9s aipsniai a icles Ma in-Lu he -uni e si e
ha aLd bichLMeie
sächsische akademie de wissenscha en zu Leipzig
halle-wi enbe g o schungs ich ungen: indoge manis ika,
onomas ik (o sund andense names), al i anis ika (syn ax). /
ZuM
sP ach issenscha Lichen
niVeau de o schungen Zu ALTEUROPÄISCHEN
HYDRONYMIE ienas a sakymas į ieną PoLeMik dėl Senosios Eu opos hid onimijos y imų
e imologija y a mokslas i paklūs a oms pačioms apž algos k i e iams kaip i ki os
wissenscha en aip pa . ji gali bū i eikiama nai iai, . y. su ik mažu a ba ne jokio a siž elgimo į
mokslinio lygio – a sakymas į polemiką
jau pasiek ą a i inkamų žiniųs a ą, a ba undio a, ačiau kiek iena a siž elgimas į a i inkamų žinių
undie an eikia, aip kad si nai umas a ba undie umas kaip laipsniškas e inimo k i e ijus
kons i uiuoja.1 anMe kimas į ašo y a a sakymas į s aipsnį, laikomą lygin iškai poleminiu onu i
galiausiai ne moksliškai a gumen uojan į šiame žu nale. jis odo neabejo inai eikšmingas
žinios ūkes o au o ais is o inio-palyginančio kalbos ėžybos apsk i ai i indoge manis ikos ypač
s i yje an i a eina p ie iš ados, kad os au o iaus da buose šiose ie o ėse po p i aikymu 1
Vennemann 1999: 275; s o asis spausdinimas o iginale. schLÜsseLwÖ e : al eu opäische hyd onymie,
indoge manis ik, onomas ik, žod o ma, u indoge manische ablau , ekons uk ion, La yngale.
keywo ds: old eu opean hyd onymy, indo-eu opean linguis ics, onomas ics, wo d o ma ion,
P o o-indo-eu opean ablau , econs uc ion, la yngeals.
10 a Linguis ica Li huanica LXVIII iš dalies nuo jėgųdešim ies pe žiū ė ų kalbos ėžis inių pažiū ų i
ha aLd bichLMeie
me odų pasiekę i ezul a ai galiausiai nuosekliai naujos pe žiū os su laikmečiu kalbos ėžis inės
me odika eikalingi. ik po šios pe žiū os bus galima apž elg i, kiek iš ų di b i i jų i ezul a ų išlaikę
bus.
anno a ion
his a icle is a esponse o ano he a icle in his jou nal w i en a he polemically and
a guing qui e unscien i ically. his a icle will show he de iciencies o knowledge he o he
a icle’s au ho be ays as a as his o ical-compa a i e linguis ics in gene al and indo-eu ope-
an linguis ics especially a e conce ned. as a conclusion i mus be s a ed ha all he esul s
he o he au ho has achie ed by using esea ch me hods in hese ields ou da ed o decades
will ha e o be ee alua ed inally applying mode n indo-eu opean linguis ics o hem. only
a e his ask will ha e been accomplished, one will be able o ell, which o his au ho s wo ks
and esul s will be sa e o u he use.
1 . Vo beMe kimas ki aip nei jü gen udolph galiu aš sa e deja negaliu su ikslu da umą
p isimin i, kaip aš p ie a dųkunde i p ie užsiėmimo su andens a dais a ėjau. ai
p iklausė be kokiu a eju su ezenzija į a denkundinį sammelband2 ka u, ku i aš an
a pininka imo iš wol gang haub ichs 2005 a ba 2006 pe ėmėm.3 į me us 2006 pa enka
u bū aip pa mano pažin is su udolph, ku iam aš pi mą ka ą an susi ikimo
In e e enz-Onomas ik. Pa adinimai G enzund susi ikimų e d ės is o iche i
daba yje. Saa b ücke Kolloquium des A bei sk eises ü Namen o schung in
saa b ücken nuo 5.7. spalio 2006 susi ink a u ė ų bū i. an šio susi inkimo jis mane
iškėlė asmeniškai į pi mą ka ą (i paka ojo šį aginimą iek p ieš mane kelis ka us
an į ai ų susi inkimų kaip i nuk eip as į indoge manis us jų isumą Indoge manų
kalbos išplė imas. Tesenas iš kalbų ėžybos, a cheologijos i gene ikos, wü zbu g, 24.26.
sep embe 2009), kad ienas is dėl o iš indoge manis inės pusės pagaliau ėl su
so e wa in seinem Vo ag au de a bei s agung de indoge manischen gesellscha
al eu opiečių hid onimija užsiim i u ė ų. šį aginimą udolphs u iu man į ši dį paėmęs i
aip už mane naują da bo s i į a ado, an ku io jis kaip sa e jau o.g. ecenzija pa odė
da e liches da y i bu o.
2 g eule, janka, P inz 2005.
3 Vgl. bichlmeie 2007.
11s aipsniai a icles /
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
a siž elgian į ai, kad aš is iek iksliai ai da iau, ką udolph iš manęs ( espek y iai
indoge manis us iš iso) eikala o, pasi odo jo į gana polemišką oną iename į aše
šiame laik aš yje4 pi me agino k i ika p ie kai ku ių mano iki šiol išaiškinimų is dėl o
labiau nesup an ama. nes kas išsky us p ipažinimą, kad me odai y inėjimo
seneu opiečių hid onimijos pag indinio e isiono eikės i ada aip pa p i alomau i
p adiniai i ezul a ai (ben iš dalies) e iduo i y a , bū ų galėję išei i, kai kažkas su 2010
me ų žiniomis i žinios lygiu p ia ėja p ie ma e ialo, a i ai kolegoms į iesiog
p iešingą eakciją a edė: alb ech g eule (2011: 125)5 pab ėžia, kad pagal išaiškinimus,
das bis da o on udolph e al. o ensich lich nu mi de Me hodik de jah e o 1970
bzw. de Zei o dem Zwei en wel k ieg un e such wo den wa ?
bezeichnend is in diesem Zusammenhang auch, dass de selbe au sa z, de
udolph zu seine Polemik e anlass ha , bei ü den wissenscha lichen o sch i
a ionindge pa adogiškų šakmenų požiū ių aip pa i a dų a ž ilgiu ilgą laiką
nebe eikė ų a sisaky i.6
in jenem bei ag gemach wu den, au die Ve wendung indoge manis ische no-
Galbū be bu o aginimas udolphs ja aip i ik he o ically minimas, i jis no ėjo iš
ik ųjų oliau ieni į oliau lu į šiuos andens a dus be kokiu a eju eikalau i os
publizie en, we weiß?
iš udolph a.a.o. iš eikš y us kal inimus i jo en aip pa ėl mani es apusios mažos
žinios is o inio-kalbų mokslinių y inėjimų apsk i ai i indoge manis inių y inėjimų
pasku inio pusmečio ypa ingai ieną bes andsaupėmimą i ieną išsamų a sakymą.7
4 Vgl. udolph 2011.
5 nesup an ama lieka indas ebenda ge ane iš aiška, kad la yngal heo ie bū ų nich leng ai p ieinama: y a
ak ualiai apie duzend į edimų okiečių i angliškų kalbos į indoge manis iką a i inkamai. la yngal heo ie, ku ie
šį objek ą nag inėja. Be o, isa ai da y a an eilės dės y ojų okiečių kalbančiame aume mokoma,
la yngal heo ie u ė ų en pap as ai bū i medžiaga an ojo a ėliausiai ečiojo semes o, y a m.e. aip
pa ne eikšmingai sudė ingesnis nei Ve ne sche įs a ymas (y a ik eikšmingai daugiau pa yzdžių į žymiai
daugiau kalbų, už ku ias ji y a ele an as) i bu o jau 1992 sa aime sup an ama sudė inė mano a pinio
y imo dalis. 6 aip pa sp endžia nübling, ahlbusch, heuse (2012: 224 . su anm. 215) pagal nuo odą į bichlmeie
(2011a: 180 .). Deja, lieka aizda imas be apsk i ai nuo šio užuominų čia aip pa an pasenusio s ojo kaip
a siž elgian į namen heo ie, ku i os i š 1960s me ų s ojo išauga.
7 už pak ie imą p ie šios a gegnimo i pasi engimą, šias šiame laik aš yje publikuo i, ačiū edak o iui
g asilda blažienė.
12 ac a
ha aLd bichLMeie
Linguis ica Li huanica LXVIII
2. indoge Manis ika i aL eu oPÄische gewÄsse naMen idaus indoge manis ikos y a
adicija al eu opiečių a dųkunde plačiai ab i y as.8 pasku inis kaip indoge manis
apibūdinan is okiečių kalbų y ėjas, ku is sa e su šiuo ma e ialu išsamiau užsiėmė,
y a
de unlängs e s o bene Leh e udolphs, wol gang P. schmid (1929–2010), ge-
wesen. dass on ihm abgesehen sich in den le z en zwei, d ei jah zehn en kaum
ein namha e indoge manis mi diesen gewässe namen beschä ig ha , häng mi
zwei ak o en zusammen:
pi masis, ienas u i ai čia su ienu ačiau labai agmen a iniai pe leidžiuo u medžiaga da y i, ku is no s
a siž elgian į jo kilmės ie o ę aiškiai nus a y as dauguma andenys, aip aigi i upės, y a i šiandien da
en, ku jie aip pa jau p ieš 2000, 3000 a 4000 me ų bu o , be a siž elgian į ik ąjį amžių šio
kalbosma e ialo y a ienas i oliau galu inai p iklausy as nuo spekuliacijų. Galima dažniausiai ik pasaky i,
kad be kokie upės pa adinimai eben o ge manisch a ba o kelspachwissenscha i a cheologie is da
ne aiškiai geklä as y a, kada iksliai nes pa yzdžiui kalbė ojai kel ų a ge manų p ie am ik o upės a ėjo,
isch ode o bal isch e c. sind – meh nich . da abe in ielen ällen und ü iele
gebie e au g und de disk epanz de o schungs- und benennungsme hoden on
lieka žinoma aip pa oliau neaišku, nes kada iš ik ųjų p iešge manische, o kel ische e c. Laikas baigiasi,
d.j. už kokį laiką ienas aip gali su uo skaičiuo i, kad ienas o kel inis, p iešge maninis a das į kel inį,
ge manų i . . bu o in eg uo as. i aš paimsiu ai iš ka o iš anks o: aš į ai aip pa ne u iu a sakymo i aš
aip pa ne ikiu, kad ienas aip g ei ai ieną as. dauguma indoge manis ų dėl o enkasi ai, kad di ba su
medžiaga iš kalbų, iš ku ių aip pa eks ai pe leidžiami (ak ualu y a ypač ana olinės i ocha inės kalbos en
ogue), iš ku ių galima kažką išsaky i apie kalbė ojus i ku ios aip pa galima da uo i. ik an okio
ma e ialo galima siųs i y inėjimai į is o inį kalbos ys ymąsi i kas šiuo me u indoge manis ikos aip pa
žaidžia didelį aidmenį į sin aksą. i ai a eina jei ienas sąžiningas da iena p oblema p idedama: Vienas u i
jį p ie seneu opiečių hid onimijoje liudij o kalbos medžiagos dažnai su 8 ai odo ku so inė pe žiū ą
a i inkamų indoge manis ų Fachzei sch i en (his o ische sp ach o schung, indoge manische
o schungen, in e na ional jou nal o diach onic Linguis ics, jou nal o indo-eu opean s udies, k a ylos,
münchene s udien zu sp achwissenscha ) aip pa da bų und Fach agungen de indoge manischen
gesellscha de le z en ca. 15 jah e: Nuo a ski ų da bo wol gang P. schmids i ju gen udolphs apleis a en
p ak iškai nieko į šią emą. i di b i minė ų au o en aip pa k ahes y a aip pa ik ienel alais iš ki ų
au o en ecipie .
13s aipsniai a icles /
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
žodžius a ba a dus da y i, ku ie labai ump y a. nes be kokio olesnio kalbos
medžiagos (ypač lek izuo os žodžių o mos) ūks a, eikia galu inai į eis i i aš sakau
ai kaip įsi ikinęs indoge manis as , kad ienas iesiog p ie daugelio pap as ų upės a dų,
kaip pa yzdžiui Sala (> Saale), Sa a (> Saa ), Sa us (→ Sa e) i k . eigen beginn sa o
lich nich einmal s ic u sensu beweisen kann, dass sie indoge manischen u sp ungs
sind. da ü is ih e s uk u zu simpel. gleichzei ig we den diese wö e abe sei
e o schung (iš daugelio i sche n) už indoge manisch gehalmi klasikinį zi kelschluss
en und olglich auch indoge manische e ymologien ü sie gebo en. wenn man
abe o ausse z , was man eigen lich e s beweisen will ode müss e, ha man es
da y i. Man eikė ų iš ik ųjų žymiai a sa giau i k uopš iau p oceduo i, nei ai į yko
pas a aisiais jšdešim mečiais, i daugelį nuken ėjusių iš a imų ge iau įdė i į
konjunk i ą. an oji p iežas is už o abla inimo susidomėjimo šiuo medžiaga iš
indoge manis ikos pusės y a, kad minė i y ėjai[9] sa o ‘al eu opäis inėje‘
a indoge manis ika pa i nuo kelių jėgdešim mečių y a obsole inė i aip iš jų požiū io
bei en eine a on indoge manis ik be ieben haben und be eiben, die inne halb de
kaip pasenusi u i bū i laikoma (šią požiū į u ė ų apie 8090% indoge manis ų iš iso i 99%
indoge manis ų žemiau penkiasdešim ies me ų dalijasi su manimi). ai eiškia ėlua, kad
bū en į jaunesnius indoge manis us, ku ie ja labiausiai ikė asi pak ies i bū ų, naujų
ėjo į šį daik ą a neš i, senoeu opėis inį medžiagą o mą, į ku ią ji daba nepaki usi nuo
k ahes laikų ( aip jau daugiau nei penki jėgdešim mečiai) a e čiama, sa o
al backenness jokio eizlei išnaudo i dü ų. ai š elnina mokslinių y imų ezul a ų
e ę paminė ų mokslininkų i jų aip pa di bančių kolegų pi miausia ka ą ne. čia bu o
du aus ka ą didesnes a lik as, be mokslas ys osi iesiog oliau i ai aikoma
pasku iniuose jah dešim mečiuose bū en aip pa už indoge manis iką. daba jei
al eu opäis ika aip pa už indoge manis iką esp. ku i indoge manis ai ėl bū i įdomus
i nuo jos bū i su ok as no i, ji u i bandy i, eikala issenams eisingai ap i, ku i
indoge manis ika šiomis dienomis p ie e ymologijų a siž elgian į is o inį ga sąlei ę i
žodžio o ma imolei ę pa eikia. kad ai plaka i iai iš eikš i: žinoma galima bu us da su
medzininiais k osniais šildy i i su pe oleumlampomis apš ies i be a eikia ai be
eikalo (a ba pe dė as polinkis į oman iką), daba da da y i, nes y a cen inių šildymų i
lempu ės y a?10
9 šalia udolph i schmid y a aip pa a adėjas al eu opiečių hyd onymie i moky ojas schmids, hans
k ahe (18981965), pa adin i. 10 bichlmeie 2012b: 14 . šio ilgesnio nei oks aip pa žymė os sa eci as bū ų
man šioje ie oje į a sakymą į udolph, den meis e des nich gekennzeichne en selbs zi a s ( gl.
bichlmeie 2011d: 109 .; 2012a: 278) leidžiama.
14 ac a
ha aLd bichLMeie
Linguis ica Li huanica LXVIII
3. anMe kungen Zu ausgewÄhL en
s eLLen de udoLPhschen k i ik esPek iVe PoLeMik11 jau į adiniuose žodžiuose
p ie sa o k i ikos p adolph p asideda uo, Sach e hal e ne inkamai p is a y i:
ink iminin as s aipsnis (bichlmeie 2010a) k i ikuoja ne dienos būklę koncepcijos
seneu opiečių hid onimie kaip pasenusią, o pi miausiai ai būdą i būdą, kaip
ėmuose y inėjimų į seneu opiečių hid onimie e ymologiją ykdoma.
3.1. Zu La yngal heo ie i p iklausingem um lyg į ieną iš udolph egulia iai kleinge ede e
pasi odymang o komnämlich iš Phonemklasse o he La yngale.12 kad ekons ukcija La yngalen
men, wollen wi mi einem gegens and aus dem be eich de Phonologie beginnen,
kaip konsonan inės phoneme iš ach emden i kaip oks y a udolph ja einzus u en egulia iai kaip
hokuspokus oä. gedeu e as (a ne e gallimp ) y a, y a isų pi ma į ūks ančias žinias šių
specialis ų užsieniečių an indoge manis ikos e i o ijos i jų ūks amas pasi engimas, sa e į
medžiagą ai p isipažin inai na ū aliai šiek iek apim esnis i sudė ingesnis nei as ienos
a ski philology o.ä. i me odiką indoge manis iką a kingai 11 už kele ą užuominų i papildymų p ie
šio i olesnių sky ių ačiū mano kolegui se gio ne i.
12 u indoge maninės onemsis ema u ėjo, po isko, ką galima po 200 me ų y inėjimo is o ijos
pasaky i, šią ges ą: enuis Media Media spi an nasal
( ) (d) asp. (dh) (n) labial p b
bh m [m, ] den al d dh s [s,
z] n [n, ] pala al h h1 ek al
ela k g gh h2
{
labio ela k g
g h h3
Liquiden ( ) [ , ] l [ l, ]
Vokale (V) i [ i, ] u [u, ] ( ielleich aip pa [ī, ū] in einsilble n) e ē įda bin i. uo pačiu
panašūs specialis ai be isada ėl į mano, jie galė ų sau nuosp endžius apie dalyką i
o ō
a (ā)
in eg ale bes and eil dieses Phonemsys ems is auch die Lau klasse de La yngale, die ielleich die
eibelau e de d ei ek al eihen gewesen sein könn en, so wie /s/ de eibelau de den al eihe wa .
15s aipsniai / a icles
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
jo me odus (š ai bū en indoge manis iką) leis i, ai a ba ku ios jie ne ne a kingai
žino.13 Iš esmės ai nu ka ą aip, kad la yngale ik en ekons uo i (sumažin ų), ku
jie dėl kalbą palyginančio e idencijos į aiškinimą liudijamo kalbosma e ialo i abipusės
susie iškumo iš į odymų iš į ai ių kalbų šakų y a eikalingi.14 šios gali iš p adžių pe
eisingą dydį iššau i, be y a įp as ai anksčiau a ėliau pe Fachin e ne diskusiją ėl į
geo dinu e bahnes gelek as. kad Fach emde kaip udolph (2011: 168) sis įspūdžio negali
e in i [gali], kad la yngale naudojami, kai ai inka, odo da ieną ka ą aiškiai sa o
ne il į, pa s o schungse egulus, ku ie jau me us e abliuo i, p iim i.
Zu diese Phonemklasse is jeden alls zu sagen, dass sie in eg ale bes and eil
onologinės i mo ologinės sys em u indoge manų i unabdingba už jo sup a imą y a. y a nu ka ą
isa eilė pasi odymų senindoge maninėse ienelsakose, ku ios ik p iimanan ienka inę egzis a imą
šios aiškiai konsonan inės klasės onemenų gali bū i paaiškinamos. p ie o p iski iamas maždaug as ja
aip pa konsonan inis phonem a mh/ <-, --, --> he hi iniame a ba pap as ai ana oliniame, ku is iš pagal
pasenusį požiū į dažnai p iski os okalischen(!) *ə ne negali iš es i; 15 šiek iek ginčy inesnį a ejį y a
klausimas, a anlau endes him a mines aip pa da e lex u indoge manische La yngale 13 odo
maždaug ą pa į enomeną, algi i eks emme ia o ma, kyla klausimų apie ašybą i s anda dinę kalbą,
eisėsš eib e o mą i . .
kann; ohne ansa z on La yngalen nich s ingen zu e klä en is die en s ehung
de in ona ionen (aku ie s. zi kum lek ie ) im bal ischen16 und slawischen; die
14 Vgl. į šią p oblemą daba išsamiai al ie i 2011. 15 kai, kaip udolph asmeniniame pokalbyje ka ą
paminėjo, jo moky ojas e ich nau iš ik ųjų bu o bu ęs nuomone, galima bu o nieko pasaky i, a he h.
e.h daba į odan už u indoge maninių la yngale, nes as h/ ka ą en bū ų i ka ą ne, aip iš o odo
ik, kad i e.h. neu sa o me u ne bū en p ie p og esy ių kalbos ėžininkų p iklausė,
denn die g undlegenden egeln ü die o se zung de La yngale im he hi ischen wa en spä es ens
sei den 1920e bzw. 1930e jah en bekann . und zumindes in spä e en jah en ha e. neu in jedem
alle ane kann , dass he h. /h/ eben kon inuan e eines La yngals is (pe sönliche Mi eilung on
elisabe h ieken am 23.3.2012).
16 Vgl. p ie o maždaug de ksen 1996 passim; smoczyski 2006 passim.
16 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII p o he inių okalų g aikiško i jų ijųybė gali aip
ha aLd bichLMeie
pa pap asčiausiai kaip iš umge a b ų sp oss okalų šalia o iginalių la yngalen a si ado
bū i paaiškin a; Panašiai galioja oje pačioje kalboje už ijųybę e lexų in
schwunds u igen o mas s uk ū os *(-)KHK(-) ( e al e : *(-)KəK(-)); neišaiškinamas
y a oliau be šių konsonan inių phoneme požiū io kai ku iuos šiems pasi odymams
palygink man u.a. sėklius į edimus į indoge manis iką pasku inių d iejų
jah dešim mečių aip pa nesuskaičiuojamus ki us di b i.17 Su ki ais žodžiais: kas
e scheinungen bei den nasalin igie enden Ve ben im indoi anischen e c. pp. Zu all
u indoge maninį iš al indoge maninių kalbų no i ekons uo i, u i už šį kalbos lygį aip
pa la yngale p adė i. be jos eina ne.
odėl lieka aip pa sei enhieb ( gl. udolph 2011: 168) į Reallexikon o he Ge manischen Al e umskunde
( gl. Zimme 2006) gebo ene kel ische e ymologie į olkname o he e e e 18 galu inai i ele an :
udolph igno iuoja čia aip pa schlich ėl palyginančią e idenc o he al indoge manischen sp aches
and he he e om a ising necessi y o he app oaches o a la yngalhal igen wu zel espec i . eines
s amms u idg. *eh1- -, *uh1- n. ‘:19 de on Zimme a.a.o. anduo. p iim as La yngalschwund
kompozicijoje, p ieš ku į udolph čia (kaip aip dažnai sa o da buose be jokio a gumen o)
polemizuojama, y a iena indoge manis ikos ge ai žinoma i isuo inai p ipažin a 17 Man palygink ai
ge ą duzendį į edimų į indoge manis iką, La yngal heo ie a ba į e nies ienin elskalbį, ku ie
pasku iniuose abiejuose dešim mečiais pasi odė (alphabe is), 1976, 1976, 2009, 2008, kapeman Lindo ic, LiV,
LiV2, 2006, Ma y, Ma as, 1997, 2010, May ho e , Meie -B ücke , 2002, Meije , 2010, Meije , Mülle , Lize ,
inge, 1992, 2005, e c. pp. išėjo į 1985, 1998 kaip s a biausi da bai. be eik isos e imologinės žodynbūklai
pasku inių ge ai ijų jah dešim mečių pa adin i (ji udolph į aisyklę už sa o da bus žinoma aip pa ne
ecipie [ha ]), kaip en bū ų edg, edhiL, edL, edPc, edPc add., edsiL, esjs, ewahd, ewaia, ewn, sejL u.a.
moksliniame s andelyje iš iewio lieka p ieš ai LeV i ewd, ewds24, ewds25, kas eda į apgailė iną
si uaciją, kad as is da ne isą ewahd iš indoge ų
le z e as la yngal eie ein üh ung in die indoge manis ik is szeme ényi 1990. – wei e s sind hie
manis ische sich ele an e e ymologische wö e buch zum deu schen is . ein um assendes und
e lässliches e ymologisches wö e buch zum neuhochdeu schen au ak uellem s and de his o isch-
e gleichenden sp achwissenscha s ell (ebenso wie ein solches zum Mi elhochdeu schen) wei e hin
ein deside a da !
18 išsamesnės į šią e imologiją aip pa į olesnius pasiūlymus dėl šio e hnikons iš edimo gl. si zmann,
g ünzweig 2008: 280282. en eikiamas eisingas elgesys su įž algomis indoge manis inės y inėjimo negali
abiems au o ams ne aukš pakankamai a skai y i i u ė ų ki iems neindoge manis ams a nau i
pa yzdžiu. 19 Vgl. niL 715717 su u inga oliau li e a u a.
17s aipsniai a icles /
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
a si adimas. Palygin i bū ų čia maždaug u idg. *neo-h1-o- > *neo-n-o- > g . νεογνός
‚neugebo en‘ ie oj ki aip į ikimąjį †νεογανός (po kai ku ių y ėjų nuomone
gegėjiniai aip pa †νεογώς) o.ä. šio g aikų žodis y a už isą ipą a dengend apo.20
p oblemą liaudies a do * ē-e - ‘die das wasse den luss du chque enden o.ä. iš
ik ųjų y a isai ki oje ie oje: iki šiol y a ne pa yko ienodi i isuo inai p ipažin a
e imologija už u kel . * ē ‘du ch, hinübe as i.21 iskas ki as y a iš
indoge manis inio siu imės jokia p oblema. inso a y a šiame kon eks e aip pa
p iekaiš as udolphs (2011: 165), indoge manis ai bū ų ekons uk e už ba e mone
im is, unzu e end: kiek ienam indoge manis y a sąmoningas, kad jis čia di ba su
ekons uk en: uo pačiu indoge manis ai be aip pa gali bū i ik i, kad jie čiami
eben apie ai palyginus su pasenusiomis koncepcijomis, su ku iomis udolph e al. di b i,
ge iau paaiškinimo sis ema. jei ai isose šiuose pi miau minė uose a ejais udolph
u ė ų pa yk , p asmingą, kohä en ę i , kaip ai dėka požiū io la yngale įmanoma, iena
isus šiuos pa adin us a ejus apimančią i ne sa e į kasuis em sminklein iš kiek ieną
ėl i ėl p iklausomai nuo a skel iso ki aip gelage u analogijas e s ikkan i
paaiškinimas duo i, aš bū ų aš džiaugiuosi, jei jis šią de Fachwel p aneš ų. ai ik ai
bū ų didesnė diskusija sukel as i galė ų, u ė ų ai bū i iš iesų apie ieną su
pag įs ais a gumen ais abejojamą pasiūlymą, galbū ne gi p ie pe gal os
indoge manis ikos sukel i.
jedoch wi d man nach du chsich zahl eiche seine a bei en ehe da on aus-
gehen müssen, dass on ihm lediglich wei e hin de ückg i au die oben schon
nu ody o, nuo jėgų dešim mečių pasenusių paaiškinimo modelio ikė is bū i u ė ų. jis bū ų sau i
mokslui a i inkamai didelę paslaugą pa ody i, jei jis sau okių iš a imų į šį eminį s i į susilaiky ų.
glaudžiai su ką ik pa ody ais p incipiniais bū inybe ekonzumindes u indoge maninių nominalund
e balwu zeln KVKwa . da užgliedui *-dhh1-o- > *-dhozu wz. idg. *dheh1- ‘se in i, išdės y i, išdės y i‘;
s uk ion de Phonemklasse de La yngale häng auch die be ei s in den 1930e n
on Émile ben enis e au ges ell e hypo hese zusammen, dass die Minimals uk u
gl. į šį komposi ion yp išsamiau i su nuo oda į a i inkamą li e a ū ą (2011 bichlmeie d: 120123) aip pa
nun im anlau o Vokal die La yngale auße in den o.g. ällen im he hi ischen
20 Mi le weile ech zahl eich gewo den sind die als e dunkel e komposi a e kann en bildungen mi
pag indinai į isą kompleksą hacks ein 2002. 21 Vgl. edPc 388 su diskussion i oliau li e a ū a.
24 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII p iski iamas i išsakek a ig laiky i,37 nes jie 1)
ha aLd bichLMeie
sa o okal dialek alų kilmę skolinki galė ų (dialek alų kilmė Emüss e aigi pi miausia
galu inai išb aukiami) i kas da daug sunkiau s e a 2) schlich ne į ody i y a, kad ai
isada apie ą pa į šaknį: šalia šaknų *el-elh-ol- (bzw. u idg. *h1elh2- i *h22) a eina i da
spal iniai šakniai u idg. *h1el- ‘ ed(b aun), *h1/3albzw. *h2al- [< *h2el-] ‘weiß38 i u idg.
*h1el(H)- ‘mod ig bū i, aulen in age i ai aikoma ne ik bal iečiams, be žinoma aip
pa i ki iems upės a dams, ku ie adiciškai p ie šio šaknio pa eikiami, pa yzdžiui
aip pa i už uos jau iš Udolph (šiu 2011: 163) mėgs ančius ci uo i i ėl
a spausdin us k ahescheno len elės39 nu ody us: šioje len elėje nė a ienin elio
žodžio, p ie ku io bū ų p i aloma skaičiuo i, kad a i inkamas šaknis u i bū i e balinio
cha ak e s. Su ki ais žodžiais: imasi ienas p anešimus (naujesnių) e ymologica im ai
i emiasi egzis encija o.g. spalbka eln su ienu, bus ienas p ie mažiausių čia
in e esuojančių andenyno pa adinimų galu inai pasaky i gali, į ku į iš iš a dy ų šaknų
jie daba p iklauso i ai, žinoma, aikoma i už udolph (2011: 167) k eip ųsi andenyno
pa adinimus LVŽ (1, 62): Vienas gali juos oliau b us onas įsi ikinimo an
*el-/ol- ‘ ließen p ijung i (kas šiame alle ada be ampa g yna ikens eikalas, ku i
ada su mokslu ik daugiau labai mažai u i da y i), a ba ienas gali ealybės į akį
paž elg i i p ipažin i, kad ienas šalia u idg. *h1elh2- ‘wohin eiben (LiV2 235) i *h2elh2-
‘ziellos gehen (LiV2 264) upės a džiuose aip pa su d iem o.g. a bwu zeln su eikšme
‘beß i ‘ ed(b oun)40 aip pa *h1el(H)-mod ig bū i, aulen eik ų. po o sak o a eina už
bal ų žodžius (jei ne ne naujas šaknis iš ieno lehnwo abs ahiuo as bu o a ba ne
su apimas su e bum iš šaknio *h1el(H)- ‘mod ig bū i, aulen į yko) labiausiai ik iausiai
u idg. *h2elh2- ‘ziellos ei i kaip pag indlage in que y. u ė ų šis e gebas kaip pag įs as
pa ody i, bū ų ai LiV2 a.a.o. um li . al i papildy i. 37 as pa s gali galu inai aip pa už li .
amės = emės.
38 Vgl. ai išsamiai bichlmeie 2012c.
39 aip maždaug k ahe 1964: abelle i i ii po s. 62. šiame kon eks e y a į da ieną me odinę unsaube kei
k ahes a k eip i dėmesį, ku i udolph pe os len elės ep odukciją aip pa oliau adiuoja: Ben jau en
minė as lussname Eli a y a ni gu į ody a, o ik ekons uojama (kaip oks eisingai pažymė as k ahe 1964:
37) y a be len elėse niekada kaip oks pažymė as. ž . į šį ekons uo ą oliau žemiau eks e. 40 žinoma y a
šis šaknis bal iškame du chaus ęsiamas, aip pa yzdžiui in li . élnis ‘hi sch e c. ; gl.
sejL 146; PkeŽ 1, 6870; Pj 1, 77.
25s aipsniai a icles /
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
a siž elgian į andenynų pa adinimus bal ikume i ande no s aikoma isai pap as ai,
kad ik pa adinimai, ku ie su Elanlau en (kas ne umlau [e a ge manų] a ba dialek ale
a ianz [e a bal ų] sa o kilmės skolings ė) a ba į u idg. *h1el- ‘ ed(b aun) a ba
*h1elh2- ‘wohin eiben p iklauso u i, pa adinimai, ku ie su Alanlau en, gali (ne
pasku inė dėl plačiai papli usio susidū imo iš (pä )u idg. *a i *o in *a) galu inai į isus
nu ody as šaknis bū i su o muo as: jie gali an u idg. *h1/3albzw. *h2al- ‘weiß, *h2elh2-
‘ziellos ei i a ba o-s ūpiingos o mos u idg. *h1el- ‘ ed(b aun) a ba *h1elh2dwohin
eiben a ba *h1el(H)-mod ig bū i, aulen, aigi *h1olode *h1olh2ode p ie šaknų
*h1olh2und *h2olh2m.w. nė a saugi e idenz41 u ima). sp endimas čia y a čia ik
*h1ol(H)- sowie na ü lich auch *h2olh2- zu ückgehen (wobei abe ü die o-s u e
okiuose ienel alais įmanoma, ku iuose pusiau g eičiausiai gali bū i pada y as, kad am
ik as su iks ik su am ik u ipo šaknis ( e baliai a adjek i isch) gali bū i susijęs.
okios analizės y a ačiau iki šiol nei nuo k ahe nei nuo schmid nei nuo udolph iki.
nepa yks a okia p isky imas ne, y a se iöse iai iesiog jokia sp endimas įmanoma.
Galų gale ai aip i čia ėl y a pa yzdys už ai, kaip dėl nuoseklios aplaidinimo iš
y inėse kinių a si adęs nepažinimas iš al e na y ių į a iamą ik umą p ie
e imologinių sp endimų gali sukel i.42 po šių išaiškinimų u ė ų ap i aišku, kad ienodi
p isky imas isus iš udolph i p ie k ahe43 a i inkamame kon eks e minė us upės
pa adinimus į ieną šaknį *el-ol- ‘ ließen iesiog nebegalima. kas ai oliau da o, pa eikia
iena eikšmišką, nieko į odenčią i inimą į i p ie o, kad ai iesiog iena eikšmiška
i inimas, ‒keis a aip pa nieko, jei ją "he o names įpa eigoja.
4 . Su MLussnaMen Uls e šioje ie oje bū ų aip pa lyg da kelios pas abos į udolphs išaiškinimus į
upuss a dą Uls e nu ody os: ki aip, kaip iš udolph (2011: 172) 41 iek ap . alne ‘ ye kaip i li . dial. álnis,
álnias ‘hi sch, álnė ‘hinde, le . alnis pa ody i labiau dialek alą a e imą anlau s kaip senas o-s u e ( gl.
behaup e , is diese lussname in unse em kon ex gänzlich i ele an , wenngleich
o ige anm.). 42 ą pačią p oblemą neįmanoma ikslių nus a ymo šaknų a si anda mano nuomone po aip
pa p ie e ymologizacija pa adinimo elbe, gl. bichlmeie 2012c.
43 Vgl. e wa k ahe 1954: 49, 58.
26
ha aLd bichLMeie
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
na ü lich eine e ymologische Zugehö igkei inso e n o liegen dü e, als auch in
diesen namen eine de oben o ge üh en ün wu zeln s ecken wi d.44
in diesen Zusammenhang gehö auch udolphs sa z (2011: 166): „Zudem is
eine ü gewässe namen übe zeugende e Lösung mi einem ansa z ohne anlau-
La yngal odėl pi menybę duo i, nes šis į sūnus eu opiečių upės a dus inka. be o, kad ienas Donau i
ada ne iš *el- endenol- paaiškin i galė ų mažas juokez am ande , u ė ų pi miau pa eik os
išaiškinimai (ypač pi miau žemiau 3.1 p ie šaknų s uk ū os u indoge manų) aiškiai pada ę, kad ai
žinoma su požiū iu, ku is pagal daba inį mokslinį s anda ą ope iuoja su la yngalen, sa aime
sup an ama aip pa iskas ik ( e imą) aiškią senąjį paaiškinimą eikia iesiog a sisaky i. nes
kiek ienam, ku is šiek iek sup a imas iš indoge manis ik, y a sa aime sup an ama, kad o ma
u idg./ o ge m. *H(H)-s( )- o- (su šia no a ion, ku ioje *H kaip co e symbol už *h1, *h2, *h3 aikoma, y a
kiek iena iš aukščiau minė ų šaknų padeng a) šiaip a ki aip aip pa u ge m. *uls ae geben bū ų. aip
pa čia aip ėl pasi odo udolph's pag indinės žinios ūkiai an šiuolaikinio is o isch-palyginančio
kalbos ėžybos a i inkamai indoge manis ikos e i o ijos. odėl kalba aip pa upussnamas Uls e nei
už nei e. ai u i kažką su moksliniu sąžiningumu da y i, kad ienas okių dalykų aip pa kažkada
p isipažįs a i ne nepaisan ki ų, naujesnių įž algų, ku ios okius į klausimą pa eikia, aip da o, lyg bū ų
jau iskas paaiškin a. Be o bū ų da į da ieną p oblemą nuk eip as, kad upussnamensippen (jei
ienas čia esan ys pa adinimai kaip okie a k eipiasi) des ipų Els e , Als e , Uls e e c. iškel , į ku į
gegen eine de oben ange üh en wu zeln, udolphs einwand läu öllig ins Lee-
udolph m.w. da niekada pozicijos nep iėmė, nekalban nes a sakymą į ai bū ų su eik as: kaip gali ai iš
ik ųjų bū i, kad p ieš ienund o pa ies su iks ka ą schwunds u e, ka ą e-s u e i ka ą o-s u e
šaknis galėjo pasi aiky i? uo daugiau, kaip ai čia į čia u ė ų da p asmingą i sude in ą sp endimą,
ku is pe mo phemanalyse ai pi mas žingsnis e ymologijos išeina, bū i pa eik a. lussnamensippen
pi miau minė os ūšies gali be kokiu a eju ne ienam bend u pa adigma išs am i. pa adinimai u i aip
kas a ski ai a si as i i odėl aip pa kas a ski ai bū i paaiškin i. odėl aip pa y a eiginys, kad 44
aip pa i ele an os y a šiame kon eks e galu inai i udolphs išaiškinimai (2011: 170172) į senesnius
bandymus e imologinio sujungimo nuo andens a dų su šaknis u idg.
le z lich hema isches su ix geh und ge ade hema ische bildungen nach allgemei-
ne ansich be ei s im u indoge manischen keinen ablau meh au wiesen? auch
*h2el- ‘näh en, au ziehen. oks bu o aip pa iš manęs niekada im ai s a s y as, ne jei udolph's
aus üh ungen das einem unau me ksamen Lese ielleich sugge ie en könn en.
27s aipsniai / a icles
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
okios o mos im ablau oe e y s o i (kaip bis eilen skai y i y a), klaidinga. Vie oj o s o i ik
os, ku ios naudojamos į ai ių upės a dų o ma imui si ua ion. Apie a pusa io san ykį a dų
wu zelha en elemen e in e schiedenen ablau s u en. das is eine öllig ande e
e imologiniame (įskai an . seman ische ) požiū iu pasaky a isa ai odėl ne daugiau, nei kad eben
(u.u. eben be aip pa į isiškai ski ingus laikus) kiek iena ki a o ma os pačios šaknies bu o
naudojama am ik o upės a do o ma imui.
5 . pi masis a pinis aZi pa ody i ėl i š eikšmingai, kad udolph nė a pasi engęs, sa e į naujas45
die im Vo he gehenden anges ell en Übe legungen zum lussnamen Uls e
mąs mus e įda bin i i šias pe im i no s jie jau sa e jau seniai į odė: la yngal heo y jis į ody ai
sa o iš a imų p ie iki šiandien be kokiu a eju nesup a o. kas kažką a iai i su p e enzija į ai,
bū i gi dė as, k i ikuo i no i a ba k i ikuojamas kaip udolph ai iesiog su la yngal heo ie da o ,
u ė ų ai be pi miausia sup as i k i izuojamus gedankengžius gali a si os i. gali man ai indes
ne, lieka kiek iena k i ika bū ina uščias ge bes. bū ų udolph la yngal heo y i jos implikacijas
sup a o, jis jau seniai u ėjo pas ebė i, kad ai p ie e inių pasiūlymų, ku ie u.a. nuo manęs į į ai ius
upės a džius bu o pa eik a, pi miausia bu o apie ai, jo (i ki ų mokslininkų) gąsdžiai pe žiū ė ą i
pasenusią aizda imą į ieną s andą a es i, ku is indoge manis ais šiandien y a jaučiamas kaip
s anda das. in his espec also go some o he ema ks udolphs (2011: 167) ac ually o he ea go,
especially he abou he lacking in e es o he indoge manis s a his ma e ial: he ma e ial
in e es s he indoge manis s jus (as abo e unde 2. al eady indica ed) no , because i so a by
udolph e al. so unnecessa ily wo ked up, because he dealing wi h his ma e ial so a wi h so
lacking me hodic and because his las be he e once clea ly highligh ed endes he ecognizancegain
o he co e a ea o he indoge manian basic language) is qui e i ele an . už indoge manų
sen umskundę i siedlungshis o iją ai gali bū i ki aip, kai ik i ezul a ai u ė ų egzis uo i, an
ku ių galima ada i pasikliau i. 45 i ‘neu myli čia no a bene paaiškinimo modelį, ku is sa o p adžios
da XIX jh. paėmė i nuo ijų iki ke u ių jėgdešimčių kaip galiausiai įgy endin as u i bū i laikomas.
manis ik (eben die ekons uk ion de Phonologie und Mo phologie de u indo-
28
ha aLd bichLMeie
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
6 . exku s ZuM su ix u ge M. *-s a-
an diese s elle seien nun noch einige beme kungen zum ge manischen
-s a-su ix ( aip isiškai eisingai jau k ahe/Meid 1969: 184; in e al e e benennung bei udolph
[1994: 243 . e c.] įp as ai: s -su ix ema okal y a is dėl o galiausiai dalis su iksas, a ba
p idė as: nepaisan ilgesnės paieškos galėjau udolph's da buose nieku (aukš iau ne i ame ki u
einschlägigename sky iuje?) as i e imologinį su iksas paaiškinimą. udolph 1994: 243258) jis nu odo
ik į o.g. p ie k ahe/Meid 1969. udolph's išaiškinimai i šgene aliza imo iš a imų p ie k ahe/Meid bū i
sublauken: šie kalba apie o sbezeichnungen nomina loci (esme apie žodžius, ku ie ‘hols e ‘,
olgen hie k ahe/Meid a.a.o., wobei abe öllig un e s ändlich bleib , wieso e das
au e en des su ixes nach gu u alen he o heb . Übe dies schein ihm auch eine
scha s all‘ e c. eiškia), ne apie o s a džius onomas inėje p asme. palyginimas hink odėl, kol ne
ienas pe da imą iš appella i inio į onyminius s i į gali pada y i plausibel. u.a. eikė ų čia pi miausia
išdės y i, kaip pe da imas žodžio o ma imo ma icos į žymėjimą iš žmogaus suku ų, konk ečių
objek ų ( ai bū ų su iks u idg. *- o-, su ku iuo u.a. Nomina ins umen i su o muo i gali [s.u.],
du aus pada y i) į eben ne žmogaus sukel as ‘o e, kaip jie eben andenis aizduoja, p ieš sa e
išėjo, u ė ų. okia pe da imas man a odo iskas ki a nei i ial i eikėjo kiek ienoje a eju
explici e pa eisinimo. k ahe/Meid a.a.o. ei i už šio su ixes a si adimą iš o, kad as Nomina
agen is46 i ins umen i o man i su ix u idg. *- oan an den alen užda lau baigiančios šaknys
an a (su papildy i čia bū ų žinoma aip pa da an -s baigiančios šaknys; s.u.), dėl ko u ge m.
*-s azunächs ga siniu įs a ymu a si as i, eanalysia uo i i kaip sa a ankiškas su iksas bū i
a ski as.47 šis galėjo galiausiai aip pa į okaliskiai baigiančius s ambius an e i, dėl ko a ian ai
u ge m. *-is aund *-as aen s anden. ačiau y a ši galimybė a si adimo ne ienin elė galima:
Galimas bū ų i sekunda inis an i ieno su iks u ge m. *- aan s amme į u ge m. *-s V-48 aip
pa iš edimas su uo pačiu su ix iš ieno zug unde46 p ie šių o ma imų ai galė ų bū i iš edimai
su hema okalu iš silpno s amo u idg. *- on Nomina agen is an u idg. *- e -/- o handeln, aigi
u idg. *- - + *-o-. iena a
de a ige e klä ung auch ü Nomina ins umen i gangba is , soll hie zunächs einmal o en bleiben.
47 ebenso hill 2003: 105 .
48 Vgl. ai k ahe, Meid 1969: 3, 163170. aip pa hill 2003: 105 . ik jei ienas šios iš edimo seka, gali u.u. yšys
su lo yniniais adjek i ais ipo sil es is ‚wald-, waldig‘ bū i pagamin as, kaip jį udolph ienoje
paskai oje Leipcige 2008 a 2009 ka ą poliegenden s-s amm. pas a uoju a eju bū ų p ie an i des -
29s aipsniai a icles /
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
u inčio su ikso p adedan nuo ski ingų indoge maniniame liudij ų ablau mus e ns iš s-s amen ne gi
an das -s- des basiswo s ein epen he ische den al zwischen beiden en s ehen, also
sich eben alls u ge m. *-s a- he ausbilden.49 die le z genann e he lei ung hä e –
p anašumą, kad i š kaip g ynai sekundä iai paskelb i su ix a ian ai galė ų bū i lau gese zlich
iš es as: aip bū ų pa yzdžiui p ie ieno p o e okine inio s-s am u idg. nom. *KéK-os, gen. *KK-és-s →
*K(e)K-és-os, jei ienas išima iš o, kad sekunda inės iš es inės įp as ai iš š iežio Panašiai leis ųsi ada
i su ikso a ian ai *-s a- (< *-s-( )- o-) i *-as a- (<*-os-( )- o)) a ba iš ki aip ablau ančių s-s ammų
a ba pagal p ielaidą ne dažnai užim os, be ka ais is iek pasi aikančios iš es inės iš s ip ios iš š iejo
s amm e olg en, au oma isch *K(e)K-es- o- > u ge m. *K(e)K-is- - a- en s ehen.
s amo. Su ki ais žodžiais: esan ys su iks a ian ai galė ų isi ieną lau s a inį a si adimą u ė i. Tik in i
daba da lik ų, a iš kalbos palyginimo išei i aip pa a i inkamus p o o ipus galima iš ys i, . y. a į
ge manų o macijas an *-(i/a)s a- jei ne ge manų, aip galbū ki ose indoge manų kalbose da galima
as i p ie jų p iklausančius s-s amą. be ai u i oliau y imams eze uo a lik i. lyg kokią iš edimą
ienas daba p anašumą su eikia a ba ku i paskui u ė ų pasi eikš i kaip ( ienin elė?) eisinga, aip
u ė ų is iek aiškiai ap i, kokius e imologinius de izi us ai čia da eikia į eik i. i oliau u ė ų iš
išanks inių išaiškinimų aip pa apo aišku, kad andens a de namai į u ge m. *-s anich bū inai ą pa į
e ymologinių kilmės kaip o.g. Nomina loci u i u ė i: uo a pu už šias appella i a iš edimas iš o iginalių
Nomina ins umen i į *- odu chaus y a į ikinamas, galima ai už lussnamen ja ne iesiog i in i: šios
dü k ų is dėl o ge iau a ba iš sekundä hema ized Nomina agen is į *- (e) - + *-oen s anden bū i,50
a ba y a eben sekundä subs an i iuo i sekunda ieji adjek i ai į *- ozu senų s-s ämmen, kaip į slap ą
pa ody a: M.e. y a iš edimas abiejų seman iniu eisingai ski ingų klasių iš subs an i en s ulie a o: nes
lo inų su ixges al gali ik iš u idg. *-s- + *- - + *- Vbzw. *-s- + *- (e) o- + *-i-/*-oe klä bū i ( gl.
Leumann, ho mann, szan y 1977: 351 .; Lüh [balles] 2008: 126 ., weiss 2009: 320), ki os d i už u ge manų
galimus de ie imus y a dėl i alisch-la ininių ga so įs a ymų en ne gangba . a ienelskaimės
naujubildžiai egzis uoja a a ai y a ne apie ge manų-i alių isoglosse, bū ų aip pa da a ski ai
i iama.
49 Vgl. į Lau lichen gö zen 1998: 449451.
50 Vgl. o. anm. 46.
30 ac a
ha aLd bichLMeie
Linguis ica Li huanica LXVIII
(eben Nomina loci s. lussnamen) aus u sp ünglich e schiedenen mo phologischen
s uk ū os, ku ios dėl ge maninių ga sen engių apo homophon, eikšmingai ikė ina
nei as al he geb ach e pos ula , kad isa ai ik ieną ienin elį išėjimo ašką u ėjo.
olesni y inėjimai y a be i čia eikalingi, kad šį dalyk e s andą kuo galiausiai
išaiškin i. 7 . Su uMMgang udoLPhs Su pažįs imais indoge Manis ika: ienas aLLbeisPieL
ZuM heMa abLau e scheinungen kaip ki u ie oje jau aiškiai išsiaiškin a u ė ų bū i,
y a hid onimija p ak iškai iena k yp imi 51 a i inkamai ik žodžiai o mai šiame alle
andenyne name, ku ie iksliai a i inka ai, ko iš palyginimo liudijamų al indoge maninių
kalbų a ž ilgiu galima ikė is onologijos i mo ologijos, gali iš p adžių saugiai kaip
indoge manų kalbė is i kaip š a us e imologizuojamas. žod o mas, ku ių su ixe a ba
Ve häl nis zwischen ekons uie em u indoge manisch und de al eu opäischen
su ixke en appella i iniame žodžiuose ki ų indoge manų kalbų nė a į ody i, aip pa
p oblemą suda o kaip žod o mas, ku ių ablau s u enės nesugebė i paaiškin i: ai
pakanka iesiog ne daugiau (kaip į k ahes laikus), kons a iuo i, kad ienas ai be
kokiame žodyje su šia a uo ablau s u e u i da y i, ienas aip pa u i paaiškin i
(gali) kodėl ji p ieina i kokios pa alelės ai y a. ypač sma kan is pa yzdys už be kokių
pažįs amų iš indoge maninių kalbų palyginimo aplaidinimą y a udolphų paaiškinimas
upės a džių poln. D węca d . / D ewenz < D uan ia, z. D uance < la . D uen ia52 e c.,
ienas a ejis su ienu iš biskeim du aus p oblema inių, kaip pa izipien iš ažiuojančių
o macijų. šie upės pa adinimai y a iš udolph53 iman is y esnių di b i u.a. k ahes
(dabui šį ko eguojan ), ku is už šį upę da su iena p ieš o ma *D a an ia
skaičiuoja,54 į D uan ia sug ąžin as. šiame požiū yje pasi odys su-
51 Vgl. dazu e wa auch bichlmeie 2012d.
52 Vgl. maždaug acs 1, 1320 .
53 Vgl. udolph 1990: 107112; en aip pa andama išdės ymas belege.
54 Vgl. k ahe: 1964: 45.
31s aipsniai a icles /
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
nächs wiede einmal öllig e al e e no a ionsgewohnhei en. besse wä e ein an-
sa z al eu op. *d u()an (i)ā-, das dann, wie aus den wei e en aus üh ungen udol-
phs he o geh , le z lich (in ak uelle no a ion) au u idg.(?) *d u()-on -ih2-/-eh2-
zu ückge üh wi d.
abe dami sind wi schon mi en im P oblem: nach udolph handel es sich
čiabei um pa izipial o m. be okia pačia o ma su čia pasiekiančiais ablau s u en,
bū en schwunds u e į šaknį, o-s u e į su ix p ie eminine endung y a šioje
o moje ienas unding. oks požiū is y a iš kalbos e čia iš šių Wu zel55 neįmanoma: ai
p asideda jau su Wu zel U idg. *d e- ‘lau en56 (sekunda inė galbū aip pa u idg.
‘ ließen), ku i appella i isch ik indoi anųje pasi odo: schwunds u e į šią šaknį y a ik
o mose už egis uo a, ku ios su čia ap a iama o ma imu jokio iesioginio yšio
nepa eikia, bū en ik p ä igiuo am PPP ai. -d u á- ‘gelau en i plu al des Pe ek s,
maždaug 3.Pl.Pe .ak . ai. dud u u . p esenzas šio šaknio odo nedaugelyje
indoge maninių kalbų, ku iose ai iš iso į ody a, pilnus u e i hema okal, eben u idg.
*d é-e/o-. ienas Pa izip ak y des p äsens u ėjo a i inkamai u idg. m. *d é-on -, .
*d é-on -ih2lau en. iena schwunds u ige e bale o ma imas, į ku ią ak y us
pa icip an -n hä e gali bū i su o muo as, bū ų a ba į šaknel hema isches ao is
su o muo as u ėjo bū i su o muo as, o muo i aigi, ku ios appella i isch eben
ni gu į ody i y a. pa izipą p ie nu ody ų hipo e inių s ambių bū ų †d u-én gelau e ,
p äsens u idg. †d é- i, †d u-én i > †d-én i ode zu einem wu zelao is ode
ku is pagal ono ak ines u indoge manų aisykles kaip †d-én hä e okalizuo i u i
bū i, eminine o ma ge ai †d u-n -íh2gewesen, ku i †d- -íh2 okalizuo a bū ų. d.h.
ienas u ė ų, kad ( e mein inės) pa izip a si as ų leis i, žunds u e niekada
beleg enų wu zelao is s su o-s ūpių su ixges al , ku i ik ema inėms o macijoms
šiame alle ienin eliai p äsenss amm p iskym , k euzen. Be o, u ė ume p isiim i,
kad egulia i silllabi ikacija as a eina galbū aip pa kažku ka ą p ieš. Pa aleliai
a ejai, ku ie ik ai šį yks ą odo, man ačiau nė a žinomi. he n udolph bū ų
dėkingas, jei jis okius pa yzdžius p ie pako a imo sa o e ymologinių pasiūlymų
pasi eisin i galė ų.
schwunds u igen o m nach de olls u igen o m ausge ich e , also †d-én - zu
†d u()-én - umges al e wu de. heo e isch is so e was na ü lich denkba und
55 eo e iškai mąs be bū ų žinoma aip pa e bo egzis a imas po sog. udá i- yp (*KRK-é/ó-), ik y a iesiog
p ie šios šaknies ne o, ko į ai nu odo, pėdsakas.
56 Vgl. LiV2 129.
32 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII ienam isų a eju jau dialek aliai gegliede u
ha aLd bichLMeie
u indoge manų p iski i bū i, kaip ai už al eu opiečių hyd onyme mėgs a a si inka, o
ih em cha ak e nach wä e dies abe ohnehin wiede eine e scheinung, die
jeden alls nu einzelsp achlich, keines alls abe g undsp achlich au ge e en sein
dü e. wenn dem so is , kann diese bildung abe e s ech wiede kaum noch
u ėjo bū ų ienas nus a o abu o.g. ao is s amos an, a si anda ki os
neišsp endžiamos p oblemos: wu zelao is e y a ik į e balwu zeln su o muojamos,
eine spä e en Zei s u e zuge echne we den.
ku ios punk uale eikšmė u i (mūsų alle u ė umėm už šaknį apie eikšmę ‘los ließen
a ba ‘(au )schwappen eikalau i, kas be aki aizdžiai ne y a a ejis). čia esan is šaknis
y a aiškiai du a i (‘lau en, p i eikus aip pa y a o ma imas
schwunds u ig- hema inių ao is s šalia ieno hema inio p äsens įmanoma, be
neį ikė ina. Be o, p iklauso hema inės ao is e į ieną a si adimois o iniu ėly ą azę
sekundä ‘ ließen’). sie ha deshalb wohl niemals einen wu zelao is ausgebilde .
u indoge maninio. d.h. aip pa eminio ao is o me odas bū ų iš esmės ėl de in i su he
hesis, kad ienas ai p ie al eu opiečių hid onimijos su iesioginiu išplaukimu
u indoge manų u ė ų da y i. galiausiai da y a įž elg i, kokia eikšmė ak y us
pa icipas p ie ieno wu zelao is u ėjo u ėjęs: čia u ė ume apie ‘los ließend,
‘( ienka ig) į-/übe schwappend p iim i. Tinka ai ik ai už upę? iš isko o a si anda
neiš engiamai, kad klasikinė espek i e udolphsche paaiškinimas aip negali bū i
eisinga.
Man bus odėl oliau eikės ieško i paaiškinimo, ku i aip pa su kalbos palyginimo
įž algomis y a sude inama. kaip iena galimybė u ė ų bū i a siž elgiama, a ne
a siž elgian į o.g. p oblemas ge iau su e ymologija u ė ų bū i skaičiuojama, ku i iš
possessi adjek i m. *d u-én -, . *d u- -íh2-, kas ‘holz eich (geidei aip pa
‘wald eich) eikš ų, išeina: už -e- o mas seniausių upės a džių liudijimų, ku iose ai
y a ja emina, u ė ume ada eilich pa adigma inių išlygin po maskulinines o mas
p iim i (kas be bū ų i ialus p ocesas), o kaip nu ody a aukščiau
pi minisD uan o galė ų bū i. Lau iniu požiū iu ši e imologija galė ų andenynų
pa adinimų-belege su <-uan -> aip pa paaiškin i kaip os an <-uen -> i aip pa
lich schwunds u iges su ix au weisende eminine o m du chaus als *d u-ən - >
seman iniu požiū iu ji nė a p oblema: upė galėjo bū i apibūdinama kaip miškas a ba
medz ikas, nes jis dažnai edė eibholz, a ba nes ankesnis baumbes and jo Lau
lydėjo. a siž elgian į ai, kad ai iki šiol ienin elė Mögge manischen p ieš a ingai
su ieny i, u ė ų ši e imologija aiškiai p anašumą p ieš udolphschen sp endimą duo i
bū i.57 kon eks e šių upės a dų e imologijos y a į da ieną pa yzdį už ai a k eip i
lichkei is , die beleg en o men mi dem mo phologischen sys em des u indo-
33s aipsniai / a icles
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
dėmesį, kaip au iskungswü dig udolphschen indoge manis ikkenn nisse y a isada
numa oma, kad ai nė a apie yčia išk aipan į a aizda imą, ku i padeda ai, sa o
eo ija a odo su 111 .) ieną esą nuo al ed bammesbe ge (1981). šiame esė eina ai
kaip jau iš jo pa adinimo aiškiai ampa iesiog ik apie a hema ines e bals amme.
kaip aukščiau išdės y a, y a į u idg. *d e- be ik ienas hema inis p äsens liudija. Su
čia de ėjo u a eju u i ai iskas aip isai nieko da y i. Be o y a ie iš
dem Ve weis au indoge manis ische a bei en zu un e maue n: in seine diskus-
sion de hie besp ochenen lussnamensippe um D uen ia/D uan ia zi ie e (1990:
bammesbe ge a.a.o. į ed os -an - o mos, į ku ias udolphis a sisako, a ba al indinės
o mos (ku ios dėl al indinių ga sų dėsnių šioje pozicijoje ne jokio iesioginio
ückschluss leis i, a jų okal u idg. *e, *a a ba *o zug unde lag), a ba ai y a apie po
bammesbe ge analogiai a si adusias o mas g aikiško e bo su u g .
*-āals wu zel okal; šios ampa po heu ige (i aip pa jau 1990 papli usios) požiū is be šiaip
sens olle iai į um ä ban į po eikį iš u idg. *h2 sug ąžin as (u idg. *s h2-én - > u g . *s án -) a ba šiame
alle galbū ge iau su os o ščiu lang okalo su umpinimu p ieš g upę iš esonan + okklusi (u idg.
*s éh2-n - > u g . i *s ān - > u g . ii *s án -), jei ai u ė ų bū i ik u chų o ma imas. su nepe auk u
ga siniu ys ymuisi bū ų p ie šio e bum is iek galbū ne gi u idg. *s éh2- - > u g . *is a.a - > u g .
*iis ā zu ikė is bu ę,58 ačiau ada šioje o moje ėl sekundä das -n de pa izipien analoginiu būdu
bū ų es i uuo as (i ada lang okal ėl pagal os ho schen aisyklę sumažin as) gali bū i.59 Su ki ais
žodžiais: o mos su -an e danken sa e (są aikiškai po bammesbe ge schen la yngallosen kaip i po čia
a s o aujamos su la yngalen skaičiuojančios aušinimo iš u indoge manų) ik idaus iekiškoje
a i inkamai.57 Į ai eikia a k eip i dėmesį, kad jis nuo senesnių pasiūlymų y a a ski i, ku ie jau p ie ėl
i skaičiuoja didžiąja dalimi su ik sla ų o ma imu andens a do.
udolph (1990: 109 .) zi ie we den und eben alls mi einem wo ü ‘baum, holz’ als g undlage de
e ymologie echnen. jene Vo schläge spiegeln eben alls meis übe hol e au assungen zu wo bildung
58 jei ienas po eikį Lex Rix aip pa už inlau už galimą laiko, bū ų p i eikus u idg. *s éh2- - > u g .
*is a.an - > u g . *iis ān - > u g . *iiis an anzuo i. 59 kad okie es i ucijos nebū inai u i į yk i, odo
pa yzdys senindinio, ku
in einigen Ve balklassen du chaus ein nebeneinande de su ix a ian en -an - : -a - (< u idg. *-én - :
- -) e hal en blieb.
40 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII e in i i .a. p ieš didelę sin ezę pi miausia
ha aLd bichLMeie
ieną ka ą a ski ai nuo ienas ki o e imologijas a ski ų andenų a dų e guo i. iki
gesam e be e ende Ma e ial noch einmal zu sich en, nach heu igen Maßs äben neu
šiol p i aiky as adeinas galima po isko o čia saky ų ik kaip unsaube pa adin i.
ezul a ai anks esnių y imų u i aip nuola bū i paklaus i, nes jie dėl pasenusios
me odologijos ge iausiai p oblemą upės a do Ille e imologijos y a Udolphsche
išaiškinimai be ku iuo a eju jokiu būdu į sp endimą p ia in as.
zu ällig zu ich igen e gebnissen ge üh haben dü en.
10. ZusaMMen assung i ausbLick
T aukia daba į galą balansą aukščiau pada y ų išaiškinimų p ie įlassėjimų udolphs (2011 i
aip pa ki aip), galima ik p ie ieno i ezul a o a ei i: ai y a iš iesų laikas, kad ėl
indoge manis ai kaip specialis ai už is o isch-palyginančios kalbosmokslo seneu opiečių
hyd onymie p isiim i. udolphschen k ie imui į ai u ė ų uncondi ionally i daugybė olge
bū i a lik as. nes ai y a unabdingba , kad analizė šių andenų a dų pagaliau pagal
šiuolaikinės indoge manis ikos k i e ijus i me odus yks a. y imai udolphs y a
me odologiškai i a siž elgian į žinias ele an ų kalbos ėžinio, ypač indoge manis inio
sekundä li e a u i ki ų padedamųjų p iemonių an s endo k ahes i su uo galu inai
dažniausiai iš dalies an s endo a pininkų ka o laiko. pažįs imai indoge manis ikos
pasku inio pusės jėgų šim mečio y a iš esmės igno uojami. nei onologijos i is o inio
ga sųloje u indoge manų nei ienelsakų (e a ge manų i sla ų) s i yje udolph aip pa
ik pusiau kelio an daba inio mokslo būsenos. šis ėkš umas ampa is o inės o mos
eo ijos, čia ypač žodžių o ma imo eo ijos, iesioginai ekla an : Apie dažniausiai isaip
udimen a ią ap ašymą espek i e pa adinimą ieno žodžio a ba a do pasi aikančių
mo pheme jis galu inai niekada nepasiekia i ne įpa eigo os mo phemanalis ikos, ku ios
ja ik pi mąjį žingsnį išsamios e imologiza imo suda o, a i inka dėl jėgų dešim mečių
igno ancijos indoge ų žodžių o ma imui y inėjimams. Galiausiai ne andama nei čia
iksliau iš i ų di b i udolphs nei ki aip be eik ka ą jo da buose išsami e imologija, ku i
de saussu esche su okimas, kad žodis iš o mos i u inio susideda
41s aipsniai a icles /
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
(ku i ada suda an ieną e imologiją eben aip pa abi paaiškin i y a)
eisingas bū ų.
Nuo aip pa poleminės kaip sou e änem one čia išsamiai ap a i iš a imų […]he n o
names[…] u ė ų sau niekas apie ai apgaulė i, kad sa e juose g a iuojančios
nea i inkamybės isose is o inės kalbos ėžybos s i yse mani es uoja. pagal į ašiui
išanks inę ci a ą iš Vennemann eikia ienas e ymologien à la udolph kaip nai
apibūdin i, nes jis nuosekliai sa o da bų onda imui pe indoge manis ikos pa uoš ą
einau g und iš čia p is a y ų aki aizdžių ūkumų kai ku iose iš ink ose
e ymologijose udolphs bus eikia a ei yje su a i inkamų sa o da bų ezul a ais ik
schlägigen e kenn nisse“ e weige .
labai a sa giai elg is: kadangi į ody a jau žodžių o mų ling is inė analizė u i sunkių
de ici o, ampa abejo ina, a iš ieno iš šių ūšių ma e ialų (e a į sla ų i ge manų
gim inę) galima bu o gau i iš adų. daba iniame y imo s adijoje apie ai da negali
bū i duo a jokia saugi in o macija. u ė ų be ap i aišku, kad isas Udolph i jo
pi m akai su ink as i analizuo as ma e ialas da ka ą iš pag indo an su me odų
šiuolaikinės indoge manis ika u i bū i nag inėjamas, kad ai iš aiškiai ben abejo inos,
jei ne ne klaidingos e imologijos aly i. Su aip pa uoš a medžiaga galima ada ėl ei i
p ie o, pasimąs y i apie žodžių o ma imo modelius andenyno a duose, i galiausiai
galbū aip pa ėl apie ai spekuliacijas anė , į kiek oliau galima iš o aip pa iš adų
apie galimus u heima us auk i.
p o agonis ai al eu opäis ikos u i mi hin indoge manis iką ieną be gą da bo palik i,
nes jie ai nesugebėjo, į ku į jiems iš dalies pe jū ečnes laikiną ma e ialą
indoge manis ikos pa uoš ą o schungsbegangen, analizę šio ma e ialo me odiniu
ins umen a ium anzuwenden. gleichzei ig haben die indoge manis en den ehle
požiū iu nepakankamai su o muo i y ėjams palik i. kadangi iš ši os mokslinės
a os ogų iš senojo eu opėis ikos pusės į numa omą laiką nebegalima bus a sigau i (ne
pasku inį ka ą am ūks a moky ojo jaunimo), indoge manis ai bus šios
au gabe schul e n müssen. die Zukun wi d zeigen, ob da ü genügend jünge e
wissenscha le gewonnen we den können, die sich nich on de al backenhei
de bishe igen da s ellung de o schungse gebnisse absch ecken lassen –schließ-
lich ha die indoge manis ik auch ohnedies schon meh in e essan e o schungs-
gebie e zu bie en, als o den lich bea bei e we den können.
42
ha aLd bichLMeie
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
LITe aTu acs holde al ed: Al -Cel ische Sp achscha z. 3 bde. Leipzig, 18961907. al ie i Luca
2011: adici indoeu opee inizian i in *#V-, lesis enza di *ap ima ia e lesi o di *#h3ein ana olico.
Is o inės kalbos y imai 123, 2010 [2011], 139. bammesbe ge al ed 1981: as -n -pa izip p ie
a hema inių e bals ämmen G aikijos. Kuhns Zei sch i 95, 1981, 286292. bichlmeie ha ald 2007:
ezension zu g eule/janka/P inz (hgg.) 2005. Zei sch i ü baye ische Landesgeschich e 69/3,
2006 [2007], 10111014. bichlmeie ha ald 2010a: bai isch-ös e eichische o sund andene names iš
indoge manis inio sich . Blä e ü obe deu sche Namen o schung 46, 2009 [2010], bichlmeie
ha ald 2010b: Rōma namenkundlich-sp achhis o ische anme kungen zu einem allgemein bekann en
O snamen (Su ienu exku s o agen de ch onologie on Lehnwo beziehungen benachba e
Sp achen am beispiel on nhd. Haus i jo bichlmeie ha ald 2010c: A elape, Te golape, In e laken
3–63.
įnašas į kel ų lussund o snamenschich alpen aum. Zei sch i ü His o ische
Sp ach o schung bichlmeie ha ald 2010d: Mode ne indoge manis ik s. adi ionelle
namenkunde, dalis 3: T aun, Raab i Aude s. Ös e eichische Namen o schung 38, 2010, 104113.
Vo o men). – Das Al e um 55, 2010, 175–202.
bichlmeie ha ald 2011a: kai ku ie p incipiniai apmąs ymai p ie indoge manis ikos i
o einzelspachliche esp. al eu opäische namenkunde su kai ku iais a ejais (Mode ne
122, 2009 [2010], 254–267.
indoge manis ik s. adi ionelle namenkunde, dalis 1). Pa adinimokundinės in o macija 95/96, 2009
[2011], 173208. é ymologiques plus anciennes. Nou elle Re ue dOnomas ique 51, 2009 [2011], 6984.
bichlmeie ha ald 2011c: baye isch-ös e eichische o sund andene names iš indoge manis inio
sich : eil 2: Isa and e ymologisch Ve wand es (sowie addenda zu dem bei ag in den bon 46 (200
3-63), Blä e ü obe deu sche Namen o schung bichlmeie ha ald 2011d: da ka ą į o snamen
Magdebu g. Pa adinkundinės in o macija 97, 2010 [2011], 109132. bichlmeie ha ald 2011e: Mode ne
bichlmeie ha ald 2011b: Rōma – hyd onyme « paléoeu opéen » ou désigna ion d’une
« e e ag icole » ? en a i e de mise au poin e b è es considé a ions su d’au es p oposi ions
indoge manis ika s. adicinė a dkunde, bichlmeie ha ald 2012a: ezension į: s adnik-holze
elena, holze geo g (hgg.): kalba i gy enimas anks y ųjų idu amžių sla enų. Fes sch i už
Radosla Ka ičić į 80. i ki us esė. sch i en apie kalbas i eks us (= 10). ank u a. M. e c. :
Pe e Lang, 2010. Zei sch i ü Balkanologie 47/2, 2011 [2012], 277281. bichlmeie ha ald 2012b: kai
47, 2010 [2011], 21–31.
ku ios pasi ink os p oblemos al eu opiečių hid onimie iš siu ikų šiuolaikinės indoge manis ika
plädoye už naują siu iką į dalykus. Ac a Linguis ica Li huanica 66, 2012, 1147. opäischen
hyd onymie ka u indoge manis ų papildymų į Elbe a dą. Įmokos į pa adinimo mokslą, Neue Folge,
eil 2 – Sa e, D au, Zöbe n. in: Ziegle , windbe ge -heidenkumme 2011, 63–87.
43s aipsniai / a icles
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
47/4, 2012, 365395. bichlmeie ha ald 2012d: kokias įž algas galima pasigi i iš leksikalisko i
mo ologinio medžiagos […]al eu opiečių hid onimie indoge manis ikos? Bandymas ienos bilanz.
Gebu s ag. Mi den Bei ägen zu den Scheibbse In e na ionalen Sp achhis o ischen Tagen II
Paskai a su eng a an gedenk-kolloquium už
bichlmeie ha ald 2012c: anme kungen zum e minologischen P oblem de ‚al eu-
Vallija dambe in iga am 10.5.2012.
bichlmeie ha ald 2012e: kai ku ie indoge manis iniai papildymai p ie e imologijos pa adinimo de
hü inge . Įnašai p ie pa adinimų y inėjimo, Neue Folge, 47/2, 2012, bichlmeie ha ald (im d uck):
207–224.
pas abos apie e minologinę p oblemą "al eu opiečių hid onimie ka u indoge manis inės
papildymai p ie elbos a do. Įmokos į a dų mokslą, Neue Folge 47/3, 2012 a ba 48/1, 2013. blažek
Václa 2010: e ymological analysis o oponyms om P olemys desc ip ion o cen al eu ope.
b ozo ić onče ić, omin, Ma aso ić 2010, 2145. b ozo ić onče ić dunja, omin Maxim,
Ma aso ić anko (hgg.) 2010: Cel s and Sla s in Cen al and Sou heas e n Eu ope. S udia
Cel o-Sla ica III. P oceedings o he III d In e na ional Colloquium o he Socie as Cel o-Sla ica,
Dub o ni k, Sep embe 1820, 2008. (Znans eni zbo nici 2) Zag eb: ins i u za h a ski jezik i
jezikoslo lje. clackson james 2007: Indo-Eu opean Linguis ics. An In oduc ion (camb idge
ex books in linguis ics). camb idge: camb idge uni e si y P ess. he heo y and his o y o
linguis ic science, se ie iV, 35). ams e dam Philadelphia: john benjamins.
collinge ne ille edga 1985: The Laws o Indo-Eu opean (ams e dam s udies in
de ksen ick 1996: Me a ony in Bal ic (Leiden s udies in indo-eu opean 6).
ams e dam a lan a, ga: odopi.
edg beekes obe wi h he assis ance o Lucien an beek: E ymological edL de Vaan
Dic iona y o G eek (Leiden indo-eu opean e ymological dic iona y se ies 10. Leiden –
bos on: b ill, 2010.
44
ha aLd bichLMeie
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
Michiel: E ymological Dic iona y o La in and he o he I alic Languages (Leiden
indo-eu opean e ymological dic iona y se ies 7). Leiden bos on: b ill, 2008. edhiL
kloekho s alwin: E ymological Dic iona y o he Hi i e Inhe i ed Lexicon (Leiden
indo-eu opean e ymological dic iona y se ies 5). bos on: b ill, Leiden, 2008. edPc
Ma aso ić anko: An E ymological Dic iona y o P o o-Cel ic (Leiden indoeu opean
e ymological dic iona y se ies 9). bos on: b ill, 2009. h p://mud ac. zg.unizg.h Leiden
edPc-add. – addenda e co igenda o anko Ma aso ićs E ymological Dic iona y o P o-
o-Cel ic (b ill, Leiden 2009) [Zag eb, decembe 2011]:
~ ma aso /edPc-addenda%20e %20co igenda.pd ; 15.4.2012). edsiL de ksen ick:
E ymological Dic iona y o he Sla ic Inhe i ed Lexicon (Leiden indo-eu opean
e ymological dic iona y se ies 4). Leiden bos on: b ill, 2008. esjs ha lo á e a e al. :
E ymologinis slo nik jazyka s a oslo ěnského. P aha: academia, ab asz. 15: P aha:
ibun eu, 1989 . ewahd E ymologinis Wö e buch des Al hochdeu schen. i band: -a
bezzis o. Von albe L. Lloyd i o o sp inge . gö ingen Zü ich: Vandenhoeck &
up ech , 1988. band ii: bî ezzo. on L. Lloyd, osema ie Lüh i o o sp inge † albe
su daly a imu ka en . P u d y. gö ingen Zü ich: Vandenhoeck & up ech , 1998.
band iii: adum ûs slag. Von albe L. Lloyd i osema ie Lüh po bend ada bia imo iš
ge linde kohl usch, Ma ia kozianka, ka en . Pu dy i oland sch uhmann. gö ingen:
Vandenhoeck & up ech , 2007. band iV: gâba hyla e. on albe L. Lloyd i osema ie
Lüh po bend ada bia imu iš ge linde ko hl usch, Ma ia kozianka, ka en . Pu dy i
oland sch uhmann. gö ingen: Vandenhoeck & up ech , 2009. ewaia May ho e
Man ed: E ymologisches Wö e buch des Al indoa ischen. 3 bde.
heidelbe g: win e 1992, 1996, 2001.
ewd P ei e wol gang (hg.): E ymologisches Wö e buch des Deu schen. 2. au l.
be lin: d , 1993.
ewds24 kluge ied ich, seebold elma : E ymologisches Wö e buch de deu schen
schen Sp ache. 24., du chges. u. e w. au l. be lin – new yo k: de g uy e , 2002.
ewds25 – kluge ied ich, seebold elma : E ymologisches Wö e buch de deu -
Sp ache. 25.l. be lin bos on: de g uy e , 2011. ewn Philippa, Ma lies e al. (hgg.):
E ymologisch woo denboek an he Nede lands. i: AE. ams e dam: ams e dam
uni e si y P ess, 2004. ii: FKa. ams e dam: ams e dam uni e si y P ess, 2005.
iii: Ke–R. ams e dam: ams e dam uni e si y P ess, 2007.
iV: S–Z. ams e dam: ams e dam uni e si y P ess, 2009.
45s aipsniai a icles /
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
o son benjamin w. iV 2004: Indo-Eu opean Language and Cul u e an In oduc ion
(blackwell ex books in linguis ics 19). Malden ox o d ca l on: blackwell. o son
benjamin w. iV 2009: Indo-Eu opean Language and Cul u e an In oduc ion. Second
Edi ion (blackwell ex books in linguis ics 19). Malden ox o d ca l on: blackwell.
gö zen jens 1998: Die En wicklung de indoge manischen Ve bindungen on den alen
Okklusi en su ypa inga a siž elgdama ge manų kalbos (innsb ucke įnašai į kalbos ėžis ę 94).
innsb uck: innsb ucke įnašai į kalbos ėžys ę. g eule alb ech 2011: da boi sund
pa s ellungs echniken des Deu schen Gewässe namenbuchs. in: Ziegle ,
windbe ge -heidenkumme , 2011, 117126. g eule alb ech , janka wol gang, P inz Michael (hgg.) 2005:
Gewässe namen in Ba a ia and Aus ia. 3. Kolloquium des A bei sk eises ü
baye isch-ös e eichische Namen o schung (Regensbu g, 27./ 28. eb uā is 2004) ( egensbu ge
s udien zu Namen o schung 1). egensbu g: Vulpes.
hacks ein ola 2002: u idg. *ch.cc > *c.cc. His o inės kalbų y imai 115, hill eugen 2003: Ty imai į
1–22.
idinę Sandhi indoge manų. Den alplosi enų susidū imas indoi anų, ge manų, i alisčių i kel ų
(Münchne o schungen zu his o ischen sp achwissenscha 1). b emen: hempen. kapo ić
Ma e 2008: U od u indoeu opsku ling is iku. P egled jezikâ i po edbena onologija. Zag eb:
Ma ica h a ska.
k ahe hans 1954: kalba i o zei . Eu opos p iešis o ija po kalbos liudijimo. heidelbe g:
Quelle & Meye . k ahe hans 1963: Die S uk u de al eu opäischen Hyd onymie
(abs akcijos geis esund sozialwissenscha lichen klasse, akademija mokslų i
li e a ū os Mainz 1962,5). wiesbaden: s eine (in komis). k ahe hans 1964: Mūsų äl iausi
lußnamen. wiesbaden: ha assowi z. k ahe hans, Meid wol gang 1969: Ge manische
Sp achwissenscha . bd. 1: Į edimas i Lau leh e. bd. 2: o maleh e. bd. 3: Žodžio o ma imo
mokymas. 7. au l. edaguoja wol gang Meid. be lin new yo k. La sson jenny helena 2003:
S udies in Bal ic Wo d Fo ma ion. uni e si y o copenhagen.
Leia Vend yes joseph: Léxique é ymologique dI landais ancien. A: dublin: dublin
ins i u e o ad anced s udies, 1959 (nd 1981). B: dublin: dublin ins i u e o
ad anced s udies Pa is: cen e na ional de la eche che scien i ique, 1981.
46 ac a
ha aLd bichLMeie
Linguis ica Li huanica LXVIII
C: dublin: dublin ins i u e o ad anced s udies – Pa is: cen e na ional de la e-
che che scien i ique, 1987.
D: dublin: dublin ins i u e o ad anced s udies Pa is: cen e na ional de la
eche che scien i ique, 2007.
M, N, O, P: dublin: dublin ins i u e o ad anced s udies, 1983. R, S: dublin: dublin
ins i u e o ad anced s udies Pa is: cen e na ional de la eche che
scien i ique, 1974.
T, U: dublin: dublin ins i u e o ad anced s udies Pa is: cen e na ional de la
eche che scien i ique, 1978.
Leumann Manu, ho mann johannes bap is , szan y an on 1977:
nische G amma ik . E s e Band: La einische Lau - und Fo menleh e (handbuch de al e -
La ei umswissenscha , ab . 2, dalis 2). München: beck. LeV ka ulis kons an īns:
La iešu e imoloģijas ā dnīca di os sējumos. i: AO. ii:
PŽ. : a o s, 1992.
Lindeman ed ik o o 1997: In oduc ion o he ʻLa yngeal Theo yʼ (innsb ucke įnašai į
kalbos ėžys ę 91). innsb uck: innsb ucke įnašai į kalbos ėžys ę.
LiV ix helmu e al. : Lexikon de indoge manischen Ve ben. Šaknys i jų
p imä s amm o macijos. wiesbaden: eiche 1998. LiV2 ix helmu e al. : Lexikon de
indoge manischen Ve ben. Šaknys i jų p imä s amm o macijos. An asis, e b. u. e w.
au l., wiesbaden: eiche , 2001. Lüh os ema ie (hg.) 2008: Nominale Wo bildung des
Indoge manischen in G undzügen. Žodžių o ma imo modeliai pasi ink ų indoge maninių
ienkalsų kalbų. band 1: La in, Al g iečisch edaguoja i ene balles (š i en eihe Philologia
121).
hambu g: ko ač.
band 2: He hi isch, Al indisch, Al a menisch edaguoja joachim Ma zinge
(sch i en eihe Philologia 122). hambu g: ko ač.
LVŽ au o enkollek i : Lie u os ie o a džių žodynas. i: AB. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2008.
Mallo y james P., adams douglas Q. 2006: The Ox o d In oduc ion o P o oMa aso ić
Indo-Eu opean and he P o o-Indo-Eu opean Wo ld. ox o d: ox o d uni e si y P ess.
anko [219922010]: K a ka po edbenopo ijesna g ama ika la inskoga jezika.
Zag eb: Ma ica h a ska.
May ho e Man ed 1981: Po šim o me ų. Fe dinand de Saussu es F ühwe k i jo ecepcija
pe šiandienos Indoge manis iką. Su ienu įnašu nuo Ronald Zwanzige i ankbūche :
(si zungsbe ich e de heidelbe ge akademie de wissenscha en, Philosophisch-his o i-
sche klasse 1981,8). heidelbe g: win e .
47s aipsniai / a icles
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
May ho e Man ed 1986 [²2012]: Indoge manische G amma ik. Band I/2: Lau leh e:
Segmen ale Phonologie des Indoge manischen (indoge manische biblio hek: eihe 1, Leh -
indoge manische g amma ik bd. 1). heidelbe g: win e . May ho e Man ed 2005: The
con inua ion o he indoge manischen La yngale in he IndoI anian (si zungsbe ich e de
Ös e eichischen akademie de wissenscha en, Philosophisch-his o ische klasse 730). wien:
Aus ianische akademie de wissenscha en. Meie -b ügge Michael 2000: Indoge manische
sp achwissenscha . 7., isiškai neube a b. au l. de anks esni da s . nuo hans k ahe. pagal
bend ada bia imą Ma hias i z i Man ed May ho e (de-g uy e -s udienbook). be lin
new yo k: de g uy e . Meie -b ügge Michael 2002: Indoge manische sp achwissenscha . 8.,
übe a b. u. e g. au l. po bend ada bia imu iš Ma hias i z i Man ed May ho e
(de-g uy e -s udienbuch). be lin new yo k: de g uy e .
Meie -b ügge Michael 2010: Indoge manische sp achwissenscha . 9., du chges. u. e g.
au l. po bend ada bia imu iš Ma hias i z i Man ed May ho e
(de-g uy e s udienbuch). be lin new yo k: de g uy e .
Meise ge ha d 1998: His o ische Lau und Fo menleh e de la einischen Sp ache.
wiesbaden: wissenscha liche buchgesellscha .
Mikulėnienė danguolė 2005: Ci kum lexinė me a onija lie u ių kalbos a dažodiniuose
daik a a džiuose i jos kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mo ausch ka l-heinz
2011: De Nominalakzen F ühu ge manischen. Kons an en i Neue ungen (PhiLoLogia:
kalbos mokslinės o schungse gebnisse 159). hambu g: ko ač.
Mülle s e an 2007: Zum Ge manischen aus la yngal heo e ische Sich . Su į edimu į
pag indus la yngal heo ie (s udia Linguis ica ge manica 88). be lin new yo k: de g uy e .
ne i se gio, Ziegle sabine 2012: Ho de Nöss. Įmokos į e ymologinį Indoge manų
Wö e buch de Thü inge Dialek e. b emen: hempen.
niL – wod ko dagma s., i slinge b i a, schneide ca olin: Nomina im
leksikoną. heidelbe g: win e , 2008. nübling dama is, ahlbusch abian, heuse
i a 2012: pa adinimas. Į edimas į Onomas iką. übingen: na .
PkeŽ Mažiulis Vy au as: P ūsų kalbos e imologijos žodynas.
1: AH. Vilnius: Mokslas 1988.
2: IK. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1993. 3:
LP. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1996. 4:
RZ. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1997.
48
ha aLd bichLMeie
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
Pj – opo o Vladimi nikolae ič, i ano Vjačesla Vse olodo ič:
P usskij jazyk .
1: AD. Mosk a: nauka, 1975.
2: EH. Mosk a: nauka, 1979.
3: I. Mosk a: nauka, 1980.
4: KL. Mosk a: nauka, 1984.
5: L. Mosk a: nauka, 1990.
inge don 2006: A Linguis ic His o y o English. Volume I: F om P o o-Indo-Eu opean o
P o o-Ge manic. ox o d: ox o d uni e si y P ess. ix helmu 1976: His o ische
G amma ik des G iechischen: Lau und Fo menleh e. ix helmu 1992: His o inės
wiesbaden: wissenscha liche buchgesellscha .
G amma ik des G iechischen: Lau und Fo menleh e. 2., ko . au l. wiesbaden:
mokslinė buchgesellscha . sejL smoczyski wojciech: Słownik e ymologiczny
języka li ewskiego. 2 bde. wilno, 2007.
si zmann alexande , g ünzweig ied ich e. 2008: Die al ge manischen E hnonyme. An
Handbook o hei e ymology (un e benu zing o a bibliog aphie o Robe Nedoma). išleis as
nuo he mann eiche . wien: assbaende . smoczyski wojciech 2006: La ingalų eo ija i
lie u ių kalba. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
smoczyski wojciech 2008: uzupełnienia do słownika e ymologicznego języka li ewskiego. i.
Ac a Linguis ica Li huanica 58, 53151. smoczyski wojciech 2009: uzupełnienia do ‘słownika
e ymologicznego języka li ewskiego. ii. Ac a Linguis ica Li huanica 60, 17127. szeme ényi
oswald 1990: Į adas į lyginančią kalbos ėžys ę. 4. du chges. au l. wiesbaden: mokslinė knygos
d augija. udolph jü gen 1990: Die S ellung de Gewässe namen Polens inne halb de
al eu opäischen Hyd onymie (bei aižės į a dų o schung: beihe neue olge 31).
heidelbe g: win e . udolph jü gen 1994: Pa adinkundinės s udijos į Ge manenp oblem
( eallexikon de ge manischen al e umskunde: e gänzungsband 9). be lin new yo k: de
g uy e . udolph jü gen 2011: al eu opa, Ille , Als e , Els e i al i. Ac a Linguis ica Li hua-
nica 62–63, 161–176.
Vennemann (gen. nie eld) heo 1999: Volkse ymologie und O snamen o schung.
Įnašai į pa adinimo mokslą, Neue Folge 34, 269322. wagne no be 1994/95: ez. į
udolph 1994. Įnašai p ie pa adinimo y inėjimo, Neue
Folge, 31, 184193.
49s aipsniai a icles /
Zum sp achwissenscha lichen ni eau de o schungen zu
Al eu opäischen Hyd onymie – eine e wide ung au eine Polemik
weiss Michael L. 2009: Ou line o he his o ical and compa a i e g amma o La in. ann
a bo – new yo k: beach s o e P ess.
Ziegle a ne, windbe ge -heidenkumme e ika (hgg.) 2011: Me odai pa adinimoy ybos.
Me odologija, me odika i p ak ika (= ak ai 6-osios da bosk eiso už
baye isch-os e eichische namen o schung (abÖn), g az, 12.15.5.2010).
be lin: akademie Ve lag.
Zimme s e an 2006: e e e , i. Philologisch, § 1: a denkundlich. in: Reallexikon de Ge manischen
Al e umskunde 31 (2006), 173 . san auka Šis s aipsnis a sakas į diskusinę jü geno udolpho
dėl Seniosios Eu opos hid onimijos y imų
mokslinio lygio – a sakymas į polemiką
publikaciją (Ac a Linguis ica Li huanica 6263, 2011, 161176), ku ioje jis polemizuoja su ašinio,
išspausdin o Blä e o obe deu sche Namen o schung 46, 2009 (2010), 363, au o iumi. udolphas
s aipsnyje k i iškai e ina kai ku iuos bichlmeie io eiginius i juos paneigia. Vis dėl o oponen o
p iekaiš ai nė a pakankamai a gumen uo i. Pa s udolphas klaidingai e ina kalboje ykusius
p ocesus, aip a skleisdamas menką pas a aisiais dešim mečiais publikuo ų, ide. kalbo y ai i jos
y imo me odikai ski ų da bų išmanymą. galima išski i jo šiuos s aipsnio ūkumus: 1) ide.
p okalbės one inei sis emai bu o būdingos la ingalinės onemos. ekons ukciniai modeliai be šių
one inių elemen ų y a pasenę, odėl e in ini kaip i acionalūs. 2) emian is šiuo a gumen u,
galima eig i, kad šaknų *el-/ol- ekons ukcija y a g indžiama pasenusia me odika. be o, udolpho
pa eikiami bal ų kalbų ilius aciniai pa yzdžiai nesuponuoja minė a me odika g indžiamo ide.
šaknies s uk ū inio modelio. 3) udolpho eiginys, kad ide. p okalbėje neegzis a o sonan as , y a
kazuis inis. 4) P incipinis balsių kai os sekų po eikio seman inei hid onimų di e enciacijai
igno a imas e in inas kaip mokslinis anach onizmas. 5) Mėginimas anden a dį Ille kildin i iš
*Eli a, a gumen uojamas k ahes e imologiniais s a s ymais, y a nesėkmingas. Šio žodžio,
už iksuo o jau ix a. šal iniuose, gemina os e iologija, ku ią mėgino eksplikuo i k ahe i udolphas,
nė a aiški. 6) udolpho mėginimas pag įs i Uls e , Als e i k . šios g upės upė a džių kilmę aip pa
g indžiamas jau minė a klaidinga ide. p okalbės ga sų aidos p age manų p okalbėje i a ski ose
ge manų kalbose aiškinimo me odika. 7) Minė ina, kad udolpho da omos iš ados kon adikcinės
aka ų ge manų o acizmo ch o adiciškai k ahes, Meido, udolpho jis ak uojamas kaip pi minis
a iksas. okia nuos a a keis-
nologijos aspek u.
8) nepaisan neigiamo udolpho su . p age m. *-s a- naujo kilmės aiškinimo e inimo,