ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIVU
KALBOTYROS
KLAUSIMAT
XLII
€209
0)
Ju gi a
MIKELIONIENE
Vy au o
Didziojo
uni e si e as,
Kaunas
NAUJAZODZIAI
VYTAUTO
DIDZIOJO
UNIVERSITETO
KOMPIUTERINIAME
TEKSTYNE
PaieSka,
a anka,
klasi ika imas
Kalboje
naujy
zodziy
andasi
nuola .
NaujazodZiais,
a ba
neologizmais,
adinami
zodziai,
kalboje
a si andan ys
i ai iais
biidais
(mo ologiné
zodziu
da yba,
leksemy
skolinimasis,
san umpos)
bei dél
i ai iu
pe mainu:
dél
i-
suomeniniy
san ykiy
ki imo,
mokslo,
echnikos,
kul ii os
pazangos;
naujazo-
dziai
su okiami
kaip
nauji,
neip as i
(Gai enis,
Keinys
1990:
132,
Jakai iené
1980:
81,
U bu is
1978:
27-29).
Jie
né a
s abiliis,
i
sunku
pasaky i,
ku ie
i8
jy
u i
nekalbiniu
(eks aling is iniy)
p iezasciy
pasilik i,
o
ku ie
iSnyks
ka u
su
ju
i a dijamais
ei$kiniais.
Naujazodziy
adimasis
y a
nuola inis,
in ensy-
us
i
sunkiai
apibend inamas
kalbos
aidos
p ocesas.
Da buose,
ku iuose
nag-
ineéjamas
Sis
leksikos
sluoksnis
(Schippan
1992:
244),
ne e ai
i&keliamos
o-
kios
p oblemos:
kiek
laiko
Zodis
laiky inas
neologizmu;
a
kiek ienas
nauja-
da as
y a
naujazodis,
i
a i kS¢ciai;
kaip
ak uo i
a ski y
au o iy
okazines
kons ukcijas;
a
e iniai
i
seman izmai
laiky ini
naujaZodzZiais;
koki
s a usa
su eik i
Zinomy
leksemu
naujoms
sememoms?
S a s y ina
i
ai,
a
daba i-
nés
a osenos
pozil iu
naujais
ZodZiais
salygiskai
galima
laiky i
i
okius,
ku ie,
ilga
laika
bu e
pasy iajame
leksikos
sluoksnyje,
él
g iZ a
i
ak y iaja
a osena.
Pasaulyje
naujazodziy
analizei
ski iama
daug
démesio.
Tiek
didziuju
(kaip
an ai
angly,
p anciizu),
ick
mazuju
kalbu
( okiu
kaip
dany)
ling is ai
a lieka
y imus,
susijusius
su
Sio
leksikos
sluoksnio
iksa imu,
analize
bei
e inimu.
Kadangi
didziosios
Vaka y
Eu opos
kalbos
jau
p i aiky os
kompiu e inéms
ech-
nologijoms,
odel
galima
j ai iais
me odais
au oma iSkai
ink i
naujaja
leksika
iS
dideliy
apim¢iy
kompiu e iniy
eks yny.
Lie u oje
naujaZodZiai
ilga
laika
sis-
emingai
i
nuosekliai
nebu o
y inéjami
dél
sup an amy
p ieZasdiu:
lie u iu
kalbos
kompiu e izacija
p adé a
isai
neseniai,
odél
nebu o
galima
a lik i
au-
oma izuo os
naujazodziu
paieskos
bei
analizés.
Au oma izuo a
lie u iy
kalbos
naujazodziy
paieska
bu o
a lik a
Vy au o
Di-
dziojo
uni e si e o
Kompiu e inés
ling is ikos
cen e
engiamo
eks yno
dalyje,
u inCioje
30
mln.
Zodziy
i
apimandioje
1991-1996
m.
i ai iy
s iciy
publicis i-
kos
eks us.
P adiniame
y imo!
e ape
p i aikius
V.
Zinke iciaus
suku a
naujazodZiu
a -
pazinimo
p og ama
(bend oji
p og ama
Siy
zodziy
nepazis a,
nes
jie
nej auk i
i
kompiu e inius
Zodynus),
bu o
a ink a
apie
750
iks .
kalbiniy
iene u:
nea -
pazin u
pa ieniu
aidziy,
su umpinimy
bei
zodziu.
No s
p og ama
leidZia
au-
oma iSkai
ig ink i
zodzius
su
s e imos
kilmés
da ybos
elemen ais
bei
padeda
suda y i
naujausiy
zodziu
sa asus,
paaiskejo,
kad
eikalingas
an asis
au oma i-
zuo os
a ankos
e apas,
ku is
pade y
a sijo i
analizei
ne eikalinga
medZiaga.
A sisaky a
zodziy,
u in¢iy
maziau
nei
ke u ias
aides
(dazniausiai
i ai iy
su-
umpinimy),
i
isu,
p asidedanciy
didZiaja
aide,
.
y.
ik iniy
daik a a dziu.
Galu inis
au oma izuo os
naujazodziy
paieskos
i
a ankos
ezul a as
—
230
iks .
an aS iniy
zodziu
a
ju
o mu.
Taigi
su
kompiu e iu
a mes a
daugiau
nei
du
ecdaliai
zodziu.
Taciau
ai
nebu o
idealus
a ian as.
T e¢iasis
a ankos
zings-
nis
bu o
susij¢s
su
sude inga
lie u iy
kalbos
kai ybos
i
da ybos
sis ema:
y imui
( iksliau
—
sa aSui
suda y i)
ne eikalingos
isos
naujazodziu
leksinés
o mos.
Pakanka
ieno
pa a ojimo
a ejo.
Deja,
p og amoje
pa eik i
kompiu e iniai
zodziu
Sakny
Zodynai
duoda o
isa
kai omy
naujazodziy
pa adigma.
Pa yzdziui,
naujada o
aplinkosaugininkas
ienaskai os
a dininkas
pasi aiké
4
ka us,
dau-
giskai os
a dininkas
—
8,
inagininkas
—
14
ka u.
Au oma iskai
a mes i
ne eika-
lingas
zodziy
o mas
bu o
neimanoma.
Be
o,
paaiSkéjo,
kad
naujazodzZiu
sa a-
Se
y a
nemazZai
Zodziu
su
ko ek os
klaidomis.
I
cia
kompiu e is
bei
jo
klaidy
aisymo
p og amos
bu o
bejégiai,
kadangi
kiek iena
sa aSe
esan i
Zodi
i
Salia
nu ody a
o
zodzio
bu imo
ie a
duomeny
bazéje
jie
laikyda o
klaida.
Sa asas
bu o
is aly as
ankiniu
bidu
i
olesnei
analizei
palik a
apie
17
iks .
Nep i-
klausomybés
me ais
suak ualeéjusiu,
suku y
a
pasiskolin u
iS
ki u
kalbu
Zo-
dziu.
Pa yzdziui:
a sakiklis
c: ox25a lk lk 00 00 03 57 9495BR.TXT
a simin iniausia
c: ox25a lk lk 00 00 02 44 D28GY
VEN.TXT
a sisky iSkumo
c: ox25a lk Ik 00 00 00 21 FIL-142.TXT
a sispaudine ojas
c: ox25a lk Ik 00 00 04 25 ROLZU25.TXT
a si e eliSkas
c: ox25a lk Ik 00 00 02 46 D36TRISK.TXT
a si ez ines
c: ox25a lk Ik 00 00 03 98 GR049D.TXT
a ski uka
c: ox25a lk Ik 00 00 05 00 6
VARIK.TXT
a s a iné oju
c: ox2Sa lk lk 00 00 02 82 ACIU.TXT
a $ ais elis
c: ox2Sa Ik lk 00 00 04 17 _LEON20.TXT
"
Siekian
iSsiaiSkin i
naujaZodZiy
Sal inius,
ju
skolinimosi
a
suki imo
p ieZas is
bei
su iki-
ma
su
bend inés
lie u iy
kalbos
no momis,
nusp es a
a lik i
mokslo
y imo
da ba
,,Nep iklauso-
mybes
laiko a pio
lie u iy
bend inés
kalbos
naujaZodziy
(skoliniy
i
naujada y)
analizé“.
Su-
okdamas
emos
ak ualuma
bei
naujy
ezul a y
ikimybe,
si
sumanyma
pa émé
Vals ybinis
mokslo
i
s udiju
ondas.
16
Sie
Zodziai
y a
pag indinis
p is a omo
y imo
objek as,
su
jais
susijusios
i
ki os
da bo
me u
iSkilusios
p oblemos.
Taigi
apibend inan
pi maji
—
au oma i-
nes
Zodziu
paieskos
i
a ankos
e apa,
galima
eig i,
kad
pag indini
okio
da bo
sunkuma
lemia
a o ojo
aplinkos
bei
kompiu e iniy
zodynu
nesude inamumas
i
ai,
kad
au oma iSkai
isu
Zodzio
o mu negalima
su es i
i
iena
pag indine.
An ajame
y imo
e ape
bu o
klasi ikuojama
a si ink a
medziaga.
IS
ka o
paaiskejo,
kad
sa aSe
ne
ien
naujazodziai.
Be
naujada u
i
skoliniu,
galima
ski i
da
kelias
g upes
nea pazin y
zodziu.
Pi ma,
ai
pas a uoju
deSim meciu
el
suak ualeje,
i§
pasy iojo
leksikos
sluoks-
nio
i
ak y uji
pe éje
zodziai,
aip
pa
zodZiai
i§
senuju
aS u
(kumpelninkas,
nuopi-
las,
p ekioné,
odas is),
dialek izmai
(dzienelés,
keimas),
ik iniu
zodziu
ediniai
(klaipedienis
i§
laik aS¢io
,,Klaipédos
diena“
pa adinimo;
i§
pa a dziu
a si ade
donelai iana,
pleckai iada,
neoozolizmas,
makdonaldizacija);
pasi aiké
als iju,
mies-
u
bei
kaimu
gy en ojy
pa adinimy
(dalasie is,
ne ingiskis,
k ebekieCcia ).
|
sa asa
pa eko
nemazai
|
Zodynus
nei auk y
au ybiu,
gen¢iu
pa adinimu
(ku dai,
u sis,
s ao).
Pasi aike
Siu ksciy
ulga ybiu,
aiku
kalbos
zodziy
(niam,
popieliukas).
An a,
bu o
a eju,
kai
p og ama
a inko
ne
zodZius,
0
ik
am
ik as
nea pa-
zin as
i
zodynus
i auk y
zodziu
o mas
a
a ian us,
pa yzdZiui,
senasias
idaus
einamojo
ie ininko
—
ilia y o
(kd iniuosna,
es u ésna)
bei
pasalio
einamojo
ie ininko
—
alia y o
(/ie u ininkump)
o mas.
Daugiausia
bu o
nea pazin y
pa-
kai omis
su
p ielinksninémis
kons ukcijomis
a ojamy
i
i$
Snekamosios
i
a-
Sy ine
kalba
pe einan¢ciy
ienaskai os
ilia y o
o mu
(klasén,
kojon,
ka ed on
ie oj
j
klase
i
.
.).
Ty imo
me u
su ink i
gausiis
okio
ipo
ie ininko
pa yz-
dziai
paneigia
nuomone,
kad
ilia y as
jau
aukiasi
i§
a osenos
i
igyja
ik
am
ik a
s ilis ine
e e
(Paulauskiené,
Ta ydai é
1986:
119).
T ecia,
p og ama
nea pazino
kai
ku iu
deminu y u
(poeméle,
p aka élé,
gé i-
mukas),
i a dziuo iniy
o my
(nepusiaus i ieji)
i
pan.
Ke i a,
|
zodynus
j auk y
zodziu
nepa eik i
aSybos,
mo ologijos,
Zodziu
da ybos
a ian ai
i gi
ne e i.
Uz iksuo a
nemazai
du iniu,
ku ie
ne u i
jungia-
mojo
balsio
a ba
a i kSciai
(ne
d ylikame is,
o
d ylikme is,
ne
mélynaké,
0
me-
lynaake),
ski iasi
giminé
(ne
eglisaké,
0
egliSakis),
skaicius
(ne
Zudynés,
0
Zudy-
née).
Visi
Sie
a ejai
eikalauja
a ski o
y imo
i
iS adu.
Aki aizdu,
kad
no in
nus a y i
ik aja
okiy
a ian isku
eiSkiniy
e e,
bi ina
p ieS
akis
u é i
isa
a osena
(Mili inai e
1995:
40).
A sky us
Sias
is a dy as
g upes
(apie
suak ualéjusios
leksikos
a sky ima
galima
kalbe i
ik
salygi8kai),
likusieji
zodziai
(apie
9
iks .)
bu o
g upuojami
pagal
adicing
naujazodziu
klasi ikacija
—i
skolinius
i
naujuosius
da inius.
Sa o
uoz u
kiek iena
g upe
suda o
kele as
pog upiu.
Naujuosius
skolinius
ip as a
ski i
j
a p au inius
zodzius
bei
s e imybes.
Abu
Sie
leksikos
sluoksniai
adiciSkai
klasi ikuojami
pagal
kilme
i
p isi aiky-
mo
p ie
lie u iy
kalbos
laipsnj.
Da
neseniai
kalbininkai
eigda o,
kad
nauju
skoliniy
daugiausia
pa enka
i8
usy
kalbos,
nes
Sia
kalba
gaunama
didZiausia
17
in o macijos
dalis
(Jakai iené
1980:
84),
o
daba
su ink i
ak ai
aiSkiai
odo,
kad
usicizmai
a
apsk i ai
sla izmai
y auja
ik
senuju
s e imybiu,
ku ioms
ne-
e ai
budinga
s ilis iné
a
e inamoji
kono acija,
pog upyje
(skau ada,
ubeZius,
cielas,
pieska),
0
pi mauja
iS
angly
kalbos
a eéje
ZodZiai.
Tu in
gal oje,
kad
pa s
skolinimosi
p ocesas
ik ai
ne a
naujas
eiSkinys,
be
o,
a p au iniy
zodziu
gausa
—
ienas
ling is iniy
publicis ikos
pozymiu
(Bi i-
niené
1995:
2),
jo
in ensy umas
i iamuoju
laiko a piu
is
da
s ebina.
Kadangi
kompiu e ine
,,Ta p au iniy
zodziu
zodyno“
e sija
y a
j auk a
j
naujazodziu
a pazinimo
p og ama,
ai
laikan is
hipo ezés,
kad
naujazodis
y a
Zodis,
(da )
nepa ekes
j
zodyna
(Busse
1996:
649),
galima
bu u
da y i
is ada,
kad
au oma-
iskai
i$
eks yno
a ink i
a p au iniai
ZodZiai
bi en
okie
i
y a
—
neologizmai.
Deja,
zodyno
engéjai
,, aupumo
sume imais“
a sisaké
nemazos
dalies
ediniu,
no s,
kaip
pas ebéjo
ecenzen ai
(Gai enis
1987a:
69,
Palionis
1987:
68),
jie
ne
isada
nuosekliai
laikesi
nusis a y y
aisykliy.
Todel
u in
p ies
akis
kompiu e-
io
nea pazin u
zodziy
sa a§a,
aip
i
lieka
neaiSku,
a
ik ai
ie
ediniai
uo
me u
jau
unkciona o
kalboje,
a
is
dél o
ai
naujazodziai.
An ai
p a a méje
(TZZ
1985:
3)
eigiama,
kad
j
Zodyna
nei auk i
asmenu
pa adinimai
i§
mokslo
Saku,
u inciy
démenj
-/ogija.
(Neaisku,
kodeél
ada
i aSy as
pa ologas,
pedologas
i
k .)
Belieka
ik
spélio i
i
pa ike i,
kad
eks yne
uZ iksuo i
endok inologas,
konchiliologas,
k iminologas,
poli ologas
i
pan.,
no s
nej auk i
i
Zodyna,
y a
seniai
a ojami
zodziai.
Aki aizdu,
kad
neologizmo
e minas
jiems
gali
bi i
aikomas
ik
su
am
ik omis
iSlygomis.
Ki okia
padé is
y a
su
ais
in e naciona-
lizmais,
ku iy
be eik
iso
da ybinio
lizdo
né a
zodyne,
p z.:
edukologija,
eduko-
logas,
edukologinis;
kul i ologija,
kul ii ologas,
kul i ologinis;
ak og a ija,
ak-
og a as,
ak og a inis,
ak og a iskas
i
. .
Medicina,
ekonomika,
eologija,
muzika,
spo as
—
ai
s i ys,
ku iose
skoli-
niu
ypac
gausu.
Dalis
jy
jau
y a
pa eke
i
Kalbos
komisijos
suda y us
ne eik inu
s e imybiu
sa asus
i
u i
lie u iskus
a i ikmenis
—
naujada us
(dis ibu o ius
—
pla in ojas,
nuskenuo i
—
nuskai y i),
ki iems
inkamy
pakai y
da
nesuku a
(keis-
bolas,
so bolas),
0
e iesiems,
labai
papli usiems,
jy
jau
gal
i
ne e a
ku i
(jogu as,
singlas,
hi as).
Ne
isi
spaudoje
ap inkami
skoliniai
ienodai
p isi aike
p ie
lie u iy
kalbos.
Kai
ku ie
(ju
né a
daug)
da
nepakluse
lie u iu
kalbos
o-
ne ikos
bei
mo ologijos
désniams
(disco
[disko],
papaya
[papaja],
a ache
[a a-
Se]),
aigi
u ime
,,pap asciausio
(i
p asCiausio)
elgesio
su
naujausiomis
s e i-
mybeémis*
pa yzdziy
(Gi ciene
1997:
64).
S e imybéms
p iski iami
i
za gono
pa yzdziai
( uksau i,
cheb an as,
psichuské,
pacanas,
diskonas).
Ki a
naujazodziy
g upé
—
naujada ai.
Jie
klasi ikuojami
a siz elgian
j
da y-
bos
modelius.
Naujada u
g upéje
uZ iksuo a
isy
ke u iy
da ybos
modeliy
pa-
yzdziu’:
~
Né
ieno
i5
pa eik y
naujada y
pa yzdziy
né a
didziajame
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne*.
Ta-
Giau
analizuojamame
sa aSe
jy
nemaza.
Kadangi
kompiu e inés
Sio
Zodyno
e sijos
ne u ime,
18
a)
p ieSdeliy
ediniai:
bepilo is,
be izis;
b)
p iesagu
ediniai:
as a
naujada y
ne
ik
su
p iesagomis
-imas
(muzieja i-
mas),
-ykla
(kaupykla,
pynykla),
-ininkas
(pils ukininkas,
i gulininkas),
-élis
(p asiloSélis),
- ojas
(Siuksliau ojas),
-iklis
(kaupiklis,
nesiklis,
nuémiklis,
aldik-
lis),
-ynas
(pames inukynas,
s a ainynas,
kini a pynas),
be
i
su
p iesagomis,
nepasizyminciomis
da umu
(sliekide);
c)
galiiniy
ediniai:
jmi is,
jau a,
i smas,
nuod ibos;
d)
sudu iniai
ZodZiai:
okio
ipo
naujada ai
kiekiu
bei
i ai o e
be eik
nenu-
sileidzia
p iesagy
ediniams
(j ai iag iidis,
plona inklis,
sa isaudis,
lai ag ybis).
Pasi aike
du iniu,
ku ie
y a
e minai:
/aiZligé
( e .),
banglen é
(spo .),
k aujase-
kys
(zool.)
i
k .
Tokie
ipinés
da ybos
ZodZiai
adinami
sis eminiais
naujada ais
(Ba auskai-
e
i
k .
1995:
43).
Aki aizdu,
kad
nemaza
jy
dalis
laiky ina
po enciniais
—
o-
kiais,
ku iy
naujumo
nesu okiame.
Po enciniy
naujada y
pa yzdziai
galé y
bi i
i
okie
du iniai:
auksagal is,
basagal is,
des agal is,
d ambliagal is,
plienagal is,
2 ynagal is.
Ju
gausa
nea pazin y
zodziy
sa aSe
bu u
galima
paaiskin i
uo,
kad
»zodynininkai
nemegs a
po enciniy
naujada y
i
s engiasi
i
Zodynus
ju
nei auk i*
(Gai enis
1987b:
33).
Tiesa,
ne
isi
naujada ai
y a
sis eminiai.
Ras a
i
au o iniu,
s ilis iniy
nauja-
da y
pa yzdziu:
dzinsuma,
plaukuosena,
skied ija,
Zaidynas.
Kai
ku iuos
i8
ka o
su okiame
kaip
ki ybinius
nuk ypimus
nuo
galiojanéiy
leksikos
no my
(Busse
1996: 647),
o
ki iems
i e in i
p i eikia
kon eks o.
Sis eminius
naujada us
nuo
okaziniy*
padeda
a ski i
i
s a is ikos
duomenys.
Zodziai,
ku iu
pa a ojimo
daznumas
siekia
deSim is
a
ne
Sim us
ka u,
y a
ealiis
kandida ai
bi i
i auk i
i
busimus
Zodyny
leidimus.
IS
okiy
galima
paminé i:
aplinkosauga
(pa a o a
420
ka u),
pasaulé oka
(44),
plo iklis
(20),
pils ukas
(176),
anden ala
(88).
Na,
o
zodZiai,
ku ie
uz iksuo i
ik
po
iena
ka a,
ko
ge o,
ne aps
bend inés
kalbos
zodyno
na iais.
Tai
pasaky ina
ne
ik
apie
indi idualiuosius
naujaZodZius,
be
i
apie
specialiosios,
siau ai
a ojamos
leksikos
e minus
(ezo agogas oduode-
noskopinis,
al a eland enas).
Sa o iska
a ping
pade i
a p
skoliniu
i
naujada y
uzima
ZodzZiai,
ku ie
u i
lie u iska
a ba
a p au inio
zodzio
Saknj
i
s e imos
kilmés
elemen a,
ki y
da
adinama
démeniu
(a ia-,
au o-,
mik o-,
ele-,
e mo-
i
k .).
Siuo
me u
ai
labai
megs amas
da ybos
bidas.
DaZniausiai
nu odomos
Sios
okio
ipo
naujazodziu
lais o
pli imo
p iezas ys:
da ybiSkas
poZi i is,
neapib éz a
ie a
lie u iy
kalbos
ai
laikomasi
p ielaidos,
kad
daugmaz
a i inkan ys
da ybos
désningumus
ZodzZiai,
nepa eke
i
no minj
kompiu e izuo a
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyna*,
y a
neologizmai,
no s
a p
ju
gali
bi i
i
suak ualeéjusiy
anks esnio
laiko a pio
da iniy.
>
Be
sis eminiy
i
okaziniy,
da
ski iama
i
seman iniy
naujada y
isis
—
Zinomo
zodzio
nauja
eiksmé.
Kadangi
Zodis
j auk as
j
kompiu e inj
Zodyna,
au oma inés
naujaZodziu
paies-
kos
p og ama
ju
neuZ iksuoja.
19
sis emoje,
neap a i
a osenos
a ejai,
aSybos
dalyky
su eikSminimas
(Kup-
Cinskai ée
1997:
58).
O
kad
jie
plin a,
aiSkiai
odo
u imi
duomenys.
Anks¢iau
su
démeniu
ideo-
bu o
iksuojami
ik
keli
zodziai
( ideomagne o onas,
ideokase-
é,
ideokame a),
o
daba
jau
andame
i
ideoklas o e,
ideomadas,
ideomena,
ideopoezijg
i
.
.,
no s
ne e ai
p imyg inai
ekomenduojama
Si
elemen a
keis i
lie u isku
a i ikmeniu
aizdo.
Daugybei
a ejy
su
jau
ip as ais
deémenimis
(hid o-
kos iumas,
monona is,
mul i i aminai,
an i e o as,
s e eo aizdas,
pseudomi inis)
be eik nenusileidzia
ie,
ku iy
démenys
da
neuZ iksuo i
zodynuose
(eksp eso-
limpiada,
echnobiu ok a ija,
i menbliuzas,
e eb oneu ologija,
ekspolinija,
pop-
ka aliené).
Siuo
me u
ypaé
daznas
démuo
eu o-.
Tai
ne
ik
eu oen uzias as
a
eu oskep ikas,
eu olyga,
eu o inka,
be
i
eu opudingas,
eu o enisas,
eu oi a is,
eu o akul e as
i
.
.
Naujazodziu
adimasis
y a
dinamiskas
i
nenu iks an is
p ocesas.
Todél
aki-
aizdu,
kad
naujazodzius
eikia
nuola
iksuo i
bei
nag iné i.
A ink os
analizei
kalbos
naujo és
u é y
bi i
s ebimos
iki
o
laiko,
kol,
isiliejusios
j
bend aja
lek-
sika
i
bend aja
kalbing
samone,
p a as
sa o
pas ebimuma
bei
ski iamaji
Zen-
kla
,,.naujas*
i
bus
pe kel os
(a
ik
kai
ku ios
i§
ju)
i
Zodynus
(Busse
1996:
654).
Lie u iy
kalbo y oje
galime
kalbe i
ik
apie
pacia
neologizmu
leksikog a ijos
p adzia.
Sis
y imas
aki aizdZiai
i odo,
kad
ada,
kai
p i eikia
au oma i$kai
apdo o i
didelj
kieki
duomenu,
kalbininkams
sékmingai
alkina
in o ma ikai.
Ka u
is
esmés
keiCiasi
y imy
me odika:
a ei yje
au oma izuo a
naujazodziy
a anka
bus
daug
spa esné,
nes
po
o,
kai
lie u iy
kalbos
eks ynui
bu o
p i aiky a
Zo-
dziu
koda imo
sis ema,
a k i o
zodziy
paieSkos
kompiu e iniuose
zodynuose
bi inybé.
Zinoma,
naujazodziy
analizé
neapsi iboja
ien
ju
a pazinimu
i
klasi-
ika imu.
Tolesnis
e apas
—
sin aksiniu
junginiy
i
kolokaciju
( am
ik os
leksi-
nes
aplinkos)
su
Siais
zodZiais
y imas.
Gau a
1998
12
16
LITERATURA
Ba auskai e
J.
i
k .
1995:
Lie u iy
kalba
1,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Bi iniene
A.
1995:
Publicis inio
s iliaus
ypa ybés.
—
Gim asis
Zodis
12(84),
1-4.
Busse
U.
1996:
Neologismen.
De
Ve such
eine
Beg i sbes immung.
—
Eu alex’96
P ocee-
dings
II:
Go ebo g
Uni e si y,
Depa men
o
Swedish,
645-658.
Gai enis
K.
1987a:
Keli
zodziai
apie
naujaji
,,Ta p au iniy
Zodziy
Zodyna“.
—
Kalbos
kul a a
52,
66-70.
Gai enis
K.
1987b:
Ma gas
Zodziy
pasaulis,
Vilnius:
Mokslas.
Gai enis
K.,
Keinys
S.
1990:
Kalbo os
e miny
Zodynas,
Kaunas:
S iesa.
Gi €iené
J.
1997:
Naujosios
s e imybés
spaudoje.
—
Kalbos
kul ii a
69,
64-68.
Jakai iené
E.
1980:
Lie u iy
kalbos
leksikologija,
Vilnius:
Mokslas.
Kup¢inskai é
A.
1997:
Nelie u isky
kalbos
elemen y
(démeny)
a ojimo
polinkiai.
—
Kal-
bos
kul i a
69,
56-61.
20
Mili inai é
R.
1995:
Va ian iSki
bend inés
kalbos
a osenos
eiSkiniai
( iksa imas
i
e ini-
mas).
—
Kalbos
kul ii a
67,
39-48.
Palionis
J.
1987:
Naujasis
,,Ta p au iniy
zodziy
zodynas*.
—
Kul i os
ba ai
7,
67-69.
Paulauskiené
A,
Ta ydai é
D.
1986:
G ama ikos
no mos
i
daba iné
a osena,
Kau-
nas:
S iesa.
Schippan
T.
1992:
Lexikologie
de
deu schen
Gegenwa ssp ache,
Tiibingen:
Niemeye .
TZZ
1985:
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas,
Vilnius:
Vy iausioji
enciklopedijy
edakcija.
U bu is
V.
1978:
Zodziy
da ybos
eo ija,
Vilnius:
Mokslas.
NEOLOGISMS
IN
THE
COMPUTERISED
CORPUS
OF
VYTAUTAS
MAGNUS
UNIVERSITY
Summa y
The
pape
deals
wi h
he
analysis
and
classi ica ion
o
he
mos
ecen
Li huanian
neolo-
gisms
ha
ha e
been
ound
in
a
pa
o
Vy au as
Magnus
Uni e si y
co pus
o
30
million
wo ds
(pe iodicals).
All
he
lexical
i ems
iden i ied
as
neologisms
a e
subdi ided
in o
loan-wo ds
and
de i a ional
neologisms.
The
la e
a e
u he
classi ied
acco ding
o
he
pa e ns
o
hei
a i-
xa ion
in o
compounds
and
a ixa ion
de i a i es
as
well
as
in o
po en ial
and
occasional
neolo-
gisms.
Zl
