ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIYUYU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
E ija
LIPARTE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
ALTII
(2000)
ILIATYVO
RESP.
PRIEVEIKSMIO
laukan
REIKSMES
IR
GALIMI
SINONIMAI
LIETUVIU
KALBOS
TARMESE
Zodis
laukas
(sm.)
lie u iy
kalboje
y a
daugia eiksmis.
Ski inguose
Zody-
nuose
jo
eikSmés
y a
nu ody os
ski ingai:
‘DZ
410
1.
be
medzZiy,
pp .
lygi
ie a
(ski ian
nuo
misko,
nuo
gy en ieciy)
+
2.
di bama
zemé
3.
p k.
ai,
kas
auga
laukuose,
ja ai,
asa ojus
4.
am
ik o
didumo
zemés
sklypas
5.
di a,
Zemés
plo as
=
6.
ie a po
a i u
dangumi
+
7.
io e
8.
ie a,
ku ioje
kas
da oma
+
9.
kaimas,
sodzius
(ski ian
nuo
mies o)
10.
iz.
e d é,
ku ioje
eikia
am
ik os
jégos
+
11.
ka o
eiksmy,
Zygio,
ekspedicijos
salygos
12.
kas
lauke
i eng a
+
13.
S.
pa as é
14.
ko omis
Zaidzian
iiks an i,
ys
a ski ai
dedamos
ko os
>
DZ
7
DZ
359
358
+ +
+ +
~ +
+
+
+:
+
+
LKZ
VII
177-178
+
++
+
+++
+4
I ai iuose
lie u iy
kalbos
a miy
zodynuose
uZ iksuo os
ne
ik
jau
pamine-
osios,
be
da
i
ki os
eikSmeés:
kaip
bk.
di bama
Zzemé
zemés
sklypas
ie a
po
a i u
dangumi
ienkiemis
p aplikusi,
be
plauky
ie a,
plike
AUAWNS
144
D usk.
185
+
+
Laz.
140
+
ae
Zie .
343
+++
4
4+
Toliau
s aipsnyje
démesys
bus
ski as
ik
a ski oms
Zodzio
/aukas
linksniy
o moms,
daugiausia
ilia y ui
Jaukan.
Si
o ma
lie u iy
kalboje
y a
sup ie eiks-
méjusi,
i
ke u iuose
pag indiniuose
lie u iy
kalbos
Zodynuose
bei
a ski y
lie-
u iy
kalbos
a miy
Zodynuose
ji
y a
i&ski a
i
a ski us
lizdus:
laukan
ad .;
1IDZ
2DZ
3DZ
LKZ
VII
D usk.
Laz.
lauk
ad .
410
359
358
176
185
140
1.
ilauka,
o an
+ + + + +
2.
Salin
o
i
3.
lauke
e
laukan
p .
'DZ
410
"DZ
359
°DZ
358
LKZ
VII
176
1.
Salin
4
Remian is
ke u iy
aukS¢iau
paminé y
lie u iy
kalbos
zodyny
duomenimis
bei
au o es
u ima
publikuo a
i
nepublikuo a
lie u iy
a miu
medZiaga',
o -
mai
esp.
Zodziui
Jaukan
nus a y os
5
pag indinés
eiksmés.
Tai
pada y a
pagal
schemoje
i8 a dy us
k i e ijus
esp.
pozymius,
ku ie
y a
ki okie
negu
pamine-
uosiuose
lie u iu
kalbos
zodynuose.
lauk(an)
eee
ee
1.
odo
eiksmo
ie a
2.
odo
eiksmo
ezul a a
(po
a i u
dangumi)
1.1.
nekonk e i
ie a
1.2.
konk e i
ie a
(iSo e)
2.1.
iSlais inimas
2.2.
ne ek is
(,,Visai
...“)
1.2.1.
paski is
1.2.2.
paski is
nenu ody a
nu ody a
(kas
no s
en
y a,
yks a)
iesiogiai
susije
su
daik a a dZio
nebe u i
iesioginio
ySio
su
laukas
eikSmémis
daik a a dZio
laukas
eik’mémis
nag inéjami
kaip
pa ikuliniy
eiksmaZodziu
dalys
(LKZ
—
p ie eiksmis,
dalely é)
'
Uz
leidima
naudo is
Lie u iy
kalbos
ins i u e
esanéia
nepublikuo a
a miy
i
LKZ
papildy-
my
medZiaga
au o é
y a
labai
dékinga
Sio
ins i u o
Kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
sky iaus
ado ui
K.
Mo kinui
bei
Zodyny
sky iaus
ado ui
V.
Vi kauskui.
145
Visy
pi ma
pa yzdziai
su
/aukan
Cia
suski s y i
i
2
dideles
g upes
pagal
ai,
a
laukan
Siame
pa yzdyje
zymi
ap asy ojo
eiksmo
ie a
a jo
ezul a a.
Ana-
lizuojan
Zodzio
esp.
o mos
/aukan
eikSmes,
Sis
k i e ijus
y a
pa s
s a biau-
sias.
1.
Veiksmo
ie a
(po
a i u
dangumi).
1.1.
Neapib éz a,
nekonk e i
ie a
po
a i u
dangumi
y a
be
ku i
ie a
uz
pa alpy
(p z.,
namo)
sienu,
i
judéjimas
i
Siq
ie a
gali
bi i
iS eik8 as
su
ilia y u
laukan,
p z.:
Kad
i
p isi enka
diimy
g yCioj,
ne eikia
jy
isleis i
laukan
§4.,
Be
lazdelés
i
laukan
negaliu
ixei i
D .
LKZ
VII
178,
bei
su
kons ukcija
j
laukq*
(a
j
laukus),
p yz.:
Bék
i
laukq
p asibégid ,
paskui
é
galési
skai y
Gs.
LKZ
I
721,
Susimusém
biski,
i
laukus
isg iidom
juos
[i8
obos,
ku
yko
Sokiai]
P#1.,
deminu y u
Jauku is,
p z.:
Mamy e,
isléisk
mané
{
lauki j
(i
lauka),
pabégié
no iu
Ig.
bei
p ie eiksmiu
laukanais
—
la ikanais
eik,
ne iikyk
iduj
S s.
Lie u iu
kalbos
a mése
su
Sia
eikSme
a ojamos
i
ZodzZio
o as
o mos
o an,
p z.:
E ki ,
aikai,
o an
diik
U .
LKZ
VIII
1011,
Isbego
o an
basiny¢ia
Lnk .
LKZ
I
678,
Eik
é an
nuo
y o,
g azu,
s eika
Ob.
LKZ
VIII
1011,
bei
p ielinksninés
kons ukcijos
I
o g,
an
o o,
p z.,
As
eisiu
j
O g
K.
LKZ
VII
1012,
[me ginos]
isip ause
i
iéja
in
O a
Papa iai,
UZda yk
du is,
bo
jau
neisme
an
o o
Pb.
LKZ
VIII
1012.
Cia
aip
pa
galimas
i
deminu y as
o iukas
—
Leisk
biski
an
o i ko
mane
Ms.
p.
1.2.
Konk e i
ie a po
a i u
dangumi
gali
bi i
d ejopa.
1.2.
1.
Konk e i
ie a
po
a i u
dangumi
su
nenu ody a
paski imi.
Siuo
a eju
pag indiné
ZodZio
laukas
i
aip
pa
jo
linksniy
o mu
unkcija
y a
ski iamoji:
laukas
y a
p ieSp ieSa
mi8kui,
gy en ie ei,
p z.:
Lauko
pauks is
laukan
Zi i i
JJabl.
LKZ
VII
177,
...
aik’ukis
/
is’. ’ed’e.
laukon
i
pamisk’é
lauzZ’a
saus s
m’ed’el’us
Vy2uonos,
ka
u e
eikia
isi es i
i
laukq
[pagany i]
Kyba -
ai,
nu d om
laukah
pagan
i
kd ’es
Zie .
195,
a ba
laukas
(dazniau
daugi-
skai os
o moje
/aukai)
y a
p ieSp ieSa
mies ui,
p z.:
jau
as
no éjau
ai
an
lauko
Zie ela,
a
ne
kaimui,
p z.:
Seniau
mes
kaime
gy enom,
ik
paskui
iséjom
an
laukq
(i
ienkiemius)
Vl.
LKZ
VII
178.
Beje,
bu en
ilia y o
o mos
laukan
su
Sia
mies ui
i
kaimui
p ieSinga
ienkiemio
eikS’me
au o ei
kol
kas
nepa yko
su as i.
Da
paminée inas
ilia y o
/Jaukan
a ojimas
inesy o
eikSme
‘lauke’:
Bu ad
maza,
ai
laukan
ganiai
[ka es]
Z .
Cia
pasi ei8kia
ik
pie y
aukS aiciy
pie inés
dalies
Snek oms
bidingas
eiSkinys
—
d iejy
ie ininky
( idaus
cinamojo
(ilia y-
o)
i
idaus
esamojo
(inesy o))
painiojimas,
ki aip
sakan
du
ie ininkai
supla-
?
Remian is
uom,
kad
»p ielinksnis
kalboje
a lieka
panaSy
aidmeni
kaip
linksnio
galiiné:
padeda
nusaky i
Zodziy
a pusa io
ySius*
(DLKG
437)
i
uom,
kad
lie u iy
kalbos
g ama iné-
je
sis emoje
junginiai
,, eiksmazZodis
+
daik a a dis“
i
, eiksmaZodis
+
p ielinksnis
+
daik a-
a dis*
laikomi
sinonimiskais
(Z .
Valiuly é
1998:10),
o ma
laukan
i
p ielinksniné
kons ukcija
j
laukq
Ga
analizuo os
kaip
sinonimai.
146
kami
i
iena.
Plg.
da :
Siandien
neisi
lauké
(i
lauka)
Lzd.
LKZ
VII
178
i
LKA
IIT
Zemeélapius
N .
48
i
44.
1.2.2.
Konk e i
ie a
—
laukas
su
nu ody a,
apib éZ a
paski imi.
Lauko
paski i
gali
nu ody i
p ieS
Zodj
/Jaukas
einan is
pazyminys.
Jis
odo,
kas
Siame
lauke
y a,
p z.:
ugiy
laukas,
bul iy
laukas,
a ba
yks a,
PVZ.,
muiSio
laukas.
Jeigu
okio
pazyminio
né a,
Zodis
Jaukas
u i
di bamos
Zemés,
di os
eikSme.
Ilia y as
/aukan
a
p ielinksniné
kons ukcija
j
laukq
Gia
odo,
kad
judeji-
mas
pasibaigia
Sioje
ie oje
bei
suponuoja
ai,
kad
en
p asideda
(a
esiasi)
koks
no s
ki as
eiksmas,
p z.:
Tq
me q
élai
iséjom
i
laukq
(su
paaiSkinimu:
p adéjom
zeme
di b )
Alk.
LKZ
VII
177,
Aisim
d ce
in
la iko
Laz.
140,
Tinginys
laukan
pasku inis,
ix
lauko
—
pi mu inis
PP
103
LKZ
VII
177,
Uzsiga o,
kad
asa q
gal
maza
jam
lasiniy
laukan
da iau
V.
K é .
LKZ
VIL
177.
2.
Zodis
laukan
//
lauk
pab ézia
eiksmo
ezul a a.
2.1.
Nezymé uoju
Sios
po os
na iu
u bi
laikomas
iSlais inimas
—
kas
no s
y a
iSimama,
iS aukiama
i
pan.
iS
uzda os
e d és,
pa alpos,
nepa ogios
pade-
ies
i
.
Siuo
a eju
y a
nu odoma
ie a,
ku
yks a
eiksmas,
be
né a
lokali-
zuo as
jo
ezul a as,
p z.:
p'l’éSau
és
pd
os
el’¥é'os
laukan
kéja
Ta ydai.
Su
Sia
eiksme
a ojami
i
ki i
Sio
p ie eiksmio
one iniai
a ian ai
lauka,
lauk,
lau-
ku,
p z.:
s
nuid’ey’g’e
dudb’e
i
saka
pacei
/
ka
l'ys u
la ika
Sakyna,
opu es
jau
isai
suanglijo,
k aps yk
lauk
is
peciaus
Sk .
LKZ
I
139.
2.2.
Su
p ie eiksmiu
/aukan,
aip
pa
su jo
a ian ais
lauka,
lauku,
lauk
gali
bu i
is eikS a
i
ko
no s
ne ek is,
.y.
kas
no s
pasi aukia
(sa o
no u),
isnyks a
a ba
ko
no s
y a
a sik a oma.
P ie eiksmiy
laukan,
lauk
eik&mé
okiais
a e-
Jais
ne
ik
a i inka
p ieSdélio
i5-
eik8me,
be
y a
a ima
i
p ie eiksmiu
isixkai,
isa ,
galu inai
eikSmems
i
nu odo
eiksmo
neg iz amuma.
P z.:
A k
laiikan
as
pie as,
cia
menka
Zolé,
di a
bus
ge esné
S s.
LKZ
VII
176,
Dii i o
eglés
lau-
kan,
ig audona o
S s.
LKZ
VII
177,
ugsieja
mienesi
[paukS¢iai]
iksk ida
lauk
(su
komen a u
,, isai
i8sk ido“)
Mosédis,
da s
ape dce. e,
ék
jim e
o
blazni
la ik
T k.*,
anu_
pajieme
minas
ink e
la ik
po_
ka a
Akm,
Vie u ’ei
suki’la
is a 'e
lauk
uos
anciiz is
Sokai iai
i
k .
Su
Sia
eik8me
lie u iy
kalbos
a mése
gali
bi i
a ojamos
i
zodzZio
o as
o mos,
p z.:
Siuos
bjau umynus
pilk
o an
Ds.
LKZ
1
800,
d ob’in’é us
a ic’un
>
Au o és
nuomone,
Siai
g upei
p iski iamas
i
pa yzdys
Nei
j
kamba j
gaspadiné,
nei
j
laukq
da bininké
Sk .,
ku is
LKZ
IV
5
idé as
kaip
ilius acija
p ieSdéliném
kons ukcijom
su
{,
u in-
Ciom
eiksmo
ikslo,
paski ies
eiksme
Salia
junginiy
i
ko gq,
i
da ba,
j
mésq
i
k .
*
P ie
Sio
pa yzdzio
ji
uz aSes
p o .
A.
Gi denis
y a
nu odes,
kad
lauk
y a
,,pos e bas,
pa ySkinan is
eiksmazodzius
,,im i“,
,, auk i*
i
pan.“.
P ie
ki y
panaSiy
p o .
A.
Gi denio
uZ asy y
pa yzdziy
i8
Siau és
aka y
Lie u os
(Ti kSliy,
Akmenés,
Zemalés)
y a
nuo odos,
kad
lauk
a o as
polinksnio
eiksme;
kad
ai
»pos e bas,
susijes
su
i ykio
p ieSdéliu
is-“;
»pos e -
bas,
a liepian is
i§-“.
147
es’im,
o
pakul’in’ius
o in
ism’eés’im
(d.)
Zie .
157,
a
k ak’enos...
pa n'esau
—
bais
i
é an
isp’il’c
—
gel onas
/
LTT
I
12.
Reikia
p idu i,
kad
iba
a p
2.1
i
2.2
pog upiy
ne a
labai
ySki.*
IS
isu
Siy
pa yzdziy
gana
aiskiai
ma y i,
kad
Jaukan,
odan is
eiksmo
e-
zul a a
(i8lais inima
a
ne ek i),
jau
y a
sma kiai
nu oles
nuo
daik a a dzio
laukas
eik8miy
i ,
kaip
ai
y a
nu odes
p o .
A.
Gi denis,
lauk
//
laukan
Cia
linkes
labiau
Slie is
p ie
eiksmaZodZio.
Be
o,
ik
an oje
g upéje
Salia
Jaukan
egzis uoja
i
su umpin os
o mos
( a ian ai)
lauka,
lauku,
lauk.
Tai
odo,
kad
Gia
y a
i ykusi
daik a a dzio
ilia y o
o mos
Jaukan
g ama izacija
—
sa a an-
kiSkas,
sin aksiskai
nep iklausomas
Zodis
(daik a a dis)
i s a
sin aksiSkai
p i-
klausomu,
pagalbiniu
g ama iniu
iene u
( odan¢iu
eiksmazodZzio
eiksla),
ne
ik
pakeisdamas
sa o
eikSme,
be
i
p a asdamas
dali
sa o
subs ancijos.°
A ski uose
an osios
g upés
pasakymuose
Jaukan
ka u
su
g ama izuo a
( eikslo)
eiksme
gali
bi i
iSlaikes
i
sa o
pi ming
—
lokaling
eik’me.
Taciau
dazniausia
okiuose
pasakymuose
y a
lokalizuo a
ik
eiksmo
(
judejimo)
p a-
dzia,
o
né a
apib éZ as
jo
pabaigos
aSkas,
p z.:
ons_
jau_an
u_ el'n’(')
/
a is
lak
//
i§_ ‘os_ obiios
Ti k&l.
117,
s iimke
ana
/
pa _du 's
laiik’
.
p.
247,
ale as
..
k ’i es
i
sa a
a us
i ’
is’lé-kes
is
kiema
lauka
Zaga é
LKT
150,
p uo_do es
la ikiion
Diinin.
169,
Aik
laukan!
Zie .
140,
Eik
la ika,
Suneli!
Klo .
LKZ
VII
176,
ams a,
ix’eik
lak
(susipykus)
Mozi iskiai.
lauk
//
laukan
bei
o an
Siuose
pa yzdziuose
galima
lygin i
su
ki y
kalby
adinamomis
eiksmazodziy
pa ikulomis,
p z.,
ok.
aus-,
he aus-,
hinaus-,
an.
ou ,
suo.
ulos,
es .
alja
i
k .
Palyginkime:
ok.
ich
gehe
aus
dem
Zimme
hinaus
an.
I'm
going
ou
o
he
oom
suo.
mind
mennen
huones a
ulos
ly .
ma
lab
ubas
ulzo
lie .
a§
einu
lauk
//
laukan
//
o an
i
kamba io
aX
einu
is
kamba io
lauk
//
laukan
//
o an
>
Ribos
a p
2.1
i
2.2
g upés
né a
labai
ySkios.
DaZnai
iena
i
a
pa i
pasakyma
galima
in e p e uo i
j ai iai,
p z.:
d6-n' (i)s
p a-ded
géI' (e),
ké. (a)
eSeje.m(a)
nabé. (a)
—
a-uk
(e)
la-uk ion
Plungé
LKT
82.
Ziu in
i8
Zmogaus
pozicijos,
ai
y a
a sik a ymas
(2.2),
o
i8
dan ies
pozicijos
-
iSlais inimas
(2.1).Labai
daZnai
umpi
lie u iy
kalbos
a miy
pa yzdziai
neleidzZia
iksliai
nus a y-
i
ZodZio laukan
eikSme.
Tada
y a
eikalingas
pla esnis
kon eks as
a
si uacijos
ap aSymas.
Ta-
iau
i
ai
ne
isada
padeda.
Y a
labai
daug
pa yzdziy
,
ku iuos
iesiog
galima
in e p e uo i
i ai iai.
Pa yzdziui,
ne
3
in e p e acijos
zodzio laukan
eiksmei
y a
imanomos
pa yzdyje
uuoz
i's
bieg
e&
uds
da z'in
iés
a-ukiion
Klykoliai
LKT
45.
Pagal
pa eik a
schema
Cia
galé y
bu i
1.1
a
1.2.1
a
2.1
eik’mé.
PanaSiai
y a
i
su
p ielinksnine
kons ukcija
j
laukqa,
p z.,
P anelis
paskui
é elj
isbizndjo
i
laukq
Sk .
LKZ
I
870.
®
Dél
g ama izacijos
( ok.
G amma ikalisie ung)
Z .
7Bu8mann
289-291.
7
Dél
echniniy
p ieZas iy
i8
eks y
inkinio
,,Taip
Sneka
i kSliSkiai*
pa yzdziy
diak i ika
Gia
y a
supap as in a.
148

la .
es
eju
a a
//
lauka
no
is abas
es
eju
no
is abas
a a
//
lauka
Vadinasi,
i
bal y
kalbose
Jauk
//
laukan
bei
o an
gali
bi i
laikomi
pa ikuli-
niu
eiksmazodziy
dalimis
i
kaip
okios
i
nag inéjami.
Taciau
pa ikuliniai
eiksmazodziai
bal y
kalbose
né a
olygiis
ge many
a
iny-ug u
kalbu
pa iku-
liniams
eiksmazodziams;
ju
o mos,
g ama inés
eikSmés
bei
unkcijos
y a
is
dalies
ski ingos.
Viena
i§
pa ikuliniy
eiksmazodziy
ypa ybiy
bal y
kalbose
y a
ai,
kad
kal-
boje
jie
egzis uoja
Salia
a i inkamy
p ieSdéliniy
eiksmaZodziy
i
suda o
su
pas-
a aisiais
ko elian y
po as.
Tokia
pa ikuliniy
i
p ieSdéliniy
eiksmazodziy
ko-
eliacija
y a
labai
pla¢iai
papli usi
la iy
kalboje,
ku
Sis
eiskinys
suda o
is isa
sis ema,
susijusiq
su
eiksmaZodzZiy
eikslais.
Pa ikulinis
eiksmazZodis,
p z.,
e
a d
a
e
lauka
(lie .
ei i
o an
a
ei i
laukan),
issako
eigos
eiksla,
0
p ieSde-
linis
eiksmazodis,
p z.,
izie
(lie .
iSei i),
a ojamas
i ykio
eikslui
iSsaky i.§
Kai
ku ie
lie u iy
kalbos
a miy
pa yzdziai
odo,
kad
panaii
sis ema
a
ben
jos
lickanos
s.
uzuomazgos
galé y
bi i
i
lie u iy
kalboje
a
ben
a ski ose
jos
a meése.
Palyginkime:
mes i
lauk
—
ismes i
ka
[gand as]
nuwmdn(a),
kad
bliioks
méc,
mé
lauki o
maz(a)
gand i (i)
Plikiai
LKT
133
—
kad
gand as
isme a
ienq
a ba
du
sa o
aikus
i§
lizdo,
bus
blogi
me ai
Kip.
LKZ
VIII
61.
pes i
lauk
—
ispes i
(su
eikSme
“iS auk i
i8
uZ
juosmens
(ma Skinius)*)
Nepesk
mq
ma skiniq
laiika
(=i8
kelniy)!
J b.
—
Ma skiniai
ispes i
i sum
Ex.
LKZ
IX
876.
au i
lauk
—
ix au i
(su
eik’me
“iS auk i,
Spes i
iS
Sakny“)
pa asa
da_ dusém
|
o_saldén®
[obeli
—
E.
L.]
laaik
Ti ksl.
183
—
Vé a
bu o,
is é é
mediius
ix
Sakny
V .
LKZ
XI
328.
Del
pa ikuliniy
eiksmazodziy
susida iusi
ijy
eiksly
sis ema
Siau és
lie-
u iy
a mése
jau
y a
ap agy a,
Z .
Gi denis,
KaGiuSkiené
1986:
21
.
Tame
s aipsnyje
su
pa ikuliniais
eiksmazZodziais
is eikS asis
eikslas
adinamas
pe -
icien y u
—
,, yks anciuoju“
( us.
copepma ommecs)
eikslu.
S aipsnio
au o iy
nuomone,
Sis
eiskinys
Siau és
lie u iy
(ypaé
Zemaiciy)
a mése
y a
a si ades
del
g e imos
la iy
kalbos,
ku ioje
i gi
egzis uoja
okia
ijy
eiksly
sis ema,
i akos.
Tokiy
eiginiy
eisingumui
pa ik in i,
eikalinga
daugiau
pa ikuliniy
eiks-
mazodziy
pa yzdziy
i8
isos
Lie u os
e i o ijos,
ypaé
jos
y inés
i
pie inés
dalies.
Bu en
dél
u imos
medziagos
nchomogeniskumo
kol
kas
né a
nus a y i
*
Apie
pa ikulinius
eiksmazoddius
i
jy
ko elia imosi
su
p ieSdéliniais
bei
pa ikuliniais
p iesdeliniais
eiksmazZodZiais
la iy
kalbos
a mése
2 .
Lipa e
1996;
30
.
Ten
nu ody a
i
li e a ii a.
149
pa ikuliniy
eiksmazodzZiy
papli imo
lie u iy
kalbos
a mése
a ealai.
Vis
dél o
jau
galima
eig i,
kad
Sis
eiSkinys
ne a
biidingas
ien
ik
La ijos
pasienio
aukés-
aiciy
i
Zemaiciy
a meéms
(i§
ku
y a
dauguma
nag iné ujy
pa yzdziy),
kas
leis y
ji
laiky i
a si adusiu
del
la iy
kalbos
i akos.
A ski i
pa yzdZiai
uZ a8y i
i
i$
aka y,
i i$
idu io
aukS aiciy,
i
iS
uz
Lie u os
sieny
(Bal a usijoje)
esanciy
lic u iy
kalbos
saly
(Zie ela,
Laziinai,
RamaSkonys).
Kalban
apie
/auk
//
laukan,
kaip
i
ki y
i8
daik a a dziy
loka y y
kilusiu
p ie eiksmiy
a ejais,
eikia
a siz elg i
i
i
ski ingy
lie u iy
kalbos
ie ininky
—
ilia y o
i
inesy o
—
a ojima
lie u iy
kalbos
a mése.
Tai
y a
iena
i8
galimy-
biy
nus a y i
iba
a p
Jaukan
kaip
daik a a dZio
ilia y o
o mos
i
laukan
kaip
p ie eiksmio,
.y.
Sios
ilia y o
o mos
sup ie eiksméjimo
pakopa
ski ingose
a mése.
Remian is
Siuo
k i e ijumi,
akademiniame
Lie u iy
kalbos
Zodyne
i
a ski us
lizdus
i8ski i
Jawkan
kaip
p ie eiksmis
i
/aukan
kaip
s ip inamoji
da-
lely é
(pa ikula).
Ki a
eiksmaZodiniy
pa ikuly
( a p
jy
i
/aukan,
o an)
a ojimo
ypa y-
be,
ku i
bidinga
ik
bal y
kalboms
i
jy
pa eik ai
ly iy
kalbai,
y a
ai,
kad
pa ikula
gali
p isijung i
p ie
p ieSdclinio
eiksmazZodzio,
iS ei8kian¢io
i ykio
eiksla,
suda an
adinama
pa ikulini
p ieSdélini
eiksmazZodi.
Tokiais
a e-
jais
pa ikula
ik
pab ézia
eiksmo
ezul a a
a
pa ikslina
jo
galu inio
asko
lokacija
(jeigu
eiksmazodzio
p ieSdélio
lokaliné
eik’mé
y a
poliseman iska
a
“nublukusi”’),
p z.:
Mane
n’ismusi
ix
Sil os
is ubos
lauku
Mi l
67.
LKZ
VI
188,
ale
as
..
k ’i es
i
sa a
a us
i ’
is’lé-kes
is
kiema
lauka
Zaga é
LKT
150,
a
mio esk(a)
é-m
e
ise iops’ é-n
la-uk(0)
Lapiai
LKT
84,
Kas
pe
da ig
—
ismésk
la ik
Ma ijampole,
T6
algio
da
ixsime a
laiik
(niekais
nueina)
P n.,
a
k ak’enos
...
pa n’esau
—
bais
i
6 an
isp’il’c
—
gel énas
Ramaskonys
LTT
I
12,
duk ’é
o an
isajo
/
.p.
34.
Lie u iy
kalboje
gana
placiai
y a
papli es
azeologizmas
—
eu emizmas
su
zodziu
esp.
o ma
/aukan
:
ei i
laukan
‘a lik i
gam os
eikala’,
p z.,
sus dje
ma
Slap ims
i
la ika
éjims
I b.,
Subli i o
zmogus,
.y.
ankiai
béga
laukan,
susi idu-
ia o
J.
LKZ
I
931,
ka_ én
géli
(ligoninéje)/
nié
én
laiik
gali
isé e
/
ék
dis iis
dou e
ka_is a i u
Pla eliai.
Cia
aip
pa
a ojamas
i
Zodis
esp.
o ma
o an,
p z.,
Vaikui
idu iukai
susi u éjo
—
ecia
diena
o an
neina
Vb.
LKZ
VIII
101
I
Pil as
sopa,
béga
6 an
( idu iuoja)
Ob.
.p.
Kaip
azeologizmas
junginys
ei i
laukan
esp.
ei i
o an
y a
igijes
sa o
speci-
ing
eiksme,
ku i
né a
anspa en iné
( y.
né a
abiejy
junginio
komponen y
eikSmiy
suma),
kaip
bi y
galima
apibiidin i
daugumos
i§
anks¢iau
paminé uju
pa yzdziy
eikSmes.
Todeél
junginio
ei i
Jaukan
sinonimais
gali
bi i
ne
ien
eiks-
°
Del
p ie eiksmiy
(pa ikuly)
ka ojimo
sakino
gale
sakiniuose
su
,,nublukusios
eik’més“
judéjimo
k yp i
zymin¢iais
eiksmazodziy
p ieSdéliais
ki ose
kalbose
Z .
Recha
1893:
74.
150
mazodis
iSei i
(kaip
ma éme
aukS¢iau),
be
i
ki i
eiksmazodZiai
—
os
pacios
Saknies
lauk-
ediniai
laukiné is,
ixsilaukiné i,
nusilaukiné i,
lauk io is,
nusilau-
kuio i,
p z.:
Zmogus
en
ei
laukiné ies
Ki Z.
LKZ
VI
181,
Vaikas
isbégo
laukan
iSsilaukine i
Vks.
.p.,
Nusilauk iok
Cia,
i
bus
ge ai
Lp.
LKZ
VII
189,
bei
pana-
Sus
azeologizmai
su
ki ais
daik a a dzZiais,
p z.,
an
kiemo
ei i
‘ uS in is’:
Gnas
an
kiemo
€
‘as a
ai ’i
Zie .
290.
Is
ki u
kalby
miné ina
okieciy
kalba,
ku ioje
eikimé
’a lik i
gam os
eika-
lq’
aip
pa
i8sakoma
su
p ieSdélio
( iksliau
pa ikulos)
aus-
ediniu
aus e en.
Lie u iy
kalbai
a imiausioje
la iy
kalboje
Salia
bend inés
kalbos
p ieSdélinio
eiksmazodzio
izie ,
p z.:
Japajau a
/slimniekam/
..,
cik
eizes
éde s
izie
dien-
nak
..
LLVV
VIII
345
,
su
Sia
eikime
a ojama
ki okia
idioma
—
su
p ie-
eiksmiu
esp.
pa ikula
cau i
—
éde s
ie
cau i
ienk.
LLVV
VIII
346,
[ éde s]
e
cau i
sa .
LF az
II
535."
La iy
kalboje
pa ikuliniai
eiksmazodziai
su
cau-
n,
kaip
i
pa ikuliniai
eiksmazodZiai
su
lauka
esp.
a a,
ko eliuojasi
su
p ies-
deli
iz-
u in¢iais
eiksmazodziais,
p z.:
b auk
pagalmam
cau i
—
izb auk
cau
pagalmu;
e
no
pagalma
4 d
a
lauka
—
izie
no
pagalma.
A ski y
pa ikuly
ko eliacijos
galimybés
bei
idiomos
su
jomis
miné ose
kal-
bose
da
y iné inos.
SUTRUMPINIMAI
b.g.
—
bez
gada
—
be
me u
sa .
—
sa un alodas
s ilis iska
nok asa
—
§nekamosios
kalbos
s ilis inis
a spal is
p.
—
en
pa
ienk,
-
ienka S unas
s ilis iska
nok asa
—
p as os
kalbos
s ilis inis
a spal is
s.
—
e sus
—
p iesingai
Lie u iy
kalbos
pa yzdziy
Sal iniy
i
ie o iy
nuo ody
su umpinimai
pe im i
i
LKZ.
LITERATURA
IR
SALTINIAI
*BuBmann
-
Bu
8
mann
_H.
Lexikon
de
Sp achwissenscha ,
zwei e,
ollig
neu
bea bei e e
Au l.S u ga :
Al ed
K éne
Ve lag,
1990.
DLKG
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u-
as,
1994.
'‘DZ
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
ed.
J.
K
uo
p
as,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
1954.
°DZ
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
ed.
J.
K
uo
pas,
Vilnius:
Min is,
1972.
10
Galbii
Si
idioma
la iy
kalboje
siejama
su
biid a dziu
cau s
‘kiau as’,
plg.
Cau s
éde s
sa .
—
cau eja.
LVV
845.
151
3DZ
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
ed.
S.
K
e
i
ny
s,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
D usk.-Nak iniené
G,
Paulauskiené
A,
Vi kauskas
V.
D uskininky
a més
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1988.
Dinin.-Vi kauskas
V.
Siau és
y y
diinininky
snek y
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1976.
Gi denis
A,
KacéiuSkiené
G.,
1986;
Pa aleliniai
eiskiniai
la iy
i
Siau iniy
lie u iu
eiksmazodzio
sis emose.
—
Kalbo y a
37(1),
Vilnius,
21-27.
Laz.-Pe auskasJ.,Vidugi isA.
Laz iny
a meés
zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1985.
LF az—Laua
A.
Eze ina
A,
Veinbe ga
S.
Lawiesu
azeologijas
a dnica
1-2,
Riga:
A o s,
b.g.
Lipa e
E.
1996:
Pa
daziem
pa ikul e biem
un
o
lie ojumu
Engu es
un
Mé s aga
izloksné.
—Bal u
Filologija
6,
Riga,
30-36.
LKA
III
—
Lie u iy
kalbos
a lasas
3.
Mo ologija,
Vilnius:
Mokslas,
1991.
LKT
—
Lie u iy
kalbos
a més
(Ch es oma ija),
Vilnius:
Min is,
1970.
LKZT=
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1,
an as
leidimas,
ed.
J.
K
uo
pas,
Vilnius:
Min is,
1968.
LKZ
IV
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
4,
ed.
K.
Ul y
das,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla, 1957.
LKZ
VU-IX
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
7-9,
ed.
J.
K uo
pas,
Vilnius:
Min is,
1966,
1970,
1973.
LKZ,X1-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
11,
ed.
K.
Ul y
das,
Vilnius:
Mokslas,
1978.
LLVV
VIII
—
La iesu
li e a as
alodas
a dnica
8,
Riga:
Zina ne,
1996.
LTT
I
-
Lie u iy
a miy
eks ai
1,
Bala na
(Va ana as),
pa .
E.
G ina eckiené,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1994.
LVV
-
La iesu
alodas
a dnica,
ed.
D.
Gule ska,
Riga:
A o s,
1987.
Recha
C.
1893:
Zu
F age
uebe
den
U sp ung
de
pe ec i ie ende
Func ion
de
Ve balp ae ixe.
Do pa :
Schnakenbu g’s
Buchd ucke ei.
Ti ksl.—Gi denis
A.
Taip
sneka
i ksliskiai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1996.
Valiuly eé
E.
1998:
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksiniai
sinonimai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Zie .-
Vidugi is
A.
Zie elos
snek os
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as,
1998.
DIE
BEDEUTUNGEN
UND
MOGLICHEN
SYNONYME
DES
ILLATIVS
BZW.
ADVERBS
laukan
IN
DEN
LITAUISCHEN
MUNDARTEN
Zusammen assung
In
diesem
A ikel
we den
nu
einige
Kasus o men
( o
allem
de
Illa i
Jaukan)
des
polyse-
mischen
li auischen
Subs an i es
/aukas
‘Feld,
Acke ,
Land,
das
F eie’
be ach e .
De
Illa i
/aukan
is
be ei s
zam
Ad e b
gewo den.
Die
Bedeu ungen
des
IIla i s
bzw.
Ad e bs
/aukan
sind hie
in
2
g oBe
G uppen
und
meh e-
e
Un e g uppen
einge eil ,
je
nachdem
es
den
O
ode
das
Resul a
eine
Handlung
be on .
Im
e s en
Fall
ha
/aukan
noch
eine
enge
Beziehung
zu
dem
Subs an i
/aukas,
im
zwei en
Fall
ha
es
diese
Beziehung
schon
e lo en
und
is
als
ein
Teil
des
Pa ikel e bs
zu
be ach en.
E ija
LIPARTE
Gau a
1999
08
27
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g.
6
LT-2055
Vilnius,
Lie u a
El.
paS as
[email p o ec ed]
152