180 ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
jonas PaLionis
Vilniaus uni e si e as
Di ecciones de in es igaciones Mokslinių: his o ia de la lengua
esc i omosios lie u ių, onomas ika.
Lau yno iVinskio
Lenkų-Lie uVių kaLbų
Žodynas
Pa engė ona kažukauskai ė
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2010, 524 p. + kompak inis diskas.
isbn 978-609-411-052-8
Ligi šiol lie u ių kalbos žodynų ( iksliau ikalbių bei d ikalbių žodynų su lie u iškais
an aš iniais a aiškinamaisiais žodžiais) p onouncimien o p incipalmen e limi asiasi
XViiXVIII amžiumi y Mažosios Lie u os e i o ija. Aquí es donde más hicó abajo
Vincen as d o inas, que p epa ó a la p ensa incluso es g andes oluminosos
dicciona ios manusc i os: anoniminį Lexicon Li huanicum (1987), id ichui p e o ij
a ibuida Cla is Ge manico-Li h ana (19951997) y jakūbo b odo skio Lexicon
Ge manico-Li h anicum e Li h anico-Ge manicum la p ime a okiškai lie u iškąją
(2009). exusió de Li uania g andíoja kunigaikš ys é, sin dos ikalbių kons an ino
si ydo woo denų o okopinių leidimų (1979 y 1997 m.), pa eng ų kazio Pakalkos, más
woo denų nepasi odė, po que de ellos allí no hubo. solo desde XiX a. comienzos, izsu o al
li uanis iniam sujūdži, om a esc ibi b ikalbius y ikalbius dicciona ios, cuyos
manusc i aščių noia pa e desapa ecio, caiguisu a in i as países o en nues as
biblio ecas aún espe an colaes de eblasación.
El p ime is ales hiles sulauké ace ca de 1856 m. esc i o i omas simono daukan o
lenkų-lie u ių kalbų ank aš inis žodynas, p epa ado imp udin i gied iaus subačiaus
(išleis o 19931996 m.). ecien emen e apa eció y an as de ese pe íodo polkųlie u ių
lenguas manusc i o dicciona io, esc i o zymaus liaudies š e ėjo, pedagogo y ga siųjų
kalendo ių (me skai lių) au o io Lau yno i inskio (18111881). Es e dicciona io
manusc i o se gua da c oku oje, de la Academia Polaca de Ciencias biblio eca
(signa u a 2232). po eso a las más amplias capas de li uanos in es iginė ojos no lo
es aba accesible, aunque es muy in e esan e y alioso monumen o de leksicog a ía li uanos
(aquí señalado san umpa iŽ).
iŽ pa engé p ensdi i empleada del Ins i u o de Li u ias lenguas ona kažukauskai ė. de
su p a a mia, i uladas nelabai ykusiu dicodyno au o iaus naujada u
Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas
181 ecenzías e iews senė, se e, que p epa a esa dicciona ia p ensa, en e o as co,
enía y cie os sus sen imien os a su compa icha: dicciona io au o ius y p epa ėja
esą bau is i i en la misma iglesia Šilalės. Es e mo i o, sin duda, no ue el más impo an e,
pe o con ibuyó a lo que aho a ya enemos accesible un desenci ado i inskio dicciona io
ex o con compac inio disqui y, pe mi ien úe comp oba el compu ado ansesc i o
ex o au en iškidad. sudė i cua o in qua o o ma o o iginalalo páginas. el con enido
Leidiniui pasi ink as in olio o ma as, ku iame (ma y , aupumo sume imais)
de la publicación, sin Paga senė, cons a de dos a ículos (uno de las p epa adas, o o
lenkų kalbininkės Małgo za os kila (Ma ga i os kilia ės)) con sus lie u iškomi y lenkiškis
san aukomis así como lis a de li e a u a in e io (p. iXXLi), encí elis ank aščio
pa engimo p incipai (p. XLiiiXV), i o ab e iado lis o uses (p. XLVXLVi), pe Ž i i i s s ex u
ki u paus a a un aksimile digi al de la página o de su pa e (p. 1523) y el galenuino a la
mi ad del p ikliju disku (Lišė). kažukauskai ės in oduc o iamen e Lau yno i inskio
lenkų-lie u ių kalbų žodynas (p. iXXXV) del p incipio esc ibe sob e leksikog a ines
endencias del au o iaus de la palab a, adelan e sob e la pa e sob e i ien e del
dicciona io (su sanda ą, uen e del egis o de las palab as lenkiškų, esc i u a de las
palab as Li u ichas, a minį pag indą, leksiką de la palab a). įdomus, u iningas a ículo,
basados ligšioliniais i inskio ac i idades y inėjimais. ya en la p ime a ase se le an a
el o iginal suposición de que eng i dicynus Lau ynas i inskis pudo se sumanęs an es que
enjumiuosius kalendo ius lie u ių kalba (p. iX). Pag indo okiai p elaidai esą
p opo cionan e su manusc i o O Pisowni języka Li ewskiego, ašy ame po 1843 m.,
pa eikš a men is, que ašysiąs Dic iona y. bene p ime a ez así se desc ibe en de alle iŽ
manusc i o de en ada en k oku os biblio eą his o ia y su sanda a. Den o k oku os
biblio eca iŽ manusc i o en ekęs como doana de Ma ijos Po ulickai ės-oginskienės,
ie a o kunigaikščio bogdano oginskio esposaos, espe in is él exp imia .
ci adoíocon enido a chi o de la academia c oku a ubicado en el egis o de la
cancelia ía de la academia, da ado el 1918 m. sep iemb e 8 d., se e que jun o con el
dicciona io habias ing esado y polkųžemaičių g ama ika os sąsiu inis (p. Xi). pe o sob e
su p esencia o ausencia en la biblio eca de la academia au o a del a ículo no zújmenen
se, y se p esen a da os sob e lo que alleció i inski sujos sus esc i os cuidó el d a de
yškių apylinkės aleksand as Mo ininkas, que kunigaikš ienei oginskienei dicciona io y
g ama ica puede adjudica el amigo gados kaje onas gadliauskas, quien había
ansmi ido una pa e de los manusc i os a Ma ijampolė gimnasium k iaučiūnai (en e
esos manusc i os es aban las le as A, B, C y S).
Paga ap ašydama iŽ sanda ą kažukauskai ė señala que lo componen es pa es: la
p ime a desde A has a 1018, la segunda desde 1019 has a 1767 y la e ce a desde 1768
has a 2060 página. hab ía es ado bien, siemp e que esas pa es en el eesc i o ex o
ue a g á icamen e sepa adas. Yodynas aba cando sólo AR aides. Pa e de la le a S del Lodyno, que había en ado
182 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV en las manos kazio g iniaus, algún luga
jonas PaLionis
desapa ecido (su ja dicciona io se ía 2688 páginas)1. es o, que pudo se manusc i os
con olimesnių le as de palab as, indica p. 2003 mi obse ado lizdelis con e e encia a
W le a de palab a: udopió , jeszkok wa uga. jecu je e. Mau icijaus o gelb ando
(ka a as llamin ą słownik wileński, que ecensuojamame publicación señalimas
jau k. g inius y a nus a ęs, kad i inskis lenkiškajai sa o žodyno daliai naudo-
san umpa swil) d i omį polkų kalbos žodyną, imp esdin u Vilniuje m. 1861
kažukauskai ė p esen ó en su a ículo sob e es e dicciona io de conocimien os, que
pe mi en mejo en ende iŽ sanda ą bei paski į. desde Li uania (nuo Me kinės)
nacido kalbinis a jonas ka la ičius (jan ka łowicz) sob e él nebu ęs buenos opiniés:
esą él esc ibé no kalbininkai, po lo p aca ich pozos ała za wymaganiami nauki (p. XV).
sin emba go hubo a y posi i amen e e aluan es opiniones. i inskiu, al pa ece , lo haya
gus ado, po que des inado do pod ęcznego uży ku ( apo esc ibe en su i ula página)
y aba cando di e sos ámbi os leksiką, especialmen e gausią e miniją z obcych
języków polskiemu p zyswojonych ( en pa ).
au o ė del a ículo, compa ada ad. olgeb ando dicciona io con iŽ hand aščiu,
bas an e de alladamen e desc ibió sus sanda os bend ybes y di e encias. ella
de e minó que i inskis su diccion lenkiškoje en pa e no isu es laikęsis swil:
nuk ypimų esama y an aš inių lyčių (lemų) layous me, y lizdų es uc u a, y palab as
de g ama inių k ali ika o ių sis ema, palab as signi icaciones de la o mulación, y en
algunas o as á eas. sin emba go, en mi opinión, i in impo an e di e encia es que iŽ
se p esen a mucho lo menos de cualquie a le a de palab as: de swil i inskis omó
sólo aquellas palab as, que, su opinión, e an eque idísimas polkiškai moja aam ono
de iempo leci y oju Li uano, que inčiam p amok i o mejo ap ende el idioma
li ians (no s sob e es o, i. y. sob e iŽ paski į, au o del a ículo kažkodėl
ne ašoma). po es e p opósi o i inski galėjęs omó lenkiškajai po ción de palab as
no sólo de swil, sino y de polkiškai habėjusių localных людей (šlėk ų, d a ininkų)
lenguaje (au o ė p opo ciona diez de ales palab as, pe o de ellos pudo es a y más).
noleidándose en smulkesnį kažukauskai ės a ículo suminė ų swil y iŽ di e encias comen ación se
puede apibend inamai deci , que de esas di e encias escog a bas an e muchos y di e sosos ca ác e .
au o é del a ículo, me pa ece, co ec amen e es á señalada, que i inskis su dicciona io elegído
simplότερη, a los li uanos más accesible la sanda ą (įsi edęs po cien de o osokių que swil pažymų,
nenume a ęs palab as signi icaciones y e c., debido a es o, po supues o, su ėjęs su dicciona io
scien ingumas). Pos compa amosios lenkiškų palab as pa eikimo swil y iŽ analizes kažukauskai ės
s aipsnyje nemaža luga asignada Li u iškosios pa e ca ac e is ikai. au o é ašo sob e iŽ
esc i ybą (p. XViiiXiX), a minį base y lexicikos sudė į (p. XiXXXii). 11 jonas k uopas. L. i inskio
lexicog a inie abajos. jonas k uopas. Rink iniai esc i os. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o
de publicación, 1998, 231.
Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas
183 ecenzías e iews iŽ emas de esc i u a en a ículo nos elacionamos con las
públicas del au o , dispues as en sus manusc i os o pisowni języka li ewskiego y o
pisowni i iloczasie języka li ewskiego, esc i os después 1840 m2. El í ulo de es e
úl imo a ículo au o és le ado apie esc i os de la lengua li uanas y ki čia imą, pe o
iloczas anuome inėje polkų kalboje eiškė ilgumą3. Cha aip aduci el lingüís ico
e má, po apun , u o in luencia
iŽ a ojami ne šeši ženklai: –, ˄, `, ´, ⏑, ´
(pas a asis muy a o). algunos po algunos de es os signos e ec i amen e e a
ma cada no sólo balsios can idadidad y ki cio luga , sino y au o iaus na osía
a mės p iegaidės. Vy au as Vi kauskas esc ibe que iŽ ilgieji balsiai i, ū cla amen e
ma cimi di e en emen e, se puede susek i a niškių šnek os ki čia imą.
especialmen e bien eome i agalés p iegaidės spūdį en el p ime sando: gā sas p. 1937
(šnek . gã· sas, bk. gasas) [...], dējwe p. 2012 (šnek . dē·i ẹ, bk. de ė) [...]4. sin emba go
accen ologías, como y esc i os, emas en el a ículo menulkiau neag inėjami,
quedándose a o os iŽ in es iginė oje s.
sob e a mės a ículo au o é man iene adicionalísimas opiniones, que iŽ a eso a
i inskio gim osios žemaičių dūnininkų pa a mės peculia idades, pe o sus
consis en emen e nošlajo as, ecunu caso sus i uidas aukš ai ybėmis. y de hecho
dicodyne no a as eces en luga dūnininkam ca ac e ingos unaabalsios [ī], [ū] u ilizados
aka os al š aičių d ibalsiai [ie], [uo], p z. : Piènas 5925, Wiènas 379, Dùo é 161, Kłuònas 350
y . . pe o g e a ales no a as eces pasaba y dūnininkiškųjų, p z. : Pŕśzingas 967,
Pŕžadas 350, Dùbie 373, Ka iùmēné 20 (especialmen e ecuni p ielinksnis bei p iešdėlis p i,
p i-). en gene al i inskis, como y o os á na época ie aschi esc i o es así como
ac o es de sociedad, esc ibé a cie o cie o a minio mishinio, que en de alle isanalizado
en mencionado Pe o joniko es udio, que nousóó au o a del a ículo.
hablando sob e iŽ a minío undá no hay que ol idš i i inskio susdu i a concepción po in e minio
esc omosios lenguaje pag indo. él es aba con encido de que la lengua esc i a necesi aba elegi una a mę, en
ez de e a se po a ios a mių labi in o. Li u ias esc i omajai lengbai, su opinión, debė ų im i idu io
a mę (ś odkowy p owincjalizm). sin emba go o p o incialismo él conc e amen e neap edėžé y más a
menudo oca ie iamen e esc ibió no sólo d ibalsius [ie], [uo], sino y d ibalsį [ai], oc. + n y k .6 kad i inskis 12
Pe as jonikas. Li u ias bend ines ašomosios lengua c eaciónimasis an ojoje XIX a. pol. Chicaga, 1972, 65. 13
sa o žodyne g iežčiau nesilaikė ienos a mės, odo į ai ių a minių lyčių pa eikimas
kai ku iems lenkiškiems žodžiams, p z.: Dąb, dębu m. Ànżuołas, -a, uòżuo łas,
Ž . samuel bogumił Linde. Słownik języka Polskiego 2. Lwów, 1855, 200. 14 Vy au as Vi kauskas. Lau yno
i inskio Lexicog a inie p incipios. Lau yno I inskio calenda os 150mecho. Vilnius: Lie u ių li e a os i
nau osakos ins i u o, 1997, 30. 15 Aquí y po odas pa es en o o luga núme o ma ca la página o iginal. 16
Más amplamen e z . Pe as jonikas, min. eik., p. 6567.
184 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV àżuołas, -ła 160; Chleb, -a. Duòna (dùna i douna)
jonas PaLionis
111; Gnoić . a. Pùdʼi é, pù dʼn é 121; K os a, - y . Niēžas, Nžas 480; Dwak oć a d. Dŭ
kâ ŭ, dŭ źîgiŭ 229. aukš ai indamas ( aka ie indamas) dūnininkiškas o mas de
palab as, i inskis, como co ec amen e señala kažukauskai ė, p ikū ė y di b inių,
hipe no minių palab as (p. XiX). A es a a i mación se puede añadi aún palab as muy
muchas, especialmen e con el p edeceso nuo ie oj nu-, ej.: a d. nenuok ā omaj 745,
nuōnesz as 1251, in . nuop aus é 781, Nuoszukuò é 1765, Nuopùlimas 813, nuosidawmas
166, 1302, segundo e sus, él man iene en su dicciona io aún bas an e egula men e
a zān is ki o u žemai išką g. pl. -un (pansa Łaj 2, 1023, 1063, 1063, 1063, 1013). sin
emba go p o undugnes iŽ es udiinamien o de las pa icula idades in e mínicas aún
espe a la a ención de los lingüis as. Palygin i conside ables luga es kažukauskai ės
dedicada a ículo lie u iškos iŽ leksikos ca ac e is ikai. Aquí escleg a aikš ėn en él
esan i g ande deminu i ín dos daik a a džių gausa y di e sidadé, esc ibe sob e
naujada ų c eación, leksikos uen es y k . en ealidad iŽ aps u palab as, omadas de
ie asaichos a mės, an e io es, especialmen e si ydo, ocynų, y e dade os
au o iaus c eu . Vi kauskas en uno de sus a ículos esc ibió que i inski esąs nukalęs
sólo una o a palab a7. pe o al a i mación inexac sulus, po que iŽ es nukal a muy
muchos nue osada os, los cuales, me pa ece, susida ían nemajas ocynėlis. Ma
i inskis se es o zó p opo ciona bemaj a cada lenkiškam palab a a Li u išką a i ikmenį
y su noadęs en su a mėje o u imuose dicciona ios suku da o naujada ą. En es e
aspec o iŽ di ie e de su amžininko daukan o lenkų-lie u ių lenguas diccionno, en el cual
muchas eces ales ocasiones dejik a buščia luga . esc ibiendo sob e nue osada os
c eación algunaukauskai ė señala, que gene almen e sus ku asi de ca ác e
in e nacional palab as de, pa eik ų ad. o gelb ando ódyne, co espondimenims. pa a
la ilus ación ella p esen ó diez ales nue osada os ejemplos de: Bank Sàndie is 36,
Geome ija Ma ińīs é 306, His o ija Wējksmas, wèjksmié 364, Ins ink Ìs igis 392,
Kolega Wiend āugis 447, Pa lamen o kalbiè iné 1072, Reakcja P iśzingēné 1668, Relikwja
ā łajkas, pabydencja Rezuwēné 1683. A los mencionados se pueden añadi aún es os
ánimes de in e és, máxime LkŽ no iksuo os, iŽ inno ada us: Aspi an Bend āno is,
bend āgejdis 22, Dyalek Kałboskie is (= Kałbosky is?) 235, Filolog Da i ièjas,
pà wejzdie ojas 276, genealog Gimīn aśzis, Gimīnsekis 305, Imaginació Pa ejkslné 387,
Onanismo epis 1566, Pseudonym Š i s wā dis 1600, Pawczyjon 1728, Rac Rac Rac Racke
Ugniłakis, 1621, Ro acja àpsukmis, 1728, Realizacja Ruskiewicz Gajnawski, Gajnawski
Gajnawski, e c. 17 Vy au as Vi kauskas, min. eik., p. 199.
Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas
185 ecenzijos / e iews
jau iš pa eik ų pa yzdžių ma y i, kad ka ais p ie ieno lenkiško ( esp. a p au-
inio ca ác e ) de la palab a iŽ es dada po dos o más naujada ų. es o ambién es uno
de los signos, que mues an su inno ada ismo. además, ecunokai, sin nue oada ino
palab a, en lie u iškoje lizdo pa e daodamas y skolinys, p z. : Kalenda z Kalēndo ius,
Me skaj lus 402, Pa lamen Pa lamēn as, kalbiè iné 1072. bene más impo an e
aks inas ku i naujada ų, especialmen e nue os e minos especiales concep os
žymė i, i inskiui ue el deseo g ynin i y en iqui i anuome ines esc ibomosios lengua
leksiką, za e š ą muchybe s e imybių. a él, ca ecida de educación lingüís ica, di ícil
ue c ea da ybos y sin emba go o signi icado en é minos de buenos inno ada os.
au o é del a ículo da ejemplos uno de su inno ada o paga senė, al que es c i ic ęs
ya daukan as y que iŽ encon ándose incluso en no enios lizduos como di e en es
polkiškų palab as co espondien e, pe o kažkodėl pa ikęs kažukauskai ei, que lo
pa a ojo (ma y , o iginalidad sume imais) en la publicación signi icado p a a mės.
aunque i inskis buenos nue osada os es pocougū és, sin emba go uno o o iŽ ijado
su inno ada as en ó en ėlesnius aš us, xiX a. inales pe iód aščius y išsilaikė
incluso ligi nues os iempos (p z.: žodinys ė e imologijos signi icame ue pa a o
m. 1883 auš oje, é. LkŽ XX 936, a ūkininkys ė cuan o o ooki signi icado u bū a
a és a dínios dicynos alcané y aho a ies a oseną, plg. LkŽii XV 407408).
kažukauskai ės a ículo suminė as nemažas pluoš as naujada ų, pe im ų en iŽ de si ydo
ódyno. sin emba go no se ha es ablecido si de ellas hay cuán pa ekę de k is ijono go libo
Milkaus y e dinando nesselmanno dicynos, cuales ambién usásis i inskis esc ibiendo su
p opio. es o dejik a u u os in es iginė ojams. be naujada ų, o o, incluso más
signi ica i o, iŽ lie u iškos leksikos sluoksnis liaudiniai, p incipalmen e de gim osios i inskio
a mės omados palab as, sob e los cuales kažukauskai ės s aipsnyje nedaug qué dicho. y
ales palab as hay muchas. muchas eces a uno cuyo lenkiško o a anuome ina polkų lengua
en ado de la palab a iŽ se p esen a no uno, sino a ios, gene almen e sinónimiški liaudiniai
co espondimenys, ej. : Flej uch Mŭlkis, lŭ bis, lŭjbis, wiêb a, lèjbis 280; Guducha Sznēkis,
plēpis, plēšzkis 295; Gapiowa y Pàlŭ bīs, pàwiebŕīs, awikłājkis, pakłājkis, apiklājkęs;
Gawędzić Sznèz é, piè é, āiawè no é, ēuži é, Ēzkišè é 303; Na yzkwać Pŕsejabini, mini
pŕsziłasini ś émil, 655; Obsze ny éas, 299 ŭs, aps , Ibj, Owaž, Owažg 798; Rozza žézd, G ažé,
G ažé, G ažéžé, kzdé, kšé, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš,
kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš,
kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš,
apie iŽ esančio liaudinės leksikos sluoksnio kiekybę kažukauskai ės s aipsny-
kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, kš, k je
ne ašoma, pe o él, sin duda, ue cuuses más que naujada inis. Pasándome po el camino he
no ado okias žemai ybes ( iena ki a ya mencionada hablando de sinónimiškus lie u iškų
žodžių a i ikmenis): ā kała ( anka) ʻa bula (naodlew) 644; À siau a andens įlanka (odnoga) 847;
bŭdiné [= budynės] ʻing kapus lideimas (konduk 1456) 454; Kąduołas b ąys (ją) 371; K iēklé
186 ac a Linguis ica Li uanica LXIVLXV a gėlė, nusku ėlė (galganica) 298; Nioiźèn é
jonas PaLionis
‘nuskus i žu į (odłuskać) 840; pàpau īsnuospauda (Mozol) 604; płdūnkis ʻ alka a
(gam a ) 298; Sidōklis ʻgipsas (gips) 309; 32 Snŭczassnaud (gnuśnik) 32;
T àkuskuskuskus Žė yuskas žmogus (Pok aka) 118; Ukēlisėė (= ūis) Wė yžė isisė
(Węzyczek) 385; spena pl. žė yžėosė (Pos o) 1241; ižė a ė a ė a ė a. ju en. pl. (loka) 982.
Es o es necesa io pa a las demás pa es de los se icios, como las delema, i.e.e. y
leksn.
Ž s u Okoš no only has a lie u iška wandudinė leksika, bu i con ains some and popula
ph ases, such as 1834: Pé duš Kadzi is a man, he is a man, he is a man, he is a man; 1834: Pé duš
Kadzi is a man, he is a man, he is a man; 1834: Pé duš was a man, he is a man, he is a man; 1934:
Pé duš Kadis is a man, he is a man; 1934: Pé duš is a man, he is a man, he is a man; 1934: Pé duš is
a man, he is a man; 2019: Pé duš is a man, he is a man; Pé duš is a man, he is a man.
Į in e esus, especialmen e pa a polonis as, iŽ inspues o el a ículo lenkų ling is ės
Ma ga i os kilia ės (Małgo za a kila ) słownik polsko-li ewski waw zynca iwińskiego
jako ź ódło badań nad polszczyzną li ewską (p. XXViX Lii). ya de nomb e e , que su
au o ei p incipalmen e cuidó iŽ ixsuo as peculia idades de la lengua polkų de Li uania,
especialmen e leksinės. sin emba go desde el comienzo de su a ículo se esc ibe sob e
iŽ lenkiškosios pa e o og a ía y con ella elacionados oné ica así mo ología cuožs,
pos e io men e sob e palab as de doybos emas, y después de ellos sob e leksiką,
especialmen e egionalismos. algunos de los úl imos aquí, basado aleksande io
b ückne io, wi oldo do oszewskio, jano ka łowicziaus, aleksand o ku šaicius
dicodynais así como o os ling is ís icos abajos, se analizan po sepa ado y
bas an e de alle. los li uanis as pueden se más in e esan es egionalizmai, ad ellos
odos y suminėsiu: Ba ysz Kul 59, 496, Odliga 839, Poku s ać 1619, Pundel 1577, Rogojsz //
Rogajsz 1698, Rojs o8 // Rojs 1744, Rupieć 2010. además, sky ium da suminė os
ypa ingosios (osobliwy) o mas: Pog obek Poku ć 1188, Po cjunkuł 1173, P as
P owidełko, 1276, 127 y die y a ie ies (Naz ona 1613, R): 1637, Ragon 1618, 1646, Raupupu,
Reiddyn, 1189, Reig, Radana.
desc ibiendo egionalismos el au o del a ículo me iculosamen e expone las
opiniones de los no ables polkų y o os pueblos lingüis as sob e su o igen (kažkodėl
kelio Li auisches e ymologisches Wö e buch) i pasako dėl jos sa o apibend inamą-
neminimas e ns o aenją opinię, excep o Ba ysz, que do oszewski iempos
p és iniu de u ko ba isz ‘pokoj, en ó en la lengua polkų pe bal a y uk ainiečių
kalbas (p. XXXii). 18 iŽ an e eesc i o en el ex o e óneamen e imp eso Rojsko.
Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas
187 ecenzías e iews de es a palab a en uninajo kažukauskai ės g abada no a que de
su swil no. / aigi de donde en ado en iŽ es a palab a al o ma, desconoc. En a meces
Li u ias gene almen e se u iliza la plu aliskai inė o ma ba ỹšiai, eiškian i maga yčias
(LkŽ i 639). especialmen e a lo la go egionalismo de uny elio es ablecidas de di e sos
lingüis as de pensión en de la palab a Kul signi icado, kilmę, uso en emp ía en 1476 m.
uen e la inisca Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis necnon dioeceseos Vilnensis.
es como a ículo de dicciona io e imológico, desc ibiendo es e palab a. au o ė,
habiendo esumido di e sos pun os de is a, coincide aquellos que piensan que se a a
li uanismo, o iginado de kūlys ʻšiaudų pėdas, adop ado de bal a usių o simplemen e de
Li u ias (p. XXXiV). cuán ki okią opinię kilia ė exp esó po la palab a odliga ‘a lydys. ella,
po lo is o, pe iada de algunos bal a usių lingu is os, es a palab a la conside a de
bal a usių pe im u li ua nizmu: bio ąc pod uwagę zasięg geog a iczny ych słów [ . y.
odliga // o liga J. P.], nie może być mowy o bezpoś ednej pożyczce z li ewskiego (p.
XXXV). ni de los da os p esen adas po la p opia au o és, ni de la poco sulgen ida o ma
no puede hace se ales conclusiones, plg. lie u ių a lygà ʻa lydys (LkŽ i 397). Simila es
conclusiones e óneas se hacen y po las palab as Pundel (p. XXXVi), Rojs o // Rojs (p.
XXXViii), Rupieć (p. XXXiX). bueno, que ales conclusiones de e i ada apibend inando kilmę
palab as de Rogojsz // Rogajsz, Poku ć, que se conside an bezpoś ednio
zapożyczonami.
sob e mencionados ypa siasingą o mas en el a ículo se esc ibe poco, ya que ellas
son cla os polonizmai, iŽ adap ados a la lengua li uanas (plg. swil: Po cjunkuła, iŽ:
Po cjunkuł 1223, que la au o a del a ículo kažkodėl llama zapożyczeniem z języka
li ewskiego (p. XXXiX)). no leidizada a ículo y en iŽ dichoas de di inidades
nomb imismos de o igen explškinimas: enkinamasi dicodyne dadasis de esas dei idades
ca ac e údinimais. al inal del a ículo au o é bas an e jus i icadamen e en a iza iŽ
signi icado polonis ikai: es esąs impo an e uen e, que mues a di e encias en e
bend inés polkų kalbos (polszczyzną ogólnopolską) y polkų kalbos, uso as ex e io es
g andes kunigaikš ys ės Li uania (polszczyzną używaną na e bylego wielkiego
księs wa li ewskiego, p. XXXiXXL). su u iningu a ículo kilia ė ga okai aumen ó iŽ
alo de publicación y nusipelno no sólo polonis as, sino y li uanis as g acias. sin
emba go eso aún no seino ía e mina eseñas. sin negigian iŽ, como de una
impo an e uen e no sólo polkų, pe o especialmen e de los li uanos his o ia de la
lengua, li uanos his ó ica dialec ología, li uanos lexicog a ía his o ia, de la g acia de
la obje i idad hay que deci , que él aún no puede p o elleja ni su indekso uen eí a
me o d ikalbių žodynų. i ne ien dėl o, kad jis da nebu o pa eng as spaudai,
swil, ni a muchos o os p ensdin os ano aigi incomple o; más impo an e es que él
esc i o de un specialaus ilologico de educación no enicio humano, s okojusio an o
lexicog a ico del abajo eo ías, an o y al del abajo p ac icas. po lo que
noenue bo, que swil p ašoka iŽ y palab as signi icaciones de alesne (sunume uo a)
clasi icación, y ilius acines ejemplos abundum, y palab as lexicog a inio desc ip o (lizdų sanda os, g ama ines cali ika o iu) calybe. es o es á esc i o sob e
188 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV kažukauskai ės s aipsnyje, es o ápidamen e
jonas PaLionis
se puede no a compa a ,us de es os dos dicynų ex os. aigi swil p anašum
comple amen e comp ensible. Una, es e dicciona io lo esc ibie on a ios au o es, y
segundo, aunque ellos ambién no ue an lingüis as, no obs an e algunos de ellos e an
más ilológicamen e esp usę9. además, polkų leksikog a ija enía adiciones más
an iguas, que podían nusižiū ė i swil esc ibi o es. sin emba go, iŽ, como es á señalado
Vi kauskas, esąs más impo an e pa a linguis as que daukan o i omį polkųlie u ių
dicciona io, en el que conside ables pa es de palab as polkiškų no se dan en absolu o
co espondimenų lie u iškų10. aigian ecenziją p a a u aún señala a ención a
dónde no dónde en la publicación obse ė us in icslumus así co ek ū os e o es. En la
página XiX se a i ma que Žodyne exis e sólo a eas e n alš aičiams ca ac e ís icos
ilia i os o mas, pe o ilia i , como se conoce, ca ac e ís ico no sólo eas e n, pe o
ambién de medio y su de alš aičiams. allí o mas pa kalnop, biesop se conside an no
ilia y u, pe o adesy u. X la página en la isnašoje en luga de Rie a o imp esdin a
Rena o. pe o de esas cosas en la publicación he no ado pocas. su p epa ado a
kažukauskai ė muy minuopščiai ealizó de ex ao dina ia diligencia y es e me as
exigin an e abajo, po el cual ella nuspee eno g an elogio y ag adecimien o. puede
dispu a se, si su elegida iŽ a ian e de publicación del manusc i o pe esc i as con
añadido disco compac o es supe io al adicional al e na i o o okopinio-g e iminí, o
no (a ep esen an es de la ieja gene ación, no usan compu ado es, puede pa ece
mejo , pa ancías el úl imo), pe o juega es o, que iŽ en gene al pasaba ácilmen e a los
in es igado es. al inal de su a ículo in oduc o io kažukauskai ė p ome e que se á
edi ado el índice de es e dicciona io (p. XXii). de al índexo noso os muy espe amos y
espe emoséemos, que lo compone á no quién o o, y misma ecensoujamo diccion
pa engėja, mejo ísima adquilinusa en Lau yno i inskio leksikog a inį legado.
In oducida m. 20 de ab il de 2011
jonas PaLionis
Vilniaus uni e si e as
J. Tumo-Vaižgan o g. 9-27, Vilnius, Li uania 19 Po ejemplo, janua ijus Pilipa ičius ( ilipowicz), uno de
se ynių swil suda y ojų, ue bajęs Vilniaus uni e si e ą y ašęs polkų chemijos e minijos klausimais,
z . Polski słownik biog a iczny, . Vi, zesz. 26, p. 454. Se a a de una de las p incipales causas de la c isis
económica y social de la Unión Eu opea.
10 Plg. Vy au as Vi kauskas, min. eik., p. 32.