ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVIII
(2003),
49-57
Pas abos
del
lie u iy
kalbejimo
empo
ASTA
KAZLAUSKIENE,
KRISTINA
VELICKAITE
Vy au o
Didziojo
uni e si e as,
Kaunas
The
a icle
p esen s
an
in es iga ion
in o
he
o e all
a e
o
Li huanian
speech,
based
on
he
speech
o
eigh
indi iduals
( ou
men
and
ou
women,
belonging
o
wo
di e en
age
g oups)
li ing
in
Kaunas.
The
a e age
age
o
he
younge
g oup
is
27,
ha
o
he
olde
g oup
is
55,5.
Each
esponden
was
asked
o
alk
on
a
eely
chosen
opic
o
abou
20
minu es.
In
each
case,
he
in es iga ed
amoun
o
ex
did
no
exceed
36
000
syllables.
The
a e age
numbe
o
syllables
pe
second
is
chosen
as
a
speech
indica o .
The
a e age
a e
o
he
esponden s’
ee
na a ion
was
3,8+0,6
syll./sec.,
he
con idence
in e al
was
3,2~+4,3
syll./sec.
The
a e age
speech
a e
o
women
was
4+0,4
syll./sec.
(3,4+4,5
syll./
sec.),
ha
o
men
3,6+0,9
syll./sec.
(2,2+4,9
syll./sec.).
In e nal
di e ences
in
speech
a e
among
women
and
men
p o ed
s a is ically
insigni ican :
he
calcula ed
alue
o
S uden ’s
c i e ion
is
lowe
han
he
c i ical
alue:
(6)=0,910< (0,95)=1,943;
he
con idence
le els
o e lap
(2,2+4,9
syll./sec.
o
men,
3,4+4,5
syll./sec.
o
women).
The
a e age
speech
a e
o
he
younge
age
g oup
was
4,2+£0,4
syll./sec.
(3,5+4,9
syll./sec.),
ha
o
he
olde
g oup
3,3+£0,5
syll./sec.
(2,5+4,2
syll./sec.).
Such
a
di e ence
is
s a is ically
signi ican :
(6)=2,567> (0,95)=1,943.
Kalbéjimo
empas
né a
iena eikSmis
dalykas.
Ling is u
poZi i iu
—
ai
Zodziu,
skie-
menu
a
ga su
a ikuliacijos
g ei is.
Psichologams
s a bu,
ka
empas
pasako
apie
kal-
bé ojo
asmenybe
i
kaip
klausy ojas
su okia
kalbos
empa.
Re o ikoje
kalbéjimo
em-
pas
—
s a bi
in onaciné
p iemoné.
Kalbéjimo
g ei is
a lieka
nemazai
unkciju.
Jis
gali
bu i
kons i ucinis,
si uacinis
i
indi idualusis
(Ceply is
1974:
136).
Kons i ucinis
em-
pas
budingas
kalbai
a
jos
o moms,
pa yzdziui,
dialek ui.
Si uacinis
empas
p iklau-
so
nuo
kalbejimo
aplinkybiy:
nuo
klausy oju
kiekio,
akus iniu
pa alpos
ypa ybiu.
In-
di idualyji
empa
lemia
zmogaus
asmeninés
sa ybés,
pa yzdziui,
empe amen as.
Ski iamas
i
in onacinis
empas,
kalboje
u in is
seman ine
unkcija.
In onacinj
em-
pa
galima
ski s y i
ij
in elek ualuji,
emocinj
i
aizduojamaji.
In elek ualiuoju
adina-
mas
oks
empas,
kai
samoningai
sulé inama
a
pag ei inama
kalba,
no in
pa ody i
sakomo
eks o
s a ba
a ba
a i kSciai,
jo
ne eikSminguma.
Emociniu
empu
iS ei8-
kiamos
kalbé ojo
emocijos,
Siuo
a eju
kalbéjimo
empas
gali
bi i
sunkiai
aldomas.
Vaizduojamuoju
empu
iS eiskiamas
eiksmo,
apie
ku j
pasakoja
kalbé ojas,
yksmo
spa a
a ba
megdziojamas
ki o
zmogaus
kalbéjimo
empas
(Ceply is
1974:
136-139).
Visas
Sias
unkcijas
a lieka
i
lie u iy
bend inés
kalbos
kalbéjimo
empas,
a¢iau
iki
Siol
jos
né a
nei
ap asy os,
nei
i os.
Siame
da be
bandoma
paanalizuo i
kons i ucinj
lie u iu
kalbejimo
empa,
no s
ne-
engiama
pas aby
i
apie
si uacini
a
indi idualuji
empa;
bandoma
nus a y i,
a
gali
p iklausy i
empas
nuo
ly ies,
amZiaus,
issila inimo.
Da bu,
ku iuose
bi u
placiau
nag inéjamas
lie u iu
kalbéjimo
empas,
né a.
Miné-
inas
ik
aS un ojo
desim me¢cio
p adzioje
Vilniaus
uni e si e o
Fone ikos
labo a o-
ijoje
a lik as
Siau és
zemaiciu
kalbéjimo
empo
y imas
(Gi denis,
Lakiené
1975:
50
|
ASTA
KAZLAUSKIENE,
KRISTINA
VELICKAITE
71-74).
Re o ikos
knygose
(KozZeniauskiené
1999;
Bieliene
2000)
y a
duomenuy,
ko-
kiu
g ei¢iu
kalba
lie u iai,
a¢iau
ai
pa¢iy
au o iy
asmeniniai
pas ebéjimai,
0
ne
eks-
pe imen y
me u
nus a y i
duomenys.
Siame
da be
i iamas
aS uoniy
siuo
me u
Kaune
gy enanciy
Zmoniy
kalbejimo
em-
pas.
Penki
iS
ju
Kaune
gy ena
isa
gy enima,
ki i
ys
a yko
Cia
gy en i
iS
TelSiu
(A.
G.
m./j.',
p ices
8
me us),
P ieny
ajono
(A.
S.
./s.,
p ies
20
me u),
Lazdiju
(A.
P.
m./s.,
p ie’
31
me us).
Pa enkan
in o man us
bu o
k eipiamas
démesys
i
ju
amiiu
i
ly j:
i a8y a
ke u iu
y y
i
ke u iy
mo e y,
ke u iy
jaunesniy
i
ke u iu
y-
esniu
Zmoniy
kalba.
Jaunesnés
g upés
amZiaus
idu kis
—
27
me ai,
y esnes
—
55;5
me ai.
Ke u i
in o man ai
u i
aukS ajj
iSsila inima,
du
—
aukS esniji,
du
—
idu ini.
Visi
jie
kalba
lie u iy
bend ine
Snekamaja
kalba,
ku i
né a
okia
aisyklinga
kaip
lie-
u iy
bend iné
asomoji
kalba,
p i aloma
ieSajame
gy enime.
Ekspe imen o
iksluy
daly iai
nezinojo,
bu o
ik
paaiskin a,
kad
i iama
jy
kalba.
Kiek ieno
in o man o
bu o
pap agy a
am
ik a
laiko
a pa
(apie
20
min.)
kalbe i
kokia
no s
ema,
ku ia
jie
galéjo
lais ai
pasi ink i.
Pag indinis
eikala imas
—
pasa-
ko i,
o
ne
skai y i.
Visi
in o man ai
8]
eikala ima
i ykdé.
Kadangi
kalbe i
eikejo
konk e y
laiko
a pa,
o
ne
iek,
kiek
na i aliai
nesus odami
galéjo
pasako i
in o -
man ai,
jie
kalbéjimo
me u
galéjo
da y i
pe auka.
Ne
isi
in o man ai
pasinaudojo
Sia
galimybe.
Pe aukos
nebu o
jskaiciuo os
j
bend aji
kalbéjimo
laika.
Reikia
pasaky i,
kad
in o man u
kalba
nebu o
isiskai
spon aniska,
nes
jie
i$
anks-
o
galéjo
apgal o i,
ka
kalbés.
Ta¢iau
ai
a gu
a
u éjo
i akos
ju
kalbéjimo
empui,
nes
eks aling is iniai
saky inés
kalbos
pa ame ai
(Siuo
a eju
—
pauzés,
empas)
dazniausiai
né a
samoningai
kon oliuojami
(Igna o a
1999:
64).
Teks ai
bu o
i aiy i
j
dik o ona.
[ aSai
li e uo i
(su ink i
Win
Wo d
o ma u),
pazy-
mé os
ilgesnés
pauzés.
Kiek ieno
in o man o
i iama
d ideSim
minuciy
kalbéjimo
ukmé.
Bend a
isy
in o man y
i iamo
eks o
apim is
—
2
alandos
40
minuciu.
Tai
suda o
daugiau
kaip
36
000
skiemeny.
Manome,
kad
okios
eks y
apim ies
u e u
pakak i
pag indinéms
bend ojo
kalbéjimo
empo
endencijoms
nus a y i*.
Be
o,
ilga
laika
kalbédamas
as
pa s
Zmogus
(ypaé
nejp a es
i
da
zinodamas,
kad
j aSoma)
gali
pa a g i
i
dél
o
pasikeis y
jo
na i alaus
kalbéjimo
g ei is.
Kalbéjimo
empo
indeksu
bu o
pasi ink as
idu inis
skiemeny,
iS a y
pe
iena
sekunde,
skai¢ius
(skm./sek.).
Pasi inkima
lémé
ai,
kad
skiemens
liuk uacija
( .
y.
a si ik inis
nuok ypis
nuo
idu kio)
y a
iena
i$
maziausiy
palygin i
su
sakiniu,
Zo-
dziu,
ga su,
mo ema
a
ki u
elemen u
(Ceply is
1974:
127).
Siam
y imui
suda y a
kompiu e iné
p og amélé
suskaicia o
isus
kiek ieno
in-
o man o
pa a o us
balsius
i
d ibalsius*.
A ski ais
skiemenimis
nelaiky i
pe a ai:
:
Salia
in o man u
inicialy
pa asy a
pi moji
aidé
odo
ly i,
an oji—ka a
(jaunesnioji,
senesnioji).
.
Tu ime
ge okai
daugiau
j aSu
( a miu,
dialogu,
i ai iy
unkciniy
s iliy
pa yzdziu),
be
ju
Si a imas
uzima
daug
laiko,
nes
s engiamasi
ansk ibuo i
kuo
iksliau,
kad
ik y
i
ki iems
misu
y imams.
Todeél
io
y imo
duomenis
a ei yje
bus
galima
papildy i
i
pa eik i
ne
ik
pag indines
empo
cha ak e is ikas,
be
i
ju
p iklausomybe
nuo
j ai iy
kalbéjimo
aspek u.
P og ama
suda é
T.
Kazlauskas.
Ji
konk eciame
Win
Wo d
o ma u
j asy ame
eks e
su anda
balsius,
pa a o us
po
minkS umo
Zenklo,
d ibalsius
i
g ynuosius
nesup ieSakéjusius
balsius
(ju
suma
pa eikia
eks o
gale).
PASTABOS
DEL
LIETUVIU
KALBEJIMO
TEMPO
|
S32
aaa,
ééé,
mmm
i
ki i.
Taciau
bu o
suskaiciuo i
i
ie
skiemenys,
ku ie
nesuda o
Zo-
dziu,
.
y.
bu o
skaiciuo i
nebaig y
Zodziy
skiemenys,
jeigu
ik
skiemuo
bu o
iS a as
isiskai,
p z.:
su...
su a ky ,
iena
p asciau...
spa ciausiai
i
pan.
Pauzés
a p
zodziu
bu o
palik os,
nes
bend a
kalbéjimo
empa
lemia
i
pauzés,
i
sus ojimai,
i
nu esi-
mai,
o
ne
ik
ga su,
skiemeny
a
ZodZiy
a ikuliacijos
g ei is.
Gau a
skaiciy
padalino-
me
i§
j aSo
laiko.
Véliau
duomenys
apdo o i
ma ema inés
s a is ikos
me odais.
Tai
a lik a
MS
Excel
p og amos
STDEV,
CONFIDENCE
i
TDIST
unkcijomis.
Skaiéiuo i
okiuose
da -
buose
jp as i
s a is iniai
pa ame ai:
a i me inis
idu kis,
s anda inis
nuok ypis,
pa-
sikliaujamasis
in e alas,
empo
ski umas
e in as
S uden o
k i e ijumi.
Gau i
duomenys
odo, kad
idu inis
misy
in o man y
kalbéjimo
empas
—
3,8+0,6
skm./sek.,
pasikliaujamasis
in e alas
—
3,2+4,3
skm./sek.
Gi denio
i
Lakienés
eigimu,
Siau és
Zemai¢iy
kalbéjimo
g ei is
y a
3,4+0,6
skm./
sek.
(pasikliaujamasis
in e alas
3,2+3,6
skm./sek).
Jeigu
palygin ume
Siuos
duome-
nis su
misy
nus a y u
idu iniu
bend inés
kalbos
empu,
ma y ume,
kad
Gi denio
i
Lakienés
spéjimas,
jog
Siau és
ZemaiCiai
kalba
léciau
negu
lie u iu
bend ine
kalba
kalban ys
zmonés,
pasi i ina.
Taciau
eikia
a k eip i
démesj
j
in o man y
amiZiu.
Be eik
isi
Gi denio
i
Lakienés
i i
in o man ai
bu o
y esni
nei
60
me u,
0
Sio
y imo
in o man y
amZiaus
idu kis
—
41
me ai,
adinasi,
ieno
i
ki o
ekspe imen o
daly iy
amziaus
idu kis
ski iasi
be eik
d ideSiméia
me y.
Todél
ikslingiau
bi y
Siau-
es
Zemaiciy
kalbéjimo
empa
lygin i
su
y esniojo
amziaus
Zmoniy
kalbéjimo
em-
pu.
Vy esnieji
misu
ekspe imen o
daly iai
iS a é
idu iniskai
3,3+0,5
skm./sek.
(2,5
+
4,2
skm./sek.).
Siuo
a eju
kalbéjimo
empas
iek
a miskai,
iek
bend ine
kal-
ba
kalban¢iy
zmoniy
panasus.
Ceplycio
y imo
duomenimis
(1974:
129),
la iai
pe
sekunde
iS a ia
idu iniSkai
4,3
skiemenis.
Galé ume
many i,
kad
la iai
kalba
g eiciau.
Ta¢iau
eikia
a k eip i
deémesj
j
ai,
jog
Ceply is
la iy
kalbéjimo
g ei i
y é
ki aip:
ys
dik o iai
pasaké
iena
i
a
pa j
eks a.
Siame
y ime
kalba
bu o
spon aniska,
odél
empas
p iklausé
ne
ik
nuo
gebéjimo
g ei ai
a
lé ai
a ikuliuo i
zodzius,
be
i
nuo
mas ymo
galimy-
biu,
nes
eikejo
pa iems
sugal o i,
ka
pasaky i.
Kai
zmogus
kalba
spon aniskai,
jis
ne eguliuoja
sa o
kalbéjimo
empo,
kalba
palygin i
na i aliu,
jam
pa ogiausiu
g ei-
Ciu.
Kas
ki a,
kai
zmogui
eikia
pasaky i
konk e¢iq
aze.
Dik o ius
gali
s eng is
ja
pasaky i
aiskiai
i
del
o
gali
Siek
ick
su ik i
na i alus
kalbéjimo
empas.
Zmogus,
pap as ai
kalban is
g ei ai,
gali
sulé in i
empa,
o
lé akalbis
—
pag ei in i
sa o
kalbé-
jimo
empa.
Taigi
spon aniskos
i
nespon aniskos
kalbos
empas
gali
ski is.
No édami
jsi ikin i,
a
ik ai
lie u iai
Sneka
lé¢iau
nei
la iai,
papildomai
a liko-
me
skai ymo
ekspe imen a.
Penki
dik o iai
pe skai é
du
uos
pagius
eks us
(iS au-
kas
i$
g ozinio
ki inio
i
populia iojo
mokslo
s aipsnio).
P elimina aus
bandymo
ezul a ai
odo,
kad
lie u iai
pe
sekunde
pe skai o
idu iniskai
4,6
skiemenis.
Va-
dinasi,
misy
i
la iu
skai ymo
g ei is
panaSus.
[domu
ai,
kad
skai ymo
g ei is ne-
p iklausé
nuo
skai omo
eks o
pobidzio:
abu
eks us
dik o iai
pe skai é
panagiu
g eiciu.
Ekspe imen o
me u
a k eipéme
démesj
i
da
ieng
dalyka.
Dik o iy
pap a-
seme
pe skai y i
a
pa i
eks a
labai
lé ai
i
labai
g ei ai.
Lé ai
skai ydami
dik o iai
iS a é
idu iniskai
3,3
skm./sek.
(kalbéjimo
laikas
pailgéjo
idu iniskai
20
sekun-
52
|
ASTA
KAZLAUSKIENE,
KRISTINA
VELICKAITE
dziu),
g ei ai
skai ydami
—
5,7
skm./sek.
(kalbejimo
laikas
su umpéjo
idu iniskai
ik
12
sekundziu).
Reikia
pasaky i,
kad
klausy ojo
su okiamas
kalbos
g ei is
nuo
ekspe imen u
nu-
s a y o
gali
labai
ski is,
nes
empo
su okimas
p iklauso
i
nuo
one inés,
i
nuo
sin-
aksinés
eks o
s uk ii os,
aip
pa
nuo
pasaky o
eks o
seman inés
eiksmés
(Cep-
ly is
1974:
135).
Pa yzdziui,
ski ingai
bus
su okiamas
Siy
aziu
empas:
.,AS
kalbu
g ei ai“
i
,,A8
kalbu
lé ai“,
no s
jos
bus
a iamos
ienodu
g eiciu.
Klausy oja
pa eiks
zodziu
lé ai
i
g ei ai
eiksmé.
Tuo,
kad
ealus
kalbéjimo
g ei is
ski iasi
nuo
su okia-
mo,
galima
jsi ikin i
klausan is
in o man y
i asu.
Nedaly a usios
ekspe imen e
s u-
den és
li uanis és,
pap asy os
suski s y i
isus
in o man us
cilés
a ka
pagal
kalbé-
jimo
g ei i,
l¢Ciausiai
i
g ei¢iausiai
kalban i
in o man a
nus a é
gana
nesunkiai,
aciau
ki us
kalbé ojus
suski s y i
pagal
kalbéjimo
empa
joms bu o
sudé inga,
ypaé
ada,
kai
empas
sky ési
mazZiau
negu
0,5
skm./sek.
Kai
ku ie
mokslininkai
kalbéjimo
empa
ma uoja
ne
skiemenimis
pe
sekunde,
be
zodziais
pe
minu e.
Kozeniauskiené
(1999:
357)
eigia,
kad
lie u is
kalbé ojas
iS a-
ias
120
-
140
zodziy
pe
minu e,
0
paskai os
skai omos
kiek
léGiau
—
apie
90
—
100
zodziu
pe
minu e.
Misy
y imo
idu inis
in o man y
kalbejimo
g ei is
y a
107
zo-
dziai
pe
minu e.
Neaisku,
kokiy
zmoniu
kalba
y é
Kozeniauskiené.
Galbu
o a o-
iu,
ku ie
ne
pasakojo,
o
skai é.
Nus a an
kalbéjimo
empa,
pasi inkus
ski ingus
empo
indeksus
(skiemenis
pe
sekunde
a ba
ZodZius
pe
minu e),
pas ebé a,
kad
nesu ampa
in o man u
eiliskumas
(Z .
len .).
Du
lé ai
(V.
V.
./s.
i
A.
S.
/s.)
i
ke u i
g eidiau
(J.
L.
m//s.,
I.
L.
m./j.,
A.G.
mj.
i
A.
Z.
./j.)
kalban ys
in o man ai
lieka
oje
pacioje
padé yje,
a¢iau
kal-
bé ojai
A.
P.
m/s.
i
A.
B.
./j.
keiciasi
ie omis.
Tai
susije
su
uo,
kokio
ilgumo
Zo-
dzius
jie
a ojo,
p z.,
A.
P.
m./s.
a ojo
daug
ienskiemeniy
zodziu,
ku ie
jos
kalboje
daznai
u éjo
ki j.
Tai
odo,
kad
kalbéjimo
g ei¢io
ma a imas
zodziais
pe
minu e
né a
labai
ikslus.
Va gu
a
jis
bi y
ikslus
(i ,
s a biausia,
sunkiai
objek y iai
palygi-
namas)
ne
i
ada,
jei
skai¢iuo ume
onologinius
zodzius
( .
y.
ienskiemenius
nesa-
a ankiskus
p islie ume
p ie
daugiaskiemeniy),
nes
paciy
zodziy
ilgis
kalboje
labai
ski iasi.
1
LENTELE.
LIETUVIU
KALBEJIMO
TEMPAS
In o man ai
Ma uojan
zodiiais
Ma uojan
skiemenimis
pe
minu e
pe
sekunde
V. V.
/s.
68,5
2,6
A.
S.
./s.
78,9
3,3
A.
B.
./j.
99,0
3,6
A.
P.
m//s.
110,3
335
J.
L.
m/s.
114,7
3,8
PASTABOS
DEL
LIETUVIY
KALBEJIMO
TEMPO
|
53
1
LENTELES
TESINYS
In o man ai
Ma uojan
Zodziais
Ma uojan
skiemenimis
pe
minu e
pe
sekunde
I.
Le
4:
118,5
4,2
A.
G.
m./j.
127,5
43
A.
Z.
. j.
139.6
4,7
Vidu iniskai
107,1
3,8
Galimas
i
ki as
kalbejimo
g eicio
indeksas:
kick
kalbe ojas
iS a ia
ga su
pe
se-
kunde.
Kadangi
lie u iu
kalboje
skiemens
idu kis
y a
2,4
onemos
(Ka osiené,
Gi -
denis
1994:
34),
galima
da y i
iS ada,
kad
musu
in o man ai
pe
sekunde
iS a e
idu-
iniskai
9
onemas.
Bu o
bandy a
nus a y i,
kaip
kin a
empas
kalbejimo
me u,
odel
kiek ieno
in o -
man o
eks as
padaly as
i
ke u ias
a ka pas.
Kiek ienos
a ka pos
ukme
—
penkios
minu es.
Suskaiciuo a,
kiek
skiemenu
suda o
kiek iena
a ka pa
i
nus a y as
os
a -
ka pos
idu inis
kalbéjimo
empas
(Z .
1
pa .).
IS
1
pa .
ma y i,
kad
kalbéjimo
g ei is
kin a.
IS
pi mo
z ilgsnio
kokios
no s
aki aiz-
desneés
empo
ki imo
endencijos
nema y i.
Galimas
daik as,
kad
kalbéjimo
g ei¢io
ki imas
y a
gana
indi idualus
dalykas.
Tokia
min j
pa emia
i
kick ienos
a ka pos
bend uju
idu kiu
panaSumas:
3,7: 3,8: 3,7:
3,8
skm./sek.
Ne eikia
pami s i
i
o,
kad
kalbéjimo
empas
gali
p iklausy i
nuo
pasakojimo
u inio:
ienus
dalykus
pasakoja-
me
g eiciau,
ki us
léciau.
Del
Sios
p iezas ies
i
gali
a si as i
okie
dideli
konk eciu
dik o iu
empo
poky¢iai
ieno
pasakojimo
me u.
1
PAV.
KALBEJIMO
TEMPAS
SKIRTINGOMIS
LAIKO
ATKARPOMIS
494
=
444
—e-—V.V.
ss.
|
:
—e—A.S.
/s.
%
39
—g—A.P.
m/s.
a
—A—A.B.
wij.
s
—*—J.
Le
m/s.
E
3.4
—a—
I.
L.
mij.
o
—e—A.G.
mij.
&
RA.
2
wij.
3
29
a
o
=
o
——F
a
oe
24
~
Pi moji
An oji
T ecioji
Ke ui oji
a ka pa
a ka pa a ka pa
a ka pa

54
|
ASTA
KAZLAUSKIENE,
KRISTINA
VELICKAITE
Da
ienas
jdomus
dalykas:
ke u i
in o man ai
iS
aS uoniy
panaSiausiu
empu
iju
idu inj
kalbéjo
an ojoje
a ka poje,
ys
—
eciojoje
i
ik
ienas
—
pasakojimo
gale.
Vadinasi,
zmogus
na i aliausiu
sa o
g ei¢iu
p adés
kalbé i
ne
iS
ka o,
o
p abegus
ben
penkioms
minu éms
nuo
monologo
p adzios.
Egzis uoja
s e eo ipas,
jog
mo e ys
kalba
daugiau
negu
y ai.
I$
okios
nuos a os
sa aime
pada oma
is ada,
kad
mo e ys
kalba
i
g ei¢iau
negu
y ai.
Tai
niekuo
nepa-
g is i
jsi ikinimai.
Igna o a
(1999:
64),
y usi
monologinés
saky inés
kalbos
pa a-
me y
i
indi idualiy
psichologiniy
ypa umy
ysius,
pas ebéjo,
jog
empo
galimybiu
ski umai
susije
su
indi idualiais
lyciy
ski umais.
Siame
y ime
aip
pa
ma y i,
jog
y y
i
mo e y
kalbéjimo
empas
ski iasi.
Misu
y imo
duomenimis,
idu inis
mo e y
kalbéjimo
empas
y a
40,4
skm./
sek.
(3.4+4,5
skm./sek.),
0
y y
—
3,6+0,9
skm./sek.
(2,2+4,9
skm,/sek.).
Vy y
i
mo e y
i-
du inis
kalbéjimo
empas
ski iasi
be eik
0,5
skm./sek.
Vis
dél o
g ei¢iausiai
Siame
ekspe-
imen e
kalbéjo
ne
mo e is,
o
y as.
In o man o
A.
Z.
./j.
kalbéjimo
empas
—
4,8
skm./
sek.,
o
g eigiausiai
kalbéjusios
mo e s
A.
G.
m./j.
empas
4,3
skm_/sck.
Jeigu
palygin ume
y u
i
mo e u
empo
idu kius,
ma y ume,
kad
mo e y
g upéje
(3,6:
3,8:
4,2:
4,3
skm./
sek.)
empo
s y a imai
né a
okie
ySkiis
kaip
y u
(2,6:
3,3:
3,6:
4,8
skm./sek.).
No s
y y
i
mo e y
kalbéjimo
empas
Siek
iek
ski iasi,
is
dél o
emian is
misy
y imo
duomenimis
i ai
eig i,
kad
mo e ys
kalba
g eiciau
uz
y us,
negalima,
nes
s a is iné
analizé
odo,
jog
mo e y
i
y u
kalbéjimo
empo
ski umas
s a is iSkai
ne eikémingas:
apskai¢iuo a
S uden o
k i e ijaus
eik8mé
mazesné
uz
k i ing
eiks-
me:
(6)=0,910< (0,95)=1,943;
pasikliaujamieji
in e alai
susiliecia
( y u
2,2+4,9
skm./sek.;
mo e u
3,4+4,5
skm./sek.).
Gi denio
i
Lakienés
eigimu,
didZiausios
eikimés
empo
s y a imui
u i
in o -
man u
amiZius
(1975:
72).
PanaSios
endencijos
pas ebimos
i
Siame
y ime.
Jaunes-
nio
amZiaus
g upés
idu inis
kalbéjimo
g ei is
4,2+0,4
skm./sek.
(3,5+4,9
skm./sek.),
0
y esnio
amZiaus
—
3,3+0,5
skm./sek.
(2,5+4,2
skm./sek.).
Siu
g upiy
empas
ski-
iasi
be eik
ienu
skiemeniu
(Z .
2
pa .).
Tai
d igubai
didesnis
ski umas
negu
y u
i
mo e y
kalbéjimo
empo.
Vadinasi,
amZius
u i
didesng
j aka
kalbéjimo
empui
negu
in o man o
ly is.
Be eik
isi
y esnio
amZiaus
in o man ai
kalbéjo
léciau
negu
jau-
nesni
kalbé ojai.
Ski ingu
amZiaus
g upiy
kalbéjimo
empo
s a is inés
analizés
ezul a ai
odo,
kad
empo
ski umas
s a is iskai
eiksmingas:
apskaiciuo oji
S uden o
k i e ijaus
eiks-
mé
y a
didesné
uz
k i ing
Sio
k i e ijaus
eiks8me
(6)=2,567> (0,95)=1,943.
Sunku
pasaky i,
a
labai
ski iasi
Zmogaus
kalbéjimo
empas
jaunys éje
i
sena e-
je.
Vis
dél o
senéjimo
p oceso
pada iniai
gali
sulé in i
kalbos
empa,
ma
susilpneja
a min is,
o ien acija,
y esnio
amZiaus
Zmonés
sunkiau
p isimena
a dus
a
eciau
a ojamus
Zodzius
(Ne e auskas
1999:
10).
Todél,
pa yzdziui,
in o man as
V.
V.
./s.
pasakodamas
isdeSim ies
me y
senumo
j ykius
da yda o
ilgesnes
pauzes,
kai
eikéjo
a simin i
ie o iy
pa adinimus.
In o man as
J.
L.
m./s.
kalbéjo
apie
okio
pa
senumo
j ykius
i
leng ai
p isiminda o
a dus
a
ki as
smulkmenas.
In o man-
as
J.
L.
m/s.
kalbéjo
uz
in o man a
V.
V.
./s.
1,2
skm./sek.
g eiciau.
No s
amZius
labai
s a bus
kalbéjimo
empui,
a¢iau
didele
j aka
u i
i
indi idualios
zmogaus
sa ybés.
PASTABOS
DEL
LIETUVIU
KALBEJIMO
TEMPO
|
55
2
PAV.
JAUNESNIU
IR
VYRESNIU
INFORMANTU
GRUPIU
KALBEJIMO
TEMPAS
45
a
ele
oo
el
35
3
25
“|
1,5
1
a5}—
Jaunesni
in o man ai
Vy esni
in o man ai
Duomeny,
jog
kalbéjimo
empas
gali
p iklausy i
nuo
zmogaus
iSsila inimo,
a odo,
né a.
Nuo
zmogaus
iSp usimo
lygio
p iklauso
jam
Zinomuy
Zodziy
kiekis.
Ben
kiek
iSp uses
Zmogus
iSsi e Cia
su
2000
—
3000
zodziy.
RaSy oju
zodynas
siekia
iki
8000
-
10
000
Zodziy
(Bieliené
2000:
150).
Tad
gali
egzis uo i
ne iesioginis
ySys
a p
i8sila-
inimo
i
kalbejimo
empo.
Teo iskai
samp o aujan ,
labiau
iSsila ines
Zmogus
u é-
u
da y i
maziau
pauziu negu
os
pacios
ly ies,
amZiaus,
empe amen o
neiSsila ines
zmogus,
nes
jo
zodynas
didesnis
i
jam
pap as¢iau
as i
inkamus
Zodzius.
No s
ke u i
aukS ajj
iSsila inima
u in ys
in o man ai
kalbéjo
g ei¢iau
(4,1+0,6
skm./sek.;
3,2+5,1
skm./sek.)
uz
idu inj
i
aukS esnijj
u in¢ius
kalbé ojus
(3,4+0,5
skm./sek.;
2,6+4,3
skm./sek.),
0
(6)=1,804< (0,95)=1,943,
is
dél o
isi8-
kai
pasikliau i
okiais
ezul a ais
negalime,
nes
ys
g ei¢iausiai
kalbéje
in o man ai
y a
jaunesnés
ka os
a s o ai
(Z .
3
pa .)
i
kalbéjimo
empo
ski uma
galéjo
lem i
amZius,
0
ne
iSsila inimas.
3
PAV.
KALBEJIMO
TEMPO
IR
ISSILAVINIMO
SANTYKIS
&
=
ao
e
&
wo
Li
wo
Kalbéjimo
empas
(skm./sek/)
auké esnysis
aukS asis
aukS esnysis
idu inis
idu inis
aukS asis
aukS asis
suk asie
|
V.V.
|
AS.JAPJAB
JL
| LL
IAG.
|
A.
is.
|
/s.
|
m/s.)
ij.
|
m/s.
|
mi.
|
mij.
|
In o man ai
56
|
ASTA
KAZLAUSKIENE,
KRISTINA
VELICKAITE
ISsila inimas,
ma y ,
negali
bi i
lemiamas
kalbéjimo
empo
eiksnys
ien
odél,
jog
kalbéjimo
empas
niekaip
nea spindi
kalbos,
min¢ciy
kokybes.
ISsila inimas
susi-
jes
su
kalbos
kokybe.
Be
o,
kalbejimas
daug
p iklauso
i
nuo
o,
koki
issila inima
—
humani a ini,
echnini
a
ki okij
—
zmogus
igijo.
Kiek ieno
zmogaus
kalbéjimo
empas
y a
indi idualus.
Né a
abejoniu,
jog
jis
susi-
jes
su
psicho iziologinemis
zmogaus
sa ybemis,
pa yzdziui,
su
Zmogaus
empe amen u,
neu o iziologiniu
p ocesyu
yksmo
g ei¢iu
i
pan.
(Ceply is
1974:
137).
Del
kokiu
no s
p iezas¢iu
paki us
neu o iziologiniy
p ocesy
yksmo
g eiciui
(del
senéjimo,
dep-
esijos,
aumu),
keiciasi
i
kalbéjimo
empas.
Sa aiminis
zmogaus
kalbéjimo
em-
pas
y a
igim as.
Tempo,
pauziy
pobidzio,
in onacijos
i
ki y
saky inés
kalbos
aspek u
kai a
daznai
susijusi
su
kalbé ojo
bisena
(Igna o a
1999:
52).
Galbi
odél
kai
ku iu
in o man u
kalbéjimo
g ei is
bu o
ki oks,
negu
iké asi.
Kalbejimo
g ei i
galejo
eik-
i
as
ak as,
jog
ju
kalba
bu o
i aSoma
—
ai
kai
ku iems
iS
ju
sukéle
s esine
bikle,
ieniems
pag ei inusia,
ki iems
sule inusia
mas yma.
Y a
manan¢iu,
jog
am
ik os
zmogaus
nuo aikos
i
emocijos
u i
i akos
kalbejimo
empui.
Pa yzdziui,
pyk is,
nuobodulys
i
dziaugsmas
ji
pag ei ina,
o
li idesys,
iSkil-
mingumas,
nus ebimas
ji
lé ina
(Ceply is
1974:
138).
In o man u
nuo aikos
kalbeji-
mo
me u
isliko
pas o ios.
Kai
ku iems
i aSymas
kele
i ampa,
odel
ju
emocijos
bu o
slopinamos.
Dziugesys,
juokas
daZniausiai
sulé inda o
bend aji
empa,
nes uo
mo-
men u
susida yda o
pauzés,
0
pa s
pajuoka imas
skambeda o
g ei¢iau
negu
neu a-
liai
iS a a
azé.
Todél
galima
spé i,
kad
zmogaus
nuo aikos
a
emocijos
u i
i akos
kalbéjimo
empui
ik
okiu
a eju,
jei
y a
slopinamas
loginis
mas ymas.
TaCiau
ai
jau
olesniu
y imu
objek as.
ISanaliza us
gau us
p elimina aus
lie u iu
kalb¢jimo
empo
y imo
ezul a us,
ga-
lima
pada y i
okias
pag indines
iS adas.
1.
Kalbéjimo
empas
labiausiai
p iklauso
nuo
amZiaus:
jaunesnio
amZziaus
zmonés
kalba
g eiciau
negu
y esni.
2.
Nuo
kalbe ojo
ly ies,
iSsila inimo
kalbéjimo
empas
mazai
ep iklauso.
P elimi-
na iai
galima
spe i,
kad
kalbéjimo
g eicio
diapazonas
didesnis
y u
g upéje
negu
mo-
e u.
3.
Daugiausia,
ma y ,
kalbéjimo
empas
p iklauso
nuo
asmeniniy
zmogaus
sa y-
biu,
ku ios
y a
pas o iausios
i
lé¢iausiai
kin a.
Zmogaus
biido
b uoZai
lemia
adi-
namaji
bend aji
kalbéjimo
empa,
pagal
ku i
zmones
ski s ome
i
g ei akalbius
i
lé akalbius.
Kalbejimo
empas
y a
sudé ingas
kompleksinis
kalbos
eiSkinys.
Jo
pa ame us
lemia
daugelis
ling is iniy
i
neling is iniy
dalyky
ienu
me u
( empe amen as,
am-
zius,
kalbiné
si uacija
i
.
.),
ku iuos
eiké u
da
iSsamiai
iS i i.
LITERATURA
BIELIENE,
J.
2000:
Iskalbos
menas,
Vilnius:
Dailés
akademijos
leidykla.
CepLyTis,
L.
1974:
Anaau3
peseeo
uumonauuu,
Pu a:
3uHaTHe.
IGNATOVA,
N.
1999:
Monologinés
saky inés
kalbos
pa ame y
i
indi idualiy
psichologiniy
ypa umy
ySiai.
Psichologija
20,
51-66.
Gi beENis,
A.,
LAKIENE,
A.
1975:
Siau és
Zemaiciy
kalbéjimo
empas.
Kalbo y a
27
(1),
71-74.
PASTABOS
DEL
LIETUVIU
KALBEJIMO
TEMPO
|
5%
KAROSIENE,
V.,
GIRDENIS,
A.
1994:
Lie u iu
bend inés
kalbos
skiemens
ipy
daZnumai.
Kalbo y a
43
(1),
34-42.
KOZENIAUSKIENE,
R.
1999:
Re o ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
NEVERAUSKAS,
J.
1999:
Senéjimas.
Medicina
i
da
kai
kas
isiems
11,
10.
As a
Kazlauskiené,
K is ina
Veli¢kai é
Gau a
2003
03
31
Vy au o
DidZiojo
uni e si e as
S.
Daukan o
g.
28,
3000
Kaunas,
Lie u a
[email p o ec ed]