Lietuvių „dativus cum infinitivo“ ir latvių infinityviniai santykiniai sakiniai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XLII (2000) Axel HOLVOET Lie u iy kalbos ins i u as, Vilnius LIETUVIU DATIVUS CUM INFINITIVO IR LATVIU INFINITYVINIAI SANTYKINIAI SAKINIAI Siame s aipsnyje ap a iama kai ku iy lie u iy i la iy kalby in ini y iniu kons ukcijy aida, ypaé a siz elgian i lie u iy kalbos da i us cum in ini i o kon- s ukcija i jos gene inius a i ikmenis la iu kalboje’. Lie u iy kalboje y a a ojami du da i us cum in ini i o kons ukcijos, eis- kiancios objek o paski i, a ian ai: ienu a eju daik a a dzio naudininkas a - lieka objek o unkcija, p z., nupi kau a klj laukams a i, ki u — subjek o unkcija, p z., ipyliau pieno Suniukams uzlak i (pa yzdziai pagal Vy au a Amb aza 1995). Taciau Sie a ian ai y a kile i$ ienos kons ukcijos. A odo, kad da i us cum in ini i o a si ado ais laikais, kai bend a is da bu o nominaline o ma, g ei- Ciausiai eiksmo pa adinimo [nomen ac ionis] naudininkas’, aigi ja galima api- bidin i kaip ,.nuo sakinio b anduolio p iklausom[a] d ejybin[i] paski ies ( iks- lo) naudinink[a]“ (Amb azas 1995: 79). Todel ik eliau, bend a¢iai i s an g ynai eiksmazodine o ma, galejo susida y i an inis ySys a p bend a ies i daik a- a dzio kaip a p p edika o i nuo jo p iklausomo objek o a ba subjek o. Da- ba , bend aciai ne ekus sa o pi minio nominalinio pobudZio, jau galime kalbe i apie daik a a dzio a liekama objek o a subjek o unkcija bend a ies a z ilgiu. Bend a ies pobidzio pasikei imas gali suda y i salygas olesnei da i us cum in- ini i o kons ukcijos aidai, o galu gale i jos iSnykimui. Bu en oks p ocesas i yko sla y kalbose, ku iose da i us cum in ini i o y a paliudy as, be daba nie- ku nebe a ojamas (paliudijimus senojoje bazny inéje sla u i senojoje ¢eku kalbose i li e a i a ci uoja Amb azas 1995: 83). La iy kalboje y a a i ikmenuy ik an ajam i§ mine uju a ian u: kaip elik i- nis eiSkinys paliudy as da i us cum in ini i o, ku iame naudininkas a lieka ben- d a ies subjek o unkcija (Z . Endzelins 1951: 990): lai paliek galo ni e pu niniem uzmes ies ‘kad lik y i Sinéle paukS eliams nu up i’. ' Au o ius dékingas p o . Vy au ui Amb azui, maloniai su ikusiam pe skai y i i pakomen- uo i pi maja Sio s aipsnio edakcija. Uz s aipsnyje likusius ne ikslumus i klaidas y a a sakin- gas ik ai au o ius. > Plg. S ang (1966: 447-448), Amb azas (1995: 74-75). 105 A odo, kad bend ineje la iy kalboje i daugumoje la iu a miy pi mas a ian as su objek o naudininku jokio a i ikmens ne u i’. Mine as sakinys paliudy as i su san ykiniu i a dziu ku p ieS bend a ies kon- s ukcija (z . Endzelins 1951: 990): lai paliek galo ni e, ku pu nam uzmes ies ‘kad lik y i Siinelé pauk&¢iui nu up i | ku paukS is galé y nu ip i’. Tokiu budu susida o in ini y inis san ykinis sakinys — la iy kalbai labai bi- dingas, be lie u iy kalboje be eik nezinomas sin aksinis ipas. Tiksliau sakan , lie u iy kalboje (pana8iai kaip sla y kalbose) a ojamas ik ienas jo a ian as, ku iame san ykinis sakinys y a p iklausomas nuo egzis encinio sakinio o ma- liai nei8 eikS o subjek o (p z., cia y a | né a kq algy i) a ba nuo posesy inés kons ukcijos su eiksmazodziu u é i o maliai nei8 eikS o objek o (p z., u i | ne u iu kq algy i); apie Sias kons ukcijas Z . Amb azas i k . 1994: 670. Sio a ian o a i ikmeny andame jau senojoje bazny inéje bei naujosiose sla y kal- bose, plg. s. b. sl. ne ima e eso és i, 1. (nie) majq co jesé i pan. La iy kalboje okie san ykiniai sakiniai gali pazyme i aip pa i daik a a dZius, p z., Es panému g ama as, ko lasi a pii as laika ‘A& pasiémiau knygy skai y i (| kad skai yGiau) poilsio me u’. Tokie in ini y iniai san ykiniai sakiniai ski iasi nuo pap as u san- ykiniy sakiniu (ku iuose a inio unkcija a lieka eiksmazZodzio asmeniné o - ma) uo, kad jie iS ei8kia ne ealiq su apib éziamo daik a a dzio zymimu objek- u susijusia bukle (p z., G dma as, ko es lasu ‘Knygos, ku ias a8 skai au’), o ik su uo objek u susijusia galimybe, o objek o paski i (G ama as, ko lasi ‘knygos skai ymui, knygos, ku ias galima skai y i’). Kadangi la iy in ini y iniai san ykiniai sakiniai ne u i a i ikmenu nei lie u- iy, nei sla u kalbose, galima spé i, kad okie sakiniai y a Sios kalbos naujada- ai. Aki aizdu, kad unkcijos a z ilgiu jie labai a imi naudininkui su bend a i- mi. Abiem kons ukcijoms bidinga a piné unkcija a p pazyminio i ikslo aplinkybés. Vy au as Amb azas apie naudininka su bend a imi aso, kad &i kon- s ukcija ik e ka Ciais u i g ynq pazyminio unkcija (p z., okiuose sakiniuo- se, kaip Tas ki is malkoms kapo i isai a ¥ipo), 0 pap as ai ji ,,siejama su eiks- mazodciu i su jo aldomu daik a a dziu a i a dziu“, p z., A eziau ka ciu o- ai e i (Amb azas 1995: 77), aigi jos unkcija a ima ikslo aplinkybei. La iy in ini y iniai san ykiniai sakiniai, kaip san ykiniai (pazyminio) sakiniai, y a o - maliai susijg su daik a a dziu, be gali bi i sup an ami i kaip aplinkybés saki- niai, plg.: panému g ama as, ko lasi a pii as laika | panému g ama as, lai as lasi u 3 Pagal Lidijos Leikumos pa eik a in o macija, da i us cum in ini i o kons ukcijy su objek o unkcijq a liekanciu naudininku esama i la galiy a mése. Kol nebus publikuo i duomenys apie Sios kons ukcijos pobiidi i papli ima la galiy a mése, sunku j e in i ju eikSme da i us cum in ini i o kons ukcijos aidos la iy kalboje in e p e acijai. 106 a pii as laika. La iy kalbos in ini y iniai san ykiniai sakiniai p iklauso p ie o ipo sakiniy, ku iuos F. R. Palme is (Palme 1986: 178-179) adina ,,san yki- niais paski ies sakiniais“ ( ela i e pu pose clauses). Sio ipo sakiniuose, uZiman- ciuose a pine pozicija a p pazyminio (san ykiniy) sakiniy i ad e bialiniu iks- lo sakiniu, bina a ojamos eiksmazodzio o mos, bidingos ad e bialiniams ikslo sakiniams: daZnai ai buna bend a is, be pasi aiko i konjunk y as a ba pe i as ines kons ukcijos su op a y ine eik’me’*. Ta p naudininko su bend a imi i la iy in ini y iniy san ykiniy sakiniy y a i ski umu: pi muoju a eju naudininkas gali eik8 i ik eiksmo eikeja a objek- a, o an uoju okio pobudzio ap ibojimy né a. Kadangi nuo egzis encinés kons ukcijos neig eikS o subjek o p iklausomi in ini y iniai san ykiniai sakiniai (y a kq algy i ipo sakiniai) y a paliudy i lie u- iu kalboje bei sla y kalbose, ai imanoma, kad okie sakiniai la iu kalboje papli o oliau i juos bu o im a a o i aip pa i daik a a dziams zymeé i. Ta- ciau Siuo a eju in ini y iniai san ykiniai sakiniai u éjo uzim i ki u, senesniu kons ukciju ie a, i a odo isai iké ina, kad juos im a a o i bi en ie oj in ini y iniu kons ukciju. La iy in ini y iniy san ykiniy sakiniy bend a ies eiksmo subjek as, jeigu jis o maliai is eikS as, isada biina eiSkiamas naudininku kaip i be ku iame ki ame in ini y iniame sakinyje. Todel bend a is su naudininku keiciama in ini- y iniu san ykiniu sakiniu be papildomy mo osin aksiniu pokyGiu: uz enka, kad p ieS bend a i bi y i e p as san ykinis i a dis a p ie eiksmis (galo ni e pu nam uzmes ies — galo ni e ku pu nam uzmes ies). Tais a ejais, kai naudininkas a lie- ka objek o unkcija, ski umas a p abieju kons ukcijy y a ySkesnis, kadangi bend a ies objek as in ini y iniame san ykiniame sakinyje eiSkiamas ne naudi- ninku, o galininku: Nopi ku zi gu, a ko laukus a . La iy in ini y iniai san ykiniai sakiniai u i bu i gana senas eiSkinys, nes jie ik iausiai slypi i daba inio debi y o s uk ii oje. Kaip zinoma, debi y as y a kiles i§ sudé inio sakinio ipo su san ykiniu sakiniu, 0 debi y o p ieSdeélis jd- (kai ku iose a mése ju-, kiles i pi mines galininko a ba inagininko o mos *juo) y a san ykinio i a dzio pédsakas. Kons ukcija lauks i jda u éjo a si as i is * Lo yny kalboje cia bu o a ojamas konjunk y as, p z., Sc ibeba ... o a iones, quas alii dice en ‘Ra’yda o kalbas ki iems saky i’ (Cice o, B u us, Z . Palme 1986: 178). Daba inéje la iy kalboje san ykiniuose paski ies sakiniuose Salia bend a ies a ojama i iesioginé nuosa- ka su dalely e /ai, daznai laikoma liepiamosios nuosakos 3-iojo asmens pakai alu, p z., noléma iecel kasie i, kas lai o naudu uzglaba u (A. Degla as) ‘nu a é paski i kasininka pinigams saugo- ’. Bend a ies i kons ukcijy su /ai dis ibucija la iy kalbos san ykiniuose paski ies sakiniuose né a iSnag iné a. 107 anks esnés s uk i os *i /auks juo a , ku *juo a i inka daba ini san ykini i a - di kuo. Tiesa, daba inéje kalboje p ieSdélis j@- bina p idedamas ne p ie ben- d a ies o mos (iSsky us o ma jabii ‘ eikia bi i’, ku i emiasi bu en bend a i- mi), 0 p ie esamojo laiko 3-iojo asmens o mos. Ne isi y iné ojai p i a ia P ell- wi zo i Endzelyno iskel ai min¢iai, kad 3-iojo asmens o ma Cia uzeémeé anks- Giau bu usios bend a ies ie a. M ihlenbachas (M hlenbach 1907: 322) mane, kad debi y o p ieSdeélis iS pa p adziy bu o p idedamas p ie beasmene eiksme a o os 3-iojo asmens o mos, i man (i ) jub auc aiSkino kaip ‘y MeHs ecTb, Ha yem e3gaT’. A odo, kad i F aenkelis bu o linkes 3-iojo asmens o ma laiky i pi miniu debi y o pag indu, nes jis su la iy debi y u g e ina lie u iu a mese pasi aikancias kons ukcijas su 3-iojo asmens o ma bend a ies ie oj, okias kaip jam nebebus, kas éda ‘e wi d nich s meh zu essen haben, jam nebebus ko és i’ (F aenkel 1928); i§ o galima sp es i, kad a p ju jis iz elgé gene ini ySi. Taciau da né a i ody a, kad mine osios lie u iy a miy kons ukcijos y a senos. IS Vilniaus k aS o a miy F aenkelis da ci uoja kons ukcija ne kam azZ a ia uisciuos Zddeliuos ‘nich eine is da, de ... i mich Fu sp ache einlegen kénn e bei zo nigen Wo en’ (F aenkel 1936), panasi kons ukcija pa eik a i ,,.Daba - ines lie u iu kalbos g ama ikoje“: Né kam u gun aziuoja (Amb azas i k . 1994: 671). Naudininko a ojimas Cia sup an amas ik ai ada, jei su iksime, kad 3-iojo asmens o ma uzeme bend a ies ie a: né a kam u gun aziuo i, né a kam uZ a i. 3-iojo asmens o ma Cia g eiciausiai p igijo odel, kad ji bu o a o- jama kons ukcijose, ku san ykinis j a dis ei$ke eiksmo eikéja, p z., né a kas di ba ‘non es , qui labo e ’ (plg. Amb azas i k . 1994: 671). Taigi miné osios lie u iy kons ukcijos ne a pakankamas pag indas a mes i P ellwi zo i Endze- lyno iskel a min i, kad debi y o p ieSdelis jd- iS p adziu bu o p idedamas p ie bend a ies, no s i a odo, kad pa s Endzelynas eliau a sisaké sa o anks esnés nuomonés, ik iausiai dél F aenkelio i akos (z . Endzelins 1951: 885-886; au o- ius Cia anks esnés nuomones neka oja, uz a ci uoja F aenkelio is lie u iy a - miu pa eik as kons ukcias). La iy debi y o bend a ies pakei imo 3-iojo asmens o ma p iezas ys ligi Siol ne a paaiskin os. Imanoma, kad miné o pakei imo p iezas ys bu o panasios i as, ku ios lémé 3-iojo asmens i aukima i mine asias lie u iy kalbos kons ukcijas, be am ik i a gumen ai am p ieS a auja. Kaip anksciau miné a, lie u iy kalbos kons ukcijos né a kam u gun azZiuoja, né a kam uZ a ia u éjo a si as i dél okiy kons ukcijy i akos, ku iose san ykinis i a dis ei8ké eiksmo eikéja (p z., né a kas di ba), 0 okios kons ukcijos negalejo u e i i akos élesniojo debi y o aidai, kadangi jomis né a pag is as ne ienas debi y o a ian as. Pi ma, kaip odo p ies- delio o mos (*juo, *j@), debi y as kilo iS kons ukcijy su galininku, inagininku a ba kilmininku san ykiniame sakinyje; a dininko a ba naudininko pédsaku (a i- inkan¢iu panasgias o mas lie u iu kalbos kons ukcijose né a kam uz a i / né a kas uZ a ia) Cia ne andame. An a, p ie ypa ingos a minés lie u iskos kons uk- cijos jam nebebus, kas éda a si adimo galéjo p iside i lie u iy kalboje da isai 108 gy as objek o a dininko eikinys: a dininko kas a ojima Cia g eiCiausiai ei- kia sug e in i su kas eikia da y i, kas bu o da y i ipo kons ukcijomis (z . Amb a- zas 1995: 91-93). Toks objek o a dininkas galéjo a si as i san ykiniuose saki- niuose su bend a imi (né a kas és i = né a kq / ko és i), i ku iuos paskui bu o i auk a 3-iojo asmens o ma (né a kas éda ‘né a ko és i’). La iu kalboje okia a dininko objek o i aka a odo mazai ike ina. An a e us, ai, kad pi minis debi y o pag indas bu o bi en san ykinis sakinys su bend a imi, galima pa em i keliais a gumen ais: 1) elik ine o ma jabii ’ ; 2) uo, kad i daba la iu kalboje a ojami in ini y iniai san ykiniai sakiniai, ku ie gali bi i iesiog susije su pi mi- niais, elik iniu pa idalu iSlaiky ais debi y o sude yje, ik ai san ykinio i a dzio ka- mienas *yo- bu o pakeis as i a diniu kamienu *k’o-; 3) uo, kad san ykiniams paski ies sakiniams, p ie ku iy p iklauso Cia ap a iami san ykiniai sakiniai, budin- gesné ne iesioginés nuosakos, 0 ki y eiksmaZodzio o my a osena’ ; 4) uo, kad kai ku iais a ejais san ykiniai paski ies sakiniai su bend a imi y a paliudy i i lie u iu, i sla u kalbose. Jeigu P ellwi zo i Endzelyno nuomoné apie in ini y ine kons ukcija kaip la iu debi y o pag inda y a eisinga, ai galima many i, kad la iy kalbos in ini- y iniai san ykiniai sakiniai y a gana senas ei&kinys, siekian is p ieSis o inj Sios kalbos aidos laiko a pi. Tai odo a chajiskas, debi y o sudé yje elik iniu budu iSlikes i a dinio kamieno *yo- a ojimas san ykinio i a dzio eikSme ie oj e- lesniojo *k”o-’. Taciau bal y p okalbéje ju ik iausiai da nebi a: en bend a is > Tokiy elik iniy o my galé y a si as i daugiau, be kadangi senuosiuose la iy kalbos eks- uose y a daug mo ologijos klaidy, jy in e p e acija liks gin¢y ina. NeaiSkios y a, pyz., Elge io pa a o os o mos daud3e man no iums ia unna nd ia ésé (E angelia e epis olae 19 ), jeigu Salia andame i mums nenek wai ak ia unna (ibid. 12 , z . E angelien und Epis eln ins Le ische ibe se z on Geo g Elge ... Bd. 1. Tex e, h sg. on Ka lis D a ins, Lund 1961). ® V . Amb azas da mini kons ukcijas su esamojo laiko daly iu, ku ias jis eisingai lygina su da i us cum in ini i o i su la iskomis kons ukcijomis, i§ ku iy kilo debi y as: nebu o kas bedi - bas, né a kas algq (Z . Amb azas 1990: 115-116). Apsk i ai daly iy a osena san ykiniuose sakiniuose gali bi i laikoma a chajisku eiSkiniu, pa eldé u i§ p okalbés (plg. Amb azas 1989; 1990: 121-122), odél a p io i a odo ne isai iké ina, kad j miné asias kons ukcijas daly iai bii u p asisk e be neseniai, uzimdami bend a ies ie a. G eiciau galima bi y ike is daly iu pa- kei imo ki omis o momis negu jy olesnio pli imo. Vis dél o daly inés kons ukcijos né a kas algq ‘né a ko algy i’ a dininko objek as u bi y a sie inas su pi mine bend a ies a osena ie oj élesnio daly io, nes sunku bi y ji iSaiSkin i ki aip, negu kaip nomina i us cum in ini i o pédsaka. Tais a ejais, kai san ykinis j a dis a lieka subjek o unkcija (nebu o kas bedi bqs), da- ly io a ojimas a odo kaip a chaizmas. | aukian 3-iojo asmens o ma ie oj daly iy, uo pa- ciu laiku panagus p ocesas galéjo yk i i in ini y iniuose san ykiniuose sakiniuose. 7 No s san ykinio j a dzio kamieno *ye/o- i pa odomojo i a dzio kamieno *i- a pusa io ysys bal y kalbose ne isai aiskus (z . B ugmann 1911: 331, 347-348, S ang 1966: 233-234), né a abejo ina, kad kamieno “ye/o- san ykiné a osena y a pa elde a i§ p okalbes, odel i debi- y o sudé yje iSlaiky o i a dinio kamieno a osenos a chajiskumas nekelia abejonés. A. Rosi- nas (1975: 169) neigia i a dZio jis, ji (ku io jis neski ia nuo elia y inio *ye/o-) elia y ine a o- sena bal y p okalbéje, be i la iy debi y o kilme jis nea siz elgia. 109 g eiCiausiai bu o da nominalinio pobidzio o ma. Bend a ies pi mini nomina- lini pobiidi liudija bi en lie u iy da i us cum in ini i o. Miné asis s uk i inis ipas *i lauks juo a ilgainiui jgijo modaline unkcija: daba inéje kalboje lauks i jda iesiog eiSkia ‘ eikia a i lauka’. Taciau kai ku iose a mése i§ dalies iSliko Siy kons ukcijy pi mineé eikSme; ai ilius uoja anks¢iau miné as sakinio a ian as su ie oj bend a ies a ojamu debi y u (Z . Endzelins 1901: 73 = 1971: 149-150): lai s a éja i s ini e pu niniem jauzme as. Labai idomis y a Mi hlenbacho (1907: 316-317) i§ Vie al os a més ci uoja- mi panaSaus debi y o a ojimo pa yzdiiai. Sioje a méje i yko d iejy debi y o a ian u di e enciacija: ienas i8 ju, su p ieSdélio o ma jd-, u i daba inés la - iu bend inés kalbos debi y o modaline unkcija: man na jab a c ‘A He OsDKeH exaTb’. An asis a ian as, su p ieSdélio o ma ju-, y a iSlaikes pi mine in ini y inio san ykinio sakinio unkcija. Miihlenbacho ci uojamuose pa yzdziuose p iesdé- lis ju- a lieka inagininko unkcija: man nau jub auc ‘MHe He Ha 4eM exaTE’; b al’am nau zi ga juecé ‘y Opa a HeT JOWIayu, YTOOLI OOPOHUTD’; lenas udeni jumazgdjas ‘IjpuwHecu BOD! JA MbITbA’; bii u muims bijs pul e s juSaiin ‘ecnu Obi y Hac GbuI MOpOX, YTO6EI CTPCJIATD’. Tokia unkcija a i inka i p ieSdélio o ma, nes p ieSdélis ju-, p okli ineje pozicijoje su umpin as i§ *juo, gali bi i laikomas a ba galininku, a ba inaginin- ku (del galininko o mos *juo, o maliai a i inkanCios lie . mo e iSkosios gimi- nes o ma jq, z . S ang 1966: 437, Endzelins 1951: 518). Ta p Miihlenbacho ci- uojamy pa yzdziy ne andame okiu, ku iuose p ieSdelis ju- bi y sup an amas kaip galininkas — gal odeél, kad objek o galininkas bu o iSs um as kilmininko, ku is p asisk e bé i§ neigiamuju kons ukcijy (del p ieSdeélio ja- o mos apiben- d inimo plg. Hol oe a iduo a spaudai s aipsni). Va ian as su objek o unkcija a liekandiu san ykiniu j a dziu i apo debi y o kaip modalinés kons ukcijos pag indu: ai odo i pa yzdys i§ Vie al os a més man na i jab a ic ‘A He 1O1DKeH exa b’. Siame a ian e modaliné eik’mé ilgainiui i i8s imeé pi mine eikSme, islikusia da senuju la iy eks y kons ukcijoje eems ne bij ja-ehd ‘jie ne u éjo ko algy i (Gliuko Biblija, Mo kaus VIII.1, z . Mi hlenbach 1907: 319). Sa o pi mine eikSme iSlaiké Vie al os a méje paliudy as a ian as su i a dzio ina- gininku, éliau i usiu p ieSdeliu *jwo- > ju-. Bu en Si a ian a galima sug e- in i su lie u iu kalbos da i us cum in ini i o a ian u, ku io naudininkas eiSkia 110 eiksmazodzio objek a. Kadangi p ieSdélis *jwo- > ju- Cia y a jnagininkas, o ne objek o galininkas, ai objek o pozicija p ie Sio adnominalinio debi y o lieka lais a, i ja gali uzim i daik a a dzio galininkas: panam kaé pa adu zi gu jusapin ‘BO3bMH XOTb MOBO, YTOOI MM 3allyTaTb IOWA’ lie . pasiimk no s pa adj a kliui supancio i. Panasu pa yzdi (i$ dainos eks o) ci uoja Endzelynas (1901: 73 =1971: 149; 1951: 973) iS ki u a miy (Cia apibend in a p ieSdelio o ma ja-): de u sa u kumelinu uozu da zu jdecé lie . da iau sa o a klelj oziy sodui ake i; lai s a [nauda] ... guo i janopé k lie . egu b ina pinigy ka ei nusipi k i. Panasgus debi y ai su p ieSdeliu ja- inagininko eikSme y a paliudy i i seno- sios la iu kalbos eks uose, kaip an ai Elge io ,,E angelijose i epis olose“: nd kad ems ne by iamakl a, abbems pedewwe ‘non haben ibus illis, unde edde en , dona i u isque’ (64 = Lk 7, 42). A odo isai iké ina, kad bi en kons ukcijos su san ykinio j a dzio inagi- ninku i§ p adziy bu o ienas i§ pag indiniy in ini y iniu san ykiniy sakiniy a- ian y; uo i paaiskinamas jy g ama ikaliza imas, . y. ypa¢ios agliu inacinio pobudzio g ama inés o mos a si adimas suaugus i a dziui i eiksmazodZiui. Sis ipas ik iausiai sie inas su lie u iy da i us cum in ini i o kaip jo gene inis a i ikmuo. Abi kons ukcijos kilo i§ p okalbés kons ukcijy su bend a imi ikslo (paski ies) eik’me, ku ios la iy kalboje bu o pakeis os j e pian san ykinio i a dzio jnagininka. Lie u iy kalbos kons ukcija su g yna ikslo bend a imi (be subjek o a ba objek o) Vie al os a méje a i inka be objek o a ojamas debi y- as su p ieSdéliu ju-: b olis ne u i a klio aké i = *b al’am na zi ga juo ecé > b al’am nau zi ga juecé. P okalbés in ini y iné kons ukcija Gia bu o pakeis a, i e pian san ykinj i a dj; kaip i kons ukcijose su bend a ies subjek o unkcija a liekan¢iu daik a a dziu, daugiau Cia keis i ne eikéjo. Lie u iy bend a i su ob- jek o unkcija a liekanciu naudininku a i inka Vie al os ju- debi y o a ian as su objek o galininku: pasiimk pa adj a kliui supancio i = *panem pa adu zi gu juo sapi > panem pa adu zi gu jusapin. Cia eikéjo ne ik j e p i i a di, be i pakeis i linksni, nes daik a a dis apo san ykinio sakinio bend a ies objek u. Aki aizdu, kad da i us cum in ini i o kons ukcijos su naudininko objek u ne- bu imas la iy kalboje y a sie inas bu en su Siuo p ocesu, neaisku ik, ku ioje Sio p oceso s adijoje bu o i auk as objek o galininkas. Y a d i galimybés: 1) objek o galininkas bu o i auk as j in ini y inius san ykinius sakinius i ik 111 paskui in ini y iniai san ykiniai sakiniai i8s umé senaja da i us cum in ini i o ( ygys a p in ini y iniy san ykiniu sakiniy a si adimo i da i us cum in ini i o isnykimo Siuo a eju bi y ne iesioginis); a ba 2) san ykinis j a dis bu o i auk- as iesiog j da i us cum in ini i o kons ukcija, 0 ik paskui naudininkas bu o pakeis as galininku. Sios pasku inés p ielaidos labui liudija i e p o i a dzio ie- a: j a dis suaug i su eiksmazodziu kons ukcijose su objek u g eiciausiai galé- jo ada, jeigu pi miné ZodZiu a ka bu o *panem pa adu zi gu juo sapi , o ne *panem pa adu juo zi gu sapi . Jeigu auk&8Ciau miné uose pa yzdziuose paliudy- a Zodziu a ka né a a si ik iné i objek as (zi gu, uozZu da zu, guo i) isada s o ejo p ies i a dzio i bend a ies kompleksa, ai elesnysis bend a ies objek- as i8 p adziy u éjo bi i ne objek as, o bu o p iklausomas nuo o pa ies daik a- a dzio, su ku iuo p ieS i e pian i a di iesiog (kaip ikslo a ba paski ies nau- dininkas) bu o siejama i bend a is. Tokiu a eju sa o daba ine linksnio o ma (galininka) jis galéjo igy i ik éeliau, a si adus in ini y iniam san ykiniam saki- niui, o pi miné jo linksnio o ma u ejo bi i ki okia: g eiCiausiai ai bu o naudi- ninkas. Tai eiSkia, kad kons ukcija panem pa adu zi gu jusapin gali bi i kilusi iesiog i§ da i us cum in ini i o kons ukcijos. Tai, kad abu da i us cum in ini i o a ian ai u éjo egzis uo i jau bal u p o- kalbéje, o éliau la iy kalboje jie bu o pakeis i ki omis kons ukcijomis, a si- z elgian i lie u iu i sla y kalbu duomenis, y a a p io i iké ina. A odo, kad i pacios la iy kalbos duomenys leidZia a sek i Sios kons ukcijos pédsakus la iu kalbos in ini y iniy kons ukcijy aidoje. Gau a 1999 05 25 LITERATURA Amb azas_ V. 1989: Bal ic languages and he econs uc ion o he Indo-Eu opean complex sen ence. — Gene al Linguis ics 29, 52-59. Amb azas_ V. 1990: S a ni el’nyj sin aksis p iéas ij bal ijskich jazyko / Ve gleichende Syn ax de bal ischen Sp achen, Vilnius: Mokslas. Amb azas V. 1995: Lie u iy kalbos bend a ies kons ukcijy aida. — Lie u iy kalbo y os klau- simai 33, 74-109. Amb azas V. i k . 1994: Daba inés lie u iy kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedi- Ju leidykla. B ugmann K. 1911: G und iss de e gleichenden G amma ik de indoge manischen Sp achen, Bd. I, 2. T., S assbu g: Ka l J. T iibne . Endzelins [Endzelin] J. 1901/1971: U sp ung und Geb auch des le ischen Debi i s. — Bez- zenbe ge s Bei ége 26, 66-74. (Pe spausdin a: idem, Da bu izlase 1, Riga: Zina ne, 143-150.) Endzelins [Endzelin] J. 1905/1971: Zu En s ehung des le ischen Debi i s. - Bezzenbe ge s Bei ége 29, 320-321. (Pe spausdin a: idem, Da bu izlase 1, Riga: Zina ne, 288— 289.) Endzelins J. 1951: La w iesu alodas g ama ika, Riga: La ijas Vals s izde nieciba. 112 F aenkel E. 1928: Li auische Bei age. — Indoge manische Fo schungen 46, 44-57. F aenkel E. 1936: De S and de E o schung des im Wilnagebie e gesp ochenen Li aui- schen. — Bal icosla ica 2, 14-107. Hol oe A. (a iduo a spaudai) On he ise and g amma icalisa ion o he La ian debi i e. — Linguis ica Bal ica. Miihlenbach [Mjulenbachs] K. 1907: O debi i é. — Iz és ija O délenija usskago jazyka i slo- esnos i Impe a o skoj Akademii Nauk 12/3, 313-333. Palme E.R. 1986: Mood and modali y, Camb idge: Uni e si y P ess. P ellwi z W. 1904: Zu En s ehung des le ischen Debi i s. — Bezzenbe ge s Bei ige 28, 319. Rosinas A. 1975: A bal y *i-, *io- esp. *7, *id- kamienai bu o elia y iniai? — Bal is ica 11 (2), 165-170. S ang Ch . S. 1966: Ve gleichende G amma ik de bal ischen Sp achen, Oslo e c.: Uni e si e - s o lage . THE LITHUANIAN DATIVUS CUM INFINITIVO AND THE LATVIAN NON-FINITE RELATIVE CLAUSES Summa y The da i us cum in ini i o, an a chaic in ini i e cons uc ion which p obably a ose om a double da i e o pu pose ( he da i e being o iginally he da i e o a e bal noun), is well e- ained in Li huanian bu has ha dly le any aces in La ian. O he wo a ie ies a es ed in Li huanian, wi h he da i e as subjec o he in ini i e ({pyliau pieno Suniukams uzlak i ‘I pou ed ou some milk o he dogs o lap’) and wi h he da i e as i s objec (nupi kau a klj laukams a i ‘I bough a ho se o plough he ields wi h’) only he o me is es igially a es ed in La ian. In he pape an a emp is made o b ing his ac in connec ion wi h he de elopmen o non- ini e ela i e clauses in La ian. In Li huanian (as in Sla onic) he occu ence o such clauses is es ic ed o bu a ew ypes, and in La ian hei scope was p obably ex ended as ela i e p o- nouns we e inse ed in cons uc ions wi h in ini i es exp essing pu pose. In econs uc ing his p ocess, e idence may be d awn om some dialec al a ie ies o he debi i e, which, in a ossi- lised shape, ep esen s an o iginal non- ini e ela i e clause ype wi h he ela i e p onominal s em *ye/o-. In he dialec o Vie al a an adnominal a ie y o he debi i e wi h he p e ix ju- (an o iginal ins umen al) is a es ed, in which an objec may occu (pa iam kaé pa adu zi gu jusapin ‘ ake wi h you a lead o shackle he ho se wi h’). This seems o co espond exac ly o he Li hu- anian da i us cum in ini i o wi h he da i e as an objec (pasiimk pa adj a kliui supancio i), no only unc ionally, bu also gene ically. Though he o iginal da i e was eplaced wi h an accusa- i e as he o iginal in ini i al cons uc ion de eloped in o an in ini i al ela i e clause, a di ec connec ion wi h he da i us cum in ini i o is sugges ed, among o he hings, by wo d o de , as he inco po a ion o he ela i e p onoun in o he e bal o ms (*juo sapi > jusapin) sugges s an o iginal wo d o de *panem pa adu zi gu juo sapi , whe e he second noun, be o e being ein e p e ed as an objec in he ela i e clause, mus ha e been in adnominal posi ion, and mus he e o e ha e been in he da i e a he han in he accusa i e. 113