scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dėl iliatyvų „laukan“, „laukuosun“ semantikos rytų aukštaičių vilniškių šnektose

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dėl iliatyvų „laukan“, „laukuosun“ semantikos rytų aukštaičių vilniškių šnektose

Author: Daiva Kardelytė-Grinevičienė
Year: 2013
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/974/1064
92 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
esMiniai ŽodŽiai: y ų aukš aičiai ilniškiai, ilia y as laukan, laukuosun, ilia y o seman i-
ka, ilia i o p é eiksmiação.
keywo ds: subdialec s o he eas e n aukš ai ian o Vilnius, illa i e laukan,
laukuosun, illa i e seman ics, illa i e ad e bializa ion.
daiVa ka deLy ė-g ineVičienė
Ins i u o das línguas Lie u ių
As di eções de pesquisas acadêmicas: dialec ologia, a mių
mo ologia e semân ica.
dėL iLia yV LAUKAN, LAUKUOSUN seMan ikos y aukŠ aiči ViLniŠki Šnek ose on he seman ics o
illa i es laukan, laukuosun in he subdialec s o he eas e n aukš ai ian o Vilnius ano ação Nes e
a igo baseando-se em p incipais eó icos de linguís ica e e encial, são discu idos leksemos
campos de o mas ila y o laukan, laukuosun y ų aukš aičių ilniškių šnek ose semosan ikumai
le an am-se ques ões: a) quan o nos di e en es con ex os usados campos lexemas ilia i ai
di e em da ape segu ada unção des a o ma e b) se ilia i o como pa adigminio aleg nio
signi icado di e e dos p incipais lexema campos signi ica i os. ambém é discu ida umaiscai os
ilia i o laukan p ie eiksmėjimo ques ão.
anno a ion based on he heo e ical p inciples o e e ence linguis ics, he a icle discusses he
seman ic peculia i ies o he lexeme laukas illa i e o ms laukan, laukuosun in he subdialec s o
he eas e n auk ai ian o Vilnius. i b ings o wa d se e al ques ions: a) how he illa i es o he
lexeme laukas used in di e en con ex s di e om he de ined unc ion o his o m and b)
whe he he meaning o he illa i e, being a pa adigma ic case, di e s om he p incipal meanings
o he lexeme laukas. i also discusses he issue o ad e bializa ion o he singula illa i e laukan.
dėl ilia y ų laukan, laukuosun seman ikos
y ų aukš aičių ilniškių šnek ose
93s aipsniai a icles /
Dos qua o pos pozicinos da língua li uanas (inesy o, ou in e nos esamojo, ilia y o, ou
in e nos einamojo, adesy o, ou pašalio esamojo, e alia y o, ou pašalio einamojo) ago a
a mėse e a ojami inesy as e ilia y as. inesy o ca ac e ís ico de odos os
a mecas, ilia i o i o sulos e eólicos al š aičių šnek ų plo e, ge ėčiuose ainda apa ece
e alia i o o msų (ž . Lka iii 4856; 7278, oo . 44, 45, 46, 1. As ques ões dos depu ado es
47, 48, 67, 68, 69, 70).
pos pozicinos das línguas Li uãs se o ma am e de desen ol imen o de alhadamen e
discu idas, sob e isso é esc eęs não um kalbininkas. comun inês de língua
analiza o adelė Laigonai ė (1957a: 21–39). kalbamųjų o mų susida ymą i unk-
subs i uido es ciona imen o a mėse desc ê Zigmas Zinke ičius (1966: 200203; 1980:
253263; 1982: 2138). com base em in oduções e ma e ial de esc i os elhos
pos pozicínicos in es igou albe as osinas (1995: 5376; 2000: 272273; 2001a: 173183; 2001b:
136 .). de alhadamen e in es iginėjami elhos esc i os pos poziciniai ie ininkai (ž .
gelumbeckai ė 1997: 179202, ka aliūnai ė 2003: 3349, Žilinskai ės 2010 e ou os des es
kalbininkų da bus). po ém seman ina a análise das o mas mencionadas a é ago a
a enção a ibui apenas pa ilhões lingüis as (ž . Žilinskai ė 2010 e k . da bus, onde
no a o iamen e analisam-se elhos aš ų ie ininkai). Nes e a igo ambém en a-se i
seman iniu caminho da análise dos subs i uido es. mais p ecisamen e pu ando, aqui
abo da-se leksemos campos ilia y o o mų y ų aukš aičių ilniškių šnek ose consumo
speci ika e discussu uo ini ques ões. ilia y us laukan, laukuosun1 já é desc ę algunse a
kalbininkų. oco p incipalmen e à o ma mencionada dedicada ao p oblema de
p é eiksmėjimo (Laigonai ė 1957b: 35 , Mikulskas 2003: 7196, Lipa ė 2000: 144152).
seman icamen e aspek u in es igá eis ilia i os casos de consumo y ų aukš aičių
ilniškių šnek ose magis o abalho é b e emen e esbi sgusi jus ina
Pe kely ė (2010: 1720).
2. desc e endo obje o de es udo baseia-se p incípios e e encial linguís ica. s i is de e e ência é a
elação de exp essão lingubinha com ik o e. e e enciais mechanism pe mi iu elaciona linguinos
panešimos e seus componen es com não- e balhos obje os, si uações, e en os, a os, daik ų si uimi no
mundo eal. alando-se desc end in ai, e e ência é elação com indi idualiais, cascada no os obje os,
si uações. po an o e e encia é o ien ada não em pala as e lingubinha exp essi a, e em seu uso na
linguagem con ex os, em seus componen es (Paduče a 2001: 78). Uma das á eas e e enciales da linguís ica
são espaços e local pesquisas. à e e ência do espaço impo a, que ipo de ligação lingubinê exp essi a em
com as elações espaciais. Locos e1 i iamosias šnek os usada uma singula askai os ilia i o ma laukan.
mui osiskai os ilia i o o mas a iai uja, esama a ian es de laukuosun, laukuosan, laukuosna. apan a i
escolhida usa mui osiskai os ilia y o o ma laukuosun. seman ina análiseei mo ologiniai a ian es não são
ak ualús, po an o mais amplamen e nes e a igo eles não se ão discu idos. pela mesma azão
nãoanalizam-se e one iniai a ian es.
94 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII e encia inclui daik o ou si uação de es ância
daiVa ka deLy ė-g ineVičienė
saída luga (siau ąja sen ido), di ecção e e enção ( . y. mo emen o de um luga
pa a ou o) e elações com locaisu saída de ašku (plg. x a yks a / из yks a из y).
dis inguama s a inė ( ok. Posi ionie ung) e dinaminė ( ok. Di ek ionalisie ung) espaço
e e ência (plačiau ž . Va e 1996: 41; 2005: 71; 113130). No p imei o caso analisa-se
e e en e posição ( ie a, lokacija), segundo […] seu mo imen o de um luga pa a
ou o. em ala ians e e en e local de es adia ep esen a inesy o, e seu mo imen o
lai e: lipu em ba co, lipu lai an e k .
e d ėje k yp į – ilia y o linksnis i p ielinksninės kons ukcijos, p z.: esu miške :
einu į mišką, einu miškan; gy enu mies e : ažiuoju į mies ą, ažiuoju mies an; sėdžiu
3. pa a mais cla amen e mos a campos leksema unciona imen o y ų aukš aičių ilniškių
šnek ose, p imei o ap esen am-se p incipais aqui u ilizadas leksema signi ica i as
mencionė osios. apsib êcendo suas eksplicações em asi LkŽe ap esen adas o mulao ês,
po ém elas pako eguo os endo em con a a dispo imê ma e ialê. (1) ʻdi bama e a, cães
plo as: nù αi pa .sa i.jåu kàp in .k a.u. começe jå d. p( ) i.ná. laukùs nubala.e. mnasi. αi adù
jå enu.ka.(d) dúɔda a. á. gi. pie .2 (a. g., 1936, bėčionys3); isakàs αi da.giem isùs laukùs
niẽku nel.g da å. niẽkαs nešiená.u α udo. su ak α isakàs n.-im α .sαz de.us ipasέ α
in.-im α (M. .-g., 1933, imšėnai).
(2) ʻa i a ni el ge almen e buščia luga : [zuikelių] ga idaba àškαp nes u.sågi laukα.s αinežinåũ.
desconhåũ. e.búda a. kαpmaž b.a.m αibúda a. α. pi ci-.namlei ješka. ie (P. V., 1925, didžiasalis);
cè αi ká.imαz b.å. *kiúnαi a. a dù skα. a.s ká.imi b.å. b.å. s laukα.gi b.å. (ž.: lauk. pa ad.nimαs) i us
lauku(s) skα. a.s ipa ad.nimαs išẹ.nα å.låũ.ka. à αi *me.gašune. skα. a.s * aikne.s isà ɔ.p.sɛ.
(ž.: α.s a.) nu adù α.s a. ku .že u. . u au α.s αz b.å. .že u i.ná.ina.s skα. a. αs.že αs
αi.ki s α b.å. o a. o a.
pa ad.nimαs α (j. b., 1923, kiniūnai).
(3) ʻloca sob o céu abe o; empo: b.å. skan dúɔnα labα. α.gi kαikẽ·pα dúɔ nu. αinè lauk k ã·pa i· à
dúɔnå.s (s. c., 1923, ba kuškė); e.músu. pikè nemažà b. a. | αimũ pikgi cèi ele u.nus us. ede. gicè
isågi ka ini.kai [ ai eles o am seu pi kioj?] . músu. e.m.s lun---| lauk b.a.m is (o. Š., 1927,
Maldenėnai). aigi leksema campos y ų aukš aičių ilniškių šnek ose em ês signi icados
p incipais. i aiamas odas pa adigminês i iamões u ilizadas o mas leksema, ambém e
ilia y ai.
2 in e miná eis exemplos su ansc ibidos segundo dinaminês sinc onijos p incípios, i. i. assim, como
in o man a p onuncia, e não como de e ia se .
3 Po exemplo, skliaus elias, indicam-se pa eikėjo nome e su name as p imei as le as, nascimen o ano e
luga de esidência.
dėl ilia y ų laukan, laukuosun seman ikos
y ų aukš aičių ilniškių šnek ose
95s aipsniai a icles /
4. em discussão y ų aukš aičių ilniškių leksemos campos o mas ilia i os baseia-se nos
úl imos empos lingüo y oje p egajunčia opinião, que analisando isolados g ama inais
ou léxicos unidades in ini amen e impo an e con exinė in o mação (plg. kleinas 1990: 9
, Mikulskas 2003: 7196 e k .). Segundo e e encial linguís ica ep esen an e wol gango
kleino (1990: 9 ), uma pala a gausu pasakymų, cujo signi icado con encionali pa ece
a si emščia luga (sis emos sp aga), ela enche ida pode só basea -se em sepa ados
kon eks u. au o ius kalba apie kon eks inę in eg aciją: kalbė ojas i klausy ojas
pasakymų o signi icado em de o ma ap op iada a se ligado com in o mação
con ex ual, pa a que o obje i o do discu so seja alcançado de ansmi i in o mação.
con ex o modi ica leksemų e e encinę ambien e. ab a ian leksema camposas ilia i os
seman icá con ex ual in o mação ambém neabejo inai lemia mui o mui o. mais um
ou o aspec o impo an e pa a análise da o ma in es igamóide é a unção ila i o
aleg nio. Na li e a u a acadêmica suas de inições não são uni o mes. Umau
desc iend in ai a i ma-se que ilia i o nskoma agen e ou ação de mo imen o (Zinke ičius:
1966, 200), ou o que es a o ma é usada e e iskiando di eção de ação em baik o idų,
em ce o luga (Lke: 1999, 250). a pa i desc i os campos signi icações eksplicações
ê-se, que es a leksema ilia i u eiškiama di eção de ação nebū emen e es á pa a
daik o idų ou a um ce o luga . Henceasi, ilia i pode indica a di eção da ação an o
pa a o daic o in e i, an o e pa a o ab ią espaço. desc end in ai pode-se dize que
ilia i o em só uma unção indica uma ou ou a di eção de mo imen o. con ex os, nos
quais o ma ilia i o é usada, podem umaip ou ou a modi ica seu signi icado,
p opo ciona umokį ou ou ookį a spal į. Nes e a igo e ai en a discu i : a) quan o
nos di e en es con ex os usados campos lexemas ilia i ai di e em da ape segu ada
unção des a o ma e b) se ilia i o como pa adigminio aleg nio signi icado di e e dos
p incipais lexema campos signi ica i os.
5. isanaliza os y ų aukš aičių ilniškių a minę medžiagą, im ą de y ų aukš aičių
ilniškių duomenų bazės ( aVdb) e ou os não publicados on es ansk ibuídos e
egis osų4, exclusi as á ias a iações de signi icação das o mas ilia i os da
leksemas in es igamosios, em yškėjančios a pa i de con ex os conc e os.
5.1. P imei o g upo de amos as de discussão:
(4) ec gi. ẽ·nå. é.ike · αs nuižmɔ·nà ese αikũ· neb.å. nù isẹ.nα · αs laukañ. gi išiená.u kaii is gi · ai
b.daå.gi aŋkåũ. em· e is liẽkα namiẽ (k. č., 1934, naujasalis);
(5) mɔmà liẽkα namus uše á.gi mè(s) sá.ula. n ɛk() isẹ.nam papjá.unam a éaš uɔ- ũ ka.ũ .lundu. adù
g š am namjåu p. i.u(s) su á.lga.m adùjåu kαišẹ.nam αiik pi mãs .landa.s pie . .landa.α. .jåu pápiecei
bú da.a. 4 uma ez que não odas as g a ações são escu adas, deixa-se a suposição de que as conclusões
ei as podem se p ecisin á eis.
96 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII piŋũ .landu. αiú.n .nešα lauka èpme(s) susέdam
daiVa ka deLy ė-g ineVičienė
pa á.lgå.m (V. Ž., 1924, Mėčionys);
(6) g.me. lik a. ukpjúče. | e. aig linùs ik á.uda a. ukpjú i. | αimàš ašpa. ã(s) s. aiu. nus.neåu
laukαñ. (s. Š., 1926, Liepiškės). Em odos os exempla es dis ingui-se o mesmo e e en e
unicascai os ilia i us laukan. Nos o necidos con ex os di e encia e e encinė aplinka, que e
indica, o que conc e amen e em cada caso in es igá elja o ma į a dijama. (4) e (5) sakiniuose
e e encinę aplinką apib ėžia daik a a dis namai, eiksmažodžiai išei i i šienau i (4), pjau i e
a neš i (5). o sujei o se mo e de um espaço echado (namų) pa a um espaço abe o (lauką) endo
em is a a ealiza um ce o abalho ísico (šienau i, pjau i, kažką nuneš i). (6) exemplozdyje
o luga , a pa i da qual mo e-se, não é in oduzido, mas e e encinė aplinka indica, que em ab ią
espaço ambém mo e-se endo p opósi o a au i linus. in o mação con ex ual mos a que nos
mencionados exemplos a o ma laukan pe cebe-se como unokiu ou de ou o modo abalhado
á ea de e a. aigi aqui ilia i em seu signi icado não di e e da e cei a secção ap esen ada da
p imei a leksema campos signi icações. a pa i des e ipo de exemplos e , que a unção
ilia i o aqui é ma ca pa a o mo imen o de um echado ou numanum espaço em um abe o
espaço.
do con ex os ambém se des acam a in es iga i a e e en e signi icância
desc i i a de oposição:
+ conc e us: - abs ac us - não endo limi es: + endo ce a on ei a - echado: /
+ abe o + ca ac e iza ce a com ele elacionada ac i idade especí ica: - não
sendoinga ce a com ele elacionada ac i idade especí ica. /
mais uma ez de e-se no a que es es a ibu os ca ac e ís icos unicascai os
o mas ilia i as. 5.2. Um pouco de ou a onalidade semân ica adqui e a o ma
in es igada em seguin es con ex os:
(7) αi ika i l.ka. káimi. e.ka u--- ki ù ikela. laukúɔsan eŋkieuɔsan ž.mi.
az dal.jα (j.
5
d.- ., 1918, dindos);
(8) ɔ.be.sẹ. plέša. in.šα .žα i ẹs a αi úɔs pal.ka. in iẽ a.s a--- a è nelɔckù p .ɛšie nesa an ei
nesa an ei is.ja.m laukúɔsan i à pamiškiẽŋ kɔ.n pask . i plše (j. d.- ., 1918, dindos). Nessas amos as,
e e en e é mui osiskai os ilia y as laukuosan laukuosna. e e encinę ambien e a ma ca daik a a dis
aldeia e eiksmazodžiai le an ou (7), saímos (8). o mali ilia i o unção é a mesma, como e an e io men e
discu idos em exemplos 5 aqui ainda é possí el menciona LkŽe o necida exemplo An e io men e nós
kaime i om, só passeiom em campo (į ienkiemius) (Veliu Jauona) e Zie eloje za ašy ą aš no ėjau ai an
lauko.

dėl ilia y ų laukan, laukuosun seman ikos
y ų aukš aičių ilniškių šnek ose
97s aipsniai a icles numanomi sujei as muda pa a o a i ão espaço. / po ém, luga , a
pa i da qual se mo e, não é echado obje o. é uma egião geog á ica, ma cado
daik a a džiu kaimas ((7) exemploznos o malmen e abe os espaços em ou a.
dyje, (8) – numanomas). Šiuose pa yzdžiuose subjek ų slink ies k yp is y a iš ie-
Leksema campos, ma ca ini uščią espaços, aqui oponimana com ab ig endina,
aps a y a e d e kaimu. sob e al caso de consumo da o ma in es igamosa ala e
Lipa ė no a igo ilia y o esp. p ie eiksmio laukan signi icâncias e possí eis
sinônimos nas a mãs Li uãs (2000: 145146). Minė ojo ipo exempla es au o ė a ibui
conc e amen e ao local de oco ência da ação sob o abe o céuumi com não indizida
des inação. Segundo y ėjos, nes e caso a p incipal campo leksema e sua o ma
unção é dis in i a: o campo é con ap ieša miškui, assen amen oe ei ou (dažniau
o ma mul iskai os) pa a cidade ou aldeiu6. y ų aukš aičių ilniškių šnek ų se ido
ipo con ex os usado ilia i as laukuosun não só deno a di eção de ação pa a o abe o
espaço, mas e adqui e dis in i o a ibu . chama ina a enção, que isso é
ca ac e ís ico mul idiskai ina i iamosios leksemas ilia i o o mai.
LkŽe quin a pala a do campo signi icação é ʻkaimas, sodžius (dis i indo da cidade).
eas e n aukš aičių ilniškių šnek ose mencionadoja leksema ʻ ienkiemio signi icado
adqui e só pa a o a o ma plu iskai os e ma cėdama p esença ou mo imen o em ja
nusakomą luga . dos conside ados exemplos em yckėja ais mesmas oposição, como e
ilia i o laukan, eiškiančio mo imen o em á ea de e a cul i ada, só adiciona mais
uma, indicando dis in i o signos ( застроена пространство: + нежставлена
пространство). e di e e da a i idade que o e e en e execu a indiciadamai luga ,
pobūdis no p imei o caso isso é isinė da binė (šienau i, pjau i e e c.) segundo.,
neap inėž a a i idade (ją można byłoby uwasiądzę żyć).
5.3. O campo de leksema ilia i us eas e n aukš aičių ilniškių šnek ose é usado e
ainda de um ipo de con ex os:
(9) i .nα(s) s.ka. ka(p)pa á.gẹ. de·jå. j· p·ki p ad·å. elelaukañ. isẽ·jå. isip·kina. nα já.jåu . å. ú·ks α
(j. k., 1926, Šileikiškė);
(10) jé.igu j iš·ja. laukαñ. ǀ iška. gȓũ·nα ǀ a‿jẹ.gu iš‿låũ.kå. a ẹ.nα kamba iñ. ǀ i ‿ ·l gȓũ·-
(o. b., 1930, k ikonys); (11) anà kαikàs kalbέda ɔ. s.kɔ. unagunu. | anà isẹ.nα laukañ. | kap jαs p.če |
pa ẹ.ju. . ka.bα isẹ.nα (1932, s anisla a as).
Nos ap esen ados con ex os a e e ência de e e ência da o ma de es udo ( eiksmažodis išėjo) indica
que o sujei o se mo e a pa i de echada ū inės espaços ((9) e (11) exemplos ela numanoma qua elpa,
onde oi comido ou algo acikiama, (10)z6 Pab ėž ina, que exemplos, onde ilia i o o mas laukanamas são
usados al cidade e kainama pa a o signi icado de unkiemio, e ijai Lipa ei não conseguiu encon a .
98 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII dyje kamba ys) em a i ą espaço. des inação de espaço abe o nesses
daiVa ka deLy ė-g ineVičienė
con ex os não é a ual. o mais impo an e aqui é o mo imen o do sujei o em espaços de di e en es dimensões7.
exp essėja dis inguamo-se ilia i o laukan sinais, nes e caso į a dijan e in e na e ex e na oposição. ela
especialmen e aiški (10) exemplozdyje (kamba ys ( idus): campo (išo ė)). isso não e a ca ac e ís ico dos casos
de consumo ilia i o discu idos an e io men e. ambém é no á el que desse ipo de con ex os зафиксирована só
singula askai os ilia i o ma. mui os kalbininkų (Laigonai ė 1957b: 49), ul ydas 2000: 291 . e k .) de ipo semelhan e
con ex os a ojamą ilia y o o mą laukan é endem a conside a p ie eiksmiu. Mikulskas (2003: 85) baseando-se
šiau inių Lie u os šnek ų8 e LkŽ dados indica ilia y o laukan p ie eiksmėjimo mo i os. Segundo ele, spa ų
abo da-se a o ma de ansposição mais p o a elmen e lėmė daik a a džio campos seman íneas es u u a
abs acção. Esse daik a a džio abs akčiausios signi icâncias ʻ ie a po ab i u dangum e ʻišo ė ge almen e
deno a apenas espaços oposição idus: ex e na uma pa e. au o a i ma, que al leksema pe dendo signi icância
obje i a, apenas abs akčiai mos an e di eção no espaço (do in e no pa a o ex e io ) e ac ialmen e já esan i
an e eiksmis. de e ia apensa -se se e e y ų aukš aičių ilniškių šnek ose mencionėdos con ex os usado
unaskai os ilia y as laukan laiky inas p ie eiksmiu. como já mencionada, aqui ilia i é i ai u ilizado, pa adigminis,
aleg nis. e como odos ilia i as, o ma laukan não a as ada do pa adigma. enquan o isso p iepuiksmiu laiky ina
o mas ge almen e de ela são dis alusias. P isiminus Mikulsko (2003: 85) men į, que leksema campo, usado no
signi icado ʻ ie a po ab i u dangum; ex e io , pe dendo signi icação obje i a e apenas abs akčiai mos ando
di eção no espaço, que iamsi p es a a enção a p agma inio aspec o do ac o da linguagem. Ling is inė
p agma ika es uda, como a ansmissão de signi icado depende do con ex o de con ado, conhecimen os sob e o
s a us dos pa icipan es da con e sação, in e e uo as in enções do alan e, modo de con ado, luga empo e
. . (ž . y i y ė 2011: 712). endo isso em men e, pode pap ieš a au i minčiai, que mencionada signi icado usada
o ma laukan pe de signi icância obje i a. num conc e o con ex o des ina á io, ansmi indo ao des ina á io
ce a in o mação (mossos discu idósei caso isso é uma indicação que sujei obje o mo e de um espaço echado
em op o), ela a elaciona com mui os linguá ios e não-albá ios cija išo ė, mas e como conc e e i luga .
des ina á io, dizendo einu laukan, gal7 desse ipo con ex os y ų aukš aičių ilniškių a mėse pode se
consumadas e leksemos o as ilia y o o mas, plg. o as segunda signi icação ‘ ie a po ab i u dangumi, laukas:
isso a.name já o· añ. klaus·c | ku šu à l.s (Pad a ės); pa s a· ė ina·i i · i.š ɛdė ɔ an· a.s mɛ ga.s pa.s a.s
akė śas e p . š ažû kasu· (ps)
ak o ių. konk ečiuose kon eks uose o ma laukan su okiama ne ik kaip abs ak-
(Žižmai) (d Ž ii 33). Nes e a igo leksemos o ilia i os o mas mais amplamen e neap a iamos. No a igo 8 o
au o baseia-se alekso gi denio e genu ės kačiuškienės a igo Pa aleliniai eiškiniai la ių i šiau inių
lie u ių eiksmažodžio sis emose (2000: 307314).
dėl ilia y ų laukan, laukuosun seman ikos
y ų aukš aičių ilniškių šnek ose
99s aipsniai a icles oje em e luga conc e o, na qual pa eks saído do echado qua alpos. /
(9) e (10) exemplos, many ina, isso se á pá ios, (11) pá ios ou abe o luga à casa. aqui ainda pode
indica al exemplo: (12) eusakåũ. | n. b . | jåusuš. ɔ.u niekadà nẹ.jåũ. šk i neiù i aš . i nu-ẹ.jåũ.
| nugi.nas i. àni.s | i acis ·jåu i .nαs из.jå. | из.jå. | pasku. me ga. ẹ. de .jå. laukαñ. | i.ná.
ans. å. ẹ.kalå. èna.s (j., 1938, ažušilė).
Nes e con ex o, ilia i o laukan, pai ado com açãomažodžiu i , adqui e mais uma
signi ica i a e lecal į signi icação ʻ uš in is9. y ų aukš aičių ilniškių šnek ose
com slink ies eiksmažodžiais u ilizadas unisaki os ilia i os o mas laukan
in e p e a imas nea segamas do con ex o e p agma inės in o mações. apenas
es es a o es podem ajuda a de ini a o ma especí ica caso usada signi icado, e
ambém e g ama ís ico s a us. uma ez que nos i iamsi šnek os ilia i , como já
mencionado, é pa adigminis aleg nis, e o mas laukan, usadas no signi icado ʻ ie a
po abie ou céuumi; ex e io , não podemos conside á-lo in ei amen e abs ac o,
pode aze -se conclusão, que y ų aukš aičių ilniškių šnek ų o ma laukan não
sup ie eiksmėjusi. ela conside a ina ienaskai os ila y o aleg niu.
5.4. conside ação sepa ada az-se de ainda um, úl imo, g upo de exemplos
ilus ando a o ma in es iga i a:
(13) nù | shi us ũbus isùs ku jåunak jɔ. | αi.neš lauka (j. b., 1916, Mileikiškiai);
(14) α nuš. å.ji. i.n.mu. až.degẹ. š. u. ‖ . j. nαi ime ie mulhe mažà α liẽ pe.
lå.š isin.š lauka e. . diêdu. anà se. eunežinå a s.degẹ. αzdiẽdαs sunamù èpkα båũ.dẹ.
desde is. šnu. (a. g., 1936, bėčionys); (15) alè i ek j.zgi lauka() nemes.gi αš. e i iek á.gi.da å.m
(e. M., 1928, smilginiškė).
nos mencionados con ex os e e encinę ambien eu į a dija eiksmažodžiai de(si)
neš i e mes i. eles a ibuíniam à exaliamen o (a essi imo) signi icância
eiksmažodžių (plačiau ž . Mikulskas 2003: 84).
(15) pa yzdyje nusakomo eiksmo k yp is y a iš užda o objek o („namai“) į
a i ą e d ę. (13) i (14) pa yzdžiuose k yp is konk ečiai nenu ody a, ačiau nu-
supõe-se que ela é aquela mesma. aigi, nesses con ex os no amen e es yškėja
opozicija idus: išo ė, mas aqui ela de ou o géne o do que desc i y oji (9)(11)
exemplos. Lipa ė (2000: 149150) ambém mini de ipo semelhan e casos e
desc e endo eles discu e pa ikulinius eiksmažodžius. de ido às pa ikulines
açõesmaodzes o mada uma das e na inesa sis ema de ação ca ego iias
pe icien y ą é apž elgę gi 9 Plačiau abou azeologizmą ei i ž laukan. Lipa ė 2000: 150151.
100 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII denis e kačiuškienė (2000: 307314; ambém e
daiVa ka deLy ė-g ineVičienė
kaika y ė, 2011). Pe icien i o cons i ui-se com ce os nublukusios p e eiksmia
semân ica pos e bais, no seu signi icado e unção p óximos pe ek i ino ad e bo
dian e dian ei ios. indo após os chamados anihiliacionais signi ica i os açõesmažodžių,
esses pos e bas indicam que a ação ap oxima-se ao im ou de ce a on ei a.
Segundo o ci ado a igo au o es, es e enômeno é ca ac e ís ico apenas das e mês
se en ionais (šiau ės aka ų žemaičių, šiau inių šiauliškių e pane ėžiškių šnek oms) e
é su gido de ido à in luência da kaimyninė la ių kalbos10 (gi denis, kačiuškienė 2000:
311). Lipa ė a gumen a que es e enômeno não é apenas apenas especi icadas
pa icula idade de a minos, e po isso esá não pode a i ma , que ele su giu de ido à
in luência da língua la ias. sua dados, isolados exemplos insc e e ambém de aka ų,
meio aukš aičių e além das on ei as da Li uânia (bal a usijoje) exis en es das ilhas
de língua Li uânica (Zie elos, Lazūnų, amaškonių).
Mikulskas (2003: 75, 5 omn.) obse a que os exemplos de Lipa é mos am apenas a
signi icância localinha, e as chamadas pa ículas, como e suas co espondências
p édėlinas, aqui não desempenha unção do indicado do e bo11. o au o ambém
des aca a enção, que o ma lauka(n), pa icula men e indo po slink ies eiksmažodžių,
mui as ezes pode se en endida d ip asmiškai. Is o neaiškumo azão daik a a dzes,
dos quais são kelę ais o mas, seman inė aida abs ak ėjimo ca a. pesquisado
a i ma que gene almen e e eikšdamos a di eção da ação de den o (cen o) em
ex e io (pe i e iją), es a o ma ilia o mais inclinę p ie eiksmė i e menkiau inka
eikš i pe icien i ui impo an e a unção de on ei a. uma ez que o mas lauka(n) (i
localinhas a ian es) e shalin amplamen e u ilizadas em oda a Li uânia como k yp ies
p ie eiksmiai, de ido à possí el d ejopos in e p e ação mais di ícil de econhece seus
pos e binės a osenos casos. esol endo a ques ão da ap esen ação lexicog á ica
des as o mas em casos ambíguos de e ia o ien a -se à aquela geo inę pe icien i ных
cons uções de p e alência, que nos se ionais li uanos a mėse con iadamen e explicikuja populia iausio pos e bo zemė(n) (e seus locais dos a ian es) a osena
(Mikulskas 2000: 8286).
Men uas y ų aukš aičių ilniškių šnek ų exemplos usados o ma laukan não há pos e bas. aba uosios
con ex os a di eção do mo imen o ilia i o laukan pe manece mesma a mesma, como e an e io es exemplos de
in e io pa a ex e io . aqui yški idaus: ex e nes opozicija, ilia y as laukan mui as menkai ežymi obje i a
signi icância, 10 Plg. š. žem. Kiski kóję žmėn ( i kšliai) = la. Cē i kãju nuôs , Tas élnias já skęs a žmyn (Ša
o eiškia abs akčią ie ą išo ėje ((18) i (20) pa yzdžiai). Šis ilia y as sa o eikšme
ės) = la. Tas ęns já slìks nuôs , Málkų ne u iù - žimą šalù in o žmę (Papilė) = la. Makas màn nà zìe mã sas u
nuôs (gi denis, kačiuškienė 2000: 308309). 11 baseando-se LkŽ ka o eka olandas Mikulskas nub ėžia ikslią
šiau inėse šnek ose a ojamų pe icien y inių kons ukcijų papli imo liniją. nele em a eal de disseminação
de cons uções pe icien i inas ainda inse i šiau iniai kupiškėnai e u eniškiai (Mikulskas 2003: 76).