LIETUVIU
LEKSIKOS
IR
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXIx
(1991)
KLEMENTINA
VOSYLYTE
DEL
FRAZEOLOGIZMU
PATEIKIMO
»LIETUVIU
KALBOS
ZODYNE“
»Lie u iy
kalbos
Zodyne“
( oliau
—
LKZ)
a ski ai
(uz
©
Zenklo)
y a
pa eikia-
mi
pas o ieji
ZodZiy
junginiai,
adinamieji
azeologizmai.
A idesnis
Zodyno
skai-
y ojas
ia,
be
abejo,
pas ebi
i
am
ik y
ne ienodumy
bei
ne ikslumy.
Kai
ku-
iuos
jy
y a
paminéjusi
Z.
Jonikai é
sa o
s aipsnyje
,,F azeologizmai
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“,
ispausdin ame
»Lie u iy
kalbo y os
klausimy*
IV
ome
(V.,
1961).
Siame
s aipsnyje
no é a
a k eip i
démesj
j
ki us
dazniau
pasi aikandius
ne-
nuoseklumus
bei
ne ikslumus,
ap a i,
kaip
eiké u
jy
i8 eng i.
S aipsnyje
dau-
giausia
emiamasi
pa yzdZiais
i
LKZ
XIII
i
XIV
omy,
esan
eikalui,
i
i8
ki y
omu.
1.
Didelé
g upé
azeologizmu
Zymi
eiksma.
Tokiy
azeologizmu
pag in-
diniu
g ama inés
s uk ii os
Zodziu
(g ama ine
dominan e)
isada
es i
eiksma-
Zodis.
Siy
azeologizmy
an as éje,
kaip
i
de a,
pap as ai
pa eikiama
eiksmazo-
dzio
bend a is,
p z.:
7
kdjas
spdus i
» ei ai
ei i,
skubé i*;
j
akis
(an
akiij)
spjdu-
dy i
,,Zemin i,
niekin i*;
;
ba zdq
spjdudy i
,nek eip i
démesio“;
ugnimi
spjdudy i
»bu no i,
pik Zodziau i*;
an
sp dndo
Jjodiné i
(jo i)
.,i8naudo i;
kankin i,
a -
gin i“;
kdjas
a sik i
.mi i*;
akuo q
(@se j)
Sidus i
,,didZiuo is,
pus is“;
Si dj
lenik i
(palenk i,
p ilenk i)
1)
,,pa eik i,
pa auk i*,
2)
,,s eng is,
p i e s i
pamil i*.
Re ka éiais
i
Gia
pasi aiko
ne ienodumy.
P z.,
ge ai
pa eik a
an as iné
o -
ma
eiksma
Zymin¢io
azeologizmo
sp andq
leik i
(pale k i)
,,moky i
klusnumo,
nuolankumo“,
be
en
pa
panaxios
g ama inés
s uk i os
i
ienodos
unkcijos
azeologizmo
eikiama
jau
nebe
eiksmazZodiio
bend a is,
©
esamojo
laiko
3-asis
asmuo,
p z.,
i
sp dndq
miSa
(némusa)
,, e ia
(ne e éia)“.
Da
ienas
aki aizdus
nenuoseklumo
pa yzdys.
XIII
ome
pa eikiamas
azeologizmas
po
Sikine
smage-
nq
iesko
,,kabinéjasi,
p iekabiauja“,
0
XIV
ome
gio
azeologizmo
jau
ki okia
an as iné
o ma
—
po
Sikine
smageng
iesko i
,, ei au is
ko
neaiSkaus,
neZinomo,
p iekabiau i*.
Kadangi
isi
Sie
azeologizmai
Zymi
eiksma,
jy
an aS éje
eiks-
mazodziy
u é y
bi i
eikiama
bend a is,
Taigi
miné y
azeologizmy
an as inés
o mos
u é y
bii i
okios:
j
sp andqa
mis i
(nemis i);
po
sikine
smageni
ieské i.
2.
Ki a
didele
g upe
suda o
azeologizmai,
zymin ys
biiseng.
Kai
ku iy
jy
o ma
su ampa
su
d ina io
sakinio
s uk ii a.
Pyz.:
akys
s déja
s ulpu
,,da osi
bai-
su“;
dkys
i
kak ds
ixsp iiko
(apie
didelj
nus ebima);
dkys
[i¥
kak ds]
sp ogs a
(1)
sakoma
s ebin is,
2)
sakoma
ka
sunkiai
da an );
akys
slps a
»g aZu,
malonu
208
zi é i,
negalima
a sigé é i*;
Gkys
s la
,,da osi
géda“;
akmud
sle ika
nuo
Si diés
»da osi
leng iau,
amiau“;
GSa os
sukasi
akysé
,,da osi
g audu“;
aiisys
s jla
(1)
sakoma,
kai
labai
ka S a),
2)
,,géda
klausy i
(sakoma
klausan is
ble yzgy,
bai-
siy
pasakojimy)“;
(kieno)
blisos
s impa
,labai bijo“;
médlio
bilys
sp égo
,,sui o
didelis
d augiskumas*;
nus dugé
dieglidji
(ka)
dingo
kas“;
gal a
sp dégs a
[pusidu]
»uzgula
sunkios
min ys*;
kdilis
(kiiodas)
Sidusiasi
ima
baimé“;
kélnés
nusmi ko
»nusigy eno“;
kdjos
smi di
g abu
,,labai
susenes“;
kdjos
j
Zéme
sme iga
,,né a
jégu,
silpna*;
k aiijas
s ings a
(sus ingo)
gyslose
.,da osi
baisu,
klaiku“;
lieZii is
s o-
ja(si)
kuol
,nesiseka
kalbé i*;
lieZi is
(lieZi is)
a sis éjo
kuoli
,,sunku
p akal-
bé i“;
lieziw is
ismilko
(nusmilko)
,,nusibodo
kalbé i;
padai
(kéjos,
kulnai,
pa-
uodeg}s,
pédélés)
s la
,,da osi
pa ojinga,
ne amu
kam“;
pakduSis
s pla
(apie
di-
delj
iipes j);
agai
a sliigo
,,p aéjo
no as*;
an
sp déndo
kaba
yks é
,,g esia
pyla“;
smagenai
né eda
,,silpnap o is“;
smégenys
suminks éjo
(isdzi i o)
,,nusilpo
p o-
as“;
smélis
b a
(apie
susenusj);
sme? is
Zi i i
( éizi)
j
akis
,,a i
mi is“;
smilga
déga
,, ipi,
ima
baimé,
kad
eikia
suskub i*;
sna gl s
is iso
(1)
apie
a idy
klaiisy-
ma,
2)
sakoma
ilgai
laukian );
s alas
(s alai) léZ a
,,labai
daug
( algiy)*;
s angai
iiko
,,paslijo,
nea laiké
s eika a“;
subiné
aiikos
,,ima
baimé“;
Se js
s d osi
.ap-
ima
puikybé“;
se s
pasis a é
,,supyko“;
Sesélis
k i i a
,,kyla
j a imas*;
Si dis
nu-
smégo
,,pasida é
baisu,
Siu pu“;
si dis
smaigs osi
,.ne amu“;
si dis
s ings a
,,da osi
baisu,
klaiku“;
u/zis
sp égo
,,p asi e zé
pyk is*;
éjai
sikasi
gal ojé
,,labai
ne im-
as“;
Zémé
slps a
i
po
kdjy
,.nesaugu
da osi“.
Taip
pa
pa eikiami
i
bisena Zymin-
ys
lyginamieji
azeologizmai,
ku iy
o ma
su ampa
su
d ina io
sakinio
s uk i a,
p z.,
kaip
akmué
nusmiko
,,p aéjo
sunkumas,
a légo“;
/yg
kdlnas
nusli iko
,,labai
paleng éjo“;
kaip
sliogas
nusligo
,,labai
paleng éjo, pasida é
amu“;
kaip
Siupinys
é da
,, iukSminga
ku “.
Kaip
ma y i
i§
pa eik y
pa yzdziy,
azeologizmy,
ku iy
s uk i a
okia
pa
kaip
i
d ina io
sakinio,
an aS éje
eikiama
okia
o ma:
daik a a dziu
—
iena-
skai os
a
daugiskai os
a dininkas,
eigos
eikslo
eiksmazZodziy
—
esamojo
lai-
ko
3-asis
asmuo,
0
j ykio
eikslo
eiksmaZodZiy
—
bi ojo
ka inio
laiko
3-asis
asmuo.
Beje,
ijsidémé ina,
kad
eiksla
ne
isada
lemia
p ieSdélis.
Akimi kos
bei
momen iniai
eiksmaZodzZiai
aip
pa
y a
i ykio
eikslo,
p z.,
sp og i,
ak i
i
pan.
Tad
isiskai
ge ai
pa eik os
jau
miné y
azeologizmy
an aS és:
mdlio
biilys
sp 6-
go,
o
ne
molio
bulys
sp ogs a;
s angai
iiko,
o
ne
s angai
iiks a.
Pa eikian
i
Sio
ipo
azeologizmus
is
dél o
ka ais
nei8’ engiama
nenuosek-
lumy.
Visy
pi ma
ne
isada
g ama iné
dominan é
—
daik a a dis
pa eikiamas
a dininko
linksniu,
o
eiksmaZodis
—
esamojo
laiko
a
bi ojo
ka inio
laiko
3-iuoju
asmeniu,
p z.,
pil ui
p ie
s ény
p idziii i
(p ikép i,
p ilip i)
(apie
labai
al-
kana,
liesa);
sibinei
u iik i
,kukliau
gy en i*.
Siy
azeologizmy
an aS iné
o ma
u é y
bi i
okia:
pil as
p ie
s ény
p idzi i o
(p ikepé,
p ilipo);
subiné
uz-
iko
,,p adéjo
kukliau
gy en i*.
Ne
isada
paisoma
i
eiksmazZodzio
eiksly,
p z.,
dkys
a slenka
,,pasida o
aisku“;
plaukai
(kdilis)
pasiu ps a
,apima
baimé“
(ge ai
pa eik a
—
plaukai
Siu?ps a
[an
gal ds]);
smagenys
a sisuka
,,pasida o
aisku“;
Si dis
a sliigs a
.,p aci-
na
pyk is,
ne amumas“;
si dis
pasmdgs a
i
Si dis
pasmoéks a
,,pasida o
silpna,
no-
209
isi
ko
s ip esnio,
ga desnio*
(ge ai
—
si dis
smégs a
i
Si dis
sméks a);
Si dis
nu-
(si)smoks a;
élnias
isisuka
(apie
neapgal o a
pasielgima).
Siuos
azeologizmus
eiké y
i8kel i
aip:
Gkys
a sliako
,,pasida é
aisku“;
plaukai
(kdilis)
pasiuFpo
,,apée-
mé
baimé™;
smdgenys
a sisiiko
,,pasida é
aisku“;
si dis
a sliigo
»p aéjo
pyk is,
ne-
amumas*“
(beje,
p ie
ZodZio
si dis
aip
i
pa eik a);
si dis
pasmégo
i
si dis
pasmoko
»pasida é
silpna,
no isi
ko
s ip esnio,
ga desnio*;
Si dis
nu(si)smoéko
(p ie
Zodzio
Si dis
jau
aip
i
pa eik a);
élnias
jsisuko.
F azeologizmy,
Zymin iy
bisena,
o ma
gali
su ap i
su
zodzZiy
junginio
a
ie-
nana io
sakinio
s uk i a.
Siy
azeologizmy
pag indiniu
g ama inés
s uk i os
Zodziu
es i
jau
nebe
daik a a dis,
be
eiksmaZodis.
Kadangi
i
Sie
azeologizmai
zymi
ne
eiksma,
o
biisena,
jy
an a& inéje
o moje
eiké y
eik i
ne
eiksmazZodzZio
bend a i,
o
eigos
eikslo
—
esamojo
laiko
3-aji
asmeni,
i ykio
eikslo
—
bi ojo
ka inio
laiko
3-ajj
asmenj.
Daugeliu
a ejy
aip
i
da oma,
p z.:
akis
spi ia
(kam)
slabai
sunku“;
an
k ii inés
s o i
,nemalonu,
nesmagu“;
an
smagenij
sikasi
(sa-
koma,
kai
ka
pami S a
upu j
galima
p isimin i);
an
Si diés
sikasi
(1)
sakoma
ne-
galin
p isimin i
ge ai
Zinomo
dalyko),
2)
,.nuola
p isimena“;
gdl q
sdpa
,, ipi“;
gdl q
ixsopéjo
.,i gai
ipéjo*;
gé és
(gegi és)
pieno
s i iga
(sakoma,
kai
isko
y a);
pe ik o
bdlkio s iiga
.,y a
nep o ingas“;
(da bas)
i
a ky
slys a
,nesiseka
(di b i)“;
ske sai
(galé)
ge klés
s éja
,nelenda,
nesino i
algy i“;
smilgose
sidegé
(apie
ne-
san uokinio
aiko
é a);
(kieno)
s ulgéjé
ne é da
,,menko
p o o“;
subinéje
gieda
»neZinia
ku ,
p adinges*;
Si dj
(sielq)
sépa
» lpi“;
si dj
nusopéjo;
Si di
pé sopéjo;
Si dj
p asopéjo;
Si dj
smelkia
,ne amu‘;
Si dziai
(an
Si diés)
pasu iko
,,pasida é
ne amu,
apémé
iipes is“;
ieno
s ipino
iiks a
,,k ailokas“.
Cia
p iski ini
i
lyginamieji
azeologizmai,
pyz.:
kaip
an
délno
s é i
»aisku,
aki aizdu*;
a s um
kiau ai
(sk adziai)
Zémés
p asmégo;
a y um
(kaip)
i
2éme
(Zémén)
p asmégo
,,s aiga,
ne iké ai
dingo“
i
pan.
Biisena
Zymin¢iy
azeologizmy,
ku iy
o ma
su ampa
su
ZodZiy
junginio
a
ienana io
sakinio
s uk i a,
pa eikimas
ypaé
daznai
i ai uoja,
né a
nuoseklus.
P z.,
pa eikiama
an
glo
lieZii io
a sis éjo
(sakoma
negalin
g ei
p isimin i
ge ai
zinomo
dalyko)
i
ame
pa iame
puslapyje
—
an
lieZin io
a sis é i
»p isimin i*
( eiké y
—
an
liezi w io
a sis éjo
.p isiminé“),
0
p ie
eiksmazZodzio
s o é i
—
an
lieZi io
(liezi io)
gélo
s o é i
( eiké y
— an
liezi io
(
lieZi io)
galo
s é i).
Zodzio
Si dis
lizde
aip
pa
ne e ai
nenuosekliai
pa eikiami
azeologizmy
eiksma-
zodziai,
p z.:
an
Si diés
pli du iuoja
(pli du a)
(sakoma
nep isimenan
ge ai
Zi-
nomo
dalyko),
a
pa ia
eik8me
an
si diés
s é i;
an
Si diés
sukasi,
be
en
pa
—
an
Si diés
sk indé i
(sk ipsé i,
slago i)
,.neduo i
amybés,
ipé i*.
Reiké y
pa eik i
an
Si diés
sk iiidi
(sk iipso,
sligo).
P ie
Zodzio
sk ipso i
pa eik a
Si dis
(si dj,
an
Si diés)
sk iipso,
0
p ie
eiksmazodzio
sk iiidé i
—
an
si diés
sk indé i
( eiké-
y
—
an
Si diés
sk iiidi).
Veiksmazodzio
susuk i
lizde
azeologizmy
eiksmazo-
dziy
o mos
aip
pa
iskeliamos
nenuosekliai,
p z.,
diiSiq
sisuka
(susiiko)
i
sielq
susi k i.
Kel inos
okios
Siy
azeologizmy
o mos:
diisiq
sus ko
,,da osi
bloga,
imdo";
sielq
susi ko
,,pasida é
bloga‘.
P ie
eiksmaZodzio
§aldy i
pa eikiamas
azeologizmas
nei
Sildo,
nei
Sdldo
(kas
ko)
,,ne eikia,
ne iipi“,
o
ame
pa iame
o-
me
p ie
eiksmaZodzio
Sildy i
jau
ki aip,
nenuosekliai
—
nei
Sildy i,
nei
Sdldy i.
210
Tikslin ina
an aS iné
o ma
i
kai
ku iy
ki y
bisena
Zyminéiy
azeologizmu.
P z.,
eiké y
iSkel i
ne
an
kélio
s o é i,
o
an kélio
s dé i
1)
,,y a
pasi enges
ku
i8 yk i*,
2)
,,y a
klii imi
kieno
sumanymui,
eiklai,
ukdo“;
ne
gal ojé
s o é i,
be
gal ojé
s é i
1)
,,y a
isa
laika
min yse“,
2)
,,a odo“;
ne
{
gdl q
uzsisi k i,
be
i
gdl q
uzsisiko
.apémé
kokia
min is“;
ne
j
Si dj
digéid i,
o
j
Si dj
digcidja
.,jau ia
Si dgéla,
nemalonuma“;
ne
kdulu
(kie a
a¥aka)
is ig i
ge kléjé,
o
kdulu
(kie a
a§aka)
is igo
ge kléjé
,,y a
nepaken iamas“;
ne
ske sai
gé kle
a sis o i,
be
ske -
sai
gé kle
a sis djo
,,labai
ig iso“;
ne
dziu
smi dé i,
be
6zZiu
smi di
(apie
senbe nj);
ne Si dj
spdus i,
be
Si dj
spdudiia
1)
,,liidna,
g audu,
skaudu“,
2)
,,kelia
ipesciy“
;
ne
si di
suspdus i,
be
Si dj
suspdudé
,nuliidino*,
ne
iodegq
is idy i,
be
iodegq
is idé
,,pa eko
j
kaléjima“
i
pan.
3.
Nus a an
azeologizmo
an aS ine
o ma
labai
s a bu
a k eip i
démesj
j
jo
sin aksinius
ySius
sakinyje,
nus a y i,
a
jis
(pap as ai
kai
ku ie
jo
démenys)
u i
pa adigmines
o mas,
.
y.
a
kai omas.
Pa adigminés
azeologizmo
o mos
pap as ai
p iklauso
nuo
jo
unkcijos
sakinyje.
Pa adigmines
o mas
u i
eiksmazo-
dzio
i
daik a a dzio
unkcija
a liekan ys
azeologizmai.
Jy
daZnai
ne u i
p ie-
eiksmio
(ka ais
u i
skaigiaus
a
giminés),
jaus uky,
is ik uky
bei
modaliniy
zodziy
unkcijq
a liekan ys
azeologizmai.
P z.,
iki
pasku inio
Sidudo
,,labai
k uop8-
éiai
(ieSko,
iSk a é)“;
s acid
gdl a
1)
,, iesiai
zemén“,
2)
.,labai
g ei ai,
gal o iik-
Giais“;
s adciais
dan imis
,neno omis
( algo)“;
s aciomis
akimis
,nema an “.
Bid-
a dzio
unkcija
a liekanéiy
azeologizmy
pa adigminés
o mos
pap as ai
eiSkia-
mos
ik
gimine
i
skai¢iumi
(p z.,
ne
is
kélmo
spi as
,Saunus,
sumanus,
apsuk us*),
o
ka ais
i i§
iso
jy
né a
(p z.,
o
pa iés
mdlio
,, oks
pa ,
ienos
p igim ies*;
kds o
molio.
,,g azus“).
Pa adigminiu
o my
ne u i
sie
LKZ
pa eik i
azeologizmai,
p z.:
meska
nu-
sis ik y
gdl q;
élnias
nusisiik y
kojq
(apie
didele
ne a ka
pa alpoje);
no s
j
pi s-
q
kdsk;
no s
i
ugnj
§6k;
no s
i
Zeme
lisk
(sakoma
pa ekus
j
sunkia,
be
iSei ies
bik-
le);
no s
p ie
Zaizdés
dék
(apie
labai
S elny,
paslaugu
Zmogu);
ik
akis
uzZspdusk
(apie
labai
silpna,
sunykusj);
sudié,
Ri kau,
su
spi gais!
(sakoma
ko
ne ekus).
LKZ
is
dél o
pasi aiko
a ejy,
kada
azeologizmai,
ne u in ys
pa adigminiy
o my,
pa eikiami
kaip
jas
u in ys.
P z.,
pa eik i
azeologizmai
smilga
pé du i
»labai
liesas,
plonas“
i
2éme
bady i subine
,,labai
s eng is“
ilius uojami
okiais
sakiniais:
Tai
p iganei ka es
—
smilga
pe du ai
V k.
Nepa kalbési
u
jos,
koc
subine
Zeme
badyk
Sml.
llius aciniai
sakiniai
odo, kad
Sie
azeologizmai
negali
bi i
kai omi,
ad
i
jy
an aS inés
o mos
u é y
bi i
okios
pa
kaip
sakiniuose,
.
y.
smilga
pé du um
(pé du ai);
koc
sibine
Zéme
badyk.
4.
Kai
ku ie
azeologizmai,
ypaé
a liekan ys
p ie eiksmio
unkcija,
y a
sie-
jami
su
am
ik os
seman inés
g upés
ZodZiais,
.
y.
jie
u i
pas o ia
apib éz os
leksinés
eikSmés
i
g ama inés
ka ego ijos
zodZiy
aplinka.
Aplinkos
ZodZiy
eik8-
més
apib éz umo
laipsnis
pap as ai
es i
ne ienodas. Vieny
azeologizmy
aplinkos
ZodZiai
y a
labai
siau os,
indi idualios
eik8més,
ki y
aplinka
suda o
pla esnés,
bend esnés
eikSmés
am
ik y
ka ego ijy
ZodZiai.
Dél
apib éZ os
aplinkos
p ie eiks-
mio
unkcijq
a liekan ys
azeologizmai
igyja
pas o ia
apibend in a
eikSme,
ku i
nusakoma
a i inkama
unkcijg
a liekanéiy
kalbos
daliy
sinonimais.
Tie
sinonimai
211
pap as ai
u i
labai
bend a
p asme,
uo
a pu
azeologizmo
eikSmé
i8
ik yjy
y a
konk e i,
apib éZ a.
ReikSmés
apib éz umas
nusakomas
nu odan
aplinka.
Aplinkos
eikSmé
né a
azeologizmo
eikSmés
dalis,
o
y a
lemian is
eiksnys,
ku-
is
leidzia
ja
iksliai
apib éz i.
P ie eiksmio
unkcija
a lickan iy
azeologizmy
eik’més
nusakymas
LKZ
i ai uoja,
né a
nuoseklus.
Ne e ai
ne
bi inoji
azeolo-
giné
aplinka
i
iso
nenu odoma,
e ka éiais
nu odoma
po
an aS és
p ie¥
eik’-
més
aiskinima
a ba
p ie
azeologizmo
eikSmés
aiSkinimo
skliaus uose.
Ki y
kal-
by
Zodynuose
(pyz.,
,,.®paseono mueckuii
copapb
pyccKo o
s3piKa“,
M.,
1967)
bi inoji
azeologiné
aplinka
iskeliama
azeologizmo
an aS éje,
isski ian
jq S i -
u
a ba
skliaus eliuose.
Miisy
nuomone,
azeologine
aplinkg
LKZ
pa ogiausia
y a
pa eik i
ne
p ie
azeologizmo
an aS és,
o
p ie
eikSmés
aiSkinimo,
nes
kai
ku-
iy
azeologizmy
aplinkos
elemen ai
u i
palygin i
pla ia
eikSme,
dazZnai
nenusa-
koma
ienu
Zodziu.
Be
o,
azeologizmas
gali
u é i
ne
iena,
o
kelias
eikémes.
Kiek ienos
eikSmés
azeologiné
aplinka
pap as ai
es i
ski inga.
Pagaliau
LKZ
azeologiné
aplinka
daZniausiai
i
y a
nu odoma
p ie
eik’més
aiskinimo.
P z.:
lyg
pas iles
,,daug,
isu
(laks o)“;
snukia
d damas
,,gi as
(eina)“;
su
uzliizusia
spi a
,,susi ipines
(laks o)“;
odegq
pas iles
,,daug,
nuola
(laks o)“.
Sie
azeolo-
gizmai
u i
siau os,
indi idualios
eik8més
aplinka.
Pla esnés,
bend esnés
eikSmés
aplinkos
Zodzius
sunku
iS a din i,
ad
jie
pap as ai
nusakomi
(skliaus eliuose
pe i-
u)
ik
pacia
bend aja
seman ine
cha ak e is ika.
P z.,
kaip
nus é i
1)
,,kiek
ik
el-
pa,
kiek
laikosi
pilan
(apie
saika,
inda)“,
2)
,,i8
iso
(apie
kiekj)*.
Vis
dél o
i
Gia
pa eikimas
labai
i ai uoja.
Ne e ai
aplinka
iS
iso
nenu odoma,
p z.:
né
spik és
,,né
kiek“
(nenu ody i
aplinkos
Zodziai
—
nega o,
né a);
s adia
gdl a
1)
,, iesiai
zemén“,
2)
,,labai
g ei ai,
gal o iik¢iais*
(nenu ody a
aplinka
—
1)
g iu o,
da ési,
2)
lekia,
ne ia
i
pan.);
s acin
kdsniu
,,godziai,
nek am an *
(né a
aplinkos
ZodZio
—
yja).
Jei
bi inosios
aplinkos
Zodziu
eina
eiksmazodis,
LKZ
jis
eik inas
aip:
ei-
gos
eikslo
—
esamojo
laiko
3-asis
asmuo,
j ykio
eikslo
—
bii ojo
ka inio
laiko
3-asis
asmuo,
p z.:
kaip
Siénq
pjd es
,.godziai
( algo)“;
kaip
Sikinén
1)
,.neZinia
ku
(padéjo,
nukiSo)“,
2)
,,niekais
(nuéjo)“.
Ka ais
be
eikalo
pa eikiama
aplin-
kos
eiksmazodziy
bend a is,
p z.:
kaip
Siénq
..gausiai,
po
daug
( a o i)*;
i
sil-
o,
i
ka s o
,, isko,
i
ge a,
i
bloga
(pa i i,
ma y i)“;
kaip
Sil q
élniq
,labai
malo-
niai
(p iim i)*.
Siq
aplinkos
eiksmazodziy
eik inos
okios
o mos:
a oja;
pa-
y é,
ma é;
p iémé.
Pasi aiko,
kad
aplinkos
eiksmazZodis
a ojamas
ik
bisimuoju
laiku,
p z.,
kaip
sd o
ausis
,, ik ai
(,,ma ysi“,
.
y.
nema ysi,
negausi)“.
Taip
a ojami
pap as-
ai
modaliniy
ZodZiy
unkcija
a liekan ys
azeologizmai.
5.
F azeologizmo
sin aksiniai
ySiai
kalboje
neapsi iboja
ien
ik ai
leksiniu
Junglumu.
Kaip
i
a ski i
Zodziai,
aip
i
azeologizmai
sakinyje
es i
susije
i ai iais
sin aksiniais
ySiais;
de inimu,
aldymu
i
Sliejimu.
F azeologizmy
Zodynuose
Siuos
ySius
pap as ai
s engiamasi
nu ody i.
LKZ
azeologizmy
sin aksiniai
ySiai
ka -
ais
aip
pa
y a
nu odomi,
pyz.:
akis
spi ia
(kam)
,labai
sunku“;
an
(kieno)
sp ando;
an
sp éndo
(kam)
1)
,,nelaimei
(kalban
apie
naS a,
isnaudojima,
a ga)*,
212

2)
,i8naudojan ,
engian “;
(kieno)
@Sa omis
sp i g i
,,pa i i
nesékmiy,
pada ius
ka
bloga“;
nus dugé
dieglidji
(ka)
,,dingo
kas“;
spa nai
pla us
(kieno)
» u ingas*;
andens
la@¥as
nep asisunkia
( a p
ko)
(apie
labai
a ima
d auga ima,
sugy enima).
Vis
dél o
azeologizmy
sin aksiniai
ySiai
LKZ
nu odomi
labai
e ai
i
nenuo-
sekliai.
Juos
ypaé
eiké y
nu ody i
p ie
azeologizmy,
eiSkianciy
biiseng.
Nu o-
dy ini
sin aksiniai
ySiai
kad
i
okiy
azeologizmy:
dkys
i
kak 6s
iisp iko
(kam):
pécius
pé sp ogo
(kam);
siaudi{
gal a
(kieno);
Si dis
sp ogs a
[pusidu]
(kieno,
kam).
6.
Vieny
azeologizmy
Zodziy
a ka
es i
isada
ienoda,
nesikei ia,
o
ki y
gali
keis is,
j ai uo i.
F azeologizmo
an as éje
u é y
bi i
okia
zodziy
a ka,
ko-
kia
ji
a ojama
kalboje.
Jei
Zodziy
a ka
né a
g ieZ ai
nusis o éjusi,
eiké y
pa-
eik i
azeologizmo
komponen us
okia
a ka,
ku i
y a
bidingiausia,
daZniausiai
a ojama.
Indi idualiai
keis i
azeologizmo
Zodziy
a kos
negalima.
Deja,
okiy
a ejy
LKZ
pasi aiko.
Pa yzdZiui,
pa eik a
Ceme js
nesiks,
0
ilius aciniai
pa yz-
diiai
odo,
kad
a ojama
ik ai
nesiks
ceme js.
Pa eik a
meska
nusisuk y
gal a;
élnias
nusisiik y
kdjq,
0
pa yzdziai
odo,
jog
a ojama
ik ai
meskd
gdl q
nusisik y;
élnias
kéjq
nusisik y.
Pa eikiama
né(nei)
Sidudo
pak aps y i
danciui,
o
kalboje
a ojama
ik
né
(nei)
Sidudo
da ciui
pak aps i.
LKZ
i&keliama
sndpq
galds i:
snapq
[pa]kdixio i;
snépq
kys elé i;
snapq
kis i;
snapa
nunés i;
snapq
p a eé i,
o
i
pa yzdziy
ma y i,
jog
eiké y
iSkel i:
galds i
snapa;
[pa]kdixio i
snapq;
kys ele i
snapq;
kik i
snapa;
nunés i
snépq;
p a é i
snapa.
7.
Kalboje
ieni
azeologizmai
isada
es i
ienodos
s uk i os,
ki i
ski iasi
kai
ku iy
azeologizmy
o maliais
a ian ais.
Pa yzdZiui,
azeologizmai
gali
a-
ijuo i
a daZodZio
linksniu
i
p ielinksnine
kons ukcija:
kaip
(lyg)
ka é
an
ledo
(ledi)
;
kaip
(lyg)
mais
(su
maigsu).
Be
o,
aupan
ie a
ne e ai
ka u
pa ei-
kiami
azeologizmy
komponen iniy
sinonimy
j ai uojan ys
komponen ai,
p z.,
p ielinksninés
daik a a dziy
kons ukcijos:
kaip
uz
di ka
(uz
d ylékj,
uz
ecidkq)
agu kas;
kaip
kiailé
apie
débesj
(apie
lie y).
Kadangi
o malis
a ian ai
a
kompo-
nen iniy
sinonimy
j ai uojan ys
komponen ai
gali
bi i
p ielinksninés
kons ukcijos
i
a daZodziai
be
p ielinksniy,
ad
skliaus eli ose
isas
j ai uojan¢ias
p ielinksni-
nes
kons ukcijas
bi ina
pa eik i
su
p ielinksniais.
P z.:
an
akiq
({
ki,
j
akis,
an
gal és)
Sik i;
an
dan i
(an
lieZiiw io)
a sis o i;
an
gal és
(an
sp ando)
uzsodin i;
kaip
medumi
(su
s ies u)
ép i
pe
Si dj;
né s
p ie
Si diés
({
Si dj)
dék;
[nuo]
p o o
(nuo
gal és,
nuo
ismin iés,
nuo
dzumo)
a s é i;
su
G bula
(su
a kala,
su
a ka a)
di dimi;
nuo
SdukS o
(nuo
lé eny)
nuslps i.
LKZ
pasi aikan ys
a ejai,
kai
j ai uo-
janéios
p ielinksninés
kons ukcijos
skliaus eliuose
pa eikiamos
be
p ielinksniy,
ga-
li
skai y ojq
klaidin i,
p z.:
p ie¥
aks ing
(aks inus,
Gks ing)
spd dy i;
nuo
lé eny
(na i)
nusp iis i;
an
a min iés
(gal és,
lieZi io
[galo
),
min iés,
minciz,
pémé ies)
sukasi.
Taip
pa eikus,
skai y ojas
gali
sup as i,
jog
y a
i
okiy
azeologizmy,
kaip
an ai:
dks inus
spd dy i;
na i
nusp is i;
gal és
sikasi
i
pan.
Taigi
an as-
éje
azeologizmy
j ai uojan ys
komponen ai
eik ini
aip:
p ies’
dks ing
(p ies
aks inus,
p ieS
dks ing)
spd dy i;
nuo
lé eny
(nuo
na iq)
nusp iis i;
an
a min iés
(an
gal és,
an
lieZi io
[gdlo],
an
min iés,
an
mincii{,
an
pémé ies)
sikasi.
213
8.
LKZ
né a
nuoseklumo
ki giuojan
azeologizmy
s uk i inius
komponen-
us
—
kai
ku iuos
j a ddius,
p ielinksnius,
dalely es,
jung ukus.
Rodosi,
ne u é y
bi i
abejoniu,
kad
nei
azeologizmo
an aS éje,
nei
ilius aciniame
sakinyje
ie
s uk i iniai
komponen ai,
ku ie
y a
p isiglieje
p ie
ki éiuo o
ZodZio
i
suda o
su
juo
iena
akcen uacinj
iene a,
.
y.
p okli ikai
i
enkli ikai,
ne u é y
bi i
ki éiuo-
jami.
LKZ
daznai
aip
da oma,
pyz.:
aki
né a
ku
pasik i;
be
so ies;
i
a iky
slps a;
Zémé
slps a
i
po
kdju;
nuo
SdukS o
(nuo
lé eny)
nuslis i;
k@
en
smalq:
kad
a é
smalas;
kad
( u)
smég um
(smeg di);
no s
{
sépuli
dék;
no s
spjdudyk
i
géu-
dyk;
no s
{
2éme
ismék;
ik
sme ies
pak iés i
(pasisi§is i);
ne
padai
nusmilko;
smu gai
do
Gsa os;
smu gliai
i
GSa os;
spindi
i
Sp agcidja;
kiki
su
snukii;
ik
akis
uzspdusk;
ne
oliai
spi as;
ne
is
kélmo
(i
g ums o)
[Suniés,
zuikio|
isspi as;
56-
nai
os
nesp ogs a
i
judko;
k ei a
kéja
(ne an
ds
kdjos
')
a sis o i
[i§
pa alo];
nei
ei i
(bég i),
nei
s o é i;
§@
[ ai]
éu;
86
[ ai
au]
kad
(
‘jei)
no i.
Vis
dél o
gana
daznai
azeologizmu
p okli iniai
i
enkli iniai
komponen ai
isai
be
pama o
ki iuojami.
P z.:
apie
(aplink)
aiisj
suk i;
gil iné
sika
[apie
io-
degq|;
né a
ku?
apsisik i;
negali
né
pasisuk i;
nei
Se,
nei
diok;
kaip
smaigas;
kaip
koki6j
smdloj;
iki
(lig,
ligi)
kduly
(kdulo)
smegeni{;
iki
(ligi)
snapo;
né
sndpo
ne-
kis i;
ané
(né)
spak ;
cid
spdudzia,
cia
né a a;
nei
nuspjdu i,
nei
nu y i;
nei
duk ,
nei
s ium ;
né
pas im ,
né
pa duk ;
né s
Si dji
édyk;
nei
sildo,
nei
xéldo.
9. I
LKZ
ins ukeijoje,
i
i ade
aSoma,
kad
azeologizmai
y a
pa eikiami
abécéliskai.
Deja,
ins ukcijos
i
Sios
adicijos,
ypaé
pas a uoju
me u,
kai
ku ie
edak o iai
nepaiso.
Kadangi
azeologizmus
laikome
sa a ankiskais
kalbos
sis e-
mos
iene ais
su
isais
jy
o mos,
apibend in os
eik&més
i
a osenos
ypa umais,
ad
i
juos
pa eikian
bi ina
j
ai
a siZ elg i,
.
y.
jy
negalima
skaidy i
j
a ski us
kom-
ponen us
a
da ybinius
o man us.
Biidingas
okio
skaidymo
pa yzdys
y a
XIV
ome
azeologizmy
su
Zodziu
si dis
pa eikimas.
Ski s an
Siuos
azeologizmus
abécéliskai
nepaisy a
nei
daik a a dZiy
galiniy,
nei
eiksmazodZiy
p ieSdéliy.
Sakysime,
a gu
a
kiek ienas
leng ai
galé y
su ok i,
kokiu
p incipu
iSdés y i
o-
kie
azeologizmai:
gi dj
(Si dyjé)
da ia;
Si dis
a sidé é
kulnysé;
Si dj
dzio in i
(iSdZio én i)
;
Si dis
dzi is a
(sudzi i o).
Tik
ge okai
pasukus
gal a,
galima
sup as-
i,
kad
Sie
azeologizmai
pa eikiami
abécéliskai
pagal
eiksmaZodzZio
Saknj,
nepai-
san
p iesdéliy
i
daik a a dzio
Si dis
galiniy.
Kyla
klausimas,
kaip
galima
skai-
dy i
mo ologiskai,
pa yzdziui,
azeologizma
Si dis
a sidi é
kulnyseé,
jei
jo
eiksma-
Zodis
be
p ieSdélio
i§
iso
ne a ojamas.
Juk
lie u iy
kalboje
né a
azeologizmo
Si dis
d i é
kulnysé.
Taigi
oks
pa eikimo
p incipas
p ieS a auja
azeologizmu
es-
mei,
ad
i
nep iim inas,
Galima
bi y
azeologizmus
pa eik i
i
pagal
ki us
k i e ijus,
sakysime,
pagal
g ama ine
dominan e
a
pan.
Kadangi
LKZ
a%ymas
eina
i
pabaiga,
keis i
azeo-
logizmy
pa eikimo
p incipy
nebe e a.
S a bu,
kad
isi
aSan ys
i
edaguojan ys
Zodyng
laiky ysi
ins ukcijos
bei
jau
nusis o éjusiy,
adiciniy
p incipy,
.
y.
pa-
eik y
azeologizmus
g ieZ ai
abécéliskai.
214
K.
BOCMJINTE
O
MPHHLUMMAX
PACIMOJIOKEHHMA
&PA3ZEOJIOPM3MOB
B
yCJIOBAPE
JIATOBCKOLO
A3bIKA“
Peziome
B
c a pe
o6pamjae ca
BHAMaHHe
Ha
HEKOTOPbIC
HCTOYHOCTH
H
HeNOCNeCHOBATeCIBHOCTS
B
pacnoOnoxeHHH
H
NeKcHKo pa buyeckoi
pa3paSo Ke
dpa3seo0 M3MoB
B
»Caopape
HHTOBCKOTO
s3bika“
(aanee
—
CJIA).
.
1,
B
3a onopke
cnoBapHOoi
cCTaTbH
TpaMMaTH4ecKkad
HOMMHAHTa
—
ila os
bpa3eono u3mos,
oGosHa aioumx
gelicTeHe,
mpeacTaBase ca
8
HeonpeneneHHO
cbopme,
Hanp..
7
kdjas
spdus i
»ObICTpO
HATH,
cnemuTE“.
2.
Mopma
dpa3zeono H3Mos,
OGO3HAYaIONIMX
COCTOAHHE,
MOET
OTOXKACCTBIATECA
CO
CTpyKTypOli
JBYcOCTAaBHOTO
HJIM
OMHOCOCTABHOTO
TIpeAOKeHMA
WITH
CHOBOCOYETAHHA.
Co6c -
BeHHO
@opMa
dbpaseono u3MoB,
cTpykTypa
KOTOPbIX
OTOXKMeCTBIIAeTCA
CO
CTPYKTYpo
AByCO-
cTaBHO O
MpenmoxeHus,
Mpenc aBiaeT
coGol
cHenyioulee:
HMA
Cyl[ecTBHTeIbHOe
—
B
CAHHCT-
BeCHHOM
WJIH
MHOXKECTBCHHOM
4HCiIe,
HMeCHMTeIbHOM
Mayexe,
la oubi
HECOBeEpHICHHOTO
BH-
a
—
B
3-M
JIMLe
HacTOsue o
BpeMeHM,
a
a oMbl
COBEpUIeHHOTO
BHAA
—
B
3-M
THMe
Mpoulen-
me o
BpeMenu.
Tak
Ke
mpencTaBieHb!
dopMbI
Tia on0B
MB
bpa3zeono u3max,
@opMa
KOTO-
PIX
B
CBOIO
OFepenb
OTOXKMECTBIIACTCA
CO
cTpyxTypoii
COBOCOYeTAHHA
HIM
OMHOCOCTaBHO O
nmpennoxenus,
Hanp.,
akis
spi ia
(KoMy)
,,o%eHb
THKENO";
an
k i inés
s é i
,weupuaTHo™;
gdl a
sépa
,y ue ae
(aBu )
3a60Ta
(Ko o)*.
3.
Ilpu
yc anopnenun
co6c peHHo
@opMbI
(bpazeoO H3Ma
BaxKHO
o6paTHTb
BHUMaHHe
Ha
e o
CHHTaKcHYeckHe
cBa3H
B
IpeMIOxKeHMM,
ONpe enuTS
HaIM4He
Napanu Ma HyecKux
hopM
dpa-
3e010 H3Ma
(Kak
[ipaBH10,
OHM
HIIH
OFPaHHY4eHbl,
HIM
COBCEM
OTCYTCTBYIOT).
4.
Hepenko
o6s3aTenbHoe
dbpazeomo mueckoe
OKpy2xXeHHe
He
YKa3bIBaeTCA
MOMHOCTbIO,
a
HHO Aa
YkKa3biBaeTCA,
HO
e o
NpesACTaBsIeHHe
BapbupyeT.
OGs3aTembHOe
bpazeom0 Hyeckoe
OKPy-
x#KeHNe
B
CJIA
no
TpawHuMM
Bce a
acTcA
TaM,
ye
TOUKOBaHHe
3HaieHHA
(s
cxo6kax),
Hallp.,
lyg
p is iles
,muo o,
Be3ze
(Ge aeT)*.
5.
Cun akcu4eckue
caa3u
dpa3eo0 n3Mos
B
CJLA
yka3biBaloTca
OH
PeIKO
H
HeMOCcIeA0-
BaTebHO.
DTH
CBaA3H
OCOGeHHO
HEOOXOAMMO
yka3bIBaTb
PH
JIeKcHKO pauyecKOM
OMHCaHHK
bpazeon0 u3Mos,
oGosHa aioujux
cocTosHHe,
Hanp.,
dkys
i
kak os
issp iko
(xomy);
Si dis
sp égs-
a
pusidu
(Ko o,
KoMy).
6.
B
3a onopKe
cnopapHoi
c aTb
dpazeONO H3Ma
AOKeH
SObIT
TaKOl
*Ke
MOPATOK
cB,
kakoli
OGHapyxXMBaeTCA
B
ABbIKe.
Ec
NOPATOK
COB
elle
TBEPAO
He
ONPeACIHIICA,
KOMIOHCHTBI
(ppa3seomo u3Ma
CieAYIOT
B
TAKOM
NOpsAAKe,
KOTOPbIi
ABIACTCA
6onee
XapakTepHbIM,
Yale
BCTpe-
waeTcs.
7.
Hepenko
B
3a onopke
cnopapHol
cTaTbH
B
CKOGKaX
MalOTCA
BapbHPy!OMlMe
KOMMOHEHTSL
KOMNOHEHTHBIX
CHHOHMMOB
pazeon0 M3MoB.
Bce
Bapbpylouiue
MpeqOX*KHbIe
KOHCTPYKUAH
yoo pe6is oTcs
C
mpemo aMH,
Halip.,
an
gal és
(an
sp ando)
uzsodin i;
kaip
medumi
(su
s ies u)
éep i
pe
Si di.
8.
Ha
kommonen ax
(bpa3zeos0 u3MoB,
NPUMKHYBUIMX
K
yapHOMy
COBY
H
OGpa3yIOulHX
C
HM
aKICHTYallMOHBY10
CHHHIY,
T.
€.
IPOKHTHKM
HW
OHKAMTHKH,
yNapeHHe
He
CTaBHTCA,
Halp.,
i
ai ky
slys a;
ne
padai
nusmilko.
9:
Tak
kak
@pa3eOO H3Mbl
CUMTAIOTCA
CAMOCTOATCIBHBIMH
CHMHMUAMH
A3bIKOBOH
CHCTEMBL
co
Bcemu
Oco6eHHOCTaMH
Hx
(bopMsI,
O6OOIeHHO O
3Ha eHHs
H
yNOTpeOMeHMA,
TO
H
IPH
HX
Mpes-
CTABICHHM
Hesb3A
UX
PACIICHAT
Ha
OTICMbHbIE
KOMMOHEHTHI
HIM
TIpOMsBOTHBIC
bopMaHTs .
B
MHcTpykuHH
K
CJIA,
M
BO
BBeMeHUM
K
HeMy
YKa3bIBaeTCA,
4TO
cbpa3eono H3MbI
Ja oTca
B
amda-
BHTHOM
nopsaKe.
Tlos Tomy
o en
BaxKHO,
YTOORI
CJLA
coc apiasca
H
pewakTHpoBalica
B
CTpO OM
CooTBeTCTBHM
C
MHCTPYKUHeli
M
CHOARUBUIMMMCA
TPaHIMOHH‘IMA
NPHELTAMH,
T.
€.
B
aaBH -
HOM
MOpsKe.
215