ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XLII
(2000)
Axel
HOLVOET
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
LIETUVIU
DATIVUS
CUM
INFINITIVO
IR
LATVIU
INFINITYVINIAI
SANTYKINIAI
SAKINIAI
Siame
s aipsnyje
ap a iama
kai
ku iy
lie u iy
i
la iy
kalby
in ini y iniu
kons ukcijy
aida,
ypaé
a siz elgian
i
lie u iy
kalbos
da i us
cum
in ini i o
kon-
s ukcija
i
jos
gene inius
a i ikmenis
la iu
kalboje’.
Lie u iy
kalboje
y a
a ojami
du
da i us
cum
in ini i o
kons ukcijos,
eis-
kiancios
objek o
paski i,
a ian ai:
ienu
a eju
daik a a dzio
naudininkas
a -
lieka
objek o
unkcija,
p z.,
nupi kau
a klj
laukams
a i,
ki u
—
subjek o
unkcija,
p z.,
ipyliau
pieno
Suniukams
uzlak i
(pa yzdziai
pagal
Vy au a
Amb aza
1995).
Taciau
Sie
a ian ai
y a
kile
i$
ienos
kons ukcijos.
A odo,
kad
da i us
cum
in ini i o
a si ado
ais
laikais,
kai
bend a is
da
bu o
nominaline
o ma,
g ei-
Ciausiai
eiksmo
pa adinimo
[nomen
ac ionis]
naudininkas’,
aigi
ja
galima
api-
bidin i
kaip
,.nuo
sakinio
b anduolio
p iklausom[a]
d ejybin[i]
paski ies
( iks-
lo)
naudinink[a]“
(Amb azas
1995:
79).
Todel
ik
eliau,
bend a¢iai
i s an
g ynai
eiksmazodine
o ma,
galejo
susida y i
an inis
ySys
a p
bend a ies
i
daik a-
a dzio
kaip
a p
p edika o
i
nuo
jo
p iklausomo
objek o
a ba
subjek o.
Da-
ba ,
bend aciai
ne ekus
sa o
pi minio
nominalinio
pobudZio,
jau
galime
kalbe i
apie
daik a a dzio
a liekama
objek o
a
subjek o
unkcija
bend a ies
a z ilgiu.
Bend a ies
pobidzio
pasikei imas
gali
suda y i
salygas
olesnei
da i us
cum
in-
ini i o
kons ukcijos
aidai,
o
galu
gale
i
jos
iSnykimui.
Bu en
oks
p ocesas
i yko
sla y
kalbose,
ku iose
da i us
cum
in ini i o
y a
paliudy as,
be
daba
nie-
ku
nebe a ojamas
(paliudijimus
senojoje
bazny inéje
sla u
i
senojoje ¢eku
kalbose
i
li e a i a
ci uoja
Amb azas
1995:
83).
La iy
kalboje
y a
a i ikmenuy
ik
an ajam
i§
mine uju
a ian u:
kaip
elik i-
nis
eiSkinys
paliudy as
da i us
cum
in ini i o,
ku iame
naudininkas
a lieka
ben-
d a ies
subjek o
unkcija
(Z .
Endzelins
1951:
990):
lai
paliek
galo ni e
pu niniem
uzmes ies
‘kad
lik y
i Sinéle
paukS eliams
nu up i’.
'
Au o ius
dékingas
p o .
Vy au ui
Amb azui,
maloniai
su ikusiam
pe skai y i
i
pakomen-
uo i
pi maja
Sio
s aipsnio
edakcija.
Uz
s aipsnyje
likusius
ne ikslumus
i
klaidas
y a
a sakin-
gas
ik ai
au o ius.
>
Plg.
S ang
(1966:
447-448),
Amb azas
(1995:
74-75).
105
A odo,
kad
bend ineje
la iy
kalboje
i
daugumoje
la iu
a miy
pi mas
a ian as
su
objek o
naudininku
jokio
a i ikmens
ne u i’.
Mine as
sakinys
paliudy as
i
su
san ykiniu
i a dziu
ku
p ieS
bend a ies
kon-
s ukcija
(z .
Endzelins
1951:
990):
lai
paliek
galo ni e,
ku
pu nam
uzmes ies
‘kad
lik y
i Siinelé
pauk&¢iui
nu up i
|
ku
paukS is
galé y
nu ip i’.
Tokiu
budu
susida o
in ini y inis
san ykinis
sakinys
—
la iy
kalbai
labai
bi-
dingas,
be
lie u iy
kalboje
be eik
nezinomas
sin aksinis
ipas.
Tiksliau
sakan ,
lie u iy
kalboje
(pana8iai
kaip
sla y
kalbose)
a ojamas
ik
ienas
jo
a ian as,
ku iame
san ykinis
sakinys
y a
p iklausomas
nuo
egzis encinio
sakinio
o ma-
liai
nei8 eikS o
subjek o
(p z.,
cia
y a
|
né a
kq
algy i)
a ba
nuo
posesy inés
kons ukcijos
su
eiksmazodziu
u é i
o maliai
nei8 eikS o
objek o
(p z.,
u i
|
ne u iu
kq
algy i);
apie
Sias
kons ukcijas
Z .
Amb azas
i
k .
1994:
670.
Sio
a ian o
a i ikmeny
andame
jau
senojoje
bazny inéje
bei
naujosiose
sla y
kal-
bose,
plg.
s.
b.
sl.
ne
ima e
eso
és i,
1.
(nie)
majq
co
jesé
i
pan.
La iy
kalboje
okie
san ykiniai
sakiniai
gali
pazyme i
aip
pa
i
daik a a dZius,
p z.,
Es
panému
g ama as,
ko
lasi
a pii as
laika
‘A&
pasiémiau
knygy
skai y i
(|
kad
skai yGiau)
poilsio
me u’.
Tokie
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai
ski iasi
nuo
pap as u
san-
ykiniy
sakiniu
(ku iuose
a inio
unkcija
a lieka
eiksmazZodzio
asmeniné
o -
ma)
uo,
kad
jie
iS ei8kia
ne
ealiq
su
apib éziamo
daik a a dzio
zymimu
objek-
u
susijusia
bukle
(p z.,
G dma as,
ko
es
lasu
‘Knygos,
ku ias
a8
skai au’),
o
ik
su
uo
objek u
susijusia
galimybe,
o
objek o
paski i
(G ama as,
ko
lasi
‘knygos
skai ymui,
knygos,
ku ias
galima
skai y i’).
Kadangi
la iy
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai
ne u i
a i ikmenu
nei
lie u-
iy,
nei
sla u
kalbose,
galima
spé i,
kad
okie
sakiniai
y a
Sios
kalbos
naujada-
ai.
Aki aizdu,
kad
unkcijos
a z ilgiu
jie
labai
a imi
naudininkui
su
bend a i-
mi.
Abiem
kons ukcijoms
bidinga
a piné
unkcija
a p
pazyminio
i
ikslo
aplinkybés.
Vy au as
Amb azas
apie
naudininka
su
bend a imi
aso,
kad
&i
kon-
s ukcija
ik
e ka Ciais
u i
g ynq
pazyminio
unkcija
(p z.,
okiuose
sakiniuo-
se,
kaip
Tas
ki is
malkoms
kapo i
isai
a ¥ipo),
0
pap as ai
ji
,,siejama
su
eiks-
mazodciu
i
su
jo
aldomu
daik a a dziu
a
i a dziu“,
p z.,
A eziau
ka ciu
o-
ai
e i
(Amb azas
1995:
77),
aigi
jos
unkcija
a ima
ikslo
aplinkybei.
La iy
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai,
kaip
san ykiniai
(pazyminio)
sakiniai,
y a
o -
maliai
susijg
su
daik a a dziu,
be
gali
bi i
sup an ami
i
kaip
aplinkybés
saki-
niai,
plg.:
panému
g ama as,
ko
lasi
a pii as
laika
|
panému
g ama as,
lai
as
lasi u
3
Pagal
Lidijos
Leikumos
pa eik a
in o macija,
da i us
cum
in ini i o
kons ukcijy
su
objek o
unkcijq
a liekanciu
naudininku
esama
i
la galiy
a mése.
Kol
nebus
publikuo i
duomenys
apie
Sios
kons ukcijos
pobiidi
i
papli ima
la galiy
a mése,
sunku
j e in i
ju
eikSme
da i us
cum
in ini i o
kons ukcijos
aidos
la iy
kalboje
in e p e acijai.
106
a pii as
laika.
La iy
kalbos
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai
p iklauso
p ie
o
ipo
sakiniy,
ku iuos
F.
R.
Palme is
(Palme
1986:
178-179)
adina
,,san yki-
niais
paski ies
sakiniais“
( ela i e
pu pose
clauses).
Sio
ipo
sakiniuose,
uZiman-
ciuose
a pine
pozicija
a p
pazyminio
(san ykiniy)
sakiniy
i
ad e bialiniu
iks-
lo
sakiniu,
bina
a ojamos
eiksmazodzio
o mos,
bidingos
ad e bialiniams
ikslo
sakiniams:
daZnai
ai
buna
bend a is,
be
pasi aiko
i
konjunk y as
a ba
pe i as ines
kons ukcijos
su
op a y ine
eik’me’*.
Ta p
naudininko
su
bend a imi
i
la iy
in ini y iniy
san ykiniy
sakiniy
y a
i
ski umu:
pi muoju
a eju
naudininkas
gali
eik8 i
ik
eiksmo
eikeja
a
objek-
a, o
an uoju
okio
pobudzio
ap ibojimy
né a.
Kadangi
nuo
egzis encinés
kons ukcijos
neig eikS o
subjek o
p iklausomi
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai
(y a
kq
algy i
ipo
sakiniai)
y a
paliudy i
lie u-
iu
kalboje
bei
sla y
kalbose,
ai
imanoma,
kad
okie
sakiniai
la iu
kalboje
papli o
oliau
i
juos
bu o
im a
a o i
aip
pa
i
daik a a dziams
zymeé i.
Ta-
ciau
Siuo
a eju
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai
u éjo
uzim i
ki u,
senesniu
kons ukciju
ie a,
i
a odo
isai
iké ina,
kad
juos
im a
a o i
bi en
ie oj
in ini y iniu
kons ukciju.
La iy
in ini y iniy
san ykiniy
sakiniy
bend a ies
eiksmo
subjek as,
jeigu
jis
o maliai
is eikS as,
isada
biina
eiSkiamas
naudininku
kaip
i
be
ku iame
ki ame
in ini y iniame
sakinyje.
Todel
bend a is
su
naudininku
keiciama
in ini-
y iniu
san ykiniu
sakiniu
be
papildomy
mo osin aksiniu
pokyGiu:
uz enka,
kad
p ieS
bend a i
bi y
i e p as
san ykinis
i a dis
a
p ie eiksmis
(galo ni e
pu nam
uzmes ies
—
galo ni e
ku
pu nam
uzmes ies).
Tais
a ejais,
kai
naudininkas
a lie-
ka
objek o
unkcija,
ski umas
a p
abieju
kons ukcijy
y a
ySkesnis,
kadangi
bend a ies
objek as
in ini y iniame
san ykiniame
sakinyje
eiSkiamas
ne
naudi-
ninku,
o
galininku:
Nopi ku
zi gu,
a
ko
laukus
a .
La iy
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai
u i
bu i
gana
senas
eiSkinys,
nes
jie
ik iausiai
slypi
i
daba inio
debi y o
s uk ii oje.
Kaip
zinoma,
debi y as
y a
kiles
i§
sudé inio
sakinio
ipo
su
san ykiniu
sakiniu,
0
debi y o
p ieSdeélis
jd-
(kai
ku iose
a mése
ju-,
kiles
i
pi mines
galininko
a ba
inagininko
o mos
*juo)
y a
san ykinio
i a dzio
pédsakas.
Kons ukcija
lauks
i
jda
u éjo
a si as i
is
*
Lo yny
kalboje
cia
bu o
a ojamas
konjunk y as,
p z.,
Sc ibeba
...
o a iones,
quas
alii
dice en
‘Ra’yda o
kalbas
ki iems
saky i’
(Cice o,
B u us,
Z .
Palme
1986:
178).
Daba inéje
la iy
kalboje
san ykiniuose
paski ies
sakiniuose
Salia
bend a ies
a ojama
i
iesioginé
nuosa-
ka
su
dalely e
/ai,
daznai
laikoma
liepiamosios
nuosakos
3-iojo
asmens
pakai alu,
p z.,
noléma
iecel
kasie i,
kas
lai
o
naudu
uzglaba u
(A.
Degla as)
‘nu a é
paski i
kasininka
pinigams
saugo-
’.
Bend a ies
i
kons ukcijy
su
/ai
dis ibucija
la iy
kalbos
san ykiniuose
paski ies
sakiniuose
né a
iSnag iné a.
107
anks esnés
s uk i os
*i
/auks
juo
a ,
ku
*juo
a i inka
daba ini
san ykini
i a -
di
kuo.
Tiesa,
daba inéje
kalboje
p ieSdélis
j@-
bina
p idedamas
ne
p ie
ben-
d a ies
o mos
(iSsky us
o ma
jabii
‘ eikia
bi i’,
ku i
emiasi
bu en
bend a i-
mi),
0
p ie
esamojo
laiko
3-iojo
asmens
o mos.
Ne
isi
y iné ojai
p i a ia
P ell-
wi zo
i
Endzelyno
iskel ai
min¢iai,
kad
3-iojo
asmens
o ma
Cia
uzeémeé
anks-
Giau
bu usios
bend a ies
ie a.
M ihlenbachas
(M hlenbach
1907:
322)
mane,
kad
debi y o
p ieSdeélis
iS
pa
p adziy
bu o
p idedamas
p ie
beasmene
eiksme
a o os
3-iojo
asmens
o mos,
i
man
(i )
jub auc
aiSkino
kaip
‘y
MeHs
ecTb,
Ha
yem
e3gaT’.
A odo,
kad
i
F aenkelis
bu o
linkes
3-iojo
asmens
o ma
laiky i
pi miniu
debi y o
pag indu,
nes
jis
su
la iy
debi y u
g e ina
lie u iu
a mese
pasi aikancias
kons ukcijas
su
3-iojo
asmens
o ma
bend a ies
ie oj,
okias
kaip
jam
nebebus,
kas
éda
‘e
wi d
nich s
meh
zu
essen
haben,
jam
nebebus
ko
és i’
(F aenkel
1928);
i§
o
galima
sp es i,
kad
a p
ju
jis
iz elgé
gene ini
ySi.
Taciau
da
né a
i ody a,
kad
mine osios
lie u iy
a miy
kons ukcijos
y a
senos.
IS
Vilniaus
k aS o
a miy
F aenkelis
da
ci uoja
kons ukcija
ne
kam
azZ a ia
uisciuos
Zddeliuos
‘nich
eine
is
da,
de ...
i
mich
Fu sp ache
einlegen
kénn e
bei
zo nigen
Wo en’
(F aenkel
1936),
panasi
kons ukcija
pa eik a
i
,,.Daba -
ines
lie u iu
kalbos
g ama ikoje“:
Né
kam
u gun
aziuoja
(Amb azas
i
k .
1994:
671).
Naudininko
a ojimas
Cia
sup an amas
ik ai
ada,
jei
su iksime,
kad
3-iojo
asmens
o ma
uzeme
bend a ies
ie a:
né a
kam
u gun
aziuo i,
né a
kam
uZ a i.
3-iojo
asmens
o ma
Cia
g eiciausiai
p igijo
odel,
kad
ji
bu o
a o-
jama
kons ukcijose,
ku
san ykinis
j a dis
ei$ke
eiksmo
eikéja,
p z.,
né a
kas
di ba
‘non
es ,
qui
labo e ’
(plg.
Amb azas
i
k .
1994:
671).
Taigi
miné osios
lie u iy
kons ukcijos
ne a
pakankamas
pag indas
a mes i
P ellwi zo
i
Endze-
lyno
iskel a
min i,
kad
debi y o
p ieSdelis
jd-
iS
p adziu
bu o
p idedamas
p ie
bend a ies,
no s
i
a odo, kad
pa s
Endzelynas
eliau
a sisaké
sa o
anks esnés
nuomonés,
ik iausiai
dél
F aenkelio
i akos
(z .
Endzelins
1951:
885-886;
au o-
ius
Cia
anks esnés
nuomones
neka oja,
uz a
ci uoja
F aenkelio
is
lie u iy
a -
miu
pa eik as
kons ukcias).
La iy
debi y o
bend a ies
pakei imo
3-iojo
asmens
o ma
p iezas ys
ligi
Siol
ne a
paaiskin os.
Imanoma,
kad
miné o
pakei imo
p iezas ys
bu o
panasios
i
as,
ku ios
lémé
3-iojo
asmens
i aukima
i
mine asias
lie u iy
kalbos
kons ukcijas,
be
am
ik i
a gumen ai
am
p ieS a auja.
Kaip
anksciau
miné a,
lie u iy
kalbos
kons ukcijos
né a
kam
u gun
azZiuoja,
né a
kam
uZ a ia
u éjo
a si as i
dél
okiy
kons ukcijy
i akos,
ku iose
san ykinis
i a dis
ei8ké
eiksmo
eikéja
(p z.,
né a
kas
di ba),
0
okios
kons ukcijos
negalejo
u e i
i akos
élesniojo
debi y o
aidai,
kadangi
jomis
né a
pag is as
ne
ienas
debi y o
a ian as.
Pi ma,
kaip
odo
p ies-
delio
o mos
(*juo,
*j@),
debi y as
kilo
iS
kons ukcijy
su
galininku,
inagininku
a ba
kilmininku
san ykiniame
sakinyje;
a dininko
a ba
naudininko
pédsaku
(a i-
inkan¢iu
panasgias
o mas
lie u iu
kalbos
kons ukcijose
né a
kam
uz a i
/
né a
kas
uZ a ia)
Cia
ne andame.
An a,
p ie
ypa ingos
a minés
lie u iskos
kons uk-
cijos
jam
nebebus,
kas
éda
a si adimo
galéjo
p iside i
lie u iy
kalboje
da
isai
108
gy as
objek o
a dininko
eikinys:
a dininko
kas
a ojima
Cia
g eiCiausiai
ei-
kia
sug e in i
su
kas
eikia
da y i,
kas
bu o
da y i
ipo
kons ukcijomis
(z .
Amb a-
zas
1995:
91-93).
Toks
objek o
a dininkas
galéjo
a si as i
san ykiniuose
saki-
niuose
su
bend a imi
(né a
kas
és i
=
né a
kq
/
ko
és i),
i
ku iuos
paskui
bu o
i auk a
3-iojo
asmens
o ma
(né a
kas
éda
‘né a
ko
és i’).
La iu
kalboje
okia
a dininko
objek o
i aka
a odo
mazai
ike ina.
An a
e us,
ai,
kad
pi minis
debi y o
pag indas
bu o
bi en
san ykinis
sakinys
su
bend a imi,
galima
pa em i
keliais
a gumen ais:
1)
elik ine
o ma
jabii ’
;
2)
uo,
kad
i
daba
la iu
kalboje
a ojami
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai,
ku ie
gali
bi i
iesiog
susije
su
pi mi-
niais,
elik iniu
pa idalu
iSlaiky ais
debi y o
sude yje,
ik ai
san ykinio
i a dzio
ka-
mienas
*yo-
bu o
pakeis as
i a diniu
kamienu
*k’o-;
3)
uo,
kad
san ykiniams
paski ies
sakiniams,
p ie
ku iy
p iklauso
Cia
ap a iami
san ykiniai
sakiniai,
budin-
gesné
ne
iesioginés
nuosakos,
0
ki y
eiksmaZodzio
o my
a osena’
;
4)
uo,
kad
kai
ku iais
a ejais
san ykiniai
paski ies
sakiniai
su
bend a imi
y a
paliudy i
i
lie u iu,
i
sla u
kalbose.
Jeigu
P ellwi zo
i
Endzelyno
nuomoné
apie
in ini y ine
kons ukcija
kaip
la iu
debi y o
pag inda
y a
eisinga,
ai
galima
many i,
kad
la iy
kalbos
in ini-
y iniai
san ykiniai
sakiniai
y a
gana
senas
ei&kinys,
siekian is
p ieSis o inj
Sios
kalbos
aidos
laiko a pi.
Tai
odo
a chajiskas,
debi y o
sudé yje
elik iniu
budu
iSlikes
i a dinio
kamieno
*yo-
a ojimas
san ykinio
i a dzio
eikSme
ie oj
e-
lesniojo
*k”o-’.
Taciau
bal y
p okalbéje
ju
ik iausiai
da
nebi a:
en
bend a is
>
Tokiy
elik iniy
o my
galé y
a si as i
daugiau,
be
kadangi
senuosiuose
la iy
kalbos
eks-
uose
y a
daug
mo ologijos
klaidy,
jy
in e p e acija
liks
gin¢y ina.
NeaiSkios
y a,
pyz.,
Elge io
pa a o os
o mos
daud3e
man
no
iums
ia unna
nd
ia ésé
(E angelia
e
epis olae
19 ),
jeigu
Salia
andame
i
mums
nenek
wai ak
ia unna
(ibid.
12 ,
z .
E angelien
und
Epis eln
ins
Le ische
ibe se z
on
Geo g
Elge ...
Bd.
1.
Tex e,
h sg.
on
Ka lis
D a ins,
Lund
1961).
®
V .
Amb azas
da
mini
kons ukcijas
su
esamojo
laiko
daly iu,
ku ias
jis
eisingai
lygina
su
da i us
cum
in ini i o
i
su
la iskomis
kons ukcijomis,
i§
ku iy
kilo
debi y as:
nebu o
kas
bedi -
bas,
né a
kas
algq
(Z .
Amb azas
1990:
115-116).
Apsk i ai
daly iy
a osena
san ykiniuose
sakiniuose
gali
bi i
laikoma
a chajisku
eiSkiniu,
pa eldé u
i§
p okalbés
(plg.
Amb azas
1989;
1990:
121-122),
odél
a
p io i
a odo
ne
isai
iké ina,
kad
j
miné asias
kons ukcijas
daly iai
bii u
p asisk e be
neseniai,
uzimdami
bend a ies
ie a.
G eiciau
galima
bi y
ike is
daly iu
pa-
kei imo
ki omis
o momis
negu
jy
olesnio
pli imo.
Vis
dél o
daly inés
kons ukcijos
né a
kas
algq
‘né a
ko
algy i’
a dininko
objek as
u bi
y a
sie inas
su
pi mine
bend a ies
a osena
ie oj
élesnio
daly io,
nes
sunku
bi y
ji
iSaiSkin i
ki aip,
negu
kaip
nomina i us
cum
in ini i o
pédsaka.
Tais a ejais,
kai
san ykinis
j a dis
a lieka
subjek o
unkcija
(nebu o
kas
bedi bqs),
da-
ly io
a ojimas
a odo
kaip
a chaizmas.
| aukian
3-iojo
asmens
o ma
ie oj
daly iy,
uo
pa-
ciu
laiku
panagus
p ocesas
galéjo
yk i
i
in ini y iniuose
san ykiniuose
sakiniuose.
7
No s
san ykinio
j a dzio
kamieno
*ye/o-
i
pa odomojo
i a dzio
kamieno
*i-
a pusa io
ysys
bal y
kalbose
ne
isai
aiskus
(z .
B ugmann
1911:
331,
347-348,
S ang
1966:
233-234),
né a
abejo ina,
kad
kamieno
“ye/o-
san ykiné
a osena
y a
pa elde a
i§
p okalbes,
odel
i
debi-
y o
sudé yje
iSlaiky o
i a dinio
kamieno
a osenos
a chajiskumas
nekelia
abejonés.
A.
Rosi-
nas
(1975:
169)
neigia
i a dZio
jis,
ji
(ku io
jis
neski ia
nuo
elia y inio
*ye/o-)
elia y ine
a o-
sena
bal y
p okalbéje,
be
i
la iy
debi y o
kilme
jis
nea siz elgia.
109

g eiCiausiai
bu o
da
nominalinio
pobidzio
o ma.
Bend a ies
pi mini
nomina-
lini
pobiidi
liudija
bi en
lie u iy
da i us
cum
in ini i o.
Miné asis
s uk i inis
ipas
*i
lauks
juo
a
ilgainiui
jgijo
modaline
unkcija:
daba inéje
kalboje
lauks
i
jda
iesiog
eiSkia
‘ eikia
a i
lauka’.
Taciau
kai
ku iose
a mése
i§
dalies
iSliko
Siy
kons ukcijy
pi mineé
eikSme;
ai
ilius uoja
anks¢iau
miné as
sakinio
a ian as
su
ie oj
bend a ies
a ojamu
debi y u
(Z .
Endzelins
1901:
73 =
1971:
149-150):
lai
s a éja
i s ini e
pu niniem
jauzme as.
Labai
idomis
y a
Mi hlenbacho
(1907:
316-317)
i§
Vie al os
a més
ci uoja-
mi
panaSaus
debi y o
a ojimo
pa yzdiiai.
Sioje
a méje
i yko
d iejy
debi y o
a ian u
di e enciacija:
ienas
i8
ju,
su
p ieSdélio
o ma
jd-,
u i
daba inés
la -
iu
bend inés
kalbos
debi y o
modaline
unkcija:
man
na
jab a c
‘A
He
OsDKeH
exaTb’.
An asis
a ian as,
su
p ieSdélio
o ma
ju-,
y a
iSlaikes
pi mine
in ini y inio
san ykinio
sakinio
unkcija.
Miihlenbacho
ci uojamuose
pa yzdziuose
p iesdé-
lis
ju-
a lieka
inagininko
unkcija:
man
nau
jub auc
‘MHe
He
Ha
4eM
exaTE’;
b al’am nau
zi ga
juecé
‘y
Opa a
HeT
JOWIayu,
YTOOLI
OOPOHUTD’;
lenas
udeni
jumazgdjas
‘IjpuwHecu
BOD!
JA
MbITbA’;
bii u
muims
bijs
pul e s
juSaiin
‘ecnu
Obi
y
Hac
GbuI
MOpOX,
YTO6EI
CTPCJIATD’.
Tokia
unkcija
a i inka
i
p ieSdélio
o ma,
nes
p ieSdélis
ju-,
p okli ineje
pozicijoje
su umpin as
i§
*juo,
gali
bi i
laikomas
a ba
galininku,
a ba
inaginin-
ku
(del
galininko
o mos
*juo,
o maliai
a i inkanCios
lie .
mo e iSkosios
gimi-
nes
o ma
jq,
z .
S ang
1966:
437,
Endzelins
1951:
518).
Ta p
Miihlenbacho
ci-
uojamy
pa yzdziy
ne andame
okiu,
ku iuose
p ieSdelis
ju-
bi y
sup an amas
kaip
galininkas
—
gal
odeél,
kad
objek o
galininkas
bu o
iSs um as
kilmininko,
ku is
p asisk e bé
i§
neigiamuju
kons ukcijy
(del
p ieSdeélio
ja-
o mos
apiben-
d inimo
plg.
Hol oe
a iduo a
spaudai
s aipsni).
Va ian as
su
objek o
unkcija
a liekandiu
san ykiniu
j a dziu
i
apo
debi y o
kaip
modalinés
kons ukcijos
pag indu:
ai
odo
i
pa yzdys
i§
Vie al os
a més
man
na i
jab a ic
‘A
He
1O1DKeH
exa b’.
Siame
a ian e
modaliné
eik’mé
ilgainiui
i
i8s imeé
pi mine
eikSme,
islikusia
da
senuju
la iy
eks y
kons ukcijoje
eems
ne
bij
ja-ehd
‘jie
ne u éjo
ko
algy i
(Gliuko
Biblija,
Mo kaus
VIII.1,
z .
Mi hlenbach
1907:
319).
Sa o
pi mine
eikSme
iSlaiké
Vie al os
a méje
paliudy as
a ian as
su
i a dzio
ina-
gininku,
éliau
i usiu
p ieSdeliu
*jwo-
>
ju-.
Bu en
Si
a ian a
galima
sug e-
in i
su
lie u iu
kalbos
da i us
cum
in ini i o
a ian u,
ku io
naudininkas
eiSkia
110
eiksmazodzio
objek a.
Kadangi
p ieSdélis
*jwo-
>
ju-
Cia
y a
jnagininkas,
o
ne
objek o
galininkas,
ai
objek o
pozicija
p ie
Sio
adnominalinio
debi y o
lieka
lais a,
i
ja
gali
uzim i
daik a a dzio
galininkas:
panam
kaé
pa adu
zi gu
jusapin
‘BO3bMH
XOTb
MOBO,
YTOOI
MM
3allyTaTb
IOWA’
lie .
pasiimk
no s
pa adj
a kliui
supancio i.
Panasu
pa yzdi
(i$
dainos
eks o)
ci uoja
Endzelynas
(1901:
73
=1971:
149;
1951:
973)
iS
ki u
a miy
(Cia
apibend in a
p ieSdelio
o ma
ja-):
de u
sa u
kumelinu
uozu da zu
jdecé
lie .
da iau
sa o
a klelj
oziy
sodui
ake i;
lai
s a
[nauda]
...
guo i
janopé k
lie .
egu
b ina
pinigy
ka ei
nusipi k i.
Panasgus
debi y ai
su
p ieSdeliu
ja-
inagininko
eikSme
y a
paliudy i
i
seno-
sios
la iu
kalbos
eks uose,
kaip
an ai
Elge io
,,E angelijose
i
epis olose“:
nd
kad
ems
ne
by
iamakl a,
abbems
pedewwe
‘non
haben ibus
illis,
unde
edde en ,
dona i
u isque’
(64
=
Lk
7,
42).
A odo
isai
iké ina,
kad
bi en
kons ukcijos
su
san ykinio
j a dzio
inagi-
ninku
i§
p adziy
bu o
ienas
i§
pag indiniy
in ini y iniu
san ykiniy
sakiniy
a-
ian y;
uo
i
paaiskinamas
jy
g ama ikaliza imas,
.
y.
ypa¢ios
agliu inacinio
pobudzio
g ama inés
o mos
a si adimas
suaugus
i a dziui
i
eiksmazodZiui.
Sis
ipas
ik iausiai
sie inas
su
lie u iy
da i us
cum
in ini i o
kaip
jo
gene inis
a i ikmuo.
Abi
kons ukcijos
kilo
i§
p okalbés
kons ukcijy
su
bend a imi
ikslo
(paski ies)
eik’me,
ku ios
la iy
kalboje
bu o
pakeis os
j e pian
san ykinio
i a dzio
jnagininka.
Lie u iy kalbos
kons ukcija
su
g yna
ikslo
bend a imi
(be
subjek o
a ba
objek o)
Vie al os
a méje
a i inka
be
objek o
a ojamas
debi y-
as
su
p ieSdéliu
ju-:
b olis
ne u i
a klio
aké i
=
*b al’am
na
zi ga
juo
ecé
>
b al’am
nau
zi ga
juecé.
P okalbés
in ini y iné
kons ukcija
Gia
bu o
pakeis a,
i e pian
san ykinj
i a dj;
kaip
i
kons ukcijose
su
bend a ies
subjek o
unkcija
a liekan¢iu
daik a a dziu,
daugiau
Cia
keis i
ne eikéjo.
Lie u iy
bend a i
su
ob-
jek o
unkcija
a liekanciu
naudininku
a i inka
Vie al os
ju-
debi y o
a ian as
su
objek o
galininku:
pasiimk
pa adj
a kliui
supancio i
=
*panem
pa adu
zi gu
juo
sapi
>
panem
pa adu
zi gu
jusapin.
Cia
eikéjo
ne
ik
j e p i
i a di,
be
i
pakeis i
linksni,
nes
daik a a dis
apo
san ykinio
sakinio
bend a ies
objek u.
Aki aizdu,
kad
da i us
cum
in ini i o
kons ukcijos
su
naudininko
objek u
ne-
bu imas
la iy
kalboje
y a
sie inas
bu en
su
Siuo
p ocesu,
neaisku
ik,
ku ioje
Sio
p oceso
s adijoje
bu o
i auk as
objek o
galininkas.
Y a
d i
galimybés:
1)
objek o
galininkas
bu o
i auk as
j
in ini y inius
san ykinius
sakinius
i
ik
111
paskui
in ini y iniai
san ykiniai
sakiniai
i8s umé
senaja
da i us
cum
in ini i o
( ygys
a p
in ini y iniy
san ykiniu
sakiniy
a si adimo
i
da i us
cum
in ini i o
isnykimo
Siuo
a eju
bi y
ne iesioginis);
a ba
2)
san ykinis
j a dis
bu o
i auk-
as
iesiog
j
da i us
cum
in ini i o
kons ukcija,
0
ik
paskui
naudininkas
bu o
pakeis as
galininku.
Sios
pasku inés
p ielaidos
labui
liudija
i e p o
i a dzio
ie-
a:
j a dis
suaug i
su
eiksmazodziu
kons ukcijose
su
objek u
g eiciausiai
galé-
jo
ada,
jeigu
pi miné
ZodZiu
a ka
bu o
*panem
pa adu
zi gu
juo
sapi ,
o
ne
*panem
pa adu
juo
zi gu
sapi .
Jeigu
auk&8Ciau
miné uose
pa yzdziuose
paliudy-
a
Zodziu
a ka
né a
a si ik iné
i
objek as
(zi gu,
uozZu
da zu,
guo i)
isada
s o ejo
p ies
i a dzio
i
bend a ies
kompleksa,
ai
elesnysis
bend a ies
objek-
as
i8
p adziy
u éjo
bi i
ne
objek as,
o
bu o
p iklausomas
nuo
o
pa ies
daik a-
a dzio,
su
ku iuo
p ieS
i e pian
i a di
iesiog
(kaip
ikslo
a ba
paski ies
nau-
dininkas)
bu o
siejama
i
bend a is.
Tokiu
a eju
sa o
daba ine
linksnio
o ma
(galininka)
jis
galéjo
igy i
ik
éeliau,
a si adus
in ini y iniam
san ykiniam
saki-
niui,
o
pi miné
jo
linksnio
o ma
u ejo
bi i
ki okia:
g eiCiausiai
ai
bu o
naudi-
ninkas.
Tai
eiSkia,
kad
kons ukcija
panem
pa adu
zi gu
jusapin
gali
bi i
kilusi
iesiog
i§
da i us
cum
in ini i o
kons ukcijos.
Tai,
kad
abu
da i us
cum
in ini i o
a ian ai
u éjo
egzis uo i
jau
bal u
p o-
kalbéje,
o
éliau
la iy
kalboje
jie
bu o
pakeis i
ki omis
kons ukcijomis,
a si-
z elgian
i
lie u iu
i
sla y
kalbu
duomenis,
y a
a
p io i
iké ina.
A odo,
kad
i
pacios
la iy
kalbos
duomenys
leidZia a sek i
Sios
kons ukcijos
pédsakus
la iu
kalbos
in ini y iniy
kons ukcijy
aidoje.
Gau a
1999
05 25
LITERATURA
Amb azas_
V.
1989: Bal ic
languages
and
he
econs uc ion
o
he
Indo-Eu opean
complex
sen ence.
—
Gene al
Linguis ics
29,
52-59.
Amb azas_
V.
1990:
S a ni el’nyj
sin aksis
p iéas ij
bal ijskich
jazyko
/
Ve gleichende
Syn ax
de
bal ischen
Sp achen,
Vilnius:
Mokslas.
Amb azas
V.
1995:
Lie u iy
kalbos
bend a ies
kons ukcijy
aida.
—
Lie u iy
kalbo y os
klau-
simai
33,
74-109.
Amb azas
V.
i
k .
1994:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedi-
Ju
leidykla.
B ugmann
K.
1911:
G und iss
de
e gleichenden
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen,
Bd.
I,
2.
T.,
S assbu g:
Ka l
J.
T iibne .
Endzelins
[Endzelin]
J.
1901/1971:
U sp ung
und
Geb auch
des
le ischen
Debi i s.
—
Bez-
zenbe ge s
Bei ége
26,
66-74.
(Pe spausdin a:
idem,
Da bu
izlase
1,
Riga:
Zina ne,
143-150.)
Endzelins
[Endzelin]
J.
1905/1971:
Zu
En s ehung
des
le ischen
Debi i s.
-
Bezzenbe ge s
Bei ége
29,
320-321.
(Pe spausdin a:
idem,
Da bu
izlase
1,
Riga:
Zina ne,
288—
289.)
Endzelins
J.
1951:
La w iesu
alodas
g ama ika,
Riga:
La ijas
Vals s
izde nieciba.
112
F aenkel
E.
1928:
Li auische
Bei age.
—
Indoge manische
Fo schungen
46,
44-57.
F aenkel
E.
1936:
De
S and
de
E o schung
des
im
Wilnagebie e
gesp ochenen
Li aui-
schen.
—
Bal icosla ica
2,
14-107.
Hol oe
A.
(a iduo a
spaudai)
On
he
ise
and
g amma icalisa ion
o
he
La ian
debi i e.
—
Linguis ica
Bal ica.
Miihlenbach
[Mjulenbachs]
K.
1907:
O
debi i é.
—
Iz és ija
O délenija
usskago
jazyka
i
slo-
esnos i
Impe a o skoj
Akademii
Nauk
12/3,
313-333.
Palme
E.R.
1986:
Mood
and
modali y,
Camb idge:
Uni e si y
P ess.
P ellwi z
W.
1904:
Zu
En s ehung
des
le ischen
Debi i s.
—
Bezzenbe ge s
Bei ige
28,
319.
Rosinas
A.
1975:
A
bal y
*i-,
*io-
esp.
*7,
*id-
kamienai
bu o
elia y iniai?
—
Bal is ica
11
(2),
165-170.
S ang
Ch .
S.
1966:
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen
Sp achen,
Oslo
e c.:
Uni e si e -
s o lage .
THE
LITHUANIAN
DATIVUS
CUM
INFINITIVO
AND
THE
LATVIAN
NON-FINITE
RELATIVE
CLAUSES
Summa y
The
da i us
cum
in ini i o,
an
a chaic
in ini i e
cons uc ion
which
p obably
a ose
om
a
double
da i e
o
pu pose
( he
da i e
being
o iginally
he
da i e
o
a
e bal
noun),
is
well
e-
ained
in
Li huanian
bu
has
ha dly
le
any
aces
in
La ian.
O
he
wo
a ie ies
a es ed
in
Li huanian,
wi h
he
da i e
as
subjec
o
he
in ini i e
({pyliau
pieno
Suniukams
uzlak i
‘I
pou ed
ou
some
milk
o
he
dogs
o
lap’)
and
wi h
he
da i e
as
i s
objec
(nupi kau
a klj
laukams
a i
‘I
bough
a
ho se
o
plough
he
ields
wi h’)
only
he
o me
is
es igially
a es ed
in
La ian.
In
he
pape
an
a emp
is
made
o
b ing
his
ac
in
connec ion
wi h
he
de elopmen
o
non- ini e
ela i e
clauses
in
La ian.
In
Li huanian
(as
in
Sla onic)
he
occu ence
o
such
clauses
is
es ic ed
o
bu
a
ew
ypes,
and
in
La ian
hei
scope
was
p obably
ex ended
as
ela i e
p o-
nouns
we e
inse ed
in
cons uc ions
wi h
in ini i es
exp essing
pu pose.
In
econs uc ing
his
p ocess,
e idence
may
be
d awn
om
some
dialec al
a ie ies
o
he
debi i e,
which,
in
a
ossi-
lised
shape,
ep esen s
an
o iginal
non- ini e
ela i e
clause
ype
wi h
he
ela i e
p onominal
s em
*ye/o-.
In
he
dialec
o
Vie al a
an
adnominal
a ie y
o
he
debi i e
wi h
he
p e ix
ju-
(an
o iginal
ins umen al)
is
a es ed,
in
which
an
objec
may
occu
(pa iam
kaé
pa adu
zi gu
jusapin
‘ ake
wi h
you
a
lead
o
shackle
he
ho se
wi h’).
This
seems
o
co espond
exac ly
o
he
Li hu-
anian
da i us
cum
in ini i o
wi h
he
da i e
as
an
objec
(pasiimk
pa adj
a kliui
supancio i),
no
only
unc ionally,
bu
also
gene ically.
Though
he
o iginal
da i e
was
eplaced
wi h
an
accusa-
i e
as
he
o iginal
in ini i al
cons uc ion
de eloped
in o
an
in ini i al
ela i e
clause,
a
di ec
connec ion
wi h
he
da i us
cum
in ini i o
is
sugges ed,
among
o he
hings,
by
wo d
o de ,
as
he
inco po a ion
o
he
ela i e
p onoun
in o
he
e bal
o ms
(*juo
sapi
>
jusapin)
sugges s
an
o iginal
wo d
o de
*panem
pa adu
zi gu
juo
sapi ,
whe e
he
second
noun,
be o e
being
ein e p e ed
as
an
objec
in
he
ela i e
clause,
mus
ha e
been
in
adnominal
posi ion,
and
mus
he e o e
ha e
been
in
he
da i e
a he
han
in
he
accusa i e.
113