265s aipsniai / a icles
g asiLda bLaŽienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: p ūsų esp. bal ų kalbos, onomas ika,
senoji bal ų aš ija.
da aPie P ahos
ank aŠ inĮ VokieČiŲ–
Lie uViŲ kaLbŲ Žodyną
Mo e on he P ague Manusc ip
ge man–Li huanian dic iona y
ano acija
P ahos ank aš inis okiečių–lie u ių kalbų žodynas į mokslo apy a ą pa eko, kai apie jį
p ieš penke ius me us p abilo ilja Lemeškinas. Žodyno y ėjus domino isų pi ma pa s ank aš-
čio eks as, žodyno au o ys ė, apie ku ią sp ęs a iš donacijos į ašo ank aščio p iešlapyje, ku ia-
me kaip au o ius nu ody as „hacke“. Šis į ašas aip pa leidžia spė i, kad žodyno ank aš is ga-
lėjęs p iklausy i įžymiam halės uni e si e o p o eso iui siegmundui jakobui baumga enui.
emian is halės a chy uose su ink a medžiaga, šiame s aipsnyje ap a iama ank aščio sa inin-
ko p oblema, siekian pa i in i a paneig i spėjimą, kad ank aščio sa ininkas galėjęs bū i
minė asis baumga enas.
anno a ion
he P ague manusc ip ge man–Li huanian dic iona y s a ed ci cula ing in scien i ic
sou ces a e ilya Lemeshkin spoke abou i i e yea s ago. he esea che s o he dic iona y
we e i s o all in e es ed in he manusc ip ex i sel , he au ho ship which was deduc ed
om he dona ion insc ip ion in he lylea o he manusc ip whe e he au ho was deno ed
as ‘hacke’. he insc ip ion also p esupposes ha he manusc ip o he dic iona y migh ha e
belonged o he amous p o esso o he uni e si y o halle siegmund jakob baumga en.
esMiniai ŽodŽiai: P ahos ank aš inis okiečių–lie u ių kalbų žodynas, donacijos į ašas,
au o ys ė, baumga eno li uanis inė biblio eka, ašysenos analizė.
keyWo ds: P ague manusc ip ge man–Li huanian dic iona y, dona ion insc ip i-
on, au ho ship, Li uanis ic lib a y o baumga en, analysis o hand-
w i ing.
266
g asiLda bLaŽienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
based on he ma e ial om he a chi es o he uni e si y o halle he a icle discusses he
issue o he owne ship o he manusc ip in o de o con i m o deny he p esump ion ha he
owne o he manusc ip migh ha e been he abo e men ioned baumga en.
Kai P ahos ka olio uni e si e o bal is ikos semina o spi i us mo ens habil. d .
ilja Lemeškinas paskelbė apie ied ichui Wilhelmui haackui p iski iamo P a-
hos žodyno a adimą, apo aišku, kad adosi da ienas leksikog a inis y ų P ūsijos
paminklas, ku į bū ina i i i publikuo i1. Lemeškinas pasižymi ge a sa ybe – p ie jo
lip e limpa nepublikuo i i ki ų au o ių neap a i li uanis ikos i bal is ikos šal iniai.
P ahos ank aš inio okiečių–lie u ių kalbų žodyno, saugomo Čekijos espublikos
nacionalinės biblio ekos ank aščių i senųjų leidinių sky iuje (signa ū a XVi. .30),
a eju Lemeškinas nebu o pi mei is. XiX amžiaus an ojoje pusėje šį žodyną a ė
Leopoldas gei le is (1847 spalio 18 d. – 1885 bi želio 2 d.), ku is pa eikė umpu ę
in o maciją bal is ams ge ai žinomoje knygoje Li auische S udien, išleis oje P ahoje
1875 m. gei le is papildė geo go hein icho e dinando nesselmanno 1851 m. iš-
leis ą lie u ių– okiečių kalbų žodyną imis žodžiais, pasak jo, „aus einem in de
p age biblio hek au bewah en li . wö e buche“ („iš ieno P ahos biblio ekoje
saugomo lie u iško žodyno“): me lė, pa upelis i p ana as (gei le 1875: 96, 103, 104).
Lie u ių kalbos žodyne isi ys žodžiai už iksuo i: me lė ‘d ėseliena, mai a’, už ašy a
iš minė os gei le io knygos (LkŽe), pa upelis ‘ba o kulnas’ iš bu usio ka aliaučiaus
a chy o ank aš inio žodyno, Msc. 84 4o, nesselmanno žodyno i p ãna as ‘nelygumas,
susisukimas, gumbas medienoje’ iš gei le io knygos (LkŽe). aigi apie žodyno bu-
imą P ahos biblio ekoje žinių bū a. kyla klausimas, kaip i kada žodynas a kelia o į
P ahą. apsk i ai klausimų, susijusių su žodyno au o ys e i sa ininkais, is daugėja,
no s andan is išsamiems šio ank aščio y imams ienus klausimus keičia ki i. Pa yz-
džiui, paneigus spė ą haacko au o ys ę, į ieną klausimą jau a saky a, be iškyla ki as:
kas gi uome au o ius? (Lemeškin 2013: 269–279; iškai ė 2014: 292–317).
jau ne ka ą ap a a i XViii a. idu io p o eniencija, ku ia emian is bu o
iden i ikuojamas P ahos žodyno au o ius i sa ininkas (Lemeškin 2012: 37, 54–55;
2013: 276–277). P o eniencijoje au o iumi į a dy as „hacke“, umpai paminin ,
kad jis bu o pamokslininkas Lie u oje, s udija o halėje i išleido sa o kalbos moks-
lą [halės] Waisenhauso (lie. „našlaičių namų“) spaus u ėje2. Šią p o enienciją
pasi ašė „baumga en“, dėl ku io apa ybės galu inio a sakymo kol kas nė a.
1 Plačiau ž . Lemeškin 2012: 31–58. Šis s aipsnis pa eng as pagal Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos
2012-04-02–2014-03-31 inansuo ą p ojek ą F ied ichui Wilhelmui Haackui p iski iamo ank aš inio
okiečių–lie u ių kalbų žodyno (XVIII a. p .) y imas i engimas spaudai (su a ies n . k-4/2012).
2 Vokiškas eks as išsamiai išnag inė as Lemeškino, a ian is su ch is iane schille i bi u e iškai e
(Lemeškin 2013: 277). s aipsnio au o ės nuomone, šio umpo eks elio in e p e acija 2013 m. adosi
dėl o, kad p ojek o ykdy ojai Lemeškinas i iškai ė jau iš esmės bu o įsigilinę į i iamąjį žodyną.
267s aipsniai / a icles
da apie P ahos ank aš inį okiečių–lie u ių kalbų žodyną
1 P a V. P ahoje saugomo žodyno ank aščio p o eniencija (1 ; nk Č : XVi. .30)
auc o hacke.
Wa P edige in Li hauen. ha
ʒu halle ſ udi . seine sp ach=
leh e ſoll au dem Waiſenhauſe
ged uck ſeÿn. dono dedi
[j./d.]3 baumga en.
s aipsnio au o ės ikslas bu o halės a chy uose i biblio ekose as i pa ikimų
žinių apie p o enienciją pasi ašiusįjį: [j.] a ba [d.] baumga en4. jeigu D in e p e uo-
inas kaip Doc o , ai p o enienciją į ašy i galėjo pa s baumga enas, jeigu Dominus,
3 skliaus uose pa eikiami pi mosios aidės galimi a ian ai – j. a ba d.
4 a k eip inas dėmesys, kad Lemeškinas 2012 m. pe skai ė „d<edica i > / d<ominus> / d<oc o > /
j. baumga en“, ačiau nep iklausomai nuo in e p e acijos jis bu o linkęs donaciją pasi ašiusį baum-
ga eną sie i su žymiuoju halės p o eso iumi (Lemeškin 2012: 55, 54). 2013 m. mokslininkas jau pa-
eikė ik „[d.] baumga en“, pab ėždamas, kad D galima in e p e uo i į ai iai. ai gali eikš i i ulą
Doc o a ba Dominus ‘ponas’ a ba dono dedi dedica i pasku iniojo žodžio san umpą (Lemeškin 2013:
277). dedikacinėse si uacijose Dono dedi eiškia ‘pado anojo’ a ba ‘da ė do anų’. Veiksmažodžio o mos
dedica i umpinio lo ynų ab e ia ū ų są aduose nė a. umpinys d: gali eikš i: domini, dic io, di isio,
di idi , domina io; .d. – dicens, duo. (už šią in o maciją dėkoju d . olandui k egždžiui.) eikė ų p i-
du i, kad Lie u ių kalbos ins i u e ykdan p ojek o da bus bu o di bama su žodyno kopijomis.
s aipsnio au o ė ka u su bi u e iškai e P ahoje de aliai nag inėjo i o iginalą, ku is padėjo pama-
y i ai, ko nepe eikia kopijos, . y. aisymus, ašalo spal as, aisy ų ie ų ba s ymą smėliuku, pagal
ašalo spal ą i plunksnos paspaudimą aip pa bu o galima su ok i, kada žodyno au o ius / pe aši-
nė ojas da ė pe aukas. umpai a ian , ilgame ė da bo su ank aščiais pa i is leidžia da y i iš adą,
kad ge iausios kopijos nepakeičia o iginalo.
268
g asiLda bLaŽienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
ai ją į ašy i galėjo i ki as asmuo. P o eniencija jau bu o e s a į lie u ių kalbą (Le-
meškin 2012: 55; 2013: 277). eks as neilgas – ik ke u ios eilu ės i pa ašas.
daba apie paslap ingąjį baumga eną. kaip bu o many a 2012 m. (Lemeškin
2012: 54–57), p o enienciją į ašė siegmundas jakobas baumga enas, ienas iš
š iesiausių XViii a. pi mosios pusės halės i isos Vokie ijos p o ų. no in nus a-
y i p o eniencijos au o ių i siekian pa i in i a paneig i spėjimą dėl P ahos
žodyno p iklausymo siegmundui jakobui baumga enui, eikėjo pe e s i jo ašy-
us i halės a chy uose saugomus laiškus, pas abas, paskai ų konspek us. nus ebi-
no, kad daugelis bibliog a inių žinių apie žinomą pie is ą, ašy oją, e ėją, labai
populia ų i s uden ų mėgs amą uni e si e o dės y oją, biblio ilą y a ne i in išsamios,
ka ais i p ieš a ingos, no s apie jį bu o ašy a nemažai. aip pa nus ebino, kad
a chi alijų, susijusių su baumga enu, halėje nė a gausu. Vokiečių biog a ijų en-
ciklopedijos (Deu sche biog aphische Enzyklopädie) i ome, išleis ame 2005 m. Miun-
chene, y a minimi du baumga enai, susiję su siegmundu jakobu, . y. ė as jako-
bas baumga enas (1668 m. Wolmi s ed – 1722 m. bi želio 29 d., be lin), e an-
gelikų eologas, poe as, nu odan , kad jis bu o iloso o alexande io go liebo5
(1714 m. bi želio 17 d., be lin – 1762 m. gegužės 26 d., ank u an de ode )
i eologo siegmundo jakobo (1706 m. ko o 14 d., Wolmi s ed – 1757 m. liepos
4 d., halle) ė as (dbe i 429–432). anks esnės 1896–1913 m. „ ealinės p o es-
an iškos eologijos i bažnyčios enciklopedijos“ (Realencyklopädie ü p o es an is-
che Theologie und Ki che) ii ome pažymima, kad „mūsų“ baumga eno ė as ja-
kobas baumga enas u ėjo du gabius sūnus, iš ku ių siegmundas jakobas bu o
y iausias, o jaunesnysis b olis alexande is go liebas bu o žinomas ol ininkas
( e k 1971: 464–466). 1998 m. išleis ame žinyne „is o ijos i daba ies eligija“
(Religion in Geschich e und Gegenwa ) ašoma, kad siegmundas jakobas bu o į a-
kingas eologas. dėl mokslingumo jį šlo ino Vol e as i go holdas eph aimas
5 alexande is go liebas baumga enas – mokslinės es e ikos p adininkas Vokie ijoje. anks i apęs naš-
laičiu bu o p iim as į halės pedagogiumą, ėliau s udija o halės uni e si e o eologijos akul e e i
1737 m. apo eks ao dina iniu p o eso iumi, o nuo 1740 m. – ank u o p ie ode io pasaulio išmin-
ies i dailiųjų mokslų p o eso iumi (P o esso de Wel weishei und de schönen Wissenscha en). di-
džiausią į aką jam kaip iloso ui i es e ologui pada ė ch is iano Wol o acionalizmas (h p://www.
baumga en-alexande -go lieb.de/leben/#meie ) (Žiū ė a 2014 2 25). apie mokslininką po jo mi ies
1763 m. ašy a: „jo gal a bu o puikiausiai susis emin a. Viskas, apie ką jis mąs ė, bu o sis ema. jis
su a kė senųjų pasaulio išminčių iesų i nuomonių chaosą. jo gal oje iš o o ma osi iesų i nuomo-
nių pasauliai“ („sein kop wa o züglich sys ema isch. alles, was e dach e, wa d sys em. in die
chaos, de Wah hei en und de Meynungen de al en Wel weisen, b ach e e o dnung, und in seinem
Ve s ande wu den Wel en de Wah hei en und Meynungen da aus“ (Meie 1763: 37).
aigi alexande is go liebas baumga enas bu o laikomas ienu iškiliausių XViii a. iloso ų. jo
žymiausi eikalai Aes e ica (1750 / 1758), Me haphysica (1739), E hica Philosophica (1740) da ė di-
džiulę į aką ne ienai es e ologų i iloso ų ka ai. da ž . Poppe 1907 i ee 2010: 64–65.
269s aipsniai / a icles
da apie P ahos ank aš inį okiečių–lie u ių kalbų žodyną
Lessingas6 kaip pe einamojo laiko a pio a p senojo i naujojo p o es an izmo eo-
logą (h 1998: 1180–1181). 1758 m. jo mokinys i bend amin is johannas salomo-
nas semle is (1725 m. g uodžio 18 d., saal eld – 1791 m. ko o 14 d., halle)
7
pa-
skelbė pačią pi mąją, išsamiausią baumga eno bibliog a iją, ku i p a e čia i šiandien.
Vėliau jo bibliog a ijų bu o suda y a daugiau. e minas „pe einamojo laiko a pio
eologas“ (Übe gangs heologe) įsigalėjo XViii a. pi mojoje pusėje i jį eikėjo sup as-
i kaip eiškian į pe einamojo laiko a pio eologijos (Übe gangs heologie) a s o ą8.
6 Vol e as (1694 m. lapk ičio 21 d. – 1778 m. gegužės 30 d.), p ancūzų ašy ojas i iloso as, apš ie os
epochos ž aigždė, adino siegmundą jakobą baumga eną okiečių mokslininkų ka ūna (kaunas 1996:
188). go holdas eph aimas Lessingas (1729 m. sausio 22 d., kamenz – 1781 m. asa io 15 d., b aun-
schweig) žymiausias okiečių apš ie os epochos poe as, d ama u gas, iloso as, ku iam bu o žinomos
i d i lie u ių liaudies dainos iš Pilypo uigio „Lie u ių kalbos žodyno“ (Li auiſch=Deu ſches und
Deu ſch=Li auiſches Lexicon, Wo innen ein hinlngliche Vo a h an W e n und Redensa en, welche
ſowol in de H. Sch i , als in alle ley Handlungen und Ve keh de menſchlichen Geſellſcha en o kommen,
be indlich iſ : [...] mi mglichſ e So g al , ieljh igem Fleiß, und Beyhl e de e ah enſ en Kenne dieſe
Sp ache geſammel on Philipp Ruhig, P a e n und Senio e ʒu Wal e kehmen, Inſ e bu giſchen Haup am es.
knigsbe g, d uck s und e leg s i. h. ha ung, 1747
) (bi žiška 1963: 20–25). Lessingas ašė: „iš
jų galima pasimoky i, kad po kiek ienu dangaus lopinėliu gims a poe ai i kad gilūs jausmai nė a ik
kul ū ingųjų au ų p i ilegija. neseniai a čiau uigio lie u ių kalbos žodyną i gale p idė ame „ y-
inėjime apie šią kalbą“ ap ikau čia labai de ančią e enybę, ku i mane be galo p adžiugino. ai kele-
as lie u iškų dainų a ba dainelių, kokias en dainuoja kaimo me ginos. koks nai us sąmojis! koks
ža us pap as umas! jums ne eikės nieko ieško i lie u ių kalbos žodyne: aš čia jums i nu ašysiu d i
puikiausias pagal uigio e imą: [...] [ os dainos y a ,,aš a sisakiau sa o mo užei“ i ,,anks ų y ą
y užį“ – G. B.]. kuklusis y as a sip ašinėja, kad skelbiąs okius niekus, jis e čiau bū ų a sip ašęs, kad
neįdėjo“ (Lessing 1975: 97–99) (Ve ė Liucija ci a ičiū ė).
7 johannas salomonas semle is bu o e angelikų eologas i ienas iš apš ie os epochos eologijos
kū ėjų. nuo 1743 m. halės uni e si e e s udija o klasikinę ilologiją, is o iją, logiką i ma ema iką,
nuo 1744 m. – pas s. j. baumga eną e angelikų eologiją, kalbas. ypa ingą dėmesį semle is sky ė
is o iniam k i iniam biblijos y imui. Vado aujamas baumga eno jis 1750 m. ga o magis o laipsnį už
da bą Vindiciae plu ium p aecipua um lec ionum codicis g aeci No i Tes am... (išspausdin ą 1750 m.) i
ais pačiais me ais apo „kobu go als ybės i mokslininkų laik aščio“ (Kobu ge S aa s- und Geleh en-
zei ung) edak o iumi. 1753 m. asa io mėnesį al do o uni e si e e apgynė dak a o dise aciją i apo
eologijos dak a u. ais pačiais 1753 m. g įžo į halę i apo o dina iniu p o eso iumi. uni e si e e jis
bu o a sakingas už isas eologines disciplinas. beje, semle io nuopelnus naujojo es amen o ank aš-
čių y imams mini lie u ių eks ologai, bū en Paulius subačius (2001: 523). semle is bu o p o ek o-
iumi 1761–1762, 177–1771, 1789–1790 m. nuo 1757 m. semle is – eologijos semina o di ek o ius.
Šį pos ą jis p a ado 1779 m. dėl kon a e siškojo ca lo ied icho bah d o pak ie imo į halės uni e -
si e ą (
h p://www.deu sche-biog aphie.de/s z80023.h ml
) (Žiū ė a 2014 02 20). Šie ak ai pa odo,
kokios nuo aikos sklandė halės uni e si e e. ypa ingai s a bi i eikšminga halės uni e si e o gy eni-
mui y a semle io d iejų dalių au obiog a ija (1781–1782).
8 e minas Übe gangs heologie a ba Theologie des Übe gangs adosi XViii a. pi moje pusėje i bu o
aikomas halės eologams, isų pi ma siegmundui jakobui baumga enui. aip bu o siekiama apibū-
din i eologiją senojo i naujojo p o es an izmo sandū oje, nes ji bu o eologijos ys ymosi ik oji
ska in oja. oji eologijos a šaka s engėsi iš eng i k aš u inės polemikos i siekė lė os e o mos (hi sch
ii 1968: 319, 371 .; schloemann 1974: 16).

270
g asiLda bLaŽienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
baumga enas gy eno, kai gy a o senasis p o es an izmas, pie izmas i mode nusis
mokslas. jis gy eno ik 51 me us, pa ašė labai daug i u ėjo didelį bū į iškilių mo-
kinių, ku ie ėliau ak y iai daly a o Vokie ijos eologinėse diskusijose (apie mokinius
ž . schloemann 1974: 21; eh ha d - ein 1996: 79; schicke anz 2001: 113). beje, jo
paskai ų klausėsi i jaunesnieji b oliai alexande is go liebas i na hanaelis.
de ė ų p isimin i s a biausius baumga eno gy enimo i eiklos ak us. eikė-
ų paminė i, kad jo ė as jakobas aip pa p iklausė halės pie is ams i bu o au-
gus o he manno ancke’s a imas bend ažygis. ancke jį, ied ichswe de io i
do o eens ad o pas o ių, lankė be lyne. Mo ina osina elisabe h, me gau ine pa-
a de Wiedemann (semle io (1758: 73) ašoma, kad ji bu o ba ba a osina) mi ė
anks i – 1717 m. Po mo inos mi ies aikus p ižiū ėjo močiu ė anna ba ba a Wie-
demann (me gau inė pa a dė kubi z), gimusi be lyne. ė as bu o labai išsila inęs
i mokė sa o sūnus. o ų sūnų šeimoje bu o sep yni (semle 1758: 73). Žinių
esama apie penkis, ku ių a dai: siegmundas jakobas (1706–1754), jus as josephas
(1722 m. mi ė halėje), samuelis eusebius (gimė 1711 m., i , kaip ašo be nha das
Poppe (1907: 10), u ėjo ejais me ais jaunesnio b olio alexande io go liebo
p ašymu pasako i jam iš aukas iš biblijos, adinasi, jis gy eno da i kokiais 1718 m.;
apie jo mi ies da ą žinių ne as a), alexande is go liebas (1714–1762) i na ha-
naelis (mi ė 1763 m.). na hanaelis nuo 1749 m. da ba osi be lyne ė o bažnyčio-
je. jis bu o inspek o ius i y iausias konsis o ijos pa a ėjas (Obe konsis o ial a ).
na hanaelis baumga enas aip pa bu o ka alienės elisabe hos ch is ine’s on
b aunschweig-Wol enbü el-be e n (1717 m. lapk ičio 8 d.,
Wol enbü el
– 1797 m.
sausio 13 d., be lin) P ūsijos ka aliaus ied icho ii žmonos nuodėmklausys. Po
ė o mi ies 1722 m. gy i bu o likę da ke u i sūnūs: siegmundas jakobas, jus as
josephas, alexande is go liebas i na hanaelis, ku ie ykdydami ė o alią iš a-
žia o į halę s udijuo i eologijos (schloemann 1973: 31). baumga eno ė as mi ė
susi gęs džio a. Mi ies pa ale jis liudininko Michaelio olo o, be lyno ka ališko-
jo p ops o i konsis o ijos pa a ėjo žodžiais a ian , p isiminė jam s a biausius žmo-
nes halėje. ai bu ę augus as he mannas ancke, jus as b ei haup as9 i Paulis
an onas10. ne ukus mi ė i jus as josephas, p adėjęs moky is halės pedagogiume
(„au dem Pädagogio“)11.
9 joachimas jus as b ei haup as (1658 m. asa io 17 d., no heim / hanno e – 1732 m. ko o 16 d.,
be ge ienuolynas p ie Magdebu go) bu o ienas iš halės pie izmo p adinininkų. jis bu o labai pa-
lankus s. j. baumga enui (semle 1758: 89).
10 Paulis an onas (1661 m. asa io 12 d., obe lausi z – 1730 m. spalio 19 d., halle) bu o ga sus halės
eologas, daug padėjęs į halę a ykusiam baumga enui (semle 1758: 89).
11 jus as josephas mi ė susi gęs aupais. jo y iausiasis b olis siegmundas jakobas bu o ka u su mi š an-
čiu jaunuoliu (semle 1758: 87).
271s aipsniai / a icles
da apie P ahos ank aš inį okiečių–lie u ių kalbų žodyną
1722 m. šešiolikme is silpnos s eika os siegmundas jakobas, iš ė o i jo d au-
gų12 ga ęs nuos abą keliančių žinių, aip pa p adėjo moky is halės Pedagogiume.
uome jis jau mokėjo klasikines kalbas, aip pa p ancūzų, i alų i anglų, labai
domėjosi is o ija, mokėsi ma ema ikos, piešimo. baumga eno ė o biblio ekoje,
pasak b ucke io i semle io, bu o 10 000 knygų (schloemann 1974: 33). 1723 m.
baumga enas sunkiai susi go i bu o p i e s as pasi ūpin i sa o s eika a (semle
1758: 88). 1724 m. jis apo halės ied icho uni e si e o s uden u. s uden ų ima -
ikuliacijos są aše pasi ašė 431 nume iu:
2 P a V. siegmundo jakobo baumga eno į ašas (1724) halės uni e si e o me ikose (UA
Halle: ep. 46, n . 2 [1714–1724])
ga susis baumga eno b olis alexande is go liebas nuo 1730 m. aip pa s u-
dija o ame pačiame eologijos akul e e:
3 P a V. alexande io go liebo baumga eno į ašas (1730) halės uni e si e o me ikose
(UA Halle: ep. 46, n . 3 [1724–1741])
1731 m. uni e si e o eologijos akul e e p adeda s udijuo i i jų b olis na ha-
naelis. ai liudija ima ikuliacijos są ašai:
4 P a V. na hanaelio baumga eno į ašas (1731) halės uni e si e o me ikose (UA Halle:
ep. 46, n . 3 [1724–1741])
12 semle is (1758: 76) nu odo, kad baumga eno eologijos moky ojas bu o Michaelis olo as (1684 m.,
osche sleben – 1748 m. sausio 29 d., be lin), baigęs eologijos mokslus halės uni e si e e, di bęs ka -
u su baumga eno ė u. (h ps://www.google.l /sea ch?q= olo +be lin+P ops +und+konsis o ial a
&hl=l &gb =2&sa=X&as_q=&spell=1&ei=uXexVnq5i8j9uP yg7ab& ed=0cbaQbsga) (Žiū ė a
2014 04 04). heb ajų kalbos baumga eną mokė ga susis y ų yzijos gene alinis supe in enden as
johannas Ludwigas Lindhamme is (1689 m. gegužės 17 d., eismannbe g – 1771 m. liepos 13 d., au ich),
ku is s udija o eologiją halės uni e si e e i išsamiai nag inėjo biblijos eks ą. 1720 m. Lindhamme is
bu o be lyne p ūsų ai elių pulko gens d’a mes pas o ius.
272
g asiLda bLaŽienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Įs ojęs į halės uni e si e ą, baumga enas apsigy eno pas go hil ą augus ą
ancke’ę (1696 m. sausio 1 d., glaucha – 1769 m. ugsėjo 2 d., halle)13, pa ies
augus o he manno ancke’s (1663 m. ko o 12/22 d., Lübeck – 1727 m. bi želio
8 d., halle)14, sūnų. Šio namuose jis algė ka u su šeima, . y. apo, okiškai a ian ,
Tischgenosse i pusę me ų bu o ik asis namų d augas (ein o den liche Hausgenos-
se) (semle 1758: 88; schloemann 1974: 33).
s a bus ak as, ku į bū ina paminė i, kad maždaug uo me u į halės uni e si-
e ą bu o pak ies as būsimasis ga sus ka aliaučiaus eologas hein ichas Lysius, iš
iesų johannas hein ichas Lysius (1704 m. bi želio 19 d., königsbe g – 1745 m.
ko o 29 d., königsbe g), ga siojo hen icho Lysijaus (1670 m. spalio 10 d., lens-
bu g – 1731 m. spalio 12 d., königsbe g)15, sūnus. eikė ų a k eip i dėmesį į ai,
kad pi masis ka aliaučiaus uni e si e o Lie u ių kalbos semina o ado as hen ichas
Lysijus „pasi ašinėjo Hen ich Lysius“ (ci a ičiū ė 2004: 25; plg. Vaclo ą bi žišką
(1963 (1990): 470), adinusį Lysijų jonu hen iku. da ž . Lysius 1994. beje, ona
13 go hil as augus as ancke bu o ga siojo augus o he manno ancke’s sūnus, mo ina hen ie a ka-
me sek e o iaus johanno geo ge’o o halso duk ė. 1750 m. ancke edė e ą Wilhelminę (mi ė 1793),
joachimo sigismundo on ge sdo o duk e į. Vaikų jie ne u ėjo. ancke bu o eologas i pedagogas.
jis anks i p adėjo da buo is ancke’s įs aigose (F anckesche S i ungen), s udija o eologiją, apo pas o-
iumi, ėliau u gaus bažnyčios (Ma k ki che) a kidiakonu. 1723 m. jis apo halės uni e si e o eolo-
gijos akul e o adjunk u, 1726 m. o dina iniu p o eso iumi. ancke’s s eika a nebu o ge a, be jis
a sida ęs ęsė ė o da bus i jo misionie iaus eiklą indijoje i Pensil anijoje, ku bu o s a oma liu e-
onų bažnyčia. ancke’ę ėmė P ūsijos ka alius ied ichas Wilhelmas i i galima saky i, kad jo eiklai
nep ieš a a o i ka alius ied ichas ii. ancke gy eno halės pie izmo kles ėjimo i nuopuolio, u ė-
jusio į akos b andenbu go-P ūsijos is o ijai, laikais. ancke ėmė ūks ančius mokinių i ligonių.
1767 m. jis p adėjo ei i Magdebu go he cogys ės konsis o ijos pa a ėjo pa eigas. Po ė o mi ies apo
ancke’s įs aigų di ek o iumi. ancke palaido as halės mies o kapinėse šeimos kapa ie ėje. Ž .
h p://
www.deu sche-biog aphie.de/s z16793.h ml
(Žiū ė a 2014 03 01).
14 augus as he mannas ancke bu o e angelikų eologas i pedagogas, bažny inių giesmių au o ius,
pie is as, įkū ęs iki šiol eikiančias ancke’s įs aigas. jo ė as bu o ju is as, he cogo e ns o Pamaldžiojo
ūmų i jus icijos pa a ėjas. Mo ina – Lübecko bu mis o da ido gloxino duk ė. ancke įgijo ge ą
išsila inimą da namuose, s udija o ne iename uni e si e e klasikines kalbas, ypač g aikų, heb ajų, i
eologiją. Magis u apo Leipcige, dispu a ęs apie heb ajų kalbos g ama iką. ame pačiame uni e si-
e e apgynė habili acinį da bą i skai ė pi muosius pamokslus Leipcigo Pauliečių bažnyčioje (Pauline -
ki che). ancke anks i apo pie is u, k eipė jaunimą į senojo i naujojo es amen o s udijas. halės
uni e si e e jis bu o g aikų i o ien alis ikos, ėliau i eologijos p o eso ius. iki 1715 m. jis bu o
š . ju gio bažnyčios (S . Geo gen-Ki che) pas o ius, 1715–1727 m. halės mies o š . ul icho bažnyčios
(S . Ul ich-Ki che) pas o ius. 1968 m. ugsėjo 18 d. p adėjo našlaičių namų s a ybą. ancke’s įs aigos
bu o s a omos 50 me ų. ai didžiulis pas a ų kompleksas, ku iame bu o mokykla, gy enamieji namai,
di b u ės, ais inė i . . sa o iškame mies e gy eno i da ba osi apie 2 500 žmonių. ancke palai-
do as halės mies o kapinėse šeimos kapa ie ėje. Ž .
h p://www.heiligenlexikon.de/biog aphiena/
augus _he mann_ ancke.h ml
(Žiū ė a 2014 03 02).
15 Lysijus y esnysis 1719 m. o ganiza o d ikalbio ( okiečių–lie u ių kalbų) Ma ino Lu he io ka ekizmo
e imą, ku į 1722 m. išleido gab ielius engelis (dini 1993 .).
273s aipsniai / a icles
da apie P ahos ank aš inį okiečių–lie u ių kalbų žodyną
alekna ičienė, 2001 m. paskelbusi du s aipsnius apie Lysijų ė ą, iename nemi-
ni jo a do (2001a: 271–292), o an ajame jį jau adina ik ,,hen ich Lysius“ [2001b:
187–206]). semle is (1758: 91) ašo, kad būsimasis ga sus ka aliaučiaus eologas
hein ichas Lysijus bu o pak ies as į halės uni e si e ą moky i y ų k aš ų kalbų
i no ėjo ku į laiką en pasilik i, nes am čionykš ėje akademijoje bu o labai palan-
kios sąlygos, be ne ukus iš yko16. ai bu o 1724 m. ą ak ą mini j. h. Lysijaus
biog a ai17. Lysijus mokė baumga eną a amėjų, a abų, si ų i e iopų kalbų (das
Rabbinische, A abische, Sy ische und E hiopische) (semle 1758: 91). ų kalbų mo-
ky ojai halės uni e si e e aip pa bu o johannas hein ichas Michaelis18, ch is ianas
benedik as Michaelis i pak ikš y as žydas hein ichas ch is ianas immanuelis om-
mannas (semle 1758: 91; schloemann 1974: 34). Vienas pi mųjų j. h. Lysijaus
biog a ų johannas ch is ophas ne zas aip pa pab ėžė, kad Lysijų ch is ianas
benedik as Michaelis išmokė si ų i a abų kalbų, o a si e ęs žydas ommannas
a amėjų i heb ajų kalbų („e [j. h. Lysius] bemühe e sich auch in den Mo gen-
ländischen sp achen seine Wissenscha ollkommene zu machen, indem e das
sy ische und a abische un e de anweisung des he n P o . ch is ian benedic-
i Michaelis e le n e, auch im abbinicis und almudicis eines bekeh en juden
namens ommann bedien e“) (ne z 1745: 25). 1725 m. liepos 11 d. ė o pagei-
da imu i d augų pa a iamas jis apo ied icho uni e si e o magis u dekanaujan
jau minė ajam Michaelis i p adėjo moky i s udijuojančius jaunuolius ([...] bald
da au ing e an, seine on go ihm e liehene gaben in un e weisung de
s udie enden jugend zu geb auchen, [...]) (ne z ibd.). aigi, Lysijus halėje bu o
nuo 1724 m. iki 1726 m. p adžios. jis galėjo susipažin i su baumga enu os a -
ykęs, nes juos supo ie pa ys halės uni e si e o p o eso iai. jauni žmonės galėjo
16 Plg. ok. eks ą: es wa de nachmalige be m e k

nigsbe gische heologus, hein ich Lysius, welche
au eben genan e uni e si

als Leh e de mo genl

ndischen sp achen be u en wo den. diese wnsch e
also, sich noch in einige zei hie selbs es e zu se
ʒ
en, wo
ʒ
u au hiesige academie s e s seh o -
heilha e gelegenhei gewesen. [...] nach ab eise des bishe igen geselscha e s, he n Lysius, [...]
(semle 1758: 91). eikia a k eip i dėmesį į apibūdinimą „nachmalige be m e“ – „būsimasis ga sus“.
Va an dokumen us pas ebė a, kad esama painia os a ojan ė o i sūnaus Lysijų a dus.
17 1724 m. johannas hein ichas Lysius a kelia o į halę, ku susipažino su jus u josephu b ei haup u, Pau-
liu an onu, augus u he mannu ancke i ki ais žymiais halės uni e si e o p o eso iais. jis mokėsi y ų
šalių kalbų i p adėjo jų moky i s udijuojančius jaunuolius, aip pa įs eigė „collegium cu so ium in n
g aecum“. 1725 m. bi želio 11 d. jis apo magis u halės uni e si e e, be ne ukus iš halės u ėjo iš-
yk i, nes 1726 m. gegužės 15 d. bu o paski as ka aliaučiaus uni e si e o eks ao dina iniu y ų kalbų
p o eso iumi. ka aliaučiuje jis aip pa pe ėmė ė o da bus i padėjo jam kunigau i Löbenich o bažny-
čioje i inspek uo i sinagogą. 1731 m. apo eologijos o dina iniu p o eso iumi, 1736 m. a sisakė o ien-
alis ikos eks ao dina inio p o eso iaus pa eigų iloso ijos akul e e (ne z 1745; 24–28; a nold 1746:
189–190, 219, 422; h p://www.manches e .edu/kan /bio/biokon2.h m) (Žiū ė a 2014 12 10).
18 johannas hein ichas Michaelis (1668 m. liepos 26 d., kle enbe g – 1738 m. ko o 10 d., halle) bu o
eologas i o ien alis as.
280
g asiLda bLaŽienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
galėjo eikš i labai daug žmogui, u inčiam ikslą ūpin is kalba i ją puoselė i,
ku ian os kalbos išmokimui i su okimui eikalingus ins umen us, kalbamuoju
a eju žodyną, ku io au o ys ės klausimą is da eikės sp ęs i.
P o eniencija ėl su adus žodyną apo labai s a bi, nes joje bu o minimas au-
o ius i sa ininkas. ja emian is i bu o p adė a ieško i ak ų, pa i inančių, kad
donacijos į ašo duomenys y a eisingi. aip pa apo s a bu pa ikslin i, kas bu o
pačios p o e niencijos au o ius. am ikslui bu o pasi elk i baumga eno au og a ai,
as i halės Ma ino Lu he io uni e si e o a chy e (A chi de Ma in-Lu he -Uni-
e si ä zu Halle), halės-Wi enbe go Ma ino Lu he io uni e si e o i saksonijos-
anhal o žemės biblio ekoje (Ma in-Lu he Uni e si ä Halle-Wi enbe g, uni e si-
ä s- u. Landesbiblio hek Sachsen-Anhal ) i halės ancke’s įs aigų a chy e (A chi
de F anckeschen S i ungen). halėje baumga eno au og a ų nė a gausu. išlikę
į ašai halės uni e si e o dokumen uose, jo ank aščių agmen ai i laiškai, ašy i
lo ynų i okiečių kalbomis. ancke’s įs aigų a chy e saugomi 13 au og a ų. ai
aš eliai, į ašai kolek y iniuose laiškuose kolegoms, du laiškai ch is ianui ied ichui
P essie (b essie ), ienas go hil ui augus ui ancke’ei i 136 puslapių ank aš is,
ašy as 1728–1754 m. as i au og a ai, kaip au o i e ingiausi iesioginiai šal iniai
(subačius 2001: 87), inka ašysenai palygin i.
kalbamuoju a eju laiškų u inys domin ų, jeigu juose bū ų ašoma apie mums
ūpimus dalykus, apie baumga eno yšius su j. h. Lysijumi, haacku, Lie u ių
kalbos semina u. bi u ė iškai ė ancke’s įs aigų a chy e, ieškodama Lie u ių
kalbos semina o pėdsakų, ado semina o klausy ojo ied icho P eußo (1705 m.,
königsbe g – 1733 m. liepos 5 d. Pilkalnis; 1729 m. bi želio 13 d. ima ikuliuo as
Lie u ių kalbos semina e, d auge nu odan , kad jis 1719–1733 m. bu o Pilkalnio
bažnyčios kunigas) (schille 1994a: 215) laišką, ašy ą 1733 m. asa io 5 d. go -
hil ui augus ui ancke’ei, ku io pasku iniame puslapyje laiško au o ius pe duoda
linkėjimus i p o eso iui baumga enui, o ai eiškia, kad jis pažinojo baumga eną,
ku is bend a o su semina o klausy ojais. y a il ies, kad halės i be lyno a chy-
uose galima as i i daugiau nuo odų apie okius yšius.
baumga enas ne ka ą bu o i akul e o dekanu. ai liudija eologijos akul e-
o s uden ų są ašas, ašy as 1738 m. pa ies dekano baumga eno („sigism. jac.
baumga en“), ku iame minimi i jo kolegos Lange, p o eso iai Michaelis i knap-
pas26 (6 pa .), i 1753 m. laiškas (7 pa .).
ašysenos y imui gali p a e s i i da du dokumen ai iš ancke’s įs aigų a -
chy o (F anckesche S i ungen).
26 johannas geo gas knappas (1705 m. g uodžio 25 d.,
Öh ingen
– 1771 m. liepos 30 d.,
halle)
bu o
eologas, pie is as, halės uni e si e o eologijos p o eso ius.

281s aipsniai / a icles
da apie P ahos ank aš inį okiečių–lie u ių kalbų žodyną
6 PaV. siegmundo jakobo baumga eno į ašas halės uni e si e o s uden ų egis e, saugomas
halės uni e si e o a chy e (ua halle: ep 27 n . 1203).
7 P a V. iš auka iš dekano siegmundo jakobo baumga eno ašy o laiško 1753 m. bi želio
12 d. lo ynų kalba (Ma in Lu he uni e si ä halle-Wi enbe g uni e si ä s- u. Landesbi-
blio hek sachsen-anhal , ym 169 (1))
282
g asiLda bLaŽienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
8 P a V. iš auka iš siegmundo jakobo baumga eno laiško ch is ianui ied ichui b essie 27
1735 m. (halle, anckesche s i ungen: a s /M i b 17: 35)
9 PaV. siegmundo jakobo baumga eno aš elis apie auką, . y. apie misijos aukos pe siun imą,
pa ašy as 1754 m. lapk ičio 26 d. (halle, anckesche s i ungen: a s /M 3 h 45: 108)
Į e inus donacijos į ašą i baumga eno au og a us nea odo, kad p o eniecijos
au o ius bu o baumga enas. Pa yzdžiui, donacijos į aše i š baumga eno pa a -
dės y a eikiausiai ašalo dėmė. okių dėmių baumga eno ank aščiuose ne eko
pas ebė i, no s plunksnos in ensy umo požymių y a ne ienas. donacija pa ašy a
27 ch is ianas ied ichas P essie , a b essie , kaip nu odoma ancke’s įs aigų a chy o in e ne inėje
p ieigoje (1697 m. liepos 26 d., Pe lebe g – 1738 m. asa io 15 d., anqueba ), s udija o eologiją
halės uni e si e e. Pakei ęs pažiū as di bo halės pedagogiume, ėliau apo misionie iumi (
h p://192.124.
243.55/cgi-bin/dhm.pl?x=u& _show=x&we eg=Pe &we =p essie %2c+ch is ian+ ied ic
h++-+biog a ie& eccheck=,26302
) (Žiū ė a 2014 04 03). Plačiau apie anqueba o misiją ž .
alekna ičienė 2001: 195–198.
283s aipsniai / a icles
da apie P ahos ank aš inį okiečių–lie u ių kalbų žodyną
go ikiniu ku sy u, pi mieji du žodžiai apie menamą žodyno au o ių humanis iniu
lo yniškuoju aš u. baumga eno au og a ai pa ašy i aip pa ne ienu aš u, o d iem
aš o ipais – go ikiniu ku sy u i humanis iniu lo yniškuoju aš u (ž iškai ė
2012: 139–140)28. Lyginimui pasi ink i au og a ai y a iš ski ingų gy enimo laiko-
a pių, nes nežinoma donacijos į ašo da a. Lyginamos pa ienės aidės, aip pa
a ski ų žodžių g a ika. kol kas au og a uose pa yko as i ne isus žodžius, už ašy-
us p o eniencijoje, be jų da galima paieško i, no s nemany ina, kad jie galė ų iš
esmės pakeis i nuomonę, jog pa eik i donacijos į ašo i baumga eno au og a ų
pa yzdžiai ik ai ašy i ne a pačia anka. ašysenos požymiai (ku apka i ki i 1998:
202) iš esmės ski iasi. aip pa no in nus a y i pa ašo au o ių pa eik i jo b olių
alexande io go liebo i na hanaelio au og a ai, ku ie, au o ės nuomone, pa odo,
kad jie aip pa nepasi ašė donacijos į ašo, nes ski iasi aidžių jungimas i ki i aš-
o y os specialis ų apibūdin i požymiai (ku apka i ki i 1998: 206 .)
1 Len eLė. naujųjų laikų go ikinis i humanis inis aš as ( aidės i žodžiai) donacijos
į aše i siegmundo jakobo baumga eno i jo b olių alexande io go liebo baumga eno
i na hanaelio baumga eno au og a ai (padidin i, kad iš yškė ų ašysenos ypa ybės)
donacijos į ašo anka baumga eno au og a ai
a
ha
d[ono]
d[edi ]
P edige
ʒu
halle
28 au o ė nuoši džiai dėkoja d . bi u ei iškai ei už mo alinę i izinę pagalbą di ban halės a chy uose
2012 m. lapk ičio mėn.
284
g asiLda bLaŽienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
donacijos į ašo anka baumga eno au og a ai
ſoll,
ſollen,
ſol [en],
ſol e
au
Waiſen-
hauſe
ſeÿn
baum-
ga en
(1724–
1754)
b olių
au og a ai
1730–
1731
285s aipsniai / a icles
da apie P ahos ank aš inį okiečių–lie u ių kalbų žodyną
be jokios abejonės, p a e s ų da išsamesni ašysenos y imai. eikė ų da padi -
bė i halėje, ieškan baumga eno aplinkos žmonių ašysenos pa yzdžių. jų bu o iš-
s udijuo a ik ai nemažai, be akys neužkliu o už ašysenos, ku i bū ų ben panaši į
p o eniencijos eks o. Pa s a imiausias baumga enui bu o isgi semle is, pas a ęs
sa o moky ojui i bibliog a inį paminklą. jo au og a ai da i ini, be pi mieji y imai
pa odė daugiau ski umų nei panašumų. galimas dalykas, kad p o eniencijos au o ius
galėjo bū i i ku is no s ki as iš daugelio baumga enui a sida usių mokinių.
ki a e us, be mokinių, p o enienciją P ahos žodyno p iešlapyje galėjo į ašy i
i baumga eno b oliai a ba jo aikai. baumga enas 1734 m. gegužės 13 d. edė
hen ie e eleno e on bomsdo , gimusią 1712 m. balandžio 16 d. ji bu o ka a-
liškojo lenkų i ku iu s iškojo saksų pulkininko Philippo Wilhelmo on bomsdo -
o duk ė i pe gy eno sa o y ą. apie ją liūdinčią, našle po [ y o] mi ies likusią
(„jeßige nachgelassene be b e au Wi we“) su didele šiluma ašė semle is (1758:
108)29. jie u ėjo 5 aikus: ch is ianą hen ie ą (gimė 1736 m. gegužės 31 d.),
Ma ią eleno ą (gimė 1738 m. bi želio 7 d.), siegismundą hein ichą (gimė 1740 m.
asa io 2 d.), cha lo e’ę Wilhelmine’ę (gimė 1743 sausio 26 d.) i ied ichą
jakobą (gimė 1745 liepos 24 d.) (semle 1758: 108–109). galima spė i, kad auk-
cionui knygas galėjo p is a y i jo sūnūs. ė o mi ies me u isi aikai bu o gy i
i , kaip ašoma semle io nek ologe, ne eko nep anoks amo ė o: „[...] einen un-
e gleichlichen Va e nun e lo en haben“ (semle 1758: 108). sūnums, mi us
ė ui, bu o 14 i 9 me ai, p asidėjus aukcionui 1765 m. – 25 i 20 me ų. 1765 m.
biblio ekos eikalus galėjo a ky i i duk os a ba jų y ai kyla klausimas, a šeima
nek ie ė į pagalbą didžiai išsila inusių i apie knygas bei biblio ekos a kymą
nusimaniusių baumga eno b olių alexande io go liebo i na hanaelio. ie da-
lykai da u i bū i i iami. Žinių apie aikus da eikės ieško i, kaip i jų ašysenos
pa yzdžių. da k uopščiau ieško ina baumga eno kolegų i mokinių, galbū i
Lie u ių kalbos semina o klausy ojų, au og a ų. halėje pa yko as i ik du baum-
ga eną pe gy enusių b olių alexande io go liebo i na hanaelio au og a us. ai-
gi donacijos į ašo au o iaus p oblema da iš esmės i ina. u in omenyje begali-
nį baumga eno s opumą i da bš umą sunku pa ikė i, kad jis nebū ų kaip no s
pažymėjęs įsigy ų ank aščių, no s, an a e us, nė a žinoma, kada as ank aš is
bu o įsigy as. kaip žinoma, baumga enas sunkiai si go podag a i chi ag a (plaš-
akų podag a) (semle 1758: 116). Ši liga pasi eiškia d uskų elkimusi sąna iuose
i dideliais skausmais (M Ž 1980: 100, 447; e linz 2012: 123 .) i ji galėjo ne-
29 in e ne iniai šal iniai ašo, kad hen ie e eleono e baumga en mi ė 1745 m. (
h ps://po al.dnb.de/
opac.h m?me hod=simplesea ch&cqlMode= ue&que y=idn%3d1014
348714) (Žiū ė a 2014 12 10).
semle is (1758: 108) ašo apie hen ie e’s eleono e’s ienin elę sese į ch is iane’ę eleono e’ę, 1727 m.
balandžio 17 d. apusią ečiąja ga siojo mediko johanno junke io (1679 m. g uodžio 23 d., Londo –
1759 m. spalio 25 d., halle) žmona.

286
g asiLda bLaŽienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
leis i ašy i, odėl isai į ikinamas a ody ų spėjimas, jog į ašė kažkas ki as. aigi
daba ik ai negalima pa i in i, kad siegmundas jakobas baumga enas bu o
donacinio į ašo au o ius.
iš y imo galima bū ų da y i okias iš adas: 1) halės uni e si e e dės ęs Lysijus
galėjo sudomin i baumga eną lie u ių kalba i li uanis ine li e a ū a; 2) labai i-
kė ina, kad baumga enas asmeniškai pažinojo haacką i Lie u ių kalbos semina o
klausy ojus, nes pa s dės ė semina e; 3) emian is a chy uose as ais baumga eno
au og a ais, galima da y i iš adą, kad donacijos į ašas da y as ne jo anka.
ŠaL iniai
baumg a en alexande go lieb 1730: Į ašas halės uni e si e o me ikose; ua
halle: ep. 46, n . 3 (1724–1741).
baumg a en na hanael 1731: Į ašas halės uni e si e o me ikose; ua halle: ep. 46,
n . 3 (1724–1741).
baumg a en siegmund ja cob 1724: Į ašas halės uni e si e o me ikose; ua halle:
ep. 46, n . 2 (1714–1724).
baumg a en siegmu n d jacob 1735: Laiškas ch is ianui benedic ui Michaelis ua
halle: ep. 27 n . 1044.
b a u m g a e n s i e g mu n d ja c o b 1735: Laiškas ch is ianui ied ichui b essie ,
halle, anckesche s i ungen: a s /M i b 17: 35.
baumga en s i e g mund jacob 1738: Į ašas halės uni e si e o s uden ų egis e,
ua halle: ep 27 n . 1203.
baumg a en s iegmu n d jacob 1753: Laiškas lo ynų kalba. Ma in Lu he uni e -
si ä halle-Wi enbe g uni e si ä s- u. Landesbiblio hek sachsen-anhal , ym 169 (1).
baum g a en siegmund jacob 1754: aš elis apie auką, . y. apie misijos aukos
pe siun imą. halle, anckesche s i ungen: a s /M 3 h 45: 108.
Li e a Ū a
alekna ičie n ė o n a 2001a: die es e des e schollenen königsbe ge exempla s des
handsch i lichen Lysius-ka echismus (1719). – Linguis ica Bal ica 9, 271–292.
alekn a ičie n ė ona 2001b: hen icho Lyzijaus laiškas augus ui he mannui ancke’i. –
A chi um Li huanicum 3, 187–206.
alek n a ič i e n ė ona 2005: hen ich Lysius’ Missionsa bei in P eußisch-Li auen nach
seinen b ie en an augus he mann ancke. – In e disziplinä e Pie ismus o schungen. Bei-
äge zum E s en In e na ionalen Kong ess ü Pie ismus o schung 2001. h sg. Von udo
s ä e in Ve bindung mi ha mu Lehmann, homas Mülle -bahlke und johannes Wall-
287s aipsniai / a icles
da apie P ahos ank aš inį okiečių–lie u ių kalbų žodyną
mann. hallesche o schungen 17/2. übingen: Ve lag de anckeschen s i ungen halle
im Max niemeye Ve lag, 675–688.
a nold daniel hein ich 1746: Aus  liche und mi U kunden e sehene His o ie
de K

nigsbe gischen Uni e si

. königsbe g in P eußen: ha ung.
baumga en jakob siegmund 1748–1752: Nach ich en on eine hallischen Biblio-
hek. bd. 1–8. halle: bei johann jus inus gebaue .
baumga en jakob siegmund 1752–1758: Nach ich en on me kwü digen Büche n.
bd. 1–12. halle: bei johann jus inus gebaue .
bense ge ud 1997: kélos nobaźnos giesmes. zum li auischen e angelischen ki -
chenlied im 18. jah hunde . – Eu opa in de F ühen Neuzei . Fes sch i ü Gün e Mühl-
p o d . bd. 3. Au b uch zu Mode ne. h sg. on e ich donne . Weima , köln, Wien:
böhlau Ve lag, 447–459.
bi žiška Vaclo as 1963 (1990): Aleksand ynas: Senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš
1856 m., biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos 2: XVIII–XIX amžiai. Čikaga: jaV Lb
kul ū os ondas. an asis o og a uo inis leidimas. Vilnius: Lie u os kul ū os ondas.
blažienė g asilda, umpa edmundas, gelumbeckai ė jolan a, ada-
mony ė Ve onika 2013: In e ak y us Ry ų P ūsijos žemėlapis. P ieiga in e ne e h p://
p usija.lki.l /.
büsching an on ied ich 1783: Bey äge zu de Lebensgeschich e denkwü dige Pe -
sonen insonde hei geleh e Männe . bd. 1. Halle: e leg on sel. joh. jac. cu s Wi we.
ci a ičiū ė Liucija 2004: Ka aliaučiaus uni e si e o Lie u ių kalbos semina as. Is o i-
ja i eikšmė lie u ių kul ū ai. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
dbe 2005 – Deu sche biog aphische Enzyklopädie. 2. übe a bei e e und e wei e e ausga-
be. bd. 1. Aachen – B aniß, h sg. on udol Vie haus. München: k.g. sau .
doe ing hein ich 1831: Die Geleh en Theologen Deu schlands im ach zehn en und
neunzehn en Jah hunde . nach ih em Leben und We ken cla ges ell on d . hei ich
doe ing. bd. 1. a–b. o la: bei johann ka l go ied Wagne .
d o inas Vincen a s 1998: das semina ium Li uanicum an de uni e si ä halle
(1727–1740 in seinem ein luß au die he ausbildung de li auischen Philologie. – Halle-
sche Fo schungen. bd. 1. Halle und Os eu opa. Zu eu opäischen Auss ahlung des hallischen
Pie ismus. h sg. on johannes Wallmann und udo s ä e . übingen: Ve lag de ancke-
schen s i ungen halle im Max niemeye Ve lag, 157–171.
ee 2010 – Es e ikos enciklopedija. suda y ojas, engėjas i mokslinis edak o ius juozas
Mu eika. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as.
eh ha d - ein susanne 1996: Zwischen Glaubensleh e und Ve nun wah hei . Na u
und Schöp ung bei Hallischen Theologen des 18. Jah hunde s. Physiko heologie im his o ischen
Kon ex . bd. 3. h sg. on Man ed bü ne Müns e : Li .
288
g asiLda bLaŽienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
e linz udol 2012: Vidaus ligų di e encinė diagnozė. Vilnius: Medicinos y imų i
konsul acijų cen as ge oMeda.
gei le Leopold 1875: Li auische S udien. auswahl aus den äl es en denkmäle n,
dialec ische beispiele, lexikalische und sp achwissenscha liche bei äge on. d . Leopold
gei le . P ag: Mou ek.
hi sch emanuel 1968: Geschich e de neue n e angelischen Theologie im Zusammenhang
des eu opäischen Denkens. bd. 2. gü e sloh: Ve lagshaus ge d Mohn.
ho baue johann ch is ian 1805: Geschich e de Uni e s ä Halle bis zum Jah e
1805. halle: schimmelp ennig.
h 1998 – Religion in Geschich e und Gegenwa . handwö e buch und eligionswissen-
scha . Vie e, öllig neu bea bei e au lage, h sg. on hans die e be z, don s. b owning,
be nd janowski, ebe ha d jängel. bd 1. a–b. übingen: Moh siebeck.
jacob s edu a d 1898: johann Libo ius zimme mann und die pie is ische bewegung in
We nige ode. – Zei sch i des Ha z-Ve eins ü Geschich e und Al e umskunde 31, 121–226.
kaunas domas 1996: Mažosios Lie u os knyga. Lie u iškos knygos aida 1547–1940.
Vilnius: bal os lankos.
ku apka e[gidijus], Male ski h[end yk], Palskys e[ugenijus], kuk-
lianskis s[amuelis] 1998: K iminalis ikos echnikos pag indai. Vilnius: eug imas.
Lemeš k i n ilja 2012: ied ichui Wilhelmui haackui p iski iamas P ahos ank aš inis
okiečių–lie u ių kalbų žodynas. – Mažoji Lie u a; pa ibio kul ū os y imai. Kalbų i kul ū-
ų sanki os a chy ai. Vilnius: eu opos kalbų i kul ū ų dialogo y ėjų asociacija ekkd a,
31–58.
Lemeš k i n ilja 2013: P ahos okiečių–lie u ių ank aš inio žodyno au o ys ės klausi-
mu. – Ac a Linguis ica Li huanica 69, 269–279.
Lessing go hold eph aim 1759: b ie e die neues e Li e a u be e end. d ei-
undd eissigs e b ie . den 19. ap il 1759. – Lessings We ke in ün Bänden. d i e band.
be lin und Weima : au bau-Ve lag, s. 96–99.
LkŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002; elek oninis a ian as. edak o ių
kolegija: ge ūda nak inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy-
au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne-
e www.lkz.l .
Loh ge ha d 2002: Ve zeichnis de Ka aloge on Buchauk ionen und P i a biblio heken
aus dem deu schsp achigen Raum. eil 3: 1761–1780. Leipzig: .
Lysius hein ich johann 1993: Mažasis Ka ekizmas. Pagal be lyno ank aš į pa engė
Pie o u. dini. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
[Meie geo g ied ich] 1763: Alexande Go lieb Baumga ens Leben, besch ieben on
Geo g F ied ich Meie . halle im Magdebu gischen: e leg on ca l he mann hemme de.
289s aipsniai / a icles
da apie P ahos ank aš inį okiečių–lie u ių kalbų žodyną
M Ž 1980 – as auskas Vy au as, biziule ičius s asys, Pa ilonis sale-
zijus, Vai ila ičius adomas, Vileišis aleksand as. Medicinos e minų žody-
nas. Vilnius: Mokslas.
ne z johann ch is oph 1745: Des Apoſ els Pauli abgen

hig es

en liche Bekenn niß,
o denen Theſſaloniche n, on ſeinem ge h en Am e und Wandel aus den Wo en des e ſ en
B ie es an die Theſſaloniche , im ande n Capi el, . 3.4.5. bey dem Hoch e dien en Eh en-
Ged

ch niß Welches dem Weyland Hocheh w digen, in GOTT and

ch igen und Hochgelah -
en He n
Johann
Hein ich
Lysio, De H. Sch i Hochbe hm en DOCTORI, bey de L

blichen
K

nigsbe giſchen Academie Hochme i i en PROFESSORI, Hoch e o dne en Conſiſ o ial=Ra h,
PASTORI de L

benich ſchen P a =Ki che, wie auch Inspec o i de L

bnich ſchen Schule und
Jdischen Synagogæ, Nachdem De ſelbe den 29. Ma ii dieſes 1745. Jah es in dem 41. Jah ,
Seines hmlich ge h en p ieſ e lichen Lebens und Wandels, ſan und ſelig in dem He n
en ſchla en, und da au den 9. Ap il in hieſige P a =Ki che bee dige wo den, an demſelben
be b en Beg

bniß=Tage o geſ elle on Johann Ch is oph Neß, Diacono bey de ſelben P a =
Ki che. k

nigsbe g: ged uck bey Ma in ebe ha d do n, k

nigl. P i il. buchd ucke .
Poppe benha d 1907: Alexande Go lieb Baumga en. Seine Bedeu ung und S ellung in
de Leibni z-Wol ischen Philosophie und seine Bedeu ung zu Kan . Nebs Ve ö en lichung
eine bishe unbekann en Handsch i de Äs he ik Baumga ens. inaugu al – disse a ion zu
e langung de dok o wü de de hohen Philosophischen und na u wissenscha lichen
akul ä de uni e si ä Müns e in Wes allen o geleg on be nha d Poppe aus Laue .
bo na-Leipzig: buchd ucke ei obe noske.
e k 1971 – Realencyklopädie ü p o es an ische Theologie und Ki che. beg ünde on
j.j. he zog. in d i e e besse e und e meh e au lage un e Mi wi kung iele heo-
logen und ande e geleh en h sg. on. d. albe hauck P o esso in Leipzig. zwei e
band. a e has on cäsa ea – bibel ex des a . un e ände e nachd uck de 1896–1913
bei de j. c. hin ichs’schen buchhandlung in Leipzig he ausgegebenen ausgabe. g az:
akademische d uck- u. Ve lagsans al .
oebb e g e g g a. 2005: Pie is s and he o de s o c ea ion. In e disziplinä e Pie is-
mus o schungen. Bei äge zum E s en In e na ionalen Kong ess ü Pie ismus o schung 2001.
h sg. Von udo s ä e in Ve bindung mi ha mu Lehmann, homas Mülle -bahlke und
johannes Wallmann. hallesche o schungen 17/2. übingen: Ve lag de anckeschen
s i ungen halle im Max niemeye Ve lag, 747–758.
schic k e anz Pe e 2001: de Pie ismus on 1676 bis 1800. – Ki chengeschich e in
Einzelda s ellungen iii/1. h sg.: ul ich gäble , ge haendle und joachim ogge. Leipzig:
e angelische Ve lagsans al .
schic k e anz Pe e 2005: das Mi einande on Pie ismus und au klä ung in halle. –
In e disziplinä e Pie ismus o schungen. Bei äge zum E s en In e na ionalen Kong ess ü Pie-
ismus o schung 2001. h sg. Von udo s ä e in Ve bindung mi ha mu Lehmann, ho-
mas Mülle -bahlke und johannes Wallmann. hallesche o schungen, bd. 17/1. übingen:
Ve lag de anckeschen s i ungen halle im Max niemeye Ve lag, 235–242.