31s aipsniai / a icles
aud onė kaukienė
klaipėdos uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: eiksmažodžio is o ija, p ūsis ika.
iMi a yVinės kiLMės
VeiksMaŽodŽiai
P ūsų kaLboje
he o igin o Ve bs o imi a ion
in P ussian
ano acija
s aipsnyje ap a iami e minai, susiję su naujų žodžių o ma imu. aiškinama imi a y o
są oka. P ūsų kalbos paminkluose ieškoma imi a y inių a imi a y inės kilmės eiksmažodžių,
ap a iami jų s uk ū os ypa umai. Lyginami y ų bal ų imi a y ai su p ūsiškaisiais.
anno a ion
he a icle discusses e minology associa ed wi h he o ma ion o new wo ds and p esen s
he concep o he imi a i es. he e bal imi a i es and e bs o imi a i e o igin a e collec ed
om he sou ces o old P ussian language and hei s uc u al cha ac e is ics is analysed. he
imi a i es o old P ussian language a e compa ed wi h he ones o eas e n bal ic languages.
naujų ŽodŽių o MaViMas
iMi a yViniu būdu
nauji žodžiai kalboje gali bū i suda omi gana į ai iai. ge iausiai pažįs amas bū-
das – da yba, ypač mo ologinė da yba, pag įs a d ina iškumo p incipu: pama inis
žodis (a žodžiai) i da inys. da yba adinamas i ki oks žodžių a si adimo būdas,
nesikeičian jo s uk ū ai, ačiau pakin an unkcijai a eikšmei. ai sin aksinė a
seman inė da yba. da ybos (ypač mo ologinės) būdu kalboje susi o muoja dauguma
esMiniai ŽodŽiai: da inys ( edinys), o minys, pe o minys, plė inys, imi a y ai.
keywo ds: de i a i e, o ma i e, pe o ma i e, expansi e, imi a i es.
32
aud onė kaukienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
naujų žodžių, i juos galima adin i da iniais. Žodžiai gali a si as i da ki ais būdais,
nesi emdami į ki us ( . y. pama inius) žodžius – iesiogiai ku ian naujus žodžius a
pe omuojan senuosius. ai gali bū i šaknų plė imas1 a kamieno pe o ma imas,
pakeičian s uk ū inį ipą2, no s ling is ų da buose jie dažnai painiojami su da yba
(apie ai plačiau kaukienė 2005). aip a si anda plė iniai a pe o miniai.
Vienas iš mažiausiai i ų būdų – naujų žodžių o ma imas (kū imas) imi a y i-
niu būdu. aip susida o iesioginiai o miniai (imi a y ai a onoma opėjiniai žodžiai),
a si pamėgdžiojan ys ik o ės ga sus (dažniausiai) a aizdus, judesius. imi a y ai
gali bū i į ai ios kalbos dalys. Pap as ai okiu būdu a si anda emocinės-eksp esinės
kalbos dalys (jaus ukai i iš ik ukai), p z.: oi, , plump . Panašiai gali a si as i i
eiksmažodžiai, ku iems su o muojamos šaknys i su eikiama am ik a eiksmažodžiui
bū ina mo ologinė o ma (bigz i, čiulb i). ki os kalbos dalys imi a y iškai susi o -
muoja ečiau, no s imi a y ų gali bū i i a dažodžių, ypač daik a a džių.
imi a y ams būdingas ikoniškumas. juos galima a pažin i iš glaudaus ga sinės
s uk ū os i konk ečiosios seman ikos są yšio. be o, imi a y ams būdingos „sun-
kios šaknys“, u inčios daug p iebalsių, d iga sių, d ibalsių. su eikšme dažniausiai
y a susiję p iebalsiai, pa yzdžiui: šnypščiamieji š, ž ( eiškia šlamesį, ūžimą: õšia,
žia, šniõkščia), ( eiškia ib aciją, d ebėjimą:  pa,  a) i pan.
ka ais susida o a imõs eikšms i s uk ū os sinonimai, besiski ian ys kai
ku iais p iebalsiais a balsiais (plg. uzgia, buzgia, bizgia), ačiau konsonan izmo
a okalizmo į ai a imas y a nedėsningas, ne elpa į egulia ios balsių a p iebalsių
1 Šaknų plė imas ling is inėje li e a ū oje dažnai a pažįs amas (ypač e imologiniuose da buose), ačiau
ne e ai painiojamas su mo ologine da yba. išplečian šaknį, p ie senosios bazinės šaknies p isijungia
naujas elemen as – plė iklis. Pa yzdžiui, iš bazinės šaknies ide. * en- (lo. eneō ‘ ęsiu’, lie. ę as) su
plė ikliais -s- a -p- susi o muoja eiksmažodžiai lie. ęs i, p . iēns wei ‘ auk i’ i lie. ep i, la. ep (iês)
‘spi is, spy io is’. naujai susi o ma usiame žodyje p ie išplės os šaknies p isijungia i bū ini kai ybiniai
elemen ai. ačiau plė imas – ai ne mo ologijos, o one ikos (a mo onologijos) dalykas. Šaknį išple-
čian ys elemen ai (plė ikliai) ka ais kiek modi ikuoja eikšmę, ačiau nė a pama o kalbė i apie da ybi-
nę eikšmę. aip suda y ą žodį galima adin i plė iniu.
2 Žodžiai gali a si as i iš os a ki os šaknies, pe o muojan kamieną, pakeičian s uk ū inį ipą. Lie-
u ių i la ių kalbose iš ienos šaknies gali a si as i du a daugiau eiksmažodžių, u inčių ka ego i-
nės eikšmės ski umų (šaknų išsišakojimas). aip g e a (i)a- a na-kamienių susi o muoja os pačios
šaknies in a piniai a s a-kamieniai eiksmažodžiai, p z.: lie. kél i – kẽlia / kl i – kỹla; la. ce (e) –
ceļu / ci – cis u. ka ais eiksmažodžiai gali iesiog pakeis i s uk ū inį ipą, ge iau p iside indami
p ie ka ego inės eikšmės, plg. lie. gẽma → gms a, lie. dèg i, dẽga ‘deg i, ku i’, ‘liepsno i’ → a m.
dẽgia ‘(už)dega, (už)ku ia’ a deñga ‘s yla, (p i)kempa’, la. deg , degu ‘deg i, liepsno i’, deg , dedzu, dedzu
‘deg i, ku i ugnį’. da ki oks s uk ū inio ipo pakei imas – bū ojo laiko p iesagos apibend inimas
bend ačiai (i an inė ema izacija bū ojo laiko o mose), plg. ek i, ekia, ekė ( okia pa adigma da
a ojama y ų aukš aičių a mėse) → eik i, ekia, eikjo. aip a si adę i ek i ipo eiksmažodžiai
(ž . jakulis 2004: 155–156, 162), gal i kai ku ie žodžiai su ki omis p iesagomis (p z.: žinó i, giedó i).
kamieno pe o ma imas negali bū i laikomas mo ologine da yba, nes nė a susijęs su da ybine eikš-
me. okie pe o muo i žodžiai gali bū i adinami pe di biniais (pe o miniais).
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
33s aipsniai / a icles
kai os ėmus. aip y a odėl, kad ai ne giminaičiai, o sa a ankiškai susi o ma ę
iesioginiai o miniai, susida ę imi uojan panašius ga sus, aizdus a judesius.
imi a y inės kilmės žodžiai ne e ai adinami ga sažodiniais ( okiškai lau nach-
ahmend, usiškai звукоподжательные), ačiau ai nė a isiškai ikslu. no s dauge-
lis imi a y ų y a ga sų pamėgdžiojimai, jie gali eikš i ne ik ga sus, be i judėji-
mą, aizdus ( a  i, iẽks i, blizg i i k .).
imi a y ai gali bū i į ai aus senumo. naujausieji a pažįs ami pagal ypač yškų
mo onologinės sanda os i eikšmės yšį. s a bus k i e ijus imi a y ų senumui
nus a y i – e imologijos duomenys. kuo daugiau žodis u i a i ikmenų giminiško-
se (ypač olimesnėse) kalbose, uo senesniu jį galima laiky i. imi a y iniu būdu
žodžiai galėjo o muo is nuo seniausių laikų. Vėliau glaudų s uk ū os i seman i-
kos yšį nublukino dėsningi one ikos paki imai a eikšmės aida.
ka ais į ai ūs žodžių da ybos a o ma imo būdai gali ienas ki ą papildy i. Šiuo
a eju s a bu, kad iš imi a y ų – iesioginių o minių – mo ologinės da ybos a
šaknies plė imo būdu gali bū i pada omi a pe o muojami nauji imi a y ai, p z.:
kak i – ka ks i, ka ksó i, bùmp – bumbs i i pan. P ie šaknų gali p isišlie i ne u in-
ys da ybinės eikšmės mo ologiniai a mo onologiniai kamieną suda an ys elemen-
ai, ypač p iesagos (ulb i, čiu lén i). ne e ai šie žodžiai u i eduplikacijos požymių
i ka ais p imena a i inkamo ipo ga sažo džius (iš ik ukus): bub i, dun d i, i  i, plg.
bu -bu , dun-dun, i - i i pan. ačiau ši okių ga sažodžių negalima laiky i pama iniais
žodžiais, be o, ne isuome g e a eiksmažodžio okie žodeliai y a (p z., zi z i).
iMi a yVai P ūsų kaLboje
P ūsų kalboje, kaip i ki ose bal ų kalbose, galėjo bū i į ai ių imi a y ų. ačiau
p ūsų kalbos imi a y ai, ypač eiksmažodiniai, be eik ne y inė i.
elbingo žodynėlyje eiksmažodžių nė a. dauguma žodžių daik a a džiai, galima
as i i daik a a dinių imi a y ų. Labai eksp esy iai skamba kai ku ie paukščių pa a-
dinimai, ku ie dažnai y a susiję su am ik ais ga sais, plg.: d oanse [d ōanze] ‘g iežlė’,
p apolis [pa pulis] ‘kuku is’, ge o ‘ iš a’, ge is ‘gaidys’, esde ‘s azdas’ i pan. ga -
sažodinis, egis, i pa ies paukščio pa adinimas pepelis [pipelis] a [pipalis] (plg. pip-
palins k). be o, i paukščių, i ki ų gy ūnų pa adinimai gali bū i susiję su am ik ais
būdingais judesiais wewa e ‘ o e ė’, spu glis ‘ž i blis’. kai ku ie iš okių daik a a džių
gali bū i iesioginiai o miniai, o ki i gali bū i pada y i iš imi a y inės kilmės eiks-
mažodžių. iesioginiais o miniais pa ikimiausia laiky i uos žodžius, ku ie suda y i
eduplikacijos būdu (penpalo ‘pu pelė’, we wi sis ‘ ie e sys’, wewa e ‘ o e ė’ i pan.).
kai ku iuos pa yzdžius galima laiky i de e ba y ais, p z.: spu glis ‘ž i blis’ : lie. spug i,
-ia ‘sp uk i, skubė i’ i ‘spa nais pu p i, bi b i’ (pa yzdžiai LkŽ – iš Mažosios Lie u os
34
aud onė kaukienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
(Mi i50, ndŽ, kŽ)), la. spu g , -dzu ‘(apie paukščius) sk ajo i, plazden i’. gaila, kad
iš edinių negalima sp ęs i apie pama inių eiksmažodžių s uk ū ą. Šiaip a aip, šie
pa yzdžiai odo, kad p ūsų kalboje imi a y ų ik ai bū a.
ka ekizmuose dėl eks o pobūdžio sunku ikė is imi a y ų gausos. imi a y ai bū-
dingi ne kiek ienam eks ui. jie isai nebūdingi mokslo kalbai, ku iai olima i emo-
cija, i eksp esija, jų negali bū i daug im uose eliginiuose ka ekizmų eks uose.
y ų bal ų kalbose eiksmažodinių imi a y ų y a gana nemaža, odėl ikė ina,
kad i gy ojoje p ūsų kalboje jų ik ai u ėjo bū i. Šio y imo užda inys – ieško i
p ūsų kalbos paminkluose eiksmažodinių imi a y ų. siekiama a ink i isus p ūsų
kalbos pa yzdžius, ku ie galė ų bū i laikomi imi a y ais a gali bū i imi a y inės
kilmės, i apž elg i jų mo ologinę s uk ū ą, g e inan su eiksmažodiniais imi a-
y ais y ų bal ų kalbose.
PaVyZdŽių a anka
analizei s eng asi a ink i pi miausia uos eiksmažodžius, ku ių imi a y inis
pobūdis kelia mažiausiai abejonių – y a neabejo inas seman ikos i mo onologinės
sanda os są yšis. deja, okių pa yzdžių labai maža.
odėl ap a iami isi eiksmažodžiai, ben kiek panašūs į imi a y us, ypač ie,
ku ie u i ga sinę eikšmę. be o, apž elgiami i ie pa yzdžiai, ku ie u i imi a y-
inio ipo giminaičių ki ose kalbose, p z.: p . s ēn- / s in- ‘ken ė i’ : y . bl. *s en-
‘dejuo i, s enė i’ (p ūsų kalboje eikšmė suabs ak ėjo) – lie. s en i, s ẽna, -jo, la.
s enê , s enu, -ẽju. okių eiksmažodžių imi a y inė kilmė, no s i gana nesunkiai
a ku iama, is dėl o y a išblukusi. a sisaky a eiksmažodžių, ku ių ga sinė eikšmė
ne u i ją a spindinčios ga sinės sanda os i jos nebeįmanoma ekons uo i emian-
is ki omis kalbomis.
ka ais neleng a nus a y i, a žodis, susijęs su ga su, ik ai y a imi a y as. a p
imi a y ų i neu alios eikšmės žodžių y a eiksmažodžiai, eiškian ys kalbėjimą a
daina imą. Vieni kalbėjimo eiksmažodžiai y a aiškūs imi a y ai, sa o ga sine san-
da a a spindin ys kalbėjimo p ocesą, ačiau ki ų kalbėjimo eikšmė a si adusi ki aip.
daugeliui kalbėjimo eiksmažodžių imi a y inė kilmė nesunkiai a ku iama. okių
pa yzdžių nemaža lie u ių bend inėje kalboje a a mėse. jie y a p a adę eksp esinį
a spal į i be eiškia ik kalbėjimą, p z.: kaba, šnẽka, dudẽna, ni kia. ne e ai okie
eiksmažodžiai u i neigiamą, paniekinamą emocinį a spal į, plg. lie. aškia, ã a3 .
ki ose kalbose kalbėjimo eikšmė aip pa gana dažnai iš ieda iš ga sinės, plg. ok.
3 g ažių okio ipo pa yzdžių galima as i k is ijono donelaičio Me uose:
Juk žinai, kaip daug pliuškė gal mo e ų būdas,
Kad jos an česnių dėl namo eikmenių apa .
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
35s aipsniai / a icles
sp echen, angl. speak (ge m. sp ek- ‘kalbė i’ iš ‘ aškė i, ėk i’). ga sažodinės kilmės
šaknis u i i šie p iesaginiai eiksmažodžiai: . говорить, sen. . (iš s. sl.) глаго-
лить. Vienas iš okių eiksmažodžių galė ų bū i i p . billī ‘kalbė i’ : lie. byló i a
la. (a )bil dē ‘(a )saky i’ : lie. bild i . Šio ipo ( . y. imi a y inės kilmės) eiksmažodžiai
šiame s aipsnyje apž elgiami. ačiau y a i okių kalbėjimą (a daina imą) eiškian-
čių eiksmažodžių, ku ie ne ik sinch oniškai, be i diach oniškai (e imologiškai)
negali bū i laikomi imi a y ais, p z.: lie. giedó i, saký i, la. dziedâ ‘giedo i’, sac ‘sa-
ky i’, . петь ‘ . p.’. Šių žodžių šaknys nė a is o iškai susijusios su ga sais, jie ki okios
kilmės. okių eiksmažodžių y a i p ūsų kalboje, plg. ge b ‘kalbė i’, wai iā ‘kalbė-
i’, ge dau ‘saky i’. jie imi a y ais nelaikomi i jų analizuojan a sisakoma.
anaLiZės Va ka
Lie u ių i la ių kalbų imi a y ų mo ologinė i mo onologinė sanda a u i am
ik ų bend umų. jie gali bū i i šakniniai eiksmažodžiai, i p iesaginiai. odėl i
p ūsiškoji medžiaga analizuojama, ieškan speci inių s uk ū os ypa umų. Pi miausia
ap a iami šakniniai (nep iesaginiai) p ūsų kalbos eiksmažodžiai, o po o – p iesa-
giniai eiksmažodžiai, sug upa us juos pagal p iesagas.
1 . Šakniniai (neiŠVes iniai)
VeiksMaŽodŽiai
y ų bal ų kalbų šakniniai imi a y ai y a am ik õs jiems būdingos s uk ū os.
Lie u ių kalbos šakninių imi a y ų s uk ū iniai ipai y a okie: ia kamieno (bizgia,
bubia, zỹzia, zizia, z ibia), in a piniai a s a kamieno (pups a, paps a, k š a).
neiš es iniais laiky ini i miš iojo ipo a-kamieniai su p iesaga -ė i (bù zga, bu zg i;
dùnda, dund i, blzga, blizg i). Panašaus ipo eiksmažodžių nemaža i la ių kal-
boje, odėl kai ku iuos imi a y us a jų s uk ū inius ipus galima laiky i bend ais
y ų bal ams. kai ku ie iš jų jau i i i ap ašy i: apie imi a y inius (ga sažodinius)
ia kamieno eiksmažodžius y a ašiusi jū a ė Lubienė (Lubienė 2005: 161–171)4,
o apie imi a y inius a kamieno eiksmažodžius su p iesaga -ė i – e d ilas jakulis
(jakulis 1996: 8–17; 2005). P ūsų kalboje, ma y , nebu o susi o ma ęs eiksmažo-
4 La ių kalboje šakninių imi a y ų daug mažiau negu lie u ių, o sla ų kalbose be eik isai nė a ( okie
pa yzdžiai kaip s. sl. z ęgǫ, z ęš i ‘ e künde’, . (bažn. sl.) звягу, звягать ‘dainuo i, plepė i’, . a m.
звягу, звячь ‘lo i’ : lie. ž éng i, ž ang i, la. z eg ‘ž eng i’ šaknis išplės a iš ide. *hen- ‘ önen (skam-
bė i)’ (Poko ny 1959: 490–491, Vasme ii 88) y a labai e i.

36
aud onė kaukienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
džių s uk ū inis ipas, a i inkan is lie u ių i la ių a kamieno eiksmažodžius su
p iesaga *-ē- (jie y a pe o muo i šakniniai, apibend inus bū ojo laiko kamiengalį
*-ē bend a ies i kai ku ioms ki oms o moms; lie u ių i la ių kal bose p e e i o
kamieno balsis ē i o bend a ies i bū ojo laiko p iesaga, i eiksmažodis nus ojo
bu ęs šakniniu, plačiau apie ai ž . jakulis 2004). odėl s a bu as i šio s uk ū inio
ipo eiksmažodžių e imologinius a i ikmenis p ūsų kalboje.
P ūsų kalbos paminkluose y a apie 70 šakninių eiksmažodžių. jų šaknys į ai ios
s uk ū os, daugelis gana sudė ingos, u i daug p iebalsių, d ibalsių, d iga sių5. ai
leidžia many i, kad a p jų galėjo bū i i imi a y ų, ku iems sunkios šaknys būdin-
gos. no s isiškai pa ikimų imi a y ų ne as a, ačiau kele ą pa yzdžių e a čia
ap a i: * enk- / * ink- ‘ enk i’, g īm- (g ēm-?) ‘giedo i’ i s ēn- / s in- ‘ken ė i’.
* enk- / * ink- ‘ enk i’
P ūsiškasis eiksmažodis kilęs iš bal iškos šaknies * enk- / * ink-, ku i eiškia
‘ enk i’, ‘su ga su smog i’. Paliudy as d iem o momis: encke Mbs ‘ enk’ i pe -
inck an III ‘užkie ėjusį (užsispy usį)’.
P . encke Mbs ‘ enk’ galima sug e in i su y . bl. * enk- / * ink- ‘muš i,
enk i’, plg. lie. eñk i, -ia, -ė, la. ek (iê), -cu, -cu ‘smog i, enk i; gin i, a y i’,
ènk (ê), ȩncu, encu ‘ . p.’. seniausia eikšme bū ų galima laiky i ga sinę. kai
ku ie os šaknies žodžiai u i ien ga sinę eikšmę, plg. eiksmažodžius lie. ink i,
nka ‘bildė i’, inks i, la. (ku š.?) inkš(ķ)ê , -u, -ẽju ‘dže škė i, skambė i, ž an-
gė i’ a daik a a džius lie. eñksmas, la. uoksnis ‘ iukšmas’.
Šaknies eikšmė linkusi modi ikuo is. be eikšmės ‘ enk i’, y ų bal ų kalbose
susi o muoja i ki okios, ne gana nu olusios eikšmės: ‘gin i, a y i’, ‘mazgo i’ i k .
eikšme ‘gin i, a y i’, be jau minė ų la. ek (iê) ‘(smog i, enk i) gin i, a y i’,
ènk (ê) ‘ . p.’, plg. da la. ink , ȩncu, inku ‘ a y i’. eikšme ‘mazgo i’ – lie.
iñk i, eñka (∥ eñkia), iñko ∥ iñkė ‘plau i (gal ą, plaukus)’, p k. ‘sma kiai lyjan
šlapin i, me k i, šnek. ba i, kone eik i’, su p iešdėliais i ‘muš i, lup i’ (dėl eikšmės
sąsajų plg. da lie. pe i ‘muš i’ i ‘p aus i, ano i (pi yje)’). sa i ą eikšmę u i i
p iesaginis la. cê ‘ i ė i, d ebė i’.
y ų bal ų kalbose šaknies * enk- / * ink- imi a y iškumas aiškiai jaučiamas,
ačiau sunku pasaky i, a aip bu o i p ūsų kalboje, nes u imų pa yzdžių eikš-
5 P ūsų kalbos šakniniai eiksmažodžiai y a į ai ios mo onologinės sanda os: užda ųjų d iga sinių šaknų
p ūsų kalbos paminkluose as a 20 (8 CeRC, 5 CaRC, 5 CiRC i 2 CuRC); eiksmažodžių su d ibal-
sinėmis šaknimis palygin i nedaug – as os 9 leksemos, suda ančios du pog upius (7 – su d ibalsiu ei
(CeiC, CaiC, CiC) i 2 – su au (CauC, CuC)); a i ųjų d iga sinių šaknų (CR, CR, CR, CaR) as-
a 15 (5 su sonan u m, 4 su n, 3 su i 3 su l). a i ųjų d ibalsinių šaknų p ūsų kalbos paminkluose
as a nedaug – ik 8 šaknys ( ys, besibaigiančios d ibalsiu ei a ba balsiu ī, i penkios, inalėje u inčios
au a ū). be o, p ūsų kalbos paminkluose as a 18 eiksmažodžių su balsinėmis šaknimis (5 su a i-
osiomis i 13 – su užda osiomis). apie ai da ž . kaukienė 2011: 30.
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
37s aipsniai / a icles
mės emociškai gana neu alios. be mušimą eiškiančio encke Mbs ‘ enk’, da
y a ienas p iešdėlinis iii ka ekizmo pa yzdys: Almech ige Ewige GOT / de du
haſ […] den e ſ ock en Pha ao / mi allen den ſeinen im Ro en Mee e ſeu –
Wiſſemuſīngis p ā bu ſ kas deiws / kas uo (= ou) aſſai […] s an pe inc an Pha ao /
ſen wiſſan ſwaieis / en minan iū in auſkan=dinnons „Visagalis amžinas die e,
ku is u esi […] ą aps ulbin ą a aoną su isais sa ais audonoje jū oje nuskan-
dinęs“ iii 119/15. Šiuo a eju eikšmė suabs ak ėjusi, pe ėjusi į psichinės eiklos
s e ą – pe inck an ‘užkie ėjusį (užsispy usį)’, . y. *‘aps ulbin ą, p i enk ą’, plg.
i lie. p i eñk i ‘aps ulbin i’.
g īm- (g ēm-?) ‘giedo i’
galimas dalykas, kad imi a y u gali bū i laikomas i eiksmažodis g īm- (a
g ēm-)6, ku io y a paliudy a iena eikiamojo daly io o ma g īmons (g īmikan g ī-
mons ‘giesmelę (su)giedojęs’). iesa, ‘giedojimą a daina imą’ eiškian ys eiksma-
žodžiai nebū inai y a imi a y ai. ačiau jei a s a y ume eiksmažodinę šaknį p .
*g ēm- ‘giedo i, dainuo i’ i g e in ume su y . bl. *g m- / *g am- ‘(ga siai i dus-
liai) skambė i’ (la. g em , g emju, g ēmu ‘mu mė i’, lie. g am i ‘k is i su iukšmu’ :
. греметь), ap a iamasis eiksmažodis gali bū i i imi a y inės kilmės. Žinoma,
p . g īmons ‘(su)giedojęs’ nebe eiškia nei dundėjimo, nei mu mėjimo, aigi imi a-
y iškumas y a išblukęs.
s ēn- / s in- ‘ken ė i’
P . s ēn- / s in- ‘ken ė i’ : y . bl. *s en- ‘dejuo i, s enė i’ y a šakninis eiksma-
žodis: as os ys bū ojo laiko daly io o mos s enuns, s yienuns, s īnons ‘ken ėjęs’
i abs ak as s insennien ‘ken ėjimą’7 .
y ų bal ų kalbų eiksmažodžiai lie. s en i, s ẽna, -jo, la. s enê , s enu, s enẽju
y a labai eksp esy ūs i juos galima laiky i imi a y ais. Panašūs i ki ų giminiškų
kalbų a i ikmenys (daugelis jų – aip pa pi miniai eiksmažodžiai): ags. s enan ‘ ai-
o i, dejuo i’, ž. s enen ‘s enė i’; s. sl. s ena i (iš *s en i), s enjǫ ‘ ai o i, dejuo i’, .
сте нáть, -aю ‘ ai o i, dejuo i’, g . στένω ‘dejuoju, aimanuoju’ < ide. *s en- ‘(ga siai)
6 Šaknies ī aiškinamas ne ienodai – kaip ī a ē. daugelis y inė ojų šaknyje a ku ia ī (san ykis a p
*g im- i *g īm- aiškinamas kaip lie. gy à : g i, plg. au mann 1910: 343, Leskien 1884: 327, en-
dzelīns iV 181, opo o ii 308; plg. williamo schmals iego ekons ukciją /g īmuns/ (schmals ieg
1974: 219)). ačiau Vy au as Mažiulis (ž . Mažiulis i 410, 411) ī kildina iš ē, a ku damas *g ēm- (*g ē-
muns, *g ēmikā ‘giesmelė’). apie šį žodį da ž . kaukienė 2011: 65.
7 daly ių o mose eikė ų a ku i *s ēn- su ilguoju ē (plg. Mažiulis iV 157), ku is pi majame ka ekiz-
me pažymė as e (s enuns i), e čiajame a sispindi balsio susiau ėjimas ē > ī (s īnons iii), o an o jo
ka ekizmo pa yzdį (s yienuns ii) galima skai y i abejaip. daik a a dis s insennien šaknyje u i in (Ma-
žiulis a ku ia *s inse n
’
an, o pagal jį – bend a į *s in ei ‘ken ė i’. apie šį žodį da ž . kaukienė 2011:
68–69).
38
aud onė kaukienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
dejuo i, aimanuo i’. da senesnė y a iesiog ga sinė eikšmė, plg. lo. onā e ‘g iau-
dė i, dundė i’, iš ku ios gali iš iedė i i deja imo, aimana imo eikšmė, plg. s. i.
s ána i ‘g iaudžia, dunda’ i daly į s anan ‘dejuojan is’ (ž . da Mažiulis iV 157–158,
ka ulis 1992: 293 i li e .).
ačiau p ūsų kalbos eiksmažodis s ēn- / s in- ‘ken ė i’ nei eksp esy umo, nei
ga sinės semos ne u i, jo eikšmė suabs ak ėjo, pe eidama į izinės a psichinės
eiklos (būsenos) s e ą.
2. P iesaginiai VeiksMaŽodŽiai
y ų bal ų kalbose dauguma p iesaginių eiksmažodžių y a da iniai. Labai eks-
p esy ūs y a ediniai iš imi a y ų: iš ik ukų, jaus ukų a imi a y iškų eiksmažodžių,
ypač su p iesagomis -čio i, -sė i, - elė i, p z.: áikčio i, čiaukš i (iš čiaušk-sė i),
pù p elė i. Vis dėl o p iesaginiai eiksmažodžiai gali bū i ne ik ediniai, be i
iesioginiai o miniai, p z.: lie. biñdzin i, plin i, čiu lén i, kukúo i, bubén i, la. bu-
binā ‘k izen i, p unkš au i (apie a klius); mu mė i, bambė i’. a ski i p iesaginius
edinius nuo iesioginių o minių ne isada leng a. kiek leng iau ai pada y i
gy ojoje kalboje, o mi usi kalba su negausiais aš o paminklais ne e ai okius klau-
simus palieka neišsp ęs us.
be o, iek šaknys, iek p iesagos gali bū i išplės os į ai iais plė ikliais, o okie
plė ikliai gali p isišlie i iek p ie šaknies, iek i p ie p iesagos. analizuojan imi-
a y us, ai gali bū i gana s a bu. nus a y i, kokiai mo emai p iklauso plė iklis,
gy ojoje kalboje nė a labai sudė inga: šaknies plė iklis ka ojasi ne ik isose kai-
omosiose o mose, be i ediniuose8. ačiau p ūsų kalboje dėl medžiagos s okos
nus a y i, ku iai mo emai p iklauso plė iklis, gana sunku. sakysime, eiksmažodžio
*kal( )-s-ī- ‘skambė i’ -s- gali bū i iek šaknies, iek i p iesagos dalis (ž . oliau).
P ūsų kalbos paminkluose y a apie 130 p iesaginių eiksmažodžių su p iesago-
mis -in-, -ī-, -ē-, -ā- i -au-. Pa yzdžių su a a ki a p iesaga gausumas ne ienodas.
daugiausia eiksmažodžių su p iesagomis -in- i -ī- ( a p jų y a glaudus yšys).
Žymiai mažiau – su p iesagomis -ā- i -au-. odėl eiksmažodžiai analizuojami
pagal os a ki os p iesagos da umą, kiek ienu a eju ieškan galimų imi a y ų.
8 sakysim, šaknis ide. * en- ‘ emp i, ęs i’ (lo. eneō, lie.  as) gali u ė i į ai ių plė iklių: bl. -s- (p .
iēns wei ‘ auk i’, lie. s i, -ia, s i, -s a, ąsý i, la. ĩs , -s u, ĩsu, uošâ iês, -ãjuôs ‘zaude n’), bl. -p-
(lie. ep i, -ia, ip i, -s a, ampý i,  ampa; la. ep , pju, -pu ‘ ecken, s ei en’, pã iep ‘pe kalbė i’,
p , -s u, -pu ‘niauk is’, èmp (e, em), -pju, -u ‘godžiai, dideliais gu kšniais ge i’, uz ep ‘už emp-
i’ (gal ep ‘ emp i’ y a li uanizmas?), ma y , i p . ēmp an ‘b angų’ (ž . Mažiulis iV 190)), sl. -g-
(p asla . * ęg-, * ęgnǫ i ‘ emp i’, plg. Vasme iV 139) i k .
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
39s aipsniai / a icles
2.1. P iesaga -in-
dauguma bal iškų eiksmažodžių su p iesaga -in- (la. -inā-) y a ediniai – de e ba-
y ai (a denomina y ai) – i u i p iežas inę eikšmę, plg. bl. *aug-in(ā)- ‘augin i’ (lie.
augn i, la. aûdzinâ , p . auginnons ‘auginęs’) iš bl. *aug- ‘aug i’ (lie. áug i, la. aûg ) .
y ų bal ų kalbose pasi aiko i iesioginių imi a y ų su p iesaga -in-, ku iuos
ne isada pap as a a ski i nuo edinių iš imi a y inės kilmės šakninių eiksmažo-
džių, plg. lie. liulin i a č škin i. Lie u ių kalboje „nemaža eiksmažodžių su
p iesaga -in i y a iš es a iš ga sų eiksmažodžių a iesiog pada y a ga sų mėgdžio-
jimo būdu“ (Lkg ii 264). La ių kalboje okių eiksmažodžių aip pa y a: „[…]
e bi a -inâ , kas a da ina skaņas“: bubinâ , pu pinâ „kulle n“ […], sal. lei. lygina
bùbin i, bubén i“ (endzelīns 1951: 842–843).
P ūsų kalbos paminkluose eiksmažodžiai su p iesaga -in- y a pa i gausiausia
p iesaginių eiksmažodžių g upė – be eik 50 (juos ne isada galima a ski i nuo
eiksmažodžių su p iesaga -ī-, nes kai ku ie pa yzdžiai gali u ė i d ejopas o mas –
i su iena, i su ki a p iesaga9). imi a y ais bū ų galima laiky i du p ūsų kalbos
pa yzdžius: *klum-s -in- ‘bels i’ i *zwaiks -in-/-ī- (a *swaiks -in-/-ī-) ‘š ies i’.
*klum-s -in- ‘bels i’
u ime po ą o mų: klums inai ‘beldžia’, klums inai ai ‘belski e’:  ne die Th
{de ode die} dem / de da anklop e – e we = eis s an wa in {adde s ieisiei quai}
s esmu kas s wi klums inai „a e k as du is {a ba i, ku i} am, ku is čia beldžia“
III 119/1-2; Klop e an / so wi d euch au ge han – klums inai ai ij wī s iou=mus
e wi iuns „belski e aip ampa jums a ė ęs ( . y. a e s)“ iii 117/26.
sunku pasaky i, a p . klums in ‘bels i’ y a iesioginis o minys, a edinys iš
iš ik uko a kokio šakninio eiksmažodžio.
Jei klums in y a de e ba y as, eikė ų spė i bu us p ūsų kalboje šakninį imi a y ą
(plg. *klump- a *klumb-, ž . Mažiulis ii 224–225).
nuo da ybinės in e p e acijos p iklauso i p iesagos a kū imas. elemen as -s -
gali p iklausy i pama iniam iš ik ukui10 (-s -in-) a bū i eiksmažodžio p iesagos
dalis (p iesaga -s in- gali bū i pe o muo a bal iška i e a y inė p iesaga -s ī-).
*zwaiks -in-/-ī- (a *swaiks -in-/-ī-) ‘š ies i’ (e - ‘ap-’, po- ‘pa-’)
y a ys p iešdėlinės o mos: e schwāigs inai ‘apš iečia’, poswāigs inai ‘( e)pa-
š iečia’ i e schwāis iuns ‘apš ie ęs’: Gleich wie e die gan ze Ch iſ enhei / au
9 Šių p iesagų bu imas g e a ma y i isose bal ų kalbose, plg. bl. *māk-ī-/-in- ‘moky i’: lie. móky i, móko
i mokn i, la. mâcî , mâcu, mâcĩju ‘moky i’ i mâcinâ , p . mukin (*mākin ) ‘moky i’, mukin s ‘moky as’.
10 galimas pama inis iš ik ukas gali bū i i su elemen u s , i be jo, plg. lie. klùm a klu ‘ba , dunks’
(Klùm klùm klùm kažin kas pasiklumbeno, suklumbeno.), ‘klump ’ (Tik gi džiu, kas klu klu klu
i nuklumbė[jo] palangėm.) a ba klùms ‘klibinkš ’ (O ečiasis klišas – klums klums paklabokš .).
46
aud onė kaukienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
galė ų bū i g e inamas su lie. kau i17. P iesaginis eiksmažodis kau i y a in en-
sy as iš ga sažodinės kilmės šakninio eiksmažodžio k i, -ia18. okių ga sažodinių
de e ba y ų labai daug lie u ių kalboje, p z.: č škau i : čikš i, škau i : šaũk i,
š lpau i :
š ip i
i pan. i seman iškai (i e a y inė in ensy inė eikšmė), i s uk-
ū iškai jie labai panašūs į ki us de e ba y us. galima bū ų spė i, kad panašios
da ybos y a i p . *wūk-au-, uome i jis bū ų de e ba y as. ačiau šakninių imi-
a y ų labai daug ik lie u ių kalboje, la ių kalboje jų isai maža, o p ūsų kalbos
paminkluose ne as a nė ieno. odėl i de e ba y inė ap a iamojo eiksmažodžio
kilmė kelia abejonių.
ad g eičiausiai i p . *wūk-au- y a ne de e ba y as, o iesioginis ga sažodi-
nės kilmės o minys. jis galėjo a si as i iš ga sažodžio ū-ū. i s uk ū a, i eikš-
me į p . *wūk-au- a lie. kau i labai panašūs y a eiksmažodžiai lie. bau i (:
b i,
-ia, -ė) i la.
ùbuo ‘ūbau i’. jie eiškia šauk i ū-ū, o p ieš p iesagos balsį įsi e pia
k a ba b. Čia da galima p idė i i la. ūjinā ‘ga siai šauk i ū-ū’ – šįka p ieš p ie-
sagos -in-ā- balsį įsi e pęs j. iš ga sinės eikšmės ‘šauk i’ labai nesunkiai gali a si-
as i ‘k ies i’.
iŠVados
y imas pa odė, kad p ūsų kalboje eiksmažodinių imi a y ų ik ai bū a. no s
eliginio u inio eks ai neleidžia ikė is jų gausos, is dėl o iš u imos medžiagos
galima sp ęs i apie jų pobūdį, s uk ū os ypa umus.
Va gu a p ūsų kalboje bu o susi o ma usios okios p oduk y ios šakninių
imi a y ų klasės kaip y ų bal ų kalbose. no s lie u iški ia kamieno šakniniai imi-
a y ai labai gausūs, ačiau jų ge okai mažiau la ių kalboje. odėl labai sunku
17 Pag indinė (i senoji) jo eikšmė y a ga sinė: eiksmažodis eiškia am ik ą ga są, skleidžiamą gy ų
bū ybių ( ai gali bū i pelėdos, apuokai, lapės, o e ės, ku kliai, maži aikai i k .) a ne negy ų
( ėjas, aukinys). ačiau jis gali u ė i eikšmę ‘šauk i, k ies i, susižino i šūkaujan ’ (plg. šiuos pa-
yzdžius iš LkŽ: Vaikai gi ioj ūkauja, no i ieni ki us p isišauk . Pažudom medè ienas ieną, o ada
kaujam. Miške kauk, kad nepasmes um. Kalne ugiai, sode obuolėliai, šūka o, ūka o ė as duk ą
sa o i k .).
18 LkŽ eiksmažodis k i, -ia, -ė, be įp as inių eikšmių 1. ‘šauk i, ūk i (apie pelėdą, apuoką, kiškį i
pan.)’; 4. ‘gaudžiai aidė i, gaus i, skambė i, ūž i, dūgz i’; 5. ‘išduo i šaižų ga są, š ilp i (apie ga ežio,
lai o si eną)’ i pan. (plg. i dŽ k i, kia, kė 1. ‘gaus i, aidė i’; 2. ‘šauk i (apie pelėdą, kiškį)’), da
gali eikš i: 2. ‘šauk i, ėk i, ūkau i (pp . susižinan )’ (Mes ę p adėjom k . Tik b azdi b azdi ūkdamas
[be nas] palėpe p ie ke ės i p adėjo leis is [žemyn] . Pa ys įsibailindami, imda o pasienyje ūk i, ne nė i,
k apš y is, bels is . 3 . in . ‘neaiškiai kalbė i, og au i’ (Mano aikas labai ge as, ūkia jis sau ienas
palik as).

imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
47s aipsniai / a icles
ikė is jų bu us p ūsų kalboje, ku ioje ia kamieno eiksmažodžių bū a ne aip
gausiai. juolab sunku ikė is in a pinių a s a kamieno imi a y ų ( ai lie u ių kalbos
naujada ai). kadangi p ūsų kalboje nesusida ė okios s uk ū inės-seman inės opo-
zicijos causa i a / esul a i a kaip y ų bal ų kalbose, odėl nesusida ė i iek daug
ia kamieno esp. in a pinių a s a kamieno eiksmažodžių. be o, p ūsų kalboje
g eičiausiai nebu o eiksmažodžių, s uk ū iškai a i inkančių y ų bal ų a kamienius
su an ine p iesaga -ė i. Žinoma, gy ojoje p ūsų kalboje galėjo bū i imi a y inės
kilmės šakninių eiksmažodžių, ačiau jie nei mo ologine, nei mo onologine
s uk ū a nep iminė lie u iškų a la iškų. ap a ieji šakniniai pa yzdžiai, no s i
y a imi a y inės kilmės, be eksp esinę eikšmę p a adę. jų eikšmės gana neu a-
lios, eksp esy umo semos nebejaučiamos.
P iesaginių imi a y ų p ūsų kalboje galėjo bū i daug daugiau. ai odo ap a -
ieji pa yzdžiai su p iesagomis -in-, -ī-, -au- (kai ku ios p iesagos galėjo u ė i
plė iklius -s- a -s -).
gy ojoje p ūsų kalboje iesioginių p iesaginių imi a y ų galėjo bū i daugiau i
į ai esnių. sunku pasaky i, a bu o edinių iš imi a y ų, ypač de e ba y ų. ai
p iklauso nuo šakninių imi a y ų bu imo. jei jų bu o nedaug, negalėjo bū i i daug
edinių.
daugelis p ūsų imi a y inių eiksmažodžių, ma y , bu o iesioginiai o miniai.
uo jie a imi sla ų kalboms i ski iasi nuo y ų bal ų kalbų, ku iose daug p iesa-
ginių edinių iš šakninių imi a y ų. s uk ū iniai p ūsų eiksmažodžių ipai aip
pa ge okai ski iasi nuo lie u iškų i la iškų.
Li e a ū a
balsys iman as 2010:
Lie u ių i p ūsų die ai
,
dei ės
,
d asios: nuo apeigos iki p ie-
a o. klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla.
dŽ –
Daba inės lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as, y . ed. s asys keinys.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://dz.lki.l .
endzelīns jānis i–iV: Da bu izlase 1–4 . īgā:
Zinā ne,
1971–1982.
endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. īgā: La ijas als s izde niecība.
aenkel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch .
heidelbe g: ca l win e uni-
e si ä s e l.;
gö ingen: Vandenhoeck und up ech , 1962.
jakulis e d ilas 1996: Tekė i, eka, ekėjo ipo eiksmažodžiai bal ų kalbose. – Vaka ų
bal ų kalbos i kul ū os elik ai. klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla, 8–17 .
ja ku li s e d ilas 2004: Lie u ių kalbos ekė i, eka ipo eiksmažodžiai. – Bal is ica
38(1–2), 5–306.
48
aud onė kaukienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
ja ku lis e d ilas 2005: Lie u ių i la ių ekė i, eka ipo eiksmažodžiai. – Bal ai i jų
giminaičiai (Til ai, p iedas n . 26). klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla, 93–110.
ka ulis kons an īns 1992: La iešu e imoloģijas ā dnīca 2, īga: a o s.
kaukienė aud onė 2004: P ūsų kalbos y inėjimai . klaipėda:
klaipėdos uni e si e o
leidykla
.
ka uk ienė au d o nė 2005: Žodžių, jų dalių bei o mų suda ymo būdai. e minai. —
Bal ai i jų giminaičiai (Til ai, p iedas n . 26). klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla,
133–138 .
kaukienė aud onė 2011: P ūsų kalbos y inėjimai 2. klaipėda:
klaipėdos uni e si e-
o leidykla
.
Leskien adalbe : De Ablau de Wu zelsilben im Li auischen. Leipzig: s. hi zel,
1884 .
Lkg i–ii – Lie u ių kalbos g ama ika 1–2, y . ed. kazys ul ydas. Vilnius: Min is, 1965–
1971 .
LkŽ – Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as, edak o ių kolegija: ge ūda
nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a
Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
Lu bi enė jū a ė 2005: gy ūnų ga sus eiškian ys šakniniai eiksmažodžiai lie u ių i
la ių kalbose. – Bal ai i jų giminaičiai (Til ai, p iedas n . 26). klaipėda: klaipėdos uni-
e si e o leidykla, 161–171.
Mažiulis i–iV – M ažiulis Vy a u as. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4. Vilnius:
Mokslas, 1988–1997.
Poko ny julius
1959: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch. be n: ancke.
P ūsų kalbos paminklai 1–2, pa . Vy au as Mažiulis. Vilnius: Mokslas, 1966–1981.
schmals ieg william 1974: An old P ussian G amma . Pennsyl ania: Pennsyl ania
s a e uni e si y P ess.
opo o i–V – Топ ор ов Владимир. Прусский язык 1–5 . Москва:
Наука
, 1975-.
au mann einhold 1910: Die al p eussischen Sp achdenkmäle . gö ingen: Vanden-
hoek & up ech .
Vasme i–iV: Ф асмер Ма кс. Этимологический словарь русского языка 1–4, изд. 2.
Mосква: Прогресс, 1986–1987.
ki i s aipsnio su umpinimai – kaip Vy au o Mažiulio
P ūsų kalbos paminkluose.
imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje
49s aipsniai / a icles
he o igin o Ve bs o imi a ion in P ussian
suMMa y
imi a ion-based wo ds can be ecognized by he e iden ela ionship be ween hei sound
s uc u e and hei speci ic seman ic ea u es. hose wo ds a e o iconic na u e. wo ds o
imi a ion-based o igin a e equen ly e e ed o as ocaliza ions (lau nachahmend in ge man;
звукоподpoжательные in ussian) bu his e m is no p ecise enough. hough he g ea es
majo i y o hose wo ds a e used o imi a e sounds, hey can also deno e mo emen and im-
ages ( a  i ‘d ibble’, iẽks i ‘ lash’, blizg i ‘gli e ’, e c.).
imi a ion-based wo ds can belong o di e en pa s o speech. as a ule, hose wo ds a e
in e jec ions and onoma opoeic in e jec ions. howe e , e bs can also ha e hei imi a ion-
speci ic cha ac e , and his is ue o some di ec ly – o med e bs, no only o he de i a i es
om pa s o speech wi h a s ong emo ional and exp essi e meaning componen in hem.
imi a ion-based wo ds can be also ound among nominal pa s o speech, especially in nouns,
hough hei numbe in hose pa s o speech is no la ge. he p esen a icle is aimed a ind-
ing ou he speci ic imi a ion-based e bs in P ussian eco ded sou ces.
imi a ion-based wo ds o e bal cha ac e a e abundan in he eas bal ic languages. his
ac enhances he c edibili y ha wo ds o he same cha ac e could exis in P ussian as well.
an a emp was made o selec all possible examples om he eco ded P ussian sou ces ha
could ‘lend hemsel es’ o he s udy o imi a ion-based e bs. he e y cha ac e o ex -spe-
ci ici y in P ussian eco ds does no sugges a g ea abundance o imi a ion-based wo ds in
hose ex s. hus, all e bs ha appea o ha e he sligh es esemblance o imi a ion-based
wo ds we e s udied, especially he ones wi h s ong ea u es o ocaliza ion. besides, he wo ds
ha ha e connec ion wi h some o he ela ed wo ds wi h imi a ion-based meanings in o he
languages we e also examined.
he mo phological and mo pho-phonological s uc u e o imi a ion-based wo ds in Li hua-
nian and La ian has much in common. hose wo ds a e bo h oo e bs and de i ed e bs.
speci ic s uc u e- ela ed ea u es we e sea ched o in he P ussian sou ces as well. i s o
all, a s udy o P ussian oo - e bs (su ix- ee e bs) was ca ied ou , and hen de i a i e e bs
we e analysed on he pa e n o g ouping hem in o ce ain ca ego ies acco ding o di e ence
in hei su ixes.
abou se en y oo - e bs in P ussian can be iden i ied. hey can be cha ac e ized by oo s
o di e en s uc u e, in many cases his s uc u e is qui e complex, wi h mul iple consonan
and diph hong combina ions. his ac is an indica ion o a possible imi a ion-based wo d
o ma ion, whose ypical ea u e is complex oo . howe e , we did no succeed in iden i ying
ully con incing imi a ion-based wo ds, and we ocused ou a en ion on he e bs ha ha e a
s ong likelihood o being ela ed o imi a ion-based e bs: * enk-/* ink- ‘hi ’, g īm- (g ēm-?)
‘sing’ and s ēn-/s in- ‘su e ’.
he e a e abou 140 su ixal e bs in P ussian eco ded sou ces wi h he su ixes (-in-, -ī-,
-ē, -ā- and -au-). he numbe s o e bs wi h one o ano he su ix a y. Mos o hose e bs
50
aud onė kaukienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
ha e he closely ela ed su ixes -in- and -ī-. a conside ably smalle numbe o e bs ha e he
su ixes -ā- and -au-. hus, he e bs we e analysed acco ding o he wo d o ma ion cha ac-
e is ics o he su ixes wi h e e ence o hei possible imi a ion-based de i a i es.
Ve bs wi h he su ix -in- in P ussian make up one o he bigges su ixal g oups – up o
50 o hem can be iden i ied ( hough hey a e no always easy o dis inguish om e bs wi h
he su ix -ī- as some o he wo ds ha e double o ms, wi h one su ix o he o he ). hese
wo P ussian e bs could be said o belong o imi a ion-bases wo ds: *klum-s -in- ‘knock’ and
*zwaiks -in-/-ī- (o *swaiks -in-/-ī-) ‘shine’.
Ve bs wi h he su ix -ī- a e qui e nume ous, he su ix -ī- in hem is o en used in e -
changeably wi h he su ixes -ē- and -ā-, and i is no an easy ma e o coun hem exac ly.
as i was al eady men ioned, he su ix -ī- is closely ela ed o -in-. besides, e bs wi h he
su ix -ī- can be easily con used wi h he e bs ha ing he su ix –ē- (when he long ē is na -
owed and i is ma ked as a long ī). despi e hese complica ions, i is possible o coun mo e
han 50 e bs wi h he su ix -ī- in P ussian hough pu e imi a ion-based wo ds a e ha d o
iden i y. h ee examples we e analysed as ha ing imi a ion-based o igin: *bil-ī- ‘speak’, *kal s-ī-
‘ ing’ and *wak-ī- ‘in i e’, ‘call’.
he e a e also 16 e bs wi h he su ix -an- in P ussian eco ds. wo among hem can be
ea ed as imi a ion-based wo ds: *mu -au- ‘mu mu ’ and *wūk-au- ‘in i e’, ‘call’ hough lin-
guis s’ opinion o hei o igin di e .
esea ch da a show ha imi a ion-based e bs eally exis ed in P ussian. howe e , oo -
e bs among hose P ussian wo ds could no ha e been as abundan as in eas bal ic lan-
guages, especially in Li huanian. in u n, he numbe o su ixal imi a ion-based wo ds in
P ussian mus ha e been much g ea e . he al eady discussed examples wi h he su ixes -in-,
-ī-, -au- all gi e e idence o ha ; besides some o he su ixes could ha e con ained he ex-
ending pa -s- o -s - in hem.
he majo i y o P ussian imi a ion-based e bs a e likely o ha e been di ec ly o med
wo ds. his ea u e b ings hem close o sla ic languages and makes hem di e en om eas
bal ic languages, which a e cha ac e ized by abundan su ixed de i a i es om imi a ion-based
oo -wo ds. s uc u al ypes o P ussian e bs also di e conside ably om hose in Li huanian
and La ian.
Į eik a 2011 ugsėjo 6 d.
aud onė kaukienė
Klaipėdos uni e si e as
K e ingos g. 41-30, LT-92303 Klaipėda, Lie u a
[email p o ec ed]