Naujažodžiai Vytauto Didžiojo universiteto kompiuteriniame tekstyne

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLIT (2000) Jurgita MIKELIONIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas NAUJAŽODŽIAI VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO KOMPIUTERINIAME TEKSTYNE Paieška, atranka, klasifikavimas Kalboje naujų žodžių randasi nuolat. Naujažodžiais, arba neologizmais, vadinami žodžiai, kalboje atsirandantys įvairiais būdais (morfologinė žodžių daryba, leksemų skolinimasis, santrumpos) bei dėl įvairių permainų: dėl vi- suomeninių santykių kitimo, mokslo, technikos, kultūros pažangos; naujažo- džiai suvokiami kaip nauji, neįprasti (Gaivenis, Keinys 1990: 132, Jakaitienė 1980: 81, Urbutis 1978: 27-29). Jie nėra stabilūs, ir sunku pasakyti, kurie iš jų turi nekalbinių (ekstralingvistinių) priežasčių pasilikti, o kurie išnyks kartu su jų įvardijamais reiškiniais. Naujažodžių radimasis yra nuolatinis, intensy- vus ir sunkiai apibendrinamas kalbos raidos procesas. Darbuose, kuriuose nag- rinėjamas šis leksikos sluoksnis (Schippan 1992: 244), neretai iškeliamos to- kios problemos: kiek laiko žodis laikytinas neologizmu; ar kiekvienas nauja- daras yra naujažodis, ir atvirkščiai; kaip traktuoti atskirų autorių okazines konstrukcijas; ar vertiniai ir semantizmai laikytini naujažodžiais; kokį statusą suteikti žinomų leksemų naujoms sememoms? Svarstytina ir tai, ar dabarti- nės vartosenos požiūriu naujais žodžiais sąlygiškai galima laikyti ir tokius, kurie, ilgą laiką buvę pasyviajame leksikos sluoksnyje, vėl grįžta į aktyviaja vartoseną. Pasaulyje naujažodžių analizei skiriama daug dėmesio. Tiek didžiųjų (kaip antai anglų, prancūzų), tiek mažųjų kalbų (tokių kaip danų) lingvistai atlieka tyrimus, susijusius su šio leksikos sluoksnio fiksavimu, analize bei vertinimu. Kadangi didžiosios Vakarų Europos kalbos jau pritaikytos kompiuterinėms tech- nologijoms, todėl galima įvairiais metodais automatiškai rinkti naująją leksiką iš didelių apimčių kompiuterinių tekstynų. Lietuvoje naujažodžiai ilgą laiką sis- temingai ir nuosekliai nebuvo tyrinėjami dėl suprantamų priežasčių: lietuvių kalbos kompiuterizacija pradėta visai neseniai, todėl nebuvo galima atlikti au- tomatizuotos naujažodžių paieškos bei analizės. Automatizuota lietuvių kalbos naujažodžių paieška buvo atlikta Vytauto Di- džiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre rengiamo tekstyno dalyje, turinčioje 30 mln. žodžių ir apimančioje 1991-1996 m. įvairių sričių publicisti- kos tekstus. Pradiniame tyrimo" etape pritaikius V. Zinkevičiaus sukurtą naujažodžių at- pažinimo programą (bendroji programa šių žodžių nepažįsta, nes jie neįtraukti į kompiuterinius žodynus), buvo atrinkta apie 750 tūkst. kalbinių vienetų: neat- pažintų pavienių raidžių, sutrumpinimų bei žodžių. Nors programa leidžia au- tomatiškai išrinkti žodžius su svetimos kilmės darybos elementais bei padeda sudaryti naujausių žodžių sąrašus, paaiškėjo, kad reikalingas antrasis automati- zuotos atrankos etapas, kuris padėtų atsijoti analizei nereikalingą medžiagą. Atsisakyta žodžių, turinčių mažiau nei keturias raides (dažniausiai įvairių su- trumpinimy), ir visų, prasidedančių didžiąja raide, t. y. tikrinių daiktavardžių. Galutinis automatizuotos naujažodžių paieškos ir atrankos rezultatas — 230 tūkst. antraštinių žodžių ar jų formų. Taigi su kompiuteriu atmesta daugiau nei du trečdaliai žodžių. Tačiau tai nebuvo idealus variantas. Trečiasis atrankos žings- nis buvo susijęs su sudėtinga lietuvių kalbos kaitybos ir darybos sistema: tyrimui (tiksliau — sąrašui sudaryti) nereikalingos visos naujažodžių fleksinės formos. Pakanka vieno pavartojimo atvejo. Deja, programoje pateikti kompiuteriniai žodžių šaknų žodynai duodavo visą kaitomų naujažodžių paradigmą. Pavyzdžiui, naujadaro aplinkosaugininkas vienaskaitos vardininkas pasitaikė 4 kartus, dau- giskaitos vardininkas — 8, įnagininkas — 14 kartų. Automatiškai atmesti nereika- lingas žodžių formas buvo neįmanoma. Be to, paaiškėjo, kad naujažodžių sara- še yra nemažai žodžių su korektūros klaidomis. Ir čia kompiuteris bei jo klaidų taisymo programos buvo bejėgiai, kadangi kiekvieną sąraše esantį žodį ir šalia nurodytą to žodžio buvimo vietą duomenų bazėje jie laikydavo klaida. Sąrašas buvo išvalytas rankiniu būdu ir tolesnei analizei palikta apie 17 tūkst. Nepri- klausomybės metais suaktualėjusių, sukurtų ar pasiskolintų iš kitų kalbų žo- džių. Pavyzdžiui: atsakiklis c:\fox25a\lkt\Ikt\OO\O0\03\57\9495BR. TXT atsimintiniausia c:\fox25a\lkt\Ikt\00\00\02\44\D28GYVEN.TXT atsiskyriškumo c:\fox25a\lkt\Ikt\OO\OO\OO\21\FIL-142. TXT atsispaudinctojas c:\fox25a\lkt\Ikt\00\00\04\25\ROLZU25. TXT atsivertéliskas c:\fox25a\lkt\Ikt\00\00\02\46\D36TRISK. TXT atsiveztines c:\fox25a\lkt\lkt\00\00\03\98\GR0O49D. TXT atskirtuka c:\fox25a\lkt\Ikt\0O\OO\0S\00\6 VARIK. TXT atstatinėtojų c:\fox25a\lkt\Ikt\00O\00\02\82\ACIU.TXT atSvaistelis c:\fox25a\lkt\Ikt\00\00\04\17\LEON20.TXT ! Siekiant išsiaiškinti naujažodžių šaltinius, ju skolinimosi ar sukūrimo priežastis bei sutiki- mą su bendrinės lietuvių kalbos normomis, nuspręsta atlikti mokslo tyrimo darbą „Nepriklauso- mybės laikotarpio lietuvių bendrinės kalbos naujažodžių (skolinių ir naujadarų) analizė“. Su- vokdamas temos aktualumą bei naujų rezultatų tikimybę, šį sumanymą parėmė Valstybinis mokslo ir studijų fondas. 16 Šie žodžiai yra pagrindinis pristatomo tyrimo objektas, su jais susijusios ir kitos darbo metu iškilusios problemos. Taigi apibendrinant pirmąjį — automati- nės žodžių paieškos ir atrankos etapą, galima teigti, kad pagrindinį tokio darbo sunkumą lemia vartotojo aplinkos bei kompiuterinių žodynų nesuderinamumas ir tai, kad automatiškai visų žodžio formų negalima suvesti į vieną pagrindinę. Antrajame tyrimo etape buvo klasifikuojama atsirinkta medžiaga. Iš karto paaiškėjo, kad sąraše ne vien naujažodžiai. Be naujadarų ir skolinių, galima skirti dar kelias grupes neatpažintų žodžių. Pirma, tai pastaruoju dešimtmečiu vėl suaktualėję, iš pasyviojo leksikos sluoks- nio į aktyvuji perėję žodžiai, taip pat žodžiai iš senųjų raštų (kumpelninkas, nuopi- las, prekionė, rodastis), dialektizmai (dzienelės, keimas), tikrinių žodžių vediniai (klaipėdienis iš laikraščio „Klaipėdos diena“ pavadinimo; iš pavardžių atsiradę donelaitiana, pleckaitiada, neoozolizmas, makdonaldizacija); pasitaikė valstijų, mies- tu bei kaimų gyventojų pavadinimų (dalasietis, neringiskis, kvebekieciai). Į sąrašą pateko nemažai | žodynus nejtraukty tautybių, genčių pavadinimų (kurdai, tutsis, svao). Pasitaikė šiurkščių vulgarybių, vaikų kalbos žodžių (niam, popieliukas). Antra, buvo atvejų, kai programa atrinko ne žodžius, o tik tam tikras neatpa- žintas i žodynus įtrauktų žodžių formas ar variantus, pavyzdžiui, senąsias vidaus einamojo vietininko — iliatyvo (kūriniuosna, vestuvésna) bei pašalio einamojo vietininko — aliatyvo (lietuvininkump) formas. Daugiausia buvo neatpažintų pa- kaitomis su prielinksninėmis konstrukcijomis vartojamų ir iš šnekamosios į ra- šytinę kalba pereinančių vienaskaitos iliatyvo formų (klasén, kojon, katedron vietoj į klasę ir t. t.). Tyrimo metu surinkti gausūs tokio tipo vietininko pavyz- džiai paneigia nuomonę, kad iliatyvas jau traukiasi iš vartosenos ir įgyja tik tam tikrą stilistinę vertę (Paulauskienė, Tarvydaitė 1986: 119). Trečia, programa neatpažino kai kurių deminutyvų (poemelė, prakartėlė, gėri- mukas), įvardžiuotinių formų (nepusiausvirieji) ir pan. Ketvirta, į žodynus įtrauktų žodžių nepateikti rašybos, morfologijos, žodžių darybos variantai irgi nereti. Užfiksuota nemažai dūrinių, kurie neturi jungia- mojo balsio arba atvirkščiai (ne dvylikametis, o dvylikmetis, ne mėlynakė, o me- lynaakė), skiriasi giminė (ne eglišakė, o eglišakis), skaičius (ne žudynės, o žudy- nė). Visi šie atvejai reikalauja atskiro tyrimo ir išvadų. Akivaizdu, kad norint nustatyti tikrąją tokių variantiškų reiškinių vertę, būtina prieš akis turėti visą vartoseną (Miliūnaitė 1995: 40). Atskyrus šias išvardytas grupes (apie suaktualėjusios leksikos atskyrimą galima kalbėti tik salygiškai), likusieji žodžiai (apie 9 tūkst.) buvo grupuojami pagal tradicinę naujažodžių klasifikaciją — į skolinius ir naujuosius darinius. Savo ruožtu kiekvieną grupę sudaro keletas pogrupių. Naujuosius skolinius įprasta skirti į tarptautinius žodžius bei svetimybes. Abu šie leksikos sluoksniai tradiciškai klasifikuojami pagal kilmę ir prisitaiky- mo prie lietuvių kalbos laipsnį. Dar neseniai kalbininkai teigdavo, kad naujų skolinių daugiausia patenka iš rusų kalbos, nes šia kalba gaunama didžiausia 17 informacijos dalis (Jakaitienė 1980: 84), o dabar surinkti faktai aiškiai rodo, kad rusicizmai ar apskritai slavizmai vyrauja tik senųjų svetimybių, kurioms ne- retai būdinga stilistinė ar vertinamoji konotacija, pogrupyje (skaurada, rubežius, cielas, pieška), o pirmauja iš anglų kalbos atėję žodžiai. Turint galvoje, kad pats skolinimosi procesas tikrai nėra naujas reiškinys, be to, tarptautinių žodžių gausa — vienas lingvistinių publicistikos požymių (Biti- nienė 1995: 2), jo intensyvumas tiriamuoju laikotarpiu vis dar stebina. Kadangi kompiuterinė „Tarptautinių žodžių žodyno“ versija yra įtraukta į naujažodžių atpažinimo programą, tai laikantis hipotezės, kad naujažodis yra žodis, (dar) nepatekęs į žodyną (Busse 1996: 649), galima būtų daryti išvadą, kad automa- tiškai iš tekstyno atrinkti tarptautiniai žodžiai būtent tokie ir yra — neologizmai. Deja, žodyno rengėjai „taupumo sumetimais“ atsisakė nemažos dalies vedinių, nors, kaip pastebėjo recenzentai (Gaivenis 1987a: 69, Palionis 1987: 68), jie ne visada nuosekliai laikėsi nusistatytų taisyklių. Todėl turint prieš akis kompiute- rio neatpažintų žodžių sąrašą, taip ir lieka neaišku, ar tikrai tie vediniai tuo metu jau funkcionavo kalboje, ar vis dėlto tai naujažodžiai. Antai pratarmėje (TŽŽ 1985: 3) teigiama, kad į žodyną neįtraukti asmenų pavadinimai iš mokslo šakų, turinčių dėmenį -logija. (Neaišku, kodėl tada įrašytas patologas, pedologas ir kt.) Belieka tik spėlioti ir patikėti, kad tekstyne užfiksuoti endokrinologas, konchiliologas, kriminologas, politologas ir pan., nors neįtraukti į žodyną, yra seniai vartojami žodžiai. Akivaizdu, kad neologizmo terminas jiems gali būti taikomas tik su tam tikromis išlygomis. Kitokia padėtis yra su tais internaciona- lizmais, kurių beveik viso darybinio lizdo nėra žodyne, pvz.: edukologija, eduko- logas, edukologinis; kultūrologija, kultūrologas, kultūrologinis; faktografija, fak- tografas, faktografinis, faktografiškas ir t. t. Medicina, ekonomika, teologija, muzika, sportas — tai sritys, kuriose skoli- nių ypač gausu. Dalis jų jau yra patekę į Kalbos komisijos sudarytus neteiktinų svetimybių sąrašus ir turi lietuviškus atitikmenis — naujadarus (distributorius — platintojas, nuskenuoti — nuskaityti), kitiems tinkamų pakaitų dar nesukurta (keis- bolas, softbolas), o tretiesiems, labai paplitusiems, jų jau gal ir neverta kurti (jogurtas, singlas, hitas). Ne visi spaudoje aptinkami skoliniai vienodai prisitaikę prie lietuvių kalbos. Kai kurie (jų nėra daug) dar nepakluse lietuvių kalbos fo- netikos bei morfologijos dėsniams (disco [disko], papaya [papaja], atache [ata- šė]), taigi turime „paprasčiausio (ir prasčiausio) elgesio su naujausiomis sveti- mybėmis“ pavyzdžių (Girčienė 1997: 64). Svetimybėms priskiriami ir žargono pavyzdžiai (fuksauti, chebrantas, psichuškė, pacanas, diskonas). Kita naujažodžių grupė — naujadarai. Jie klasifikuojami atsižvelgiant į dary- bos modelius. Naujadarų grupėje užfiksuota visų keturių darybos modelių pa- vyzdžių“: a) = Ša iw p i va . See . : = ; = Nė vieno iš pateiktų naujadarų pavyzdžių nėra didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“. Ta- čiau analizuojamame sąraše jų nemaža. Kadangi kompiuterinės šio žodyno versijos neturime, 18 a) priešdėlių vediniai: bepilotis, bevizis; b) priesagų vediniai: rasta naujadarų ne tik su priesagomis -imas (muziejavi- mas), -ykla (kaupykla, pynykla), -ininkas (pilstukininkas, virgulininkas), -ėlis (prasilošėlis), -tojas (šiukšliautojas), -iklis (kaupiklis, nešiklis, nuėmiklis, valdik- lis), -ynas (pamestinukynas, svarainynas, kinivarpynas), bet ir su priesagomis, nepasižyminčiomis darumu (sliekide); c) galūnių vediniai: jmitis, jautra, irsmas, nuodribos; d) sudurtiniai Zodziai: tokio tipo naujadarai kiekiu bei jvairove beveik nenu- sileidzia priesagy vediniams (jvairiagridis, plonatinklis, saviSaudis, laivagrybis). Pasitaiké dūrinių, kurie yra terminai: laizligé (vet.), banglenté (sport.), kraujase- kys (zool.) ir kt. Tokie tipinės darybos žodžiai vadinami sisteminiais naujadarais (Barauskai- tė ir kt. 1995: 43). Akivaizdu, kad nemaža jų dalis laikytina potenciniais — to- kiais, kurių naujumo nesuvokiame. Potencinių naujadarų pavyzdžiai galėtų būti ir tokie dūriniai: auksagalvis, basagalvis, dešragalvis, drambliagalvis, plienagalvis, žvynagalvis. Jų gausą neatpažintų žodžių sąraše būtų galima paaiškinti tuo, kad „žodynininkai nemėgsta potencinių naujadarų ir stengiasi į žodynus jų neįtraukti“ (Gaivenis 1987b: 33). Tiesa, ne visi naujadarai yra sisteminiai. Rasta ir autorinių, stilistinių nauja- darų pavyzdžių: džinsuma, plaukuosena, skiedrija, žaidynas. Kai kuriuos iš karto suvokiame kaip kūrybinius nukrypimus nuo galiojančių leksikos normų (Busse 1996: 647), o kitiems įvertinti prireikia konteksto. Sisteminius naujadarus nuo okaziniy® padeda atskirti ir statistikos duomenys. Žodžiai, kurių pavartojimo dažnumas siekia dešimtis ar net šimtus kartų, yra realūs kandidatai būti įtraukti į būsimus žodynų leidimus. Iš tokių galima paminėti: aplinkosauga (pavartota 420 kartų), pasaulėvoka (44), ploviklis (20), pilstukas (176), vandenvala (88). Na, o žodžiai, kurie užfiksuoti tik po vieną kartą, ko gero, netaps bendrinės kalbos žodyno nariais. Tai pasakytina ne tik apie individualiuosius naujažodžius, bet ir apie specialiosios, siaurai vartojamos leksikos terminus (ezofagogastroduode- noskopinis, alfafelandrenas). Savotišką tarpinę padėtį tarp skolinių ir naujadarų užima zodziai, kurie turi lietuvišką arba tarptautinio žodžio šaknį ir svetimos kilmės elementą, kitų dar vadinamą dėmeniu (avia-, auto-, mikro-, tele-, termo- ir kt.). Šiuo metu tai labai mėgstamas darybos būdas. Dažniausiai nurodomos šios tokio tipo naujažodžių laisvo plitimo priežastys: darybiškas požiūris, neapibrėžta vieta lietuvių kalbos tai laikomasi prielaidos, kad daugmaž atitinkantys darybos dėsningumus žodžiai, nepatekę į norminį kompiuterizuotą „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, yra neologizmai, nors tarp jų gali būti ir suaktualėjusių ankstesnio laikotarpio darinių. * Be sisteminių ir okaziniy, dar skiriama ir semantiniy naujadarų rūšis — žinomo žodžio nauja reikšmė. Kadangi žodis įtrauktas į kompiuterinį žodyną, automatinės naujažodžių paieš- kos programa jų neužfiksuoja. 19 sistemoje, neaptarti vartosenos atvejai, rašybos dalykų sureikšminimas (Kup- činskaitė 1997: 58). O kad jie plinta, aiškiai rodo turimi duomenys. Anksčiau su dėmeniu video- buvo fiksuojami tik keli žodžiai (videomagnetofonas, videokase- tė, videokamera), o dabar jau randame ir videoklastotę, videomadas, videomeną, videopoeziją ir t. t., nors neretai primygtinai rekomenduojama šį elementą keisti lietuvišku atitikmeniu vaizdo. Daugybei atvejų su jau įprastais dėmenimis (hidro- kostiumas, mononatris, multivitaminai, antiteroras, stereovaizdas, pseudomitinis) beveik nenusileidžia tie, kurių dėmenys dar neužfiksuoti žodynuose (ekspreso- limpiada, technobiurokratija, ritmenbliuzas, vertebroneurologija, ekspolinija, pop- karalienė). Šiuo metu ypač dažnas dėmuo euro-. Tai ne tik euroentuziastas ar euroskeptikas, eurolyga, eurorinka, bet ir europudingas, eurotenisas, euroįvartis, eurofakultetas ir t. t. Naujažodžių radimasis yra dinamiškas ir nenutrūkstantis procesas. Todėl aki- vaizdu, kad naujažodžius reikia nuolat fiksuoti bei nagrinėti. Atrinktos analizei kalbos naujovės turėtų būti stebimos iki to laiko, kol, isiliejusios į bendrąją lek- siką ir bendrąją kalbinę sąmonę, praras savo pastebimumą bei skiriamąjį žen- klą „naujas“ ir bus perkeltos (ar tik kai kurios iš jų) į žodynus (Busse 1996: 654). Lietuvių kalbotyroje galime kalbėti tik apie pačią neologizmų leksikografijos pradžią. Šis tyrimas akivaizdžiai įrodo, kad tada, kai prireikia automatiškai apdoroti didelį kiekį duomenų, kalbininkams sėkmingai talkina informatikai. Kartu iš esmės keičiasi tyrimų metodika: ateityje automatizuota naujažodžių atranka bus daug spartesnė, nes po to, kai lietuvių kalbos tekstynui buvo pritaikyta Zo- džių kodavimo sistema, atkrito žodžių paieškos kompiuteriniuose žodynuose būtinybė. Žinoma, naujažodžių analizė neapsiriboja vien jų atpažinimu ir klasi- fikavimu. Tolesnis etapas — sintaksinių junginių ir kolokacijų (tam tikros leksi- nės aplinkos) su šiais žodžiais tyrimas. Gauta 1998 12 16 LITERATŪRA Barauskaitė J.ir kt. 1995: Lietuvių kalba 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Bitinienė A. 1995: Publicistinio stiliaus ypatybės. — Gimtasis žodis 12(84), 1—4. Busse U. 1996: Neologismen. Der Versuch einer Begriffsbestimmung. — Euralex'96 Procee- dings II: Goteborg University, Department of Swedish, 645-638. Gaivenis K. 1987a: Keli žodžiai apie naująjį „Tarptautinių žodžių žodyną“. — Kalbos kultūra 52, 66-70. Gaivenis K. 1987b: Margas žodžių pasaulis, Vilnius: Mokslas. Gaivenis K., Keinys S. 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Girčienė J. 1997: Naujosios svetimybės spaudoje. — Kalbos kultūra 69, 64-68. Jakaitienė E. 1980: Lietuvių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas. Kupčinskaitė A. 1997: Nelietuviškų kalbos elementų (dėmenų) vartojimo polinkiai. — Kal- bos kultūra 69, 56-61. 20 Miliūnaitė R. 1995: Variantiški bendrinės kalbos vartosenos reiškiniai (fiksavimas ir vertini- mas). — Kalbos kultūra 67, 39-48. Palionis J. 1987: Naujasis „Tarptautinių žodžių žodynas“. — Kultūros barai 7, 67—69. Paulauskienė A., Tarvydaitė D. 1986: Gramatikos normos ir dabartinė vartosena, Kau- nas: Šviesa. Schippan T. 1992: Lexikologie der deutschen Gegenwartssprache, Tūbingen: Niemeyer. TŽŽ 1985: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. Urbutis V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. NEOLOGISMS IN THE COMPUTERISED CORPUS OF VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY Summary The paper deals with the analysis and classification of the most recent Lithuanian neolo- gisms that have been found in a part of Vytautas Magnus University corpus of 30 million words (periodicals). All the lexical items identified as neologisms are subdivided into loan-words and derivational neologisms. The latter are further classified according to the patterns of their affi- xation into compounds and affixation derivatives as well as into potential and occasional neolo- gisms. 21