Iliatyvo resp. prieveiksmio „laukan“ reikšmės ir galimi sinonimai lietuvių kalbos tarmėse

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLII (2000) Evija LIPARTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius ILIATYVO RESP. PRIEVEIKSMIO laukan REIKŠMĖS IR GALIMI SINONIMAI LIETUVIŲ KALBOS TARMĖSE Žodis laukas (sm.) lietuvių kalboje yra daugiareikšmis. Skirtinguose žodynuose jo reikšmės yra nurodytos skirtingai: 1 DŽ 2 DŽ 3 DŽ LKŽ VII 410 359 358 177–178 1. be medžių, ppr. lygi vieta (skiriant nuo miško, nuo gyvenviečių) + + + + 2. dirbama žemė + + + 3. prk. tai, kas auga laukuose, javai, vasarojus + 4. tam tikro didumo žemės sklypas + 5. dirva, žemės plotas + 6. vieta po atviru dangumi + + + + 7. išorė + 8. vieta, kurioje kas daroma + + + + 9. kaimas, sodžius (skiriant nuo miesto) + 10. fiz. erdvė, kurioje veikia tam tikros jėgos + + + + 11. karo veiksmų, žygio, ekspedicijos sąlygos + 12. kas lauke įrengta + 13. rš. paraštė + 14. kortomis žaidžiant tūkstantį, trys atskirai dedamos kortos + Įvairiuose lietuvių kalbos tarmių žodynuose užfiksuotos ne tik jau paminėtos, bet dar ir kitos reikšmės: Drusk. 185 Laz. 140 Ziet. 343 1. kaip bk. + + + 2. dirbama žemė + + + 3. žemės sklypas + 4. vieta po atviru dangumi + 5. vienkiemis + 6. praplikusi, be plaukų vieta, plikė + 144 Toliau straipsnyje dėmesys bus skirtas tik atskiroms žodžio laukas linksnių formoms, daugiausia iliatyvui laukan. Ši forma lietuvių kalboje yra suprieveiksmėjusi, ir keturiuose pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose bei atskirų lietuvių kalbos tarmių žodynuose ji yra išskirta į atskirus lizdus: laukan adv.; ¹DŽ 410 ²DŽ 359 ³DŽ 358 LKŽ VII 176 Drusk. 185 Laz. 140 lauk adv. 1. į lauką, oran + + + + + 2. šalin + + 3. lauke + laukan prt. ¹DŽ 410 ²DŽ 359 ³DŽ 358 LKŽ VII 176 1. šalin + Remiantis keturių aukščiau paminėtų lietuvių kalbos žodynų duomenimis bei autorės turima publikuota ir nepublikuota lietuvių tarmių medžiaga1, formai resp. žodžiui laukan nustatytos 5 pagrindinės reikšmės. Tai padaryta pagal schemoje išvardytus kriterijus resp. požymius, kurie yra kitokie negu paminėtuosiuose lietuvių kalbos žodynuose. 1 Už leidimą naudotis Lietuvių kalbos institute esančia nepublikuota tarmių ir LKŽ papildymų medžiaga autorė yra labai dėkinga šio instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovui K. Morkūnui bei Žodynų skyriaus vadovui V. Vitkauskui. 145 Visų pirma pavyzdžiai su laukan čia suskirstyti į 2 dideles grupes pagal tai, ar laukan šiame pavyzdyje žymi aprašytojo veiksmo vietą ar jo rezultatą. Analizuojant žodžio resp. formos laukan reikšmes, šis kriterijus yra pats svarbiausias. 1. Veiksmo vieta (po atviru dangumi). 1.1. Neapibrėžta, nekonkreti vieta po atviru dangumi yra bet kuri vieta už patalpų (pvz., namo) sienų, ir judėjimas į šią vietą gali būti išreikštas su įnagininku laukan, pvz.: Kad ir prisirenka dūmų gryčioj, nereikia jų išleisti laukan Šd., Be lazdelės ir laukan negaliu išeiti Dv. LKŽ VII 178, bei su konstrukcija į lauką2 (ar į laukus), pvz.: Bėk į lauką prasibėgiot, paskui vė galėsi skaityt Gs. LKŽ I 721, Susimušėm biskį, į laukus išgrūdom juos [iš trobos, kur vyko šokiai] Pžrl., deminutyvu laukutis, pvz.: Mamytė, išleisk manę į laukutį (į lauką), pabėgiot noriu Ig. bei prieveiksmiu laukanas – laūkanas eik, nerūkuk viduj Šts. Lietuvių kalbos tarmėse su šia reikšme vartojamos ir žodžio oras formos oran, pvz.: Eikit, vaikai, oran dūkt Ut. LKŽ VIII 1011, Išbėgo oran bažnyčia Lnk. LKŽ I 678, Eik oran nuo ryto, gražu, sveika Ob. LKŽ VIII 1011, bei prielinksninės konstrukcijos į orą, ant oro, pvz., Aš eisiu į orą K. LKŽ VIII 1012, [merginos] išprausė ir išėjo in orą Paparčiai, Uždaryk duris, bo jau neisme ant oro Pb. LKŽ VIII 1012. Čia taip pat galimas ir deminutyvas oriukas – Leisk biskį ant oriūko manę Mžš. t.p. 1.2. Konkreti vieta po atviru dangumi gali būti dvejopa. 1.2. 1. Konkreti vieta po atviru dangumi su nenurodyta paskirtimi. Šiuo atveju pagrindinė žodžio laukas ir taip pat jo linksnių formų funkcija yra skiriamoji: laukas yra priešprieša miškui, gyvenvietei, pvz.: Lauko paukštis laukan žiūri J.Jabl. LKŽ VII 177, ... vaikūkūs / išt.v’ed’e. laukōi ir pamišk’ėj lāuž’a sausūs m’ed’el’us Vyžuonos, karvutę reikia išvesti į lauką [paganyti] Kybartai, nuvarom laukan pagan’it kārv’es Ziet. 195, arba laukas (dažniau daugiskaitos formoje laukai) yra priešprieša miestui, pvz.: jau aš norėjau ait an laūko Zietela, ar net kaimui, pvz.: Seniau mes kaime gyvenom, tik paskui išėjom ant laukų (į vienkiemius) Vl. LKŽ VII 178. Beje, būtent įnagininko formos laukan su šia miestui ir kaimui priešinga vienkiemio reikšme autorei kol kas nepavyko surasti. Dar paminėtinas įnagininko laukan vartojimas inesyvo reikšme ‘lauke’: Buvau mažą, tai laukan ganiau [karves] Zt. Čia pasireiškia tik pietų aukštaičių pietinės dalies šnektoms būdingas reiškinys – dviejų vietininkų (vidaus einamojo (įnatyvo) ir vidaus esamojo (inesyvo)) painiojimas, kitaip sakant du vietininkai supla- 2 Remiantis tuom, kad „prielinksnis kalboje atlieka panašų vaidmenį kaip linksnio galūnė: padeda nusakyti žodžių tarpusavio ryšius“ (DLKGɾ 437) ir tuom, kad lietuvių kalbos gramatinėje sistemoje junginiai „veiksmažodis + daiktavardis“ ir „veiksmažodis + prielinksnis + daiktavardis“ laikomi sinonimiškais (žr. Valiulytė 1998:10), forma laukan ir prielinksninė konstrukcija į lauką čia analizuotos kaip sinonimai. 146 kami i viena.3 Plg. dar: Šiandien neisi laukė (į lauką) Lzd. LKŽ VII 178 ir LKA III žemėlapius Nr. 48 ir 44. 1.2.2. Konkreti vieta – laukas su nurodyta, apibrėžta paskirtimi. Lauko paskirtį gali nurodyti prieš žodį laukas einantis pažyminys. Jis rodo, kas šiame lauke yra, pvz.: rugių laukas, bulvių laukas, arba vyksta, pvz., mūšio laukas. Jeigu tokio pažyminio nėra, žodis laukas turi dirbamos žemės, dirvos reikšmę. Įliatyvas laukan ar prielinksninė konstrukcija į lauką čia rodo, kad judėjimas pasibaigia šioje vietoje bei suponuoja tai, kad ten prasideda (ar tęsiąsi) koks nors kitas veiksmas, pvz.: Tą metą vėlai išėjom į lauką (su paaiškinimu: pradėjom žemę dirbti) Alk. LKŽ VII 177, Aisim arce in laukó Laz. 140, Tinginys laukan paskutinis, iš lauko – pirmutinis PPr 103 LKŽ VII 177, Užsigavo, kad vasarą gal mažą jam lašinių laukan daviau V. Krėv. LKŽ VII 177. 2. Žodis laukan || lauk pabrėžia veiksmo rezultatą. 2.1. Nežymėtojų šios poros nariu turbūt laikomas išlaisvinimas – kas nors yra išimama, ištraukiama ir pan. iš uždaros erdvės, patalpos, nepatogios padėties ir tt. Šiuo atveju yra nurodoma vieta, kur vyksta veiksmas, bet nėra lokalizuotas jo rezultatas, pvz.: p’l’ėšau ės po tós t’el’yc’os laukan koja Tarvydai. Su šia reikšme vartojami ir kiti šio prieveiksmio fonetiniai variantai lauka, lauk, lau-ku, pvz.: v’yrs nūd’en g’ė duōb’e i saka pāčei / ka l’ystu laukā Šakyna, roputės jau visai suanglijo, krapštyk lauk iš pečiaus Skr. LKŽ I 139. 2.2. Su prieveiksmiu laukan, taip pat su jo variantais lauka, lauku, lauk gali būti išreikšta ir ko nors netektis, t.y. kas nors pasitraukia (savo noru), išnyksta arba ko nors yra atsikratoma. Prieveiksmių laukan, lauk reikšmė tokiais atvejais ne tik atitinka priešdėlio iš- reikšmę, bet yra artima ir prieveiksmių visiškai, visai, galutinai reikšmėms ir nurodo veiksmo negrįžtamumą. Pvz.: Ark laukan tas pievas, čia menka žolė, dirva bus geresnė Šts. LKŽ VII 176, Džiūvo eglės laukan, išraudonavo Šts. LKŽ VII 177, rugsėja mėnesi [paukščiai] išskrida lauk (su komentaru „visai išskrido“) Mosėdis, darīs aperāce.le, rēk jimte to blūžni lauk Trk.4, anu pājeme minàs rinkte lauk po_ kāra Akm., l’ietuv’ei suk’il’a išvār’e lauk tuos francūzus Sokaičiai ir kt. Su šia reikšme lietuvių kalbos tarmėse gali būti vartojamos ir žodžio oras formos, pvz.: šiuos bjaurumūnus pilk oran Ds. LKŽ I 800, drob’in’ėtus tanč’un 3 Autorės nuomone, šiai grupei priskiriamas ir pavyzdys Nei į kambargį gaspādine, nei į lauką darbininke Skr., kuris LKŽ IV 5 įdėtas kaip iliustracija priešdėlinėm konstrukcijom su į, turinčiom veiksmo tikslo, paskirties reikšmę šalia junginių į kovą, į darbą, į mesą ir kt. 4 Prie šio pavyzdžio jį užrašęs prof. A. Girdenis yra nurodęs, kad lauk yra „postverbas, paryškinantis veiksmažodžius „imti“, „traukti“ ir pan.“. Prie kitų panašių prof. A. Girdenio užrašytų pavyzdžių iš šiaurės vakarų Lietuvos (Tirkšlių, Akmenės, Žemalės) yra nuorodos, kad lauk vartotas polinks­nio reikšme; kad tai „postverbas, susijęs su įvykio priešdėliu iš-“; „postverbas, atliepiantis iš-“ . 147 v’ąs’im, o pākul’in’ius vörin išm’ės’im (d.) Ziet. 157, a krak’enos… parn’ėsau – baisù ir oran išp’įl’c – geltonas / LTT I 12. Reikia pridurti, kad riba tarp 2.1 ir 2.2 pogrupių nėra labai ryški.5 Iš visų šių pavyzdžių gana aiškiai matyti, kad laukan, rodantis veiksmo rezultatą (išlaisvinimą ar netektį), jau yra smarkiai nutolęs nuo daiktavardžio laukas reikšmių ir, kaip tai yra nurodęs prof. A. Girdenis, lauk // laukan čia linkęs labiau šlietis prie veiksmažodžio. Be to, tik antroje grupėje šalia laukan egzistuoja ir sutrumpintos formos (variantai) lauka, lauku, lauk. Tai rodo, kad čia yra įvykusi daiktavardžio įlatyvo formos laukan gramatizacija – savarankiškas, sintaksiškai nepriklausomas žodis (daiktavardis) virsta sintaksiškai priklausomu, pagalbiniu gramatiniu vienetu (rodančiu veiksmažodžio veikslą), ne tik pakeisdamas savo reikšmę, bet ir prarasdamas dalį savo substancijos.6 Atskiruose antrosios grupės pasakymuose laukan kartu su gramatizuota (veikslo) reikšme gali būti išlaikęs ir savo pirminę – lokalinę reikšmę. Tačiau dažniausia tokiuose pasakymuose yra lokalizuota tik veiksmo (judėjimo) pradžia, o nėra apibrėžtas jo pabaigos taškas, pvz.: ons, jau, ānū tu, vel’n(’) / varīs lāuk // iš t’os trōb’os Tirkšl. 117, stūmket ānū / pār dūrs lāuk7 t. p. 247, ale tās… kr’ites i sāva rātus ir’ is’le’kes is kiema lāuka Žagarė LKT 150, prūo, dorės lāukūon Dūnin. 169, Āik laukan! Ziet. 140, Eik lāuka, šuneli K lov. LKŽ VII 176, tāmsta, iš’eik lauk (susipykus) Možūriškiai. lauk // laukan bei oran šiuose pavyzdžiuose galima lyginti su kitų kalbų vadinamomis veiksmažodžių partikuliomis, pvz., vok. aus-, heraus-, hinaus-, an. out, suo. ulos, est. välja ir kt. Palyginkime: vok. ich gehe aus dem Zimmer hinaus an. I’m going out of the room suo. minä menen huonesta ulos lyv. ma läb tubast ulzō liet. aš einu lauk // laukan // oran iš kambario aš einu iš kambario lauk // laukan // oran 5 Ribos tarp 2.1 ir 2.2 grupės nėra labai ryškios. Dažnai vieną ir tą patį pasakymą galima interpretuoti įvairiai, pvz.: dōn t(i)s prā-ded ge’l’it(e), kē.t(a) ēsėję.m(a) nabō.v(a) – trā-uk t(ę) lā-ukūon Plungė LKT 82. Žiūrint iš žmogaus pozicijos, tai yra atsikratymas (2.2), o iš danties pozicijos – išlaisvinimas (2.1). Labai dažnai trumpi lietuvių kalbos tarmių pavyzdžiai neleidžia tiksliai nustatyti žodžio laukan reikšmę. Tada yra reikalingas platesnis kontekstas ar situacijos aprašymas. Tačiau ir tai ne visada padeda. Yra labai daug pavyzdžių, kuriuos tiesiog galima interpretuoti įvairiai. Pavyzdžiui, net 3 interpretacijos žodžio laukan reikšmei yra įmanomos pavyzdyje ūož’i’s b’ieg’es tuos dārž’un’ies ta’ukūon Klykoliai LKT 45. Pagal pateiktą schemą čia galėtų būti 1.1 ar 1.2.1 ar 2.1 reikšmė. Panašiai yra ir su prielinksnių konstrukcija į lauką, pvz., Pranelis paskui tėvelį išbėniojo į lauką Skr. LKŽ I 870. 6 Dėl gramatizacijos (vok. Grammatikalisierung) žr. 2Bußmann 289–291. 7 Dėl techninių priežasčių iš tekstų rinkinio „Taip šneka tirkšliškiai“ pavyzdžių diakritika čia yra supaprastinta. 148 lat. es eju ārā // laukā no istabas es eju no istabas ārā // laukā Vadinasi, ir baltų kalbose lauk // laukan bei oran gali būti laikomi partikulininių veiksmažodžių dalimis ir kaip tokios ir nagrinėjami. Tačiau partikuliniai veiksmažodžiai baltų kalbose nėra tolygūs germanų ar finų-ugrų kalbų partikuli­niams veiksmažodžiams: jų formos, gramatinės reikšmės bei funkcijos yra iš dalies skirtingos. Viena iš partikulininių veiksmažodžių ypatybių baltų kalbose yra tai, kad kalboje jie egzistuoja šalia atitinkamų priešdėlinių veiksmažodžių ir sudaro su pastaraisiais koreliantų poras. Tokia partikulininių ir priešdėlinių veiksmažodžių koreliacija yra labai plačiai paplitusi latvių kalboje, kur šis reiškinys sudaro ištisą sistemą, susijusią su veiksmažodžių veikslais. Partikulinis veiksmažodis, pvz., iet ārā ar iet laukā (liet. eiti oran ar eiti laukan), išsako eigos veikslą, o priešdėlinis veiksmažodis, pvz., iziet (liet. išeiti), vartojamas įvykio veikslui išsakyti.⁸ Kai kurie lietuvių kalbos tarmių pavyzdžiai rodo, kad panaši sistema ar bent jos liekanos vs. užuomazgos galėtų būti ir lietuvių kalboje ar bent atskirose jos tarmėse. Palyginkime: mesti lauk – išmesti kat [gandras] numàn(a), kad blùoks mēc, mèt lāukā maž(a) gandrīt(i) Plikiai LKT 133 – kad gandras išmeta vieną arba du savo vaikus iš lizdo, bus blogi metai Kp. LKŽ VIII 61. pešti lauk – išpešti (su reikšme “ištraukti iš už juosmens (marškinius)“) Nepėšk mą marškinių lauką (=iš kelnių)! Jrb. – Marškiniai išpešti viršum Er. LKŽ IX 876. rauti lauk – išrauti (su reikšme “ištraukti, išpešti iš šaknų“) pavāsar da jāusēm / to_saldēnē [obelį – E. L.] lāuk Tirkšl. 183 – Vētra buvo, išrovė medžius iš šaknų Vvr. LKŽ XI 328. Dėl partikulininių veiksmažodžių susidariusi trijų veikslų sistema šiaurės lietuvių tarmėse jau yra aprašyta, žr. Girdenis, Kači uškienė 1986: 21 tt. Tame straipsnyje su partikuliniais veiksmažodžiais išreikštasis veikslas vadinamas perfektinyvu – „vykstančiuoju“ (rus. совершающиеся) veikslu. Straipsnio autorių nuomone, šis reiškinys šiaurės lietuvių (ypač žemaičių) tarmėse yra atsiradęs dėl gretimos latvių kalbos, kurioje irgi egzistuoja tokia trijų veikslų sistema, įtakos. Tokių teiginių teisingumui patikrinti, reikalinga daugiau partikulininių veiksmažodžių pavyzdžių iš visos Lietuvos teritorijos, ypač jos rytinės ir pietinės dalies. Būtent dėl turimos medžiagos nehomogeniškumo kol kas nėra nustatyti ⁸ Apie partikulininius veiksmažodžius ir jų koreliavimosi su priešdėliniais bei partikuliniais priešdėliniais veiksmažodžiais latvių kalbos tarmėse žr. Liparte 1996: 30 tt. Ten nurodyta ir literatūra. 149 partikulinių veiksmažodžių paplitimo lietuvių kalbos tarmėse arealai. Vis dėlto jau galima teigti, kad šis reiškinys nėra būdingas vien tik Latvijos pasienio aukštaičių ir žemaičių tarmėms (iš kur yra dauguma nagrinėtųjų pavyzdžių), kas leistų jį laikyti atsiradusiu dėl latvių kalbos įtakos. Atskir(i) pavyzdžiai užrašyti ir iš vakarų, ir iš vidurio aukštaičių, ir iš už Lietuvos sienų (Baltarusijoje) esančių lietuvių kalbos salų (Zietela, Lazūnai, Ramaškonys). Kalbant apie lauk // laukan, kaip ir kitų iš daiktavardžių lokatyvų kilusių prieveiksmių atvejais, reikia atsižvelgti ir į skirtingų lietuvių kalbos vietininkų – iliatyvo ir inesyvo – vartojimą lietuvių kalbos tarmėse. Tai yra viena iš galimybių nustatyti ribą tarp laukan kaip daiktavardžio iliatyvo formos ir laukan kaip prieveiksmio, t. y. šios iliatyvo formos suprieveiksmėjimo pakopą skirtingose tarmėse. Remiantis šiuo kriterijumi, akademiniame Lietuvių kalbos žodyne į atskirus lizdus išskirti laukan kaip prieveiksmis ir laukan kaip stiprinamoji dalelytė (partikula). Kita veiksmažodinių partikulų (tarp jų ir laukan, oran) vartojimo ypatybė, kuri būdinga tik baltų kalboms ir jų paveiktai lyvių kalbai, yra tai, kad partikula gali prisijungti prie priešdėlinio veiksmažodžio, išreiškiančio įvykio veikslą, sudarant vadinamąjį partikulinį priešdėlinį veiksmažodį. Tokiais atvejais partikula tik pabrėžia veiksmo rezultatą ar patikslina jo galutinio taško lokaciją (jeigu veiksmažodžio priešdėlio lokalinė reikšmė yra polisemantiška ar “nublukusi⁹”), pvz.: Manę n’išmuši iš šiltos istubos lauku Mit 67. LKŽ VII 188, ale tās .. kr’ites i sāva rātus ir is’lēkes is kiema lāuka Žagarė LKT 150, ta mūotręšk(a) ę’m ę išęruops’tę’n lā’uk(o) Lapiai LKT 84, Kas per daug – išmesk lauk Marijampolė, Tō valgīo dā išsimeta lauk (niekais nueina) Prn., a krāk’ēnos … paũn’ēšau – baisū ir ōran išp’īl’e – geltōnas Ramaškonys LTT I 12, dukt’ē oran išėjo / t. p. 34. Lietuvių kalboje gana plačiai yra paplitęs frazeologizmas – eufemizmas su žodžiu resp. forma laukan : eiti laukan ‘atlikti gamtos reikalą’, pvz., sustoję ma šlapūms i lāuka ējims Jrb., Sublūro žmogus, t.y. tankiai bėga laukan, susividūriavo J. LKŽ I 931, ka_tęn gōli (ligoninėje)/ nūę tęn lauk gāli išęte | rēk vãistus dōute ka_išvaritu Plateliai. Čia taip pat vartojamas ir žodis resp. forma oran, pvz., Vaikui viduriukai susiturėjo – trečią dieną oran neina Vb. LKŽ VIII 1011, Pilvas sopa, bėga oran (viduriuoja) Ob. t.p. Kaip frazeologizmas junginys eiti laukan resp. eiti oran yra įgijęs savo specifinę reikšmę, kuri nėra transparentinė (t.y. nėra abiejų junginio komponentų reikšmių suma), kaip būtų galima apibūdinti daugumos iš anksčiau paminėtųjų pavyzdžių reikšmes. Todėl junginio eiti laukan sinonimais gali būti ne vien veiks- 9 Dėl prieveiksmių (partikulų) kartojimo sakinio gale sakiniuose su „nublukusios reikšmės“ judėjimo kryptį žyminčiais veiksmažodžių priešdėliais kitose kalbose žr. Recha 1893: 74. 150 mažodis išeiti (kaip matėme aukščiau), bet ir kiti veiksmažodžiai – tos pačios šaknies lauk- vediniai laukinėtis, išsilaukinėti, nusilaukinėti, laukuotis, nusilaukioti, pvz.: Žmogus ten eit laukinėties KlvrŽ. LKŽ VII 181, Vaikas išbėgo laukan išsilaukinėti Vks. t.p., Nusilaukuok čia, ir bus gerai Lp. LKŽ VII 189, bei panašūs frazeologizmai su kitais daiktavardžiais, pvz., an kiemo eiti ‘tuštintis’: ānas an k’íemo č’āsta ait’i Ziet. 290. Iš kitų kalbų minėtina vokiečių kalba, kurioje reikšmė ’atlikti gamtos reikalą’ taip pat išsakoma su priešdėlio (tiksliau partikulos) aus- vediniu austreten. Lietuvių kalbai artimiausioje latvių kalboje šalia bendrinės kalbos priešdėlinio veiksmažodžio iziet, pvz.: Jāpajautā /slimniekam/ ..., cik reizes vēders iziet dien-naktī .. LLVV VIII 345, su šia reikšme vartojama kitokia idioma – su prieveiksmiu resp. partikula cauri – vēders iet cauri vienk. LLVV VIII 346, [vēders iet cauri] sar. LFraz II 535.10 Latvių kalboje partikuliniai veiksmažodžiai su cauri, kaip ir partikuliniai veiksmažodžiai su lauka resp. ārā, koreliuojasi su priešdėlį iz- turinčiais veiksmažodžiais, pvz.: braukt pagalman cauri – izbraukt caur pagalmu; iet no pagalma ārā ar lauka – iziet no pagalma. Atskirų partikulių koreliacijos galimybės bei idiomos su jomis minėtose kalbose dar tyrinėtinos. SUTRUMPINIMAI b.g. – bez gada – be metų sar. – sarunvalodas stilistiskā nokrāsa – šnekamosios kalbos stilistinis atspalvis t.p. – ten pat vienk. – vienkāršrunas stilistiskā nokrāsa – prastos kalbos stilistinis atspalvis vs. – versus – priešingai Lietuvių kalbos pavyzdžių šaltinių ir vietovių nuorodų sutrumpinimai perimti iš LKŽ. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 2Bußmann – B u ß m a n n H. Lexikon der Sprachwissenschaft, zweite, völlig neu bearbeitete Aufl.Stuttgart: Alfred Kröner Verlag, 1990. DLKGг – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1994. 1DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, red. J. K r u o p a s, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. 2DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, red. J. K r u o p a s, Vilnius: Mintis, 1972. 10 Galbūt ši idioma latvių kalboje siejama su būdvardžiu caurs ‘kiauras’, plg. Caurs vēders sar. – caureja. LVV 845. 151 3DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, red. S. K e i n y s, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. Drusk. – N a k t i n i e n ė G., P a u l a u s k i e n ė A., V i t k a u s k a s V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. Dūnin. – V i t k a u s k a s V. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. G i r d e n i s A., K a č i u š k i e n ė G. 1986: Paraleliniai reiškiniai latvių ir šiaurinių lietuvių veiksmažodžio sistemose. – Kalbotyra 37(1), Vilnius, 21–27. Laz. – P e t r a u s k a s J., V i d u g i r i s A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. LFraz – L a u a A., E z e r i ņ a A., V e i n b e r g a S. Latviešu frazeoloģijas vārdnīca 1–2, Rīga: Avots, b.g. L i p a r t e E. 1996: Par dažiem partikulyverbiem un to lietojumu Engures un Mērsaga izloksnē. – Baltu Filoloģija 6, Rīga, 30–36. LKA III – Lietuvių kalbos atlasas 3. Morfologija, Vilnius: Mokslas, 1991. LKT – Lietuvių kalbos tarmės (Chrestomatija), Vilnius: Mintis, 1970. LKŽ I – Lietuvių kalbos žodynas 1, antras leidimas, red. J. K r u o p a s, Vilnius: Mintis, 1968. LKŽ IV – Lietuvių kalbos žodynas 4, red. K. U l v y d a s, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957. LKŽ VII–IX – Lietuvių kalbos žodynas 7–9, red. J. K r u o p a s, Vilnius: Mintis, 1966, 1970, 1973. LKŽ XI – Lietuvių kalbos žodynas 11, red. K. U l v y d a s, Vilnius: Mokslas, 1978. LLVV VIII – Latviešu literārās valodas vārdnīca 8, Rīga: Zinātne, 1996. LTT I – Lietuvių tarmių tekstai 1, Balatna (Varanavas), par. E. G r i n a v e c k i e n ė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. LVV – Latviešu valodas vārdnīca, red. D. G u ļ e v s k a, Rīga: Avots, 1987. R e c h a C. 1893: Zur Frage ueber den Ursprung der perfectivierenden Function der Verbalpraefixe. Dorpat: Schnakenburg’s Buchdruckerei. Tirkšl. – G i r d e n i s A. Taip šneka tirkšliškiai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. V a l i u l y t ė E. 1998: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Ziet. – V i d u g i r i s A. Zietelos šnektos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. DIE BEDEUTUNGEN UND MÖGLICHEN SYNONYME DES ILLATIVS BZW. ADVERBS laukan IN DEN LITAUISCHEN MUNDARTEN Zusammenfassung In diesem Artikel werden nur einige Kasusformen (vor allem der Illativ laukan) des polysemischen litauischen Substantives laukas ‘Feld, Acker, Land, das Freie’ betrachtet. Der Illativ laukan ist bereits zum Adverb geworden. Die Bedeutungen des Illativs bzw. Adverbs laukan sind hier in 2 große Gruppen und mehrere Untergruppen eingeteilt, je nachdem es den Ort oder das Resultat einer Handlung betont. Im ersten Fall hat laukan noch eine enge Beziehung zu dem Substantiv laukas, im zweiten Fall hat es diese Beziehung schon verloren und ist als ein Teil des Partikelverbs zu betrachten. Evija LIPARTE Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055 Vilnius, Lietuva El. paštas [email protected] Gauta 1999 08 27 152