ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVI
(2002),
39-47
Naujas
Z ilgsnis
j
lie u iy
kalbos
daik a a dziy
gimines
ka ego ija’
ARTURAS
JUDZENTIS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
a icle
deals
wi h
he
in e ela ionship
be ween
mo phology
and
seman ics
as
ac o s
de ining
he
g amma ical
gende
o
Li huanian
nouns
and
i s
syn ac ic
mani es a ions.
Gende ,
as
a
g amma ical
ca ego y,
is
de ined
in
e ms
o
in lec ional
pa adigms
and
ag eemen
ea u es.
Mos
Li huanian
nouns
a e
no
in lec ed
o
gende
bu
exis
in
one
gende
o m.
Human
nouns
deno ing
occupa ions
as
well
as
agen
nouns
a e
usually
in lec ed
o
gende .
The
gende
o
indeclinable
nouns
(usually
o
o eign
o igin)
is
based
ei he
on
hei
na u al
gende
o
on
con en ion.
Li huanian
also
has
nouns
whose
mo phological
and
seman ic
gende
do
no
coincide.
In
he
case
o
human
(o
anima e)
nouns,
ag eemen
is
usually
de e mined
seman ically.
Ce ain
agen
nouns
and
nouns
deno ing
occupa ions
allow
bo h
seman ic
and
o mal
ag eemen .
1.
Lie u iy
kalbos
daik a a dziy
giminés
ka ego ija
eiskiama
jy
kai ybos
o momis
i
san ykiu
su
de inamaisiais
ZodZiais
(plg.
Laigonai é
1961:
122,
1965:
164;
S undzia
1979:
82,
1980:
81;
Paulauskiené
1983:
174).
Tai
leidzia
Sia
ka ego ija
nag iné i
mo ologijos
i
sin aksés
a z ilgiais,
ku ie
y a
glaudZziai
a pusa yje
susije
(plg.
S undzia
1979:
82-83).
2.
Mo ologiniu
aspek u
nag inéjama
daik a a dziu
giminés
ka ego ija
oliau
adinama
iesiog
mo ologine
gimine
(plg.
e minus
mo ologiné
y iskoji
s.
mo e iskoji
giminé,
apa inamus
su
y iSkuoju
s.
mo e iskuoju
linksnia imo
ipu
T.
Bulyginos
s udijoje
(1970:
28).
Mo ologiné
giminé
apima
ik
linksniuojamuosius
daik a a dzius,
nes
nelinksniuoja-
mieji
ne u i
mo ologiniy
giminés
ka ego ijos
pozymiy
(plg.
Balke icius
1976:
24).
2.1.
Daik a a dziy
kai ybos
o mos
g upuojamos
j
désningai
pasika ojanGius
inki-
nius
—
linksnia imo
pa adigmas.
Mo ologine
daik a a dziy
giming suda o
d i
a pusa y-
je
p ieSinamos
linksnia imo
pa adigmy
klasés.
Jas
galima
pa adin i
adiciniais
y isko-
sios
i
mo e iskosios
giminés
e minais.
Linksnia imo
pa adigma
y a
bi inas
i
isiSkai
pakankamas
pag indas
mo ologinei
daik a a dzio
giminei
nus a y i.
Daba inéje
bend inéje
lie u iy
kalboje
mo ologinés
y iskosios
giminés
y a
pagal
1-5
i
10-11
pa adigmas
(pa adigmos
nume uojamos
kaip
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama-
ikoje:
Laigonai é
1994:
69-79)
linksniuojami
daik a a dZiai
(Jangas,
kelias,
b olis,
sinus,
sodiius,
dan is,
anduo
i
pan.).
Pagal
6-9
i
12
pa adigmas
linksniuojami
daik a a dZiai
Kai ku ie
s aipsnyje
isdés y i
eiginiai
bu o
ap a i
Lie u iy
kalbos
ins i u o
G ama ikos
sky iaus
2002
m.
ko o
12
d.
su eng ame
eo iniame
semina e.
Uz
pagalba
engian
publikacija
dékoju
d .
Dai ai
Mu mulai y ei
i
d .
Ri ai
Mili inai ei.
40
|
ARTURAS
JUDZENTIS
( anka,
ysnia,
bi é,
Si dis,
sesuo,
duk é
i
pan.)
y a
mo ologinés
mo e iskosios
giminés.
Daik a a dis
Zmogus,
ku io
ienaskai a
kai oma
pagal
4
pa adigma,
o
daugiskai a
pagal
8
pa adigma,
daba inéje
lie u iy
kalboje
y a
he e ogeninis:
u i
y iSkosios
giminés
ienas-
kai os
o mas
i
mo e iskosios
giminés
daugiskai os
o mas’.
/
linksniuo eés
daugiskai i-
niai
daik a a dzZiai
(du ys,
sul ys
i
k .)
y a
mo e iskosios
giminés
i
p iklauso
9
pa adig-
mai,
o
p iebalsinés
linksniuo és
plu alia
an um
gali
bi i
ick
mo e iSkosios
(kepenys,
smegenys,
Se menys),
iek
i
y iSkosios
(asmenys,
me menys,
sémenys)
giminés;
jie
p i-
klauso
11
pa adigmai.
2.2.
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da buose
daik us
i
daik iSkai
su okiamus
eiksmus
a
ypa ybes
eiskian¢iy
daik a a dZiy
giminés
o maliuoju
k i e ijumi
pap as ai
laikomas
daik a a dzio
kamienas
i
kai
ku iy
linksniy
( ienaskai os
a dininko
i
kilmininko)
galinés,
aigi
—
linksniuo és
(Amb azas,
ed.
1997:
98;
Laigonai é
1961:
126,
1965:
167,
1976:
34,
1994:
63;
Valeckiené
1967:
109-111,
1998:
234,
1999:
216;
panaSiai
i
O ebs-
ki
1956:
4).
Plg.:
Vy iSkosios
giminés
y a:
a)
daik a a dzZiai,
u in ys
ienaskai os
a dininko
galiing
-(i)as,
-is
a
-ys, 0
kilmininko
—
galiine
-(i)o;
b)
daik a a dzZiai,
u in ys
ienaskai os
a dininko
gal ing
-(i)us,
o
kilmininko
—
galung
-(i)aus;
c)
daik a a dziai,
u in ys
ienaskai os
a dininko
galing
-wo,
o
kilmininko
—
kamiengalj
-en,
-n
i
galiine
-s;
d)
kele as
daik a a dziy,
u inciy
ienaskai os
a dininko
galiing
-is,
kilmininko
—
gal ing
-ies,
0
naudininko
—
galiing
-iui
<...>.
Mo e iskosios
giminés
y a:
a)
dauguma
daik a a dziy,
u inéiu
ienaskai os
a dininko
galiine
-(i)a,
o
kilmininko
—
galiine
-(i)os;
b)
dauguma
daik a a dziy,
u inciy
ienaskai os
a dininko
galing
-é,
o
kilmininko
—
galine
-és;
c)
daik a a dziai,
u in ys
ienaskai os
a dininko
galing
-is,
kilmininko
—
galing
-ies,
o
naudininko
—
galiine
-iai;
d)
keli
daik a a dziai,
u in ys
ienaskai os
a dininko
galiine
-wo,
i
ki y
linksniy
ka-
miengalj
-e .
(Laigonai é
1994:
63-64).
I8
pa eik os
klasi ikacijos
ma y i,
kad
i
i
p iebalsinés
linksniuociy
daik a a dziai
gimi-
nés
a z ilgiu
ne ienalyCiai:
dalis
jy
y a
mo e iskosios,
ki a
dalis
— y iSkosios
giminés.
Siy
daik a a dziy
giminei
nus a y i
pasi elkiamos
i
ki y
linksniy,
isy
pi ma
ienaskai os
naudininko,
galiinés
(plg.
Valeckiené
1999:
217).
Vis
dél o
aiski
daba inés
lie u iy
kalbos
daik a a dziy
giminés
sasaja
su
jy
linksnia imo
pa adigmomis
lie u iy
kalbos
‘
Senuosiuose
aS uose
su
Sio
daik a a dzio
daugiskai os
o momis
daZnai
de inami
mo e iskos
giminés
ZodiZiai
(plg.
Palionis
1967:
130).
ZVILGSNIS
|
DAIKTAVARDZIU
GIMINES
KATEGORIJA
[41
g ama inés
sanda os
ap asuose,
a odo,
nepakankamai
i& ySkin a
(iSim j
suda o
T.
Buly-
ginos
1970:
27
s udija).
2.3.
Asmenis
i
ki as
gy as
bi ybes
eiSkianciy
daik a a dziu
giminei
nus a y i
seman-
ika
s a besné
negu
mo ologija,
odél
lie u iy
kalboje
y iskosios
giminés
laikomi
i
»pa ieniai
daik a a dZiai,
u in ys
ienaskai os
a dininko
galing
-a,
o
kilmininko
—
galiine
-os
i
eiSkian ys
y iSkosios
ly ies
asmenis:
ba zdyla,
aidila,
i sila“
bei
,, e i
daik a a dziai,
u in ys
ienaskai os
a dininko
galiine
-é,
kilmininko
—
galiine
-és
i
eiskian ys
y iskosios
ly ies
asmenis,
p z.:
dailidé,
dédé,
é é“
(Laigonai é
1994:
64;
panasiai
—
Laigonai é
1961:
127,
1965:
168,
1976:
34-35,
1985:
82-83;
Amb azas,
ed.
1997:
99).
Siy
daik a a dZiy
seman ika
i
mo ologiné
giminé
nesu ampa:
jy
linksnia imo
pa a-
digma
bidinga
mo e iskosios
giminés
daik a a dziams,
a¢iau
jais
pa adinami
y i8ko-
sios
ly ies
asmenys’.
Tokiy
daik a a dziy
y a
daugelyje
pasaulio
kalbu,
nes
a p
biologinés
ly ies
ka ego ijos
i
g ama inés
giminés
ka ego ijos
(plg.
angly
g amma ical
ca ego y
o
gende ,
g amma ical
gende
i
no ional
ca ego y
o
gende ,
no ional
gende ;
okie iy
Sexus,
na ii liches
Geschlech
i
Genus,
g amma isches
Geschlech )
né a
iesioginio
p ie-
zas inio
ysio.
Apie
ki us
lie u iy
kalbos
daik a a dzius,
ku iy
seman iné?
i
mo ologiné
giminé
ne-
su ampa,
Z .
oliau.
2.4.
Dauguma
lie u iy
kalbos
asmeny
pa adinimy
pagal
p o esija,
eiklos
pobiidj
i
k .
u i
y iskosios
i
mo e iskosios
giminés
o mas,
p z.:
moky ojas
—moky oja,
ai uo o-
Jas
— ai uo oja,
aly ojas
— aly oja,
sa gas
—sa gé.
Jy
y iskosios
giminés
o mos
Zymi
y iskosios
ly ies
asmenis,
0
mo e iskosios
giminés
o mos
—
mo e iskosios
ly ies
asme-
nis.
Siy
daik a a dziy
giminés
ka ego ijos
pobidis
lie u iy
kalbos
g ama ikos
y imuo-
se
aiSkinamas
i ai iai.
A.
Laigonai é
Siuos
po as
suda an¢ius
daik a a dzius
laiko
ski ingomis
leksemomis
i
nag inéja
d auge
su
okiais
ski ingy
Sakny
giminés
a z ilgiu
p ieSinamais
ZodzZiais,
kaip
é as
—mo ina,
bei
os
pacios
Saknies
da ybos,
o
ne
kai ybos
san ykiais
susijusiomis
y i8-
kosios
i
mo e iskosios
giminés
leksemomis,
kaip
wos is
—uos iené
(1961:
123,
1985:
81,
1994:
62-63;
panasiai
i
Amb azas,
ed.
1997:
97).
A.
Paulauskienés
s uden ams
li uanis-
ams
ski oje
Lie u iy
kalbos
mo ologijoje
(1994)
po as
suda anéios
o mos
aip
pa
lai-
komos
a ski ais
ZodZiais
i
i8 yskinamas
leksinis
daik a a dziy
giminés
ka ego ijos
pobi-
dis:
,,Asmeny
pa adinimy
po os
odo,
kad
giminiy
ski umas
ié
p igim ies
y a
leksinis,
be
o malizuo as*
(Paulauskiené
1994:
160).
Panasi
i
A.
Valeckienés
nuomoné:
okie
daik a a dziai
pagal
a osena
i
da yba
,,né a
ieno
daik a a dzio
kai omos
giminémis
o mos,
be
du
a ski i
y iskosios
i
mo e iSkosios
giminés
daik a a dZiai*
(Valeckiené
1998:
236).
Au o és
pab éziama,
kad
okie
daik a a dZiai
,,suda o
ne
g ama ine
(gimi-
nés),
be
da ybine ,,asmeny
ka ego ija“
( en
pa :
239).
Lie u iy
kalbos
enciklopedijoje
(1999)
okiy
daik a a dziy
apibiidinimas
ne iena eikSmis:
,,Lie u iu
kalboje
y a
asmenis
:
J.
O ebskis
okius
daik a a dZius
laiké
u inéiais
mo e iskosios
giminés
o ma,
be
y iskaja
»p igim ine“
giming
(1956:
5).
2
Seman ine
gimine
Cia
i
oliau
adinama
daik a a dziais
pa adinamy
asmeny
a
gy iiny
ly is.
42
|
ARTURAS
JUDZENTIS
i
gy ius
ei8kiandiy
daik a a dziy
<...>,
ku iy
ski ingos
[giminés]
o mos
suda o
o
pa ies
leksinio
kamieno
po as“
(Valeckiené
1999: 217).
Kiek
ki okia
nuomoné
dél
okiy
y iskosios
i
mo e iSkosios
giminés
o my
iSdés y a
A.
Paulauskienés
Lie u iy
kalbos
mo ologijos
apyb aizoje
(1983).
Sioje
s udijoje
s a s o-
ma
galimybé
jas
laiky i
d iem
ski ingomis
o
pa ies
Zodzio
o momis,
,,be
ada
eike y
keis i
giminés
apib ézima
—
eiké y
saky i,
kad
negy us
daik us
eiSkian ys
daik a a dziai
y a
ienos
ku ios
no s
giminés,
0
gy us
(pi miausia
asmenis)
daik us
eiskian ys
daik a-
a dziai
u i
abiejy
giminiy
o mas“
(Paulauskiené
1983:
177).
Au o és
pab éziamas
désningas,
nuoseklus
i
egulia us
ski ingy
giminiy
asmeny
pa adinimy
pagal
eikla
a
uzimamas
pa eigas
san ykis.
Monog a ijoje
G ama ines
lie u iy
kalbos
a dazodziy
ka-
ego ijos
(1989)
okie
ko eliuojan ys
mo e iskosios
i
y iSkosios
giminés
daik a a dziai
A.
Paulauskienei
,,p imena
o
pa ies
Zodzio
o mas“
(1989:
173-174).
Sp endzian
nag inéjamy
daik a a dziy
giminés
p oblema
ypa¢
eikSminga
a odo
V.
U -
buéio
da
1965
m.
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
isdés y a
nuomoné.
Daik a a dziy
da y-
bos
sky iuje
jie
ap a i
kaip
pa adinimai
pagal
ly ies
ski uma:
,,Abieju
giminiy
o mos
ia
suda o
iena
Zodi,
iena
d iejy
giminiy
o mas
u in j
daik a a dj
(subs an i um
mobile),
plg.:
g¥dy ojas,
-a,
isklypélis,
-é,
ki péjas,
-a
<...>.
Apie
okiy
daik a a dziy
mo e iskosios
giminés
o my
da yba,
kaip
nep iklausancig
Zodziy
da ybai,
Cia
nekalba-
ma“
(1965:
416417).
Sios
min ys
paZodziui
paka o os
i
iena oméje
akademinéje
g a-
ma ikoje
(U bu is
1994:
142).
Kas
ki a
—
kai
ku ie
gy iiny
pa adinimai
(elnias
—
elné,
lokys
—
loké
i
pan.).
Jy
y iskosios
giminés
o mos
laikomos
i
bend aisiais
iSies,
i
a ski ais
pa iny
pa adinimais,
.
y.
sa a anki8kais
pa adinimais
pagal
ly ies
ski uma
—
galiinés
-é
ediniais
(U bu is
1965:
418,
1994:
143).
Lie u iy
kalbos
daik a a dziy,
pa adinan¢iy
asmenis
pagal
ly ies
ski uma,
giminés
o mos
dél
jy
egulia umo
i
eik&més
gali
bi i
laikomos
kai ybinémis,
0
a i inkami
daik-
a a dZiai
—
kai omais
giminémis.
Vy iskoji
i
mo e iSkoji
okiy
daik a a dziy
giminé
eiskiama
ski ingomis
linksnia imo
pa adigmomis.
3.
Daik a a dziy
giminés
ka ego ijqa
nag inéjan
sin aksés
a z ilgiu
démesys
k eipia-
mas
j
jy
de inamujy
Zodziy
o ma.
Su
ienais
daik a a dZiais
de inami
y i8kosios
gimi-
nés
biid a diiai,
bid a diskai
a ojami
zodziai
i
i a dZiai,
su
ki ais
—
mo e iSkosios
gimineés.
De inimas
kai
ku iuose
daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ine
sanda q
nag inéjanciuose
da buose
laikomas
pag indiniu,
lemiamu
g ama inés
daik a a dziy
giminés
odikliu
(Bu-
lygina
1970:
28-29;
Valeckiené
1998:
232-233,
1999:
217).
Ba en
de inamyjy
Zodziy
o mos,
o
ne
e e en y
ly ies
pag indu
daik a a dziai
aidila,
é é,
dédé
i
pan.
A.
Valeckie-
nés
laikomi
y iskosios,
o
ne
mo e iskosios
giminés
ZodZiais:
,,kai
ku ie
y ikosios
gimi-
nés
daik a a dZiai
u i
mo e iskajai
giminei
bidinga
kamienga;
ada
jy
giminé
apibiidina-
ma
ik
sin aksi8kai
(p z.:
ge as
dédé,
ga sus
aidila)*
(1999:
217).
3.1.
P iklausomuju
Zodziy
de inimas
su
daik a a dziais
es i
d ejopo
pobiidzio.
Vienais
a ejais
de inama
pagal
pag indinio
Zodzio
o ma.
Tai
o malusis,
a ba
iesiog
sin aksinis,
de inimas
(angl.
syn ac ic
ag eemen ).
Sin aksinio
de inimo
y a
isi
negy us
daik us
i
ei8kinius
a
pagal
ly j
neski iamus
gy iinus
zymin ys
daik a a dZiai.
Su
asmenis
a
gy as
bi ybes
zymin¢iais
daik a a dziais
p iklausomieji
zodziai
pa-
p as ai
de inami
pagal
daik a a dziy
e e en y
ly j.
Tai
adinamasis
seman inis
de ini-
ZVILGSNIS
|
DAIKTAVARDZIU
GIMINES
KATEGORIJA
|
43
mas
(angl.
seman ic
ag eemen ).
Seman inio
de inimo
daik a a dziy
giminé
isada
a i-
inka
gimine,
nus a oma
lie u iy
kalbo y oje
labiau
jp as u
biidu
—
iesiogiai
emian is
daik a a dziy
seman ika
(plg.
Amb azas,
ed.
1997:
97-98;
Laigonai é
1961:
122-125,
1965:
165-167,
1976:
33,
1994:
62-63;
Paulauskiené
1983:
176-180,
1989:
174-175,
1994:
158-161;
Valeckiené
1998:
234-236,
1999:
217).
Ski umas
as,
kad
de inan
zodzius
biologine
daik a a dzio
e e en o
ly imi
emiamasi
ne
iesiogiai,
o
pe
sin aksi-
nius
ySius,
ku iy
pag inda
suda o
miisy
su okiama
i
in e p e uojama
ik o e
pe eikian-
ys
seman iniai
ZodZiais
zymimy
dalyky
san ykiai.
3.2.
Daba ineje
lie u iy
kalboje
y a
daik a a dziy,
ku iu
de inimo
pobidis
negali
bi i
iena eikSmiSkai
nus a y as.
Tai
daik a a dziai,
ku ie
u i
ienos
ku ios
no s
mo -
ologinés
giminés
o mas,
be
pagal
neigiamas
biido
a
iS aizdos
ypa ybes
zymi
abiejy
lyciu
asmenis.
P iklausomujy
zodziy
giminé
junginiuose
su
okiais
daik a a dziais
pa-
enkama
pagal
seman ika
i
ienais
a ejais
y a
y iSkoji,
o
ki ais
—
mo e iskoji.
G.
Co be -
as
okius
daik a a dZius
adina
hib idiniais
(hyb id
nouns,
z .
Co be
1991:
66 .).
Jis
a k eipia
démesi,
kad
daznai
i ai iose
pasaulio
kalbose
hib idiniai
daik a a diiai
y a
pe kel ine
eikSme
a ojami
a
iesiog
s ilis iskai
zymé i
Zodziai
( en
pa :
257-258).
Lie u iy
kalboje
okie
y a
y iskosios
mo ologinés
giminés
daik a a dziai
s akalas,
makalas
i
pan.
bei
mo e iskosios
mo ologinés
giminés
—
akiplésa,
dziiisna,
mémé
i
k .:
oks
s akalas
i
okia
s akalas,
didelis
akiplésa
i
didelé
akiplésa,
isiskas
mémé
i
isiska
mémeé.
Lie u iy
kalbo y oje
Siu
daik a a dziy
giminei
pa adin i
a ojamas
e minas
bend oji
giminé
(z .
Jablonskis
1922/1957:
196;
Baléikonis
1982:
17;
Laigonai é
1961:
10,
1965:
169,
1994:
64;
Valeckiené
1998: 240);
akademinéje
usiskoje
g ama ikoje
jj
a i inka
e -
minas
o614u
pod
(Laigonai é
1985:
84),
o
angliskoje
—
common
gende
(Amb azas,
ed.
1997:
101)*.
Kai
ku ie
au o iai
e éiasi
lo yni8ku
e minu
subs an i a
communia
(S un-
dzia
1980:
85).
Te minas
bend oji
giminé
ne
ka a
k i ikuo as,
siiily a
jo
a sisaky i.
Rem asi
uo,
kad
a i inkami
daik a a dzZiai
kiek ienu
konk eéiu
a eju
esa
a ba
y iskosios,
a ba
mo e ié-
kosios
giminés
(Gi denis,
Zulys
1973:
208);
ju
giming
pa odan i
si uacija,
kon eks as
i
de inamieji
Zodziai
(Paulauskiené
1983:
181-182,
1994:
166);
kai
kon eks as
neaiskus,
subs an i a
communia
lie u iy
kalbos
a o ojy
su okiami
kaip
y iskosios
giminés
daik-
a a dziai
(S undzia
1980:
85).
J.
O ebskio
nuomone,
subs an i a
communia
u i
iena
giminés,
pap as ai
mo e iskosios,
o ma,
be
d i
,,p igim ines“
gimines
—
y iskaja
i
mo-
e iSkaja:
,,w
li ewskim
is nieja
zeczowniki,
0
dwu
odzajach
na u alnych*
(1956:
5).
A.
Valeckiené
Funkcinéje
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
okius
daik a a dzius
aigkina
kaip
o mos
neu alizacijos
eiSkinj
(1998:
240).
3.3.
Dalies
hib idiniy
daik a a dziy
de inimo
ipo
negalima
iena eik&miskai
nus a y i
ne
i
ais
konk eCiais
a ejais,
kai
Zinoma
jais
pa adinamy
asmeny
ly is.
Su
okiais
daik-
a a dziais
de inami
pazyminiai
gali
bi i
ienos
giminés,
o
p edika y ai—ki os.
Subs i u-
iniai
okiy
daik a a dziy
j a dZiai
aip
pa
gali
bi i
ski ingos
giminés
nei
de inamieji
#
Sio
e mino
a osena
lic u iy
kalbo y oje
nuo
D.
Kleino
g ama ikos
iki
musy
dienu
apz elg a
B.
S undzios
(1980:
79-80).

44
|
ARTURAS
JUDZENTIS
pazyminiai.
Sios
iigies
hib idiniy
daik a a dziy
pasi aiko
i
daba inéje
lie u iy
kalboje-
okie
y a
kai
ku ie
asmeny
pa adinimai
pagal
eiklos
pobidj
a
p o esija.
Pa yzdziui,
daik a a dis
modelis,
a ojamas
eiksme
‘asmuo,
demons uojan is
modeliuo ojy
suku -
us
d abuzius’
i
zymin is
mo e ikosios
ly ies
asmeni,
gali
u e i
i
y iskosios,
i
mo e i8-
kosios
giminés
de inamujy
Zodziu,
plg.:
Ge iausiai
apmokamas
modelis
Naomi
Campbel
a odé
ge okai
pa a gusi
(VDU
Lie u iy
kalbos
eks ynas).
Siuo
a eju
pazyminys
su
daik a a dziu
de inamas
sin aksi8kai,
pagal
o ma,
o
p edika-
y as
—
seman i8kai,
pagal
e e en o
ly j.
Tokie
de inimo
daba inéje
lie u iy
kalboje
a -
ejai
da
nepakankamai
i& i i.
3.4.
Pagal
p iklausomyjy
Zodziy
de inima
skyla
j
d i
g upes
isi
—
iek
linksniuojamieji,
iek
i
nelinksniuojamieji—daba inés
lie u iy
kalbos
daik a a dziai.
Pas a iesiems
sin-
aksiniy
ysiy
aika
y a
ienin elis
giminés
odiklis.
Asmenis
eiskianciy
nelinksniuojamuyjy
daik a a dziy
giminé
nus a oma
seman ikos
pag indu.
Pa yzdziui,
su
daik a a dziu
Jedi
de inami
j a dZiai,
bid a dziai
i
bid a dis-
kai
a ojami
Zodziai
gauna
mo e iskosios
gimineés
o mas
(b angioji
ledi),
0
su
daik a a -
diiais
a asé,
kon e ansjé
de inami
Zodziai
ienais
a ejais
gali
bi i
y iskosios,
ki ais
—
mo e iskosios
giminés
(naujasis
ka o
a asé,
elegan iska
kul i os
a asé
i
pan.).
Ki iems
nelinksniuojamiesiems
daik a a dziams
giminés
pozymis
gali
bi i
p iski ia-
mas
pagal
jy
eik8més
a
one inés
i8 aiskos
keliamas
asociacijas.
Pa yzdziui,
aksi kal-
banéiyju
gali
bi i
siejamas
su
ZodZiu
au omobilis
i
laikomas
y iskosios
giminés
(bal-
as
aksi)
a ba
su
Zodziu
masina
i
laikomas
mo e iskosios
giminés
(bal a
aksi).
Ki u
a eju
Zodis
ojé
gali
bi i
laikomas
mo e iskosios
giminés
daik a a dziu
dél
jo
baig-
mens
pana’umo
j
mo e iskosios
gimines
linksniuojamuju
daik a a dziy
galiing
-é
(e d i
oje).
Bend inéje
lie u iy
kalboje
nelinksniuojamujy
daik a a dziu,
eiSkian¢ciy
daik us
a
abs akéias
sa okas,
giminé
pa enkama
pagal
kalbininky
nus a y a
no ma,
.
y.
su a iniu
pag indu:
balsius
-o,
-u,
-i
gale
u in ys
daik a a d7iai
laikomi
y iskosios
giminés,
p z.,
naujas
man o,
idomus
in e iu,
gel onas
aksi,
0
balsj
-é
gale
u in ys
daik a a dziai
—
mo e iskosios
giminés
Zodiiais,
p z.,
nauja
a eljé,
anks a
kupé
(plg.
Laigonai é
1961:
129-130,
1965:
169,
1985:
84,
1994:
64;
Amb azas,
ed.
1997:
100-101;
Valeckiene
1998:
234;
ki aip
z .
Balke icius
1976:
24-26).
A.
Paulauskiené
nelinksniuojamujy
daik a a dziu
giminés
a ski ai
nenag inéja,
jos
ne
abejojama,
a
lie u iy
kalboje
apsk i ai
esama
nelinksniuojamuyjy
daik a a dziu:
,,jeigu
daik a a dis
ne u i
linksniy
galiiniy,
da
ne eiskia,
kad
jis
apsk i ai
nelinksniuojamas.
Jo
linksniy
ski ybes
odo
de inamyjy
Zodziy
galiinés*
(1989:
171);
,,jie
u i
sa o
nekin ama
o ma
<...>,
be
ai
ne eiSkia,
kad
jie
nelinksniuojami*
(2001:
6).
Imami
linksniuo i
okie
Zodziai
gauna
ienos
a
ki os
giminés
galiines
pagal
jy
baigmens
panasuma
j
links-
niuojamujy
daik a a dziy
galiines
a ba
pagal
eiksme
( en
pa ).
Daba inéje
bend inéje
kalboje
pas ebimas
polinkis
ienodin i
nelinksniuojamujy
ki-
y
kalby
kilmés
daik a a dziy
a osena:
y iskoji
giminé
p iski iama
ne
ik
daik a a -
dziams
su
ZodzZio
galo
-o,
-u,
-i,
be
i
-€
bei
-a,
p z.:
Akcen as
—
pla us
koljé;
P adeé i
ZVILGSNIS
|
DAIKTAVARDZIU
GIMINES
KATEGORIJA
|
45
gamin i
j ai iis
d azé;
Tik os
damos
j aizdziui
suku i
ski q
papuosaly
kolekcijq
papildo
i
mo e iskas
boa
is
kailio,
puoS as
k is alais
(Vaskelai é
2001:
48-50)°.
4.
Giminés
a z ilgiu
lie u iy
kalboje
p ieSinami
ski ingy
Sakny
y iskosios
i
mo e i8-
kosios
giminés
zodziai
y as
—
mo e is,
jau is
—
ka é,
Suo
—
kalé
i
pan.
A.
Laigonai é
okius
daik a a dzius
laiko
seman iniais
ski ingos
g ama inés
giminés
a i ikmenimis
(1961:
123
i
125).
Jie
suda a
eiksmines
po as,
okiy
daik a a dziy
,,ly ies
ski umas
<...>
iS eikS as
ne
ik
mo ologiskai,
be
i
leksi8kai*
(1976:
33,
1994:
62-63;
panaégiai
i
Amb azas,
ed.
1997:
97).
A.
Paulauskiené
aSo
apie
okiy
Zodziy
ko eliacija
giminés
a z ilgiu
(1989:
175,
1994:
161).
Ski ingy
leksiniy
kamieny
asmeny
bei
gy inu
pa adinimuy,
p ieSinamy
giminés
a z ilgiu,
po omis
okios
daik a a dziy
po os
adina-
mos
A.
Valeckieneés
(1998:
235).
5.
Tos
pacios
Saknies
daik a a dziai,
suda an ys
giminés
a z ilgiu
p ieSinamas
po as,
p z.:
ka é
—
ka inas,
a is
—
a inas;
uos is
—
uos iené,
Klimas
—
Klimiené;
b iedis
—
b iedé,
ilkas
—
ilké
i
pan.
susij¢
Zodziy
da ybos,
o
ne
kai ybos
san ykiais.
Leksinés
bei
da ybinés
ka ego ijos
na iais
okias
daik a a dziu,
zyminciy
asmenis
bei
gy unus
pagal
ly i,
po as
laiko
i
A.
Valeckiené
(plg.
1998:
234-236).
A.
Paulauskiené
okias
po as
aip
pa
laiko
giminés
a z ilgiu
ko eliuojan¢iomis
p iesaginés
a ba
galiiniy
da ybos
ySiu
susijusiomis
o momis
a ba
zodZiais
(1983:
179-180,
1989:
173
i
175,
1994:
158-159
i
161).
A.
Laigonai és
Sie
zodziai
adinami
y iskosios
i
mo e i8kosios
giminés
a i ikmenimis
(1961:
125),
ju
,,ski inga
gimine
odo
ik
a iksai
—
galiiné,
o
ka -
ais
—
p iesaga
i
galiiné“
(1976:
33,
1994:
63;
plg.
da
Amb azas,
ed.
1997:
97).
6.
T umpai
lie u iy
kalbos
daik a a dziy
giminés
ka ego ija
galima
ap aSy i
okiu
bidu:
Giminé
y a
g ama iné
daik a a dziy
ka ego ija,
eiskiama
ski ingomis
linksnia imo
pa adigmomis
i
san ykiu
su
de inamaisiais
ZodZiais.
Jos
esme
ge ai
a skleidzia
mo olo-
ginio
i
sin aksinio
aspek y
sa eika.
Mo ologiskai
eiSkiama
gimine
u i
ik
linksniuojamieji
lie u iy
kalbos
daik a a dziai.
Dauguma
jy
giminémis
nekai omi,
0
u i
ienos
ku ios
giminés
—
y i8kosios
a ba
mo e-
iSkosios
—
o mas.
Giminémis
kai omi
daugelis
lie u iy
kalbos
asmeny
pa adinimy
pa-
gal
p o esija,
eiklos
pob dj
i
pan.,
p z.:
moky ojas
—moky oja,
ai uo ojas
—
ai uo oja,
aly ojas
—
aly oja,
sa gas
—
sa gé.
Daugumos
lie u iy
kalbos
daik a a dziy
seman iné
i
mo ologiné
giminé
su ampa.
Tokie
asmenis
i
kai
ku iuos
gy iinus
zymin ys
daik a a dZiai
y a
seman inio,
ki i
—
sin-
aksinio
de inimo
ipo.
Tik
nedidelés
dalies
asmenis
zymin¢iy
daik a a dziy
seman iné
i
mo ologiné
giminé
ski iasi.
Siy
daik a a dziy
y a
ys
g upes:
a)
y iskosios
ly ies
asmenis
zymin ys
mo e iskosios
mo ologinés
giminés
daik a a -
dziai
( aidila,
déde
i
k .)
de inami
pagal
seman ika;
Pana giai kaip
nelinksniuojamieji
daik a a dziai
daba inéje
kalboje
a ojami
simboliniai
j ai iy
i my,
komandy,
enginiy
pa adinimai.
Naujausi
okiy
pa adinimu
a osenos
s ebéjimai
odo,
kad
bid a diskai
a ojami
Zodziai
su
jais
de inami
pagal
pa adinamy
asmeny
ly j
(plg.:
,,
Mode n
Talking"
sika
bu o
o iginalesni
i
Kas
a si iko
oms
,,Spice
gi ls“),
pagal
zinomy
a ba
asocia y iai
numanomy
jy
gimininiy
zodziy
mo ologine
giming
(A odo,
niekas
ne éla o
j
jau
bu zgian j
,,Ne-
oplan“
[au obusa];
a p au iné
Ziu i
[komisija]),
pagal
baigmens
panaSuma
j
linksniuojamyjy
daik a-
a dziy
galiines
(,,Cosa
nos a“
u bii
niekada
nebus
sunaikin a)
(Vaskelai é
2001:
46-48).
4
46
|
ARTURAS
JUDZENTIS
b)
abiejy
ly¢iy
asmenis
pagal
neigiamas
ypa ybes
pa adinan ys
y iskosios
(s akalas
i
k .)
a ba
mo e iskosios
(akiplé’a,
mémeé
i
k .)
mo ologinés
giminés
daik a a dziai
aip
pa
de inami
pagal
seman ika;
c)
pa ieniai
pagal
eiklos
pobiidj
a
p o esija
abiejy
lyCiy
asmenis
pa adinan ys
y isko-
sios
(modelis
i
k .),
galbi
i
mo e iSkosios
mo ologinés
giminés
daik a a dziai
ais
a ejais,
kai
e e en o
ly is
i
mo ologiné
giminé
ski iasi,
de inami
i
pagal
o ma,
i
pagal
seman ika.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.,
ed.
1997:
Li huanian
G amma ,
Vilnius:
Bal os
lankos.
BALCIKONIS,
J.
1982:
Paskai os.
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
Rink iniai
as ai
2,
suda é
A.
Pupkis,
Vilnius:
Mokslas,
4-140.
BALKEV iCluS,
J.
1976:
Nelinksniuojamyujy
daik a a dziy
giminé.
Masy
kalba
4,
22-26.
BULYGINA,
T.
V.
1970:
Mopd@omo nyueckas
CTpykTypa
C10Ba
B
COBPeMeCHHOM
JIMTOBCKOM
JIMTepaTypHOM
a3bIke
(B
e o
MHCbMeHHO!
bopMe).
2Kupmyxnckuii,
B.
M.,
Apy iouosa,
H.
J.,
o s.
pea.,
Moppoaoeu e-
ckaad
cmpykmypa
ci06a
6
uxdoesponeiicKux
a3bikax,
Mocksa:
HayKa,
7-70.
Co se ,
G.
1991:
Gende ,
Camb idge:
Uni e si y
P ess.
Gi pen s,
A.,
ZULys,
V.
1973:
[Rec.]
Lie u iy
kalbos
g ama ika
I
(1965),
II
(1971).
Bal is ica
9
(2),
203-214.
JABLONSKIS,
J.
1901/1957:
Lie u iskos
kalbos
g ama ika.
Rink iniai
aS ai
1,
suda é
J.
Palionis,
Vil-
nius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
57-180.
JABLONSKIS,
J.
1922/1957:
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
Rink iniai
aS ai
1,
suda é
J.
Palionis,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
181-433.
JaunNius
[Apuncs],
K.
1908-1916:
[paamamuxa
aumoecxazo
azbika.
JIMTOBCKI
OpHTHHaT
1
pycckiii
nepesons,
Me po paae:
Tuno padia
Umnepa opcxoi
Axanemin
Hayxs.
LAIGONAITE,
A.
1961:
Daik a a dZiy
giminés
i
skai iaus
ka ego ija.
Kazlauskas,
J.,
Laigonai é,
A.,
U bu is,
V.,
ed.,
Daba iné
lie u iy
kalba,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidyk-
la,
122-147.
LaiGonal é,
A.
1965:
Daik a a dis.
Ul ydas,
K.,
ed.,
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1.
Fone ika
i
mo ologija
(daik a a dis,
bid a dis,
skai a dis,
j a dis),
Vilnius:
Min is,
161-251.
LAIGONAITE,
A.
1976:
Daik a a dis.
Jakai iené,
E.,
Laigonai é,
A.,
Paulauskiené,
A.:
Lie u iy
kalbos
mo ologija,
Vilnius:
Mokslas.
LAIGONAITE,
A.
1985:
Uma
cymec su embHoe.
Amb azas,
V.,
ed.,
[pamaamuxa
aumoé6cKozo
A3bIKa,
Bunbu wc:
Moxenac,
77-112.
La Gonal é,
A.
1994:
Daik a a dis.
Amb azas,
V.,
ed.,
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vil-
nius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
60-86.
O REBsKI,
J.
1956:
G ama yka
jezyka
li ewskiego
3.
Nauka
0
o mach,
Wa szawa:
Pa s wowe
Wydaw-
nic wo
Naukowe.
PaLionis,
J.
1967:
Lie u iy
li e a i iné
kalba
XVI-XVI
a.,
Vilnius:
Min is.
PAULAUSKIENE,
A.
1983:
Lie u iy
kalbos
mo ologijos
apyb aiza,
Kaunas:
S iesa.
PAULAUSKIENE,
A.
1989:
G ama inés
lie u iy
kalbos
a dazodziy
ka ego ijos,
Vilnius:
Mokslas.
PAULAUSKIENE,
A.
1994:
Lie u iy
kalbos
mo ologija.
Paskai os
li uanis ams,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
PAULAUSKIENE,
A.
2001:
Apie
,,nelinksniuojamuju*
daik a a dziy
gimineg.
Gim oji
kalba
5,
5-6.
S UNDZIA,
B.
1979:
Giminés
ka ego ija
lie u iy
kalbos
g ama inéje
sanda oje.
Labu is,
V.,
Suda icie-
né,
L.,
Zinke igius,
Z.,
ed,
Ak ualiosios
kalbo y os
p oblemos.
Mokslinés
kon e encijos
pak ie imas-
p og ama
i
ezés,
Vilnius:
Vilniaus
V.
Kapsuko
uni e si e o
o ap in as,
80-83.
£
ZVILGSNIS
|
DAIKTAVARDZIU
GIMINES
KATEGORIJA
|
47
STUNDZIA,
B.
1980:
Vadinamosios
bend osios
giminés
ic a
lie u iy
kalbos
mo ologinéje
sis emoje.
Ekspe imen inis
y inéjimas.
Kalbo y a
31
(1),
79-87.
U su is,
V.
1965:
Daik a a dziy
da yba.
Ul ydas,
K.,
ed.,
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1.
Fone ika
i
mo ologija
(daik a a dis,
bid a dis,
skai a dis,
j a dis),
Vilnius:
Min is,
251-473.
U su is,
V.
1994:
Daik a a dziy
da yba.
Amb azas,
V.,
ed.,
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
86-167.
VALECKIENE,
A.
1967:
Ki uy
kalby
kilmés
ZodZiai
lie u iy
kalbos
mo ologinéje
sis emoje.
Amb azas,
V.,
ed.,
Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais,
Vilnius:
Lie u os
TSR
moksly
akademija,
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u as,
108-128.
VALECKIENE,
A.
1984:
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sis ema.
Giminés
ka ego ija,
Vilnius:
Mokslas.
VALECKIENE,
A.
1998:
Funkciné
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
VALECKIENE,
A.
1999:
Giminé.
Mo kinas,
K.,
Amb azas,
V.,
ed.,
sud.,
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as,
216-218.
VASKELAITE,
R.
2001:
Nelie u isky
nekai omy
Zodiiu
sin aksiniai
aidmenys,
Kalbos
kul ii a
74,
43-52.
A u as
Judzen is
Gau a
2002
04
05
Lie u iu
kalbos
ins i u as
P.
Vilei8io
g.
5,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]