S aipsniai / A icles 9
VÁCLAV BLAŽEK
Masa yko uni e si e as
Mokslinių y imų s i ys: indoeu opie iškos s udijos, ypač
sla ų, Bal ijos, kel ų, Ana olijos, Tocha ijos, indoei anų
kalbos; Fenno-ug inas; A oazijiečių; e imologija; gene inė
klasi ikacija; ma ema iniai modeliai is o inėje ling is ikos s i yje.
DOI
OLD ICELANDIC GNÁ
Gná senojoje islandų kalboje
Ano acija
S aipsnyje senosios islandų kalbos eonimas Gná analizuojamas iš seman ikos, žodžių
o ma imo, e imologijos i seman inės ipologijos požiū io. A siž elgian į dalinius ezul a us,
bu o su o muluo a okia hipo ezė: eonimas Gná gali a spindė i p o o-ge manų *gnō a ba
*gnaihō, ku is, a odo, y a p a as as indoeu opiečių pa adinimo *dhhmeH2- žeme a ba jo
iš es inės *dhhmeH2ikeH2- p iklauso žeme ge manų ęsinys. Teonimai, nu odan ys žemės
die us, su o muo us iš kamieno *dh[…]hem, pasi odo de yniose indoeu opie iškose adicijose.
Analizuo as ge manų eonimas gali a s o au i dešim ai adicijai.
Rak iniai žodžiai: eonimas, žodžių o ma imas, seman ika, e imologija.
ANOTACIJA Šiame s aipsnyje seman ikos, žodžių da ybos, e imologijos i seman inės
ipologijos požiū iu analizuojamas senosios islandų kalbos eonimas Gná. A siž elgian į dalinius
ezul a us, bu o iškel a hipo ezė, kad eonimas Gná gali a spindė i ge manų p okalbės *gnō,
a ba *gnaihō, ku is, ikė ina, y a p a as as indoeu opiečių apelia y o *dhhmeH2- ‘žemė a jo
edinio *dhhmeH2ikeH2- ‘p iklausan is žemei ęsinys ge manų kalbose. Žemės die ybes
pa adinan ys eonimai, susi o ma ę iš kamieno *dhhem-, andami de yniose indoeu opiečių
adicijose. S aipsnyje analizuojamas ge manų eonimas gali bū i dešim osios adicijos
a spindys.
ESMINIAI ŽODŽIAI: eonimas, žodžių da yba, seman ika, e imologija.
VÁCLAV BLAŽEK
10 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
1. Dokumen acija
Seno ės islandų kalba "Gná" bu o pa adin a "die e iš Ásynja g upės". Jis
pasi odo keliuose senosios islandų kalbos eks uose:
Gyl aginning 35. Iš asynjum.
Þá mæl i Gangle i: ‘H e ja e u ásynju na ? Há sako: F igg e æðs . Hon á þann bæ,
e Fensali hei a, ok e hann all eglig . Önnu e Sága. Hon bý á Sökk abekk, ok e þa
mikill s að . Þ iðja e Ei . Ga bė gydy ojui Bez ui. Fjó ða e Ge jun. Hon e mæ , ok
henni þjóna þæ , e meyja andas . Penkiasdešim pilna. Hon e enn mæ ok e
laushá ok gullband um hö uð. Hon be eski F iggja ok gæ i skóklæða jos ok ei
laun áð su ja. F eyja i Tignus su F igg. Sąžiningas do anas jiems manni, e Óð
hei i . Dó i þei a e Hnoss. Hon e s á ög , a a henna na ni e u hnossi kallaða ,
þa e ag e ok ge simlig . Óð ó í b au langa leiði , en F eyja g æ e i , en
á henna e gull au . F eyja á mö g nö n, en sú e sök il þess, a hon ga sé ýmis
hei i, e hon ó með ókunnum þjóðum a lei a Óðs. Jis adinasi Ma döll ok Hö n, Ge n,
Sý . F eyja u ėjo B ísingamen. Ge ai, Vanadisai. Sjaunda Sjö n, hon gæ i mjök il a
snúa hugum manna il ás a, k inna ok ka la, ok a hena hon æ ley i a Al öð eða
na na ni e elskhuginn kallað sja ni. Á a Lo n, hon e s á mild ok góð il áhei a,
F igg il manna samgangs, k inna ok ka la, þó áð sé banna eða þ e eki þykki. Þa
e a henna na ni lo kalla ok s á þa , a hon e lo uð mjök a mönnum. Níunda Vá ,
hon hlýði á eiða manna ok einkamál, e ei a sín á milli konu ok ka la . Todėl jie hei a
mál á a . Ge ai jiems, e b igda.
Tíunda Vö , hon e i ok spu ul, s á a engi hlu má hana leyna. Þa e o ð ak, a kona
e ði ö þess, e hon e ð ís. Elli a Syn, hon gæ i du a í höllinni ok lýk y i þeim,
e eigi skulu inn ganga, ok hon e se il a na á þingum y i þau mál, e hon ill ósanna.
Jei ai y a žodys, ada ai y a mað nei a . Tól a Hlín, hon e se il gæzlu y i þeim
mönnum, e F igg ill o ða ið háska nökku um. Tai po e þa žod ak, a sá, e o ðas ,
hleini . Þ e ánda Sno a, hon e i ok lá p úð. A henna hei i e kalla sno kona
a ba ka lmað , sá e hó lá e . Fjó ánda Gná, hana sendi F igg í ýmsa heima a
e endum sínum. Hon á þann hes , e enn lo ok lög ok hei i Hó a pni . Þa a ei
sinn, e hon eið, a ani nökku i sá eið henna í lo inu. Tada mæl i einn: ‘H a do
lýg , Þá h a do e eða a lo i líð ? /
Hon s a a :
‘Né ek lýg, ‘howe e ek e k ok a lo i líðk á Hó a pni, þeim e Hamske pi
ga ið Ga ð o u. / /
S aipsniai 11 s aipsnis
Old Icelandic gná
A á na ni e s á kalla , a þa gnæ a , e há e . Sól ok Bil e u alða með
ásynjum, en sag e y á eðli þei a. "Tada sakė Gangle i: ""Kas y a Asynju ?""
Há sakė: ""F igg y a pi ma: ji u i ą u ą, ku is adinamas Fensali , i ai y a
labiausiai šlo ingas. An oji y a Sága: ji gy ena Søkk abekk , i ai y a didelė
bu einė. T ečioji y a Fi : ji y a ge iausia gydy oja. Ke i oji y a Ge jun, ji y a
me gina, i mi š ančios me ginos p ižiū i ją. Penk asis y a Fulla, ji aip pa y a
me gina, i eina su lais ais plaukais i aukso juos a apie gal ą. Ji nešioja F igo
peleninę dėžu ę, p ižiū i sa o kojas i žino sa o slap ą pa a imą. F eja gimė labai
š elniai (ka u su F igu): ji y a iš ekėjusi už y o, a du Ód . Jų duk a y a Hnoss: ji
aip g aži, kad ie dalykai, ku ie y a g ažūs i p ehim, i jos aša os y a audonas
auksas. F eja u i daug a dų, i ai y a p iežas is, dėl ku ios žinomos au os ieško
cious a e called hnossi . Ód wen away on long jou neys, and F eyja weeps o
Ód : ji adinama Ma döll i Hö n, Ge n, Sý . F eja u ėjo B isinga-menų kakla aiš į.
he eo : ha she ga e he sel sund y names, when she wen ou among un-
Ji aip pa adinama Vani o ledi. Sep in a y a Sjö n: ji y a labiausiai uolūs, kad
nuk eip ų y ų min is į meilę, iek mo e ų, iek y ų; I iš jos a do meilės oškimas
y a adinamas sja ni. Aš un asis y a Lo n: ji y a okia maloninga i malonus iems,
ku ie k iečia ją, kad ji laimėjo All a he 's a ba F igg's leidimą žmonijai susi ieny i
san uokoje, mo e ims i y ams, no s ai bu o užd aus a anksčiau, a ba a odo
isiškai paneig a; Iš jos a do oks leidimas adinamas "iš ykimu", i aip ji aip pa
y a labai "mylima" y ų. De in a y a Vá : ji klausosi p iesaikų i su a čių, suda y ų
a p y ų i mo e ų; Todėl okios sando os adinamos "žadomis". Ji aip pa ke š a
iems, ku ie melagiai p isiekia. Dešim oji y a Vö . Ji išmin inga i y inėja d asią,
odėl niekas negali nieko paslėp i nuo jos. Y a posakis, kad mo e is ampa
"a k eip a dėmesį" į ai, apie ką ji y a in o muo a. Vienuolik asis y a Sinas, jis
saugo du is į salę i už akina jas p ieš uos, ku ie ne u ė ų įei i. Ji aip pa y a
nus a y a eismo me u kaip gynyba p ieš okius kos iumus, ku iuos ji no i paneig i:
iš o y a iš aiška, kad nuodėmė y a pa eik a, kai žmogus neigia. D ylika y a Hlín: ji
y a įku a kaip sa gybinė iems y ams, ku iuos F igg no i apsaugo i nuo be kokio
pa ojaus; Iš o i kyla posakis, kad as, ku is sa o a dą pa adina mo e imi a y u,
ku is y a idu inis, adinamas sno . Ke u iolik oji y a Gná: jos F igg siunčia į
į ai ias šalis sa o užduo is; Ji u i ą a klį, ku is bėga pe dangų i jū ą i adinamas
escapes ‘leans.’ Sno a is hi een h: she is p uden and o gen le bea ing; om
Hoo -Tosse . Ka ą, kai ji ažia o, kai ku ie Vani ma ė jos ku są o e; Tada ienas
kalbėjo: "Kas en sk aido?" |
Kas en sk ieja, a sk ieja o e?
VÁCLAV BLAŽEK
12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Ji a sakė: "Aš ne sk aido, […] no s aš keliau i i o o slidinė i Hoo -Tosse , […]
jį, kad Hamske pi Ga su Ga d o a.
Iš Gná […] a do ai, kas pakyla aukš ai, adinama gnæ a […] p ojek uo i […]. Sól i Bil
y a skaičiuojami a p Ásynju , be jų p igim is bu o pasaky a anksčiau.
1.2. Skáldskapa mal 433.6
Toliau pa eikiama 28 Asynja a dų san auka, įskai an
Gná:
Ásynj[…] skal alla ne na: F igg ok F eyja Nú Fulla ok Sno a Ge ð ok Ge jun Gná Lo n Skaði
Nj J ð ok Iðunn Ilm Bil[…] un. Hlin ok Nanna Hnoss Rind ok Sj n Sól ok Sága Sigyn ok V . Þá e
Vá , ok Syn e ð a ne na en Þ úð ok Rán þeim næs alið.
[…]h p://www. sn web-publica ions.o g.uk/Edda-2a.pd >
[…]h p://www.sac ed- ex s.com/neu05.p ep ep eh m> "K eška -Dul, nema Dygg a-H ø , aš
ai neslėpiau, be ""Gli nis Gna a Gamni He "" (Gli nis Gna a Gamni He ) u i Dygg i-D í
Jódis Ul sa-Na a palaiminimą, nes ""Vilko sese ys i Konungmannas kjósa Skydi, Hel i-Na ""
u ėjo pasi ink i ka alių." I ok ald Yng a þjóða {Loki me gina} [= Hel] nugalėjo Loka mæ o
ó H ini, Ynglinga al 7, in: Diana Whaley (ed.), Poe y om he Kings Sagas 1: F om My hical
leikinn he . […] […]h p://heimsk ingla.no/wiki/Ynglinga al> Edi h Ma old (ed.). 2012. ‘Þjóðól
Times o c. 1035. Skaldų poezija Skandina ijos idu amžiais 1.
[…]h p://skaldic.abdn.ac.uk/db.php?id=4402&i =de aul & able= e ses& al=edi ion>
[…]h ps://no endu .hi.is/eybjo n/ugm/sky index.h ml>
S aipsniai 13 s aipsnis
Old Icelandic gná
2. Seman inė analizė
Iš "Gyl aginning 35" žinoma, kad "F igg" siunčia ją į ski ingus pasaulius". Ynglinga al
7 pe i as iškas iš aiška Gli nis Gná […]Gná a klys[…] bu o naudojama am pačiam
pe sonažui kaip þ í jódís Ul s ok Na a […]sis e o he Wol and o Na i[…] i
Loka mæ […]Loki[…]s maiden[…], . y. Hel, požeminio pasaulio dei ė (Goe es 2015, 40). I
Skáldskapa mal 433.6 Gná y a pa adin a Gná Lo n Skaði iadoje, ku pasku inis
eonimas ik iausiai y a susijęs su go ikų skadus […] šešėlis […], senosios anglų
sceadu, senosios saksonų skado, senosios aukš osios okiečių sca o id., odo šios
dei ės p iklausomybę požeminiam pasauliui (ž . de V ies 1962, 480). Gná nė a iden iška
Skaði, be ji a pinėja yšį a p pasaulio (i dangaus) i požeminio pasaulio, ku į
a s o auja Skaði. Pag indinė Gná seman ika gali bū i susijusi su eikšme "pasaulis".
3.Iš idaus a s a ymas
Kalban apie gene alinį.sg. "Gnano eonimas y a ""og-s em"" (pasku inio okalo
p a ęsimas y a egulia us auslau […] ž . No een 1884, 42, §104), kilęs iš
p o o-ge manų kalbos "Gnanowō" (ž . þ á […] ilgesys, oškimas […] […] […]),
"Gnanowō" (ž . á […] […] be h in a ship […] […] * ahō), a ba "Gnanowō" (ž . á […]
oe […] * aiwō(n)), "Gnanowō" (ž . b ah […] G enz […] line […] " aihō), a ba
"Gnanowō" (ž . b ah […] b ah […] […] b ah […] b ah […] b ah […] No een […] N114,
N117, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1, N1,
4. E imologinė analizė
Kalban apie hipo ezę apie pi minę Gna seman iką, ku i ik iausiai bu o susijusi su
eikšme "pasaulis" (§2), pa auklu ją iš es i iesiogiai iš *gnō < *< hna< - < *(dh)<
hmeH2as Vedų k[…]m[…]- . […]ea h[…] [RV 3.35.63] i jm[…]- . [RV 6.52.15]. Pažymėkime,
kad p adinis klas e is *gmis neį auk as p o o-ge manų kalboje. Ta p išplės inių
o mų a ian as *gnaihō, ku is y a lygiag e as su g aikišku […]ναικεῖος, jonišku
[…]ναικήιος, junginiuose […]ναικο-, […]p iklausian is mo e iai, mo e iškam[…],
eiškia seman inę s uk ū ą […]wo ld[…] = […]p iklausian is […]gnō[…], ku […]gnō[…]
iš p adžių galėjo eikš i […]ea h[…]. Seman inis yšys a p "pasaulio" i "žemės"
y a sup an amas, ž . Vedinis bh - "žemė, žemė, di ožemis" be "pasaulio, e d ės,
isa os", iš p adžių "bu imo ie a" (MW)
760-61).

VÁCLAV BLAŽEK
14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
5. INDO-Eu opos eonimai, kilę iš šaknų * dh[…]hem- […]žeme[…]
T adicija Teonimų p ojekcija Komen a iai Vedinis Dyā[…] ākā[…]mā
du. *di[…]ēu[…]eH1-dh[…]homeH1[…]Dangaus i Žemės[…]
A es ų Za, acc. Ząm, gen. Zəmō
*dhhms/*dhhomm/*dhhmós Žemė
Hi i e Tēkan
Tagānzepa- *dhéĝhm
* dh[…]m-sebho-
Žemė
"Žemės sa a ankiškumas"?
G aikiškas Xθών
Χθονία
(Deme e oje)
* dh[…]h[…]m […] * dh[…]hóm-s
*dh[…]hóm-iH2
Žemė
[…]p iklausančios
Žemė […]
Umb ijos medžioklė. "Dhom o-ei"
Vidu inė
Velso dôn gen. *dhhóm-os *{Mo he } o he
Žemė […]
Seno ės islandų Gná
*dhhmeH2o
*dhhmeH2ikeH2-?
* […]Žemė[…] a ba
*p iklausančios
Ea hˮ
Lie u ių *Žemina *dhhemineH2-, p iklausan i
Žemė […]
La ų Zemes Nā e *dhhemiieH2-Žemės mo ina
Rusų Mać-cыpa
Zemlja *dh[…]hemi[…]eH2-[…]Mo he […] d ėgna
Žemė […]
Tocha ian B ke[…]-ñäk e acc. Žemės dei ė.
6. Iš ados
Seno ės islandų eonimas Gná eiškė dei ę, bend aujančią su dangumi, pasauliu i
požeminiu pasauliu. Jo idinė ekons ukcija eda p ie ge manų p o o o mos *gnō
a ba *gnaihō, ku i gali bū i in e p e uojama kaip "pasaulis" ~ "p iklausomas žemei".
Indoeu opiečių pe spek y oje jie gali bū i p ojek uojami į *dh[…]hmeH2- […]žemią[…]
a ba *dh[…]hmeH2ikeH2- […]p iklausančius žemei[…]. Šis sp endimas iden i ikuoja
paslėp ą indoeu opiečių pa adinimo *dhhem- ea h ge manų ęsinį, žinomą ik
ge manų iš es inės *guman- man < *dhhm-Hon- (K oonen 2013, 195) pa idalu.
Indoeu opiečių požiū iu, *dh[…]hem iš es inės dažniausiai suda o eonimus,
S aipsniai 15 s aipsnis
Old Icelandic gná
susijusius su […]žeme[…].
REFERENCES
EWAI – E ymologisches Wö e buch des Al indoa ischen I–III, on Man ed May ho e .
Heidelbe g: Win e , 1986–2001.
Goe es E in Michelle 2015: The Poe ics o Commemo a ion. Skaldic Ve se and So-
cial Memo y. Ox o d: Uni e si y P ess, 890–1070.
Ho mann Ka l & Fo ssman Be nha d 1996: A es ische Lau - und Flexionleh e.
Innsb uck: Innsb ucke Bei äge zu Sp achwissenscha .
Kloekho s Alwin 2008: E ymological Dic iona y o he Hi i e Inhe i ed Lexicon. Lei-
den–Bos on: B ill.
K oonen Guus 2013: E ymological Dic iona y o P o o-Ge manic. Leiden–Bos on:
B ill.
No een Adol 1884: Al no dische G amma ik 1: Al islandische und al no wegische
G amma ik. Halle: Niemeye .
Poul ney James Wilson 1959: The B onze Tables o Igu ium XVIII. Bal imo e:
Ame ican Philological Associa ion.
Topo o Vladimi N. 2000: K ekons ukcii bal o-sla janskogo mi ologičeskogo
ob aza Zemli-Ma e i *Zemia & *Ma e (*Ma i). – Ba o-sla janskie issledo anija XIV
(1998–1999). Mosk a: Ind ik, 239–371.
MW – Monie -Williams Si Monie 1899 [1993]: A Sansk i -English Dic iona y. Delhi:
Mo ilal Bana sidass.
de Vaan Michiel 2008: E ymological Dic iona y o La in and he o he I alic Langua-
ges. Leiden–Bos on: B ill.
de V ies Jan 1962: Al no disches e ymologisches Wö e buch. Leiden: B ill.
Wilkens Jens, Geo ges-Jean Pinaul & Michaël Pey o 2014: A Tocha ian B
pa allel o he legend o Kalmāṣapāda and Su asoma o he Old Uyghu Daśaka mapa-
hā adānamālā. – Ac a O ien alia Hunga ica 67, 1–18.
P ipažinimas
Įnašas bu o pa eng as Masa yko mokslinių y imų ondo ėmuose
Uni e si e as, N . 2817.
VÁCLAV BLAŽEK
16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Gná senojoje islandų kalboje
SANTRAUKA
S aipsnyje analizuojamas seno ės islandų kalbos eonimas Gná pe seman inį,
žodžių da ybos, e imologijos i seman inės ipologijos pjū ius. Dei ė Gná p iklauso
Ásynja g upei, o pa s eonimas ap inkamas keliuose seno ės islandų eks uose.
Pi minė seman inė eonimo Gná analizė pa odė, kad a das sie inas su eikšme
pasaulis, nes mi ologijoje dei ė palaikė yšį a p požemio ka alys ės, žemės i
dangaus. Vidinės ekons ukcijos me u paaiškėjo, kad eonimas Gná gali bū i
p o oge maniškos kilmės i kildinamas iš *gnawō, *gnahō, a ba *gnaiwō, *gnaihō,
a ba *gnēwo. Remian is pi mine seman ine analize eonimas g eičiausiai sie inas su
žodžio ‘pasaulis eikšme. Todėl e imologiškai analizuojan p iei a p ie iš ados, kad
eonimas galė ų bū i iesiogiai kildinamas iš *gnō < *hnā- < *(dh)hmeH2kaip edų km-
. ‘žemė. Teonimo idinės ekons ukcija paaiškin ų, kad eonimas y a
p o oge maniška indoeu opie iško apelia y o *dhhmeH2- ‘žemė o ma a ba šio
apelia y o edinys *dhhmeH2ikeH2- ‘p iklausan is žemei. Teonimai, į a dijan ys
žemės die ybes, būdingi de ynioms indoeu opiečių adicijoms, o analizuojamas
dei ės Gná a das gali a s o au i dešim ajai adicijai.
Į eik a 2019 m. gegužės 8 d.
VÁCLAV BLAŽEK
Ús a jazyko ědy a bal is iky
Filozo ická akul a Masa yko y uni e si e as
A. No áka 1, CZ-60200 B no
gais as[email p o ec ed]