154 ac a Linguis ica Li huanica LXX
esMiniai ŽodŽiai: skai a dis, Ziwa o pa a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, linksnia imas,
galūné.
keyWo ds: nume al, sub-dialec o he Ziwa as, no h samogi ian dialec o
k e inga, declension, ending.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: sinch oninė i diach oninė mo olo-
gija, žodžių da yba.
1759 An
ZiWATO1 nomb e Va dŽi
LinksniaViMas e j aida ano acija a icle es analysé du meilleu XViii a. no d zemaičių k e ingiškių
pa a mės aš ijos monumen lo 1759 m. Ziwa o chi es aida linksnia a ion e leu s aida. objec i
declension o nume als in he 1759 ZiWa as
and hei de elopmen
de l é ude es d analyse e donne synch onisé Ziwa o un desc ip i de l'amusnia ion du nomb e de
pa a més, compa e les ac uelles no d occiden ales e esaiques k e ingiškių2 e analysées le
pa adigme de l'amusnia ion du nomb e de pa a més. La econs uc ion in é ieu e e les mé hodes
compa a i es pe mi en econs ui e XViii a. ŠVŽk pa a mės skai a džio linksnia imo sis emą.
anno a ion he a icle analyzes he declension o nume als in he bes 18 h cen u y monumen o
w i ing o he no h samogi ian sub-dialec o k e inga, he 1759 Ziwa as, and hei de elopmen . he
goal o esea ch is o analyse and p o ide a synch onic desc ip ion o declension 1 ZiWa as Pona y
dieWa Musu jeZusa ch is usa, Me uy Pona 1759. ac uelleine bend ine lingua i e du li e signi ieš ų
No e Seigneu e Dieu Jésus Ch is us ie. Dans les a aux de science elle es appelée simplemen
Ziwa u.
2 ensui e dans le ex e ce e ada mée es ab égée ŠVŽk.
1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
155s aipsniai a icles o he nume al o he sub-dialec o he Ziwa as; / o compa e he
declension pa adigms o s uc ion o he declension sys em o he nume al in he 18 h cen u y
he nume al in con empo a y no hwes samogi ian sub-dialec o k e inga and he sub-
dialec unde analysis. in e nal econs uc ion and compa a i e me hods enabled he econ-
no hwes samogi ian sub-dialec o k e inga.
ĮVadas his o iques mo phologies e dialec ologies che cheu s3 1759 m. Ziwa ą considè e le meilleu XViii a.
seigneu ie no d des e es k e ingiškių pa a mės paminklu. Leidinyje o me o ei onologinė sis ema,
g amma icos e mo ologijos sanda a. assez dé aillémen é udiée Ziwa o pa a mės onologinė i
kiausiai lenkų kalbos ašmenimis4 aiškiai i nuosekliai pa eikiama ŠVŽk pa a mės
mo ologinė sis ema5 (plačiau oi gi denis, gi denienė 1997: 1944; enco e oi 3 isnašą). séquen iellemen
é udiée e déc i e ce monumen d'éc i ie le sys ème de su dažodžio aleg nia 6 (ž . Vaičiakausky ė 2002b).
Ziwa o pa a mės mo ologie a chajiška, donc nuosekli sa analyse é èle ŠVŽk pa a mės a dažodžio
mo ologie dé eloppą, ki imo endencijas. Ziwa o pa a mės a dažodžio pa adigmes compa aison a ec
ŠVŽk indique analysées pa a mės a dažodžio au eimo aožus, kamienų mišimą. 3 que Ziwa as éc i su
les e es cô iè es k e ingas apylinques pa a me, plus loin oi gi denis 2000a: 237 257; gi denis, gi denienė
1997: 1119; gi denis, ski man 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2002b: 47. Ziwa o ex e expliquan a ika es
di é ences seda issemen des e esaiches a mēs a u ilisé Vladas g ina eckis (1973: 292, 365 e k .).
Zigmas Zinke ičius pa lan de g aduelle acqualemen des žemai ybių XViii a. des éc i s Li uiniens le
langage Ziwa ą a ibué iš isai žemai iquemen éc i s ex es e les plus impo an s aožs de ce
monumen de l'éc i u e phonologie ainsi mo phologie (1966: 217218 e indiqué k . ; 1980:
196 e k .). Žemai iškomis li e du li e pa icula i és domėjosi gied ius subačius (1998: 38, 4458) e é ablie le
plus di icilemen e le plus acilemen žemaičiams ema im žemai ybes, accen a o o me o Ziwa o
éc i u e nou eau o es. jonas Palionis (1979: 114115; 1995: 122) analysuodamas XViii a. le langage des éc i s
eligieux emphasé, que Ziwa e yški endance à abandonne de ce ains bo dū io e esaičių a mės lyčių
i š ai in i ling. l'au eu a indiqué le plus sou en ex e u ilisé aukš ai ybes, don l'u ilisa ion e ec i a
lėmė la adi ion de éc i u e des ex es aukš ai iques de ce emps. 4 su Ziwa o g aphique e éc i u e
déjà plus d'une ois éc i e (plaî e oi gi denis 2000a: 233257; 2000b: 183190; 2001: 292326; gi denis, gi denienė
1997: 1144; gi denis, ski man 1998: iixi ; Vaičiakausky ė 2001: 119133; 2002a: 223236; 2002b: 47), donc dans ce
a icle à ce suje ne se épè e pas. 5 déjà kazimie as būga (1958: 561578) analysan phe inius balsies
paki imus Li uiniens a mėse sou en ėmėsi Ziwa e ixsuo omis o mes. albe as osinas (1995: 25 e k .)
econs uisan bal es langues des en ées kai ymo pa adigme u ilise Ziwa e paliudy es o mes
pa icipines des en ées.
6 su Ziwa o daik a a džių di e niemen sys ème e dé eloppemen à oi enco e Vaičiakausky ė 2001;
2002a; Vaičiakauskienė 2005; 2013; à p opos en e noms de leisniai emen e aid à Vaičiakauskienė 2004a; 2004b.
156 ac a Linguis ica Li huanica LXX L'objec i de ce e é ude isanalyse e donne
sona a Vaičiakauskienė
synch onisé Ziwa o pa a mės skai a džio linksnia imo ap ašą, compa ŠVŽk e
analysées pa a mės skai a džio linksnia imo pa adigmas. l'a icle app o ondi
dans le changemen de mo de p da, discu é galūnių o igine, en ée explique le
changemen aisons e mo i sus. La econs uc ion in é ieu e e les mé hodes
compa a i es pe mi en econs ui e XViii a. ŠVŽk pa a mės skai a džio
linksnia imo sis emą.
Ziwa o ex e u ilisés quan i a i s p incipaux e kelin inai es chi es a dages.
sakinių su dauginiais skai a džiais, aip pa po sakinį su kuopiniu skai a džiu i
ou é upmeniniu. Tou d'abo d se on discu ées des pa adigmes quan i a i s
des chi es a des, ap ès eux kelin ines des chi es a des. pa eil o d e
numé ables son géné alemen p ésen és e dans les g amma ic (plg. dLkg 239244).
combien chi esVa dŽiés dans le ex e examiné son le plus sou en u ilisés
combien p incipaux chi es e ges, qui di è en peu au peu des k e ingiškių
pa a mėje a ojamų o mų. ceux d'abo d e en discu e ons.
quan i a i s p incipaux chi es 1. dans le ex e en ques ion son wyinas 3123, wyin s
4011, wyina 1322. Les numé os pensées peu en e ec ue e des onc ions in odui s
(plg. Lkg 693); cela con i me e analysé ex e chi es a des a osena, exemple. :
Tada wyiny kalbieje, jog i a cze nak iżniks, ne użłaykus Zokana źidu 17968. des
chi es des pa lemen s linksnes galūnées an Ziwa e, an e ac uelle dans les
k e ingiškių pa a mėje coïncide a ec o ( . ā) kamienų būd a džių pa adigmmi
(smulkiau oi . Vaičiakausky ė 2002b: 6975; enco e plg. aleksand a ičius 1967: 237),
l'a icle ai e donc ik a i des ly ys de ceux pa adigmes, don ac uales pa lemen s
des pa lemen s aidai. Ziwa o ada mée ès bien main enue men ionnées
chi es a djs uneaskai os pa adigmes.
Vienaskai e plu icoi e
V. wyn s 4011, wync 10911, wyinas 3123 ~ ện( )s V. wyiny 4827 ~ in k.
wyina 1420 ~ ệina k. n. wyinam 20026 ~ ẹinm n. g. wyina 7010 ~ ệina g.
wyinus 12121 ~ ệinùs Įn. wyinu 8620 ~ ệin Įn. –
V . wyinamy 3198 ~ inàm V . Š. Š.
–
1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
157s aipsniai a icles /
Vienaskai a
V. wyina 1322 ~ inà k. wyinos
2422 ~ inũos n. wyina 944 ~
in·7 ẹin· g. wyina 1141 ~
ệina Įn /. wyinu 561 ~ ệin
V . wyino 595, wyinoy 6611, wyinoj 698 ~ inũo Š.
wyina 17714 ~ inà
1.Vienaskai es nomininko galūnės es -as, -a, p z. : Y eyp milawis Pona Jezuas Ka alus
wya wie a, wyinas yzeje, ca main enan Moki yniu ne u ieje 531719; Tu Ma ia wyina yz
gymynes źmoniu, ku ę we igu awojom, y apakiem 2892123. Lyginamojoje pa a mėje
y iškosios giminės ienaskai os a dininko galūnėje inà ~ ienà). Ziwa e y auja
y a išk i ęs balsis a, odėl u ima o ma su -s, o mo e iškosios – -a ( ệns ~ ienas,
aukš ai iška y iškosios giminės a dininko o me a ec galūne -as. o mes a ec
zemai iška galūne dans le ex e analysé pa a oi os ois ois à peine, pa exemple: [...]
quand Mo inas apykabyna, ca ne olyi nu wyns an a buwa 202 [...]728; Giwena yn kieles
dyinas, anyi waykiele zwę y Jezuas y Jonas łoskaway an wyn s an a weyziedamy, y
ź źie a źamy 40911; [...] jus ne kayy no e, mupo wy wync wy wye us umy y uźa moge a,
ne u ie um wywi 109as 109pul y1112. Vy iškės giminės discu able nomb e a dji du
nomnai e o me galūnės oix isk i o, quand šaknyje enco e ebebu oi , . y. * nas, donc
au hen iques a minées ly ys son wyns, wync e wyn s.
2. an i iškosios, an e eme iškosios giminės skai a džių ienaskai as galininko
o me galūnė es -a, p z. : O anyi pakiely ocis awa nieka ne egieje, yk ay wyina Jezua
Ch i ua 891718; Py mu wyina ąka ug oby, y ne az y ię wyny p ymuśie, jog aź giłas y
ąn apuy K iżiaws yzeje 2232526. Lyginamojoje pa a mėje ienaskai os galininko
o me égalemen su u ėjusi -a
( ệina ~ íeną) du *-añ8.
3. Vienaskai os aunagininko galūnė -u = [ọ]9, exemple. : Tynay p iz anà wyinu kielu kławpynieje, y abłudnay ij
weykyna kalbiedamy 2052627; Py mu dydy paka a Jezua milawe: Ku ay u wyinu Mo yzky gylus dayk us apey
yzganima kałbieje [...] 781315. Lyginamojoje pa a mėje uneaskai os aunagininko o me galūnė -ọ, qui es ixée
Ziwa as ( ệin ~ íenu, íena). des numé os en ques ioni s uniscai os galininko 7 a i nable l'a en ion à ce
que dans le ex e analysé la o me eme iškosios giminės es u ilisée a ec mono ongu (plus su de elles
o mes oi . Vaičiakausky ė 2002b: 17). 8 Plus la ge su l'o igine de ce e galūnée oi . Vaičiakausky ė 2002b: 15,
36. 9 ici e ensui e ex e lauž iniuose skliaus os selon Ziwa o g aphà e éc ybą p ésen és ansli e uées
a mes phe ines galūnées, qui ne coïnciden a ec ex e éc i a.
ac a Linguis ica Li huanica LXX o me leksija -a, e aunagininko o me -ọ. ainsi es pa ce
sona a Vaičiakauskienė
que dans le a mée no d des e es 158b, les ci cum leksées galūnées longues ne ki čiuo as
umpè en plus ô que les akū gi (plg. gi denis 2001: 174; oi aussi Vaiakačiusky ė 2002b:
37). 4. Vienaskai es ice-p ésiden de la o me mâ iškosios giminės galūnė es -amy = [amẹ],
e ma e iškosios giminės -o, -oy e -oj, p z. : Zwyczajus g iekiy pou wyinamy, ku ay an
ug ieśiyima p ymuyie 31989; T opyios wyino dyino uba os, kada buwa Baźniioy, ojos y
skay e knigas izaiośiaws P A ea aka 5957;je dynoy wyinoy Jezuas milawis amy y
Kaa nawy y S Mie. Pe a 661112; Razziamis y wis Ponas Jezuas, pi pi pi pi pi pi pi pi pi pi pi
pienawayawaya an wyinojinojya, oona Symkaey Ša me u pa amė a uni as o mes son -
aun e - ( ûi namè, aska ina) un seul. a en ionnable à ce que le numé age de la
eme iškės giminės ienaskai os a k eipininko galūnės g a inemen a ian es dans le
buwa Lyceme niku 697–9.
ex e coïncide a ec des o mes de daik a a džio, i. e. de inamas abieux a dažodžių
galūnės (plg. donnus exemples de la eme iškės giminės). 5. plusieu s noms de o me
masculine de la giminée des chi es galūnè -y = [ẹ], exemple. : Tada wyiny kalbieje, jog i a
cze nak iżniks, ne użłaykus Zokana źidu 17968. Ziwa o ex e mâ iškosios giminės
(mo e iškosios ne son paludi es) discu able nomb e du nom du pliskai os nomininko o me
coïncide a ec u ilisée ŠVŽk a a mėje ( in ~ ienì). Ces nomb es de galūné son dans
l'appella ion d'o igine10. 6. plu icoi os galininko i iškosios giminės o mes (mo e iškosios
n'es paliudi es) a galūnę -us, exemple. : Kełes Enoks y Eliośius P a akay, qui wyinus wie oy
pa wy ins, kiy us y wie a aabliway żidus we s 3091719. galūnę -us dans la o me du
polygy e galinie a e les k e ingiškiai ac uels ( ệinùs ~ íenus). numé os du pa lable
di e nie lexijai -us emp un ée de u kamieno11. 2. Ziwa o a mée sans quoi jus e
ab a es chi es a džių neblogi main enues e chi es a džių du 394, dwy 33122
pa adigmas. n'es pa enue que ice minis e e chauksminink o mes
(z . pa adigme).
V. du 394 ~ d V. dwy 33122 ~ d k. dwyju 427 ~
d jũ· k. dwyiu 1062 ~ d jũ· n. 266 dum10 ~ dm
n. dwym 615 ~ d m g. du 31 ~ d g. dwy ~ d n
208 Į. 2097 ~ dm Dum Įn. 205 dwym16 ~ d m
V . V . Š.
Š.
10 Plus loin su ce e galūnée o igine e dé eloppemen à oi aleksand a ičius 1967: 222; enco e plg.
Zinke ičius 1966: 271, e eėl. n . 22; 309310.
11 Plus la gemen pou l'o igine e le dé eloppemen de ce e galūnée oy. Vaičiakausky ė 2002b: 19.

1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
159s aipsniai / a icles
1. Na dininko e galininko galūnės son -u = [ọ], -y = [ẹ], p z. : Akyimy kniu du Aniołu ojos, y
kà anims iakie Ponas Jezuas yz p owyje 571213; Kada Da żelie meldziaws yz ekieje yz munæs
K awje łazu az unioleka uk aniu du śim u dwydeśim-
y y pækiy 33121–22.
k e ingiškių plo e a ojamos okios pa o mos, kokias iksuoja Ziwa as (d ~
dù, d  ~ d ì). Vy iškosios giminės skai a džio a dininko i galininko galūnė -ọ
su umpėjo ( u bū dėl p oklizės) iš *-ṓ , o mo e iškosios giminės -ẹ – iš *- 12.
2. kilmininko galūnė -u, exemple. : Aynoius p akieyk ais yzwidys Jezua, dwyju
dayk u son kławe 17434.
Lyginamojoje pa a mėje la o me kilminink coïncide a ec paludi a
analysuojameme ex e (d jũ· ~ d ij). ai, dans ce ains ada més poin s (k e ingà,
bud iaĩ) galūnėje išlaiky as seno inis -n a ba -m: d jũn13 (plg. aleksand a ičius
1967: 238).
3. u ilisa eu e ennagisseu o mes u ilisées a ec lexions -um = [ọm], -ym = [ẹm],
exemple. : Ponas Jezuas pay ode dum Moki ynium Ey ąn yms y Emmaus 26610, Jog ąnay
dab awalnay diel yzganima Swie a no ieje numy y, o dum dayk um dydeney anąbie
apkalje [...]; Dyinu ou dwym py meney, dieł p yyga awoima an weeles 614 [...]6;
pawzdamy jem an Gałwos Szwę, os u dwym ka ym [...]15 20516. k e ingiškių
pa a mėje naudininko e įnagininko o mes ne di è en pas du paliudy ų Ziwa e (dm ~
dùm, d m ~ d ìm). Le u ilisa eu des chi es du giminée ée iškės di è e du
įnagininko seulemen p égaide e a ec elle liéu a i auk iniu ki čiu (plg. pa adigmą; aussi
oi Vaičiakausky ė 2002b: 39; aleksand a ičius: 1963). aujou d'huiines a mes ly ys dum,
d im es un žemaičių naujada , composé du a dininko e o man o -m, . y. dọ + -m, d ẹ
+ -m (plg. aleksand a ičius: 1967; gi denis 1962: 215; kazlauskas 1968: 128). 3. quan i inien
chi es e dj is 501 pa adigme es égalemen impa ai e: Ziwa e nepasi aî de ce
chi es e dj ice-minis e e šauksminink o mes.
V. is 501 ~ ĩ·s n.
k. yju 1422 ~ jũ·
ims 15626 ~ ms g.
is 2014 ~ ìs
Įn. ymis 11514 ~ mìs
V . –
Š.
12 enco e pou les sexes deux e deux o igine m . Zinke ičius 1981: 5758. 13 Veikiausiai e Ziwa o
empses ki čiuo a a dažodžių kilmininko galūnė a é é p é endue a ec nasiniu balsiu (plačiau ž .
Vaičiakausky ė 2002b: 18); oi enco e aleksand a ičius 1963: 102.
160 ac a
sona a Vaičiakauskienė
Linguis ica Li huanica LXX
1. Le nomininko galūnė es -is, مثلاً. : Weyziek ion źmagaw, is cuday 501. Lyginamojoje
pa a mėje discu able nomb e du p énom o me du su nom inigiasi galūne -ĩ·s ( ĩ·s ~
s). lexija du su nom de nomb e pa la i įsi es a de i kamieno (plačiau oi
Vaičiakausky ė 2002b: 5152; enco e plg. būga 1958: 566). 2. kilmininko o me galūnė -u,
exemple. : Mokikes źmagaw nu os Pagonkas yju dayk u 851617.
k e ingiškių plo e ce e numé os o me du kelminink coïncide a ec la o me Ziwa o
( jũ· ~ ij). dans ce ains pa a mès puk ues (kaip e au es a dažodžių) kilmininke
es élikęs -n ou -m: jũn (plg. aleksand a ičius 1967: 238). 3. u ilisa eu , galininko e
įnagininko o mes pe ėmė i kamieno galūnes: -ims, -is e -mis, pa exemple: [...] po am
commenie […]u dydziu mu ku ims Moki ynems kalbie y [...] 1562627; Apey celle, ce que
Jezus milawis nu Dwilekas me u da e, y p owojosl deje is deim is 5112; Hey, pako,
Hey, Wach, ku ay g iawni Bażniiy Diewa, o ymis dyinomis ię pabudawoj 2291820.
ŠVŽk plo e u ilisa eu e galininko linksniai coïncide a ec les o mes du ex e analysé ( ms
~ ìms, ìs ~ ìs, mìs ~ imìs14). é i é, dans l'ac uelle k e ingikių ada mée
équemmen pa ien e su umpėjusių įnagininko o mų. 4. les chi es des pa adigmes
des chi es de 4 à 9 son égalemen incomple s: V. śieśy ~ šèš V. kie u es 3722 ~ k. ọ es k.
piækiu 1028 ~ pŋũ· k. kie u iu 20827 2091 ~ kè uũ· n. n. g. kie u is 3038, kie u ius 556 ~ k. ọ is 193
g. kie u es 551 ~ k. s. s. s. śieśies 1263, sieśieś 32224 ~ šẽš·s Įn kie u i 31119 ~ kè uomìs.
V . V . Š.
Š.
1. Na dnieka o me masculiskosios giminės skai a džių galūnės -y = [ẹ], -i, e
mo e iškosios giminės galūnė -es, p z. : To paznoiyima znokay ep iny 32511;
Znokay o i a az uni 318273191; Kada jaw kie u es deśim is dienu yz eje po
pagimdima Sunaws Diewa [...] 372223.
ŠVŽk ada mée discu e an s des chi es noms du o m galūnės -ẹ e -ẹs a dininko
(šèš ~ šešì, šẽ·šẹs ~ šẽšios). a k eip inas dėmesys, kad skai a džio aʃz uni 3191
galūnės balsis i nepapla ėjęs (ž . pa eik ą pa yzdį). ce es p obablemen une
acciden elle co ek u es e eu ou spo adiško hau š ai inimo ésul a . 2. kilmininko
galūnė es -u, مثلاً. : Jezuas milawis Pyło uy nieca ne a akie, o ay dieł kie u iu
p yinu 208272091. k e ingiškių skai a džių kilmininkas coïncide a ec paludi ée
o me analysée dans le ex e (šèũ, ~ šeši).
14 Įnagininko o me du no d e esaičių peu ê e e ms (plg. gi denis 1996: 25).
1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
161s aipsniai a icles /
3. galneu o me galūnès: -is, -us e -es, exemple. : Apey kie u is dayk us paskuiawius:
Apey me i, apey uda, apey Pekła, y apey amżyna ga by 303810; Uwoźok ionay kie u ius
duchawnus da bus, ku yi pomaga, ay i a, ipa ingas giwenymas, Madli wa, po yniks, y
kuna ka oims 5568; Po am kada kie u es deśim isą y nak u yzeje, ozka nay, ku aya
źe a wy penieje y wiiwyje 551820. k e ingiškių pa a mėje (šèšìs ~ šešìs, šèšs ~
šešiàs) les chi es a džiai du giminės y iškosios on p ibalsinio kamieno galūnę -is,
qui, comme eigia Zigmas Zinke ičius (1981: 59), émoija l'ancien p ibalsinio . kamieno
pėdsaką Dans les e es no daiques main enan au lieu du mul iiskai os galininko o me
ke u is sakoma e ke u ius (gi denis 1996: 51, 56). k e ingiškių plo e elles o mes même
équnesnées. Šią leksiją skai a džiai a p is en cha ge, é idemmen , du būd a džių
pa adigmas (plg. žalius, g ažius). ois elle o me galinai e pa a de es e analysée
dans le ex e (ž . di é second à exemple). 4.La o me Engnagisseu a les sui an s
galūnes: -eys, -es = [e·s], -omis, exemple. : Regi main enan wya kuna muna weyka, ale
Pe niio yszwii, u śieśiomis uk aniomis, śieśies śim as, śieśiomis deśim ymis, y śieśi
omisonomis p y ulpa u oni a, y gies dawne 12625; A akims? Sieśieys paabays 32224.
ŠVŽk ada mée aunagininko des o mes es (šèšẽ·s ~ šešiaĩs, šèũoms ~ šešiom(ì)s).
Ziwa e p amaišiu u ilisée i iškosios giminės skai a džių įnagininko o me a ec
žemai iška su ienbalsėjusia galūne -es e aukš ai iška o me (plg. donnés des
exemples; smulkiau oi Vaičiakausky ė 2002b: 17). La o me du numnagininko de la
giminée ée iškės (kaip daik a a džių e būd a džių) Ziwa e uni e sel es u ilisée
enco e nesu umpėjusi (smulkiau oi Vaičiakausky ėb 2002: 44, 74).
5. Ziwa e chi e du deśim is 2251 o mes géné alemen u ilisées au sens du plu al.
Vienaskai os o me appaïquée seulemen une ois. discu amasse chi a dis
jamas kaip i kamieno daik a a džiai (plg. Vaičiakausky ė 2002a: 223–236; da ž .
linksniuoVaičiakausky ė 2002b: 5062), donc dans ce a icle à ce suje ne se épè e pas.
Mènė ini seulemen ces choses, qui ac uūs du nomb e pa lable di e niaissemen
aidai. Le pa adigme de ce numé able essemble comme ceci:
V. deśim is 2251 ~ dèšm is k. deim iu 9516, deśim u 515
~ dèšimũ· dèšim ũ·n15 n. g. deśim i 1337, deśim is 3722
~ dèšm i, dèšm ìs Įn. deśim ymis 1264 ~ dèšim mìs /
V . Š.
15 dans ce ains des poin s d'a a mès (kaip e au es a dažodžių) kilmininke es es likęs -n ou -m
(plg. aleksand a ičius 1967: 238; enco e oi 13 isnašą).
162 ac a
sona a Vaičiakauskienė
Linguis ica Li huanica LXX
1. k e ingiškių plo e u ilisées polisci es kilmininko ly ys (kaip e au es a dažodžių)
a ec galūne -u (dèšimũ ~ dešimči). dans le ex e considé é su iendue la o me
kilmininko deśim u 515, i. i. galūnės oix a sous du e ojo p iebalsio, išduoda, que ce
chi eu es ancien p iebalsinio kamieno (da z . Vaičiakausky ė 2002b: 57). 2. les
nomb es du 1 à 9 a ec nomb e a dju deśim is 2251 peu en ê e éc i s d'un seul mo ,
mais géné alemen éc i s comme des o mes dis inc es, plg. isdeśim is 29516 e is
deśim is 1336. le ex e analysé indique que au milieu du XViii siècle k e ingiškiai a ojo
nesu umpėjusios skai a džių dešimčių o mas. les chi es a džiai kalboje (plg.
gi denis 1962: 215) exécu e lyg e e ikè es onc ion, donc leu pheminė composée,
pa iculiè emen la in du mo , es supp as in a. mais ce supp imen emen
k e ingiškių pa a mėje, appa emmen , eu lieu déjà ap ès XVIII a. midu io.
3. Lyginamojede ada mě la o me aunagininko a ie […] peu a oi lexions: -ẹms e -ẹmis
(dèšim m(ì)s16~ dešim im(ì)s), pa ce que les no d zemaičiai mieux on main enu pleins
mul iskai os įnagininko ly is, e pa iculiè emen cela pasaky ina su i kamienius
daik a a džius (Zinke ičius 1966 23:3; oi enco e Vaičiakausky ė 2002b: 59). Ziwa e
nomb e a djio dixim is beaucoupiskai os aunagininko o mes u ilisées
nesu umpėjusios. 6. chi es a džių du 11 à 19 pa adigme analysésme ex e nepilna
nepasi aikė ie ininko e šauksmininko o mų. Ces numé os son sudu ines mo s. leu
p emie d essemen le cons i ue d'une ce aine o me numé ique, e le second
élémen -leka17. les ieux éc i s mon en que les adul es kelin iniai chi es e ges
XViXVII a. é aien enco e enco e des mo s conjuguiniai, mais kiekiniai chi es e gie
XViXVii a. a aien déjà le plus o mes du ype ac uel (Zinke ičius 1981: 60). Ziwa as de elles o mes ne ixeux.
V. dwileka 8110 ~ d ·leka k.
dwilekas 15214 ~ d ·lekas n.
dwilekay 4616 ~ d ·lek· g.
dwileka 15214 ~ d ·leka
Įn. dwileku 1434 ~ d ·lek
V . Š.
1. des numé o ds en ques ion du su name e du galininko o mes se e minasi galūne
-a, مثلاً. : Y u inka kaypo bu um dwileka pin yniu, osu iu ku iu lyka ku walgius
811011; Muu milawis Ponas Jezuas, ayan edamas emps dwileka, no ieje uzłayki y
p yakimus Tiewa awa 462223.
16 La seconde umpasse duplica sis du e me lieu de l'a endée pou sui ises p iegaidès a sou en
médianique (gi denis 1996: 25).
17 quan à l'o igine de ce dommemen oi . Zinke ičius 1981: 6163.
1759 me ų Ziwa o skai a džių linksnia imas i jų aida
169s aipsniai a icles gi denis aleksas 1962: Ti kšlių a mės mo ologija i žodžių
da yba ( ank aš is). / Ti kšlių a mės mo ologija i žodžių da yba ( ank aš is)
gi denis aleksas 1996: Taip šneka i kšliškiai. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu .
gi denis aleksas 2000a: Calbo y os a aux 1. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu .
gi denis aleksas 2000b: Calbo y os a aux 2. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu .
gi denis aleksas 2001: Kalbo y os a aux 3. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu .
gi denis aleksas, gi denienė danu ė 1997: 1759 ans Ziwa o index. Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų édi eu .
gi denis aleksas, ski man as Pe as 1998: 1759 ans Ziwa as. ( aximilinis publica ion). Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų édi eu . g ina eckis Vladas 1973: His o i des a mens des
Zemaiches. Vilnius: Min is. kazlauskas jonas 1968: Li uiniens langues his o ique g ama ika.
Vilnius: Min is. Lkg G ammai e de la langue Li uanien 1. Foné ique e mo ologie, a s. ed.
kazys ul ydas. Vilnius:
Min is, 1965.
Palionis jonas 1979: His o i de la langue li é ai emen Li uanienne. Vilnius: Mokslas.
Palionis jonas 1995: Li uanies éc omosios langue his oi e. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų édi eu .
Paulauskienė aldona 1994: Mo phologie de la langue Lie u ių. Des lec u es li uanis es. Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų édi eu .
osinas albe as 1995: Bal es langues de en ées: mo ologies aida. Vilnius:
Vilniaus uni e si é.
subačius gied ius 1998: Les idées de la langue commun inée de Žemaičių: XiX siècle
débu . Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu .
Vaičiakausky ė sona a 2001: 1759 ans Ziwa o o, io, iio kamienų daik a a džiai e
leu aida. Kalbo y a 50(1), 119133.
Vaičiakausky ė sona a 2002a: 1759 ans Ziwa o i e p iebalsinio kamieno
daik a a džiai e leu aida. Bal is ica 36(2), 223236. Elle a é é c éée en 2002 pa la socié é Bal is ica.
Vaičiakausky ė sona a 2002b: 1759 ans Ziwa o a dažodžio linksnia imo sis ema.
doc a o disse a ion. Vilniaus pedagoginis uni e si é. Vaičiakauskienė sona a
2004a: 1759 ans Ziwa o pa en s noms de amille e leu aida. –
Kalbo y a 53, 8191.
Vaičiakauskienė sona a 2004b: 1759 ans Ziwa o noniminines en ées e leu
aida. Bal is ica 39(2), 279287. La Commission a es imé que l'aide à l'in es issemen é ai compa ible a ec le ma ché in é ieu dans la mesu e où elle es compa ible a ec le ma ché in é ieu .
Vaiči ak auskienė s on a a 2005: 1759 ans Ziwa o u e iu kamieno daik a a džiai e
leu aida. Ac a Linguis ica Li huanica 53, 9199.

170
sona a Vaičiakauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
Vaičiakauskienė sona a 2013: 1759 ans Ziwa o ma e iškojo aleg nia imo daik a a džiai e leu aida.
Ac a Linguis ica Li huanica 68, 5170. Zinke ičius Zigmas 1966: Li u iens dialek ologija. Vilnius: Min is.
suMMa y he a icle analyse he declension o nume als in he bes 18 h cen u y monumen o
Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1981: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 2. Vilnius: Mokslas.
declension o nume als in he 1759 ZiWa as
and hei de elopmen
w i ing o he no h samogi ian sub-dialec o k e inga, he 1759 Ziwa as, and hei de elopmen .
he goal o esea ch is o analyse and p o ide a synch onic desc ip ion o declension o he unde
analysis. he pape ocuses on he de elopmen o he nominal; i discusses he o igin o endings
and ies o explain he easons and mo i es o change. in e nal econs uc ion and compa a i e
nume al o he sub-dialec o he Ziwa as; o compa e he declension pa adigms o he nu-
me al in con empo a y no hwes samogi ian sub-dialec o k e inga and he sub-dialec
me hods enabled he econs uc ion o he declension sys em o he nume al o he 18 h cen u y
no h samogi ian sub-dialec o k e inga. he analysis o nume als in he sub-dialec o he Ziwa as
and hei compa ison wi h con empo a y no h samogi ian sub-dialec o k e inga e ealed ha in
he mid-18 h cen u y he sub-dialec o k e inga s ill ea u ed an un-sho ened o m o he
nume al deš isim ( en); he e o e, he o ms o ens a e uni e sally used un-sho ened. Wha is
mo e, he plu al geni i e o m o he nume al dešim ys, deśim u 515 nex o deim iu 9516, shows
ha he nume al used o ha e a consonan al s em.
he s udy o nume als in he sub-dialec unde analysis shows ha he owel o he second
componen -lekin compound nume als was s ill no na owed. he analysis o he Ziwa as
alida es he idea ha -lekis a mo e a chaic a ian . con empo a y no h samogi ian
subdialec o k e inga uses he o ms wi h -lekand -lẹkop ionally; mo e common o ms a e
hose wi h a na owed owel o he ending. ( housand) had al eady shi ed om he old i s em
he s udy leads o he conclusion ha in he sub-dialec o he Ziwa as he nume al ūks an is
o ē s em.
Mise à jou le 16 a il 2014 d.
sona a Vaičiakauskienė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uanie
[email p o ec ed]