scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Imitatyvinės kilmės veiksmažodžiai prūsų kalboje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Imitatyvinės kilmės veiksmažodžiai prūsų kalboje

Author: Audronė Kaukienė
Year: 2011
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1002/1092
31s aipsniai / a icles
aud onė kaukienė
klaipėdos uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: eiksmažodžio is o ija, p ūsis ika.
iMi a yVinės kiLMės
VeiksMaŽodŽiai
P ūsų kaLboje he o igin o Ve bs o imi a ion in P ussian ano acija a igo abo da-se e mos,
elacionados com no os pala as o ma im. aiškinama imi a y o są oka. Paminkluas da língua
p ússia eiskoma imi a i inių ou imi a y inės o igem eiksmažodžių, abo dam-se suas
es u u as peculia idades. Compa am-se eas e n bal os imi a y ai com p ūsiškaisiais.
anno a ion he a icle discusses e minology associa ed wi h he o ma ion o new wo ds and
p esen s he concep o he imi a i es. he e bal imi a i es and e bs o imi a i e o igin a e
collec ed om he sou ces o old P ussian language and hei s uc u al cha ac e is ics is
analyzed. he imi a i es o old P ussian language a e compa ed wi h he ones o eas e n bal ic
languages.
no as Pala as de o MaViMas iMi a yViniu manei a no as pala as na ala podem se
cons i uídas bas an e a iedamen e. melho conhecida manei a da yba,
especialmen e mo ologinė da yba, baseada d ina iškumo p incípio: undinis pala a
(o pala as) e da inys. da yba chama-se e ou o modo de oco ência de pala as, não
mudando sua es u u a, po ém al e ando unção ou signi icadome. isso sin aksinė ou
seman inė doyba. da ybos (ypač mo ologické) manei a alboje susi o muoja maio ia
esMiniai Ve dŽias: da inys ( edinys), o minys, pe o minys, plė inys, imi a y ai.
keywo ds: de i a i e, o ma i e, pe o ma i e, expansi e, imi a i es.
32 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV no os pala as, e eles podem se chamados da iniais. As pala as
aud onė kaukienė
podem su gi ainda nou os modos, nãoi endendo em ou os (i. y. undamen os) pala as di e amen e
c iando no os pala as ou pe omuendo elhuosos. isso pode se chameios de plė imas1 ou kamieno
pe o mação, subs i uindo es u u ão ipoą2, embo a nos abalhos linguís icos eles mui as ezes sejam
con undidos com a yba (apie isso mais amplamen e kaukienė 2005). assim su ge plė iniai ou pe o miniai. Um
dos menos i os modos de no as pala as o mação (kū imas) de manei a imi a i iniu. assim o ma-se
di e ais o miniai (imi a y ai ou onoma opėjiniai pala as), a si pamėgdžiojan ys ik o ės sons
(dažniausiai) ou imagens, judesius. imi a y ai pode se á ias pa es da língua. No malmen e des e modo
su ge emocionais-exp essi as pa es da linguagem (jaus ukai e iš ik ukai), exemplo: oi, , plump .
Simila men e podem su gi e açõesmažodžiai, aos quais se o mam aizens e é dada a ce a açãomažodži
necessá ia o ma mo ológica (bigz i, čiulb i). ou as pa es da língua imi a y iamen e susi o imi a i ams
ca ac e ís ico ikoniškumas. eles podem se econhecidos a pa i glaudaus sonsinha kias chá nys,
con endoças mui o p iebalsias, d iga sias, d ibalsias. com signi icado ge almen e es ão elacionadas
p ebalsias, po exemplo: šnypščiamieji š, ž ( eiškia šlamesį, ūžimą: õšia, žia, šniõkščia), ( eiškia ib ação,
muoja ečiau, no s imi a y ų gali bū i i a dažodžių, ypač daik a a džių.
d ebėjimą: pa, a) e e c. às ezes oco e p óximos signi ics e es u u as sinônimas, besiski an es em
s uk ū os i konk ečiosios seman ikos są yšio. be o, imi a y ams būdingos „sun-
alguns p ebalsiais a ias (plg. uzgia, buzgia, bizgia), po ém a a iabilização do consonan izmo ou ocalizmo
linguís ico é nedêsningas, ne elpa em egula es balsiões à p ici 1 ou Šaknų plyba a is ado na li e a u a (y
e ymologize wo k), po ém ainda é conhecido com pa iline. expandindo a aiz, à elha aiz basina jun a-se no o
elemen o plė iklis. Po exemplo, de base uma šaknei ide. * en- (lo. eneō ‘ ęsiu, lie. ę as) com plė ikliais -sa
-psusi o muoja eiksmažodžiai lie. con inua , p . iēns wei ‘ auk i i lie. ep i, la. ep (iês) ‘spi is,
spy io is. no a o ma de si o mada na pala a à es endidas šaknis jun a-se e bū ini kai ybiniai elemen os.
po ém plė imas isso não é mo ologia, e oné ica (ou mo onologia) assun o. Šaknį expandecian es elemen os
(plė ikliai) às ezes quan o modi ica o signi icado, po ém não há mo i o ala sob e doybina signi icação.
assim compos a pala a pode se chamada plė iniu. 2 Pala as podem su gi de essa ou ou a aiz,
pe o mando kamiená, mudando es u u inho ipo. Nas línguas li a ias e la ias de uma aiz pode su gi dois
ou mais açõesmažodžių, con endoções ca egó icas signi ica i as ski umų (šaknų išsišakojimas). assim
g e a (i)aa na-kamienios susi o ma á da mesma šaknies in a piniai ou s a-kamieniai eiksmažodžiai, p z.: lie.
kél i kẽlia kl i kỹla; la. ce (e) caminho ci cis u. às ezes açõesmaodizes podem simplesmen e subs i ui o
es u u á io ipo, melho adap ando-se à signi icação ca egó ica, plg. lie. gẽma → gms a, lie. dèg i, dẽga
‘deg i, ku i, ‘liepsno i → a m. dẽgia ‘(už)dega, (už)ku ia ou deñga ‘s yla, (p i)kempa, la. deg , degu ‘deg i,
liepsno i, deg , dedzu, dedzu ‘deg i, ku i ugnį. mais ou o ipo es u u al mudança se ia do empo p eceiga
apibend inamen o bend ačiai (i an inė ema izacija будущего времени формами), plg. ek i, ekia, ekė
( okia pa adigma mais u ilizada y ų aukš aičių a mėse) → eik i, ekia, eikjo. assim su gi am e ek i ipo
eiksmažodžiai (ž . jakulis 2004: 155156, 162), al ez e algumas pala as com ou os p ecei os (p.g.: žinó i,
giedó i). pe o mação kamieno não pode se conside ada mo ologine da yba, pois não es á elacionado com
da ybine signi icado. ais pala as pe o madas podem se chamadas edi binias (pe o miniais).
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
33s aipsniai a icles kai os ėmus. / assim é po que isso não kininaičiai, e sa a ankiamen e
se o ma am di iminiai o miniai, susida ę imi ando panašius sons, imagens ou judesius.
imi a y inês pala as de o igem nem a as ezes chamados ga sažodiniais ( okiškai
lau nachahmend, usiškai звукоподжательные), po ém isso não é comple amen e p opósi o.
embo a mui os imi a i os sejam sons imi džojimas, eles podem signi ica não só sons, mas
ambém mo imen o, imagens ( a i, iẽks i, blizg i, e c.). imi a y ai pode se de a iado
idoso. mais ecen es econhecí eis po pa icula men e b ilhan es sanda os
mo onologicas e elação de signi icado. impo an e c i é io imi a i os an iquidade
de e mina dados da e imologia. quan o mais a pala a em co esponmenos kininiškožodžiai
podia o ma -se desde mais an igos empos. Mais a de glaudos es u u ações e
se (ypač olimesnėse) kalbose, uo senesniu jį galima laiky i. imi a y iniu būdu
seman ica ais di e sos modos de pala as daybos ou o mação podem um ou o apildy i.
kos yšį nublukino dėsningi one ikos paki imai a eikšmės aida.
Nes e caso, é impo an e que de imi a i as di e as o má ias mo ologicas da ob a ou
šaknies plė imo modo possa se ei os ou pe o muojami no os imi a y ai, ex.: kak i
ka ks i, ka ksó i, bùmp bumbs i e pan. À shaknų pode p isišlie i não endo daibinas
signi icâncias mo ologiniai ou mo onologiniai kamieną cons i uin es elemen os,
especialmen e p ecessagens (ulb i, čiu lén i). mui as ezes essas pala as êm aços de
eduplikação e às ezes lemb am o co esponden e ipo de ga sajo džius (isch ik ukus):
bub i, dun d i, i i, plg. bu -bu , dun-dun, i - i e e c. po ém, es es ga sajos de pala a
não podem se conside ados undamen os, além disso, nem semp e g e a zmaž ais
pala as são (p., zi z i).
iMi a yVai P ūsų kaLboje
P ūsų alboje, como e em ou as bal as línguas, podia se de á ios imi a i os. po ém
p ūsų imi a y ai da língua, especialmen e eiksmažodiniai, quase ne y inė i. elbingo
pala aynėlyje não há açõesmažodžių. maio ia pala as de daik a a džiai, pode encon a
e daik a a dinių imi a i ų. mui o exp essi amen e soa alguns nomes de pássa os, que
mui as ezes es ão elacionados com ce os sons, plg.: d oanse [d ōanze] ‘g iežlė,
p apolis [pa pulis] ‘kuku is, ge o ‘ iš a, ge is ‘gaidys, esde ‘s azdas e e c.
ba sa odinis, egis, e o p óp io nome do pássa o pepelis [pipelis] ou [pipalis] (plg. pippalins k).
além disso, e pães, e ou os nomes de animais podem se elacionados com ce os
ca ac e ís icos mo es wewa e ‘ o e ė, spu glis ‘ž i blis. alguns dos ais daik a a dzes
podem se di e os o minhos, e ou os podem se ei os de imi a y inês o igem
eiksmažodžių. o mais di ec os mais con iá eis conside a aqueles pala as que
cons i uem modo eduplikação (penpalo ‘pu pelė, we wi sis ‘ ie e sys, wewa e ‘ o e ė,
e c.). alguns exempla es podem se conside ados de e ba y ais, ex: spu glis ‘ž i blis: lie.
spug i, -ia ‘sp uk i, skubė i e ‘spa nais pu p i, bi b i (pa yzdžiai LkŽ do Mažosios Lie u os
34 ac a Linguis ica
aud onė kaukienė
Li huanica LXIVLXV
(Mi i50, ndŽ, kŽ)), la. spu g , -dzu ‘(apie paukščius) sk ajo i, plazden i. pena, que de
edinių não se pode decidi sob e pama inių eiksmažodžių es u u a. Šiap ou sim,
esses exemplos mos am que p ūsų alboje imi a i ų ealmen e bu a. ca ecismos
po causa do ex o di ícil espe a espe a imi a i os abundos. imi a y ai
ca ac e ís icos não de odo ex o. eles absolu amen e não sendoidos a linguagem da
ciência, à qual longei a e emoção, e exp essão, delas não pode es a mui os em sé ios
ex os eligiosos ca echismos. eas e n bal os línguas em eiksmažodinių imi a i ų é
bas an e nemaža, po an o espe á el que e i ojoje p ūsų alboje deles ealmen e
inha se . O obje i o des e es udo p ocu a imi a i os de açõesmažodinių em
kalbos pa yzdžius, ku ie galė ų bū i laikomi imi a y ais a gali bū i imi a y inės
monumen os da língua p ússia. p e ende seleciona odos p ūsų o igem, e a isa -se
sua es u u a mo ológica, g e inando com açõesmažodiniais imi a y ais eas e n bal ų languages.
PaVyZdŽių a anka pobūdis causa menos do menos dú idas é neabejo ino semân ica e
analizei s eng asi a ink i pi miausia uos eiksmažodžius, ku ių imi a y inis
mo onologica sanda os conjugis. is e, desses exemplos mui o maça. po isso
conside am-se odos eiksmawo dzes, pelo menos quan o semelhan es a imi a i os,
especialmen e aqueles que êm sono a signi icado. além disso, esumem-se e aqueles
exemplos que êm imi a i o ipo pa enaços em ou as línguas, exemplo: p . s ēn- s in-
‘ken ė i: y . bl. *s en- ‘dejuo i, s enė i (p ūsų kalboje signi icação suabs ak ėjo)
lie. s en i, s ẽna, -jo, la. s enê , s enu, -ẽju. ais açõesmazodžių imi a y inė o igem,
embo a e bas an e sem di iculdade ec iada, ainda assim é ex inguida. abandonada
açõesmajodzes, cujos soninė signi icado não em ela e le inhos sanda os soná ias e
suas já não é possí el econs ui com base em ou as línguas.
às ezes não é ácil de e mina se a pala a, elacionada com o som, ealmen e é
imi a i . en e imi a i os e neu ais signi icação pala as es ão açõesmažodžiai,
eiškian ys kalbėjimą ou daina imą. Umhi açõesmazdzijas do ala são cla os
imi a y ai, seu sonsine sanda a e lidin ys p ocessamen o do ala , po ém ou os do
ala signi icado su gindo de ou a o ma. a mui os alamen o açõesmazodžių
imi a y inė o igem não é di íceis ecob ada. ais exemplos nãoha exemplos das li uanas
gene inessa alboje ou a mėse. eles são p a adê exp essó io a spal ê e
be ep esen a só ala amen o, exemplo: kaba, šnẽka, dudẽna, ni kia. mui as ezes ais
açõesmaodžiai em nega i a, paniekinamą emocinį a spal į, plg. lie. aškia, ã a3. em
ou as línguas o signi icado alamen o ambém bas an e equen emen e explieda do
sonsinha, plg. ok. 3 bonzes desse ipo exemplos podem se encon ados k is ijono
donelaicio Me uos: Juk sabe, quão mui o pliuškė gal mulhe es manei a, Que suas sob e č melho es po casa eikmenių apa.
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
35s aipsniai a icles sp echen, angl. speak (ge m. sp ek- ‘kalbė i de ‘ aškė i, ėk i /).
ga sažodinės o igem šaknis em e es es p eesaginiai eiksmažodžiai: . говорит, sen. .
(iš s. sl.) глаголить. Um desses açõesmažodžių pode ia se e p . billī ‘kalbė i: lie. byló i
ou la. (a )bil dē ‘(a )saky i: lie. bild i. Es e ipo ( . y. imi a y inės kilmės) eiksmažodžiai
nes e a igo e is asão. po ém há e desses alamen o (a dainação) eiškiančių
eiksmažodžių, que não só sinch oniamen e, mas e diach oniamen e (e imologicamen e)
não podem se conside ados imi a y ais, например.: lie. giedó i, saký i, la. dziedâ
‘giedo i, sac ‘sa i, ge dau ‘saky i. eles não são imi a i os conside ados e deles
ky i’, . петь ‘ . p.’. Šių žodžių šaknys nė a is o iškai susijusios su ga sais, jie ki okios
kilmės. okių eiksmažodžių y a i p ūsų kalboje, plg. ge b ‘kalbė i’, wai iā ‘kalbė-
analisando enunciado.
anaLiZės Va ka
Lie u ių i la ių kalbų imi a y ų mo ologinė i mo onologinė sanda a u i am
e dadei as comun umas. eles podem se e aicninhas eiksmažodžiai, e p eesaginiai.
po an o e p ūsiškoji ma e ial analisada, p ocu ando especí icas das es u u a
peculia idades. P imei amen e discussam-se šakninia (nep iesaginiai) p ūsų linguagem
eiksmažodžiai, e depois disso p iesaginiai eiksmažodžiai, ag upa os eles segundo p eesagas.
1 . Šakniniai (neiŠVes iniai)
VeiksMaZodŽiai aizninha imi a y ai das línguas bál icas o ien ais são ce oõs es u u a ca ac e ís ica
lhes. línguas Li u ias šakninių imi a i ų es u u ais ipos são ais: ia kamieno (bizgia, bubia, zỹzia, zizia,
z ibia), in a piniai ou s a kamieno (pups a, paps a, k š a). neiš es iniais laiky ini e do ipo mix o a-kamieniai
com p e ega -ė i (bù zga, bu zg i; dùnda, dund i, blzga, blizg i). Semelhan e ipo eiksmajodžių nemaža e
la ians alboje, po an o alguns imi a i os ou seus es u u ainos ipos podem se conside ados comuns
eas e n bal os. alguns deles já in es igados e desc i os: sob e imi a i inos (ga sažodinius) ia kamieno
eiksmažodžius é ašiusi jū a ė Lubienė (Lubienė: 161171)4 e sob e imi a i inius a kamieno eiksmažodžius
com apêndice -ė i e d ilas jakulis (jakulis 1996: 817; 2005). P ússia ala, po en u a, não hou e susi o m ês
eiksmažo4 La ians ala em šakninių imi a i ų mui o menos negu lie u ių, a sla ų línguas quase em odo não
( es es exemplos como s. sl. z ęg, z ęš i ‘ e künde, . (bažn. sl.) звягу, звягать ‘dainuo i, plepė i, . a m.
звягу, звячь ‘lo i: lie. ž éng i, ž ang i, la. z eg ‘ž eng i šaknis expandida de ide. *hen- ‘ önen (skambė i)
(Poko ny 1959: 490491, Vasme ii 88) é mui o a o.

36
aud onė kaukienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
džių s uk ū inis ipas, a i inkan is lie u ių i la ių a kamieno eiksmažodžius su
apêsaga *-ē- (jie são pe o ma aizninhas, desc end inus бывшего времени
kamiengalį *-ē bend a ies e algumas ou as o masas; li uãos e la ios al bose
p e e i o kamieno ozis ē i o comuna ies e se ojo empo p eceaga, e
eiksmažodis nus a o ha endo sido šakniniu, plačiau sob e isso s . jakulis 2004). po
isso é impo an e encon a des e ipo es u u al eiksmažodžių e imologicos
co espondemis na língua p ūsų. P ússia língua monumen os exis em sob e 70
šakninių eiksmažodžių. as suas aízes de á ias es u u as, mui as bas an e
complexas, em mui os p iebalsias, d ibalsias, d iga sias5. isso pe mi e pensa , que
en e eles pode iam ha e e imi a i os, aos quais pesadas aizes ca ac e ís icas.
embo a comple amen e con iá eis imi a i os não haja, po ém alguns exemplos me ecem aqui discu i : * enk- * ink- ‘ enk i, g īm- (g ēm-?) ‘giedo i e s ēn- s in- / ‘ken ė i.
* enk- * ink- ‘ enk i /
P ūsiškasis eiksmažodis o iginęs de bal iškos šaknies * enk- * ink-, que signi ica
‘ enk i, ‘su ga su smog i. Paliudi o em duas o mas: encke Mbs ‘ enk e
pe inck an III ‘užkie ėjusį (užsispy usį).
P . encke Mbs ‘ enk pode sug e a -se com y . bl. * enk- * ink- ‘muš i, enk i, plg.
lie. / eñk i, -ia, -ė, la. ek (iê), -cu, -cu ‘smog i, enk i; gin i, a y i, ènk (ê), ncu,
encu ‘ . p.. a mais elha signi icado se ia possí el conside a sonsina. alguns daqueles
aiz pala as em apenas signi icância sono a, plg. eiksmažodžius lie. ink i, nka
‘bildė i, inks i, la. (ku š.?) inkš(ķ)ê , -u, -ẽju ‘dže škė i, skambė i, ž angė i ou
daik a a džius lie. eñksmas, la. uoksnis ‘ iukšmas. A aiz signi icação p opensa a
modi ica -se. sem signi icação ‘ enk i, e nos idiomas bal os o ien ais susi o ma e
di e en es, a é bas an e u olusios signi icações: ‘gin i, a y i, ‘mazgo i e k .
signi icadome ‘gin i, a y i, sem já menė ų la. ek (iê) ‘(smog i, enk i) gin i, a y i,
ènk (ê) ‘ . p., plg. da la. ink , ncu, inku ‘ a y i. no signi icado ‘mazgo i lie.
iñk i, eñka ( eñkia), iñko iñkė ‘plau i (cal ą, haukus), p k. ‘sma iai lyjan
šlapin i, me k i, šnek. ba i, kone eik i’, su p iešdėliais i ‘muš i, lup i’ (dėl eikšmės
sąsajos plg. da lie. pe i ‘muš i e ‘p aus i, ano i (pi yje)). peculia signi icado em e
p eessaginis la. cê ‘ i ė i, d ebė i.
nas línguas bal as o ien ais šaknies * enk- * inkimi a y iškumas é cla amen e sen ida, po ém di ícil
dize se assim oi e em p ússia, po que há dos exemplos signi ic5 P ússia pala as de aiz são á ias
mo onologicas sanda os: echados/diga sinos šaknų p ússia em monumen inhas 20 (8 CeRC, as a 5 CaRC, 5
CiRC e 2 CuRC); açõesmaodzes com di ibalsinas šaknimis ela i amen e poucos encon os 9 leksemos,
o ma anças du pog upius (7 com d ibalsiu ei (CeiC, CaiC, CiC) e 2 com au (CauC, CuC)); abi ųjų d iga sinių
šaknų (CR, CR, CR, CaR) as a 15 (5 com sonan o m, 4 com n, 3 com e 3 com l). abe os de d ibalsinių šaknų
p ūsų línguas monumen os encon ados poucos apenas 8 aizn ( ês, se e minan es d ibalsiu ei ou balsiu ī,
e cinco, inalėje u inčios au ou ū). além disso, em monumen inus da língua p ússia o am encon ados 18
eiksmažodžių com balsínas šaknimy (5 com as abe as e 13 com as echadas). sob e isso ê ainda kaukienė
2011: 30.
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
37s aipsniai a icles são um an esdėlinis iii ca equismo exemplo: Almech ige Ewige
mės emociškai gana neu alios. be mušimą eiškiančio encke Mbs ‘ enk’, da
GOT de du has [...] den e s ock en Pha ao mi allen den seinen im Ro en Mee
e seu Wissemusīngis p ā bu s kas deiws (= ou) assai [...] s an pe inc an Pha ao
sen wissan swaieis en minan i aus auskan = dinnons esi Visagalis e e ninas die e, que u
apos ulbin o a aó com oda a sua e melhou a naquela nuskandinje [...] iii 119/15. Nes e
caso o signi icado suabs ak ėjusi, passando em psíquicas a i idades s e ą
pe inck an ‘užkie ėjusį (užsispy usį), i. i. *‘aps ulbin ą, p i enk ą, plg.
e lie. p i eñk i ‘aps ulbin i.
g īm- (g ēm-?) ‘giedo i possí el coisa, que imi a y u pode se conside ado e
eiksmazodis g īm- (a g ēm-)6, cujo é paludi a uma o ma do aci o pa icipa i o
g īmons (g īmikan g īmons ‘giesmelę (su)giedojęs). e dade, ‘giedojimen o ou
can oção eiškian ys eiksmazodžiai necessa iamen e não são imi a y ai. po ém se
es abel éssemos eiksmažodinę šaknį p . *g ēm- ‘giedo i, canuo i e g e in ume com
y . bl. *g m- *g am- ‘(glosiai e su liai) skambė i (la. g em , g emju, g ēmu ‘mu mė i,
lie. g am i ‘k is i com iukšmu: . греметь), discu iamasse eiksmažodis pode se e
imi a y inės o igem. Na u almen e, p . g īmons ‘(su)giedojęs já nãoe e signi ica nem
dundėjimo, nem mu mėjimo, aigi imi a y iškumas é ex inguído.
s ēn- s in- ‘ken ė i /
P . s ēn- s in- ‘ken ė i: y /. bl. *s en- ‘dejuo i, s enė i é aizis eiksmawodis: encon as ês es ado
do pa icipio do empo do pa icipio s enuns, s yienuns, s īnons ‘ken ėjęs e abs ac s insennien
‘ken ėjimą7. eólicos bal os línguas açõesmaodžiai lie. s en i, s ẽna, -jo, la. s enê , s enu, s enẽju são
mui o exp essi os e eles podem se conside ados imi a y ais. Panašūs e ou os cogninichos idiomas
co espondmenys (maio pa e deles ambém p ima iamen e eiksmažodžiai): ags. s enan ‘ ai o i,
dejuo i, ž. s enen ‘s enė i; s sl. s ena i (ish *s en i), s enj ‘ ai o i, dejuo i, . сте нáть, -aю ‘ ai o i,
dejuo i, g . στένω ‘dejuoju, aimanuoju < ide. *s en- ‘(ga siai) *g imi *g īmaiškinamas como lie. gy à:
g i, plg. au mann 1910: 343, Leskien 1884: 327, endzelīns iV 181, opo o ii 308; plg. williamo schmals iego
6 Šaknies ī aiškinamas ne ienodai – kaip ī a ē. daugelis y inė ojų šaknyje a ku ia ī (san ykis a p
ekons ukcijug īmuns/ (schmals ieg 1974: 219)). po ém Vy au as Mažiulis (ž . Mažiulis i 410, 411) ī kildina
is ē, e u ando *g ēm- (*g ēmuns, *g ēmikā ‘giesmelė). sob e es e e mo ainda e kaukienė 2011: 65. 7
o mas pa icipa i as se ia necessá io ep oduzi *s ēnsu ilguoju ē (plg. Mažiulis iV 157), que no
p imei o ca echizme ma cado e (s enuns i), e aquijame a sispindi balsio susiau ėjimas ē > ī (s īnons
iii), e an o seu ca echismo exemplo (s yienuns ii) pode le abejaip. daik a a dis s insennien šaknyje
em in (Mažiulis a ku ia *s inse n an, e segundo ele bend a į *s in ei ‘ken ė i. sob e es e e mo mais
e . kaukienė 2011: po ém p ūsų linguagem eiksmažodis s ēn- s in- ‘ken ė i nem exp essi idade, nem
somís icas semos possui, seu signi icado suabs ak ėjo, pe eidama em isines ou psiquines ac i idades
’
(būsenos) s e ą /.
68–69).
38 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV dejuo i, aimanuo i. ainda mais elho a é
aud onė kaukienė
simplesmen e sonsinha signi icação, plg. lo. onā e ‘g iaudė i, dundė i, da qual pode
is iedė i e deja imo, aimana imo signi icação, plg. s. i. s ána i ‘g iaudžia, dunda e deli į
s anan ‘dejuojan is (ž . da Mažiulis iV 157158, ka ulis 1992: 293 i li e .).
2. P iesaginiai VeiksMaŽodŽiai em línguas bál icas o ien ais a maio ia p eesaginių
eiksmažodžių são da iniai. Mui o exp essi ús são ediniai de imi a i os: de ik ukų,
jaus ukų ou imi a y iškų eiksmažodžių, especialmen e com p eesagoms -čio i, -sė i,
- elė i, например.: áikčio i, čiaukš i (iš čiaušk-sė i), pù p elė i. No en an o, p isesaginiai
açõesmazodžiai pode se não só ediniai, mas e di e iniai o miniai, p z.: lie. biñdzin i,
plin i, čiu lén i, kukúo i, bubén i, la. bubinā ‘k izen i, p unkš au i (apie ca lius);
mu mė i, bambė i. sepa a apessaginius edinius dos di e os o minių não semp e é
ácil. quan o mais ácil isso aze em palab a i a, e mo a ala com negausius
monumen os da esc i a mui as ezes ais ques ões deixa neišsp ęs us.
além disso, an o a aiz como o p essago podem se es endidas po á ias plė ikliais, e ais plė ikliais podem
p isišlie i an o à aiz como a um p essago. analisando imi a i os, isso pode se bas an e impo an e.
de e mina , a que mo emas pe ence plė iklis, em língua i oja não é mui o di ícil: šaknies plė iklis
ca ojasi não só em odas as kai omosi o mas, mas ambém ediniuose8. po ém p ússia alboje po causa
escassos ma é ia de e mina , à qual mo emai pe ence plė iklis, bas an e di ícil. di emos, o
eiksmažodžio *kal( )-s-ī- ‘skambė i -sgali se an o šaknies, quan o e pa e do adjec i o (ž . mais). P ússia
línguas monumen os são sob e 130 p eesaginių eiksmažodžių com p eesagodaugiausia eiksmažodžių com
p eesagogens -ini -ī- (en e eles há glaudus yšys). Chamais menos com p e ei os -āi -au-. po isso
mis -in-, -ī-, -ē-, -ā- i -au-. Pa yzdžių su a a ki a p iesaga gausumas ne ienodas.
açõesmaodizes analisam-se de aco do daquela ou ou a p eceiga da uma, em cada caso p ocu ando
possí eis imi a i os. 8 di emos, šaknis ide. * en- ‘ emp i, ęs i (lo. eneō, lie. as) pode e á ios plė iklių:
bl. -s- (p . iēns wei ‘ auk i, lie. s i, -ia, s i, -s a, ąsý i, la. ĩs , -s u, ĩsu, uošâ iês, -ãôsju ‘zaude n),
bl. -p- (lie. ep i, -ia, ip i, -s a, ampý i, ampa; la. ep , pju, -pu ‘ ecken, s ei en, pã iep ‘pe kalbė i, p ,
-s u, -pu ‘niauk is, èmp (e, em), -pju, -u ‘godžiai, dideliais gu kšniais ge i, uz ep ‘už em i (gal ep
‘ emp i é li uanizmas?), ma y , e p .mp an ‘b angų (ž . Maži ēulis iV 190)), sl. -g- (p asla . * ęg-, * ęgn i
‘ emp i, plg. Vasme iV 139) e k .
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
39s aipsniai a icles /
2.1. P iesaga -indauguma bal iškų eiksmažodžių com p eesaga -in- (la. -inā-) são ediniai
de e baaugn i, la. aûdzinâ , p . auginnons ‘auginęs) de bl. *- ‘aug i (lie. áug i, la. aûg ).
y ai (a denomina y ai) – i u i p iežas inę eikšmę, plg. bl. *aug-in(ā)- ‘augin i’ (lie.
eis bal os línguas passam a se e di e os imi a i os com p e ega -in-, que não semp e
é simples sepa a de edinių de imi a y inės o igem šakninių eiksmažodžių, plg. lie.
liulin i ou č škin i. Na língua Li uânica nemaža eiksmažodžių com p e aço -in i é
de i es a de sonsų eiksmažodžių ou simplesmen e ei a de sonsų mėgdžiojimo būdu
(Lkg ii 264). al ação la ias desses açõesmaodžių ambém há: [...] e bi ou -inâ , que
a e ainas skaņas: bubinâ , pu pinâ kulle n [...], sal. lei. lygina bùbin i, bubén i
(endzelīns 1951: 842843).
Nas monumen as da língua p ússia açõesmajodžiai com p e ei o -iny a a mais
abundan e g upo de p e eaginių eiksmajodžių quase 50 (os não semp e pode se
dis inguido de açõesmajodžių com p e ei o -ī-, po que alguns exemplos podem e
d ejopas o mas e com uma, e com ou o p e ei o9). imi a y ios pode iam se
conside ados dois exemplos de língua p ūsų: *klum-s -in- ‘bels i e *zwaiks -in-/-ī- (a *swaiks -in-/-ī ‘-)š ies i.
*klum-s -in- ‘bels i emos um pa das o mas: klums inai ‘beldžia, klums inai ai
‘belski e: ne die Th {de ode die} dem de da anklop e e we = eis s an wa in
{adde s ieisiei quai} s esmu kas s wi klums inai a e k as du is {o a i, ku i} am,
quem aqui beldžia 119-1-2; Klop e an so wi d euch au ge han klums inai ai III=
wilss iou iii e wi en. ski e assim os o na a a ė ( y a e s) 117-26. é di ícil dize se
p . klums in ‘bels i é uma o ma di e a, ou edinys de iš ik uko ou qualque o aiz do
e bma.
Se klums in é de e ba y as, de e ia spė i bu us p ūsų kalboje šakninį imi a ī u depend de da ybinės
(plg. *klump- a *klumb-, ž . Mažiulis ii 224–225).
in e p e ação e p eessaga ec ū imen o. o elemen o -s gali pe ence ao undamen al i ike 10 (-s -in-) ou
se pa e do p eessago de e bma pala a (p iesaga -s ingali se pe o muo a bal iška i e a y inė
p eessaga -s ī-). *swaiks -in-zwaī- (a *swaiks -in-zwaī-) ‘š ies i (e - ‘ap-, po- ‘pa-) são ês o mas
an e io es: e schwāigs inai ‘apš iečia, poswāigs inai ‘( e)paš iečia e e schis iuns ‘apš ie ęs: Gleich wie e
die gan ze Ch is enhei au . 9 Es es p eesagos es ão g e a em odas as línguas bal as, plg. bl. *māk-ī-/-in-
‘moky i: lie. móky i, móko e mokn i, la. mâcî , mâcu, mâcĩju ‘moky i e mâcinâ , p . mukin (*mākin ) ‘moky i,
mukin s ‘moky as. i nuklumbė[jo] palangėm.) ou klùms ‘klibinkš (E o e cei o clišas klums klums
paklabokš .).
10 galimas pama inis iš ik ukas gali bū i i su elemen u s , i be jo, plg. lie. klùm a klu ‘ba , dunks’
(Klùm klùm klùm kažin kas pasiklumbeno, suklumbeno.), ‘klump ’ (Tik gi džiu, kas klu klu klu
46 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV pode ia se g e inado com lie. kau i17.
aud onė kaukienė
P iesaginis eiksmawodis kau i é in ensi de ga sažodinės o igem shakninen
eiksmawodis k i, -ia18. desses sonsajodá ios de e ba i os mui o mui o em línguas
li uanias, exemplo.: č škau i: čikš i, škau i: šaũk i, š lpau i: š ip i e e c. e
seman iicamen e (i e a i ė in ensy inė eikšmė), e s uk ū iškai eles mui o
semelhan es a ou os de e ba i us. se ia possí el adi inha , que semelhan es
doybos é e p . *wūk-au-, en ão e ele se ia de e ba y as. po ém šakninių imi a i ų
mui o mui o só lie u ians alboje, la ians alboje deles oda maža, a p ūsų lingua
paminklues não encon a nenhuma um. po an o e de e ba y inė o igem do
discussí el e bma pala a susci a dú idas.
en ão p o a elmen e e p . *wūk-auy a não de e ba y as, e di e o no ga sažodinės
o igem o mminys. ele pode e su gido da onsa e bal ū-ū. e es u u a, e
signi icado em p . *wūk-aua lie. kau i mui o semelhan es são açõesmaodžiai lie. bau i (:
b i, -ia, -ė)
e la.
ùbuo ‘ūbau i. eles signi icam g i a ū-ū, e an es do p ecei o a oz įsi e pia k ou b.
Aqui ainda é possí el adiciona e la. ūjinā ‘ga samen e g i a ū-ū es a ez an es
do p ecei o -in-ābalsį įsi e pęs j. de signi icância sono a ‘chauk i mui o sem
di iculdade pode apa ece ‘k ies i.
iŠVados es udo mos ou, que p ūsų alboje açõesmažodinių imi a i ų ealmen e bu a. embo a ex ai de
con eúdo eligioso não pe mi a espe a -se suas abundância, no en an o da ma e ial dispos a pode julga
sob e seus ca ác e , es u u as peculia idades. Va gu ou p ússos alboje o am susi o m usias ais
p odu i os šakninių imi a i ų classes como eas e n bal ų línguas. embo a lie u iški ia kamien chacninhas
imi a y ai mui o abundūs, po ém deles ge okai menos la ians alboje. po isso mui o di ícil 17
Fundamen (i eloji) seu signi icado é ga sinė: eiksmažodis signi ica uma ce a som, espalhada i os dos
bū ybių (is o pode se pelėdos, apuokai, lapės, o e ės, ku kliai, mazi aikai e k .) ou a é mesmo nemy ų
( ėjas, aukinys). po ém ele pode e signi icado ‘chau i, k ies i, susižino i šūkaujan (plg. es es
exemplosos de LkŽ: Vaikai gi ioj ūkauja, que uns ou os p isiçauk . Pažudom medè um um, e en ão
kaujam. Miške kauk, que nãomes um. Calne ugiai, sode obuolėliai, šūka o, ūka o pai duk ą seu e k . ).
18 LkŽ açõesma odis k i, -ia, -ė, sem habi uais signi icâncias 1. ‘šauk i, ūk i (apie pelėdą, apuoką, kiškį, e c.); 4.
‘gaudžiai aidė i, gaus i, soambė i, ūž i, dūgz i; 5. ‘edi a šaižų ga są, š ilp i (apie ga ežio, nai o si eną) e
e c. (plg. e dŽ k i, kia, kė 1. ‘gaus i, aidė i; 2. ‘šauk i (apie pelėdą, kiškį)), ambém pode signi ica : 2. ‘šauk i,
ėk i, ūkau i (pp . susižinan ) (Mes ę p adėjom k . Só b azdi b azdi ūkdamas [be nas] palėpe à ke ês e
começou leis is [zemyn]. Pa ys in asibailindando, imi a a na on ei a ūk i, ne nė i, k apš y is, bels is. 3 .
in . ‘neclishly kalbė i, og au i (Meu ilho mui o bom, c ikia ele po si só deixado).

imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
47s aipsniai / a icles
ikė is jų bu us p ūsų kalboje, ku ioje ia kamieno eiksmažodžių bū a ne aip
gausiai. juolab é di ícil espe a in a pinių a s a kamieno imi a i ų ( ais no ada ai da
língua li uânica). uma ez que p ússia alboje nesusida é ais
es uc u á ias-seman inas oposições causa i a esul a i a como eas e n bal os
línguas, po an o nesusida é e an o mui o ia kamieno esp. in a pinių ou s a kamieno
eiksmažodžių. sem isso, p ússia alboje p o a elmen e não hou e eiksmažodžių,
s uk u ū iškai a i inkančių eas e n bal ų a kamienius com an ine p eesaga -ė i.
Na u almen e, i oje p ūsų alboje podia se imi a y inės o igem šakninių
eiksmažodžių, po ém eles nem mo ologine, nem mo onologine es u u a nep iminė
lie u iškų ou la iškų. discu ieji aizninha exemplos, embo a e são imi a y inės o igem,
mas exp esinha signi icado p a adę. seus signi icados bas an e neu os, semas de exp essi idade deixam dese sen i .
P iesaginių imi a i ų p ūsų alboje podia se mui o mais. isso mos am os
discu idos exemplos com os p e ei os -in-, -ī-, -au- (alguns dos p e ei os
pode iam e amplíclius -sa -s -).
i ojoje p ūsų alboje di ec os p eesaginių imi a i ų podia se mais e
a iedadei esnių. é di ícil dize se oi edinių de imi a i as, especialmen e
de e ba y as. isso depende da šakninių imi a i ų p esença. se deles o am poucos,
não podia ha e e mui os edinių.
mui os p ūsų imi a i inių eiksmažodžių, ma y , o am di e iniai o miniai. pelo
eles p óximos às línguas sla as e di e em de eas e n bal as línguas, nas quais
mui o p eesaginių edinių de šakninių imi a i ų. es u u adas p ūsų
eiksmažodžių ipos ambém ge okai di e em do lie u iškų e la iškų.
Li e a u a balsys
iman 2010:
Li u ias e p ūsų de ai, dei ês, espasios: desde
i eigos a é p ie a o. klaipėda: publicação da
uni e sidade klaipėda.
dŽ –
Daba inės lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as, y . ed. s asys keinys.
Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. acesso na in e ne : h p://dz.lki.l . endzelīns
jānis iiV: Da bu izlase 14. īgā:
Zinā ne,
19711982.
endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. īgā: La ijas als s izde niecība.
aenkel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch. heidelbe g: ca l win e
uni e si ä s e l. ; gö ingen: Vandenhoeck und up ech , 1962. jakulis e d ilas 1996:
Tekė i, eka, ekėjo ipo eiksmažodžiai bal os línguas. Relic as da língua e cul u a
bal as ociden ais. klaipėda: publicação da uni e sidade klaipėda, 817. ja ku li s e d ilas
2004: Lie u ių kalbos ekė i, eka ipo eiksmažodžiai. Bal is ica
38(1–2), 5–306.
48 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV ja ku lis e d ilas 2005: Lie u ių i la ių ekė i,
aud onė kaukienė
eka ipo eiksmažodžiai. Bal ai e seus pa enačiai (Til ai, apêndice n . 26). klaipėda:
publicação da uni e sidade klaipėda, 93110. ka ulis kons an īns 1992: La iešu
e imoloģijas ā dnīca 2, īga: a o s. kaukienė aud onė 2004: P ūsų kalbos y inėjimai.
klaipėda: publicação da uni e sidade klaipėda ka uk ienė au d o nė 2005: Pala as, suas
pa es e o mas de o mação. e minai. Bal ai e seus pa enačiai (Til ai, apêndice n .
26). klaipėda: klaipėdos uni e si á ia publicação, kaukienė aud onė 2011: P ūsų kalbos
y inėjimai 2. klaipėda: klaipėdos uni e si á ia publicação
.
133–138 .
.
Leskien adalbe : De Ablau de Wu zelsilben im Li auischen. Leipzig: s. hi zel, Lkg
1884 .
iii Li u ians kalbos g ama ika 12, y . ed. kazys ul ydas. Vilnius: Min is, 1965
1971 .
LkŽ Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as, edak o ių kolegija: ge ūda
nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a
Zaba skai ė. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2008. Accesso na in e ne : www.lkz.l . Lu bi enė
jū a ė 2005: animais sonsus eiškian ys šakniniai eiksmažodžiai lie u ių i la ių kalbose.
Bal ai e seus pa enačiai (Til ai, apêndice n . 26). klaipėda: publicação da uni e sidade klaipėda,
161171.
Mažiulis iiV M ažiulis Vy a u as. Dicioná io da e imologia da língua p ússia 14. Vilnius:
Mes ado, 19881997.
Poko ny julius
1959: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch. be n: ancke. schmals ieg
P ūsų kalbos paminklai 1–2, pa . Vy au as Mažiulis. Vilnius: Mokslas, 1966–1981.
william 1974: An old P ussian G amma . Pennsyl ania: Pennsyl ania s a e
uni e si y P ess.
opo o iV Топ ор ов Владимир. Прусский язык 15. Moscou: au mann einhold 1910: Die
Наука
, 1975-.
al p eussischen Sp achdenkmäle . gö ingen: Vandenhoek & up ech .
Vasme iiV: Ф асмер Ма кс. E imológico dic a ь usso língua 14, izd. 2.
Mósk a: Прогресс, 19861987.
ou os su u ninimai do a igo como Vy au o Mažiulio he mo phological and mo pho-phonological
P ūsų línguas paminkluas.
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
49s aipsniai a icles suMMa y imi a ion-based wo ds can be ecognized by he e iden ela ionship
he o igin o Ve bs o imi a ion in P ussian
be ween hei sound s uc u e and hei speci ic seman ic ea u es. / hose wo ds a e o iconic
na u e. wo ds o imi a ion-based o igin a e equen ly e e ed o as ocaliza ions
(lau nachahmend in ge man; звукоподпожательные in ussian) bu his e m is no p ecise enough.
hough he g ea es majo i y o hose wo ds a e used o imi a e sounds, hey can also deno e
mo emen and images ( a i ‘d ibble, iẽks i ‘ lash, blizg i ‘gli e , e c.). imi a ion-based wo ds
can belong o di e en pa s o speech. as a ule, hose wo ds a e in e jec ions and onoma opoeic
in e jec ions. howe e , e bs can also ha e hei imi a ionspeci ic cha ac e , and his is ue o
some di ec ly o med e bs, no only o he de i a i es om pa s o speech wi h a s ong
emo ional and exp essi e meaning componen in hem. imi a ion-based wo ds can be also ound
among nominal pa s o speech, especially in nouns, hough hei numbe in hose pa s o speech is
no la ge. he p esen a icle is aimed a inding ou he speci ic imi a ion-based e bs in P ussian
eco ded sou ces. imi a ion-based wo ds o e bal cha ac e a e abundan in he eas bal ic
languages. his ac enhances he c edibili y ha wo ds o he same cha ac e could exis in
P ussian as well. an a emp was made o selec all possible examples om he eco ded P ussian
sou ces ha could ‘lend hemsel es o he s udy o imi a ion-based e bs. he e y cha ac e o
ex -speci ici y in P ussian eco ds does no sugges a g ea abundance o imi a ion-based wo ds
in hose ex s. hus, all e bs ha appea o ha e he sligh es esemblance o imi a ion-based
wo ds we e s udied, especially he ones wi h s ong ea u es o ocaliza ion. além disso, he wo ds
ha ha e connec ion wi h some o he ela ed wo ds wi h imi a ion-based meanings in o he
languages we e also examined.
s uc u e o imi a ion-based wo ds in Li huanian and La ian has much in common. hose wo ds a e
bo h oo e bs and de i ed e bs. all, a s udy o P ussian oo - e bs (su ix- ee e bs) was
speci ic s uc u e- ela ed ea u es we e sea ched o in he P ussian sou ces as well. i s o
ca ied ou , and hen de i a i e e bs we e analyzed on he pa e n o g ouping hem in o ce ain
ca ego ies acco ding o di e ence in hei su ixes.
abou se en y oo - e bs in P ussian can be iden i ied. hey can be cha ac e ized by oo s o
di e en s uc u e, in many cases his s uc u e is qui e complex, wi h mul iple consonan and
diph hong combina ions. his ac is an indica ion o a possible imi a ion-based wo d o ma ion,
whose ypical ea u e is complex oo . howe e , we did no succeed in iden i ying ully con incing
imi a ion-based wo ds, and we ocused ou a en ion on he e bs ha ha e a s ong likelihood
o being ela ed o imi a ion-based e bs: * enk-/* ink- ‘hi , g īm- (g ēm-?)
‘sing’ and s ēn-/s in- ‘su e ’.
he e a e abou 140 su ixal e bs in P ussian eco ded sou ces wi h he su ixes (-in-, -ī-, -ē,
-āand -au-). he numbe s o e bs wi h one o ano he su ix a y. Mos o hose e bs he e
50 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV ha e he closely ela ed su ixes -inand -ī-. a
aud onė kaukienė
conside ably smalle numbe o e bs ha e he su ixes -āand -au-. hus, he e bs we e
analyzed acco ding o he wo d o ma ion cha ac e is ics o he su ixes wi h e e ence o
hei possible imi a ion-based de i a i es. Ve bs wi h he su ix -inin P ussian make up one o
he bigges su ixal g oups up o 50 o hem can be iden i ied ( hough hey a e no always easy
o dis inguish om e bs wi h he su ix -īas some o he wo ds ha e double o ms, wi h one
su ix o he o he ). hese wo P ussian e bs could be said o belong o imi a ion-bases
wo ds: *klum-s -in- ‘knock and *zwaiks -in-/-ī- (o *swaiks -in-/-ī-) ‘shine.
Ve bs wi h he su ix -īa e qui e nume ous, he su ix -īin hem is o en used in e changeably
wi h he su ixes -ēand -ā-, and i is no an easy ma e o coun hem exac ly. as i was al eady
men ioned, he su ix -īis closely ela ed o -in-. além disso, e bs wi h he su ix -īcan be easily
con used wi h he e bs ha ing he su ix ē- (when he long ē is na owed and i is ma ked as a long
ī). despi e hese complica ions, i is possible o coun mo e han 50 e bs wi h he su ix -īin
P ussian hough pu e imi a ion-based wo ds a e ha d o iden i y. h ee examples we e analyzed
as ha ing imi a ion-based o igin: *bil-ī- ‘speak, *kal s-ī-
‘ ing and *wak-ī- ‘in i e, ‘call.
a e also 16 e bs wi h he su ix -anin P ussian eco ds. wo among hem can be ea ed as
imi a ion-based wo ds: *mu -au- ‘mu mu and *wūk-au- ‘in i e, ‘call hough linguis s opinion
o hei o igin di e .
esea ch da a show ha imi a ion-based e bs eally exis ed in P ussian. howe e ,
oo e bs among hose P ussian wo ds could no ha e been as abundan as in eas bal ic
languages, especially in Li huanian. in u n, he numbe o su ixal imi a ion-based wo ds in
P ussian mus ha e been much g ea e . he al eady discussed examples wi h he su ixes -in-,
-ī-, -auall gi e e idence o ha ; besides some o he su ixes could ha e con ained he
ex ending pa -so -s in hem.
he majo i y o P ussian imi a ion-based e bs a e likely o ha e been di ec ly o med wo ds. his
ea u e b ings hem close o sla ic languages and makes hem di e en om eas bal ic languages,
which a e cha ac e ized by abundan su ixed de i a i es om imi a ion-based oo -wo ds.
s uc u al ypes o P ussian e bs also di e conside ably om hose in Li huanian and La ian.
En egue 6 de se emb o de 2011
aud onė kaukienė
Klaipėdos uni e si e as
K e ingos g. 41-30, LT-92303 Klaipėda, Li uânia
[email p o ec ed]