LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
LABBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
KAZYS
MORKUNAS
APSO
LIETUVIU
SNEKTOS
DAIKTAVARDZIU
KAITYBA*
Sla y
—
bal a usiy,
lenky, usy
kalby
—
( a miy)
ambien e
in cui si o a
BTSR
B eslaujés
dis e o
Apso
apylinkiy
lie u iy
Snek a
i iné oju
domina
j a iia
a z ilghi:
os
Snek os
appo o in
su
al i li eu iy
lingua
a mémis,
lingua
s o ia
impo an iy
senesniy
elik y joje
i8likimas,
kons an in-
iy kon ak y
sopan iomi
linguomi
isul a i,
su
olesné
Snek os
aida bei
des imas
k .
i
Dél lie u iy
o
kalbininkai,
collabo andoudan-
do bal a usiy
ilologais,
su
pas a aisiais
deSim me ii
o ganizza o
pa e a scien iiniy
ekspedi icijy e
i yky
ij
B eslaujos
i
ade imus
qua ius.
Bene
ge iausiy
ezul a y
aggiungé
Li uania
TSR
MA
Li uiy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
kompleksiné
ekspedidici-
ja, di busi
Siame
ione
1956
m.
bi Zelio
ménesj.
I suoi
pa ecip-
an i
uZ asé
eikalingy
ie inés
lie u iu
Snek os
duomeny,-
,Lie u iy
kalbos
a lasui*
i§
BuZioniij,
Juodelény,
Pe k iniskés,
RaZa os,
Usionii
( y é
Jad yga
Li éonska!
i
Aloyzas
Vidugi is),
D a éiniy,
Ignd iskés,
Mis i,
Salaka id-
Ziu (Juozas
Senkus
i
Kazys
Mo kinas),
Damd8iy,
Rimasény
(Elena
G ina eckiené)
i
ki y kaimy,
accol a a
nemaza
ie o a dZiy,
ku iy
mol eumas
lie u iskos
(bal iskos)
kilmés.
UZ aSy a
i
alo ose
y
ie y
e nog a inés
medZiagos
(Angelé
VySniauskai é),
au osakos,
dainy melodijy
(B onius
Ugin¢ius). Mol i
applicaus yjy
anzianio empo)
amZiaus meglio
menkiau
(70-90
lie u i8kai
kalbanéiy
pe soney nei
a
p op i
acconjimen i
( egdamiesi
pa iy é u,
i
seneliy
a siminimais)
pe eiké
keliy ka i
nuo
—
XIX ino
a.
ine
XX
a.
SeS ojo
deSim me io
midu io
—
iSgy en us
j ai ius
poli inius,
economici
i
socialinius
i ykius,
amminis a i i
paki imus, unaip
al imen i
a
lémusius egiono
ling is ing
i
o
si uazione bei
sua aida.
By he way,
locale
lie u iy
Snek os
consumo
pe laika
q
silpnéjo,
kalban¢iy
ja
Zmoniy
skai ius
maizéjo.
No s
espedizioni
daly iu
iSaiskin a, che
lie u iSkai a
quel empo
mokanéiy
sup an an¢iy
da pasi aiké
a
più che
cinquasdeSim-
yje
B eslaujés
ajono kaimy,
a iau a i iai
pa la già a ai
ku
be a o a.
$i
Del
o
impo a-
n e che
quan o
più
Sios
baigian¢ios
nyk i
lie u iy
Snek os
duomeny
bi y
Zinoma
delle
mokslui.
Siga an o
in o mazioni
su
Apso
i
g e imy
apylinkiy
lie u iy
Snek os
padé j,
miné os
ekspedicijos
i
ki y i yky
du an e
uz a-
Sy u kalbos
ak y già è
pubblica a
j ai iuose
leidiniuose
(G ina eckiené
1960;
Lie-
*
A icolis -
ico
assegna o
li eu iy
kalbininko, uno
i8
Apso
Snek os
y iné ojy
Juozo
Ancao
(1907
07
18—1970
10
29)
ico do.
1
J,
Li éonska
(du an e
espedizione
—
s uden e
dell'is i u o
s a ale
pedagogico
di Vilniusé)
o igina i
i§
B eslaujos
aj.
Raza os
k.
91
u iy kalbos
a més 1970;
Jonai y é,
Sudnik 1973;
Lie u iy
kalbos a las
Sio 1977,
s aipsnio
au o ius,
ap asydam-
as Apso
1982,
1990).
snek os
daik a a dZ-
io kai yba
(linksnia im-
a),
p incipalme-
n e émési
sa o e J.
Senkaus 1956
m.
uzZ iksuo ai
da i
D a diniy,
Ignd iskiu,
Misi,
Salaka idiy
in al i
g e %
kaimuose.
Daik a a dz-
iy unaiskai a
e plu iskai a
ha Siuos
linksnius:
i
a dininka
( a d.),
kilmininka
(kilm.),
naudininka
(naud.),
galininka
(gal.),
inagininka
(jn in e ni
esamaji
ie ininka,
o
inesy a.),
( e
in e ni
einamajj
ie ininka,
o
ilia y a.),
(il.), e
Sauksmi-
ninka
(Sauksm.).
In e naus-
camassi
ice di e o e
Apso
Snek oje,
come
i
bigeliame
ki y
y iniy
lie u iy
Snek y
plo e, è
mol o
daZnas.
Pa¥alio
esamojo
(adesy o)
paSalio
i
einamojo
(alia i o)
icininky,
ku iy
elik y è
ilaikiusios
al e
y iniy
pie y iniy
pak as-
i
iy
(Ge é iy,
Laz iny,
Zie elos)
lie u iy
Snek os, Apso
apylinkése
nonZ iksua a.
Sauksmininko
o me igi s a
nedaug
i
ne
isy
kamieny.
Daugiskai os
Sauksmi-
ninkas
su ampa
su
dgs.
a dininku.
Sauksmininko
eik&me a
ol e
accon a e
i
o me del
nomina o e
uni àaskai o-
s, ecc.:
ku‘mi. 'i.s
m‘eili. 'i.s
n‘éX'
(=ne%k)
man'i;
i bi-k
i b'ick
(sl.
‘diiduok,
pisk dia),
mana:
'e- 'él'i.s.
Alcuni cui linksni
galiinés
di e isce dal
li eu iy
li e a u i inés
lingua
co ispondamy
galiiniy one ikai,
sono più maziau
paki usios
mo onologiskai
(j ai iai
su umpéjusios).
Fone iskai
a
di e isce
p incipalmen e
dal
li e a u i inés
lingua
neki %iuo os
galiinés, u inios
balsius
é,
0,
be
o,
ki éiuo os
i
neki éiuo os
galinés
su
balsiais
é,
e
po
désningai
(/)
bei
spo adi8kai
( , qualche
s,
ki y)
i
kie inamy
p iebalsiy.
Vo o si
é
suppone
ne
semp e
i
ne
isy a s o y
ienodai:
ki éiuo ose
galiinése
qualche ol a
quasi come
li e a ii inés
delle
é
(po kai
ku iy
p iebalsiy
ne
‘e, ie), a ol e
maziau
j emp as,
uz
jj
s u os (nei
la o i di
diale ologia
Zymimas
¢)
a
quasi
come
oceis
e;
po
sukie éjusiy
p iebalsiy
—
j
idu ine eile
a auk as
é
a
¢
(Zymima
¢
a
9),
qualche
a.
Neki iuo os
galiinés daZ
é
più spesso
de o come
eciau
e,
—
¢
(é);
po
sukie éjusiy
p iebalsiy
—
a,
e iau
9
(e).
Ki éiuo as
galiinés
oceis a
o
ol e si dice
quasi come
li e a u i i-
nés delle, a
ol e
maZesniu
didesniu
balsio
su
a spal iu
a
a
(Zymima d),
9,
neki iuo
come
—
qualche
a,
a spal iu?
su
o
(d).
Siame
nell'a icolo,
sempliinan
ansk ipcija,
miné i ki éiu i
oiai
Zymimi
Zenklais
é
(po
sukie éjusiy
p iebalsiy
—
¢),
0,
neki éiu i
—
e
(po
sukie éjusiy
p iebalsiy a),
—
a.
Neki éiuo y
ilgyju
balsiy,
esangiy
j ai iose
Zodzio
posizioni,
quan i ybé
anche
anche
ne
semp e
yski
—
ski ingy
snek os
a s o y,
daZnai
i
o
s esso
app es-
en an e,
quei o i
si dicono
al ol a
più a lungo,
.
y.
lunghi,
al ol a
più b e i,
come
semilunghi.
S aipsnyje
sie balsiai
Zymé i
come
lung
(p z., ~o,
a’
e'~é, i-~ yi,
u~i, y),
pailgin i
ki gia i i
b e i oci
come
0
semilgiai
—
(p z., iwi,
.~w).
®
Del
Apso
i
g e imy
apylinkiy
lie u iy
Snek y
¢,
0
am
ik ose
Zodzio
posizioni
a imo
j ai aime-
n o plg.
Li uiy
lingua
a las.
1982.
P.
44—58
(Zemél.
n .
27—40).
*
Taip
miné us
balsius
p incipal-
men e è
zyméje
J.
Senkus
i
Sio au o e
dell'a icolo,
uz a8ydami
1956
m.
Snek os
da i
D a éiniy,
Misi,
Salaka idziy
g e imuose
kaimuose.
i
92
Snek os
daik a a dziy
nel sis ema
di e niamen-
o c'è ce o y
senesnés
kai ybos
elik y,
.
y.
a uinée
li eu iy
li e a ii inéje
pa oje
o mai a oja-
my galiiniu
(plg.
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dziy
aleg nia ima).
Gana
o e
a ski y
kamieny
migimo
(una
di e niazi-
one
pa adigmas
i
pe éjimo
al a) endenza.
Da segui o
daodamos
isy
kamieny
linksniy
galiinés
i
indica o
ju
a miskas
a imas
( .), se esso
di e isce
dal
li e a ii inés
della lingua.
Ca u
da aa a isy
i
linksniy
one ine
ansk ipcija
uz asy y
pa yzdziy
( dello
s esso
ZodZio
ne
semp e
uZ iksuo-
e u o
linksniy
o me,
odeél
p esso
sepa i y
linksniy
p esen a-
mi j ai is
p op io
o
kamieno
Zodjiai).
6 kamiena
Vienaskai a:
nome.
-as
(I i.ngas~ldngas,
m'i. Skas,
n'i -ksmas
‘kalba,
Sneka),
kilm.
-o, -a*
.
(ka),
naudlai .
-ui
(galui),
gal.
-q, -u'
.
(da- bu,
li.ngu), in.
-u
(baiki,
hingu),
luogo.
-e, -i,
.
sukie éjusio
po
p iebalsio
/
—
-w
(lauki,
§6-n'i,
galéi), il.
-an
(m'ixka i,
§6-nan),
Sauksm.
-e
(pa?'s‘e,
aik'e).
Moliskai a:
nome.
-ai
(s'n'iegai,
'i ai),
kilm.
-4
(baiki,
i u),
naud.
-am
( aikdé-m,
aik
el
é-nam
‘ aikeliams),
gal.
-us
( a is,
a-ka us),
in.
-ais
(m'iskais,
a' ais),
luogo.
-(euos)
-uosa, il.
-nauos.
Osse azioni:
1.
G e a
ns.
o me icininko
galé: appaiko
sup ielinksnéjusi
o ma galbii, ecc.,
i
ji us' 'i'da
i8 ydo) galoii
d'i a s mol o
d'i.d'el'i:
(=
Z-mégu.
2.
Vns.
Sauksmininkas
può u é i
dalely e
i
-ai, ecc.,
'é- ai.
Kai ku iy
daik a a-
diy ns.
Sauksmininkas
gi dé as solo
su
Sia
dalely e,
ecc.,
ki-mai,
p& ai
‘Pe ai.
Daugiaskiemeniy
daik a a dZiy
u ilizza e
i
su umpéjusios
(be
galiinés)
o me,
ecc.,
b al' .k,
d'iedi.k
g e a
kaim'icn'e.
3.
Dgs.
ie a o e
p incipalmen-
e uZ asy a
su umpéjusi
o ma
su
- os
( e esné
su
-'uos),
ecc.,
da zuds
(p iegaidé neaiski),
e u 'az'd'es'im uds_m'é uos,
k'
m'iskués, manuds namuds
‘mano a
casa,
$aududs.
Maziau
uz iksuo a
nel caso in
cui engono
u ilizza e
ilgesnés
Sio più
o me
su
-wose
a
- osd,
PVZ.,
m'
iskuos
é
|
m'iskuds'e,
mus i. uos'e,
kumpuésa
‘kampuose.
Da plg.
i§
ki y lingu daliy
sup ie eiksm-
éjusias
o me:
dyiejese
d iese,
k'
e u 'udsa
|
k'e u uds
qua iese.
4.
Dgs.
ilia i o
o me
p incipalme-
n e u ilizza e
su
-wosna,
ecc.,
miskiosna,
namuosna,
@ uosna,
§'aud iosna,
S6:nuosna,
ain
nuosna
‘j
Vainii,
za as iosna
‘j
Za asus.
Ra amen-
e acconoma
su
-wosnan
a
su umpéjusi
(su apusi
su
dgs.
ice)
o ma
su
-wos, ecc.,
miskiosnan,
pel' ek ios
p'el'ek iosna)
(
‘i
Peleka.
(i) jé
kamienas
Vienaskai a:
nome.
-ias
(kél'as,
s' 'éc'as~s écias),
-is, -i.s*
.
(b' 'ied'i.s,
b é&l'i.s, 'i.s,
Ki
mol'i.s,
pi.n' 'i.s~pdn is),
~ys
(a kl'i-s,
gaid'i s,
Sul'n'i-s
Sulinys),
kilm.
-io,
.
a
(k'@l'a,
dal'g'&ka‘c'
a‘
~
dalgiako io,
gaidz'a
|
gaid'a), Vns.
4
nomina o-
e galinés
-is balsio
allginazio-
/
ne
ne
semp e
uguale
ySkus
come
negli al i
Siau és
y y
lie u iy
Snek ose a
—
ol e iene
ing andi o
anche ino
a ilgojo
i
(=i*~y),
al ol a
de o
quasi
umpas.
93
naud. -iui (k'@l'ui,
piin'c'ui, gaidz'ui,
con p ielinksniu
pasakoma e
p' 'ie moé-l'i
‘p ie molio, p ie
sm'é1'i ‘p ie
smélio), gal. -iq,
.-'u" (k@l'w), -i,
. i (KL Ri, gaidi-),
in. -iu (kel'd,
ki ' 'd, mél'u,
gaidz' i), luogo. -y
(k'el'i:, mél'i-,
Sul'n'é), il. -ian
(k'el'a i
‘kelionén), -in
(paaus'i i,
Sul'n'in),
Sauksm. -i
(b é-I'i, b a‘lud'
él b oluzéli,
gaidéI'i), -y
( 'in'gin'i-).
Moliskai a:
nome. -iai (k'el'ai,
p i.n'c'ai,
gaidz'ai), kilm. -iy
(kel £26-dz'w,
ma k'es'c' ),
naud. -iam
(s' 'ec'ém,
b él'am,
pi.n'c'am,
gaidz'd-m), gal.
-ius (s' 'ec'us,
b' 'iedz'us,
gaidz' is,
d kl'us), in. -
(k'el'ais,
26:dz'ais,
gaidz'ais), locali.
-i os(e)
( uguds'e,
Salakun'dz'uos
‘SalakandzZiuo-
se), il. -iuosna(n)
(s' 'ec' iosna,
ki.p'isk'uosna ‘i
Kupiskj,
a'buol iosna~
obuoli iosna,
puod' el' iosnan
‘i puodelius). Dél
ie ininko e
ilia y o da plg.
no a a 6
kamieno. a, ja
kamienai Siu
kamieny
daik a a dziy
linksniy galiinés
sono quelle
s esse, solo
d-kamieniy
Zodziy sue sono
kie y p iebalsiy,
j@-kamieniy
suminkS éjusiy
p iebalsiy.
Vienaskai a:
nome.
po
o
—
po
-a
(I'in a
~len a,
dena o
‘g idai,
bd-ba;
p'i 'ka,
al'dz'a~
aldzid,
k6-ja),
kilm.
-os, -6's,
.
-as
(gal és,
diona's;
p'i 'k'6-s,
ké-ja's),
naud.
-ai
( u ikai
~ a kai,
al'dz'ai),
gal.
-q, -u'
.
(gd'l u,
al'dz'w),
in.
-a,
.
-u
(lazdi ,
diionu;
al'dz'i ,
k6-ju),
luogo.
-oj, -6-j,
.
-a:j
(I'in é-j,
u ka‘j;
p'i 'k'
Oj,
sé-ujaj),
il.
-on, -6n,
.
-a n
(gal é-n,
k@k a n;
p'i 'k'6'n,
sd-ujan),
Sauksm.
-a
(k'
é-I a a
gy uly).
Moliskai a:
nome.
-os, -a's
.
(d'iéna's,
al'dz'a's),
kilm.
-y, -u'
.
(a 'izi ,
mélku
;
al'dz' i ,
ké-jw),
naud.
-om, -6-m,
.
-a'm
(d'ieném,
u ikam;
al'dz' é-m,
sd@'uja'm),
gal.
-ds
(S uas~
gsas,
G- 'izas;
al'dz'as,
ké-jas),
in.
-om, -6-m,
.
-a'm
(ba zd6-m,
mas'i.na‘m;
al'dz'
6m,
ké:jam),
luogo.
-os(e),
.
-o's'e,
-a's'e,
-o's, -a's
(a 'iZo's'é,
u ika's'e,
sé‘manas'e
g e a
a 'i 6's,
u ika's;
p'i 'k'o's'é,
sé-uja's'e
g e a p'i 'k'
d's,
séuja's), il.
-osna,
.
-6-sna,
-a'sna
(a 'iZ6-sna,
i ena-sna~
enosna:
p'i 'k
6-sna
||
p'i k'a'sna).
Uno esempio
dell'ul imo
alleg o
uZ iksui o
su
-osan
(daubé'san).
Dél dgs.
del
i
ie a o e
ilia y o
da plg.
no a a
kamieno.
6
é
kamienas
Deél
galiniy
balsiy
e,
é
po
sukie éjusiy
p iebalsiy
a imo
i
ansk ibamen-
o plg.
p92.
Vienaskai a:
nome.
-é, .
-é*, -e*,
&,
-a*
(buo 'é,
sk ud' elé
‘sk uzdéle,
ii.pe upé,
~
ska éla:,
pump . a,
pii.sa), kilm.
-és,
.
-€5,
-&s, -e-s,
-a's
(ka '&s,
sk ud'élé-s,
2@m'e's,
ska ala's),
naud.
-ei, -ei, -ai
.
( ii.p'ei,
£6'lai),
gal.
-i, -i*, -w
.
(ka 'y'i-,
kum'é'le ,
pii.se ),
in.
-e, -i, -b1,
.
-i, -o1
(dal'g' ,
as‘ eli ,
pusé1,
ka 'i,
Z6'le ~
Zole),
luogo.
-éj, -€:j,
.
-&j, -e-j,
-a‘j
(d augéj,
Za°léj,
poégl'i-n'ej
‘paeglynéje,
ska a-la‘j,
pakalna:j,
k'
epi . a:j), il.
-én, -n,
.
-En, -en,
-a'n
(paup'En,
s'k'ilén,
2
&m'en,
sé-ulan,
k'epi. an
||
k'epi . 'en),
Sauksm.
-e, -e, (ka& 'e,
.
kuwmi. 'e, k'aiila,
-a
s'esu é-la
‘sesu éle).
Daugiaskiemeniy
daik a a dziy
Sauksmininkas
pasakomas
galiinés, p z.,
ba'bu bobu e,
hib . ).
i
be
(=
94
Moliskai a:
nome.
-és, -e's,
.
-a's
(ké
es,
agu 'e:s
‘ ogés,
kaiila's),
kilm.
-iy, -'a, -'w
.
( ague
a,
lap'w'),
naud.
-ém, -é-m,
.
ém, -e'm,
-
-a'm
(buozZ'
&m, ya l
&m, ké' '
em,
a 'éla'm),
gal.
-es, -és,
.
-ds, -es,
-as
(Z'em' és,
a ' elas,
kd' ' 'es,
sk ii.delas),
in.
-ém, -ém,
.
-ém, -e'm,
-a'm
(ka 'ém,
s abulém
s ebulémis,
i? em,
ak'&-la'm),
luogo.
-és(e), -é'5'é,
.
-e's'e, -e's'e,
-a's'e, -€'s,
-E's, ~C'S,
-a°S
(d augiés'é,
s abule:s'é,
kuok
i.n'e's'e,
ska ala's'e,
duobés,
s'k'i'lé-s,
a-gu 'e's),
una ol a
uZ iksua a
su
-ésa
( d*gu 'e-sa),
il.
-ésna,
.
&sna,
-
&gna,
-e'sna,
-a-sna
(duob'ésna,
s abul ésna,
kuok' i.n'esna,
ska alasna). i
kamienas
Vy iskosios
giminés
i-kamieniy
daik a a dziy
a ski y
linksniy
galiinés daZnai
cambii iamas
(i)d-kamieniy,
mo e iSkosios
giminés
jaé-kamieniy
daik a a dziu
0
galinémis.
Vienaskai os
—
kilmininkas
a
daugiskai os
a dininkas
qualche ol a
pasakomas
p iebalsiniy
kamieny galiine
i
i
su
(plg.
,,P iebalsiniai
kamienai).
Vienaskai a:
nome.
-is, y .
giminés
i
-ys i76
i8
kamieno
(du i' 'is
~
daii is
||
dun' 'i's,
d'é-b'es'is
||
d'eb'es'
is, ag'is;
ak'is,
aus‘is,
i.n' 'is
dn is
~
ii.n' 'e,
||
u s
is
||
Zi s'is~
Zqsis,
Zu 'is);
kilm.
su
senesniaja
i
kamieno
galiine
-
uiesZ iksua o
solo
emminiskosi-
os giminés
daik a a dziy
( i.n'
'ies, Si
d'iés,
Zu 'iés),
uomini8k-
0
osios
giminés
su
(j)d
kamieno
(du a,
d'é-b'es'a,
a-g'a");
naud.
ha solo più
nuo e
galiine:
i i8kosi-
os giminés
ZodZiai
-i6
kamieno
(dun c'ui
du cui,
a g'ui,
#'y'& 'ui),
emminiskosi-
os giminés id,
qualche
—
kamieno
—
@
(aiisai
~aisei,
piFcdi,
i.gn'ai~
ignial,
¥i -s'ai~
ZGsiai
||
Zi-sai~ZGsei);
gal.
-i
( ag'i*,
i-gn'i>);
in.
-im
(S'i 'd'im,
'i' 'im,
Zu 'im)
g e a
naujesnés
e, semb a,
daZnesnés
mo e isk-
osios
giminés
Zodziy
galiinés
-ia, -'u
.
(§'i ' dz‘
&
||
Fi 'dz'u,
'i ' ,
aus'i,
nake'i,
pus
i,
ugn'i ,
no's
u,
iisn'c'u,
ak'
i
|
aki, do e
-i~-e
i8
&
kamieno
ns.
inagininko),
©
i i8kosi-
os giminés
ZodzZiy
—
-iu
( ag'w);
ie .
-y
(pii ' 'i,
8i 'd'i,
k i s'n'i-
*k isnyje,
nd°s'i'), kai
ku
-yj, .-i*i,
-i-j
(a@k'7i,
Si 'd' ii,
né-s'i j);
il.
-in
(p'i ' 'in,
k i s'n'in,
noé-s'in);
Sauksm.
o me
nonZ iksua a.
Moliskai a:
nome.
-ys, -i-s
.
(du i' 'i's,
aiis' i's,
di. 'i‘s,
n'i- 'i s,
sma-g'
en'i*s
‘smegenys,
Sakn'i's,
i.gn'i's, i.n' 'i's
i.n' 'es~dn és,
||
i. 'i's),
y iskosios
giminés ZodZiai
i
su
naujesne
galine
-iai
(‘ agai);
kilm.
-iy, kai
ku iy
ZodZiy
su
-y,
.
y.
su
kie u p ie§
galing
p iebalsiu
secondo
p iebalsiniy
kamienu
dgs.
o me
kilmininko
(dun'c'
i
||
dun i ',
ag'i ,
p'i 'c' ,
ké 'c'w,
aus
i
, Zu '
aus
i
|
Zu i , ma
ik ai
dii. u',
Sakni ,
Zu'si :);
naud.
-im
(dun' 'i.m,
d'eb'es'
i.m,
ag'i.m
||
ag'é-m,
k u 'im,
di. 'im,
i.n' 'im);
gal.
-is
(dun' 'is,
ag'is, ak'is,
du 'is, Zu 'is,
ka- ' 'is
i
A sds~
Zasés
su
-es
i
€
kamieno);
in.
-im
(dun' 'im,
d'eb'es'im,
ak'im, asim,
aus'im, Zu 'im,
b'i. 'im, di. 'im,
né-s‘im),
y iSkosios
giminés
i
su
-(i)ais
i8
(Yo
kamieno
(dun'c'ais
||
dun ais,
d'eb'es'ais);
ie .
-ysu,
-yse, -ysa
(aS'm'
en'i-s ,
p'i ' 'i s'é,
u s'o n'i:s'é
‘Usionyse,
aki:sd,
aus'i sa,
di. 'isa); il.
-ysna
(ak' i-sna,
du i-sna;
su
sia galiine
uZ a8y as
daik a a dZio
i
Zménés
dgs.
ilia i
Zma n'i-sna).
35
(Ju
kamienas
Nuosekli-
au su u e
ju
kamieny
galiinémis
ya oja-
mas
ienaska-
i os
o me.
Mol i
calculi
sono più
in luenz-
a i 0 e 6
kamieny
j akos.
A ski y
uni àask-
ai os e
mol eisk-
ai os
linksniy
uZ aSy a
nedaug
pa yzdz-
Ziy (quasi
u i essi
e
engono
p esen -
a i).
Vienaska-
i a: nome.
-us, -ius
(al s,
dungis ~
dangis,
l'ie iis, m'
edi s,
su nis ||
s nus,
'idi s,
'i Sus,
uFgus,
Zmé-gus;
jé-ujus
‘jauja,
p'é-¢'us,
s'p'iéc' us
|| §'p'ieé'
us
‘spie iu-
s,
als'c'us
~s
alcius, 2
'i- 'us);
kilm. -aus,
-iaus
(alaiis,
dungaiis, I
ie aiis,
u gaus ||
u gaiis,
Zma‘gaii-
s; p'é<'
aus,
sé-dz'
aus),
e esnés
o me
con 6
kamieno
galiine
(mé-da,
s i-na);
naud. -ui,
-iui
(si nui,
Imé-gui;
p'éé'ui);
gal. -y, -iy
(sin,
Emo-gu;
p'é&'w);
in. -um
(su num ||
si num,
'i sum,
Zmé-gum)
e -iu i8 i6
kamieno
( al's'c'
); ie .
-uj, -iuj
( 'idiy a
'idui, y'
i siyj;
jé-ujuj,
s6-dz' uj);
il. -un, -iun
( 'idu i,
'i u i,
uFgun;
p'é:¢'un);
Sauksm.
-au
(Zmacgaii
||
3md-gau).
Moliskai-
a: nome.
-is
(p'ié u's),
daznesn-
és o me
su (i)
kamieno
galiine
(p'ie ai,
swnai,
uFgai;
s'‘p'iec ai
|| 5 p'ié'ai,
al's'c'ai);
kilm. -y,
-iy
(p'ie i -,
suni ; sp
iéc'u ,
al's'c'u),
naud.
uZ o me
issa e
solo con
(i)
kamieno
galiine
(pie ém,
sund'm;
s'p'iéc'a-
m); gal.
-us, -ius
(p'ie i s ||
p'ié us,
sinus;
s‘p'iec
is); in. -um
(su num)
g e a
o me su
(i)6
kamieno
galiine
(pie ais,
su:nais;
s'p'iéc'
ais); del
ie a o-
e e
ilia y o
o me
neuz aS-
y a.
P iebalsiniai
kamienai
P iebalsiniy
kamieny
daik a a d-
Ziai da sono
iSlaike
a ski u
linksniy
senesniqsi-
as galine.
Ypa daZnos
ns.
kilmininko i
dgs. o ma
del cogni i o
con
p iebalsiniy
kamieny
elik u
galiine -es
(po , s
al ol a
a iama
-as). Ta iau
g e a
senesniyju
o me
daZnai
u ilizza e
naujesnés,
ki y kamieny
galinémis.
i
su
Dalis
linksniy già
è isiskai
p ide in i
a ki y
kamieny:
y ikosios
giminés
daik a a -
dZiai
dazniausiai
ha
(j)6
a
i,
Sk mo e iosi
giminés daZ più
—
spesso id, é
i,
kamieny
galiine. Toliau
p esen a i
ZodZiai, che
hanno più a
maZiau iSlaike
p iebalsiniy
kamieny
kai ybos
liekany ku iy
di e niamen-
o pa adigmos
i
(a
uzZ iksuo as
a ski y
linksniy o me)
indica
biidingesnius
kamieny
mi%imo
a yejus. Be
seno
i8
p iebalsiniams
kamienam
appa enusiu-
siy
daik a a dZiy,
daodami ki y
kamieny
i
ZodzZiai,
ku iy
sepa a i
linksniai
p iebalsinio
linksniazio-
ne galiine è
ga e nujai.
Su
nuo iimi
po ilinímis
di
icniazione
p ibalsinio
si e i ica
i
p incipalmen e kamieno
Zodziy.
Vienaskai a:
nome.
akmudé
( .
akm'en'is),
p'iemud,
udud, Sué
dz.
||
Su a
( .
Sun'is),
'eSmud,
undud
||
(nj.2)
andud,
duk 'é,
s'esué dz.
||
sasué;
kilm.
ud'en'
és
(||
i.d'en'es),
duk 'e ds
(
dii.k 'e as),
sasa '
és
sasa ds
i
naujesnés
o me:
@km'en'a,
p'iem'en'a,
S .n'a,
' in'd'en'a,
i.n'd'en'a
(
an' dens),
'&:5'men‘-
aus;
p iebalsiniy
su
kamieny
galiine
-es da
uz ay a
i-kamieniai
daik a a -
dziai
dun' 'és
du i' 'es
||
(b'e
' ena dui
'es),
Sakn'és,
§'i 'd'és;
naud.
p
em'en'ui,
i.d'en'ui
(su
p ielinksniu
—
lig
i.d'en'ei),
Sé.n'ui,
i.n'd'en'ui,
di.k ' e ai~
dik e ei
di.k 'e 'ai~
dik e iai,
||
s@sa ai
sa-sa 'ai;
gal.
||
a&km'en'i:,
i.d'en'i-,
s .n'i,
96
i.n'd'en'i,
du.k 'e 'i ,
s@sa 'i ; in.
&km'en'u,
p'iem'en'u,
Sun'u,
iin'd'en'u,
di.k 'e 'u~
diik e ia;
ie .
un'd'en'i ||
un'd'en'ii, il.
m'énas'in
‘ménesin,
un'd'en'i ;
Sauksm.
o me
nonZ iksua-
a.
Moliskai a:
nome.
a&km'en'es,
a:5'm'en'es,
p'iem'en'es,
Si.n'es,
di.k 'e 'es ||
di.k 'e as,
sasa 'es ||
s@sa as e
inno esnés
o me:
a&km'en'i's,
akm'enai, a5
m'en'is,
a&km'enai,
p'iem'enai,
'e&k m'en-
ai,
du.k e 'is;
su
p iebalsiniy
kamieny
galiine -es
da
uZ asy a:
du ' 'es,
aiis'es,
du. as, p.5'
es, Zi 's'es ||
Zi 'sas, Zi. '
es; kilm. akm
eni -, un'd'
enii,
duk 'e i :;
naud.
ud'en'i.m,
Sun'i.m,
duk ' e 'i.m
duk 'e 'é-m,
sasa 'i.m;
gal.
p'iem'en'is,
di.k ' e as ~
di k e es
(-es i8 €
kamieno); jn.
akmen'im,
duk 'e 'im,
sasa 'im
g e a
y iskosios
giminés
o me
akmenais,
piemenais;
ie . i il.
neuZ asy a
(plg. i, 6 e
ki y kamieny
Siy linksniy
o me). Be
daik a a d-
ziy
uni àskai -
os e
mol eiskai -
os aleg niu,
anco a
qualche
ol a usa o
d iskai os
a dininkas-
-galininkas.
Sakiniy o
aziy con
d iskai os
a dininko--
galininko
o me
uzZ iksuo a
nedaug e
non con isy
kamieny
daik a a d-
Ziais: jd-i di
dé-ik u
d& 'e-; § jai
iém'e
bi. am du
ka i;
m'é u: du
§'im i; pax
du Sim u
g amu:; du
Z'en'i-ki(sl.
‘du
gio anius, du
galindius
es i) u ;
pa du ubl'
Daug
daZniau e
con
nume i a d-
ziei du (d i),
abu (abi) bei
jy a ian ai
u ilizza e
o me
plu iskai os
a dininko o
galininko,
p z., mana
du su‘nu:s
ji duk 'é
ji a;
di.jena>
(~dijano)
su:nai bi. a;
§i 'ié du
aik'el é-nai
g'e ai n'i k'a
(calba)
l'ie i. 'igkai;
az aZ'e '&l'a
du 'eFs ai
bus (uz
eZe élio du
a s ai
bus);
du
§'im ai
bi. a; §
du'im is
ga aii;
a&nas '
e k ii-b'e
(jis
e k y)
d' 'i
diénas;
du.k '
e as
(~dik e -
es
‘duk e -
ys) d'y'i
l'i.ka*;
ab'i
sd&-sa -
as
(~sése -
es
‘sese y-
s)
g'i: éna.
*
*
*
Apso
Snek os
daik a a d-
zio kai yba
i8 esmés
mazai
quan o
di e isce
da Diik& o,
T e é iaus
e ki y
g e imy
Li uankiy
apylinkiy
Snek y
daik a a d-
zio kai ybos
(Lie u iy
kalbos a las
1990).
Ques o
indica (come
e
de e mina i
one ici,
al i ekinia
g amma ici)
che Apso
Snek a è
miné y
lie u iy
Snek y
esinys. Kai
ku iy
daik a a d-
ziy kamieny
linksniayimo
pa adigmo-
se
gausesniam
pa aleliniy
o my (plg.
da okias,
iesa,
y esniyjy
a s o y
a amen e
pasakomas
o me,
come Zusai
‘Zasys)
appa adimu-
i, be ki y
p ieZas iy,
j akos può
u é i e
silpnéjan is
lie u iy
lingua
mokéjimas.
LITERATURA
G inayeckie-
né E. Kai
ku ios Apso
a més
bidingesnés
ypa ybés
//Lie u os
TSR Moksly
Akademijos
da bai. A
se ie. 1960.
T. 2 (9). P.
173-191.
Jonai y é
A., Sudnik T.
Ci ca una
lie u iylenky
kalby
in e e en-
cijos
a ejj
//Bal is ica.
1973, T.
9(1). P.
75-77.
Li uiy
lingu
a lasas
T. 1:
Leksika.
V., 1977; T.
2:
Fone ica.
V., 1982; T.
3:
Mo olo-
gija.
V., 1990.
Li uiy
lingu
a més.
Ch es o-
ma ija.
V., 1970. P.
392394, 7.
678 OF
®JIEKCHA
MMEH
CYIECTBUTEJIbHBIX
B
JIMTOBCKOM
TOBOPE
OKPECTHOCTEHM
OTICbI
Pesiome ocuone
Ha
qMaseKTONO MYeCKHX
TaHbIX,
COOpaHHbIX
BO
BPeMA
KOMIUICKCHOM
oKcTeAMUNM
co pymHuxos
MHcTHTyTa
MHTOBCKO O
A3bIKa
HM
JIMTepAaTYPbL
AH
JIu CCP
s
BpacnascKom
p-He
(BCCP)
8
1956
.,
OnHcbIBAeTCA
CHCTEMA
CKJIOHEHHA
HMCH
CYLICCTBATCIBHBIX
AHTOBCKOFO
opopa
oxpec Hoc el
Oncp
(au .
Apsas).
HanGomee
xapaxTepHbiMi
ocoGeHHOCTAMH
CKOHeHHA
HMeH
CYCTBUTCIbHEIX
aHHOTO
TOBOpa
ABIAIOTCA
c eny oumHe:
1.
Hammune
HeKoToppix
apxaH¥eckHx
(pOpM, Hamip.,
POAMTEbHBIK
Maqex*
eAMHCTBEAHOTO
YHCHa
H
HMCHHTESIbHBI
Mae
MHOXECTBEHHOTO
4YHCIIa
C
OKOHYAHHEM
-es
HMCH
CyLlecTBUTEJIb-
HBIX
C
OCHOBOM
Ha
co nacHBUi
(cp.
pon.
m.
eg.
4.
udenés
ocenn,
sasa
és
||
sasa as
cecTpp ,
MM.
T , MH.
4.
@kmenes
‘Kamun,
sd'sa es
||
s@*sa as
cec pbi);
MOxpeaHbIi
(THbI)
manexmec
(aHeccns)
MHOxecTBeHHOTO
YHCIa
C
OpMaHTOM
-su
(IpaBla,
3acbHKCHpOBaHHBIii
TOIbKO
B
MMe-
HAX
CYII€CTBUTENBHBIX
¢
OCHOBOI
Ha
-i: ai
men'i*s
je3BHsax
“B
Hapsay
c
Gomee
yacTo
yno pebsi-
embimu
bopmama
pi i'sé
“B
Oansax,
aki7sd
“B
aa3ax,
a
Take
COKpalleHHBIMH
(bopMaMi
m'iskués necax,
“B
u ikas~ a ikos
pykax)
“B
M
Ap.
2.
B
napaqu max
MMeH
CyICTBHTeMbHBIX
C
OCHOBAMH
Ha
-i, -()u
u
Ha
co nacHbili
YacTo
ynoTpeOns oT-
ca
Mapasmenbubie
popMEI, T. €.
Hapsy
c
Gomee
ApeBHAMH
(bopMaMH
—
H
pa3JIHYHBIe
HO-
BbIe,
BOSHHKUIMe
MOM
BIMAHHeCM
Apy Hx
MapMagu .
3.
Kpome opM
eAHHCTBeHHOTO
H
MHO2KeCTBeHHOTO
YHCIa, H3peAKa
yno pe6maio ca
bopMsI
qBolicTBeHHO o
4Hcma
(Yale
Bce o
(MbOpI
HMCHTeMBHOTO
MU
BHTEIbHOTO
Tamexeli
C
MHCIH-
TenbHEIM
du
‘gsa,
Hamp.,
bi. a'm
du
ka i
Osim mpa
pasa).
B
cymuoc u
cucTema
CHEHKOHA
MMeH
CYMeCTBUTCNbHBIX
JAHHOFO
OBOapa
MasIO
OTMHYAeTCA
OT
CKOHeEHHA
COCeNHHX
MHTOBCKHX
OBOpoB
Ha
TeppHTopaH
JInTCCP,
T.
€.
oBOpOB
OKTHOC eii-
pec
Jlyxu aca
(Diiks as),
Tsepas oca
(Tye é ius)
#
ap.