scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Lietuvių „dativus cum infinitivo“ ir latvių infinityviniai santykiniai sakiniai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Lietuvių „dativus cum infinitivo“ ir latvių infinityviniai santykiniai sakiniai

Author: Axel Holvoet
Year: 2000
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1270/1349
ACTA
LINGUISTI-
CA
LIETHUANI-
CA LIETUVIY
KALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI
XLII (2000)
Axel
HOLVOET
Lie u os
kalbos
ins i u as,
Vilnius
LIETUVIU
DATIVUS
CUM
INFINITIVO
IR LATVI
INFINITYVI-
NIAI
SANTYKINI-
AI SAKINIAI
Siame
a igo
a a de
quando
ku iyu iy e
la iy kalby
in ini y in-
iu cumy
acijida,
ypa
a séiz elgi-
an i
da u iyus
in ini i o
kons ukci-
ja e seus
gene icos
co espon-
dmenis do
la iu kal.
Li uiy
alboje são
usados du
da i us
cum
in ini i o
cons uçõ-
es,
eiskianci-
os obje o
des inados,
a ian es:
um caso
daik a a d-
zio
naudininkas
execu a a
unção do
obje o,
exemplo.,
nupi kau
a klj
camposam
a i, ou o
subjek o
unção,
exemplo.,
ipyliau lei e
Suniukams
uzlak i
(pa yzdziai
segundo
Vy au a
Amb aza
1995).
Taciau Sie
a ian ai
são kile i$
duma
cons uçã-
o. Pa ece
que da i us
cum
in ini i o
su giu
naqueles
empos,
quando
bend a is
ainda e a
nominaline
o ma,
g eiCiausiai
bene iciá -
io do
nomeamen-
o [nomen
ac ionis] do
ac o, ais
pode ela
apibidi
comonuo,.
do
nanduolio
pe enom[-
a]
d ejybin[i]
da unção
( ikslo)
bene iciá i-
o[a]
(Amb azas
1995: 79).
Todel só
eliau,
ge al¢iai
i s an
pu nai
eiksmazo-
dine o ma,
podia
o ma se
secunda is
ySys
en e
bend a ies
e
daik a a d-
zio como
en e
p edica o e
de ele
dependomo
obje o ou
sujei o.
Ago a,
bend aciai
pe dendo
seu
p imá io
nominal
pobudZio,
já podemos
ala sob e
daik a a d-
zio
ealizada
unção de
obje o ou
sujei o
comuna ies
a z ilgiu.
A
mudança
pobidzio
da
Sociedade
pode
cons i u-
i saligas
pos e io-
nei
da i us
cum
in ini i o
cons uc-
ção aidai,
a ao im
im e sua
iSnykimui.
Bu en
al
p ocesso
iuiu em
línguas
sla y, nas
quais
da i us
cum
in ini i o
é paludido,
mas
ago a em
luga
nenhum
não é
emp ega-
do
(paliudiji-
mus
elhojoje
bazny in-
éje sla u
e
elhojoje
eku
línguas e
li e a i a
ci a
Amb azas
1995: 83).
La iy
kalboje é
a i ikme-
nuy só
segundoj-
am i§
mine uju
a ian u:
como
elic inis
eiSkinys
paliudy -
as
da i us
cum
in ini i o,
no qual
naudinink-
as
execu a a
unção de
sujei o
comuni a-
ies (Z .
Endzelins
1951: 990):
lai paliek
galo ni e
pu niniem
uzmes i-
es ‘kad
lik y
i Sinéle
paukS eli-
ams
nu up i. '
Au o ius
dékingas
p o .
Vy au ui
Amb azui,
gen ilme-
n e
conco du-
siam
anslaci-
ona e
pakomen-
a i a
p imei a-
ja Sio
a igo
edação.
Uz nos
es an -
es
inicslum-
us e
e os no
a igo é
esponsá-
el só ai
au o . >
Plg. S ang
(1966:
447-448),
Amb azas
(1995:
74-75).
105
Pa ece
que em
comunine
la iy
alboje e
na
maio ia
la iu
a miy
p imei o
a ian e
com o
obje o
u ilizado-
ku
nenhum
co esp-
ondência
não.
Mine as
aseys
paliudi a-
do e com
ela i o
i a dziu
ku p ieS
bend a i-
es
kons u-
kcija (z .
Endzelins
1951: 990):
lai paliek
galo ni -
e, ku
pu nam
uzmes i-
es ‘kad
lik y
i Siinelé
pauk&¢i-
ui nu up i
| ku
paukS is
galé y
nu ip i.
Tokiu
budu
o ma-se
in ini y i-
nis
ela i o-
is
aseys
la iy
kalbai
mui o
bidingas,
mas
lie u iy
kalbai
quase
desnomo
sin aksi-
nis ipas.
Mais
p ecisa-
men e,
lie u iy
kalboje
(pana8iai
como
sla y
línguas)
é usado
apenas
uma sua
a ian e,
no qual a
ase
ela i a é
depende-
n e do
exis enc-
ino sen in
o malm-
en e
nei8 eik-
S o
sujei o
(p z., cia
é | né a
kq
algy i)
ou do
posesy i-
nés
cons u-
cção
eiksma-
zodziu
u é i
o malm-
en e
nei z
objec o
|S o
(p z.,
u i u
ne u i
algy i);
sob e
kq
Sias
cons uções
Z .
Amb azas
i
k .
1994:
670.
Sio a ian o
a i ikmeny
encon ame já
na elha
bazny iné e nas
no as sla y
línguas, plg. s. b.
sl. ne ima e eso
és i, 1. (nie)
majq co jesé i
pan. La iy
alboje ais
elacioninhos
sakiniai pode
pazyme i
ambém
daik a a dZius,
например.,
panemu
g ama as, lasi
a pii as laika
i
Es
ko
‘A&
pasiémiau
li ogy le
pa a que
(|
skai yGiau)
empo de
pailsio.
Tokie
in ini y iniai
ela i ios
sakiniai di e em
do simples
elakiniy sakiniu
(nos quais o
na a i o
unção
desempenha
eiksmazZodzio
pe soiné o ma)
no que eles
iS ei8kia ealiq
desc éziamo
daik a a dzio
zymimu
objeksusijusia
bukle
ne
su
u
(p.g.,
G dma as,
ko
es
lasu
‘Li os que
li), só à
a8
possibilida-
o
de de esse
su
obje o
elacionad-
o, do
obje o
o
designa
(G ama as,
lasi
ko
‘li os pa a
lei u a,
li os que
possam se
lidos). Dado
la iy
in ini y iniai
elacioninh-
as sakiniai
não êm
a i ikmenu
nem lie u iy,
nem sla u
em línguas,
pode spé i
que ais
sakiniai são
Sios
no osad-
a ai da
língua.
Ob iamen-
e, que as
unções
a z ilgiu
eles mui o
p óximos
u ilizado -
kui
su
bend a im-
i.
Ambem
cons uções
bidinga in e piné
unção en e
pazyminio
objeclo
en o noybés.
i
Vy au as
Amb azas
sob e
u ilizininka
su
gene a i-
mi aso que
cons ução
&i
só
a ka Ciais
em g ynq
unção
pazymino
(p.g., em
ais
ases,
como
Tas is
malkoms
kapo i
oda
a ipo),
no malm-
0
en e
ji
,,siejama
su
eiksmazodc-
iu aldomu
i
su
jo
daik a a dziu
i a dziu,
a
exemplo,
A eziau
ka ciu o ai
e i
(Amb azas
1995:
77),
assim, sua
unção
p oximima
obje i o ao
ambien e.
La iy
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai, como
san ykiniai
(pazyminio)
sakiniai, são
o malmen e
susijg
daik a a dziu,
mas pode bi i
en endidos
como
su
aplinkybés
sakiniai, plg.:
panému
g ama as,
lasi a pii as
i
laika panému
g ama as, lai
as lasi u
ko
|
3
Segundo
Lidijas
Leikumos
o necida
in o mação,
da i us cum
in ini i o
kons ukcijy
objec o
su
unkcijq
a liekanciu
naudininku
esama
la galiy
i
a mése.
A é não
o em
publicad-
os dados
sob e
Sios
cons ucções
pobiidi papli ima
i
la galiy
a mése, di ícil
je in i
eikSme da i us
cum in ini i o
ju
cons ucções
aidos la iy
kalboje
in e p e ação.
106
a pii as laika.
La iy
linguagem
in ini y iniai
elacionkiniai
sakiniai
pe encem a
o ipo sakiniy,
que F. R.
Palme is
(Palme 1986:
178-179)
chama,,san -
ykiniais
paski ies
sakiniais
( ela i e
pu pose
clauses). Sio
ipo
sakiniuose,
uZimanciuose
in e mediine
posição
en e
pazymin
(san ykiniy)
sakiniy e
ad e bialiniu
ikslo sakiniu,
bina
u ilizadas
eiksmazodz-
io o mas,
bidingos
ad e bialinia-
ms ikslo
sakiniams:
daZnai isso
buna
bend a is,
mas
oco ei o e
conjun i is
ou
pe i as in-
es
cons uções
com
op a y ine
eikme*.
En e
naudpininko
com
bend a imi e
la iy
in ini y iniy
san ykiniy
sakiniy
exis e e
di e umu: no
p imei o
caso
naudininkas
pode
eque 8 i só
ação eikeja
ou obje o, e
segundoiu al
pobudzio
limi aimy
né a. Já que
do
egzis encin-
és
cons ução
neig eikS o
sujei o
pe enomi
in ini y iniai
elacionkiniai
sakiniai (y a
kq algy i
ipo sakiniai)
são paliudi i
lie u iu
kalboje bei
sla y linguas,
isso
imanoma, que
ais sakiniai
la iu
kalboje
papli o
con inua e
eles oi im a
usa ambém
e
daik a a dzi-
ams zymeé i.
Taciau Siuo
caso
in ini y iniai
elacioniniai
sakiniai
u éjo
uzim i ou o,
mais ananniu
cons uciu
luga , e
pa ece oda
iké ina, que
eles im a
usa bi en
ao in és
in ini y iniu
cons uciu.
La iy
in ini y iniy
san ykiniy
sakiniy
bend a ies
eiksma
subjek e ,
jeigu ele
o malmen e
is eikS as,
semp e biina
eiSkiamas
naudininku
como e em
qualque
ou o
in ini y inia-
me sakinyje.
Todel
bend a is
com o
u ilizado
moiciama
in ini y iniu
elacioniu
sen iniu sem
suplemen o-
my
mo osin ak-
siniu
mudançasGiu:
uz enka, que
p aS
bend a i
bi y
i e p as
elacionis
i a dis ou
p é eiksmis
(galo ni e
pu nam
uzmes ies
galo ni e ku
pu nam
uzmes ies).
Naqueles
casos,
quando
bene iciá io
execu a a
unção do
obje o, a
di e ença
en e abeeju
kons ukcijy
é ySkesnis,
uma ez que
obje o de
comuna ia
in ini y inia-
me
san ykiniame
sakinyje
eiSkiamas
não
bene iciinink-
u, e galininku:
Nopi ku
zi gu, a ko
laukus a .
La iy
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai de e
se bas an e
elho
eiSkinys,
po que eles
p o a elmen-
e lipi e do
a ual
debi y o
s uk ii oje.
Como zinoma,
debi y as é
kiles i§
sudé inio
ipo de
sen inho com
ela i o
sen iniu, 0
debi y o
p ieSdeélis
jd-(que cujo
a mése
jues i p imes
galininko-, ou
inag o mas
*juo) é
ela i o
i a dzio
pédsakas.
Kons ukci-
ja lauks e
jda u éjo
apa ece as i
is * La yny
alboje cia
o am
u ilizado
conjun i os,
p z.,
Sc ibeba ...
o a iones,
quas alii
dice en
‘Rayda a
albas aos
ou os dize
(Cice o,
B u us, Z .
Palme 1986:
178).
Dabo inéie
la iy
kalboje
odnosiniuose
paski ies
sakiniuose
Salia
bend a ies
a ojama i
iesioginé
nuosaka su
dalely eai,
daznai
conside ada
liepiamosios
nuosakos 3-io
indi íduo
pakai alu,
p z., noléma
iecel kasie i,
kas lai o
naudu
uzglaba u (A.
Degla as)
‘nu a é
paski i
kasininka
penigams
saugo /.
Bend a ies e
kons ukcijy
suai
dis ibu ion
la iy kalbos
san ykiniuo-
se paski ies
sakiniuose
né a
iSnag iné a.
107
s ukes-
nés i os
*i
anks au-
ks juo
a , onde
*juo
co esp-
onde
ela i a-
men eini
a ualini
i a di
kuo.
Ve dade,
no
p esen -
e-iné
alabio
an eSdél-
is j@bina
adiciona-
do não à
o ma
cole a i-
a
(iSsky us
o ma
jabii
‘ eikia
bi i, que
baseia
bu en
bend a i-
mi), 0 à
o ma do
3o
indi íduo
do empo
p esen -
e. Não
odos
i iné o-
jai
conco d-
am
P ellwi -
zo e
Endzely-
no
iskel ai
min¢ia,
que 3-iojo
co po
o ma
Cia
uzeémeé
anksGiau
ha ia sido
o luga
comunid-
ade.
M ihlenb-
achas
(M hlenb-
ach 1907:
322)
mane,
que
debi y o
p ieSdeé-
lis iS pa
p adziy
oi
adiciona-
do a
beasme-
ne
eiksme
a o os
3-io
o ma de
pessoa, e
man (i )
jub auc
aiSkino
como ‘y
MeHs
ecTb, Ha
yem
e3gaT.
Pa ece
que e
F aenkel-
is e a
endes a
conside -
a a
o ma
3-io do
pessoal
p imi i o
debi y o
pag indo,
po que
ele com
la iy
debi y u
g e ina
lie u iu
a mese
pasi aik-
ancias
cons u-
cções
com 3-io
do
pessoal
o ma
comuna -
ies luga
de, ais
como
jam
nebebus,
kas éda
‘e wi d
nich s
meh zu
essen
haben,
jam
nebebus
ko éskel i
(F aenkel
1928); i§
isso pode
sp agi,
que
en e ju
ele
iz elgé
gene ini
ySi.
Taciau
da né a
i ody a,
que
mine osi-
os
lie u iy
a miy
cons u-
ções são
elhas. IS
Vilniaus
k aS o
a miy
F aenkel-
is mais
ci aoja
kons u-
kcija ne
kam
azZ a ia
uisciuos
Zddeliuos
‘nich
eine is
da, de ...
i mich
Fu sp a-
che
einlegen
kénn e
bei
zo nigen
Wo en
(F aenkel
1936),
panasi
kons u-
kcija
pa eik a
i,,.Daba -
ines
lie u iu
kalbos
g ama i-
koje: Né
kam
u gun
aziuoja
(Amb az-
as e k .
1994: 671).
U ilininko
Cia
en endam-
os só
en ão, se
ace amo-
s, que
3-iojo
o ma de
pessoa
uzeme
comuna i-
es luga :
né a kam
u gun
azia ,
né a kam
uZ a i.
3-iojo
o ma
pessoa Cia
g eiciausi-
ai p igijo
odel, que
ela oi
usada
cons uç-
ões, onde
ela kinis
j a dis
ei$ke
ação
eikéja,
exemplo.,
né a kas
abalha
‘non es ,
qui
labo e
(plg.
Amb azas
e k . 1994:
671).
Assim, a
menciona-
da
cons uc-
ção
lie u iy
ne a base
su icien e
ejei a
P ellwi zo
e
Endzelyno
iskel a
min i, que
debi y o
p ieSdelis
jdiS
p adziu
oi
adicionado
à
associaçã-
o, embo a
e pa ece
que o
p óp io
Endzelyn-
as eliau
a sisaké
seu
anks esn-
és opiniés,
ik iausiai
dél
F aenkelio
i akos (z .
Endzelins:
1951
885-886;
au o ius
Ciaesnés
opinions
neka oj-
a, uz a
ci a
F aenkelio
is lie u iy
cons u -
io a
ci adas).
La iy
debi y o
bend a i-
es
subs i ui-
ção 3-iojo
co po
o ma
p iezas -
ys ligi Siol
ne a
paaiskin -
os. I
possibilid-
ade, que
mencioné-
o
mudança
p iezas -
ys o am
panasios i
as, cuja
lémé 3-iojo
pe so
i aukima i
mine asi-
as lie u iy
kalbos
kons uk-
cijas, mas
am
ce os
a gumen i
am
p ieS a a-
uja. Como
anksciau
miné a,
li eu iy
linguagem
cons uç-
ões né a
kam
u gun
azZiuoja,
né a kam
uZ a ia
u éjo
apa ece -
as i dél
okiy
kons uk-
cijy
i akos,
nas quais
elacionin
i a dis
ei8ké
eiksmo
eikéja
(p z., né a
kas di ba),
0 ais
cons uç-
ões
negalejo
u e i
i akos
élesniojo
debi y o
aidai,
kadangi
jomis
né a
pag is as
não um
único
debi y o
a ian .
P imei o,
como
indica a
o ma do
p e ixio
(*juo,
*j@),
debi y
kilo iS
kons uk-
cijy com
galininku,
inagininku
ou
kilmininku
no
ela i o
sen inho;
ou do
u ilizado
pédsaku
(a i inkan-
¢iu
panasgias
o mas
cons uç-
ões do
idioma
lie u iu
né a kam
uz a i
nomné a
kas
uZ a ia)
Cia
nemanda-
me. Em
segundo, à
especial
a minés
lie u isk-
os
конструк-
ции lhe
nãoebus,
que éda
su gimen-
o galéjo
con ibe i
lie u iy
kalboje
ainda oda
i o
obje o
eikinis do
a dinink-
o:
a dininko
kas
a ojima
108
CiaC mais
dep essa
p ecisa
sug ega o que
p ecisa aze , o
su
que oi aze
ipo
cons uções
(z .
Amb az-
os
1995:
91-93).
Toks
nomeado do
obje o galéjo
apa ece em
elacionamen-
os
sakiniuose
bend a imi
su
(né a kas
és i né a
=
kq
/
ko
és i) que
i
depois
o am
i auka-
da
3-iojo
o ma
indi íduo
(né a kas
éda
‘né a
ko
és i).
Em al iu
Le iu al
i aka do
obje o
a dínio
pa ece
mazai
ike ina.
Po ou o
lado, o que o
p imo dial
debi y o
baseia e a
bi en
ela i ois
sen ins
bend a imi,
pode se
sus en ado
su
po á ios
a gumen os:
elik ine
o ma jabii
1)
;
2)
pelo que
ago a em
i
la iu língua
são usados
in ini y iniai
elacionias
sen iniai,
que podem
bi i
simplesmen-
e susije
p imiais,
elic iniu
pa adalu
su
iSlaiky ais
debi y o
sude yje,
sóni ela i o
i a dzio
kamienas
*yobu o
subs i uído
i a diniu
kamienu
*ko-; pelo que
3)
ela i os
des inações
sakiniams, a
ku iy
pe encem
Cia
abo dam-se
ela i os
sakiniai,
budingesné
iesioginés
ne
nuosakos, 0
ki y
eiksmaZodzio
o my
a osena
pelo que em
alguns casos
;
4)
ela i os
des inações
sakiniai
bend a imi são
paliudi i
lie u iu, e
sla u línguas.
su
i
Se
P ellwi zo
i
Endzelyno
opinié sob e
in ini y ine
cons ução
como la iu
debi y o
pag inda é
co e a, isso
pode se
conside ado
que la iy
idiomas
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai é
bas an e
elho
ei&kinys,
aspi ando
àSinjis o
Sios
pe íodos
de
desen ol imen o da língua.
Isso indica
a chajiskas,
debi y o
sudé yje
elic iniu
budu iSlikes
i o ino
kamieno
*yo a oji-
men o
ela i o
i a dzio
eikSme ao
in és
elesniojo
*ko-.
Taciau
bal y
p okalbéje
ju
p o a elm-
en e ainda
nebi a: en
bend a is
> Tokiy
elik iniy
o my
galé y
apa ece a-
s i mais,
mas uma
ez que
nos elhais
la iy
linguagem
ex os há
mui o
mo ologi-
jas klaidy,
jy
in e p e -
acija liks
gin¢y ina.
NeaiSkios
é, pyz.,
Elge io
pa a o -
as o mas
daud3e man
no iums
ia unna
nd
ia ésé
(E angelia
e
epis olae
19 ), caso
Salia
andame e
nos nenek
wai ak
ia unna
(ibid. 12 ,
z .
E angelien
und
Epis eln
ins
Le ische
ibe se z
on Geo g
Elge ... Bd.
1. Tex e,
h sg.
Ka lis on
D a ins,
1961 Lund).
V . ®
Amb azas
ainda mini
cons uçõ-
es com o
p esen e
empo
pa ici iu,
as quais ele
co e am-
en e
compa a
com
da i us
cum
in ini i o e
com as
cons uçõ-
es
la iskima-
s, i§ ku iy
kilo
debi y as:
não oi kas
bedi bas,
né a kas
algq (Z .
Amb azas
1990:
115-116).
Apsk i ai
daly iy
a osena
elaciona-
men os
sakiniuose
pode bi i
conside a-
da
a chajisku
eiSkiniu,
pa eldé u
i§
p okalbés
(plg.
Amb azas
1989;
1990:
121-122),
odél a
p io i
pa ece
não
comple -
amen e
iké ina,
que j
miné asi-
as
cons u-
ções
pa icip-
an es
bii u
p asisk -
e be
ecen e-
men e,
uzimando
comuna -
ies luga .
G eiciau
pode bi y
ike is
pa ici -
iu da
subs i u-
ição po
ou as
o mas
negu jy
pos e i-
o
di i imo.
is o
dél inés
cons u-
ções
né a kas
algq
‘né a ko
algy i
a dinin-
ko
obje o
u bi é
sie inas
com
pi mine
bend a i-
es
a ose-
na ao
in és
élesnio
dali io,
pois
di ícil
bi y ji
iSaiSkin i
di e en -
e, negu
como
nomina i-
us cum
in ini i o
pédsaka.
Naqueles
casos,
quando o
ela i o
j a dis
execu a
unção
do
sujei o
(nabu a
kas
bedi bqs-
), o
consumo
do
pa icip-
io pa ece
como
a chaiz-
mas.
| aukia-
n 3-iojo
pessoa
o ma ao
in és
daly iy,
naquelu
mesmo
empo
panagus
p ocesso
galéjo
yk i e
in ini y i-
niuose
san ykin-
iuose
sakiniuo-
se. 7
Embo a
ela i o
j a dzio
kamieno
*ye/oi
pa odom-
ojo
i a dzio
kamieno
*i a pus-
a io
ysys
bal y
línguas
não oda
aiskus
(z .
B ugma-
nn 1911:
331,
347-348,
S ang
1966:
233-234),
né a
dú ida,
que
kamieno
yeosan -
y/kiné
a ose-
na é
pa elde-
a i§
p okalbe-
s, odel e
debi y o
sudé yje
iSlaiky o
ichaj a -
dinio
kamieno
a ose-
nos
a iskum-
as nekelia
abejoné-
s. A.
Rosinas
(1975: 169)
neigia
i a dZio
ele, ela
(de quem
ele não
dis ingue
do
ela i i i-
no *ye/o-)
ela i i-
ne
a ose-
na bal y
p okalbé-
je, mas i
la iy
debi y o
kilme ele nea siz elgia.
109

apidC e a
ainda o ma
nomininio
pobidzio.
Bend a ies
pi mini
nominalini
pobiidi
es emuni-
ja bi en
lie u iy
da i us cum
in ini i o.
Miné asis
s uk i inis
ipas *i
lauks juo
a ilgainiui
jgijo
modaline
unção:
a ualinéie
alboje
lauks i
jda
simplesmen-
e eiSkia
‘ eikia a i
lauka.
Taciau em
alguns
e mése i§
pa e iS
Siyliko
kons ukci-
jy pi mineé
eikSme;
isso
ilus ou
an es¢ou
miné as
ase
a ian e
com luga
de
comunhas
usado
debi y u
(Z .
Endzelins
1901: 73 =
1971:
149-150): lai
s a éja
i s ini e
pu niniem
jauzme as.
idomis são
Mi hlenbac-
ho (1907:
316-317) i§
Vie al as
a més
ci ados
panaSaus
mui o
debi y o
consumo
exemplosdi.
Sioje
a méje
iuiu d iejy
debi y o
a ian u
di e enciaç-
ão: um i8 ju,
com
p ieSdélio
o ma jd-,
em
a ualinés
la iu
bend inés
lingua
debi y o
modaline
unção: man
na
jab a c ‘A
He OsDKeH
exaTb. A
segunda
a ian e,
com àSdélio
o ma ju-, é
iSlaikes
p imei aine
in ini y inio
unção de
ase
ela i o.
Nos
exemplos
ci ados po
Miihlenbach,
p iesdélis
jua lieka
inagininko
unção: man
nau jub auc
‘MHe He Ha
4eM exaTE;
b alam nau
zi ga juecé
‘y Opa a
HeT
JOWIayu,
YTOOLI
OOPOHUTD;
lenas udeni
jumazgdj-
as
‘IjpuwHecu
BOD! JAIT
MbbA; bii u
muims bijs
pul e s
juSaiin
‘ecnu Obi y
Hac GbuI
MOpOX,
YTO6EI
CTPCJIATD.
Tal unção
co espon-
de e àSdélio
o ma, pois
àSdélis ju-,
p okli ineja
posição
ab e iado i§
*juo, pode
bi i
conside a-
do ou
galininku, ou
inagininku
(del gal de
o mas
*juo,
o malmen-
e
co espon-
dCios lie .
eme i Sk.
jqosios
gimines
o ma, z .
S ang 1966:
437,
Endzelins
1951: 518).
En ep
Miihlenbac-
ho
ci aojamy
pa yzdziy
nãoendame
al, nos
quais
p ieSdelis
jubi y
en endido
como
galininkas
gal odeél,
que o
galininkas
do obje o
oi
iSs um as
kilmininko,
que
p asisk e -
bé i§
nega i am-
uju
kons ukci-
jy (del
p ieSdeélio
ja o mos
apibend ini-
mo plg.
Hol oe
a idui a à
p ensa
a igosni).
Va ian a
com o
obje o
unção
a liekandiu
elacioniniu
j a dziu e
o nou
debi y o
como
modalinés
cons ução
undamen -
o: isso
mos a e
exemplo i§
Vie al os
a més man
na i
jab a ic ‘A
He 1O1DKeH
exa b.
Siame
a ian e
modaliné
eikmé
ilgainiui e
i8s imeé
pi mine
eikSme,
islikusia
ainda
senuju
la iy
eks y
kons ukci-
jā eems ne
bij ja-ehd
‘jie
ne u éjo ko
algy i
(Gliuko
Biblija,
Mo kaus
VIII.1, z .
Mi hlenbach
1907: 319).
Sa o
p imeine
eikSme
iSlaiké
Vie al a
a méie
paludido
a ian e
com
i a dzio
inagininku,
éliau
i usiu
p iSdeliu
*jwo-> ju-.
Bu en Si
a ian a
pode
sug e iniz-
a com
lie u iu
linguagem
da i us cum
in ini i o
a ian u,
cujo
u ilizado
eiSkia
eiksmazo-
dzio
obje o a.
Já que
p ieSdélis
*jwo->
ju-Cia é
jnagininkas,
e não
objec o
galinis, isso
objec o
posi ionia
an e Sio
adnominalin-
io debi y o
pe manece
li e, e ja
pode uzim i
daik a a d-
zio
galininkas:
panam kaé
pa adu
zi gu
jusapin
110
‘BO3bMH
XOTb
MOBO,
YTOOI MM
3allyTaTb
IOWA lie .
pasiimk
embo a
acompanj
ca liui
supancio -
i. Panasu
pa yzdi (i$
ex o da
canção)
ci a
Endzelyn-
as (1901: 73
=1971: 149;
1951: 973)
iS ou o
a miy
(Cia
apibend i-
n a
p ieSdelio
o ma
ja-): de u
meu
kumelinu
uozu
da zucé
lie elj.
da iau
meu a kl
ij oziy
sodui
ake i jde;
lai s a
[nauda]...
guo i
janopé k
lie . egu
b ina
penigy
ka ei
nuspug i.
Panasgus
debi y ai
com
p iSdeliu
jainaginin-
ko
eikSme é
paludi a
e em
ex os da
elho a
la iu,
como sa
Elge io,,E-
angelijo-
se e
epis olos-
e: nd kad
ems ne
by
iamakl a,
abbems
pedewwe
‘non
haben ib-
us illis,
unde
edde en-
, dona i
u isque
( 64 = Lk 7,
42).
Pa ece
bas an e
c é ina,
que bi en
cons uç-
ões com
ela i o
j a dzio
inagininku
i§ p adziy
oi um i§
undame-
n aliniy
in ini y i-
niu
elakiniy
sakiniy
a ian y;
e pelo
paaiskina-
mas jy
g a ikaliz-
a imas, i. i.
ypa¢ios
agliu inac-
inio
pobudzio
g ama in-
és o ma
de
apa ecim-
en o
adul os
i a dziui e
eiksmaz-
odZiui. Sis
ipas
p o a el-
men e
sie inas
com
lie u iy
da i us
cum
in ini i o
como seu
gene ico
co espo-
nden e.
Abi
cons uc-
ções kilo
i§
p okalbés
kons uk-
cijy su
gene a i-
mi ikslo
(paski ie-
s) eikme,
cuja
la iy
alboje
o am
subs i uí-
das
j e pian -
naginio
i a dzio j
san ykini-
nka. Li uiy
linguagem
cons uç-
ão com
pu a
ikslo
bend a i-
mi (be
suje o ou
obje o)
Vie al as
a méje
co espo-
nde be
obje o
consuma-
do
debi y as
su
p ieSdéliu
ju-: b olis
não em
a klio
aké i =
*b alam
na zi ga
juo ecé >
b alam
nau zi ga
juecé.
P okalbés
in ini y i-
né
cons uç-
ão Gia oi
subs i uí-
da,
i e pian
elaçãoki-
nj i a dj;
como e
cons uç-
ões com
unção de
sujei o
comuni á-
ia
a liekan¢-
iu
daik a a -
dziu, mais
Cia keis i
ne eicéjo.
Li uiy
bend a i
com o
obje o
unção
a liekanc-
iu
naudininku
co espo-
nde
Vie al os
judebi y-
o
a ian e
com o
obje o
galininku:
pasiimk
pa adj
a kliui
supancio i
= *panem
pa adu
zi gu juo
sapi >
panem
pa adu
zi guapin
jus. Cia
necessé-
jo não só
j e p i
i a di,
mas e
subs i ui
aleg ni,
pois
daik a a -
dis
o nou-se
obje o da
conjunç-
ão da
ase
ela i a.
Aki aizdu,
que
da i us
cum
in ini i o
cons uç-
ões com o
u ilizado
obje o
não
exis ência
la iy
kalboje é
sie inas
bu en
com Siuo
p ocesso,
neaisku
só, na qual
Sio
p ocesso
s adijoje
oi
i auk as
objec o
gal. Há
duas
possibilyb-
és: 1) o
galhei o
do obje o
oi
i auk as
j
in ini y i-
nius
elacioni-
os
sakinius e
só em
seguida
in ini y i-
niai
elacionin-
iai sakiniai
i8s umé
senaja
da i us
cum
in ini i o
( ygys
en e
in ini y i-
niy
ela i iniu
sakiniy
su gimen-
o e
da i us
cum
in ini i o
isnykimo
Siuo caso
bi y
indi ec oi-
nis); ou 2) o
ela i o
j a dis
oi
i auk as
simplesm-
en e j
da i us
111
cum
in ini i o
конструц-
ия, 0 só
depois a
naudinink-
as oi
subs i uí-
da
galininku.
Sios
pasku in-
és
p essupo-
s os labui
es emu-
nija
i e p o
i a dzio
luga :
j a dis
adul os
com
eiksmaz-
odziu
cons uç-
ões com
obje o
g eiciausi-
ai galéjo
en ão,
caso
pi miné
ZodZiu
o dem oi
*panem
pa adu
zi gu juo
sapi , e
não
*panem
pa adu
juo zi gu
sapi . Se
auk&8Ciau
menciona-
dos
exemplos
paludi a
Zodziu
o dem
né a
acon ecik-
iné e
obje o
(zi gu,
uozZu
da zu,
guo i)
semp e
s o ejo
p ies
i a dzio e
cole a ia
complexo,
isso
elesnys
obje o
cole a ia
i8 p adziy
u éjo
bi i ne
obje oas,
e oi
dependo-
mas do
mesmo
daik a a -
dzio, com
o qual
di ec S
i e pian
i a di
(causa
bene icia-
do do
ikslo ou
des inaçã-
o) e a
siejama e
bend a is.
nesse
caso sua
a ual
o ma
linksnio
(galininka)
ele galéjo
igy i só
éeliau,
su gidos
in ini y i-
niam
elacionin-
iam
sakiniui, a
pi miné
seu
linksnio
o ma
u ejo
bi i i okia:
g eiCiausi-
ai isso oi
naudinink-
as. Isso
eiSkia,
que
cons uç-
ão panem
pa adu
zi gu
jusapin
pode bi i
o iginusi
simplesm-
en e i§
da i us
cum
in ini i o
cons uç-
ões. O
a o de
que ambas
da i us
cum
in ini i o
a ian es
u éio
exis i em
já em
p obalbé
b anco, e
éliau
la iy
kalboje
eles
o am
subs i uí-
dos po
ou as
cons uç-
ões,
a siz elgi-
an i
lie u iu e
sla y
kalbu
da us, é a
p io i
iké ina.
Pa ece
que e
pacios
la iy
linguagem
dados
leidZia
a sek i
Sios
cons uç-
ões
pédsakus
la iu
linguagem
in ini y i-
niy
kons uk-
cijy
aidoje.
Recebido
1999 05 25
LITERATURA
Amb azas_
V. 1989:
Bal ic
languages
and he
econs uc-
ion o he
Indo-Eu ope-
an complex
sen ence.
Gene al
Linguis ics
29, 52-59.
Amb azas_
V. 1990:
S a ni eln-
yj sin aksis
p iéas ij
bal ijskich
jazyko Ve -
gleichende
Syn ax de
bal ischen
Sp achen,
Vilnius:
Mokslas.
Amb azas V.
1995:
Lie u iy
kalbos
bend a ies
kons ukci-
jy aida.
Lie u iy
kalbo y os
pe gun as
33, 74-109.
Amb az-
as V. e k .
1994:
Daba in-
és
lie u iy
kalbos
g ama i-
ka,
Vilnius:
Mokslo i
eniklope-
diJu
publikla.
B ugma-
nn K. 1911:
G und i-
ss de
e gleic-
henden
G amma-
ik de
indoge -
manisch-
en
Sp ache-
n, Bd. I, 2.
T.,
S assb-
u g: Ka l
J.
T iibne .
Endzelins
[Endzelin]
J.
1901/1971:
U sp ung
und
Geb auch
des
le isch-
en
Debi i s.
Bezzenb-
e ge s
Bei ége
26, 66-74.
(Pe spau-
sdin a:
idem,
Da bu
izlase 1,
Riga:
Zina ne,
Endzelins
[Endzelin]
143-150.)
J.
1905/1971:
Zu
En s eh-
ung des
le isch-
en
Debi i s.
-Bezzenb-
e ge s
Bei ége
29,
320-321.
(Pe spau-
sdin a:
idem,
Da bu
izlase 1,
Riga:
Zina ne,
288
289.)
Endzelins
J. 1951:
La w ie-
su
alodas
g ama i-
ka, Riga:
La ijas
Vals s
izde nieciba.
112
F aenkel
E.
1928:
Li auische
Bei age.
—
Indoge manische
Fo schungen
46,
44-57.
F aenkel
E.
1936:
De
S and
de
E o schung
des
im
Wilnagebie e
gesp ochenen
Li auischen.
—
Bal icosla ica
2,
14-107.
Hol oe
A.
(a iduada p ensa)
he ise and
On
g amma icalisa ion
he
o
La ian
debi i e.
—
Linguis ica
Bal ica.
Miihlenbach
[Mjulenbachs]
K.
1907:
O
debi i é.
—
Iz és ija
O délenija
usskago
jazyka
i
slo esnos i
Impe a o skoj
Akademii
Nauk
12/3,
313-333.
Palme
E.R.
1986:
Mood and
modali y,
Camb idge:
Uni e si y
P ess.
P ellwi z
W.
1904:
Zu
En s ehung
des
le ischen
Debi i s.
—
Bezzenbe ge s
Bei ige
28,
319.
Rosino
A.
1975:
A
bal y
*i-,
*io esp.
*7,
*idkamienai
e am
ela i i inho-
s?
—
Bal is ica
11
(2),
165-170.
S ang
Ch .
S.
1966:
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen
Sp achen,
Oslo e c. :
Uni e si e -
s o lage .
THE LITHUAN
DATIVUS
CUM
INFINITIVO
AND THE
LATVIAN
NON-FINITE
RELATIVE
CLAUSES
Summa y
The da i us
cum
in ini i o, an
a chaic
in ini i e
cons uc i-
on which
p obably
a ose om
a double
da i e o
pu pose
( he da i e
being
o iginally
he da i e
o a e bal
noun), is well
e ained in
Li huanian
bu has
ha dly le
any aces
in La ian.
O he wo
a ie ies
a es ed in
Li huanian,
wi h he
da i e as
subjec o
he
in ini i e
({pyliau pieno
Suniukams
uzlak i ‘I
pou ed ou
some milk
o he dogs
o lap) and
wi h he
da i e as i s
objec
(nupi kau
a klj
laukams a i
‘I bough a
ho se o
plough he
ields wi h)
only he
o me is
es igially
a es ed in
La ian. In
he pape an
a emp is
made o
b ing his
ac in
connec ion
wi h he
de elopme-
n o
non- ini e
ela i e
clauses in
La ian. Em
Li huanian
(as in
Sla onic)
he
occu ence
o such
clauses is
es ic ed
o bu a ew
ypes, and in
La ian
hei scope
was
p obably
ex ended as
ela i e
p onouns
we e
inse ed in
cons uc i-
ons wi h
in ini i es
exp essing
pu pose. In
econs uc-
ing his
p ocess,
e idence
may be
d awn om
some
dialec al
a ie ies o
he debi i e,
which, in a
ossilised
shape,
ep esen s
an o iginal
non- ini e
ela i e
clause ype
wi h he
ela i e
p onominal
s em *ye/-.o
In he
dialec o
Vie al a an
adnominal
a ie y o
he debi i e
wi h he
p e ix
ju-(an
o iginal
ins umen -
al) is
a es ed, in
which an
objec may
occu
(pa iam kaé
pa adu zi gu
jusapin
‘ ake
wi h you
a lead o
shackle
he
ho se
wi h).
This
seems o
co esp-
ond
exac ly
o he
Li huani-
an
da i us
cum
in ini i o
wi h he
da i e as
an
objec
(pasiimk
pa adj
a kliui
supancio-
i), no
only
unc ion-
ally, bu
also
gene ica-
lly.
Though
he
o iginal
da i e
was
eplaced
wi h an
accusa i-
e as he
o iginal
in ini i al
cons u-
c ion
de elop-
ed in o an
in ini i al
ela i e
clause, a
di ec
connec i-
on wi h
he
da i us
cum
in ini i o
is
sugges -
ed,
among
o he
hings, by
wo d
o de , as
he
inco po -
a ion o
he
ela i e
p onoun
in o he
e bal
o ms
(*juo
sapi >
jusapin)
sugges s
an
o iginal
wo d
o de
*panem
pa adu
zi gu juo
sapi ,
whe e
he
second
noun,
be o e
being
ein e p-
e ed as
an
objec
ela i e
in he
clause,
mus
ha e
been in
adnomin-
al
posi ion,
and mus
he e o-
e ha e
been in
he
da i e
a he
han in
he
accusa i-
e.
113