LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBY
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
ALEKSANDRAS
VANAGAS
LATVISKOS
PAVARDES
LIETUVOJE
La isky
pa a dziy
Lie u oje
y a
palygin i
gana
daug,
a iau
iki
Siol
jos
ebé a
isiSkai
ne y iné os.
Vien
dél
Sios
p ieZas ies
jy
isy
de aliai
ap a i
nebus
jmanoma.
Todél
s aipsnyje
bus
s engiamasi
ne
iek
pa eik i
isas
la iskos
kilmés
pa a des,
kiek
ap a i
uos
k i e ijus,
ku iais
emian is
la iskos
pa a dés
gali
bi i-a ski ia-
mos
nuo
lie u isky.
Pi miausia
pab éZ ina,
kad
bus
kalbama
ik
apie
daba inj
laiko a pj,
adinasi,
i
apie
daba ines
la iskas
pa a des
Siy
dieny
lie u iy
kalboje.
Tai
akcen uo i
s a -
bu
dél
daugelio
p ieZas iy,
a p
ku iy
pi miausia
miné ina
ai,
jog
la isky
pa a -
d7iy
skai ius
Lie u oje
is o ijos
eigoje,
ma y ,
bus
ge okai
s y a es.
An a,
i
paciy
la iSky
pa a dZiy
aidos
speci ika
(palygin i
ély as
ju idinis
jy
j eisinimas
i
k .)
e cia
pab éz i,
kad
bus
kalbama
apie
a
la iy
pa a dziy
aidos
pe ioda,
kada
jos
jau
bu o
susi o ma usios
i
jsigaléjusios
(C an mane
1981,
3—11).
La iskoms
pa a déms
a ski i
nuo
ki y,
Siuo
a eju
s a biausia
—
nuo
lie u-
isky
pa a dziy,
—
k i e ijy
y a
nemaza,
a iau
ka ais
né
ienas
ju
a ski ai
paim-
as
a
i
isi
d auge
né a
pajégiis
iksliai
a saky i
i
klausima,
ku i
pa a dé
y a
la is-
ka,
ku i
—
lie u iSka
a
da
kokios
ki os
kilmés.
Dél
o
i
bend as
la iSky
pa a -
dziy
Lie u oje
kiekis
skai iais
gana
sunkiai
pasakomas.
Be
ai,
Zinoma,
ne eiSkia,
kad
la isky
pa a dziy
iisky imo
k i e ijai
y a
pe dém
miglo i
a
ju
i8
iso
nesama.
Kalban
apie
a sky imo
k i e ijus,
galima
bi y
juos
g upuo i
j
d i
dalis
—
ai
ling is iniai
i
neling is iniai
(eks aling is iniai)
k i e ijai.
Ling is iniais
k i e ijais
ia
adinami
okie,
ku ie
leid%ia
la iskas
pa a des
a ski i
nuo
ki y
emian is
ik
kalbiniais
ak ais.
Sios
g upés
k i e ijai
daZniausiai
es i
one iniai,
leksiniai
i
mo ologiniai
(da ybiniai).
Fone inis
k i e ijus
y a
oks,
kai
pa a de
esan
la iska
pa odo
Zodzio
one ika.
Imkime
kele a
pa yzdziu.
:
Bé zinis
Lk
3,
Ppl
(la .),
Kdn
4
(la .),
Slé
(la .)
(9)*.
Sia
pa a de
esan
la iSka
pi miausia
odo
p iebalsis
z:
la .
Be zin§
(Salnais,
Maldups
1931,
150).
Lie u iy
kalboje
ie oje
z
y a
2,
plg.
lie u iy
pa a de
Be Zinis
(j ai iose
Lie u os
ie ose).
Bi zgalis
Rz
(la .).
Plg.
la .
Bi zgalis
(Salnais,
Maldups
1931,
77
i
k .),
Bi zgals
(Ten
pa ,
22
i
k .).
I8
la .
bi zs
,,be Z a“
i
gals
,galas“.
Lie u iy
panaSiy
pa a -
dZiu
né a.
*
Skai¢ius
po
gy enamosios
ie os
a do
su umpinimo
odo,
kiek
kalbamojoje
ie o éje
y a
Seimu,
u inéiy
Sia
pa a de,
o
skaidius}
skliaus uose
po
lokalizacijos
Zymi
bend a
Sios
pa a dés
Seimy
skaigiy.
62
Célinis
K i
5
(la .).
IS
la .
Celips
(Salnais,
Maldups
1931,
50):
la .
ce/¥
,,kelias“
a
galbi
celis
,,kelys,
das
Knie“.
Lie u iy
pa a dé
bi y
*Kélinis
a
*Kelinis.
Siuo
me u
okiy
lie u isky
pa a dZiy
né a.
Celmas
K p
2
(la .).
I§
la .
Celms
(Salnais,
Maldups
1931,
75):
la .
celms
,,kel-
mas“.
Plg.
lie u iska
pa a de
Kélmas.
Célminis
B z
(la .),
K p
2
(la .),
RdN
2
(la .)
(5).
I8
la .
Celmins
(Salnais,
Mal-
dups
1931,
8 i
la .):
la .
celms
,kelmas“.
Lie u iska
pa a dé
*Kelminis
a
pan.,
ben
Siuo
me u,
neZinoma.
Cieminas Zml
(la .).
I8
la .
Ciemins
(Salnais,
Maldups
1931,
94
i
k .):
la .
clems
»kiemas“.
Lie u i8ka
pa a dé
*Kieminis
a
pan.
nezZinoma.!
Ce sis
B z.
I8
la .
Ce s
(Salnais,
Maldups
1931,
89
i
k .),
plg.
la .
ce s
,,ke as“.
Zinoma
i
gana
daZna
lie u iska
pa a dé
Ké as.
Da zinis
RAN
(la .).
I8
la .
Da zin§
(Salnais,
Maldups
1931,
66
i
k .):
la .
da zs
,,da zZas“.
Lie u iy
pa a dé
Da zinis
(B z)
g ei iausiai
y a
éliau
paki usi
i§
Da zinis
<
Da zins.
Z dinikas
B z.
I8
la .
Z ejnieks
(Salnais,
Maldups
1931,
25
i
k .):
la .
z ejnieks
,z ejys“.
Zinomas
i
lie u iu
kalbos
bend inis
Zodis
Z éjininkas
,,Z ejys“,
be dél
Zodzio
p adzios
p iebalsio
7
pa a dé
Z dinikas
i8
jo
kil i
negaléjo.
Leksiniu
k i e ijumi
laikomas
oks,
kada
pa a dés
la iskqa
kilme
pa odo
lekse-
ma,
.
y.
kada
pa a dé
y a
kilusi
a ba
suda y a
ne
i8
lie u iSko,
o
i§
la isko
bend i-
nio
ZodZio.
Tu in
omenyje
ai,
kad
lie u iy
i
la iy
kalbose
y a
didelis
abiems
Sioms
kalboms
bend os
leksikos
klodas,
da osi
aiSku, jog
Sis
k i e ijus
gali
bi i
pakankamai
e ek y us
daugiausia
ais
a ejais,
kai
a i inkami
la iy
kalbos
ape-
lia y ai
ski iasi
nuo
lie u iu.
Apogas
Skd
(la .).
I8
la .
Apogs
(Salnais,
Maldups
1931,
264),
plg.
la .
.
Apuogs,
Apuogi
k.
:
la .
apudgs
,,apuokas“
(Endzelins
1956,
41).
Zinoma
i
panaii
lie u iy
pa a dé
—
Ap iokas
Ds
4,
Kn,
Ob
2
(7)
:
lie .
ap iokas.
Auzinis
B z
2,
RAN
(3).
I8
la .
Auzins
(Salnais,
Maldups
1931,
20
i
k .):
la .
duza
,,a iZa“.
Plg.
a i inkama
lie u iy
pa a de
A izinis
Pgg,
V n
(2).
Balodis
B z
3
(la .),
K i
10
(la .),
Lnk ,
Pb
(la .)
(15).
I8
la .
Balodis
(C an -
Mane
1981,
140):
la .
balodis
,,balandis“.
Plg.
lie .
Bala idis
—
dazna
pa a dé,
apie
130
Seimu.
Biezumas
K i
5
(la .),
Zml
3
(la .)
(8).
18
la .
Biezums
(Salnais,
Maldups
1931,
75)
:
la .
biezums
,,uzsispy élis;
lé as,
angus
zmogus“,
biezs
,,s o as“.
Bi zniekas
Kn
2. I8
la .
Bi znieks
(C an maue
1981,
174)
:
la .
bi znieks
..kas
be zyne,
bi Z oje
gy ena“.
Bumanis
Jn8
2.
18
la .
Biimanis
(Salnais,
Maldups
1931,
28
i
k .),
plg.
la .
w .
Biimanis,
Biimani,
Bi mani
: a .
bi( )manis
,,dailidé“
(Endzelins
1956,
151)
<
ok.
id.
Zem.
biwman
(Miilenbachs
1925,
360).
Bu gis
Z
4.
Plg.
la .
Bu gis
(Salnais,
Maldups
1931,
266
i
k .),
Bu ga
(Ten
pa , 79),
la .
.
Bu gi,
Bu ga
:
la .
bi gis
,,bu ininkas,
aganius“
(Endzelins
1956,
147;
Miilenbachs
1925,
353).
Bu ys
Kl,
Kn,
Pln
6,
Pl
2
(10).
I8
la .
Bu is
(Salnais,
Maldups
1931,
150
i
k .),
Bu a
(Ten
pa ,
141),
la .
.
Bu ji,
Bu i
:
la .
ba is
,,bu ininkas*
(Endzelins
63
1956,
148;
Miilenbachs
1925,
335).
P iisy
ie o a dis
Bu i e
aip
pa
lyginamas
su
la .
bi is
(Ge ullis
1922,
24).
Caly is
Pp
2
(la .).
I8
la .
Cali is
(Salnais,
Maldups
1931,
26
i
k .),
Cali s
(Ten
pa ,
61
i
k .):
la .
cdlis
,, i8Siukas“.
Céplis
B z
5,
Pb ,
RdN
3,
Vék
(la .)
(10).
I8
la .
Ceplis
(Salnais,
Maldups
1931,
166
i
k .):
la .
ceplis
,,k osnis,
pe ius“.
Ci ulis
Aln,
B z
5,
Kip
2,
RAN
9,
V8k
2
(la .),
Zg
(20);
Ch ulis
Kip
2,
K é
(la .),
S u
(4);
Cy ulps
Kip,
Pgg
5,
Slu
10
(16).
I8
la .
Ci ulis
(Salnais,
Maldups
1931,
18
i
k .):
la .
ci ulis
ss
Vie e sys“.
:
Caks as
1.
Plg.
la .
Caks e
(Salnais,
Maldups
1931,
131
i
k .),
Caks éns
(Ten
pa ,
513),
Caks in§
(Ten
pa ,
155
i
k .),
la .
.
Caks is,
Caks e,
Caks es,
Caks i
:
la .
caks e
,, oks
augalas
(Janius
excubi o ,
lanius
mino ,
saxiola
ubicola)
i
,.kas
mazas“
(Miilenbachs
1925,
401,
Endzelins
1956,
176)
a ba
la .
caks e
»minkS a
kopiis o
gal a;
inginé,
mies e
Sli inéjan i
me ga“
(Miilenbachs
1925, 408).
Ciké as
B i.
Plg.
la .
Ciks e
(Salnais,
Maldups
1931,
472),
la .
w .
Ciks es,
Ciks-
i
:
la .
ciks e
,,s uob ys,
ke épla,
liu bis,
lazda“
(Endzelins
1956,
181).
Dabuolas
RAN
(la .).
I§
la .
Dabols
(Salnais,
Maldups
1931,
45
i
k .)
:
la .
da-
buols
,,dobilas“.
Plg.
lie .
p d.
Débilas
—
dakna
p d.,
apie
60
Seimy.
Dabuolinis
B z.
18
la .
Dabolins
(Salnais,
Maldups
1931,
18
i
k .),
plg.
la .
.
Dabuolini
: a .
dabuols
,,dobilas“
(Endzelins
1956,
200).
Daiidz a das
Imb ,
Kn
2
(3).
I§
la .
Daudz a ds
(Salnais,
Maldups
1931,
528
i
k .),
Daudz a dis
(Ten
Pa ,
546):
la .
daiidz a dis
»daugia a dis“
(Miilenbachs
1925,
444).
Daiiga ie is
B z,
RAN
5
(6).
I8
la .
Dauga ie is
(Salnais,
Maldups
1931,
490
i
k .),
Dauga ie s
(Ten
pa ,
498
i
k .):
la .
dauga ie is
»By en ojas
nuo
Daugu os“.
Ki os
lie .
pa a dés,
kaip
an ai
Daugo e as
Kn,
Daugu ie is
B z,
Kdn,
Kn,
Pn2
(5),
Déug ie is
B z
3
g ei iausiai
aip
pa y a
éliau
iSsi u uliojusios
a
paki usios
i
lie .
Daiiga ie is,
la .
Dauga ie is
a
pan.
Sp udgis
Lnk ,
RdN
3,
88
(5).
IS
la .
Sp ogis
(C an mane
1981,
141):
la .
sp uo-
gis
,ga bangal is,
ga banius“.
Z iéd as
RAN.
I¥
la .
Z ied is
(Salnais,
Maldups
1931,
28
i
k .):
la .
z iéd is,
z iéd s
,,3 edas“.
Mo ologinis
a ba,
gal
ne
iksliau,
da ybinis
k i e ijus
y a
oks,
kada
pa a de
laiky i
ne
lie u iska,
o
la iska
leidzia
ZodZio
da yba,
s uk i a.
Sis
k i e ijus
lemia-
mas
pa a dZiy
kilmei
aiskin i
bina
daug
egiau
negu,
sakysim,
leksinis
a
one inis.
DaZniausiai
da ybos
p iemonés
ik
g e a
su
ki ais
—
ling is iniais
i
neling is iniais
—
mo y ais
pa odo
pa a de
esan
la iska.
I§
aiskesniy
la iy
kalbai
biidingesnés
da ybos
a ejy
galima
nu ody i,
sakysim,
edinius
su
p iesagomis
-niek-
i
ypaé
-inis.
Au eniekas
Skd
(la .)
Plg.
la .
.
Aue enicks
(Endzelins
1956,
55).
Galbii
oliau
g e in ina
su
la .
aii nieks
»medZioklés
imi ininkas;
imi uojan is
medZio ojas“
(Miilenbachs
1925,
226).
64
Bi iniekas
D
(la .).
Kon aminaciné
py d.
i8
la .
Bi enieks
(Salnais,
Maldups
1931,
33
i
k .)
i
lie .
Bi inas.
Kad
ai
la iska
pa a dé,
odo
la iska
p iesaga
-niek-.
La iy
pa a déms
labai
biidinga
p iesaga
-in¥.
V.
S al manés
duomenimis,
la -
iy
pa a dés
su
-ins
ne
ik
pa ios
dazniausios,
be
i
pa ios
,,la iskiausios“
a
p as-
me,
kad
dauguma
jy
susida é
i¥
la isky
apelia y u.
Lie u iy
pa a dés
su
-inis
aip
pa
palygin i
gana
populia ios,
be
jy
p ocen as
lie u iy
an oponimijoje
y a
ku
kas
mazesnis
negu
la iy.
Be
o,
lie u iu
pa a dés
su
p iesaga
-inis
suda omos
iS
ibo esnio
kiekio
apelia yyy
negu
la iy.
Dél
o,
pa yzdziui,
pa a dé
An inis
B z,
Rk
3
(la .)
g eiéiau
la iSka
negu
lie u i8ka
jau
ien
dél
p iesagos:
lie u iy
pa a dzZiu,
su
p iesaga
-inis
i’ es y
i8
pauk& iy
pa adinimu,
uo
a pu,
odosi,
neZinoma
—
plg.
la .
An ins
(Salnais,
Maldups
1931,
14
i
k .)
bei
Gulbins
(la .
gilbis),
S azdin§
(la .
s azds),
Vanadzin§
(la .
anags)
i
. .
(C an mane
1981,
219-226).
Pa a -
dé
*An inis
Lie u oje
neZinoma.
Dél
panasiy
p ieZas iy
i
pa a dé
Ba zdinis
Jn&
(la .),
K p
2
(la .)
(3)
es ina
i§
la .
Ba zdin§
(C an maue
1981,
220):
la .
ba zda
,,ba zda“.
Pa a dé
*
Ba zdinis
Lie u oje
neZinoma.
Tokiu
bidu
galima
susek i
i
kai
ku iy
ki y
lie u iy
pa a dziy
su -inis
la iska
kilme.
IS
ki y
ling is iniy
k i e ijy,
ku iais
ka ka émis
galima
pasi em i
ieSkan
la -
isky
pa a dZiy
Lie u oje,
galima
da
paminé i
i
akcen uacinj.
Be
Sis
k i e ijus
sa a ankiska
aidmenj
a lieka
labai
e ai
—
dazniausiai
jj
enka
de in i
su
ki ais
(ling is iniais
i
neling is iniais).
An ai,
p d.
Dd zininkas
Nj,
Rz,
Sml
(3)
gali
bi i
palaiky a
la iska,
ik
éliau
lie u iy
kalboje
kiek
pakeis a,
sulie u in a,
be
ki a
ko,
i
dél
ki éia imo
—
lie u iskai
bi y
*DaFZininkas
:
da¥zininkas
ku
p izi i
da za
a
soda“.
Plg.
la .
Da znieks
(Salnais,
Maldups
1931,
57
i
k .):
la .
da znieks
»da zininkas”.
Miné a
pa a de
An inis
ik ai
esan
la iika
odo
i
jos
ki ia imas
—
lie u is-
kai
ik iausiai
bi y
*An inis.
Beje,
Zinomo
lie u iy
skulp o iaus
pa a dé
An inis
daba
daZniausiai
i
ki iuojama
An inis.
Taip
ne iksliai
suki éiuo a
ji
pa eko
ne
i
moksling
li e a ii a
(Ska dzius
1941,
258).
IS
neling is iniy
(eks aling is iniy)
k i e ijy
s a besnieji
y a
du
—
au ybés
i
a ealinis
(geog a inis)
k i e ijus.
Abu
jie,
no s
i
labai
s a bis,
né a
absoliu is,
nes
Zinoma
nemaza
a ejy,
kai
la iy
kilmés
Zmonés
a ba
sa e
la iais
laikan ys
bei
laike,
u i
lie u iskos
kilmés
pa a des.
Sakysim,
pa a dés
Bui idjs
G z
2
sa inin-
kai
ke i ojo
deSim me io
pabaigoje
uzsi asé
la iais,
no s
jy
pa a dé
neabejo-
inai
lie u iska
—
plg.
lie .
Bui idas
(apie
80
Seimy),
Bii ydas
(apie
230
Seimu),
Bui ydis
(10
Seimy)
i
k .
Sa aime
sup an ama,
kad
dauguma
Lie u os
—
La ijos
pa ibio
lie u iy
u i
lie u iskas
pa a des.
Todél
geog a inis
k i e ijus
gali
bi i
eiks-
mingas
ik
am
ik ais
a ejais.
Abu
Sie
nelingyis iniai
k i e ijai
ampa
s a bis
pi miausia
ada,
kai
pa a dé
eo iSkai
daugmaz
ienodai
gali
bi i
laikoma
i
la iSka,
i
lie u idka,
.
y.
kada
ling is iniai
jos
kilmés
aiSkinimo
k i e ijai
né a
pakankamai
eiksmingi.
5.
678
65
Balinis
Zml
4
(la .).
I8
la .
Balins
(Endzelins
1956,
91).
Teo iskai
jmanoma
i
lie u iska
pa a dé
*Bdlinis
a
*Balinis
(plg.
lie .
Silinis,
Miskinis
i
k .),
be ,
iena,
okids
pa a dés
Lie u oje
i8
iso
né a,
an a
i
s a biausia
—
pa a dés
geog a ija
(Pala é)
i
sa ininko
au ybé
(la is)
neabejo inai
odo
pa a de
Balinis
esan
la -
iska.
Bal inas
MZk
3
(la .),
T k
(4).
I8
la .
Bal ins
(Rigas
un
Ji malas...
1971,
66),
Bal ins
(C an mane
1981,
224):
la .
bal s
,,bal as“.
Siuo
a eju
pa a dé
Bdl inas
la iSka
laiky ina
dél
d iejy
s a biausiy
p ieZas iy
—
dél
geog a ijos
i
dél
au ybés
(Mazeikiy
apyl.).
Y a
pama o
spé i,
kad
i
ki os
pa a dés
i§
Siau és
Lie u os
—
Bal ynas
Y1
3,
Ms
2,
Skd
4
(9)
bei
Bal inis
RAN
9,
Bal inis
Sd
—
gali
bi i
éliau
pa-
ki usios
i8
la .
Bal ins
a
Bal ips.
Lie u iy
pa a dé
*Bal inis
a
pan.
neZinoma.
I
apsk i ai,
lie u iy
pa a dés
—
p iesagos
-inis
ediniai
ix
bid a dZiy
—
labai
e os.
Bilde is
Ob
(la .),
Pn,
Ppl,
Rk
(la .)
(4).
IS
la .
Bulde s
(Salnais,
Maldups
1931,
97
i
k .),
Buldu s
(Ten
pa ,
265
i
k .),
plg.
la .
.
Bulde es,
Buldu s,
Buldu i
(En-
dzelins
1956,
142).
Galbi
la iu
pa a dés
i
ie o a dziai
sie ini
su
la .
buldu is
»Plepys,
S ebeldZiuo ojas,
éksnys“.
Dél
buldu -
:
bulde -
plg.
la .
buldu é
:
bulde é
(Miilenbachs
1925,
348).
Kad
pa a dé
Balde is
negali
bi i
kildinama
i8
lie u iy
kalbos
skolinio
(Zinomo
ik
i§
A.
Ju’kos
Zodyno)
bulde is
,, iebus
Zmogus,
d uékis,
nu ukélis“,
odo
jos
geog a ija
i
s a biausia
—
au ybé
(du
i8
ke u iy
jos
sa ininky
da
nepe seniausiai
sa e
laiké
la iais).
Dié inas
Ping
6
(la .).
I8
la .
Die ins
(Salnais,
Maldups
1931,
291;
C an mane
1981, 225):
la .
die s.
Lie u iy
pa a dé
*Die inis
a
pan.
neZinoma.
Analizuojan
pa a dziy
kilme,
dazniausiai
galima
pasi em i
ne
ienu
i8
gia
mi-
né y
k i e ijy,
o
d iem
a
ne
keliais.
Dél
o
kilmés
aiskinimai
da osi
ge okai
j iki-
mesni.
Pa yzdziui,
pa a dés
Bé zinis
kilmés
aikinimui
s a bu
ne
ik
one inis
(2
ie oje
2),
be
i
au ybés
(bemaz
isi
Siq
pa a de
u in ys
Zmonés
y a
a ba
bu o
la iy
au ybés)
bei
geog a inis
k i e ijus
(Si
pa a dé
Zinoma
daugiausia
pa ioje
Pala éje).
Pa a dés
Bi iniekas
la iska
kilme
odo
ne
ik
da ybinis
(p iesaga
-niek-),
be
i
au ybés
(jos
sa ininkas
bu es
la is)
k i e ijus.
Tokiy
a
panaSiy
a ejy
dau-
guma.
Remian is
Siais
k i e ijais
daZniausiai
pa yks a
nus a y i
okias
la iskas
pa a -
des,
ku ios
gene iskai
pap as ai
y a
bal iskos,
.
y.
susida e
i8
la iy
kalbos
(sa u
a
ka ais
i
skolin y)
bend iniy
Zodziu.
Sios
iisies
pa a dés
la iy
kalboje
y a
a si-
adusios
palygin i
élai,
ne
isada
na i aliu
asmen a dziu
aidos
keliu,
o
labai
daznai
di b iniu
biidu.
Tai
dazniausiai
pa a dés,
La ijoje
iSpla in os
XIX
a.
pi -
maisiais
deSim mediais
(C an ma e
1981,
8).
Zymiai
sudé ingesné
si uacija
y a
su
okiomis
pa a démis,
ku ios
La ijoje
galéjo
as is
ankséiau
i
ku ios
da¥niausiai
y a
gene iSkai
nela iskos
(pap as ai
okiskos).
Jas
a ski i
nuo
panasiy
lie u iy
bina
sunkiau
dél
o,
kad
dauguma
ling-
is iniy
k i e ijy
( one inis,
leksinis,
da ybinis)
ne e ai
ne enka
sa o
galios,
nes
Sio
ipo
pa a dés
ne u i
sioms
d iems
bal y
kalboms
bidingy
kalbiniy
ski iamujy
pozymiy.
Tuome
enka
daugiau
em is
neling is iniais
k i e ijais
—
au ybés,
geog a iniu
a
pan.
66

Béikmanas
D
2.
G ei iausiai
ne
iesiog
is
ok.
Beukmann
(Go schald
1954,
213)
a
pan.,
o
i8
okiSkos
kilmés
la iy
pa a dés
Beikmanis
(Rigas
un
Ji malas...
1971,
70).
Bide manas
Slé
(la .)
G eigiausiai
i¥
la .
Bide manis
(Rigas
un
Ji malas
1971,
76),
Bide manis
(Salnais,
Maldups
1931,
220
i
k .),
ku ios
sa o
uoz u
y a
iS
ok.
Biede mann
(Go schald
1954,
192).
B idagas
Zml
(la .).
Plg.
la .
p d.
B idags
(Salnais,
Maldups
1931,
8 i
k .),
B i-
dags
(Ten
pa ,
424
i
k .),
B idags
(Ten
pa ,
420),
la .
.
B idagi,
B idagi,
B idegi
i
k .,
ku iuos
J.
Endzelynas
kildina
i§
ok.
id.
Zem.
idag?
(Endzelins
1956,
130
—131).
Bul e kis
B z.
IS
la .
Bul e ks
(Salnais,
Maldups
1931,
34
i
k .),
o
Si
—
g ei-
Ciausiai
i8
ok.
Boll e k
(Go schald
1954,
201)
a
pan.
Danenbe gas
K p
(la .).
I8
la .
Danenbe gs
(Salnais,
Maldups
1931,
138
i
k .),
o
la iy
p d.
y a
i
ok.
Dannenbe g
(Go schald
1954,
566).
Pasi aiko
i
okiy
a ejy,
kai
gene iSkai
sla y
kilmés
pa a dé
j
Lie u a
gali
bi i
uzklydusi
i8
La ijos.
Tokia
galé y
bi i
pa a dé
B ino as
Ppl
(la .),
Rim,
Smal
4
(6).
Galbii
i8
la .
B uno s
(Salnais,
Maldups
1931,
24
i
k .),
B una s
(Ten
pa ,
378),
B iina s
(Ten
pa ,
319).
La iy
pa a dés
gali
bii i
sla izmai,
plg.
lenk.
B u-
now
(S ownik...
1967,
258),
B uno
(Bys on
1936,
283),
ok.
<
sl.
B u
now
(Go -
schald
1954,
211).
Tokie
a ejai
gana
e i.
Ka ais
gene iskai
nebal iskos
kilmés
pa a dé
la iska
gali
bi i
laikoma
deél
o,
kad
ji
y a
i8 iedéjusi
i8
kokio
no s
ki o
asmen a dzio
(dazniausiai
k ik8¢ionisko)
la iu
kalboje.
Ansencas
B Z.
Tai
am
ik as
pe di binys
i8
la .
Jagéehs,
o
Sis
asmen a dis
y a
iS
k ik8 o
a do
Janis
(Rike-D a ina
1959,
59).
Daiikas
Kp
6,
Skp
3,
Smn
13,
V8n
(23).
G ei iausiai
i8
la .
Dauka
a
pan.,
ku is
y a
umpinys
i§
k ikS o
a do
Dd ids
(Rike-D a ina
1959,
59).
Galbi
i8
La ijos
a klydusios
i
pa a dés
(ben
jau
kai
ku ios)
B e icis
Klp
2.
Zml
(3),
B encys
KIp
2,
B e cius
Ms
5,
N ,
Pln
2,
Pl
11,
Sk,
SIn
8
(28),
B endéis
B z,
B enéjs
Kn,
Rk
2
(3),
B eacius
Kip.
Jos
pi miausia
sie inos
su
dazna
la .
pa-
a de
B encis
(Salnais,
Maldups
1931,
82
i
k .),
kilusia
i§
Lau en ius
(Miilenbachs
1925,
330).
Lie u iy
kalboje k ik’ o
a das
aip
ne umpéja.
Ka ais
la iy
pa a de
enka
laiky i
ik
dél
o,
kad
jos
sa ininkas
y a
la iy
kilmés.
Ki u
a eju
okia
pa a dé
isikai
gali
bi i
i
lie u iy.
Pa yzdziui,
Cigénas
SI
(la .)
—
i8
la .
Cigans
(Salnais,
Maldups
1931,
213
i
k .):
la .
cigans
(plg.
lie .
¢igénas).
Daugiau
lie u iy
pa a dziy
Cig6nas
né a.
Gana
daZni
okie
a ejai,
kada
pana¥i
nebal iskos
(pap as ai
okiskos)
kilmés
pa a dé
papli usi
i
Lie u oje,
i
La ijoje,
a iau
dél
o,
kad
jos
sa ininkas
ka ais
y a
la is,
ik
uo
konk e iu
a eju
ja
galima
ak uo i
kaip
la iy.
Pa yzdZiui-
Bliumbe gas
Kip
3,
Kn
15,
S u
3,
T gn,
T s
(la .)
(23).
Ma y ,
ik
pa a dé
i8
T ys-
kiy
dél
sa ininko
au ybés
laiky ina
la iy
is
la .
Blumbe gs
(Salnais,
Maldups
1931,
49
i
k .),
Ki ais
a ejais
lie u iy
pa a dé
Bliumbe gas
gali
bi i
i
iesiog
i§
ok.
Blumbe g
(Go schald
1954,
198).
5
67
Ne e ai
galima
j a i,
kad
pa a dé
y a
la iy
dél
o,
jog
panaSiy
pa a dZiy
(a
ie o a dziy)
y a
La ijoje,
a ba
La ijoje
jy
daugiau
negu
Lie u oje,
no s
pas a-
ujy
kilmé
uo
a pu
né a
isiSkai
aiSki.
B a énas
B Z
3,
Pnd,
Vb
5
(9).
Plg.
la .
p d.
B a enis
(Rigas
un
Ji malas
1971,
84),
la .
.
B d ene,
B a ini
(Endzelins
1956,
126).
Bijanas
V8k.
Plg.
la .
pyd.
Bujans
(Salnais,
Maldups
1931,
110
i
k .),
la .
w .
Bujani,
Bujan,
Bujéni
(Endzelins
1956,
140),
Bijgns
(Ten
pa ,
151).
Dauks a
Rs.
Plg.
la .
p d.
Dauks e,
Dauks s,
Dauks a
(Rigas
un
Ji malas
1971,
101),
la .
.
Dauks es,
Dauks e,
Dauks i,
Dauks en
(Endzelins
1956,
199).
Déjus
G az,
Kip
2,
Plng
13
(la .)
Slu,
V
(18).
Plg.
la .
p d.
Dejus
(Salnais,
Mal-
dups
1931,
248),
la .
w .
Dejus,
Deji
(Endzelins
1956,
208).
Y a
i
daugiau
j ai iy
j ai iausiy
neaiSkiy,
abejo iny,
pe einamyjy
a eju.
Vadinasi,
la iu
pa a dZiu
Lie u oje
bend as
aizdas
y a
be
galo
ma gas
i
su-
dé ingas.
Todél
p ak iskai
neimanoma
pasaky i,
kiek
la iy
pa a dziu
y a
Lie u o-
je-
La iy
pa a dzZiu
geog a ija,
kaip
i
eiké y
iké is,
né a
pla i
—
ai
daugiausia
Pala é
i
aka inis
Lie u os
pak ai ys.
[sim is
dazniausiai
galima
paaiSkin i
gy en-
ojy
mig acija.
LITERATURA
Bys on
J.
Nazwiska
polskie.
Lwow;
Wa szawa,
1936.
Endzelins
J.
La ijas
PSR
ie a di.
Riga,
1956.
I
dala,
1.
séiums.
A—J.
425
Ipp.;
Riga,
1961.
IT
dala.
2.
séjums.
K—O.
505
Ipp.
Ge ullis
G.
Die
al p eussischen
O snamen.
Be lin;
Leipzig,
1922.
280
S.
Go schald
M.
Deu sche
Namenkunde.
Be lin,
1954.
630
S.
Lauksaimnieku
un
ci u
zemes
ipaSnieku
ad esu
g ama a
/
Red.
Salnais
V.,
Maldups
A.
Riga.
1931,
1131
Ipp.
Miilenbachs
K.
La ieSu
alodas
a dnica
/
Redigéjis,
papildinajis,
u pinajis
Endzelins
J.
Riga,
1923-1925.
T.
1.
839
Ipp.
Rigas
un
Ji malas
pilsé u
ele ona
iklu
dzi oklu
ele onu
abonen u
sa aks s.
Riga,
1971.
416
Ipp.
Rike-D a ina
V.
Diminu i e
im
Le ischen.
Lund,
1959.
Salnais
V.
un
Maldups
A.
La ijas
ciemi.
Riga,
1936.
Ska dZius
P.
Lie u iy
kalbos
zodziy
da yba.
V.,
1941,
768
p.
S ownik
s a opolskich
nazw
osobowych.
W oc aw;
Wa szawa;
K akow,
1965—1967.
T.
1.
A-—D.
580
s.
C an maue
B.
3.
JIa sunckaa
aHTpOnNOHHMus:
Damusnun.
M.,
1981.
228
c.
JATBHMICKHE
®AMVJIMH
B
JIATBE
Pes ome
JJaTbunckue
bamusnu
B
JIu se
Bc peyaio ca
noc aTouno
uac o.
Pacnpoc panensi
OnH
iaB-
HIM
O6pa30M
B
ceBepHoii
JIuTBe.
OcHOBHbIMH
JIMHTBMCTHYecKMMM
KPHTepHAMH
BbUeeHHA
NaTBUUCKAX
damnnnii
cun aio ca
doue uueckni
(Celmas:
a u .
celms,
sm .
kélmas),
nexcnyecknii
(Apogas:
a m.
apudgs
“Ounnn’,
am .
ap iokas),
Moposo nueckuii
(Au eniekas
—
cp.
nTm.
a i nieks
‘ py6ay
Ha
oxo e’).
K
ne-
JHHTBACTHYECKHM
KPHTEPHAM
MOXKHO
OTHECTH
Teo padHYeckHi
(apeanbHBI)
A
HAUMOHANbHEII
(HauMoHambHaa
mpHHansexHoc s).
68