scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

„Lauryno Ivinskio lenkų–lietuvių kalbų žodynas“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Lauryno Ivinskio lenkų–lietuvių kalbų žodynas“

Author: Jonas Palionis
Year: 2011
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1012/1102
180 ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
jonas PaLionis
Vilniaus uni e si e as
Di ecciones de in es igaciones Mokslinių: his o ia de la lengua
esc i omosios lie u ių, onomas ika.
Lau yno iVinskio
Lenkų-Lie uVių kaLbų
Žodynas
Pa engė ona kažukauskai ė
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2010, 524 p. + kompak inis diskas.
isbn 978-609-411-052-8
Ligi šiol lie u ių kalbos žodynų ( iksliau ikalbių bei d ikalbių žodynų su lie u iškais
an aš iniais a aiškinamaisiais žodžiais) p onouncimien o p incipalmen e limi asiasi
XViiXVIII amžiumi y Mažosios Lie u os e i o ija. Aquí es donde más hicó abajo
Vincen as d o inas, que p epa ó a la p ensa incluso es g andes oluminosos
dicciona ios manusc i os: anoniminį Lexicon Li huanicum (1987), id ichui p e o ij
a ibuida Cla is Ge manico-Li h ana (19951997) y jakūbo b odo skio Lexicon
Ge manico-Li h anicum e Li h anico-Ge manicum la p ime a okiškai lie u iškąją
(2009). exusió de Li uania g andíoja kunigaikš ys é, sin dos ikalbių kons an ino
si ydo woo denų o okopinių leidimų (1979 y 1997 m.), pa eng ų kazio Pakalkos, más
woo denų nepasi odė, po que de ellos allí no hubo. solo desde XiX a. comienzos, izsu o al
li uanis iniam sujūdži, om a esc ibi b ikalbius y ikalbius dicciona ios, cuyos
manusc i aščių noia pa e desapa ecio, caiguisu a in i as países o en nues as
biblio ecas aún espe an colaes de eblasación.
El p ime is ales hiles sulauké ace ca de 1856 m. esc i o i omas simono daukan o
lenkų-lie u ių kalbų ank aš inis žodynas, p epa ado imp udin i gied iaus subačiaus
(išleis o 19931996 m.). ecien emen e apa eció y an as de ese pe íodo polkųlie u ių
lenguas manusc i o dicciona io, esc i o zymaus liaudies š e ėjo, pedagogo y ga siųjų
kalendo ių (me skai lių) au o io Lau yno i inskio (18111881). Es e dicciona io
manusc i o se gua da c oku oje, de la Academia Polaca de Ciencias biblio eca
(signa u a 2232). po eso a las más amplias capas de li uanos in es iginė ojos no lo
es aba accesible, aunque es muy in e esan e y alioso monumen o de leksicog a ía li uanos
(aquí señalado san umpa iŽ).
iŽ pa engé p ensdi i empleada del Ins i u o de Li u ias lenguas ona kažukauskai ė. de
su p a a mia, i uladas nelabai ykusiu dicodyno au o iaus naujada u
Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas
181 ecenzías e iews senė, se e, que p epa a esa dicciona ia p ensa, en e o as co,
enía y cie os sus sen imien os a su compa icha: dicciona io au o ius y p epa ėja
esą bau is i i en la misma iglesia Šilalės. Es e mo i o, sin duda, no ue el más impo an e,
pe o con ibuyó a lo que aho a ya enemos accesible un desenci ado i inskio dicciona io
ex o con compac inio disqui y, pe mi ien úe comp oba el compu ado ansesc i o
ex o au en iškidad. sudė i cua o in qua o o ma o o iginalalo páginas. el con enido
Leidiniui pasi ink as in olio o ma as, ku iame (ma y , aupumo sume imais)
de la publicación, sin Paga senė, cons a de dos a ículos (uno de las p epa adas, o o
lenkų kalbininkės Małgo za os kila (Ma ga i os kilia ės)) con sus lie u iškomi y lenkiškis
san aukomis así como lis a de li e a u a in e io (p. iXXLi), encí elis ank aščio
pa engimo p incipai (p. XLiiiXV), i o ab e iado lis o uses (p. XLVXLVi), pe Ž i i i s s ex u
ki u paus a a un aksimile digi al de la página o de su pa e (p. 1523) y el galenuino a la
mi ad del p ikliju disku (Lišė). kažukauskai ės in oduc o iamen e Lau yno i inskio
lenkų-lie u ių kalbų žodynas (p. iXXXV) del p incipio esc ibe sob e leksikog a ines
endencias del au o iaus de la palab a, adelan e sob e la pa e sob e i ien e del
dicciona io (su sanda ą, uen e del egis o de las palab as lenkiškų, esc i u a de las
palab as Li u ichas, a minį pag indą, leksiką de la palab a). įdomus, u iningas a ículo,
basados ligšioliniais i inskio ac i idades y inėjimais. ya en la p ime a ase se le an a
el o iginal suposición de que eng i dicynus Lau ynas i inskis pudo se sumanęs an es que
enjumiuosius kalendo ius lie u ių kalba (p. iX). Pag indo okiai p elaidai esą
p opo cionan e su manusc i o O Pisowni języka Li ewskiego, ašy ame po 1843 m.,
pa eikš a men is, que ašysiąs Dic iona y. bene p ime a ez así se desc ibe en de alle iŽ
manusc i o de en ada en k oku os biblio eą his o ia y su sanda a. Den o k oku os
biblio eca iŽ manusc i o en ekęs como doana de Ma ijos Po ulickai ės-oginskienės,
ie a o kunigaikščio bogdano oginskio esposaos, espe in is él exp imia .
ci adoíocon enido a chi o de la academia c oku a ubicado en el egis o de la
cancelia ía de la academia, da ado el 1918 m. sep iemb e 8 d., se e que jun o con el
dicciona io habias ing esado y polkųžemaičių g ama ika os sąsiu inis (p. Xi). pe o sob e
su p esencia o ausencia en la biblio eca de la academia au o a del a ículo no zújmenen
se, y se p esen a da os sob e lo que alleció i inski sujos sus esc i os cuidó el d a de
yškių apylinkės aleksand as Mo ininkas, que kunigaikš ienei oginskienei dicciona io y
g ama ica puede adjudica el amigo gados kaje onas gadliauskas, quien había
ansmi ido una pa e de los manusc i os a Ma ijampolė gimnasium k iaučiūnai (en e
esos manusc i os es aban las le as A, B, C y S).
Paga ap ašydama iŽ sanda ą kažukauskai ė señala que lo componen es pa es: la
p ime a desde A has a 1018, la segunda desde 1019 has a 1767 y la e ce a desde 1768
has a 2060 página. hab ía es ado bien, siemp e que esas pa es en el eesc i o ex o
ue a g á icamen e sepa adas. Yodynas aba cando sólo AR aides. Pa e de la le a S del Lodyno, que había en ado
182 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV en las manos kazio g iniaus, algún luga
jonas PaLionis
desapa ecido (su ja dicciona io se ía 2688 páginas)1. es o, que pudo se manusc i os
con olimesnių le as de palab as, indica p. 2003 mi obse ado lizdelis con e e encia a
W le a de palab a: udopió , jeszkok wa uga. jecu je e. Mau icijaus o gelb ando
(ka a as llamin ą słownik wileński, que ecensuojamame publicación señalimas
jau k. g inius y a nus a ęs, kad i inskis lenkiškajai sa o žodyno daliai naudo-
san umpa swil) d i omį polkų kalbos žodyną, imp esdin u Vilniuje m. 1861
kažukauskai ė p esen ó en su a ículo sob e es e dicciona io de conocimien os, que
pe mi en mejo en ende iŽ sanda ą bei paski į. desde Li uania (nuo Me kinės)
nacido kalbinis a jonas ka la ičius (jan ka łowicz) sob e él nebu ęs buenos opiniés:
esą él esc ibé no kalbininkai, po lo p aca ich pozos ała za wymaganiami nauki (p. XV).
sin emba go hubo a y posi i amen e e aluan es opiniones. i inskiu, al pa ece , lo haya
gus ado, po que des inado do pod ęcznego uży ku ( apo esc ibe en su i ula página)
y aba cando di e sos ámbi os leksiką, especialmen e gausią e miniją z obcych
języków polskiemu p zyswojonych ( en pa ).
au o ė del a ículo, compa ada ad. olgeb ando dicciona io con iŽ hand aščiu,
bas an e de alladamen e desc ibió sus sanda os bend ybes y di e encias. ella
de e minó que i inskis su diccion lenkiškoje en pa e no isu es laikęsis swil:
nuk ypimų esama y an aš inių lyčių (lemų) layous me, y lizdų es uc u a, y palab as
de g ama inių k ali ika o ių sis ema, palab as signi icaciones de la o mulación, y en
algunas o as á eas. sin emba go, en mi opinión, i in impo an e di e encia es que iŽ
se p esen a mucho lo menos de cualquie a le a de palab as: de swil i inskis omó
sólo aquellas palab as, que, su opinión, e an eque idísimas polkiškai moja aam ono
de iempo leci y oju Li uano, que inčiam p amok i o mejo ap ende el idioma
li ians (no s sob e es o, i. y. sob e iŽ paski į, au o del a ículo kažkodėl
ne ašoma). po es e p opósi o i inski galėjęs omó lenkiškajai po ción de palab as
no sólo de swil, sino y de polkiškai habėjusių localных людей (šlėk ų, d a ininkų)
lenguaje (au o ė p opo ciona diez de ales palab as, pe o de ellos pudo es a y más).
noleidándose en smulkesnį kažukauskai ės a ículo suminė ų swil y iŽ di e encias comen ación se
puede apibend inamai deci , que de esas di e encias escog a bas an e muchos y di e sosos ca ác e .
au o é del a ículo, me pa ece, co ec amen e es á señalada, que i inskis su dicciona io elegído
simplότερη, a los li uanos más accesible la sanda ą (įsi edęs po cien de o osokių que swil pažymų,
nenume a ęs palab as signi icaciones y e c., debido a es o, po supues o, su ėjęs su dicciona io
scien ingumas). Pos compa amosios lenkiškų palab as pa eikimo swil y iŽ analizes kažukauskai ės
s aipsnyje nemaža luga asignada Li u iškosios pa e ca ac e is ikai. au o é ašo sob e iŽ
esc i ybą (p. XViiiXiX), a minį base y lexicikos sudė į (p. XiXXXii). 11 jonas k uopas. L. i inskio
lexicog a inie abajos. jonas k uopas. Rink iniai esc i os. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o
de publicación, 1998, 231.
Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas
183 ecenzías e iews iŽ emas de esc i u a en a ículo nos elacionamos con las
públicas del au o , dispues as en sus manusc i os o pisowni języka li ewskiego y o
pisowni i iloczasie języka li ewskiego, esc i os después 1840 m2. El í ulo de es e
úl imo a ículo au o és le ado apie esc i os de la lengua li uanas y ki čia imą, pe o
iloczas anuome inėje polkų kalboje eiškė ilgumą3. Cha aip aduci el lingüís ico
e má, po apun , u o in luencia
iŽ a ojami ne šeši ženklai: –, ˄, `, ´, ⏑, ´
(pas a asis muy a o). algunos po algunos de es os signos e ec i amen e e a
ma cada no sólo balsios can idadidad y ki cio luga , sino y au o iaus na osía
a mės p iegaidės. Vy au as Vi kauskas esc ibe que iŽ ilgieji balsiai i, ū cla amen e
ma cimi di e en emen e, se puede susek i a niškių šnek os ki čia imą.
especialmen e bien eome i agalés p iegaidės spūdį en el p ime sando: gā sas p. 1937
(šnek . gã· sas, bk. gasas) [...], dējwe p. 2012 (šnek . dē·i ẹ, bk. de ė) [...]4. sin emba go
accen ologías, como y esc i os, emas en el a ículo menulkiau neag inėjami,
quedándose a o os iŽ in es iginė oje s.
sob e a mės a ículo au o é man iene adicionalísimas opiniones, que iŽ a eso a
i inskio gim osios žemaičių dūnininkų pa a mės peculia idades, pe o sus
consis en emen e nošlajo as, ecunu caso sus i uidas aukš ai ybėmis. y de hecho
dicodyne no a as eces en luga dūnininkam ca ac e ingos unaabalsios [ī], [ū] u ilizados
aka os al š aičių d ibalsiai [ie], [uo], p z. : Piènas 5925, Wiènas 379, Dùo é 161, Kłuònas 350
y . . pe o g e a ales no a as eces pasaba y dūnininkiškųjų, p z. : Pŕśzingas 967,
Pŕžadas 350, Dùbie 373, Ka iùmēné 20 (especialmen e ecuni p ielinksnis bei p iešdėlis p i,
p i-). en gene al i inskis, como y o os á na época ie aschi esc i o es así como
ac o es de sociedad, esc ibé a cie o cie o a minio mishinio, que en de alle isanalizado
en mencionado Pe o joniko es udio, que nousóó au o a del a ículo.
hablando sob e iŽ a minío undá no hay que ol idš i i inskio susdu i a concepción po in e minio
esc omosios lenguaje pag indo. él es aba con encido de que la lengua esc i a necesi aba elegi una a mę, en
ez de e a se po a ios a mių labi in o. Li u ias esc i omajai lengbai, su opinión, debė ų im i idu io
a mę (ś odkowy p owincjalizm). sin emba go o p o incialismo él conc e amen e neap edėžé y más a
menudo oca ie iamen e esc ibió no sólo d ibalsius [ie], [uo], sino y d ibalsį [ai], oc. + n y k .6 kad i inskis 12
Pe as jonikas. Li u ias bend ines ašomosios lengua c eaciónimasis an ojoje XIX a. pol. Chicaga, 1972, 65. 13
sa o žodyne g iežčiau nesilaikė ienos a mės, odo į ai ių a minių lyčių pa eikimas
kai ku iems lenkiškiems žodžiams, p z.: Dąb, dębu m. Ànżuołas, -a, uòżuo łas,
Ž . samuel bogumił Linde. Słownik języka Polskiego 2. Lwów, 1855, 200. 14 Vy au as Vi kauskas. Lau yno
i inskio Lexicog a inie p incipios. Lau yno I inskio calenda os 150mecho. Vilnius: Lie u ių li e a os i
nau osakos ins i u o, 1997, 30. 15 Aquí y po odas pa es en o o luga núme o ma ca la página o iginal. 16
Más amplamen e z . Pe as jonikas, min. eik., p. 6567.
184 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV àżuołas, -ła 160; Chleb, -a. Duòna (dùna i douna)
jonas PaLionis
111; Gnoić . a. Pùdʼi é, pù dʼn é 121; K os a, - y . Niēžas, Nžas 480; Dwak oć a d. Dŭ
kâ ŭ, dŭ źîgiŭ 229. aukš ai indamas ( aka ie indamas) dūnininkiškas o mas de
palab as, i inskis, como co ec amen e señala kažukauskai ė, p ikū ė y di b inių,
hipe no minių palab as (p. XiX). A es a a i mación se puede añadi aún palab as muy
muchas, especialmen e con el p edeceso nuo ie oj nu-, ej.: a d. nenuok ā omaj 745,
nuōnesz as 1251, in . nuop aus é 781, Nuoszukuò é 1765, Nuopùlimas 813, nuosidawmas
166, 1302, segundo e sus, él man iene en su dicciona io aún bas an e egula men e
a zān is ki o u žemai išką g. pl. -un (pansa Łaj 2, 1023, 1063, 1063, 1063, 1013). sin
emba go p o undugnes iŽ es udiinamien o de las pa icula idades in e mínicas aún
espe a la a ención de los lingüis as. Palygin i conside ables luga es kažukauskai ės
dedicada a ículo lie u iškos iŽ leksikos ca ac e is ikai. Aquí escleg a aikš ėn en él
esan i g ande deminu i ín dos daik a a džių gausa y di e sidadé, esc ibe sob e
naujada ų c eación, leksikos uen es y k . en ealidad iŽ aps u palab as, omadas de
ie asaichos a mės, an e io es, especialmen e si ydo, ocynų, y e dade os
au o iaus c eu . Vi kauskas en uno de sus a ículos esc ibió que i inski esąs nukalęs
sólo una o a palab a7. pe o al a i mación inexac sulus, po que iŽ es nukal a muy
muchos nue osada os, los cuales, me pa ece, susida ían nemajas ocynėlis. Ma
i inskis se es o zó p opo ciona bemaj a cada lenkiškam palab a a Li u išką a i ikmenį
y su noadęs en su a mėje o u imuose dicciona ios suku da o naujada ą. En es e
aspec o iŽ di ie e de su amžininko daukan o lenkų-lie u ių lenguas diccionno, en el cual
muchas eces ales ocasiones dejik a buščia luga . esc ibiendo sob e nue osada os
c eación algunaukauskai ė señala, que gene almen e sus ku asi de ca ác e
in e nacional palab as de, pa eik ų ad. o gelb ando ódyne, co espondimenims. pa a
la ilus ación ella p esen ó diez ales nue osada os ejemplos de: Bank Sàndie is 36,
Geome ija Ma ińīs é 306, His o ija Wējksmas, wèjksmié 364, Ins ink Ìs igis 392,
Kolega Wiend āugis 447, Pa lamen o kalbiè iné 1072, Reakcja P iśzingēné 1668, Relikwja
ā łajkas, pabydencja Rezuwēné 1683. A los mencionados se pueden añadi aún es os
ánimes de in e és, máxime LkŽ no iksuo os, iŽ inno ada us: Aspi an Bend āno is,
bend āgejdis 22, Dyalek Kałboskie is (= Kałbosky is?) 235, Filolog Da i ièjas,
pà wejzdie ojas 276, genealog Gimīn aśzis, Gimīnsekis 305, Imaginació Pa ejkslné 387,
Onanismo epis 1566, Pseudonym Š i s wā dis 1600, Pawczyjon 1728, Rac Rac Rac Racke
Ugniłakis, 1621, Ro acja àpsukmis, 1728, Realizacja Ruskiewicz Gajnawski, Gajnawski
Gajnawski, e c. 17 Vy au as Vi kauskas, min. eik., p. 199.

Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas
185 ecenzijos / e iews
jau iš pa eik ų pa yzdžių ma y i, kad ka ais p ie ieno lenkiško ( esp. a p au-
inio ca ác e ) de la palab a iŽ es dada po dos o más naujada ų. es o ambién es uno
de los signos, que mues an su inno ada ismo. además, ecunokai, sin nue oada ino
palab a, en lie u iškoje lizdo pa e daodamas y skolinys, p z. : Kalenda z Kalēndo ius,
Me skaj lus 402, Pa lamen Pa lamēn as, kalbiè iné 1072. bene más impo an e
aks inas ku i naujada ų, especialmen e nue os e minos especiales concep os
žymė i, i inskiui ue el deseo g ynin i y en iqui i anuome ines esc ibomosios lengua
leksiką, za e š ą muchybe s e imybių. a él, ca ecida de educación lingüís ica, di ícil
ue c ea da ybos y sin emba go o signi icado en é minos de buenos inno ada os.
au o é del a ículo da ejemplos uno de su inno ada o paga senė, al que es c i ic ęs
ya daukan as y que iŽ encon ándose incluso en no enios lizduos como di e en es
polkiškų palab as co espondien e, pe o kažkodėl pa ikęs kažukauskai ei, que lo
pa a ojo (ma y , o iginalidad sume imais) en la publicación signi icado p a a mės.
aunque i inskis buenos nue osada os es pocougū és, sin emba go uno o o iŽ ijado
su inno ada as en ó en ėlesnius aš us, xiX a. inales pe iód aščius y išsilaikė
incluso ligi nues os iempos (p z.: žodinys ė e imologijos signi icame ue pa a o
m. 1883 auš oje, é. LkŽ XX 936, a ūkininkys ė cuan o o ooki signi icado u bū a
a és a dínios dicynos alcané y aho a ies a oseną, plg. LkŽii XV 407408).
kažukauskai ės a ículo suminė as nemažas pluoš as naujada ų, pe im ų en iŽ de si ydo
ódyno. sin emba go no se ha es ablecido si de ellas hay cuán pa ekę de k is ijono go libo
Milkaus y e dinando nesselmanno dicynos, cuales ambién usásis i inskis esc ibiendo su
p opio. es o dejik a u u os in es iginė ojams. be naujada ų, o o, incluso más
signi ica i o, iŽ lie u iškos leksikos sluoksnis liaudiniai, p incipalmen e de gim osios i inskio
a mės omados palab as, sob e los cuales kažukauskai ės s aipsnyje nedaug qué dicho. y
ales palab as hay muchas. muchas eces a uno cuyo lenkiško o a anuome ina polkų lengua
en ado de la palab a iŽ se p esen a no uno, sino a ios, gene almen e sinónimiški liaudiniai
co espondimenys, ej. : Flej uch Mŭlkis, lŭ bis, lŭjbis, wiêb a, lèjbis 280; Guducha Sznēkis,
plēpis, plēšzkis 295; Gapiowa y Pàlŭ bīs, pàwiebŕīs, awikłājkis, pakłājkis, apiklājkęs;
Gawędzić Sznèz é, piè é, āiawè no é, ēuži é, Ēzkišè é 303; Na yzkwać Pŕsejabini, mini
pŕsziłasini ś émil, 655; Obsze ny éas, 299 ŭs, aps , Ibj, Owaž, Owažg 798; Rozza žézd, G ažé,
G ažé, G ažéžé, kzdé, kšé, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš,
kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš,
kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš,
apie iŽ esančio liaudinės leksikos sluoksnio kiekybę kažukauskai ės s aipsny-
kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, k je
ne ašoma, pe o él, sin duda, ue cuuses más que naujada inis. Pasándome po el camino he
no ado okias žemai ybes ( iena ki a ya mencionada hablando de sinónimiškus lie u iškų
žodžių a i ikmenis): ā kała ( anka) ʻa bula (naodlew) 644; À siau a andens įlanka (odnoga) 847;
bŭdiné [= budynės] ʻing kapus lideimas (konduk 1456) 454; Kąduołas b ąys (ją) 371; K iēklé
186 ac a Linguis ica Li uanica LXIVLXV a gėlė, nusku ėlė (galganica) 298; Nioiźèn é
jonas PaLionis
‘nuskus i žu į (odłuskać) 840; pàpau īsnuospauda (Mozol) 604; płdūnkis ʻ alka a
(gam a ) 298; Sidōklis ʻgipsas (gips) 309; 32 Snŭczassnaud (gnuśnik) 32;
T àkuskuskuskus Žė yuskas žmogus (Pok aka) 118; Ukēlisėė (= ūis) Wė yžė isisė
(Węzyczek) 385; spena pl. žė yžėosė (Pos o) 1241; ižė a ė a ė a ė a. ju en. pl. (loka) 982.
Es o es necesa io pa a las demás pa es de los se icios, como las delema, i.e.e. y
leksn.
Ž s u Okoš no only has a lie u iška wandudinė leksika, bu i con ains some and popula
ph ases, such as 1834: Pé duš Kadzi is a man, he is a man, he is a man, he is a man; 1834: Pé duš
Kadzi is a man, he is a man, he is a man; 1834: Pé duš was a man, he is a man, he is a man; 1934:
Pé duš Kadis is a man, he is a man; 1934: Pé duš is a man, he is a man, he is a man; 1934: Pé duš is
a man, he is a man; 2019: Pé duš is a man, he is a man; Pé duš is a man, he is a man.
Į in e esus, especialmen e pa a polonis as, iŽ inspues o el a ículo lenkų ling is ės
Ma ga i os kilia ės (Małgo za a kila ) słownik polsko-li ewski waw zynca iwińskiego
jako ź ódło badań nad polszczyzną li ewską (p. XXViX Lii). ya de nomb e e , que su
au o ei p incipalmen e cuidó iŽ ixsuo as peculia idades de la lengua polkų de Li uania,
especialmen e leksinės. sin emba go desde el comienzo de su a ículo se esc ibe sob e
iŽ lenkiškosios pa e o og a ía y con ella elacionados oné ica así mo ología cuožs,
pos e io men e sob e palab as de doybos emas, y después de ellos sob e leksiką,
especialmen e egionalismos. algunos de los úl imos aquí, basado aleksande io
b ückne io, wi oldo do oszewskio, jano ka łowicziaus, aleksand o ku šaicius
dicodynais así como o os ling is ís icos abajos, se analizan po sepa ado y
bas an e de alle. los li uanis as pueden se más in e esan es egionalizmai, ad ellos
odos y suminėsiu: Ba ysz Kul 59, 496, Odliga 839, Poku s ać 1619, Pundel 1577, Rogojsz //
Rogajsz 1698, Rojs o8 // Rojs 1744, Rupieć 2010. además, sky ium da suminė os
ypa ingosios (osobliwy) o mas: Pog obek Poku ć 1188, Po cjunkuł 1173, P as
P owidełko, 1276, 127 y die y a ie ies (Naz ona 1613, R): 1637, Ragon 1618, 1646, Raupupu,
Reiddyn, 1189, Reig, Radana.
desc ibiendo egionalismos el au o del a ículo me iculosamen e expone las
opiniones de los no ables polkų y o os pueblos lingüis as sob e su o igen (kažkodėl
kelio Li auisches e ymologisches Wö e buch) i pasako dėl jos sa o apibend inamą-
neminimas e ns o aenją opinię, excep o Ba ysz, que do oszewski iempos
p és iniu de u ko ba isz ‘pokoj, en ó en la lengua polkų pe bal a y uk ainiečių
kalbas (p. XXXii). 18 iŽ an e eesc i o en el ex o e óneamen e imp eso Rojsko.
Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas
187 ecenzías e iews de es a palab a en uninajo kažukauskai ės g abada no a que de
su swil no. / aigi de donde en ado en iŽ es a palab a al o ma, desconoc. En a meces
Li u ias gene almen e se u iliza la plu aliskai inė o ma ba ỹšiai, eiškian i maga yčias
(LkŽ i 639). especialmen e a lo la go egionalismo de uny elio es ablecidas de di e sos
lingüis as de pensión en de la palab a Kul signi icado, kilmę, uso en emp ía en 1476 m.
uen e la inisca Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis necnon dioeceseos Vilnensis.
es como a ículo de dicciona io e imológico, desc ibiendo es e palab a. au o ė,
habiendo esumido di e sos pun os de is a, coincide aquellos que piensan que se a a
li uanismo, o iginado de kūlys ʻšiaudų pėdas, adop ado de bal a usių o simplemen e de
Li u ias (p. XXXiV). cuán ki okią opinię kilia ė exp esó po la palab a odliga ‘a lydys. ella,
po lo is o, pe iada de algunos bal a usių lingu is os, es a palab a la conside a de
bal a usių pe im u li ua nizmu: bio ąc pod uwagę zasięg geog a iczny ych słów [ . y.
odliga // o liga J. P.], nie może być mowy o bezpoś ednej pożyczce z li ewskiego (p.
XXXV). ni de los da os p esen adas po la p opia au o és, ni de la poco sulgen ida o ma
no puede hace se ales conclusiones, plg. lie u ių a lygà ʻa lydys (LkŽ i 397). Simila es
conclusiones e óneas se hacen y po las palab as Pundel (p. XXXVi), Rojs o // Rojs (p.
XXXViii), Rupieć (p. XXXiX). bueno, que ales conclusiones de e i ada apibend inando kilmę
palab as de Rogojsz // Rogajsz, Poku ć, que se conside an bezpoś ednio
zapożyczonami.
sob e mencionados ypa siasingą o mas en el a ículo se esc ibe poco, ya que ellas
son cla os polonizmai, iŽ adap ados a la lengua li uanas (plg. swil: Po cjunkuła, iŽ:
Po cjunkuł 1223, que la au o a del a ículo kažkodėl llama zapożyczeniem z języka
li ewskiego (p. XXXiX)). no leidizada a ículo y en iŽ dichoas de di inidades
nomb imismos de o igen explškinimas: enkinamasi dicodyne dadasis de esas dei idades
ca ac e údinimais. al inal del a ículo au o é bas an e jus i icadamen e en a iza iŽ
signi icado polonis ikai: es esąs impo an e uen e, que mues a di e encias en e
bend inés polkų kalbos (polszczyzną ogólnopolską) y polkų kalbos, uso as ex e io es
g andes kunigaikš ys ės Li uania (polszczyzną używaną na e bylego wielkiego
księs wa li ewskiego, p. XXXiXXL). su u iningu a ículo kilia ė ga okai aumen ó iŽ
alo de publicación y nusipelno no sólo polonis as, sino y li uanis as g acias. sin
emba go eso aún no seino ía e mina eseñas. sin negigian iŽ, como de una
impo an e uen e no sólo polkų, pe o especialmen e de los li uanos his o ia de la
lengua, li uanos his ó ica dialec ología, li uanos lexicog a ía his o ia, de la g acia de
la obje i idad hay que deci , que él aún no puede p o elleja ni su indekso uen eí a
me o d ikalbių žodynų. i ne ien dėl o, kad jis da nebu o pa eng as spaudai,
swil, ni a muchos o os p ensdin os ano aigi incomple o; más impo an e es que él
esc i o de un specialaus ilologico de educación no enicio humano, s okojusio an o
lexicog a ico del abajo eo ías, an o y al del abajo p ac icas. po lo que
noenue bo, que swil p ašoka iŽ y palab as signi icaciones de alesne (sunume uo a)
clasi icación, y ilius acines ejemplos abundum, y palab as lexicog a inio desc ip o (lizdų sanda os, g ama ines cali ika o iu) calybe. es o es á esc i o sob e
188 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV kažukauskai ės s aipsnyje, es o ápidamen e
jonas PaLionis
se puede no a compa a ,us de es os dos dicynų ex os. aigi swil p anašum
comple amen e comp ensible. Una, es e dicciona io lo esc ibie on a ios au o es, y
segundo, aunque ellos ambién no ue an lingüis as, no obs an e algunos de ellos e an
más ilológicamen e esp usę9. además, polkų leksikog a ija enía adiciones más
an iguas, que podían nusižiū ė i swil esc ibi o es. sin emba go, iŽ, como es á señalado
Vi kauskas, esąs más impo an e pa a linguis as que daukan o i omį polkųlie u ių
dicciona io, en el que conside ables pa es de palab as polkiškų no se dan en absolu o
co espondimenų lie u iškų10. aigian ecenziją p a a u aún señala a ención a
dónde no dónde en la publicación obse ė us in icslumus así co ek ū os e o es. En la
página XiX se a i ma que Žodyne exis e sólo a eas e n alš aičiams ca ac e ís icos
ilia i os o mas, pe o ilia i , como se conoce, ca ac e ís ico no sólo eas e n, pe o
ambién de medio y su de alš aičiams. allí o mas pa kalnop, biesop se conside an no
ilia y u, pe o adesy u. X la página en la isnašoje en luga de Rie a o imp esdin a
Rena o. pe o de esas cosas en la publicación he no ado pocas. su p epa ado a
kažukauskai ė muy minuopščiai ealizó de ex ao dina ia diligencia y es e me as
exigin an e abajo, po el cual ella nuspee eno g an elogio y ag adecimien o. puede
dispu a se, si su elegida iŽ a ian e de publicación del manusc i o pe esc i as con
añadido disco compac o es supe io al adicional al e na i o o okopinio-g e iminí, o
no (a ep esen an es de la ieja gene ación, no usan compu ado es, puede pa ece
mejo , pa ancías el úl imo), pe o juega es o, que iŽ en gene al pasaba ácilmen e a los
in es igado es. al inal de su a ículo in oduc o io kažukauskai ė p ome e que se á
edi ado el índice de es e dicciona io (p. XXii). de al índexo noso os muy espe amos y
espe emoséemos, que lo compone á no quién o o, y misma ecensoujamo diccion
pa engėja, mejo ísima adquilinusa en Lau yno i inskio leksikog a inį legado.
In oducida m. 20 de ab il de 2011
jonas PaLionis
Vilniaus uni e si e as
J. Tumo-Vaižgan o g. 9-27, Vilnius, Li uania 19 Po ejemplo, janua ijus Pilipa ičius ( ilipowicz), uno de
se ynių swil suda y ojų, ue bajęs Vilniaus uni e si e ą y ašęs polkų chemijos e minijos klausimais,
z . Polski słownik biog a iczny, . Vi, zesz. 26, p. 454. Se a a de una de las p incipales causas de la c isis
económica y social de la Unión Eu opea.
10 Plg. Vy au as Vi kauskas, min. eik., p. 32.