Iliatyvo resp. prieveiksmio „laukan“ reikšmės ir galimi sinonimai lietuvių kalbos tarmėse

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLIII (2000) Evija LIPARTE Lietuvių kalbos institutas, Vilnius ILIATYVO RESP. PRIEVEIKSMIO laukan REIKŠMĖS IR GALIMI SINONIMAI LIETUVIŲ KALBOS TARMĖSE Žodis laukas (sm.) lietuvių kalboje yra daugiareikšmis. Skirtinguose žody- nuose jo reikšmės yra nurodytos skirtingai: 1 DZ * DŽ *DŽ LKŽVII 410 359 358 177-178 1. be medžių, ppr. lygi vieta (skiriant nuo miško, nuo gyvenviečių) + + + + 2. dirbama žemė + + + 3. prk. tai, kas auga laukuose, javai, vasarojus + 4. tam tikro didumo žemės sklypas + 5. dirva, žemės plotas + 6. vieta po atviru dangumi + + + + 7. išorė + 8. vieta, kurioje kas daroma + + + + 9. kaimas, sodžius (skiriant nuo miesto) : 10. fiz. erdvė, kurioje veikia tam tikros jėgos + + + + 11. karo veiksmų, žygio, ekspedicijos sąlygos + 12. kas lauke įrengta + 13. rš. paraštė 3 14. kortomis žaidžiant tūkstantį, trys atskirai dedamos kortos + Įvairiuose lietuvių kalbos tarmių žodynuose užfiksuotos ne tik jau pamine- tosios, bet dar ir kitos reikšmės: Drusk. 185 Laz. 140 Ziet. 343 1. kaip bk. + + + 2. dirbama žemė + + + 3. žemės sklypas + 4. vieta po atviru dangumi + 5. vienkiemis + 6. praplikusi, be plaukų vieta, plikė + 144 Toliau straipsnyje dėmesys bus skirtas tik atskiroms žodžio laukas linksnių formoms, daugiausia iliatyvui laukan. Ši forma lietuvių kalboje yra suprieveiks- mėjusi, ir keturiuose pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose bei atskirų lie- tuvių kalbos tarmių žodynuose ji yra išskirta į atskirus lizdus: laukan adv.; DZ DZ IDZ LKZ VII Drusk. Laz. lauk adv. 410 359 358 176 185 140 1. 1lauka, oran + + + + + 2. šalin + + 3. lauke + laukan prt. 'DZ 410 DZ 359 ‘DZ 358 LKZ VII 176 1. šalin ¥ Remiantis keturių aukščiau paminėtų lietuvių kalbos žodynų duomenimis bei autorės turima publikuota ir nepublikuota lietuvių tarmių medžiaga), for- mai resp. žodžiui laukan nustatytos 5 pagrindinės reikšmės. Tai padaryta pagal schemoje išvardytus kriterijus resp. požymius, kurie yra kitokie negu paminė- tuosiuose lietuvių kalbos žodynuose. lauk(an) its. T 1. rodo veiksmo vietą 2. rodo veiksmo rezultatą (po atviru dangumi) 1.1. nekonkreti vieta 1.2. konkreti vieta (išorė) 2.1. išlaisvinimas 2.2. netektis („visai ....“) 1.2.1. paskirtis 1.2.2. paskirtis nenurodyta nurodyta (kas nors ten yra, vyksta) tiesiogiai susiję su daiktavardžio nebeturi tiesioginio ryšio su laukas reikšmėmis daiktavardžio laukas reikšmėmis nagrinėjami kaip partikulinių veiksmažodžių dalys (LKZ -— prieveiksmis, dalelytė) luz leidimą naudotis Lietuvių kalbos institute esančia nepublikuota tarmių ir LKŽ papildy- mų medžiaga autorė yra labai dėkinga šio instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovui K. Morkūnui bei Žodynų skyriaus vadovui V. Vitkauskui. 145 Visų pirma pavyzdžiai su laukan čia suskirstyti į 2 dideles grupes pagal tai, ar laukan šiame pavyzdyje žymi aprašytojo veiksmo vietą ar jo rezultatą. Ana- lizuojant žodžio resp. formos laukan reikšmes, šis kriterijus yra pats svarbiau- sias. 1. Veiksmo vieta (po atviru dangumi). 1.1. Neapibrėžta, nekonkreti vieta po atviru dangumi yra bet kuri vieta už patalpų (pvz., namo) sienų, ir judėjimas į šią vietą g gali būti išreikštas su iliatyvu laukan, pvz.: Kad ir prisirenka dūmų grycioj, nereikia jy isleisti laukan Sd., Be lazdelės ir laukan negaliu išeiti Dv. LKZ VII 178, bei su konstrukcija į lauką“ (ar į laukus), pvz.: Bėk į lauką prasibėgiot, paskui vė galėsi skaityt Gs. LKZ I 721, Susimusém biski, i laukus isgriidom juos [iš trobos, kur vyko šokiai] Pžrl., deminutyvu laukutis, pvz.: Mamyte, išlčisk manė į laukūtį (į lauką), pabégiot noriu Ig. bei prieveiksmiu laukanais — laūkanais eik, nerūkyk viduj Sts. Lietuvių kalbos tarmėse su šia reikšme vartojamos ir žodžio oras formos oran, pvz.: Eikit, vaikai, oran diikt Ut. LKŽ VIII 1011, Išbėgo oran basinyčia Lnkv. LKZ I 678, Eik éran nuo ryto, gražu, sveika Ob. LKŽ VIII 1011, bei prielinksninės konstrukcijos į orą, ant oro, pvz., Aš eisiu į orą K. LKŽ VIII 1012, [merginos] isiprause ir iSeja in ora Paparčiai, Uzdaryk duris, bo jau neisme ant oro Pb. LKZ VIII 1012. Cia taip pat galimas ir deminutyvas oriukas — Leisk biški ant orittko mane Mžž. t.p. 1.2. Konkreti vieta po atviru dangumi gali būti dvejopa. 1.2. 1. Konkreti vieta po atviru dangumi su nenurodyta paskirtimi. Šiuo atveju pagrindinė žodžio laukas ir taip pat jo linksnių formų funkcija yra skiriamoji: laukas yra priešprieša miškui, gyvenvietei, pvz.: Lauko paukštis laukan žiūri J.Jabl. LKŽ VII 177, ... vaik'ukūs | is'i.v'ed'e. laukon ir pamišk'ėj lauZ’a sausūs m'ed'el'us Vyžuonos, karvutę reikia isivesti į lauką [paganyti] Kybar- tai, nuvūrom laukan pagan'it karv'es Ziet. 195, arba laukas (dažniau daugi- skaitos formoje laukai) yra priešprieša miestui, pvz.: jau aš norėjau ait an laūko Zietela, ar net kaimui, pvz.: Seniau mes kaime gyvenom, tik paskui išėjom ant laukų (į vienkiemius) VI. LKŽ VII 178. Beje, būtent iliatyvo formos laukan su šia miestui ir kaimui priešinga vienkiemio reikšme autorei kol kas nepavyko surasti. Dar paminėtinas iliatyvo laukan vartojimas inesyvo reikšme ‘lauke’: Buvau maža, tai laukan ganiaū [karves] Zt. Cia pasireiškia tik piety aukštaičių pietinės dalies šnektoms būdingas reiškinys — dviejų vietininkų (vidaus einamojo (iliaty- vo) ir vidaus esamojo (inesyvo)) painiojimas, kitaip sakant du vietininkai supla- * Remiantis tuom, kad „prielinksnis kalboje atlieka panašų vaidmenį kaip linksnio galūnė: padeda nusakyti žodžių tarpusavio ryšius“ (DLKGr 437) ir tuom, kad lietuvių kalbos gramatinė- je sistemoje junginiai „veiksmažodis + daiktavardis“ ir „veiksmažodis + prielinksnis + daikta- vardis“ laikomi sinonimiškais (žr. Valiulytė 1998:10), forma laukan ir prielinksninė konstrukcija į lauką čia analizuotos kaip sinonimai. 146 kami į vieną.) Plg. dar: Šiandien neisi laukė (į lauką) Lzd. LKŽ VII 178 ir LKA III žemėlapius Nr. 48 ir 44. 1.2.2. Konkreti vieta — laukas su nurodyta, apibrėžta paskirtimi. Lauko paskirtį gali nurodyti prieš žodį laukas einantis pažyminys. Jis rodo, kas šiame lauke yra, pvz.: rugių laukas, bulvių laukas, arba vyksta, pvz., mūšio laukas. Jeigu tokio pažyminio nėra, žodis laukas turi dirbamos žemės, dirvos reikšmę. Iliatyvas laukan ar prielinksninė konstrukcija į lauką čia rodo, kad judėji- mas pasibaigia šioje vietoje bei suponuoja tai, kad ten prasideda (ar tęsiasi) koks nors kitas veiksmas, pvz.: Tą metą vėlai išėjom į lauką (su paaiškinimu: pradėjom žemę dirbt) Alk. LKŽ VII 177, Aisim arce in laūko Laz. 140, Tinginys laukan paskutinis, iš lauko — pirmutinis PPr 103 LKŽ VII 177, Užsigavo, kad vasarą gal maža jam lašinių laukan daviau V. Krėv. LKŽ VII 177. 2. Žodis laukan // lauk pabrėžia veiksmo rezultatą. 2.1. Nežymėtuoju šios poros nariu turbūt laikomas išlaisvinimas — kas nors yra išimama, ištraukiama ir pan. iš uždaros erdvės, patalpos, nepatogios padė- ties ir tt. Šiuo atveju yra nurodoma vieta, kur vyksta veiksmas, bet nėra lokali- zuotas jo rezultatas, pvz.: p'!'ėšau és po tos t'elyč'os laukan koja Tarvydai. Su šia reikšme vartojami ir kiti šio prieveiksmio fonetiniai variantai /auka, lauk, lau- ku, pvz.: vYrs nūd'en'g'e duob'e i saka pacei | ka lYstu laūka Šakyna, roputės jau visai suanglijo, krapštyk lauk iš pečiaus Skr. LKŽ I 139. 2.2. Su prieveiksmiu laukan, taip pat su jo variantais lauka, lauku, lauk gali būti išreikšta ir ko nors netektis, t.y. kas nors pasitraukia (savo noru), išnyksta arba ko nors yra atsikratoma. Prieveiksmių laukan, lauk reikšmė tokiais atve- jais ne tik atitinka priešdėlio iš- reikšmę, bet yra artima ir prieveiksmių visiškai, visai, galutinai reikšmėms ir nurodo veiksmo negrįžtamumą. Pvz.: Ark laūkan tas pievas, čia menka žolė, dirva bus geresnė Šts. LKŽ VII 176, Džiūvo eglės lau- kan, išraudonavo Sts. LKZ VII 177, rugsieja mienesi [paukščiai] išskrida lauk (su komentaru „visai išskrido“) Mosėdis, daris aperace.te, rėk jimte to blūžni laūk Trk.*, anu__ pajieme minas rinkte laūk po kara Akm, Vietuv'ei suki'la išvar'e laūk tuos franciizus Sokaičiai ir kt. Su šia reikšme lietuvių kalbos tarmėse gali būti vartojamos ir žodžio oras formos, pvz.: šiuos bjaurumynus pilk oran Ds. LKŽ I 800, drob'in'ėtus tanc’un 3 Autorės nuomone, šiai grupei priskiriamas ir pavyzdys Nei į kambarį gaspadinė, nei į lauką darbininkė Skr., kuris LKŽ IV 5 įdėtas kaip iliustracija priešdėlinėm konstrukcijom su į , turin- čiom veiksmo tikslo, paskirties reikšmę šalia junginių į kovą, į darbą, į mėsą ir kt. * Prie šio pavyzdžio jį užrašęs prof. A. Girdenis yra nurodęs, kad lauk yra „postverbas, paryškinantis veiksmažodžius „imti“, „traukti“ ir pan.“. Prie kitų panašių prof. A. Girdenio užrašytų pavyzdžių iš šiaurės vakarų Lietuvos (Tirkšlių, Akmenės, Žemalės) yra nuorodos, kad lauk vartotas polinksnio reikšme; kad tai „postverbas, susijęs su įvykio priešdėliu iš-“; , postver- bas, atliepiantis iš-“. 147 v'ees'im, o pakul’in’ius vorin išm'eės'im (d.) Ziet. 157, a krak'enos... parn'ešau — baisūt ir oran išp'il'c — geltonas | LTT I 12. Reikia pridurti, kad riba tarp 2.1 ir 2.2 pogrupių nėra labai ryški.“ Iš visų šių pavyzdžių gana aiškiai matyti, kad laukan, rodantis veiksmo re- zultatą (išlaisvinimą ar netektį), jau yra smarkiai nutolęs nuo daiktavardžio laukas reikšmių ir, kaip tai yra nurodęs prof. A. Girdenis, lauk // laukan čia linkęs labiau šlietis prie veiksmažodžio. Be to, tik antroje grupėje šalia laukan egzistuoja ir sutrumpintos formos (variantai) lauka, lauku, lauk. Tai rodo, kad čia yra įvykusi daiktavardžio iliatyvo formos laukan gramatizacija — savaran- kiškas, sintaksiškai nepriklausomas žodis (daiktavardis) virsta sintaksiškai pri- klausomu, pagalbiniu gramatiniu vienetu (rodančiu veiksmažodžio veikslą), ne tik pakeisdamas savo reikšmę, bet ir prarasdamas dalį savo substancijos.“ Atskiruose antrosios grupės pasakymuose laukan kartu su gramatizuota (veikslo) reikšme gali būti išlaikęs ir savo pirminę — lokalinę reikšmę. Tačiau dažniausia tokiuose pasakymuose yra lokalizuota tik veiksmo ( judėjimo) pra- džia, o nėra apibrėžtas jo pabaigos taškas, pvz.: ons_ jau_anu tu. vel'n'(') | varis laūk // iš t'os trobūos Tirkšl. 117, stūmket ani / par dūr's laūk' t. p. 247, ale tūs .. kr'ites i sava ratus ir' is'lė-kes is kiema lauka Žagarė LKT 150, prito_dores laūkūon Dunin. 169, Aik laukan! Ziet. 140, Eik laūka, šuneli! Klov. LKŽ VII 176, tūmsta, iš'eik laūk (susipykus) Mozūriškiai. lauk // laukan bei oran šiuose pavyzdžiuose galima lyginti su kitų kalbų vadinamomis veiksmažodžių partikulomis, pvz., vok. aus-, heraus-, hinaus-, an. out, suo. ulos, est. vilja ir kt. Palyginkime: vok. ich gehe aus dem Zimmer hinaus an. I'm going out of the room suo. mind mennen huonesta ulos lyv. ma lūb tubast ulzo liet. aš einu lauk // laukan // oran iš kambario aš einu iš kambario lauk || laukan // oran * Ribos tarp 2.1 ir 2.2 grupės nėra labai ryškios. Dažnai vieną ir tą patį pasakymą galima interpretuoti įvairiai, pvz.: don t(i)s pra-ded gė I't(e), kė.t(a) ešeje.m(a) nabo.v(a) — trū-uk t(e) la-ukūon Plungė LKT 82. Žiūrint iš žmogaus pozicijos, tai yra atsikratymas (2.2), o iš danties pozicijos — išlaisvinimas (2.1).Labai dažnai trumpi lietuvių kalbos tarmių pavyzdžiai neleidžia tiksliai nustaty- ti žodžio laukan reikšmę. Tada yra reikalingas platesnis kontekstas ar situacijos aprašymas. Ta- čiau ir tai ne visada padeda. Yra labai daug pavyzdžių , kuriuos tiesiog galima interpretuoti įvairiai. Pavyzdžiui, net 3 interpretacijos žodžio laukan reikšmei yra įmanomos pavyzdyje utioz i's b'ieg eš tuos darž'in'iės ta-ukiion Klykoliai LKT 45. Pagal pateiktą schema čia galėtų būti 1.1 ar 1.2.1 ar 2.1 reikšmė. Panašiai yra ir su prielinksnine konstrukcija į lauką, pvz., Pranelis paskui tėvelį ishiznojo į lauką Skr. LKZ I 870. * Dėl gramatizacijos (vok. Grammatikalisierung) žr. *?BuBmann 289-291. ' Dėl techninių priežasčių iš tekstų rinkinio „Taip šneka tirkšliškiai“ pavyzdžių diakritika čia yra supaprastinta. 148 lat. es eju ara // lauka no istabas es eju no istabas ara // lauka Vadinasi, ir baltų kalbose lauk // laukan bei oran gali būti laikomi partikuli- nių veiksmažodžių dalimis ir kaip tokios ir nagrinėjami. Tačiau partikuliniai veiksmažodžiai baltų kalbose nėra tolygūs germanų ar finų-ugrų kalbų partiku- liniams veiksmažodžiams; jų formos, gramatinės reikšmės bei funkcijos yra iš dalies skirtingos. Viena iš partikulinių veiksmažodžių ypatybių baltų kalbose yra tai, kad kal- boje jie egzistuoja šalia atitinkamų priešdėlinių veiksmažodžių ir sudaro su pas- taraisiais koreliantų poras. Tokia partikulinių ir priešdėlinių veiksmažodžių ko- reliacija yra labai plačiai paplitusi latvių kalboje, kur šis reiškinys sudaro ištisą sistemą, susijusią su veiksmažodžių veikslais. Partikulinis veiksmažodis, pvz., iet ara ar iet lauka (liet. eiti oran ar eiti laukan), išsako eigos veikslą, o priešdė- linis veiksmažodis, pvz., iziet (liet. išeiti), vartojamas įvykio veikslui išsakyti.“ Kai kurie lietuvių kalbos tarmių pavyzdžiai rodo, kad panaši sistema ar bent jos liekanos vs. užuomazgos galėtų būti ir lietuvių kalboje ar bent atskirose jos tarmėse. Palyginkime: mesti lauk — išmesti kat [gandras] numan(a), kad blūoks mėc, met laukiio maž(a) gandrūt(i) Plikiai LKT 133 — kad gandras išmeta vieną arba du savo vaikus iš lizdo, bus blogi metai Klp. LKZ VIII 61. pešti lauk — išpešti (su reikšme “ištraukti iš už juosmens (marškinius)“) Nepėšk mą marškinių laūka (=iš kelnių)! Jrb. — Marškiniai išpešti viršum Er. LKŽ IX 876. rauti lauk — išrauti (su reikšme “ištraukti, išpešti iš šaknų“) pavasar da rausėm | to saldėn“ [obelį — E. L.) laūk Tirkšl. 183 — Vėtra buvo, išrėvė medžius iš šaknų vr. LKŽ XI 328. Dėl partikulinių veiksmažodžių susidariusi trijų veikslų sistema šiaurės lie- tuvių tarmėse jau yra aprašyta, žr. Girdenis, Kačiuškienė 1986: 21 tt. Tame straipsnyje su partikuliniais veiksmažodžiais išreikštasis veikslas vadinamas per- ficientyvu — „vykstančiuoju“ (rus. cosepmaiomuecs) veikslu. Straipsnio autorių nuomone, šis reiškinys šiaurės lietuvių (ypač žemaičių) tarmėse yra atsiradęs dėl gretimos latvių kalbos, kurioje irgi egzistuoja tokia trijų veikslų sistema, įtakos. Tokių teiginių teisingumui patikrinti, reikalinga daugiau partikulinių veiks- mažodžių pavyzdžių iš visos Lietuvos teritorijos, ypač jos rytinės ir pietinės dalies. Būtent dėl turimos medžiagos nehomogeniškumo kol kas nėra nustatyti Apie partikulinius veiksmažodžius ir jų koreliavimosi su priešdėliniais bei partikuliniais a. raja ae aa 149 partikulinių veiksmažodžių paplitimo lietuvių kalbos tarmėse arealai. Vis dėlto jau galima teigti, kad šis reiškinys nėra būdingas vien tik Latvijos pasienio aukš- taičių ir žemaičių tarmėms (iš kur yra dauguma nagrinėtųjų pavyzdžių), kas leistų ji laikyti atsiradusiu dėl latvių kalbos įtakos. Atskiri pavyzdžiai užrašyti ir iš vakarų, ir iš vidurio aukštaičių, ir iš už Lietuvos sienų (Baltarusijoje) esančių lietuvių kalbos salų (Zietela, Lazūnai, Ramaškonys). Kalbant apie lauk // laukan, kaip ir kitų iš daiktavardžių lokatyvų kilusių prieveiksmių atvejais, reikia atsižvelgti ir į skirtingų lietuvių kalbos vietininkų — iliatyvo ir inesyvo — vartojimą lietuvių kalbos tarmėse. Tai yra viena iš galimy- bių nustatyti ribą tarp laukan kaip daiktavardžio iliatyvo formos ir laukan kaip prieveiksmio, t.y. šios iliatyvo formos suprieveiksmėjimo pakopą skirtingose tarmėse. Remiantis šiuo kriterijumi, akademiniame Lietuvių kalbos žodyne į atskirus lizdus išskirti laukan kaip prieveiksmis ir laukan kaip stiprinamoji da- lelytė (partikula). Kita veiksmažodinių partikulų (tarp jų ir laukan, oran) vartojimo ypaty- bė, kuri būdinga tik baltų kalboms ir jų paveiktai lyvių kalbai, yra tai, kad partikula gali prisijungti prie priešdėlinio veiksmažodžio, išreiškiančio įvykio veikslą, sudarant vadinamą partikulinį priešdėlinį veiksmažodį. Tokiais atve- jais partikula tik pabrėžia veiksmo rezultatą ar patikslina jo galutinio taško lokaciją (jeigu veiksmažodžio priešdėlio lokalinė reikšmė yra polisemantiška ar “nublukusi"*), pvz.: Manę n'išmuši iš šiltos istubos lauku Mitl 67. LKŽ VII 188, ale tas .. kr'ites i sava ratus ir’ is'lė-kes is kiema lauka Žagarė LKT 150, ta miiotresk(a) ém e iserūopš'tė'n la-uk(o) Lapiai LKT 84, Kas per daūg — išmėsk laūk Marijampolė, To valgio da išsimeta laūk (niekais nueina) Prn., a krak’enos ... parn'ešau — baisū ir Oran išp'il'c — geltonas Ramaškonys LTT I 12, dukt'ė oran išūjo / t.p. 34. Lietuvių kalboje gana plačiai yra paplitęs frazeologizmas — eufemizmas su žodžiu resp. forma laukan : eiti laukan "atlikti gamtos reikalą', pvz., sustoje mą šlapūms i laūka ėjims Jrb., Subliūro žmogus, t.y. tankiai bėga laukan, susividu- riavo J. LKŽ 1 931, ka tėn goli (ligoninėje)/ nié tén laūk gali išėte | rėk vaistūs ddute ka išvaritu Plateliai. Čia taip pat vartojamas ir žodis resp. forma oran, pvz., Vaikui viduriukai susituréjo — trečia diena oran neina Vb. LKZ VII 1011, Pilvas sopa, bėga oran (viduriuoja) Ob. t.p. Kaip frazeologizmas junginys eiti laukan resp. eiti oran yra įgijęs savo speci- finę reikšmę, kuri nėra transparentinė (t.y. nėra abiejų junginio komponentų reikšmių suma), kaip būtų galima apibūdinti daugumos iš anksčiau paminėtųjų pavyzdžių reikšmes. Todėl junginio eiti laukan sinonimais gali būti ne vien veiks- * Dėl prieveiksmių (partikulų) kartojimo sakino gale sakiniuose su „nublukusios reikšmės“ judėjimo kryptį žyminčiais veiksmažodžių priešdėliais kitose kalbose žr. Recha 1893: 74. 150 mažodis išeiti (kaip matėme aukščiau), bet ir kiti veiksmažodžiai — tos pačios šaknies lauk- vediniai laukinėtis, išsilaukinėti, nusilaukinėti, laukūotis, nusilau- kūoti, pvz.: Žmogus ten eit laukinėties Kivrž. LKZ VII 181, Vaikas išbėgo laukan išsilaukinėti VYkš. t.p, Nusilaukūok čia, ir bus gerai Lp. LKŽ VII 189, bei pana- Sus frazeologizmai su kitais daiktavardziais, pvz., an kiemo eiti ‘tustintis’: anas an k'iemo č'asta ait'i Ziet. 290. Iš kitų kalbų minėtina vokiečių kalba, kurioje reikšmė 'atlikti gamtos reika- la’ taip pat išsakoma su priešdėlio (tiksliau partikulos) aus- vediniu austreten. Lietuvių kalbai artimiausioje latvių kalboje šalia bendrinės kalbos priešdėlinio veiksmažodžio iziet, pvz.: Japajauta /slimniekam/ .., cik reizes vėders iziet dien- nakti .. LLVV VIII 345 , su šia reikšme vartojama kitokia idioma — su prie- veiksmiu resp. partikula cauri — véders iet cauri vienk. LLVV VIII 346, [véders] iet cauri sar. LFraz II 535." Latvių kalboje partikuliniai veiksmažodžiai su cau- ri, kaip ir partikuliniai veiksmažodžiai su lauka resp. ara, koreliuojasi su pries- deli iz- turinčiais veiksmazodziais, pvz.: braukt pagalmam cauri — izbraukt caur pagalmu; iet no pagalma ara ar lauka — iziet no pagalma. Atskirų partikuly koreliacijos galimybės bei idiomos su jomis minėtose kal- bose dar tyrinétinos. SUTRUMPINIMAI b.g. — bez gada — be metų sar. — sarunvalodas stilistiska nokrasa — šnekamosios kalbos stilistinis atspalvis t.p. —- ten pat vienk. — vienkaršrunas stilistiska nokrasa — prastos kalbos stilistinis atspalvis VS. — versus — priešingai Lietuvių kalbos pavyzdžių šaltinių ir vietovių nuorodų sutrumpinimai perimti iš LKZ. LITERATURA IR SALTINIAI >BuBmann — Bu B m a nn H. Lexikon der Sprachwissenschaft, zweite, vollig neu bearbeitete Aufl. Stuttgart: Alfred Kroner Verlag, 1990. DLKGr — Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institu- tas, 1994. 'DZ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, red. J. Kr u o p as, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. DZ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, red. J. Kru op as, Vilnius: Mintis, 1972. 10 Galbūt ši idioma latvių kalboje siejama su būdvardžiu caurs ‘kiauras’, plg. Caurs vėders sar. — caureja. LVV 845. 151 3DŽ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, red. S. Ke i ny s, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Drusk. -Naktiniené G., Paulauskienė A,Vitkauskas V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. Dūnin.- Vitkauskas V. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. Girdenis A, Kačiuškienė G. 1986: Paraleliniai reiškiniai latvių ir šiaurinių lietuvių veiksmažodžio sistemose. — Kalbotyra 37(1), Vilnius, 21—27. Laz.-PetrauskasJ.,Vidugiris A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. LFraz-Laua A., Ezerina A, Veinberga S. Latviešu frazeologijas vardnica 1-2, Riga: Avots, b.g. Liparte E. 1996: Par dažiem partikulverbiem un to lietojumu Engures un Mérsraga izloksne. — Baltu Filologija 6, Riga, 30-36. LKA III — Lietuvių kalbos atlasas 3. Morfologija, Vilnius: Mokslas, 1991. LKT — Lietuvių kalbos tarmės (Chrestomatija), Vilnius: Mintis, 1970. LKŽ I — Lietuvių kalbos žodynas 1, antras leidimas, red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis, 1968. LKZ IV — Lietuvių kalbos žodynas 4, red. K. Ulvydas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957. LKŽ VII-IX — Lietuvių kalbos žodynas 7-9, red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis, 1966, 1970, 1973. LKŽ XI — Lietuvių kalbos žodynas 11, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mokslas, 1978. LLVV VIII — Latviešu literaras valodas vardnica 8, Riga: Zinatne, 1996. LTT I — Lietuvių tarmių tekstai 1, Balatna (Varanavas), par. E. Grinaveckienė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. LVV — Latviešu valodas vardnica, red. D.Gulevska, Riga: Avots, 1987. Recha C. 1893: Zur Frage ueber den Ursprung der perfectivierender Function der Verbalpraefixe. Dorpat: Schnakenburg's Buchdruckerei. Tirkšl.- Girdenis A. Taip šneka tirkšliškiai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. Valiulytė E. 1998: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Ziet.- Vidugiris A. Zietelos šnektos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. DIE BEDEUTUNGEN UND MOGLICHEN SYNONYME DES ILLATIVS BZW. ADVERBS laukan IN DEN LITAUISCHEN MUNDARTEN Zusammenfassung In diesem Artikel werden nur einige Kasusformen (vor allem der Illativ 'aukan) des polyse- mischen litauischen Substantives laukas ‘Feld, Acker, Land, das Freie’ betrachtet. Der Illativ laukan ist bereits zum Adverb geworden. Die Bedeutungen des Illativs bzw. Adverbs laukan sind hier in 2 groBe Gruppen und mehre- re Untergruppen eingeteilt, je nachdem es den Ort oder das Resultat einer Handlung betont. Im ersten Fall hat laukan noch eine enge Beziehung zu dem Substantiv laukas, im zweiten Fall hat es diese Beziehung schon verloren und ist als ein Teil des Partikelverbs zu betrachten. Evija LIPARTE Gauta 1999 08 27 Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055 Vilnius, Lietuva El. pastas Evija. [email protected] 152