LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXIX
(1998)
Anna
STAFECKA
La ijas
Uni e si a es
La iesu
alodas
ins i u s,
Riga
PAR
DAZAM
PERSONU
VIETNIEKVARDU
LOCIJUMU
FORMAM
SENAKAJOS
LATGALIESU
RAKSTOS
UN
MUSDIENU
IZLOKSNES
La ija
és u iski
i
iz eidojuSas
di as
aks ibas
adicijas:
la ieSu
li e a a
jeb
kopnacionala
aloda,
ku a
bals as
uz
idusdialek a
jeb
lejasla ie’u
izloksném
un
la galiesu
aks u
aloda,
ku as
pama a
i
augSzemnieku
jeb
aug§la iesu
dialek a
la galiskas
izloksnes.
La galiesu
aks ibas
sako ne
mekléjama
17.gadsim a
beigas,
kad
pa adas
pi mie
la galiskie
ie aks i',
be
pi ma
zinama
la galieSu
g ama a
—
1730.gada
Vilna
izdo a
,,Ka oliszka
Dzismiu
G omo a..“
—
na
saglabajusies,
a
miné a
bibliog a iskajos
adi ajos’.
La galiesu
aks ibas
iz eidi
nosaka
és u iska
si uacija.
Péc
ka éjas
Li onijas
pa daliSanas
1629.gada
La gale
jop ojam
paliek
ka oliskas
Polijas
ie ekmé,
be
Ku zemé
un
Vidzemé
nos ip inas lu e anisms.
Uz
Dauga pili
péc
iz aidi8anas
no
Rigas
un
Césim
pa celas
jezui i
un
sak
dibina
misiju
cen us.
Dauga pils
klus
pa
ie é ojamu
jezui u
cen u
Ei opa,
e
iek
a é as
jezui u
skolas’.
Veikdami
misiona u
pienakumus,
jezui i
apgiis
ie éjas
izloksnes.
Rodas
nepiecieSamiba
péc
g ama am
ie éja
dialek a,
jo
lidzSinéja
ka olu
baznicas
li e a i a
alda
.s.
J.
Elge a
aks ibas
adicija,
kas
bals i a
uz
lejasla iesu
unas
o mu
un
i
pas eSa
Dauga pils
apka nes
la ieSiem.
Taéu
a i
ie éjas
izloksnes
na
iendabigas.
Valodas
lidzeklu
a ian u
dazadiba
liek
aks u
au o iem
meklé
komp omisa
jeb
i sdialek alu
aks u
alodas
o mu,
iz élo ies
ne
ikai
ienu
ai
o u
ie éjo
izlok8nu
a ian u,
be
a i
a iecigo
lejasla iesu
aks u
adicijas
ai
ci as
alodas
(polu,
la inu)
ek i alen u.
Ka
alodas
lidzeklu
iz éle
a klajas
pe sonu
ie niek a du
o mu
lie ojuma
la galiesu
aks u
alodas
senakaja
posma,
mégina s
apzina ,
aplikojo
$o
o mu
lie ojumu
ijos
nozimigakajos
aks ibas
piemineklos:
1753.gada
izdo aja
e angéliju
ulkojuma
,,E angelia
To o
Anno..“
(E ),
1821.gada
izdo aja
ga igo
'
Ska .,
piemé am,
B
e
Z
go
B.
Laigolas
pagé ne,
Dauga pils,
1943,
109.Ipp.
*>Man eu el
G.
Bibiog aphische
No iz
ibe
Le ische
Sch i en,
welche
on
1604
bis
1871
in
de
hochle ischen
ode
sog.
obe landischen
esp.
polnisch-Li landischen
Munda
e 6 en lich
wo den
sind
in
ein
ch onologische
O dnung
zusammenges ell .
-
Magasin
he ausgegeben
on
de
Le isch-Li e d ischen
Gesselscha ,
Mi au,
1885,
Bd
17,
S .
2,
$.184:
Seile
V.
G ama as
La gales
la iesiem.
Riga,
1936,
14-15.
*Kleijn jenss
J.
La ijas
és u es
a o i
jezui u
o dena
a hi os,
Riga,
1940,
1,
243-260.
140
dziesmu
k ajuma
,,Dzismies
Swa as..“
(DzSw),
ka
a i
1805.gada
izdo aja
k is igas
miacibas
izskaid ojumu
g ama a
,,Wy{ a
Mocieyba
Ka oliszka..“
(WMK).
Ka
La gales
izloksnés,
a
a i
la galieSu
aks u
a o os
lielaka
locijumu
o mu
dazadiba
i
pe sonu
ie niek a diem.
Raks u
a o os
dominé
1.
un
2.pe sonas
ie niek a du
ienskai la
geni i a
o ma
manis,
e is
ka
Tis
i
ko is
pec
manis
a noks
E
4,
ey
pakal
manis
E
9,
jus
na
e i
gudynowu
zy
manis
E
30,
piec
ewis
DzSw
56,
diel
Tiewis
DzSw
70,
diel'
iewis
WMK
I
129,
nalidzi
ba nim
nok ’
pi
manis
WMK
II
43,
kas
na
aks u igas
La gales
izloksném
(a
galo nes
pa skana
zudumu
as
sas opamas
ikai
La gales
ziemelu
izloksnés,
piemé am,
mdnc’
Bal ina a).
Fo mas
manis,
e is
o ies
a odamas
1732.gada
izdo aja
J.
Spungjanska
g ama ika
,,Disposi io
impe ec i..“,
ku a,
iespéjams,
i
komp omisa
aks u
o mas
mekléjums
s a p
di iem
gal enajiem
la ieSu
alodas
dialek iem*,
gan
a i
élakajas
19.gadsim a
la galieSu
g ama ikas
(Akielewicz
1817:
14;
Kossowski
1853:
12),
ka
a i
20.gadsim a
la galieSu
no ma i ajas
g ama ikas
(Sk inda
1908:
36;
T asuns
1921:
20;
S ods
1933:
20;
DaSke iéa
1936:
42).
manis,
e is
la galiesu
aks os
pa nem as
no
lejasla ieSu
aks u
alodas.
Tacu
aks u
a o os
a spogulo i
a i
La gales
izloksném
aks u igie
locijumu
o mu
a ian i.
Ta
e angéliju
ulkojuma
un
g ama a
,,Dzismies
Swa as...“
isai
bieZi
sas opama
senaka
pa adiba,
kad
ne iek
Ski a
ienskai la
geni i a
un
akuza i a
o ma,
piemé am,
ka
byus
a jem a
nu
mani
E
56,
na
edze
i
mani
nu
zo
ayka
E
9,
ik
zan
mani
yci
E
84,
un
jau
na
edze
i
mani
E
41,
apdzies
iksz
mani
wyssas
ika oszonas
launas
DzSw
13,
nu
Tiewi
yudzu
ayz
bildiey
zonas
Dz Sw
68,
pi
Tiewi
i
daudz
zeles ibu
DzSw
109;
sal.
izloksnés:
mani
Z
i
nau
And upené
Ad
12,
kai
p'i
c
mani
ai do a
Iz al a,
Ad
39,
b'eja
diz
mani
goni s
Pilda.
Apliko ajos
aks u
a o os
na
kons a é i
geni i i
a
-e
esp.
-a
(mana,
'e 'a),
kas
eido
plaSu
lie ojuma
a ealu
La gales
cen alajas
un
aus umu
izloksnés.
+
Siku
Sis
g ama ikas
analizi
de is
R.
G abis,
ska .G abis
R.
La ie’u
alodas
g ama ikas
18.gs.
pi maja
pusé.
-
LPSR
ZA
Vés is,
1984,
N .9,
89-97.
141
Tie
la galieSu
aks os
ienak
ikai
19.gadsim a
idi,
be
20.gadsim a
la galiesu
aks u
alodas
no méSanas
gai a
paliek
izolé i
un
na
iksé i
ne iena
no
la galieSu
no ma i ajam
g ama ikam.
Vienskai la
akuza i s
mani,
e i
i
dominéjoSais
gan
apliko ajos
aks u
a o os,
gan
misdienu
La gales
izloksnés,
piemé am,
jis
mani
pag dinos
E
42,
apguls
apleyk
iewi
E
57,
kab
i u
p e
iewi
WMK
I
39,
uz
ukom
iewi
nosos'
WMK
I
115,
e i
mani
piiamu zy
WMK
I
185.
Tacu
isai
biezi
akuza i a
nozimé
lie o as
a i
sena
ins umen ala
o mas
manim,
e im
(i
ipasi
aiz
p epozicijam),
piemé am,
pi acyja
ap
iewim
E
25,
Win z
licieybu
dus
ap
manim
E
45,
ku
es
dzie zu
ap
iewim
E
56,
yudzi
ikwin
pa
manim
Diwu
WMK
1
119,
adgoia
Mo ie
Kunga
muna
uz
manim
WMK
118,
Sze
Wy a
ziemie
i
p e
iewim
WMK
II
160,
uz
Tiewim
DzSw
60.
Sadas
o mas
sas opamas
gan
La gales
izloksnés,
piemé am,
adgi o
iz
ma iim
Nau énos,
uniiom
ap
'd im
Bé zgalé,
gan
dazas
Zemgales
idus
izloksnés
(Rudzi e
1964:
225),
ka
a i
ecla ieSu
eks os
(Ba ba e
5).
Ins umen alis
dala
La gales
izlokSnu
(i
Ipa8i
Dien idla galé),
apa
ka
lielakaja
dala
lejzemnieku
izlokSnu,
i
jaunina as
akuza i am
lidzigas
o mas
a
-i-
mani,
e i,
ku as
e umis
a odamas
a i
aks u
a o os,
piemé am,
k ys a
sys u
leydz
a
Tiewi
Dz
Sw
42.
Dominéjosas
omé
aks u
a o os
i
eca
ins umen ala
o mas
ka
way
na
e i
ade eis
a
manim
po
g a i
E
21,
na
u e i
dalas
liidz
a
manim
E
33,
ko ys
na
o a
a
manim,
is
izbo s a
E
27,
eys
dinas
ci z
a
manim
E
55,
Diws
i
a
Tiewim
DzSw
72.
Musdienu
La gales
izloksnés
as
acim edzo
i
ziidoSa
pa adiba
un
sas opamas
gal enoka
ecakas
paaudzes
una.
Izloksném
aks u igas
ienskai la
loka i a
o mas
mani,
e i
apliko ajos
aks u
a o os
na
iksé as.
Tapa
ka
lejzemnieku
aks os,
a i
e
loka i a
nozimé
lie o as
kons ukcijas
a ieks,
iekSan
un
geni i u
manis,
e is,
piemé am,
na
ycyja
ik zan
manis
E
42,
is
palik
ik zan
manis
E
50,
na
pames
ik z
iewis
akminia
wie s
akminia
E
58,
Kad
ik z
manis
u eia
nucieiu
‘ce ibu’
WMK
I
93,
ko y
ik z
manis
ye
WMK
1
175.
142
Tas
p oponé as
a i
19.gadsim a
la galieSu
g ama ikas
(Akielewicz
1817:
14;
Kossowski
1853:
12).
Daudzskai li
1.
un
2.pe sonas
ie niek a diem
ka
izloksnés,
a
a i
aks u
a o os
i
mazak
locijumu
o mu
a ian u.
Geni i a
pa as as
i
o mas
miisu,
jiisu,
aks u
a o os
as
sas opamas
a i
aiz
p epozicijam,
ku as
la iesu
li e a aja
aloda
un
lejzemnieku
izloksnés
pa alda
da i u,
piemé am,
Ku am
nu
ju u
E
65,
pec
iusu
s ieyksimes
DzSw
26.
G ama a
,,WyS a
Mocieyba
Ka oliszka..“
aiz
p epozicijam
konsek en i
lie o s
mus,
jis,
piemé am,
pa ykusie
diel
myus
WMK
I
21,
Diel
a pe
i zonys
myus
nu
g aka
WMK
I
22,
Kay
inaydniks
myusu
a oda
uz
Siewim
mieyks u
i di
pi
myus
WMK
I
109,
g yb nu
myus
byu ’
gudyno s
WMK
I
165.
Taéu
aks u
a o os
aiz
p epozicijam
sas op
a i
da i a
o mas,
piemé am,
kas
nu
jums
dawe uz
manis
g aku
E
30,
p ycas
ju u
nikas
ne
a iims
nu
jums
E
42,
e i
pi
mums
k o u
Dz Sw
1.
A
la ieSu
li e a o
alodu
un
lejzemnieku
izloksném
iden as
akuza i a
o mas
mis,
j is
(myus,
jyus)
dominé
a i
la galieSu
aks os,
piemé am,
kay
es
a mu
uycieis
jus
E
33,
pidu im
im,
ko y
myus
abkay ynoy
WMK
I
109.
Tas
izpla i as
La gales
dien idu
un
ie umu
izloksnés.
Akuza i a
nozimé
aks u
a o os
sas opami
a i
senie
da i i
mums,
jums,
gal enoka
e angéliju
ulkojuma
un
ga igo
dziesmu
k ajuma,
piemé am,
kad
mes
a aci ubem
im,
ko y
mums
syu ija
E
3,
nikas
mums
naway
Jade eis
E
21,
Kungs,
g ob
mums
E
18,
Siwi es
cy as
nu
myu iejom
po byidija
mums
E
36,
Nu
baznieycom
iz zkie s
jums
E
45,
G oboy
mums
nu
ne aymibu
DzSw
2,
yma
dina
so g
mums
DzSw
21,
ispes iey
mums
DzSw
40,
Jam
mums
zam
sowas
g obszonas
DzSw
80,
Nuwied
mums
i,
ku
pa s
essi
DzSw
117.
Sadas
o mas
miisdiends
sas opamas
a se iskas
La gales
izloksnés,
piemé am,
s né
jus
i
sajiéma,
s iné
jus
i
palaiss
Iz al a
Ad
38,
Lg
516
a i
no
Ba ka as,
Dagdas,
Va ka as.
PlaSaku
lie ojuma
a ealu
as
eido
Zemgales
un
Vidzemes
séliskajas
izloksnés.
Tas
sas opamas
a i
lejzemnieku
ecajos
aks os
(Mancela
da bos),
ku
skaid ojamas
a
izlokSnu
ie ekmi
(Ba ba e
12).
143
A i
daudzskai la
loka i a
o mas
a
ieks,
iekSan
un
da i u
( e ak
geni i u)
pa nem as
no
lejzemnieku
aks iem,
piemé am,
way
od
na
wieyka
i ds
myusu
ik
zan
mums
E
37,
un
kas
ikwin
iksz
iums
u is
DzSw
15,
nokujza
guda,
ko ys
ik z
myus
byuS
apiowiey s
WMK
1
63.
kab
winia
[ iciba]
na
pa yk u
ik z
mums
woja
WMK
1
74.
A Ski iba
no
la ieSu
li e a as
alodas
un
lejzemnieku
izloksném,
La galé
saglabajuSies
senakie
3.pe sonas
ie niek a di
jis,
ji
(jei)
un
daudzskai li
jie
(ji)
Jas
(juos).
Tie
lie o i
a i
senakajos
la galieSu
aks u
a o os
lidzas
lejasla iesu
ins,
ina,
ini,
inas,
piemé am,
Un
waycowa
winia
un
J acyja
jam
E
4,
wini
jam
pa acyja
E
13,
Winsz
acyja
uz
winim
E
15,
Ay io
zynawa,
kas
jis
i
E
13,
piec
Diwa
Jey
i
py ma
WMK
I
123.
G ama a
,,Wy{ a
Mocieyba
Ka oliszka..“
lie o s
gal enoka
La gales
dien idu
izloksném
aks u igakais
is,
piemé am,
lai
Is
ab
ju
badojas
WMK
I
35,
Is
aizi
mums
p i zka
WMK
11
71,
Way
wa
is
ap adumo
WMK
I
156;
sal.
izloksnés:
is
kiiozués
bie
Asiné,
b auk ’
is
a
Auleja,
Zaluo ’
is
kd
mudéa,
a
Zalo a
Skais a.
Spo adiski
e angéliju
ulkojuma
iksé s
ie niek a da
ka s
lie ojums
pe sonu
ie niek a da
ins
nozimé:
Ko ys
celis
pajeme
Ba nu
un
Mo i
jo
nak i,
un
nugoja
uz
Egyp u
E
10,
sal.:
Tod
winsz
celis
pajeme
Ba nu
un
Mo i
jo
un
a goja
E
12;
a i
daudzskai li:
Ko y
‘ ini’
isklau iju zy
Kienina
nugoja
E
14.
A ski iba
no
1.
un
2.pe sonas
ie niek a diem,
ku iem
loka i a
nozimé
aks u
a o os
pa as i
lie o as
kons ukcijas
a
ieks,
iekSan
un
geni i u,
3.pe sonas
ie niek a diem
a spogulo as
a i
izloksném
aks u igas
loka i a
o mas,
piemé am,
na
zyni,
kas
jama
[Je uzalemé]
nu ika
om
dinom
E
35,
i yka
ima
[siksna]
WMK
I
50,
igodoi
kay
cieszki
‘biezi’
ima
[g éka]
e i
k y is
WMK
II
146,
daudz
ima
[dzi é]
i
wo gi
un
badi
WMK
II
160,
igoia
ima
[baznica]
diel
applesz zonys
i6s
mon a
WMK
I
162.
Tomé
ai uma
gadijumu
loka i a
nozimé
lie o as
kons ukcijas
a
ieks,
iekSan
un
geni i u.
Japiebils ,
ka
biezak
sas opami
geni i i
no
jis,
ji,
piemé am,
144

Ik zan
jo
dzieywie
byja
E
7,
Kas
yc
ik zan
jo,
ys
na
op
udie s
E
47,
ik z
j6
[cepla]
imies ’?
WMK
I
20,
Tycieyba
u
iksz
J6
pada eja
WMK
I
32,
Radieja
iksz
j6
dweseli
p o ieygu
WMK
I
12,
ik z
ids
[Baznicas]
WMK
177,
cau
pawiele zonom
ko as
ikjz
jos
[ icibas]
u im
WMK
1
74.
Taéu
sas opamas
a i
kons ukcijas
a
ieks,
iekSan
un
geni i u
ina,
inas,
piemé am,
zele iba
Diwa
byja
ik zan
winia
E
11,
i oka
dziey
o a
us,
ko y
po dowowa
ik z
winias
[s é nicas]
E
58,
ab
waiadzieybu
yciey zonys
ik z
Winia
WMK
I
186,
io
ik z
winis
[domas]
u im
pa ik zonu
WMK
I
192.
Lidzigi
a eido s
a i
daudzskai la
loka i s,
ku s
apliko ajos
aks u
a o os
lie o s
isai
e i,
piemé am,
imés
[baznicas]
kawieiames
WMK
I
161,
apsaim is
imi
[g ékos]
way og
nak ys '
WMK
II
68,
ai
a i
daudzskai li:
ik
wins,
ko ys
yc
ik zan
winiu
E
87.
Miné as
loka i a
o mas
sas opamas
a i
19.gadsim a
la galieSu
g ama ikas
ienskai li:
iksz
Jo,
ios
.
Jymé
(Akielewicz
1817:
16;
Kossowski
1853:
13);
daudzskai li:
jksz
Jm,
iom,
Jymiis,
jymds (Akielewicz
1817:
16),
iksz
Jm,
jom,
iksz
Winim,
winiom
.
winii s.
winids
(Kossowski
1853:
13).
Daudzskai la
geni i am
La gales
izloksnés
i
di i
a ian i:
j#
un
jus.
E angéliju
ulkojuma
lie o s
gal enoka
ji,
piemé am,
kad
ji
naway
E
10,
ay o
ji
byja
nikny
do bi
E
47,
pa odija
winiam
wy as
Kieni ies
Pa aula
un
gudu
ju
E
25,
Nu
auglu
ju
pazieys
winius
E
55,
Un
opa
wala
acs’
ju
E
36,
e ak
sas opams
jus,
piemé am,
Tod
a wie a
jus
ap a zonu
E
38,
omo a
na ycieybu
jus
E
44,
win/z
a pe ieys
sowus
lauds
nu
g akim
jus
E
82.
Sa uka
g ama a
,,Wy a
Mocieyba
Ka oliszka..“
konsek en i
lie o s
jus,
piemé am,
kayda
i s
bieja
sap aszona
WMK
|
Ile ads,
waiag
leydzyno
i is
waiadzieybas
WMK
I
184,
pleysa
i is
si ds’
nu
dus’mis
WMK
I
110,
dadzie dusie
u
i is
unu
WMK
TI
119,
wy/i
nu
i is
moiom
a ys oios
WMK
I
172,
nu
i is
WMK
I
172.
145
Misdienas
jz
sas opams
gal enoka
La gales
dien id ie umu
izloksnés,
be
jus
—
pla&a
a eala
pa éjas
izloksnés.
Re ak
aks u
a o os
lie o s
lejzemnieku
inu,
piemé am,
k o
pi
winiu
E
6,
koma
pi
winiu
daisi
WMK
II
151.
Aplukojo
pe sonu
ie niek a du
lie ojumu
pi majos
nozimigakajos
la galiesu
aks u
a o os,
a
secina ,
ka
ie niek a du
locijumu
o mu
lie ojums
ajos
a bils
La gales
un
Aug8zemes
(Iliiks es
apka ne)
izlokSnu
do umiem.
Visai
spéciga
i
a i
lejasla iesu
aks ibas
adicijas
ie ekme.
Gau a
1998
02
19
LITERATURAS
UN
AVOTU
SARAKSTS
Akielewicz
E.
1817:
-
G amma yka
In lancko
—
Lo ewska
k o ko
zeb ana
dla
Uczaqcych
sie
Jezyka
Lo ewskiego,
W
Wilnie.
44
s.
Ad
-
Augszemnieku
dialek a
eks i,
Riga,
1983.
Ba ba e
Dz.
-
Vie niek a ds..
-
Mo ologiskas
sis émas
a is iba
(manusk ip s),
a odas
izde nieciba
,,Zina ne“.
DaSke iéa
V.
1936:
La galisu
oliidas
g ama ika,
Mosko a.
Dz
Sw
-
Dzismies
Swa as
uz
guda
Diwa
Kunga,
Jump owas
Ma yas
un
Diwa
Swa u
izd ukowo as
Wilna
pi
Baznickungu
Bazyliynu
1821.goda.
Kossowski
T.
1853:
G amma yka
In lansko
—
Lo ewska
dla
uczqcych
sie
jezyka
Lo ewskiego,
Riga.
Lg
-
Endzelins
J.
La iesu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951.
Rudzi e
M.
1964:
La iesu
dialek ologija,
Riga.
Sk inda
O.
1908:
Za wiszu
wo udas
g ama ika,
Pi e bu ga.
S ods
P.
1933:
Pa eiz aks eibas
é dneica,
Rézekné.
T asuns
F
1921:
La wisu
wo udas
G ama ika
del
la gali im,
Riga.
WMK
—
Wyssa
Moceiba
ka oliszka
cau
waycoszonom
un
a sacieyszonom
sa yk a..,
Po ocka,
1-2,
1805.
DEL
KAI
KURIY
ASMENINIY
[VARDZIU
LINKSNIU
FORMY
SENIAUSIUOSE
LATGALIY
RASTUOSE
IR
DABARTINESE
TARMESE
San auka
S aipsnio
y imo
objek as
~
asmeniniy
j a dziy
linksniy
o my
a ian ai
seniausiuose
la galiu
asy iniuose
Sal iniuose
palyginan
juos
su
daba iniy
la iy
aukS aiciy
a miy
duomenimis.
Nag i-
ne a
medzZiaga
leidzia
da y i
is ada,
kad
asmeniniy
j a dziy
a minis
pag indas
aSy iniuose
eks-
uose
bu o
ne
ien
La galos
pie inés,
be
i
Ziemgalos
séliskosios
a més
(p ie
Iliks és).
Be
o,
la galiy
aS uose
pas ebée a
i
la iy
senyjy
a8 y
adicijos
j aka.
146
ON
SOME
CASE
FORMS
OF
PERSONAL
PRONOUNS
IN
ANCIENT
LATGALIAN
WRITTEN
SOURCES
AND
UP-TO-DATE
DIALECTS
Summa y
The
subjec
o
he
in es iga ion
o
his
a icle
is
he
a ia ion
o
case
o ms
o
pe sonal
p onouns
in
he
oldes
sou ces
o
W i en
La galian
in
compa ison
wi h
da a
o
up- o-da e
dia-
lec s
o
High
La ian,
The
analized
ma e ial
le s
o
d aw
a
conclusion
ha
he
dialec al
basis
o
he
pe sonal
p onouns
in
w i ing
ex s
we e
no
only
Sou he n
dialec s
o
La gale
bu
also
Selonian
dialec s
o
Zemgale
(nea
Iliks e).
The
in luence
o
Old
La ian
w i en
adi ion
also
is
obse ed.
147