LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Danu é
SABALIAUSKAITE-LIUTKEVICIENE
SIJONO
PAVADINIMAI
LIETUVIU
KALBOJE
Sijonas
—
“mo e iSkas
d abuZis,
einan is
nuo
juosmens
Zemyn”.
Bend o
indoeu opie i’ko
ealijos
pa adinimo
né a,
kadangi
i
pa i
ealija
a si ado
ge okai
éliau.
Pa yzdZiui,
g aiky
bei
omény
klasikiniame
kos iume
sijono
da
né a
(Buck
1949:
423).
Sijono,
kaip
a ski o
d abuZio,
X-XII
a.
Eu opoje,
ma y ,
da
nebu o
(Adomonis
1976:
94).
Jo
unkcijas
eikiausiai
a liko
am
ik as
nesusi as
d abuzis,
suda y as
iS
keliy
palu,
ku ias
laiké
p ijuos é
i
juos a.
Duomeny,
iesa,
labai
menku,
apie
8j
d abuzZj
y a
jau
i8
VI
a.
(Volkai é-Kulikauskiené
1970:
129-
130;
A
P
23).
Y a
nuomoniy,
kad
p ie
okio
sijono
bu o
p isiii a
liemenele
(Adomonis
1976:
94).
Toks
nesusi i as
d abuZis
su
palaidine
i
suda e
mo e iska
kos iuma
ne
ik
Lie u oje,
be
i
Es ijoje
bei
La ijoje.
Beje,
éliausiai
Sis
d abuzis
isnyko
Es ijoje
—
XIX
a.
pi mojoje
puséje
jis
en
da
bu o
papli es.
Lie u oje
jis
isnyko
ge okai
anks iau,
a¢iau
nuo
Sio
d abuzZio
p ie
susiii o
sijono
j ai iose
Lie u os
ie ose
pe ei a
ne
ienu
me u.
Apie
§j
p ocesa
labai
iks a
duomeny,
aciau,
emian is
ikonog a ine
medziaga
bei
in en o inémis
knygomis,
galima
eig i,
kad
XVI
a.
Lie u oje
jau
y a o
susiii as
sijonas
(A
P
22-23).
Ry y
P iisijoje
as
nesusiii as
d abuZis
iSsilaiké
ilgiau,
jis
bu o
dé imas
da
XVII-
XVIII
a.
(B and
1702:
96-97;
Lepne
1744:
67-68;
Mas ony é
1967:
9).
Koks
bu o
8io
d abuZio
(a
sijono)
pa adinimas,
né a
isiskai
aiSku.
Kai
ku iy
au o iy
nuomone,
jis
galéjo
bi i
adinamas
ma giné.
Daba
Sis
pa adinimas
eiskia
iesiog
ma ga
sijona.
Jei
laikysimés
p ielaidos,
kad
i§
iesy
XVIII
a.
Ry y
P isijoje
da
bu o
papli es
oks
“nesusiii as
sijonas”,
isai
jimanoma,
kad
bi en
jj
u éjo
gal oje
K.
Donelai is
“Me uose”
a8ydamas:
“O
me gai és
k osy y
ma giniy
nekencia/...
O
nenaudélés
me gai és
su
kedeléac ais...
pasi ody
jau
nesigéd?’
(Vd
351,
353).
Galbi
cia
uZ iksuo as
as
pe éjimas
nuo
nesusil o
p ie
susi i o
sijono?
Siaip
a
aip,
XIX
a.
sijonas
bu o
iena
s a biausiy
mo e isko
kos iumo
daliy.
Tu in
gal oje,
kad
ne e ai
bu o
dé imas
ne
ienas,
o
keli
ienas
an
ki o
apseg i
sijonai,
kad
jy
bi a
i ai iy
spal u,
j ai iy
aS y
i
pan.,
Sios
ealijos
pa adinimy
lie u iy
kalboje
y a
nemazai.
Pag indinis
Sio
d abuzio
pa adinimas
y a
bend inés
kalbos
Zodis
sij6nas
(da
esama
a ian y
sejOnas, séjonas,
sajOnas).
Tai
bal a usizmas,
plg.
s.
b us.
cazHs
“s o as
apa inis
sijonas;
ilnonis
naminis
sijonas”
(F aenkel
1955-1965:
756;
Ska dzZius
1931:
195;
Palionis
1967:
280;
Zinke icius
III
137;
Sabaliauskas
1990:
250),
da
plg.
b us.
dial.
cagH,
cbITH
(DABM
933,
934,
937,
938).
Si
Zodj
a oja
i
kai
ku ios
ki os
sla y
kalbos,
plg.
lenk.
sajan
“siau as y iskas
palaidinis;
am
88
ik a
pla i
mo e i8ka
suknia”,
us.
cagH
“sa a anas,
auk8 as
sijonas”.
|
sla y
kalbas
jis
a éjo
i8
i aly
kalbos,
plg.
i .
saione
:
saio
“ka ei iska
s iuké”,
oliau
sie inas
su
lo .
sagum
“ umpas
ka iSkas
apsiaus as”
(B iickne
1927:
479;
Bo ejszo
1990:
176;
Fasme
III
567).
Sis
skolinys
y a
i
la iy
kalboje,
plg.
la.
sijans
“sijonas”
(A
P
12
2.).
Veikiausiai
ai
li uanizmas,
nes
uZ iksuo as
ik
La ijos
pasienyje
p ie
Lie u os.
Ra& y
a ian as
sej6nas,
ku is
eikiausiai
a si ado
lie u iy
kalboje
g e a
a ian o
sajOnas,
pasi odé
jau
XVII
a.
(SD
(1)71,
(3)152
—
asa inio
apsiaus o
eik8me;
Ska dZius
1931:
195.)
Sionas
p adé as
iksuo i
kiek
éliau,
XVIII
a.
pab.
—
XIX
a.
p .
aS uose
(D.
Posk;
P).
Visi
ys
a ian ai
andami
XIX
a.
Zodynuose
bei
au osakos
inkiniuose
(Su ;
N;
Kos
90;
J;
JV
988).
Daba
jsigaléjes
a ian as
y a
syonas.
Sis
pa adinimas,
anks¢iau
a o as
daugiau
Zemai¢iuose
bei
UZnemunéje,
ima
s um i
i§
a osenos
ki ose
Lie u os
a mése
papli usius
pa adinimus,
p z.,
anda dkas
(LKA
I
193;
DiinZ
531;
D skZ
324;
LKZ
XII
17,
317,
538).
LIETUVISKOS
KILMES
PAVADINIMAI
Galima
saky i,
kad
ienin elis
nezymé as
lie u i8kos
kilmés
pa adinimas,
eiskian is
sijona
apsk i ai,
y a
apsagalas:
apség i.
Zodis
e ai
e a ojamas,
pasi aiko
daugiau
élesniuose
aS uose
(V.
K e ;
Vaizg;
A.
Vien;
LKZ
L,
256).
Da
ienas
kaip
i
neu alus
pa adinimas
y a
sk aidOnas.
Taciau
i ai
eig i,
kad
jis
ne u i
kokio
no s
papildomo
seman inio
a
s ilis inio
pozymio,
bii y
pe
d asu,
kadangi
iks a
duomeny
—
Zodis
andamas
ik
A.
Juskos
Zodyne
(LKZ
XII
1031).
Apie
jj
galima
pasaky i
ik
iek,
kad
eikiausiai
ai
lie u iSkos
kilmés
zodis,
sie inas
su
lie .
sk ais é,
sk aidy i.
Ki i
pa adinimai
y a jau
seman iSkai
kono uo i,
u i
da
kokiq
papildoma
eik8me.
Salygiskai
juos
galima
bu y
suski s y i
1
du
pog upius:
pa adinimus,
nu odan¢ius
sijono
paski i,
i
pa adinimus,
apibidinan¢ius
jo
iS aizda
(spal a,
o ma
a
medZiaga,
iS
ku ios
pasi i as).
Pi majam
pog upiui
p iklausy y
ZodZiai,
eiSkian ys
apa ini
sijonq.
apa iné,
apa inis,
apa inikas,
apa ini ikas,
apa ninkas:
apa inis,
-é.
Leksema
apa iné
pi ma
ka a
uZ iksuo a
1644
m.
(SP
II
177).
Vienas
ki as
i
Siy
a ian y
a ojami
kai
ku iose
Snek ose,
aciau
iksliai
apib éz i
a ojimo
a eala
bi y
sunkoka
(LKZ
I,
185).
Pas a uoju
me u
jsigali
bend inés
kalbos
zodziai
apa inis
bei
apa inikas.
Jie
eiSkia
ne
iek
apa inj
sijona,
kiek
am
ik a
apa inj
mo e iskq
d abuzj
(DZ,
18).
padu kai:
padu kas“sijono
apacia”,
padu /“p idu i,
p isi i”
(Biga
I
391).
Tai
senas
Zodis,
uz iksuo as
XVII-XIX
a.
aS uose
(Lex
100;
C
II
826;
R
267;
K
II
276;
Kos
223;
LKZ
IX
62).
Daba
Sia
eik&me
nebe a ojamas.
[p as iné
eikSmé
y a
“sijono
apacia”.
Ja
Zodis
u i
i
daba .
pasagalas,
pasagu é,
pasaga,
pasegalas,
pasegam6yi,
pasegu é,
pasegine,
89
paseg iné,
pasegas,
paseg inis
“ .p.”:
paség i.
Va ojama
u eniskiy
bei
§
Siau ineje
ilni8kiy
Snek os
dalyje,
pasi aiko
a8 y
kalboje
(Bl ;
LzP;
NdZ;
LKZ
IX
442,
461).
pa ilkinys,
pa ilkinis,
pa ilkiné:
pa ilk i.
Va ojamas
Zemaiciuose,
pa eikiamas
XX
a.
zodynuose
(NdZ;
DiinZ
252;
LKZ
IX
696;
DZ,
531).
XX
a.
as u
kalboje
pa ilkinys
ka ais
a ojamas
“ y i8ko
be anko io
usy
d abuzio”
eikSme.
p isisegalas:
p isiség i.
Va ojamas
Bal a usijos
lie u iy
Rodiinios
Snek oje
(LKZ
X
759).
An ajam
pog upiui
p iski ini
Sie
pa adinimai:
ap auk inis
“sijonas,
juosmenyje
su auk as
an
i u és”:
ap duk i.
Si
eikimé
e a
(LKZ
I,
274).
Ka ais
aip
i a dijami ap auk i
kailiniai.
d obinikas
“d obinis
sijonas”:
d obinis,
-é.
Pasi aiko
am
ik ose
y y
Lie u os
ie ose
(ESK).
isilginé
“i8ilgai
d izé as
sijonas”,
iilginis
“ oks
d abuZis,
sijonas
su
liemeniu,
pasiii as
i$
ieno”:
/Si/gas.
Fiksuo as
i§
a8 y
(K
II
133;
M.
Valané;
§;
LKZ
IV
187,
188).
ke Sé is
“ okios
iisies
sijonas”:
ke as.
Pasi aiko
Zemai iuose
(LKZ
V
623).
kl6s iné
niles
seno inis
sijonas”:
A/ds é.
Re as
(S ;
LKZ
VI
149).
ma giné
“ as uo as
sijonas;
sijonas”:
ma4 gas
(Ska dZius
1943:
265;
Buck
1949:
423).
$j
Zodj
andame
jau
1601
i
1606
m.
Lie u os
Didziosios
Kunigaik8 ys és
eks uose,
plg.
mo gienia,
mo ginia“ma gas
audeklas,
sijonas”
(Jablonskis
1941:
128,
360;
Zinke icius
III
120-121).
Taigi
ben
jau
uo
me u
pa adinimas,
ma y ,
bu o
a ojamas
i
DidZiojoje
Lie u oje.
Mazosios
Lie u os
a mése
XVIII-
XX
a.
jis
bu o
papli es
gana
pla¢iai
(B and
1902:
95;
K.
Donel;
MZ
158;
Glagau
1970:
235;
Kapele is
1970:
347;
LB
39;
Kl D
373;
KI
461,
462;
II
133).
Sileksema
XIX
a.
pasi aikyda o
i
Siau es
y y
Zemai iuose,
aciau
cia
daZniau
eiské
peciy
apdangala
(A
P
163).
Daba
a mése
Zodis
e ai
e a ojamas,
sijono
eiksme
ap inkamas
ik
kai
ku iose
Zemaiciy
ie ose
(LKZ
VII
853;
Jana igiené
1992:
77).
Uz iksuo as
jis
i
Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyne
(DZ,
382).
Taciau
apsk i ai
jp as esné
jo
eikSmé
y a
“ma gas
audeklas”,
plg.
da
lie .
ma génis
“ aS uo as,
languo as
audeklas”,
ma giénis“p as as
naminis
spal o as
audeklas”,
ma ginys
“ma gas
naminis
ma Skonis
audeklas”.
Pagal
kai
ku iuos
Sal inius,
XIX
a.
gale
okia
leksema
(skolinys
iS
lie u iy
kalbos)
bu o
Zinoma
i
kai
ku iose
La ijos
ie ose,
aciau
en
ji,
kaip
dazniausiai
i
Zemaiéiuose,
eiské
am
ik a
peciy
apdangala
(A
P 22).
Ta p
ki ko,
i
es y
kalboje
ne e ai
as
pa s
zodis ei8ké
i
peciy
apdangala,
i
anksciau
mine a
nesusi i a
sijong
(A
P
23).
IS
lie u iy
kalbos
Sis
Zodis
pa eko
j
kai
ku ias
lenky
bei
bal a usiy
a mes,
plg.
lenk.
ma ginja
“lininiy
gijy,
maiSy y
su
ilna
i
med ilne,
audeklas”
(U bu is
1992:
65;
Lauci i é
1982:
80),
b us.wap ens
“languo as
audeklas”
(SBG
III
32).
Sis
li uanizmas
a o as
i
okie¢iy
Ry y
P iisijos
a mése,
plg.
ok.
Ma ginne
90
“ma gas
sijonas”,
ik
jis
ka ais
klaidingai
siejamas
iesiog
su
lie .
ma gas,
o
ne
su
lie .
ma gine
(Biel eld
1970:
49;
Ska dzius
1972:
92).
pagla inis
“ oks
ske sd yZis
sijonas”:
pas/io i.
Re as
Zodis
(LKZ
IX
574).
puSku6 is,
puskdo inis
“sijonas
i8
gu guliuo o
audeklo”:
pusk o as,
puskas.
Uz iksuo a
Plungés
apylinkése
(LKZ
X
iiss);
ainys,
ainélé,
ainiukas
“ ainas
sijonas”:
dinas.
Randamas
kai
ku iy
XTX-
XX
a.
a’y ojy
aS uose
(Bl ;
A.
Vien).
Va ojamas
pane éziskiy
Snek oje,
pasi aiko
kai
ku iose
ki ose
Lie u os
ie ose
(LKZ
XI
55,
56;
ESK).
ézinis
“s o as
Siu kS us
sijonas”:
éZis.
UZ iksuo as
apie
U ena
(LKZ
XI
507).
uozinélis,
oZio inis
“ uozuo as
sijonas”:
ioZas.
Pasi aiko
am
ik ose
Lie u os
ie ose
(LKZ
XI
982, 983).
ske sé,
ske sindi é,
ske sinis,
ske sinikas
“ske sad yZis
sijonas”.
Va oja
zemaiCiai,
kai
ku ios
aka y
bei
pie y
aukS aiciy
Snek os,
pasi aiko
XX
a.
as uose,
bend inés
kalbos
Zodis
(NdZ;
V.
K é ;
Mas ony é
1964:
145;
LKZ
XII
825, 827;
DZ,
701).
smulkinikas
“smulkaus
aS o
sijonas”:
smi/kus.
UZ iksuo as
apie
Rie a g
(LKZ
XIII
221).
Sim akl6os is,
sim ak/os é
“klos y as
mo e i8kas
d abuZis
(pp .
sijonas
a
s a kelis)”:
sim as+
kls é.
Re as
(LKZ
XIV
815).
SLAVIZMAI
POLONIZMAI
cemo as
“pla us
seny
mo e y
nesiojamas
sijonas”,
plg.
lenk.
czama a
“ilgas
y iskas
i gu inis
d abuzZis”
(LKZ
II,
67).
Gana
e as
Zodis,
Sia
eikSme
uz iksuo as
apie
Ju ba kg.
Y a
oks
pa adinimas
i
bal a usiy
kalboje,
plg.
yaMapKa
“ilgas
i su inis
d abuZis
i§
gelumbes”.
J]
lenky
kalba
Zodis
a éjo
XVI
a.
pe
i aly,
plg.
i .
cima a,
i .
dial.
ac ama a
“jlgas
d abuZis;
kailiniai”,
a ba
pe
ispany
kalba,
plg.
isp.
chama a
(s.
isp.
cama a)
“kailiniai”,
i§
a aby
kalbos,
plg.
a ab.
sammu
“kailiniai;
kailis”
(Bo ejszo
1990:
134;
Ba kiewicz
1974:
150;
Fasme
IV
330).
Lie u iy
kalboje
ku
kas
daznesnis
Sios
Saknies
pa adinimas
Cema ka
“ oks
i Su inis
d abuzis”
(Guze ici i é
1991:
4,
17,
18;
LKZ
II,
66).
pasamOnai
“kasdieninis,
pap as as
sijonas
a
Siaip
d abuZis”,
plg.
lenk.
pasamon
“k as elis,
suknelés
ap adas”
seme
1955-1965:
543;
LKZ
IX
453).
Siaip
lie u iy
kalboje
daZnesnés
eik’més
y a
“ilgo
sijono
a
d abuzio
apacia;
sono
ap adai”.
J
lenky
kalba
Zodis
a éjo
XVI
a. i8
i aly,
plg.
i .
passamano
“ .p.”
(B iickne
1927:
338;
Bo ejszo
1990:
166).
Lie u iy
kalboje
sijono
eikime
a ojamas
kai
ku iose
pie y
bei
pie aka iy
Lie u os
ie ose,
aip
pa
Punske
(LKZ
IX
453).
ze s ikas,
Ze s ikas
“sijonas”.
Kilmé
ne
isai
ai8ki.
Veikiausiai
a éjo
pe
91
lenky
kalba,
plg.
lenk.
szo s uch
“p ijuos é”,
sza s uch
“ska a;
p ijuos é”.
|
lenky
kalba
Zodis
a éjo
i8
okie¢iy
kalbos,
plg.
id.
ok.
a.
schu z uoch
“p ijuos e;
oks
d abuZis;
i su inis
d abuZis;
palaidiné”
(B iickne
1927:
541,
552;
Bo ejszo
1990:
181).
Voki8kos
o mos
suda y os
i8
d iejy
Zodziy:
Schu z
“p ijuos é”
+
Tuch
“skepe a,
skudu as”
(G imm
XV
2070).
Pa adinimas
gana
e as,
pasi aiko
kai
ku iose
pie y
bei
pie aka iy
i
y y
Lie u os
ie ose
(LKA
I
115
Z.,
193;
LKZ
K;
LEB
344;
Mas ony é
1961:
179).
Daug
daZniau
lie u iy
kalboje
a ojami
Siy
Sakny
ZodZiai,
pa eke
i$
okieCiy
a
lenky
kalby
i
u in ys
p ijuos és
eik8me,
plg.
s7u s okas,
siu c ukas, Ziu s okas,
Ziu s okas,
Se s iikas,
Ses ukas
(Alminauskis
I
127,
150;
LKZ
XIV
667,
698,
967).
RaS uose
kaip
a ski i
a ian ai
iksuojami
jau
nuo
XVI-XVIJ
a.
(siu c ukas
—
BB1Moz
3,7;
ses ukas
—
SD(3)
437).
BALTARUSIZMAI
kaba ikas
“nusineSiojes,
palaikis
sijonas”,
plg.
b us.
Ka6alik
:
Ka6aT
“(8il a)
liemené”.
Zodis
papli es
i
ki ose
sla y
kalbose,
plg.
lenk.
kaba “ oks
ap emp as
palaidinis;
du inys”,
us.
Ka6a ,
Cek.
kabd i
k .
Kai
ku iose
jy
jis
bu o
zinomas
jau
X-X1
a.,
plg.
s.
sl.
Ka6a275s
“ oks
ilgas
uzZsags omas
d abuzis”
(Nide le
1956:
230).
J
bal a usiy
kalba
Zodis
eikiausiai
a éjo
i8
lenky
kalbos
(ESBM
IV
9;
SBG
II
352).
Lenkai
jij
XV
a.
pe émé
iS
eng u,
plg.
eng .
kabd
“su du as”.
Tolesné
zodzio
kilmé
gana
neaiSki.
PanaSiy
pa adinimy
esama
pe sy,
a abu,
g aiky,
iu ky
i
k .
kalbose
(S awski
II
9;
Bo ejszo
1990:
145;
Fasme
II
150;
Machek
1968:
233).
Sia
eik&me
lie u iy
kalboje
e as
(Skn;
LKZ
V
3).
Kiek
daZniau
a ojami
aip
pa
iS
sla y
pe im i
kabacius,
kabacikas,
kabaciukas,
kabacikas
“suknelé
be
anko iy”,
kdbo as,
kabd as
“be anko is
Sil as
mo e iSkas
d abuZis;
liemené”
(LKZ
V
3,
26;
VI
281).
k albonuG is
(hib .)
“sijonas
su
klos émis”,
plg.
lie .
A a/bdnas
“mo .
d abuziy
(pp .
sijono,
p ijuos és)
pag azinimui
p isili i
am
ik i
aukCiai, klos és”,
plg.
b us.
sa7b6youa
“
klos é as
apsiu as,
auk inukas”.
Gana
e as
pa adinimas
(Gg ;
LKZ
VI
1039).
k aldé is
(hib .)
“ oks
klos y as
sijonas”,
plg.
lie .
k a/da
“klos é”,
b us.
xBaa
“ .p.”
Re as
Zodis
(S s;
LKZ
VI
1039).
spadny¢ia,
spadninc a,
spadnica,
spadnyca,
spa nycia,
spanycia
“sijonas
(pp .
pi k inio
audeklo);
apa inis
sijonas”.
Veikiausiai
a éjo
i§
bal a usiy
kalbos,
plg.
b us.
cyaqHinja,
ciaHina
“sijonas”
(LKA
I
193).
Kai
ku ie
a ian ai
galéjo
ka ais
pa ek i
i
i$
lenky
kalbos,
plg.
lenk.
spddnica,
spodnica
“ .p.”
Lenky
kalbos
pa adinimas
kilo
i§
lenk.
spodnai
“apa inis”:
spod<pod
“po”
(B iickne
1927:
424-425;
Buck
1949:
423).
Lie u iy
aS uose
Sis
Zodis
pasi odé
ik
XX
a.
(NS
130;
NdZ).
Va ojamas
daugiausia
y inése
Snek ose,
aciau
pasi aiko
i
pie y
bei
aka y
Lie u oje
(LKA
1115
Z.;
LzZ
242;
D skZ
340;
LKZ
XIII
307,
332).
02,

Sim ak Oldis,
sim ak dlde
(hib .)
i
o a
mo e iskas
d abuZis,
pp .
sijonas
a
$ a kelis,
Sim aklos is”:
sim ak dldis,
-é
“su
daugeliu
klosciy”
<
sim as
+
k dldas
“klos é”,
plg.
b us.
xsaa
“ .p.”
Re as
Zodis,
pasi aiko
XX
a.
kalbojé
(LKZ
XIV
815).
Lie u iy
kalboje
a ojami
i
panaSiis
hib idai
sim ak aldé
“klos y as
S a kelis”,
sim ak oldé
“mo e i8ka
se méga”
(LKZ
XIV
815).
NEAPIBREZTIEJI
SLAVIZMAI
anda okas,
ande okas,
anda ékas,
ande ékas
“sijonas”,
plg.
lenk.
anda ak
‘ .p.”,
b us.
anqapakK,
aHqopaK
“naminis
juos uo as
a
languo as
sijonas”
ee
1955-1965:
10;
LKA
I
193).
Zodis
a ojamas
i
kai
ku iose
ki ose
sla yu
kalbose,
pig.
us.
aHapak,
aHNpaR
“ ilnonis
sijonas;
apa inis
sijonas”,
uk .aHqapak
“sijonas”,
bulg.
aygapaKk
“ .p.”.
Kilmé
né a
isi8kai
ai8ki,
be
eikiausiai
j
sla y
kalbas
pa eko
iS
okieciy
kalbos,
plg.
ok.
Unde ock“apa inis
sijonas”
<
un e
“po”
+
Rock
“sijonas”
(Fasme
I
78;
ESBM
I
112-113;
Ka owicz
I
35).
$j
pa adinima
y a
pasiskoline
i
es ai,
plg.
und uk,
und ok,
und ek
“sijonas”
(A
P
12
2.).
Lie u iy
aS uose
Zodis
p adé as
iksuo i
ik
XIX
a.
(JD
107).
Taciau
j
lie u iy
kalba
jis
u éjo
pa ek i
ge okai
anksCiau,
kadangi
ai
ienas
labiausiai
Lie u oje
papli usiy
sijono
pa adinimy
Salia
Zemai iuose
i
UZnemuneje
a o o
sijdnas
(LKZ
I,
134,
135;
LKA
I
115
Z.,
193;
LzZ
21;
D skZ
15;
Dub
196).
Daba
anda 6ka
i
is
a osenos
i8s umia
bend inés
kalbos
zodis
sjjOnas.
Su
anda dkas
eikiausiai
sie ini
i
ie o a dziai
Anda dkiné,
Anda okinés
il as
(Buga
III
454).
Lie u iy
kalbos
di oje
a si ado
i
Sio
pa adinimo
ediniu,
u inciy
s ilis ing
kono acija,
plg.
anda ékslis,
anda dkslis
“senas,
p as as
sijonas”.
Siy
Zodziy
pasi aiko
i
Bal a usijos
lie u iy
8nek ose
(LKZ
I,
134).
inda dkas
“sijonas”,
plg.
lenk.
inda ak,
b us.
dial.
HHgepaK
“ .p.”
(LKA
I
193;
F aenkel
1955-1965:
10;
Biiga
III
454).
J
sla y
kalbas
a éjo
eikiausiai
i8
okieciy
kalbos,
plg.
ok.
Un e ock
“apa inis
sijonas”
(B iickne
1927:
92;
Bo ejszo
1990:
143-144;
Ba kiewicz
1974:
174;
ESBM
I
112-113).
Lie u iy
kalboje
ai
zymiai
e esnis
a ian as
nei
anda dkas
(J;
JR
67;
LKA
1
193;
LKZIV
105).
Da
Z .
anda Ookas.
jupikas,
jup kis
“sijonas”,
pajupa
(hib .)
“apa inis
sijonas”,
plg.
lie .
jupa
“ oks
i Su inis
d abuzis”,
jupkis
“mo e iskas
S a kas”,
ku ie
sa o
uoZ u
sie ini
su
lenk.
jupa,
jupka,
s.
b us.
soma
“seno iskas
moie iSkas
d abuZis;
s iuké”,
oka
“sijonas”.
|
sla y
kalbas
pa adinimas
a éjo
i8
okieciy
kalbos,
plg.
ok.
Joppe,
Juppe
“S a kas,
liemené”.
Vokiediai
3
d abuzio
pa adinima
apie
1200
me us
pasiskolino
is
s.
i aly
kalbos,
plg.
i .
giuppa
“S a kas;
apa inis
d abuzZis”,
ga usios
jj
i$
a abyu,
plg.
a ab.
gubba
“ i 8u inis
d abuzZis
ilgomis
anko émis;
apa inis
med ilninis
d abuZis”
(B iickne
1927:
209;
S awski
I
591;
Fasme
IV
525;
Kluge
1957:
333;
P ei e
599-600).
Pazymé ina,
kad
as
pa s
a abiskas
Zodis
bu o
i
lie .
saiba,
ZipOnas
pi minis
Sal inis.
Taip
sijona
adina
pie y
zemai iai
aseini8kiai
(LKZ
IV
430;
LKA
I
193).
93
Va ian as
pajupa
iksuojamas
senuosiuose
as uose
(C
II
323;
B;
[K];
LKZ
IX
136).
séliopas
“sijonas”,
plg.
us.
ca7om,
b us.
ca om,
lenk.
sa/opa
“ oks
i su inis
mo e iskas
d abuzis,
apsiaus as”.
J
sla y
kalbas
Zodis
pa eko
i$
Vaka y
Eu opos,
plg.
p ance.
sa/ope,
ok.
Saloppe
“mo e i8kas
apsiaus as”
(Fasme
III
550;
Ka owicz
VI
12;
Kluge
1957:
621-622;
Dauza
1954:
17).
Tai
e as
pa adinimas,
pasi aikan is
y y
Lie u oje
(LKZ
XII
354).
Dazniau
lie u iy
kalboje
a ojami
sa/dpas,
salidpas,
séliopas
“Sil as
ilgas
mo e iSkas
apsiaus as;
apsiaus as”
(LKZ
XII
81,
82,
354).
sukenka,
suk enka
“sijonas”,
plg.
lenk.
suk enka
:
suknia“suknelé”
(Bo ejszo
1990:
180),
b us.
cyKeHKa
:
CYKHA“ .p.”.
Va ojamas
apie
D uskininkus
bei
kai
ku iose Bal a usijos
lie u iy
Snek ose
(D skZ
355;
LKA
I
193).
Da
Z .
suknéle.
suknélé
(hib .),
suknia
“sijonas”,
plg.
b us.
cyx7za“ ilnonis
sijonas;
suknelé”
(LKA
1193),
lenk.
suknia“suknele;
am
ik as
klos y as
sijonas”
(F aenkel
1955—
1963:
938):
Zodj
u i
i
ki os
sla y
kalbos,
plg.
us.
cyxza“suknelé”,
éek.
sukne
“sijonas”
i
k .
Tai
sla iskos
kilmeés
Zodis,
sie inas
su
us.
CYKHO,
lenk.
sukno
“gelumbé”,
ku ie sa o
uoz u
sie ini
su
eiksmaZodziu
*saka i,
plg.
us.
cyKaTB
“ y i”,
lenk.
sukaé“sukiné i”
(Fasme
III
799;
B iickne
1927:
525;
Buck
1949:
423).
Sijono
eikSme
jj
a oja
ik
pie y
aukS aiciai
(D skZ
355;
Mas ony é
1961:
178;
LKA
1
193;
LKZ
XIV
77).
GERMANIZMAI
kedel s,
kédilis“sijonas,
apa inis
sijonas”,
plg.
ok.
zem.
kedde/,
Ry y
P isijos
ok.
kéde/
“ umpas
apsiaus as;
sijonas”
(Alminauskis
I
64;
Biiga
II
296;
F aenkel
1955-1965:
234).
Tai
a miné
ok.
K7 e/“(da binis)
chala as;
palaidiné;
S a kas”
o ma.
J
Eu opos
kalbas
Zodis
a éjo
i8
a aby
kalbos,
plg.
a ab.
qu n,
qu un
“med ilne”,
okieciy
kalbg
jis
pasieke
XII
a.
(Kluge
1957:
371;
P ei e
658;
Klein
848).
Bi a
méginimy
ai8kin i
§j
zodj
ge many
a
apsk i ai
indoeu opieciy
kalby
duomenimis
(V ies
1971:
317).
Lie u iy
kalboje
kedelys
pi ma
ka a
uz iksuo as
XVII
a.
(Lex
54
(S a ko
eikSme);
P
LX
VII
19).
Randamas
élesniuose
MazZosios
Lie u os
zodynuose,
au osakos
inkiniuose,
pasi aiko
K.
Donelai¢io
ki iniuose
(B;
R
384;
MZ
516;
K;
N;
KZ;
J k
12;
Kl D
35;
KIpD
19;
Kabelka
1964:
109).
Ap inkamas
i
A.
Juskos
Zodyne
bei
jo
au osakos
inkiniuose
(J;
JD
258;
JV
1022).
Sj
pa adinima
a oja
aka y
Zemaiciai,
Klaipédos
k aS o
aukS aiGiai
i
dalis
aka y
auk& ai¢iy
kauniskiy
(LKA
I
115
Z.,
193;
A
P
12
2;
LKZ
V
480,
482).
IS
okieciy
§j
Zodi
pasiskolino
i
la iai,
plg.
la .
kedele,
kedelis
“sijonas”,
Ku Siy
ne ijos
ku Sininkai,
plg.
ku Sinink.
kedi/e
“ .
p.”,
i
lenkai,
plg.
lenk.
k ede/“palaidinis”
(Sehwe s
1953:
62,
232;
ME
II
359;
Pie sch
1982:
78;
S awski
94
II
179-180).
Lie u iy
kalboje
a ojami
i
ki i
i§
o
pa ies
Sal inio
kile
pa adinimai,
plg.
kedelys
“s a kas”,
ki elis,
ki lius
“ka i8ko
suki pimo
$ a kas;
d obinis
S a kas”
(LKZ
V
480,
904,
905).
nyde is
“apa inis
(sijonas)”,
plg.
ok.
aiede
“Zemyn”.
Randamas
Ku Sény
apylinkése
(DiinZ
513).
iikis,
u kinis,
éikis,
dikinis
“pakulinis
sijonas;
apa inis
sijonas”,
plg.
ok.
Rock
“sijonas”
(Alminauskis
I
113;
F aenkel
1955-1965:
746).
K.
Bugos
nuomone,
skolinys
j
lie u iy
kalbq
pa ekes
pe
ku Siy
kalba
(Buga
II
304),
aciau
eikiausiai
jis
gau as
iesiai
iS
okieciy
kalbos.
Ma
kai
ku iose
Ry y
P isijos
okieciy
a mése
po
o
bu o
a iamas
pe einamasis
ga sas
9/1].
Todel
u skis
kildin inas
i
Ry y
P iisijos
oak
“sijonas”
(Cepiené
1994:
160).
Vokieciu
Rock
kilmé
gana
neaiSki.
Vieni
kalbininkai
mégina
jj
sie i
su
s.
ai .
uch
“ unika,
ilnonis apa inis y i8kas
d abuZis”,
ki i
mano,
jog
ai
ge maniskos
kilmés
Zodis
(Kluge
1957:
604;
P ei e
1133).
Sis
sijono
pa adinimas
a ojamas
kai
ku iose
Zemaiciy
ie ose,
andamas
keliuose
XIX
a.
pab.
-
XX
a.
Zodynuose
(J
iikinis
p as o
d abuZio
eikSme;
KZ;
LKZ
XI
51,
911;
LKA
I
115
2.,
193).
Si sé
“apa inis
sijonas”,
plg.
ok.
Schu ze,
Ry y
P isijos
ok.
so z,
Se s
“p ijuos é”
(Alminauskis
I
150;
F aenkel
1955-1965:
1316).
Tai
a minés
ok.
Schu z,
Schii ze
o mos.
Pa adinimas
y a
ge maniskos
kilmés,
siejamas
su
angl.
shi
“ma skiniai”,
sho
“ umpas”
(Kluge
1957:
685).
Pi miné
sHi
eik’mé
bu o
“ umpas
d abuzis”
(Klein
1436).
Pasi aiko
lie u iy
a8 y
kalboje
(Kos
159;
NdZ;
LKZ
XIV
966).
Zodis
a ojamas
i
p ijuos es
eikSme.
$lébé
“sijonas”,
plg.
ok.
dial.
schlabbe“( aiky)
p ijuos élé,
seilinukas”
(LKZ
XIV
1031-1032;
F ischbie
II
277).
Tai
okiskos
kilmés
Zodis,
plg.
ok.
sch/abbe n
“Sliu p i,
s éb i”
(G imm
XV
229,
230).
Sijono
eiksme
labai
e as
(LKZ
XIV
1032).
Da
gali
eik& i
ilga,
su
anko emis,
pe
gal g
elkama
i Su inj
mo e y
a
aiky
d abuZi,
umpa
i su inj
d abuzi
be
PROV
(pp .
Sil a,
kailinj),
liemene,
S a ka,
suknele
be
anko iu.
Sli cas
“sijonas
su
Soniniu
skel uku”,
plg.
ok.
Schli z
“sijono
skel ukas”
(F ischbie
II
287;
LKZ
X1V1087).
Ge manigkos
kilmés
Zodis
(Kluge
1957:
659).
Lie u iy
kalboje
ai
labai
e as
skolinys.
NEAISKIOS
KILMES
PAVADINIMAS
lid ius,
/icas,
licas
“nudé é as,
p as as
sijonas”.
E.
F aenkelis
jj
kildina
is
okieciy
kalbos,
plg.
ok.
Li ze
“juos elé,
ap adas”
(F aenkel
1955-1965:
363).
Galbi
Zodj
bii y
jmanoma
sie i
su
lenk.
/yczak
“maiSinis
audeklas”.
Lie u iy
aS uose
Zodis
pasi odé
ik
XX
a.,
jis
andamas
plo e
a p
Rokiskio,
Kupiskio,
Pane ézio,
Pak uojo,
Rad ili8kio,
Raseiniy
i
Kédainiy
(LKZ
VII
95
400,
597;
LKA
1.115
z.,
193).
Kaip
ma ome,
as a
apie
40
sijono
pa adinimy
(j
81
skaiciy
nejeina
a ian ai).
Apie
pusé
jy
a si ado
lie u iy
kalboje.
Taciau
lie u iskosios
kilmés
pa adinimai
né a
labai
dazni.
Ne gi
pag indinis
io
d abuZio
pa adinimas
y a
bal a usizmas
—
sij6nas.
An asis
pagal
papli ima
—
aip
pa
sla izmas
—
anda okas.
Be eik
isi
lie u i8kos
kilmés
pa adinimai
y a
seman iskai
kono uo i
(iSsky us
4psagalas
i
galbii
sk a d6nas).
5
i
jy
ei8kia
apa inj
sijona,
14
nusako
sijono
is aizda
(spal a,
mediiaga,
i8
ku ios
jis
pasiii as).
Pazymé ina,
kad
pap as ai
Sie
pa adinimai
u i
aiskiai
apib éz a
eikSme.
T ys
lie u ikos
kilmés
pa adinimai
iksuojami
jau
XVII
a.
— ai
apa iné,
padu kai
i
ma giné.
Ki i
a8 y
kalboje
pasi odo
éliau
—
XIX-XX
a.
7
pa adinimai
pa eikiami
Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyne
(1993):
apa inis
(apa inikas),
apsagalas,
padu kas,
pasagalas,
pa ilkinys,
ma giné,
ske sé
(beje,
ne
isi
Cia
jie
i
ei8kia
sijona).
Snekamojoje
kalboje
kaZin,
a
isi
jie
a ojami.
22
sijono
pa adinimai
j
lie u iy
kalba
a éjo
i8
ki y
kalby.
Kai
ku ie
jy
lie u iy
kalbos
a mése
gana
pla¢iai
papli e,
ki i—
e esni.
Jy
eik8mé
dazZnai
né a
okia
aiskiai
apib éz a,
kaip
sa os
kilmes
zodziu,
plg.
Ze s iikas,
Ze s iikas
“sijonas”;
Se s i kas,
Se s ukas“p ijuos é;
odiné
p ijuos é;
p as a
p ijuos é”,
s7a sé
“apa inis
sijonas;
p ijuos é”,
s/ébé
“sijonas;
ilgas,
su
anko émis,
pe
gal a
elkamas
i gu inis
mo e y
a
aiky
d abuZis;
umpas
i Su inis
d abuzis
be
anko iy,
liemené,
S a kas;
suknelé,
suknelé
be
anko iy”
i
k .
Daugiausiai
skoliniy
j
lie u iy
kalba
a éjo
i8
sla y
kalby
(Gia
skai¢iuojami
i
hib idai)
—
15
(6
bal a usizmai,
3
polonizmai,
6
neapib éZ ieji
sla izmai).
Ge manizmy
as a
6.
Bend inéje
kalboje
a ojami
du
s e imos
kilmés
pa adinimai:
sla izmai
sjonas
i
suknia
(suknélé),
be
ik
pi masis
sijono
eikSme.
XVII
a.
aS uose
iksuojami
du
skoliniai:
si6nas
( iksliau
—
o ma
sej6nas)
i
ge manizmas
kedelys.
LITERATURA
IR
SALTINIAI
Alminauskis
K.I:
D e
Ge manismen
des
Li auischen.
Die
Deu schen
Lehnwéo e
im
Li auischen
1,
Kaunas,
[1934].
A
P
—
Hc opuxo-a Ho pa@uyeckui
a iac
TIpuéa uxu.
Onexya,
Pu a:
3uHa ue,1986.
B-—
Lexicon
Ge manico-Li h anicum
e
Li h anico-Ge manicum,
da innen...
on
Iacobo
B odo skij.
(Rank ag inis
okie¢iy-lie u iy
kalby
Zodynas,
du
omai,
apie
1740
m.)
Ba kiewicz
M.
1974:
Odziez
i
wne za
doméw
mieszcza iskich
w
Polsce
w
d ugiej
po owie
XVIiw
XVII
wieku,
W oc aw...
e c.:
Zaklad
na odowy
imienia
Ossoli iskich
Wydawnic wo
Polskiej
Akademii
Nauk.
BB
—
Biblia
a ai
es i
wissas
Schwen as
Rasch as
Lie uwischkai
pe guldy as
pe
Jana
B e -
k
una
Lie uwos
Plebong
Ka aliaucziuie.
(1590
m.
ank a8 is.)
Bd -Jablonskis
I.
Bud iy
kaimas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
Biel eld
H.
H.
1970:
Die
bal ischen
Lehnwé e
und
Relik wé e
im
Deu schen.
—
Domum
Bal icum,
S ockholm.
Bl —Jonas
Bal oéius
—
Ge u is
(1842-1915),
jo
a8 ai.
Bo ejszo
M.
1990:
Nazwy
ubio éw
w
jezyku
polskim
do
oku
1600,
Poznan:
Wydawnic wo
96