229s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: pie ų aukš aičiai, Va ėnos šnek a, na ū alioji mo ologija, giminės
Ka ego ie, giminės a ija imas.
keyWo ds: sou he n aukš aičiai, Va ėna sub-dialec , na u al mo phology, he
gende ca ego y, a ia ions in gende .
Vi aLija ka aciejŪ ė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: gegenwä ige
Mo phologie, a mių Mo phologie, dialek ologie.
Va ėnos Šnek os
daik aVa dŽio
giMinės ka ego ija
he ca ego y o gende o noun
in Va ėna sub-dialec
ano a ion
Va ėnos šnek os giminės Ka ego ie na ü aliosios Mo phologies Sich weise bis je z is nich
un e such und besch ieben. Haup ziel des A ikels zu besp echen diese schnek os Giminäska ego ie
S uk u , basie end empi ine Ma e ial, geben daik a a džių Giminäs seman ische und mo ologische
cha ak e is ikü, es zus ellen Giminäs a ijie ungs älle. die du chge üh e Analyse zeig e, dass: 1)
Va ėnos šnek oje daik a a džių giminė (männškoji und mo e iškoji) nich s ik di e enzie nach
Kamien, die zusammen mi Flexien nu zum Teil kennzeichnen Ga ung; nich genaulu zu sp echen und übe
besonde es giminės mo emą Va ėnos šnek os daik a a džių S uk u ; 2) i iamajai schnek a cha ak e is isch gimines o ms a ijie ung.
anno a ion he ca ego y o gende o Va ėna sub-dialec has no been esea ched and desc ibed
om he pe spec i e o na u al mo phology up o now. he main aim o he a icle is o discuss
he s uc u e o he ca ego y o gende in his sub-dialec , on he basis o empi ic ma e ial o
p esen seman ic and mo phological cha ac e is ics o he gende o noun and o iden i y cases
o a ia ions in gende . he conduc ed analysis e ealed ha : 1) he e is no s ic
di e en ia ion in (masculine and emale) gende o he sub-dialec o Va ėna acco ding o
s ems, which only pa ially ma k he gende oge he wi h lexions; i is inaccu a e o poin o
speci ic ‘gende mo pheme in he s uc u e o nouns o he Va ėna sub-dialec . 2) Va ia ion in
o ms o gende a e cha ac e is ic o he sub-dialec unde he esea ch.
230
Vi aLija ka aciejŪ ė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Ka ego ie gewiss a Sp ache Elemen en Sys em ha g amma ikalische Bedeu ung und sie zeigende
g amma ikalische Fo m, . y. o male Indiklį (plg.: hocke 1965: 211; Lkg i 1819; Paulauskienė 1983: 157;
Ma hews 1997: 48)1. um zu de inie en, welche mo phologischen Ka ego ien eine ode ande e Sp ache
ha , zunächs muss man schauen in jene Sp ach o handenen kai ybines ( leksinen) Fo men. ande s
gesag , mo ologische Šiuolaikinėje mo phologies Theo ie we den Wö e in Ka ego ien un e eil
ka ego ija egzis uoja en, ku ji o maliai kaip okia pasi odo (Wu zel 1989: 53).
nach synaksischen Funk ionen, Da ybą, g amma ikischem Inhal und Zusammenhangü (plečiau übe
Ka ego ie und ih e Me ožus siehe ca s ai s-Mcca hy 2000: 264272). zahlus, links und giminés2
g amma ikalische Ka ego ien eine mi de ande en sind e bunden3: Wo o m g ama ische Mo phema
( leksija, ode leksy as) kodie e imme zahlus und linksniska ego ien, und das, dass gimines
g amma ikalische Ka ego ie ha Beziehung mi zahluska ego ie, bes ä ig Sp achen uni e salija, die
behaup e , dass jede Sp ache, die Ginneska ego ie ha , imme auch Zahluska ego ie ha (g eenbe g
1968: 95). Gewohnlich zu denken, dass daik a o nigs gimině zeig einaskai os Namenaa s g ama ische
mo ema4. im all Va ėnos schnekz e einen besonde en y iškosios giminės mo emes s a us zu
hä en a, a1, a2, u, u leksininko klasių daik a a džių ienaskai os a d solchen o mü g ama ischen
mo emes ( leksionen), beispielsweise: n.m-as, k.l-es, ug-·s, su·n-ùs, pie-ùs. solchen s a us soll e nich i
und C kamienų einaskai as a dnieka o mü g ama ische mo emes (plg. osinas 2005: 45). Va nes
schnek e g amma ische gimineska ego ie symbolisie und einaskai os kilminink, plg.: a, a1, a2, im, u, u
leksischen klassien daik a a džio kilmininko Fo men: n.m-o., k.-o., ù-o., d.be-o., su.n-ås, pie-ås. jedoch,
e gleichend jene selben leksischen Klassien einaskai os galininko Fo men n.m-u., k.-u., sú·n-u., piẽ-u.,
ùg-i., d.bes-i. und wee iškosios gimines daik a a džių galininko Fo men dαn-u., mα-u., žõ·l-ы., .k-i., s.se -i.,
ma y en wi , dass e wähn en Fo ms g amma ikalische Mo pheme solche supe cha ak e is ikos
haben (plg. osinas 2005: 46). so s eh man also mi dem Giminesp oblem kon on ie , wenn leksischen
Fo ms g amma ische Mo pheme wegen zu g oßem Synk e ismus nich imme können symbolisie en
giminę, was bedeu e , dass im Schleck sie nich olls ändig di e enzie nach Giminen (plg. osinas
2005: 44). 1 übe Ka ego ie Beg i un e schiedlichen a oseną siehe ca s ai s-Mcca hy 2000: 267;
Plungian 2010: 20. 2 übe giminäs und zahlus und giminäs und humo nie in e ac eiką siehe co be 1991:
132, 154157. 3 Mo ologischen Ka ego ien, Wol gang ul icho d essle io behaup e , können sein
p oduk i ios ode nep oduk i ios. Beispielsweise, in ölke ischem Sp ach is die Zahl ebenso
p oduk i us wie und lus ige , und giminä symbolisie wi d nu mo osin aksie end (d essle 2003: 34). 4
Vienaskai os a dininko galūnė auch genann eminiu ma ke ekliu (sa ickienė, kazlauskienė,
kamanduly ė 2004: 5).
Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija
231s aipsniai a icles /
1 P a V. Va ėnos und ih umliegsche Mapělapis5 hema ak uell nich nu wegen
e hobene gimines p oblemas, sonde n und deshalb, dass südliche hochš aičių
pa a mei zugesch ieben we den Va ėnõs und nach s ih e liegenden Dö e n
akmeñs, bab škių, bačių, be žùpio, gi ái ės, kaš ų, Megeže io, Ma ùizų, Žilojõs,
Pauosups, ùdnios, Va õsios, Va õnõs, Pe õs, ze ū nų, (ž ý . 1n.) e ben
adi ionelle, noch mode ne na ü liche mo phologische Ka ego ie is bishe nich
un e such und besch ieben. pi ine ma e iaga, geben daik a a džių gimines
s aipsnio ikslas – ap a i šnek os giminės ka ego ijos s uk ū ą, emian is em-
seman ische und mo ologische cha ak e is iką, es s ellen gimines a ija imo
älle. 5 Mapsapį bilde e Lau a ge žo ai ė. 6 übe Va ėnos šnek os Zahlus Ka ego ie
siehe ka aciejū ė 2012: 5359.
232 ac a
Vi aLija ka aciejŪ ė
Linguis ica Li huanica LXXI
un e suchungsma e iale bes eh 20052013 m. A ikels au o e indi iduell gesammel e šnek os Tex ai aus
Va ėnos und načiausiai ih e liegenden Dö e n (ga so Au zeichnungen Daue e wa 70 S unden). analysie
we den äl e ose Gene a ions e e e n, gebann en 19131939 m. und s ändig lebenden i iamosios šnek os
le e, Sp achenda en. Un e suchung du chge üh wi d au g und na ü liche Mo phologie-Theo ie, die
en s anden is e bundenus bedeu ė ums und phonologischen Na u alhei skonzep en (d essle 2000: 289),
P inzipien. e wende wi d desk ipcinis, opposi ionis und e gleichamasch Me hoden. Va ne schnek os
ginneska ego ien7 s uk u bes eh männe iškosios (pz.: šiẽnas ‘šienas, ú·kis ‘ūkis, a kl·s ‘a klys, su·nùs
‘sūnus, dαncs ‘dan is, αnduõ ‘ anduo) und weibe iškosios (pz.: k u·cn. ‘k ū inė, ‘k ona ‘duona, a
dú aldžia, ‘kl sklõė is, ‘sssssss, duk sssssduk ss) gimin opposi ion8. die gegenwä ige daik a a džių
giminens Ka ego ie is d ina ė, jedoch ühe , ohne män iškosios und mo e iškosios (nežymė osios und
žymė osios) gimines, weiße ha e be a dę giminę9. adi ionell Dik a o zungen in Geb äuche un e eilen
seman ischen und mo ologischen G undlagen (Laigonai ė 1961: 122123; noch plg. dLkg 6263)10. seman isch
ski ba en daik a o dischen giminä, ges ü z leksine bedeu me und geschlech em un e schiedum11, kann
sein nich nu e schiedene kamienů, linksnių galūnių, da ybos, abe und ande e šaknies, beispielsweise.:
kà sušeimù [ y o] .ko. bú·c · as mamà jõ· kad mi Familie [ y o] eko sein. Va e , mama jo (M g); αic
màno. as anàs ai hie mein Mann anas (P l) und αidα aši ó· mo. e s | αijõ·s mamà ne á·ikš o. a je z
a diese F au, das ih e Mama ne aikš o (P l); αiåujõ·s jo. b ó·lis | jo.b ó·lis as das schon ih , ih b ude ,
sein b ude (V n) und o.jõ· à jo.sesuõ i· 7 à übe giminensä Ka ego ie siehe: hocke : 231; aikhen ald
2004:10311045; hol oe , semėnienė: 2006 101; WaLs. 120 1965 übe giminės ka ego ie nö dlichen ši in iškių,
joniškio und amaškonių šnek ose siehe : Ma ke ičius 2009: 1531; kaika y ė 2010: 2833; uomienė 2010: 5361. 8
aldonos Paulauskienės (2007: 23) behaup e , wo gib die Opposi ion, do muss sein und
Neu aliza ionsmöglichkei , . i. gegeninamige Mi gliede Such ung bis Synonymie ode soga ölliges
Auss e ben de Opposi ion. 9 da idas c ys alas (1999: 130) neben Opposi ion män iškoji giminė mo e iškoji
giminė be a dė giminė s ell noch und lebend nich was gegenp iešą (da plg. Paulauskienė 1989: 172;
Ma hews 1997: 14 / / Es wi d angenommen, dass människösische und au iškösische gimines daik a a džio
klasses sich zusamm o mie aus ak i iųjų, lebųjų daik a a džių (genus ac i um), de en deno a e sind
lebbiisch ak i üs, und be a dės gimines daik a a džio klasses on denen inak y iųjų, ande s gesag ,
pasy iųjų, nich lebųjų daik a a džių (genus pasi um),
deno a ai y a gy ybinio ciklo ne u in ys objek ai ( osinas 2005: 156; da ž .: ku yłowicz 1964: 207;
Mažiulis 1970: 76; zinke ičius 1980: 176177).
10 alexand a yu ie na aikhen ald (2004: 10341036) g e a seman ischen, o malaus mo ologischen
Geminių skennimo k i e ijų mini phologinį.
11 Plg. ussische Sp achen belyčius (engl. epicenes) daik a a džius k olik ‘ iušis und sobaka ‘šuo, de en
e s e kombinie mi männlichja, zwei e e mi weibe ich igja Gimine, jedoch beide können eiks i jeden
Geschlech s gy ūnus. Vo iges Beispiel zeig , dass in eine Sp ache können exis ie en un e schiedliche
einzelne Wo es klassie e Ginnlichen Ve bundssys eme (aikhen ald 2004: 1033).
Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija
233s aipsniai a icles i ek·jus o ihn, a seine Schwou is e hei a e (P l /); nó· s
ispàc lie ù i bùo. | be åuskα .s leŋkũ· mó·ki. o.jes no s e selbs li auisch wa , abe
schon eadėsi lenkų moky ojas (Ž ) und nù i pasku s.ko. | pe p.mo.ka(s) s·im is |
nui mó·ki. o.je12 klá·use | αkαi ausku jũ·s ·m. ši ù() žαislùs na und anschließ sag ,
pe alle Sessums si zim, na und die Leh e ja nusia: Kinde , aus wo hab ih . ėme en
diese Spielus? (V) (plg. Valeckienė 1984: 1758;17; 1998: 231234).
Menė inas Haus und Wildni Tie e und Vögels eiškie ende Paa e, de en Jungenkeln
imme sind män iškosios giminės, beispielsweise: j·m d. . ka ẹ-- ka inùku. jam da ė
ka inuką (V n) und nẹika ·s ne uù nei ka ės ne u iu (bb ); α i ka · [wa ] i kaùku.
[ u ėjo] ai und ka ė [wa es], und kačiuką [ u ėjo] (bb ) (auch s . Laigonai ė 1961:
124126; jakai ienė, Laigonai ė, Paulauskienė 1976: 33; Paulauskienė: 179180; 1989: 173174;
1994: 63; 2006: 7073; dL 1983kg; Valeckienė 1998: 161 235236).
Alle daik a o žiai, ne eiškian ys un e schiedlichen Geschlech s Pe sonen, Tie e
ode Vogelčių, ha nich mo i uo u giminę (plg.: sakå αigijs ù i mašin·lы. | i ù i k u.
ma ciklu. sakau, also e ha mašinėlę und ha ein ande es mo ocyklą (P l); αie
[ aikai] nupiki. o.k. s .lu. | kàb adα nuogc | dá· ligc ic ù i o·kès k·des i | αic
dåug·use a á·lgåu ai sie [ aikai] nupi ke en einen solchen s al, wie a je z on
hie , noch ligi hie . und hie ha solche kėdes, und es hie haup sächlich a algau
(P l) und so .)13. Diese Obik a o zeuge sind nich kai omi giminen, plg.: mašin·l. und
**mašin·lis14; ma ciklas und **ma cikla; s las und **s .la15 (Lkg i 19; Paulauskienė
1989: 170; 2006: 69; dLkg 6263).
Mo ologisch ski ba en daik a a džių giminę lemia mo ologischen
Eigenscha en, . i. seine Fo m: kamienas, linksnių galūnės (Laigonai ė 1961: 122123; noch plg.
dLkg 6263).
Männškoji und weimiškoji giminės bezeichne we den basie end sin aksinien, ode syn agminien, k i e ium,
nusakančiu o mü de ie ung, z. m·li.na iesà àkš Mėlyna š iesa akš (P l); g as o·ks c·l as αibùo.
ge ad solch b ücke es wa (M g). 12 mó·ki. o.jes und mó·ki. o.je Typ daik a a düge genann subs an i a
mobilia (plg.: Valeckienė 1998: ž 240; hol oe , semėnienė 2006:110; noch 236.: zump 1846: 17; jacob 185:1 146; übe
daik a a džių po žymė umą siehe Paulauskienė 1994: 159), ode mo ion nouns ( ok. Mo ie ung
(Sexusdi e enzie ung), plg. Philippo conze o angegebenen Beispiele: lieù -is (ʻmale Li huanianʼ) lieù -ė
(ʻ emale Li huanianʼ) 148149); spanische und gännische Sp achen Beispiele ü siehe co be 1991: 67;
(p aleis a – au . pas .); „pedagòg-as (ʻmale eache ʼ)“ – „pedagog-ė (ʻ emale eache ʼ)“ (conze 2010:
Lohde 2006: 124126). 13 Ve gleichen wi ansūzischen Beispiele: mo . g. maison ‘namas und y . g. châ eau
‘pilis. Diese daik a o zii sind nich lebieji, i. i. haben keinen Bündnis mi männlichja und au ichkaja ly imi
(aikhen ald 2004: 1031). 14 zwei S e nu e nen ma kie en heo e isch möglichen, abe schnek oje
nich ojamen Fo men. 15 im Allgemeinen alle Dik a o zungen sind klassi izie und haben Giminę, abe
giminėmis gib es nich kai omi.

234
Vi aLija ka aciejŪ ė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
noch e gleichen wi Fo men de Ve einba ung Fälle, wenn galūně nach Gimině nich
di e enziue e: nuú· åu kapj d. o. | i àš [da au] | kap às *mke. k αilù is na žiū iu wie e
u und ich [da au] wie das Mikė k ailu is (g ); s.ke. kadjisα chiomi leksijom. Zum
á·lka a ‖ „sakė, kad jis alka a“ (sV n).
Mo ologinis, a ba o malusis, k i e ijus emiasi kamienais i nuo jų p iklausan-
Beispiel, u kamiens Dik a o zungen sind imme we iškosios giminės: su·n-ù d· ba * ·un
sūnus a bei e Vilniuje (Ž ); o.dabα | i pα duo ù .s i ug-u dα iẽ o. | skas ená·i
iẽ o.dabα o je z und Geschä e, leksijom nu eilweise zeichne giminę (plg.
i u gus daba ie oje, iskas enai ie oje daba “ (V n).
Va ėnos šnek oje, kaip i ki ose na ū aliosios mo ologijos me odais i ose lie-
u ių (i la ių) šnek ose (plg.: osinas 2005; Ma ke ičius 2009; kaika y ė 2010),
daik a a džių giminė nė a g iež ai di e encijuo a pagal kamienus, ku ie ka u su
Valeckienė: 1998 234). Schnek oje esama daik a a džių ( odan ige Giminys ės
Beziehungen, Funk ionen, pawa des), die haben mo e iškosios giminės ā, ē kamienų
g ama ische mo emą ( leksiją), obwohl nach seman iką sind män iškosios giminės16,
beispielsweise.: sakå màno. · . bùo. msininkas sakau, mein ė ė wa mėsininkas (sV n);
labα o· à17 bùo. g. as Labai o a wa gu (b č); pasku màno. d·d. mamõ· b ó·lis | αilabα
peilukù g ažẹ sku in·da o. | isó·kẹis aš αs Paskui mein dėdė, mamas B ude , das seh
peiliuku g ažiai sku inėda o isokiais aš ais (M z); nuku kuiš-- aus αõ·s à .m. _
a idúoda o. šıcem | *bl·nda18 | a(š)sakå | o.õ· αik·jo. | kà isem ùšpakau(s)
sunagá·iko.m19 auskapó· na ku , wo aus Regie ung a nahm, wiede gaba on diesen, blinda;
ich sage, solchen b auch e es, dass allen die A schliesen mi nagaikim ausg aben (Ž ).
Va ėniškiai e zähl daik a a džių, die ohne Kon ex wah genommen we den als
män iškosios giminės. kon ex , bei solchen Obik a o zien giminä e odo giminėmis
kai igen abhängigem Wö e ; solchen Wö e n Fo m e bleib die gleiche, obwohl
Funk ion und pasikeičia (plg. s undžia 1979: 82; Valeckienė 1998: 240), beispielsweise.: ko·ks
is · búož.20 bùo. | alè21 ž.-- ž.m. bùo. α ež. koks e do buožė wa , abe jo d wa , das
aus ežė (Ū ); s [my as] mušẹikà bùo. jis [ y as] mušeika wa (b č); ale ik a
16 Šis eiškinys da adinamas g ama inės giminės i ly ies kon lik u (ž . Ma ke ičius 2009: 19–22; apie
usų kalbos daik a a džių g ama inės giminės i ly ies kon lik ą ž . Ls 138–141).
17 ė ė, a e ode mann Va e .
18 adas blinda.
19 bo agais. sla ism.
20 eiche Baue n.
21 Va ėnos šnek ai cha ak e isie e Schal e , meis e wende wi d gegenp iešai, p iežasčiai eikš i.
Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija
235s aipsniai a icles s. as ags α | α gi ù α gi ù daska ó·si22 be wi klich sa as agis,
das a gi du, a gi du dasika osi (p islėpsi) (sV n)23; o.kaùka bùo. kó·ks zd á·ica24 i α
bù e o.25 i αnp·n o.s i isu l.k . o·ks o kačiukas wa so zd aica und au bu e o, und au
schin os, und isu laks ė ok (bb ); adabα i màno. ká·imαn [y a Menschen] | ku ku bùo.
o·k p ešαi | žgamo. bùo. Va je z und meinem Do [y a Menschen], wo, wo wa en solche
Feinde, ausgamen wa (V n). akü lich, dass minė i Dik a o zii ha nega i e, abwennende
Nuanschung (plg.: s undžia 1980: 79; gudzine ičiū ė 2009: 273; meh Beispielen siehe.
gudzine ičiū ė 2008). daik a o džiai búož., mušẹikà, á·lka a, ags, zd á·ica, žgama ne u i
sepa a o sa o kamieno, leksijų; gib es spezielle gemeins e gimines būdwa džių klasės
(s undžia 1980: 82), jedoch ha zwei giminen und deshalb adi ionell genann
hyb idis ischen (angl. hyb id nouns26) (plg. co be 1991: 66, judžen is 2002: 43), ode
doppiminiais (lenk. dwu odzajowe zeczowniki) daik a a džiais (plg.: o ębski: 1956 5;
inkauskienė 1999: 13; judžen is 2002: 43).
li auischen sp ach in g amma ischen Ka ego ien s a uso nich hinčios bend osios
giminės (lo . subs an i a communia, angl. common gende ) daik a a džių mo e iškoji
giminė Va ėnos šnek oje as nich ne a ojama. nich ymė oji män iškosios giminės
o ma šnek os Ve e e ų pasakoma häu ige 27.
einige Dak a o digkei en giminä nich imme sind eindeuski, sie zeigen nich keine
g amma ischen Ma kie e , beispielsweise: isù gmines isùs | kapko·kè kal·imes · | sku.
weißó·jo. Visas Angene, alle, wie welche, kalėjimus do , alles sie wuss e (bb ) (plg.: gi. ·n o.je
bùɔ. p iẽ pà *u·lõ·s | i dá· dá· jõ· gimiũ· acà skα .s [y a] gy en ojas wa bei pa Ūlos und
da , da seine Geninių hie a skai ėsi [y a] (Ž )); αžmo·gùs .åu αs.s28 | d. .s29 | αk.s | bè
dα gid·jåu ka pα dúoda | diejenigennamùs ai Mensch da schon ais, da diejenigen, o dne ,
abe je z gehö , dass e kau wu de. (b ž n) (pl. kg galgi žmogg dåk psùc ko k man kann
iel e zählen (V)); kadgá·l spakαinà30 αkas kad gal spakaina
22 sla ism.
23 Im Ve gleich beschend i a bedeu eme e w ojamą o m: gal ·ik is | be dα bijẹ isó·u. und aũ· šı ũ· gali
eikš is, abe je z ü ai isokių a agių ši ų (Ž ).
24 Padauža, nenuo ama.
25 Schin os Geschi s ode Speisiens zu leg.
26 älle, wo bei de Rede um eine F au die männliche Ga ungs o m gehal en wi d, kann man mi de na ü lichen
männlichen g ammischen Ga ungs E wei e ung in das ma kie e weibe ißische Ga ungs Gebie zu e binden
(hol oe , semėnienė 2006: 106). 27 übe g ieikų sp ach daik a o džių common gende siehe hol on und k . 1997: 6162.
28 ge ino.
29 gamino, a bei e e.
30 ami.
236 ac a
Vi aLija ka aciejŪ ė
Linguis ica Li huanica LXXI
Kind (V n) (plg. acmenu αku dúono.s suk α e. suk α e. | αi a dno.(s) žαndà | d o.bnen
skudu ùkαn cùk o. [dįeda] | i dú·oda kapulp ù ku. | i αkas31 á·uke u.duon· i. a simenu,
dem Kind B oonos suk am ė, suk am ė, das nennosi janda; in obinį skudu iuką
Zucke aus [įdeda] und gebie e wie čiulp uką, und das Kind zieh jene duony ę (g ).
nelinksniuojamieji, . y. nekin amą o mą u in ys, daik a a džiai ne u i mo -
ologischen Gimines Ka ego ie Zeichen on, ih e Giminä eiškiama synaksiisch
(Paulauskienė 2001: 6; judžen is 2002: 39; dLkg 64; übe mo ologisch neadap ue en
daik a a džių giminen siehe. 184 imku ė 2011:201). Šių daik a a džių i iamojoje
šnek e nich ž iksuo a.
jedoch Beispiele zeigen, dass einige emimas U sp ungs Dik a o zungen, die soll en sein
lusniuojami (kP66), e wende we den als nelinksniuojamieji, i. i. nep ide in i an schnek os
leksinės Sys eme. sie können sein sowohl männškosios, als auch au iškosios giminės, plg.:
i à pap aå *b o·ùl.s pαneš. ši ùs dù kàp en nu o·k žal ku àplupi ki. i ki. i d su á·åu i a
pap ašiau b oniulės, pa nešė ši us du, wie do , na g eali, wo solche aplupi; ki iai, ki ius du
su algiau (sV n) und aplùpo. supj·u . smú·kẹi su á·åu úos ki. i dù aplupo, supjaus ė einlich,
suess ich diejenigen ki ius du (sV n). solche schuldliche Gimines s y a ungen, scheinen zu
inden, au g und älne e Gene a ions Menschen unwissenhei , die Gimines Fo m
a o ina32. Va ėnos Schnek e be es ig e gimines nede inimo Fällen, beispielsweise.:
nukàs se n. in. åũksmas bùo. αi à na was, sena inis eude wa , das a (sV n); αij.
as*ad á· da s.ko. da e , de edwa d, sag (P l); su ó·m pa ijõ·um33 [duk a wu de ys y a]
su dem pa ijočiumi [duk a wu de ys y a]? (g ); nù αipaså kapa αna αiå pa-á·ikina em
kad . ižb.lo. balà o·kè šacnis na das nachhe , wenn komm , es schon e klä ihnen. dass do
aus balos bala. oxinische (b žp)34. solche gimines nede inimo Fälle sind eine ige, pa eikėjų,
ma y , zu ällig pa a o i.
ge enn soll e e wähn we den i iamoje schnek ey a ojamus daik a a džius, de en giminä manchmal is
andokia negu einige ande e schnek ü (pa yみに, joniškio, šiau inių 31 Va ėnos schnek oje daik a a dis kind
manchmal pa a ojamas be niuko (sūnaus) bedeu ung, beispielsweise.: αi αku. cig enu. αku. å [ u ime] | õ·
o. ·s mego.s nu αi p | ·s mego.s i su·nùs ai kind, nu einen kind schon [ u ime], o, o d ei me gos. na das ja,
d ei me gos und sūnus (Ž ) (auch plg. Laigonai ė 1961: 124).
32 daik a a dis k i, gemäß de jugendum age, zugesch ieben wi d häu ig kai omų skolinių G uppe
( imku ė, aižy ė 2010).
33 leis e, die ü su ys y am kinde s ieß . 34 noch e gleichen wi Beispiel, gescha e en ba čiuose:
ko·k bùɔ p adz o·k bùs i p·gi.nαs kokia wa an ang, solche wi d und pabaiga (b č) (Ma ke ičienė 1999:
32).
Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija
237s aipsniai a icles ši in iškių35) und bend ines Sp achen daik a a džių giminė /.
Va ėniškiai (meis wegen sla ische Sp achen Ein luss36) giminę keičia, wenn sp ich
übe : 1) Essen, Ge ich en, beispielsweise: o.sù bubn.m bl·no.m | à pigine ce gá· du.s o
mi bul iniais blynais37 spi giniai ie ga dūs (Ū ); bαndũ· p kepa | p mala aguõ nu. |
i αåu pienα agu-- aguõnpien.n p i ·lgo. bandų p ikepa, p imala aguonų, und ame
milene, aguonpienyje, p i ilgo (Ū ); ac cuk à ji
eke ‖ „Va čia cuk us, jei eikia“ (V n);
2) S o e ode de en Rücks and, z. d u·c38 .s αi | cgpa-- p.leno.s [liko] d ū i ąs ai,
nu asenai [liko] (M g); p s as m·lis akekce sieskà39 P as asand, a wie iel hie
sandka (V n)40; malkà sùdega i i aglei bũ·na Malka sudega und, und Kohls wi d (b č);
empe no.s bú·da o. žbalo. e pen ino, wa ühe žibalo (g );
3) o o o žius, z.B.: einà duk ·jõ· *babiẽ ik.n [lebena]| mo.ki. o.jè Viena duk ė sein balbie iškyje [lebena],
Leh e in (P l); o.màno. *am· e. dá· o.ũ· mald.ly. mok·jo. be àš ik α(s) schi úos a i ž.us | ·nas ·nas ·nas
aus*galeliẽjåus | i pasjúos bùo. å pe *k·čes åudó·no. ·no. o mein almy ä noch solche be delę mokėjo, abe
ich nu diezuos a und Wo e: winnas, wein, wein aus galilėjos; und bei ihnen wa en schon übe kučias
o hen Weines (g ); *be žùp.41 bùo. s namα be župyje wa en d ei namai (b žp); und pasmùs und up.lis i
. a *dúobup. duob· a duob· a bùo. g až mú·s up.l. Va bei uns, a bäelis und is . duobupis. duobė a, duobė a.
wa schönes unse lelis (M z)42; 35 Plačiau z . : Ma ke ičius 2009: 1724; kaika y ė 2010: 3233. 36 noch plg.
Va ėnos schnek oje zai suo en Zahlus (plg.: po.*kal·dαi ‘po kalėdų und lenk. kolęda, us. кoляда), giminės
(plg.: kiš.us ‘kišenė und lenk. kieszeń) Va ian en. 37 anspone end eine ande e als in einigen schnek os und
gene in in de sp abe giminäs beispiele, sch eib schnek ai gewöhnότερη, häu nesnė o m.
38 s a küs.
39 Sand.
40 da plg. ka( ) . piẽsko. sko.gi p lαnda kad en sandko, isko gi p ilenda (P l). 41 Plg.: nuspiko. ká· i. | ig ·žo. gi. ·
· | *bežupin | sào. kαmpα | i dabα dá· s ó· i às nam. nusipuck e lis eine Kuh und ück e zu leben wiede in
be župį, in sein Do , und je z noch s eh das Häuselis (b žp). Va u ie nich nu O o e nzies o mü aiška,
abe und ki chia ung, plg.: i s pa a· as ka bùo. be žα idel | αpa i-- pa a· as *bežu-- *bežupis i e (upelis)
benann , dass wa be žai dideli, es benann be župis (b žp); *bezupis bùo. pad. i. *b.-- *b· župis bežupis. wa
pada ę b župis [gesp äche übe ki čia imą au . pas .] (b žp). 42 Plg.: nugi à up.l. aαna *duobùo. zue s ·use ši à
up.l. p ũ·dαn iñ eka dá· kàp αin in*mó·us | ši ù pe mik.li. | *mó·u. káimαn | αidá· ke-- ke sα up.lis às αna | in*meki.
nagi, a upelis a geh . duobupio. E s ens diese Fluss in p ūdą ein ließ . noch wenn du gehs in Molius schi u
(sei ), du ch das Waldkel, in Molių Do , das is noch ske sai läche das geh in Me kį (M z).
244 ac a
Vi aLija ka aciejŪ ė
Linguis ica Li huanica LXXI
Pau la uskienė aldona 2007: Opposi ionen und ih e Neu alisie ung g ama ischen Ka ego ien
pa adigmose. Sp ach heo ie und P axis. Kon e en ionsbe ich en heses. kaunas: kaunas
echnologieuni e si ä , 2324 (p ieiga in e ne h p://www.kalba.k u.l / iles/kon _
ezes_2007.pd ) [sieh 2014 04 22].
Plungian Vladimi 2010: G ama ischen Ka ego ien Typologie 1. Vilnius: Vilniaus
Uni e si ä .
agaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų Wö e n ki čia imo Va ian en südliche aukš aičių
und y ų aukš aičių ilniškių a mėse. dak a o disse a ions handsch i is. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
imku ė e ika 2011: Mo ologisch neadap ue en daik a a džių giminė.
Sp achkul u 84, 184201.
imku ė e ika, a iž y ė jū a ė 2010: Mo ologische Skolinių adap a im li auische
Sp ach. Lie u ių kalba 4 (p ieiga in e ne e h p://www.lie u iukalba.l index.php?id=162)
[Übe wach 2014 04 22].
inkauskienė egina 1999: Ry ų aukš aičių u eniškių a dažodis: gegenwä ige Lage und
his o ische aida. dak a o disse a ions handsch i is. Vilnius: Vilniaus pedagogische
Uni e si ä . osinas albe as 2005: Le ischen Sp achen daik a a džio linksniauensys em:
synch onija und diach onija. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u . s un dž ia b oni
acas 1979: giminės ka ego ija li auische Sp ache g amma o ische sanda oje. Ak ualiosios
sp acho y os p oblemen. Wissenscha liche Kon e enz Einladung-P og amm und Theses.
Vilnius: Vilniaus V. kapsuko Uni e si ä , 8083. un dž ia boni acas s 1980: Vadinamosios be a dės
giminės Pla z li auische Sp ache mo ologische Sys em in. expe imen alische E o schung.
Kalbo y a 31(1), 7987. uomienė nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is ische
Un e suchung.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Valeckienė adelė 1984: Lie u ių kalbos g ama inė sis ema. Giminės Ka ego ie. Vilnius:
Le n.
Valeckienė adelė 1998: Funkcinė li auische Sp ache g amma ik. Vilnius: Mokslo
und enzyklopedijų Ve lagsins i u .
WaLs co b e g. g. numbe o gende s. The Wo ld A las o Language S uc u es
(p ieiga online h p://wals.in o ea u e/30) [sieh / 2014 04 22]. Wol gang Wu zel ull ich
1989: In lec ional Mo phology and Na u alness. do d ech : kluwe .
zinke ičius zigmas 1980: Lie u os kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas.
zump ca l go lob 1846: A school-g amma o he La in language. London:
Longman, b own, g een, and Longmans, Pa e nos e - ow.

Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija
245s aipsniai / a icles
Vie oVa dŽi san uMPos bb
bab škės P l Pe lojà b č bačiai
sV n senóji Va ėnà kš kaš os
b žp – be žùpis Ū – Ū à
g – gi ái ė V n – Va ėnà
z ze ýnos
M g Megeže is Ž Žiū a
M z Ma ùizos gi ái ė, kaš os, Megeže is, Ma ùizos, Pe lojà, Pauosup, udnià, senõji Va ėna, Ū à,
he ca ego y o gende o noun
in Va ėna sub-dialec
suMMa y
he sub-dialec o Va ėna and illages closes o i (akmuõ, bab škės, bačiai, be žùpis,
ze ýnos, Žiū a), which is asc ibed o sou he n aukš aičiai, he ca ego y o gende has no been
in es iga ed and desc ibed om he pe spec i e o na u al mo phology. he main aim o he a icle is o
discuss he s uc u e o he ca ego y o gende in his sub-dialec , on he basis o empi ic ma e ial o
p esen seman ic and mo phological cha ac e is ics o he gende o noun and o iden i y cases o
a ia ions in gende . he conduc ed esea ch showed ha : 1) he s uc u e o he ca ego y o gende
in he sub-dialec o Va ėna consis s o opposi ion o masculine and eminine gende , wha is simila o
o he sub-dialec s (joniškis, no he n ši in iškiai) esea ched applying he me hod o na u al
mo phology; 2) he e is no s ic di e en ia ion in (masculine and emale) gende acco ding o s ems;
s ems wi h lexions only pa ially ma k he gende ; 3) use s o he sub-dialec o Va ėna usually eplace
gende e e ing o ood and d inks (e.g., subl·no.m, aguõnpien.n); o ma e ials and hei e uses (e.g.,
p.leno.s, aglei); place-names (e.g., *babiẽ ik.n, *dúobup.); plan s (e.g., α nalέ·šas, amun·lei); pa s o
clo hes (e.g., kiš.un, αŋkó·u.); ce ain spaces and p emises (e.g., · u is; po.lekl·nikas); o gans o human
body (e.g., kepenα, megenα) and o he s; 4) i is inaccu a e o e e o speci ic ‘gende mo pheme‘ in he
s uc u e o nouns o he sub-dialec o Va ėna because he lexical mo pheme is insepa able om one
o ano he g amma ical meaning o gende .
Eingelei e 2014 m. Juni 11 d.
Vi aLija ka aciejŪ ė
Lie u os edukologijos uni e si e as
Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uanien
[email p o ec ed]