ACTA
LINGUISTI-
CA
LIETHUANI-
CA LIETUVIY
KALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI
XLII (2000)
Axel
HOLVOET
Lie u os
kalbos
ins i u as,
Vilnius
LIETUVIU
DATIVUS
CUM
INFINITIVO
IR LATVI
INFINITYVI-
NIAI
SANTYKINI-
AI SAKINIAI
Siame
a igo
a a de
quando
ku iyu iy e
la iy kalby
in ini y in-
iu cumy
acijida,
ypa
a séiz elgi-
an i
da u iyus
in ini i o
kons ukci-
ja e seus
gene icos
co espon-
dmenis do
la iu kal.
Li uiy
alboje são
usados du
da i us
cum
in ini i o
cons uçõ-
es,
eiskianci-
os obje o
des inados,
a ian es:
um caso
daik a a d-
zio
naudininkas
execu a a
unção do
obje o,
exemplo.,
nupi kau
a klj
camposam
a i, ou o
subjek o
unção,
exemplo.,
ipyliau lei e
Suniukams
uzlak i
(pa yzdziai
segundo
Vy au a
Amb aza
1995).
Taciau Sie
a ian ai
são kile i$
duma
cons uçã-
o. Pa ece
que da i us
cum
in ini i o
su giu
naqueles
empos,
quando
bend a is
ainda e a
nominaline
o ma,
g eiCiausiai
bene iciá -
io do
nomeamen-
o [nomen
ac ionis] do
ac o, ais
pode ela
apibidi
comonuo,.
do
nanduolio
pe enom[-
a]
d ejybin[i]
da unção
( ikslo)
bene iciá i-
o[a]
(Amb azas
1995: 79).
Todel só
eliau,
ge al¢iai
i s an
pu nai
eiksmazo-
dine o ma,
podia
o ma se
secunda is
ySys
en e
bend a ies
e
daik a a d-
zio como
en e
p edica o e
de ele
dependomo
obje o ou
sujei o.
Ago a,
bend aciai
pe dendo
seu
p imá io
nominal
pobudZio,
já podemos
ala sob e
daik a a d-
zio
ealizada
unção de
obje o ou
sujei o
comuna ies
a z ilgiu.
A
mudança
pobidzio
da
Sociedade
pode
cons i u-
i saligas
pos e io-
nei
da i us
cum
in ini i o
cons uc-
ção aidai,
a ao im
im e sua
iSnykimui.
Bu en
al
p ocesso
iuiu em
línguas
sla y, nas
quais
da i us
cum
in ini i o
é paludido,
mas
ago a em
luga
nenhum
não é
emp ega-
do
(paliudiji-
mus
elhojoje
bazny in-
éje sla u
e
elhojoje
eku
línguas e
li e a i a
ci a
Amb azas
1995: 83).
La iy
kalboje é
a i ikme-
nuy só
segundoj-
am i§
mine uju
a ian u:
como
elic inis
eiSkinys
paliudy -
as
da i us
cum
in ini i o,
no qual
naudinink-
as
execu a a
unção de
sujei o
comuni a-
ies (Z .
Endzelins
1951: 990):
lai paliek
galo ni e
pu niniem
uzmes i-
es ‘kad
lik y
i Sinéle
paukS eli-
ams
nu up i. '
Au o ius
dékingas
p o .
Vy au ui
Amb azui,
gen ilme-
n e
conco du-
siam
anslaci-
ona e
pakomen-
a i a
p imei a-
ja Sio
a igo
edação.
Uz nos
es an -
es
inicslum-
us e
e os no
a igo é
esponsá-
el só ai
au o . >
Plg. S ang
(1966:
447-448),
Amb azas
(1995:
74-75).
105
Pa ece
que em
comunine
la iy
alboje e
na
maio ia
la iu
a miy
p imei o
a ian e
com o
obje o
u ilizado-
ku
nenhum
co esp-
ondência
não.
Mine as
aseys
paliudi a-
do e com
ela i o
i a dziu
ku p ieS
bend a i-
es
kons u-
kcija (z .
Endzelins
1951: 990):
lai paliek
galo ni -
e, ku
pu nam
uzmes i-
es ‘kad
lik y
i Siinelé
pauk&¢i-
ui nu up i
| ku
paukS is
galé y
nu ip i.
Tokiu
budu
o ma-se
in ini y i-
nis
ela i o-
is
aseys
la iy
kalbai
mui o
bidingas,
mas
lie u iy
kalbai
quase
desnomo
sin aksi-
nis ipas.
Mais
p ecisa-
men e,
lie u iy
kalboje
(pana8iai
como
sla y
línguas)
é usado
apenas
uma sua
a ian e,
no qual a
ase
ela i a é
depende-
n e do
exis enc-
ino sen in
o malm-
en e
nei8 eik-
S o
sujei o
(p z., cia
é | né a
kq
algy i)
ou do
posesy i-
nés
cons u-
cção
eiksma-
zodziu
u é i
o malm-
en e
nei z
objec o
|S o
(p z.,
u i u
ne u i
algy i);
sob e
kq
Sias
cons uções
Z .
Amb azas
i
k .
1994:
670.
Sio a ian o
a i ikmeny
encon ame já
na elha
bazny iné e nas
no as sla y
línguas, plg. s. b.
sl. ne ima e eso
és i, 1. (nie)
majq co jesé i
pan. La iy
alboje ais
elacioninhos
sakiniai pode
pazyme i
ambém
daik a a dZius,
например.,
panemu
g ama as, lasi
a pii as laika
i
Es
ko
‘A&
pasiémiau
li ogy le
pa a que
(|
skai yGiau)
empo de
pailsio.
Tokie
in ini y iniai
ela i ios
sakiniai di e em
do simples
elakiniy sakiniu
(nos quais o
na a i o
unção
desempenha
eiksmazZodzio
pe soiné o ma)
no que eles
iS ei8kia ealiq
desc éziamo
daik a a dzio
zymimu
objeksusijusia
bukle
ne
su
u
(p.g.,
G dma as,
ko
es
lasu
‘Li os que
li), só à
a8
possibilida-
o
de de esse
su
obje o
elacionad-
o, do
obje o
o
designa
(G ama as,
lasi
ko
‘li os pa a
lei u a,
li os que
possam se
lidos). Dado
la iy
in ini y iniai
elacioninh-
as sakiniai
não êm
a i ikmenu
nem lie u iy,
nem sla u
em línguas,
pode spé i
que ais
sakiniai são
Sios
no osad-
a ai da
língua.
Ob iamen-
e, que as
unções
a z ilgiu
eles mui o
p óximos
u ilizado -
kui
su
bend a im-
i.
Ambem
cons uções
bidinga in e piné
unção en e
pazyminio
objeclo
en o noybés.
i
Vy au as
Amb azas
sob e
u ilizininka
su
gene a i-
mi aso que
cons ução
&i
só
a ka Ciais
em g ynq
unção
pazymino
(p.g., em
ais
ases,
como
Tas is
malkoms
kapo i
oda
a ipo),
no malm-
0
en e
ji
,,siejama
su
eiksmazodc-
iu aldomu
i
su
jo
daik a a dziu
i a dziu,
a
exemplo,
A eziau
ka ciu o ai
e i
(Amb azas
1995:
77),
assim, sua
unção
p oximima
obje i o ao
ambien e.
La iy
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai, como
san ykiniai
(pazyminio)
sakiniai, são
o malmen e
susijg
daik a a dziu,
mas pode bi i
en endidos
como
su
aplinkybés
sakiniai, plg.:
panému
g ama as,
lasi a pii as
i
laika panému
g ama as, lai
as lasi u
ko
|
3
Segundo
Lidijas
Leikumos
o necida
in o mação,
da i us cum
in ini i o
kons ukcijy
objec o
su
unkcijq
a liekanciu
naudininku
esama
la galiy
i
a mése.
A é não
o em
publicad-
os dados
sob e
Sios
cons ucções
pobiidi papli ima
i
la galiy
a mése, di ícil
je in i
eikSme da i us
cum in ini i o
ju
cons ucções
aidos la iy
kalboje
in e p e ação.
106
a pii as laika.
La iy
linguagem
in ini y iniai
elacionkiniai
sakiniai
pe encem a
o ipo sakiniy,
que F. R.
Palme is
(Palme 1986:
178-179)
chama,,san -
ykiniais
paski ies
sakiniais
( ela i e
pu pose
clauses). Sio
ipo
sakiniuose,
uZimanciuose
in e mediine
posição
en e
pazymin
(san ykiniy)
sakiniy e
ad e bialiniu
ikslo sakiniu,
bina
u ilizadas
eiksmazodz-
io o mas,
bidingos
ad e bialinia-
ms ikslo
sakiniams:
daZnai isso
buna
bend a is,
mas
oco ei o e
conjun i is
ou
pe i as in-
es
cons uções
com
op a y ine
eikme*.
En e
naudpininko
com
bend a imi e
la iy
in ini y iniy
san ykiniy
sakiniy
exis e e
di e umu: no
p imei o
caso
naudininkas
pode
eque 8 i só
ação eikeja
ou obje o, e
segundoiu al
pobudzio
limi aimy
né a. Já que
do
egzis encin-
és
cons ução
neig eikS o
sujei o
pe enomi
in ini y iniai
elacionkiniai
sakiniai (y a
kq algy i
ipo sakiniai)
são paliudi i
lie u iu
kalboje bei
sla y linguas,
isso
imanoma, que
ais sakiniai
la iu
kalboje
papli o
con inua e
eles oi im a
usa ambém
e
daik a a dzi-
ams zymeé i.
Taciau Siuo
caso
in ini y iniai
elacioniniai
sakiniai
u éjo
uzim i ou o,
mais ananniu
cons uciu
luga , e
pa ece oda
iké ina, que
eles im a
usa bi en
ao in és
in ini y iniu
cons uciu.
La iy
in ini y iniy
san ykiniy
sakiniy
bend a ies
eiksma
subjek e ,
jeigu ele
o malmen e
is eikS as,
semp e biina
eiSkiamas
naudininku
como e em
qualque
ou o
in ini y inia-
me sakinyje.
Todel
bend a is
com o
u ilizado
moiciama
in ini y iniu
elacioniu
sen iniu sem
suplemen o-
my
mo osin ak-
siniu
mudançasGiu:
uz enka, que
p aS
bend a i
bi y
i e p as
elacionis
i a dis ou
p é eiksmis
(galo ni e
pu nam
uzmes ies
galo ni e ku
pu nam
uzmes ies).
Naqueles
casos,
quando
bene iciá io
execu a a
unção do
obje o, a
di e ença
en e abeeju
kons ukcijy
é ySkesnis,
uma ez que
obje o de
comuna ia
in ini y inia-
me
san ykiniame
sakinyje
eiSkiamas
não
bene iciinink-
u, e galininku:
Nopi ku
zi gu, a ko
laukus a .
La iy
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai de e
se bas an e
elho
eiSkinys,
po que eles
p o a elmen-
e lipi e do
a ual
debi y o
s uk ii oje.
Como zinoma,
debi y as é
kiles i§
sudé inio
ipo de
sen inho com
ela i o
sen iniu, 0
debi y o
p ieSdeélis
jd-(que cujo
a mése
jues i p imes
galininko-, ou
inag o mas
*juo) é
ela i o
i a dzio
pédsakas.
Kons ukci-
ja lauks e
jda u éjo
apa ece as i
is * La yny
alboje cia
o am
u ilizado
conjun i os,
p z.,
Sc ibeba ...
o a iones,
quas alii
dice en
‘Rayda a
albas aos
ou os dize
(Cice o,
B u us, Z .
Palme 1986:
178).
Dabo inéie
la iy
kalboje
odnosiniuose
paski ies
sakiniuose
Salia
bend a ies
a ojama i
iesioginé
nuosaka su
dalely eai,
daznai
conside ada
liepiamosios
nuosakos 3-io
indi íduo
pakai alu,
p z., noléma
iecel kasie i,
kas lai o
naudu
uzglaba u (A.
Degla as)
‘nu a é
paski i
kasininka
penigams
saugo /.
Bend a ies e
kons ukcijy
suai
dis ibu ion
la iy kalbos
san ykiniuo-
se paski ies
sakiniuose
né a
iSnag iné a.
107
s ukes-
nés i os
*i
anks au-
ks juo
a , onde
*juo
co esp-
onde
ela i a-
men eini
a ualini
i a di
kuo.
Ve dade,
no
p esen -
e-iné
alabio
an eSdél-
is j@bina
adiciona-
do não à
o ma
cole a i-
a
(iSsky us
o ma
jabii
‘ eikia
bi i, que
baseia
bu en
bend a i-
mi), 0 à
o ma do
3o
indi íduo
do empo
p esen -
e. Não
odos
i iné o-
jai
conco d-
am
P ellwi -
zo e
Endzely-
no
iskel ai
min¢ia,
que 3-iojo
co po
o ma
Cia
uzeémeé
anksGiau
ha ia sido
o luga
comunid-
ade.
M ihlenb-
achas
(M hlenb-
ach 1907:
322)
mane,
que
debi y o
p ieSdeé-
lis iS pa
p adziy
oi
adiciona-
do a
beasme-
ne
eiksme
a o os
3-io
o ma de
pessoa, e
man (i )
jub auc
aiSkino
como ‘y
MeHs
ecTb, Ha
yem
e3gaT.
Pa ece
que e
F aenkel-
is e a
endes a
conside -
a a
o ma
3-io do
pessoal
p imi i o
debi y o
pag indo,
po que
ele com
la iy
debi y u
g e ina
lie u iu
a mese
pasi aik-
ancias
cons u-
cções
com 3-io
do
pessoal
o ma
comuna -
ies luga
de, ais
como
jam
nebebus,
kas éda
‘e wi d
nich s
meh zu
essen
haben,
jam
nebebus
ko éskel i
(F aenkel
1928); i§
isso pode
sp agi,
que
en e ju
ele
iz elgé
gene ini
ySi.
Taciau
da né a
i ody a,
que
mine osi-
os
lie u iy
a miy
cons u-
ções são
elhas. IS
Vilniaus
k aS o
a miy
F aenkel-
is mais
ci aoja
kons u-
kcija ne
kam
azZ a ia
uisciuos
Zddeliuos
‘nich
eine is
da, de ...
i mich
Fu sp a-
che
einlegen
kénn e
bei
zo nigen
Wo en
(F aenkel
1936),
panasi
kons u-
kcija
pa eik a
i,,.Daba -
ines
lie u iu
kalbos
g ama i-
koje: Né
kam
u gun
aziuoja
(Amb az-
as e k .
1994: 671).
U ilininko
Cia
en endam-
os só
en ão, se
ace amo-
s, que
3-iojo
o ma de
pessoa
uzeme
comuna i-
es luga :
né a kam
u gun
azia ,
né a kam
uZ a i.
3-iojo
o ma
pessoa Cia
g eiciausi-
ai p igijo
odel, que
ela oi
usada
cons uç-
ões, onde
ela kinis
j a dis
ei$ke
ação
eikéja,
exemplo.,
né a kas
abalha
‘non es ,
qui
labo e
(plg.
Amb azas
e k . 1994:
671).
Assim, a
menciona-
da
cons uc-
ção
lie u iy
ne a base
su icien e
ejei a
P ellwi zo
e
Endzelyno
iskel a
min i, que
debi y o
p ieSdelis
jdiS
p adziu
oi
adicionado
à
associaçã-
o, embo a
e pa ece
que o
p óp io
Endzelyn-
as eliau
a sisaké
seu
anks esn-
és opiniés,
ik iausiai
dél
F aenkelio
i akos (z .
Endzelins:
1951
885-886;
au o ius
Ciaesnés
opinions
neka oj-
a, uz a
ci a
F aenkelio
is lie u iy
cons u -
io a
ci adas).
La iy
debi y o
bend a i-
es
subs i ui-
ção 3-iojo
co po
o ma
p iezas -
ys ligi Siol
ne a
paaiskin -
os. I
possibilid-
ade, que
mencioné-
o
mudança
p iezas -
ys o am
panasios i
as, cuja
lémé 3-iojo
pe so
i aukima i
mine asi-
as lie u iy
kalbos
kons uk-
cijas, mas
am
ce os
a gumen i
am
p ieS a a-
uja. Como
anksciau
miné a,
li eu iy
linguagem
cons uç-
ões né a
kam
u gun
azZiuoja,
né a kam
uZ a ia
u éjo
apa ece -
as i dél
okiy
kons uk-
cijy
i akos,
nas quais
elacionin
i a dis
ei8ké
eiksmo
eikéja
(p z., né a
kas di ba),
0 ais
cons uç-
ões
negalejo
u e i
i akos
élesniojo
debi y o
aidai,
kadangi
jomis
né a
pag is as
não um
único
debi y o
a ian .
P imei o,
como
indica a
o ma do
p e ixio
(*juo,
*j@),
debi y
kilo iS
kons uk-
cijy com
galininku,
inagininku
ou
kilmininku
no
ela i o
sen inho;
ou do
u ilizado
pédsaku
(a i inkan-
¢iu
panasgias
o mas
cons uç-
ões do
idioma
lie u iu
né a kam
uz a i
nomné a
kas
uZ a ia)
Cia
nemanda-
me. Em
segundo, à
especial
a minés
lie u isk-
os
конструк-
ции lhe
nãoebus,
que éda
su gimen-
o galéjo
con ibe i
lie u iy
kalboje
ainda oda
i o
obje o
eikinis do
a dinink-
o:
a dininko
kas
a ojima
108
CiaC mais
dep essa
p ecisa
sug ega o que
p ecisa aze , o
su
que oi aze
ipo
cons uções
(z .
Amb az-
os
1995:
91-93).
Toks
nomeado do
obje o galéjo
apa ece em
elacionamen-
os
sakiniuose
bend a imi
su
(né a kas
és i né a
=
kq
/
ko
és i) que
i
depois
o am
i auka-
da
3-iojo
o ma
indi íduo
(né a kas
éda
‘né a
ko
és i).
Em al iu
Le iu al
i aka do
obje o
a dínio
pa ece
mazai
ike ina.
Po ou o
lado, o que o
p imo dial
debi y o
baseia e a
bi en
ela i ois
sen ins
bend a imi,
pode se
sus en ado
su
po á ios
a gumen os:
elik ine
o ma jabii
1)
;
2)
pelo que
ago a em
i
la iu língua
são usados
in ini y iniai
elacionias
sen iniai,
que podem
bi i
simplesmen-
e susije
p imiais,
elic iniu
pa adalu
su
iSlaiky ais
debi y o
sude yje,
sóni ela i o
i a dzio
kamienas
*yobu o
subs i uído
i a diniu
kamienu
*ko-; pelo que
3)
ela i os
des inações
sakiniams, a
ku iy
pe encem
Cia
abo dam-se
ela i os
sakiniai,
budingesné
iesioginés
ne
nuosakos, 0
ki y
eiksmaZodzio
o my
a osena
pelo que em
alguns casos
;
4)
ela i os
des inações
sakiniai
bend a imi são
paliudi i
lie u iu, e
sla u línguas.
su
i
Se
P ellwi zo
i
Endzelyno
opinié sob e
in ini y ine
cons ução
como la iu
debi y o
pag inda é
co e a, isso
pode se
conside ado
que la iy
idiomas
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai é
bas an e
elho
ei&kinys,
aspi ando
àSinjis o
Sios
pe íodos
de
desen ol imen o da língua.
Isso indica
a chajiskas,
debi y o
sudé yje
elic iniu
budu iSlikes
i o ino
kamieno
*yo a oji-
men o
ela i o
i a dzio
eikSme ao
in és
elesniojo
*ko-.
Taciau
bal y
p okalbéje
ju
p o a elm-
en e ainda
nebi a: en
bend a is
> Tokiy
elik iniy
o my
galé y
apa ece a-
s i mais,
mas uma
ez que
nos elhais
la iy
linguagem
ex os há
mui o
mo ologi-
jas klaidy,
jy
in e p e -
acija liks
gin¢y ina.
NeaiSkios
é, pyz.,
Elge io
pa a o -
as o mas
daud3e man
no iums
ia unna
nd
ia ésé
(E angelia
e
epis olae
19 ), caso
Salia
andame e
nos nenek
wai ak
ia unna
(ibid. 12 ,
z .
E angelien
und
Epis eln
ins
Le ische
ibe se z
on Geo g
Elge ... Bd.
1. Tex e,
h sg.
Ka lis on
D a ins,
1961 Lund).
V . ®
Amb azas
ainda mini
cons uçõ-
es com o
p esen e
empo
pa ici iu,
as quais ele
co e am-
en e
compa a
com
da i us
cum
in ini i o e
com as
cons uçõ-
es
la iskima-
s, i§ ku iy
kilo
debi y as:
não oi kas
bedi bas,
né a kas
algq (Z .
Amb azas
1990:
115-116).
Apsk i ai
daly iy
a osena
elaciona-
men os
sakiniuose
pode bi i
conside a-
da
a chajisku
eiSkiniu,
pa eldé u
i§
p okalbés
(plg.
Amb azas
1989;
1990:
121-122),
odél a
p io i
pa ece
não
comple -
amen e
iké ina,
que j
miné asi-
as
cons u-
ções
pa icip-
an es
bii u
p asisk -
e be
ecen e-
men e,
uzimando
comuna -
ies luga .
G eiciau
pode bi y
ike is
pa ici -
iu da
subs i u-
ição po
ou as
o mas
negu jy
pos e i-
o
di i imo.
is o
dél inés
cons u-
ções
né a kas
algq
‘né a ko
algy i
a dinin-
ko
obje o
u bi é
sie inas
com
pi mine
bend a i-
es
a ose-
na ao
in és
élesnio
dali io,
pois
di ícil
bi y ji
iSaiSkin i
di e en -
e, negu
como
nomina i-
us cum
in ini i o
pédsaka.
Naqueles
casos,
quando o
ela i o
j a dis
execu a
unção
do
sujei o
(nabu a
kas
bedi bqs-
), o
consumo
do
pa icip-
io pa ece
como
a chaiz-
mas.
| aukia-
n 3-iojo
pessoa
o ma ao
in és
daly iy,
naquelu
mesmo
empo
panagus
p ocesso
galéjo
yk i e
in ini y i-
niuose
san ykin-
iuose
sakiniuo-
se. 7
Embo a
ela i o
j a dzio
kamieno
*ye/oi
pa odom-
ojo
i a dzio
kamieno
*i a pus-
a io
ysys
bal y
línguas
não oda
aiskus
(z .
B ugma-
nn 1911:
331,
347-348,
S ang
1966:
233-234),
né a
dú ida,
que
kamieno
yeosan -
y/kiné
a ose-
na é
pa elde-
a i§
p okalbe-
s, odel e
debi y o
sudé yje
iSlaiky o
ichaj a -
dinio
kamieno
a ose-
nos
a iskum-
as nekelia
abejoné-
s. A.
Rosinas
(1975: 169)
neigia
i a dZio
ele, ela
(de quem
ele não
dis ingue
do
ela i i i-
no *ye/o-)
ela i i-
ne
a ose-
na bal y
p okalbé-
je, mas i
la iy
debi y o
kilme ele nea siz elgia.
109
apidC e a
ainda o ma
nomininio
pobidzio.
Bend a ies
pi mini
nominalini
pobiidi
es emuni-
ja bi en
lie u iy
da i us cum
in ini i o.
Miné asis
s uk i inis
ipas *i
lauks juo
a ilgainiui
jgijo
modaline
unção:
a ualinéie
alboje
lauks i
jda
simplesmen-
e eiSkia
‘ eikia a i
lauka.
Taciau em
alguns
e mése i§
pa e iS
Siyliko
kons ukci-
jy pi mineé
eikSme;
isso
ilus ou
an es¢ou
miné as
ase
a ian e
com luga
de
comunhas
usado
debi y u
(Z .
Endzelins
1901: 73 =
1971:
149-150): lai
s a éja
i s ini e
pu niniem
jauzme as.
idomis são
Mi hlenbac-
ho (1907:
316-317) i§
Vie al as
a més
ci ados
panaSaus
mui o
debi y o
consumo
exemplosdi.
Sioje
a méje
iuiu d iejy
debi y o
a ian u
di e enciaç-
ão: um i8 ju,
com
p ieSdélio
o ma jd-,
em
a ualinés
la iu
bend inés
lingua
debi y o
modaline
unção: man
na
jab a c ‘A
He OsDKeH
exaTb. A
segunda
a ian e,
com àSdélio
o ma ju-, é
iSlaikes
p imei aine
in ini y inio
unção de
ase
ela i o.
Nos
exemplos
ci ados po
Miihlenbach,
p iesdélis
jua lieka
inagininko
unção: man
nau jub auc
‘MHe He Ha
4eM exaTE;
b alam nau
zi ga juecé
‘y Opa a
HeT
JOWIayu,
YTOOLI
OOPOHUTD;
lenas udeni
jumazgdj-
as
‘IjpuwHecu
BOD! JAIT
MbbA; bii u
muims bijs
pul e s
juSaiin
‘ecnu Obi y
Hac GbuI
MOpOX,
YTO6EI
CTPCJIATD.
Tal unção
co espon-
de e àSdélio
o ma, pois
àSdélis ju-,
p okli ineja
posição
ab e iado i§
*juo, pode
bi i
conside a-
do ou
galininku, ou
inagininku
(del gal de
o mas
*juo,
o malmen-
e
co espon-
dCios lie .
eme i Sk.
jqosios
gimines
o ma, z .
S ang 1966:
437,
Endzelins
1951: 518).
En ep
Miihlenbac-
ho
ci aojamy
pa yzdziy
nãoendame
al, nos
quais
p ieSdelis
jubi y
en endido
como
galininkas
gal odeél,
que o
galininkas
do obje o
oi
iSs um as
kilmininko,
que
p asisk e -
bé i§
nega i am-
uju
kons ukci-
jy (del
p ieSdeélio
ja o mos
apibend ini-
mo plg.
Hol oe
a idui a à
p ensa
a igosni).
Va ian a
com o
obje o
unção
a liekandiu
elacioniniu
j a dziu e
o nou
debi y o
como
modalinés
cons ução
undamen -
o: isso
mos a e
exemplo i§
Vie al os
a més man
na i
jab a ic ‘A
He 1O1DKeH
exa b.
Siame
a ian e
modaliné
eikmé
ilgainiui e
i8s imeé
pi mine
eikSme,
islikusia
ainda
senuju
la iy
eks y
kons ukci-
jā eems ne
bij ja-ehd
‘jie
ne u éjo ko
algy i
(Gliuko
Biblija,
Mo kaus
VIII.1, z .
Mi hlenbach
1907: 319).
Sa o
p imeine
eikSme
iSlaiké
Vie al a
a méie
paludido
a ian e
com
i a dzio
inagininku,
éliau
i usiu
p iSdeliu
*jwo-> ju-.
Bu en Si
a ian a
pode
sug e iniz-
a com
lie u iu
linguagem
da i us cum
in ini i o
a ian u,
cujo
u ilizado
eiSkia
eiksmazo-
dzio
obje o a.
Já que
p ieSdélis
*jwo->
ju-Cia é
jnagininkas,
e não
objec o
galinis, isso
objec o
posi ionia
an e Sio
adnominalin-
io debi y o
pe manece
li e, e ja
pode uzim i
daik a a d-
zio
galininkas:
panam kaé
pa adu
zi gu
jusapin
110
‘BO3bMH
XOTb
MOBO,
YTOOI MM
3allyTaTb
IOWA lie .
pasiimk
embo a
acompanj
ca liui
supancio -
i. Panasu
pa yzdi (i$
ex o da
canção)
ci a
Endzelyn-
as (1901: 73
=1971: 149;
1951: 973)
iS ou o
a miy
(Cia
apibend i-
n a
p ieSdelio
o ma
ja-): de u
meu
kumelinu
uozu
da zucé
lie elj.
da iau
meu a kl
ij oziy
sodui
ake i jde;
lai s a
[nauda]...
guo i
janopé k
lie . egu
b ina
penigy
ka ei
nuspug i.
Panasgus
debi y ai
com
p iSdeliu
jainaginin-
ko
eikSme é
paludi a
e em
ex os da
elho a
la iu,
como sa
Elge io,,E-
angelijo-
se e
epis olos-
e: nd kad
ems ne
by
iamakl a,
abbems
pedewwe
‘non
haben ib-
us illis,
unde
edde en-
, dona i
u isque
( 64 = Lk 7,
42).
Pa ece
bas an e
c é ina,
que bi en
cons uç-
ões com
ela i o
j a dzio
inagininku
i§ p adziy
oi um i§
undame-
n aliniy
in ini y i-
niu
elakiniy
sakiniy
a ian y;
e pelo
paaiskina-
mas jy
g a ikaliz-
a imas, i. i.
ypa¢ios
agliu inac-
inio
pobudzio
g ama in-
és o ma
de
apa ecim-
en o
adul os
i a dziui e
eiksmaz-
odZiui. Sis
ipas
p o a el-
men e
sie inas
com
lie u iy
da i us
cum
in ini i o
como seu
gene ico
co espo-
nden e.
Abi
cons uc-
ções kilo
i§
p okalbés
kons uk-
cijy su
gene a i-
mi ikslo
(paski ie-
s) eikme,
cuja
la iy
alboje
o am
subs i uí-
das
j e pian -
naginio
i a dzio j
san ykini-
nka. Li uiy
linguagem
cons uç-
ão com
pu a
ikslo
bend a i-
mi (be
suje o ou
obje o)
Vie al as
a méje
co espo-
nde be
obje o
consuma-
do
debi y as
su
p ieSdéliu
ju-: b olis
não em
a klio
aké i =
*b alam
na zi ga
juo ecé >
b alam
nau zi ga
juecé.
P okalbés
in ini y i-
né
cons uç-
ão Gia oi
subs i uí-
da,
i e pian
elaçãoki-
nj i a dj;
como e
cons uç-
ões com
unção de
sujei o
comuni á-
ia
a liekan¢-
iu
daik a a -
dziu, mais
Cia keis i
ne eicéjo.
Li uiy
bend a i
com o
obje o
unção
a liekanc-
iu
naudininku
co espo-
nde
Vie al os
judebi y-
o
a ian e
com o
obje o
galininku:
pasiimk
pa adj
a kliui
supancio i
= *panem
pa adu
zi gu juo
sapi >
panem
pa adu
zi guapin
jus. Cia
necessé-
jo não só
j e p i
i a di,
mas e
subs i ui
aleg ni,
pois
daik a a -
dis
o nou-se
obje o da
conjunç-
ão da
ase
ela i a.
Aki aizdu,
que
da i us
cum
in ini i o
cons uç-
ões com o
u ilizado
obje o
não
exis ência
la iy
kalboje é
sie inas
bu en
com Siuo
p ocesso,
neaisku
só, na qual
Sio
p ocesso
s adijoje
oi
i auk as
objec o
gal. Há
duas
possibilyb-
és: 1) o
galhei o
do obje o
oi
i auk as
j
in ini y i-
nius
elacioni-
os
sakinius e
só em
seguida
in ini y i-
niai
elacionin-
iai sakiniai
i8s umé
senaja
da i us
cum
in ini i o
( ygys
en e
in ini y i-
niy
ela i iniu
sakiniy
su gimen-
o e
da i us
cum
in ini i o
isnykimo
Siuo caso
bi y
indi ec oi-
nis); ou 2) o
ela i o
j a dis
oi
i auk as
simplesm-
en e j
da i us
111
cum
in ini i o
конструц-
ия, 0 só
depois a
naudinink-
as oi
subs i uí-
da
galininku.
Sios
pasku in-
és
p essupo-
s os labui
es emu-
nija
i e p o
i a dzio
luga :
j a dis
adul os
com
eiksmaz-
odziu
cons uç-
ões com
obje o
g eiciausi-
ai galéjo
en ão,
caso
pi miné
ZodZiu
o dem oi
*panem
pa adu
zi gu juo
sapi , e
não
*panem
pa adu
juo zi gu
sapi . Se
auk&8Ciau
menciona-
dos
exemplos
paludi a
Zodziu
o dem
né a
acon ecik-
iné e
obje o
(zi gu,
uozZu
da zu,
guo i)
semp e
s o ejo
p ies
i a dzio e
cole a ia
complexo,
isso
elesnys
obje o
cole a ia
i8 p adziy
u éjo
bi i ne
obje oas,
e oi
dependo-
mas do
mesmo
daik a a -
dzio, com
o qual
di ec S
i e pian
i a di
(causa
bene icia-
do do
ikslo ou
des inaçã-
o) e a
siejama e
bend a is.
nesse
caso sua
a ual
o ma
linksnio
(galininka)
ele galéjo
igy i só
éeliau,
su gidos
in ini y i-
niam
elacionin-
iam
sakiniui, a
pi miné
seu
linksnio
o ma
u ejo
bi i i okia:
g eiCiausi-
ai isso oi
naudinink-
as. Isso
eiSkia,
que
cons uç-
ão panem
pa adu
zi gu
jusapin
pode bi i
o iginusi
simplesm-
en e i§
da i us
cum
in ini i o
cons uç-
ões. O
a o de
que ambas
da i us
cum
in ini i o
a ian es
u éio
exis i em
já em
p obalbé
b anco, e
éliau
la iy
kalboje
eles
o am
subs i uí-
dos po
ou as
cons uç-
ões,
a siz elgi-
an i
lie u iu e
sla y
kalbu
da us, é a
p io i
iké ina.
Pa ece
que e
pacios
la iy
linguagem
dados
leidZia
a sek i
Sios
cons uç-
ões
pédsakus
la iu
linguagem
in ini y i-
niy
kons uk-
cijy
aidoje.
Recebido
1999 05 25
LITERATURA
Amb azas_
V. 1989:
Bal ic
languages
and he
econs uc-
ion o he
Indo-Eu ope-
an complex
sen ence.
Gene al
Linguis ics
29, 52-59.
Amb azas_
V. 1990:
S a ni eln-
yj sin aksis
p iéas ij
bal ijskich
jazyko Ve -
gleichende
Syn ax de
bal ischen
Sp achen,
Vilnius:
Mokslas.
Amb azas V.
1995:
Lie u iy
kalbos
bend a ies
kons ukci-
jy aida.
Lie u iy
kalbo y os
pe gun as
33, 74-109.
Amb az-
as V. e k .
1994:
Daba in-
és
lie u iy
kalbos
g ama i-
ka,
Vilnius:
Mokslo i
eniklope-
diJu
publikla.
B ugma-
nn K. 1911:
G und i-
ss de
e gleic-
henden
G amma-
ik de
indoge -
manisch-
en
Sp ache-
n, Bd. I, 2.
T.,
S assb-
u g: Ka l
J.
T iibne .
Endzelins
[Endzelin]
J.
1901/1971:
U sp ung
und
Geb auch
des
le isch-
en
Debi i s.
Bezzenb-
e ge s
Bei ége
26, 66-74.
(Pe spau-
sdin a:
idem,
Da bu
izlase 1,
Riga:
Zina ne,
Endzelins
[Endzelin]
143-150.)
J.
1905/1971:
Zu
En s eh-
ung des
le isch-
en
Debi i s.
-Bezzenb-
e ge s
Bei ége
29,
320-321.
(Pe spau-
sdin a:
idem,
Da bu
izlase 1,
Riga:
Zina ne,
288
289.)
Endzelins
J. 1951:
La w ie-
su
alodas
g ama i-
ka, Riga:
La ijas
Vals s
izde nieciba.
112
F aenkel
E.
1928:
Li auische
Bei age.
—
Indoge manische
Fo schungen
46,
44-57.
F aenkel
E.
1936:
De
S and
de
E o schung
des
im
Wilnagebie e
gesp ochenen
Li auischen.
—
Bal icosla ica
2,
14-107.
Hol oe
A.
(a iduada p ensa)
he ise and
On
g amma icalisa ion
he
o
La ian
debi i e.
—
Linguis ica
Bal ica.
Miihlenbach
[Mjulenbachs]
K.
1907:
O
debi i é.
—
Iz és ija
O délenija
usskago
jazyka
i
slo esnos i
Impe a o skoj
Akademii
Nauk
12/3,
313-333.
Palme
E.R.
1986:
Mood and
modali y,
Camb idge:
Uni e si y
P ess.
P ellwi z
W.
1904:
Zu
En s ehung
des
le ischen
Debi i s.
—
Bezzenbe ge s
Bei ige
28,
319.
Rosino
A.
1975:
A
bal y
*i-,
*io esp.
*7,
*idkamienai
e am
ela i i inho-
s?
—
Bal is ica
11
(2),
165-170.
S ang
Ch .
S.
1966:
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen
Sp achen,
Oslo e c. :
Uni e si e -
s o lage .
THE LITHUAN
DATIVUS
CUM
INFINITIVO
AND THE
LATVIAN
NON-FINITE
RELATIVE
CLAUSES
Summa y
The da i us
cum
in ini i o, an
a chaic
in ini i e
cons uc i-
on which
p obably
a ose om
a double
da i e o
pu pose
( he da i e
being
o iginally
he da i e
o a e bal
noun), is well
e ained in
Li huanian
bu has
ha dly le
any aces
in La ian.
O he wo
a ie ies
a es ed in
Li huanian,
wi h he
da i e as
subjec o
he
in ini i e
({pyliau pieno
Suniukams
uzlak i ‘I
pou ed ou
some milk
o he dogs
o lap) and
wi h he
da i e as i s
objec
(nupi kau
a klj
laukams a i
‘I bough a
ho se o
plough he
ields wi h)
only he
o me is
es igially
a es ed in
La ian. In
he pape an
a emp is
made o
b ing his
ac in
connec ion
wi h he
de elopme-
n o
non- ini e
ela i e
clauses in
La ian. Em
Li huanian
(as in
Sla onic)
he
occu ence
o such
clauses is
es ic ed
o bu a ew
ypes, and in
La ian
hei scope
was
p obably
ex ended as
ela i e
p onouns
we e
inse ed in
cons uc i-
ons wi h
in ini i es
exp essing
pu pose. In
econs uc-
ing his
p ocess,
e idence
may be
d awn om
some
dialec al
a ie ies o
he debi i e,
which, in a
ossilised
shape,
ep esen s
an o iginal
non- ini e
ela i e
clause ype
wi h he
ela i e
p onominal
s em *ye/-.o
In he
dialec o
Vie al a an
adnominal
a ie y o
he debi i e
wi h he
p e ix
ju-(an
o iginal
ins umen -
al) is
a es ed, in
which an
objec may
occu
(pa iam kaé
pa adu zi gu
jusapin
‘ ake
wi h you
a lead o
shackle
he
ho se
wi h).
This
seems o
co esp-
ond
exac ly
o he
Li huani-
an
da i us
cum
in ini i o
wi h he
da i e as
an
objec
(pasiimk
pa adj
a kliui
supancio-
i), no
only
unc ion-
ally, bu
also
gene ica-
lly.
Though
he
o iginal
da i e
was
eplaced
wi h an
accusa i-
e as he
o iginal
in ini i al
cons u-
c ion
de elop-
ed in o an
in ini i al
ela i e
clause, a
di ec
connec i-
on wi h
he
da i us
cum
in ini i o
is
sugges -
ed,
among
o he
hings, by
wo d
o de , as
he
inco po -
a ion o
he
ela i e
p onoun
in o he
e bal
o ms
(*juo
sapi >
jusapin)
sugges s
an
o iginal
wo d
o de
*panem
pa adu
zi gu juo
sapi ,
whe e
he
second
noun,
be o e
being
ein e p-
e ed as
an
objec
ela i e
in he
clause,
mus
ha e
been in
adnomin-
al
posi ion,
and mus
he e o-
e ha e
been in
he
da i e
a he
han in
he
accusa i-
e.
113