH
CKOHeHHA
HMeH
CYCTBUTCIbHEIX
aHHOTO
TOBOpa
ABIAIOTCA
c eny oumHe:
1.
Hammune
HeKoToppix
apxaH¥eckHx
(pOpM, Hamip.,
POAMTEbHBIK
Maqex*
eAMHCTBEAHOTO
YHCHa
H
HMCHHTESIbHBI
Mae
MHOXECTBEHHOTO
4YHCIIa
C
OKOHYAHHEM
-es
HMCH
CyLlecTBUTEJIb-
HBIX
C
OCHOBOM
Ha
co nacHBUi
(cp.
pon.
m.
eg.
4.
udenés
ocenn,
sasa
és
||
sasa as
cecTpp ,
MM.
T , MH.
4.
@kmenes
‘Kamun,
sd'sa es
||
s@*sa as
cec pbi);
MOxpeaHbIi
(THbI)
manexmec
(aHeccns)
MHOxecTBeHHOTO
YHCIa
C
OpMaHTOM
-su
(IpaBla,
3acbHKCHpOBaHHBIii
TOIbKO
B
MMe-
HAX
CYII€CTBUTENBHBIX
¢
OCHOBOI
Ha
-i: ai
men'i*s
je3BHsax
“B
Hapsay
c
Gomee
yacTo
yno pebsi-
embimu
bopmama
pi i'sé
“B
Oansax,
aki7sd
“B
aa3ax,
a
Take
COKpalleHHBIMH
(bopMaMi
m'iskués necax,
“B
u ikas~ a ikos
pykax)
“B
M
Ap.
2.
B
napaqu max
MMeH
CyICTBHTeMbHBIX
C
OCHOBAMH
Ha
-i, -()u
u
Ha
co nacHbili
YacTo
ynoTpeOns oT-
ca
Mapasmenbubie
popMEI, T. €.
Hapsy
c
Gomee
ApeBHAMH
(bopMaMH
—
H
pa3JIHYHBIe
HO-
BbIe,
BOSHHKUIMe
MOM
BIMAHHeCM
Apy Hx
MapMagu .
3.
Kpome opM
eAHHCTBeHHOTO
H
MHO2KeCTBeHHOTO
YHCIa, H3peAKa
yno pe6maio ca
bopMsI
qBolicTBeHHO o
4Hcma
(Yale
Bce o
(MbOpI
HMCHTeMBHOTO
MU
BHTEIbHOTO
Tamexeli
C
MHCIH-
TenbHEIM
du
‘gsa,
Hamp.,
bi. a'm
du
ka i
Osim mpa
pasa).
B
cymuoc u
cucTema
CHEHKOHA
MMeH
CYMeCTBUTCNbHBIX
JAHHOFO
OBOapa
MasIO
OTMHYAeTCA
OT
CKOHeEHHA
COCeNHHX
MHTOBCKHX
OBOpoB
Ha
TeppHTopaH
JInTCCP,
T.
€.
oBOpOB
OKTHOC eii-
pec
Jlyxu aca
(Diiks as),
Tsepas oca
(Tye é ius)
#
ap.