scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kalbos ir teksto atmainas įvardijančių terminų problemos

Read accessible full text

Kalbos ir teksto atmainas įvardijančių terminų problemos

Author: Rūta Marcinkevičienė
Year: 2004
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/652/743
TER]VIINOLOGIJA IR DABARTIS
R[ A
NIARCINKE TEI NE
|
)' u ( o
Di lii, j,
i si c us
KALBOS IR TEKSTO ATMAINAS
IVARDTJANCTq
OnnA NU
PROBLEMOS
l. { adas
Pas a uoju me u a si adus naujiems e minams i paki us
kai ku-
iq anksiiau
a o u
e n inq u iniui kyla po eikis
pe ZiI e i
uo.s
kalbo y os e minus, ku ie
y a
iesiogiai susijg su
i ai iais
kalbos
i-
pais,
ienc ais,
a mainomis. T4 pada y i ge iausiai
sis e ningai, ap a-
ian
juos
ne izoliuo ai.
be g upimis i pu omis,
kad
ii y5ke q
e -
n ininiu eik5 niq
panaiumai
i ski umai.
P ieSp ie.i: suda o i pa-
g indines
ap a ian ujq
kalbo y os
e minq
ka ego ijos.
Viena apin i
kalb4
kaip sis em4, no s
gali bu i o ien uo a i I kalbos a osenil,
ki a sieja la
su
pag indiniu komunikaciniu kalbos iene u
- eks u.
Sio
s aipsnio ikslas y a ap a i
abi
kalbos e n ainas
i a cliji nciLl
e -
minq
ka ego ijz s, nu odan
jq apib eZimo
p oblcmas,
i iSsamiau api-
b[din i maZiau ap a us
e minus. Tikslo
bus
siekiama emian is i-
mis Sal iniais: u imais in o maciniais lcidiniais
- Zodynais i Ziny-
nais.
ling i.s ikcls da bais
i kai ku iq
e minu
a osena
Vy au o Di-
dZiqo uni e si c o Daba ines
lie u iq
kulbos
eks ync, apimandia-
me 1994-2004 me q
spaud4.
2. Kalbos
sis emos a mainq a dai
Pi majai
ka ego ijai
p iklausy q
seniai
i a dy i,
apib[din i i nc-
p oblemiSkai a ojami (nes kalbos a oscne
su ampa su apib eZ i-
- is) kall .,s il ai: bu d i l i, a ba
li a a l ini, kulba, i a n e,
a ba diu-
lek as.
Dialek ai sa o
uoZ u ski iami
j d i g upes: e i o inius, z ba
geog a inius, i socialinius i p o esinius.
P ie
pas a qjq
p iklauso
p o esiniai
a socialinini Za gonai,
a go,
slengas (Palionis
1985: 16-
20). Ii d icju nine q kalbos ipu
li e a il 'inc
kulba
eks yne
a ojama
be eik ke u is ka us claZniau
nei bcnd i
kulba
(2615
i 736
ka us).
Beje, KTZ $90 kalbos ip l i pib dLia ipoloeiSkai
- .,apibend in l
kalbos
ypa ybiq isnmA, ku ii
cmian is ipologineje klasi ikacijojc
ski s omos
kalbos". Thigi kalbos
/i7 o samp a a Jono Palionio
aclo e-
ly.ie i KTZ l )9{)ski iasi.
Ki a ne isai
p oblemi5ka ski is
l a dija niL
e minais salg in i
asy i i
(knyginc)
kalba, su okiama kaip bend a imas LodLiu
i aS u.
Ka ais
jie
painiojami
su e min ais c k n oji
i
,in 'ka noji (KTZ 1990)
kulba.
Da a ojami
c minai g 'oji i ainl kulbu.
o siejan su
sosil-
iSk4ia dicho omija, . y. sis ema
i a osen ,
- kalba
i i:n 'ka a ba
kalha i kalh jin us.
Kaip apibend in ai adin i
Si4 e minq
g upE'?
DLKZ200(l kalba
-
3.
,, am
ik a mindiq
ei5kimo
sis emos a
m a ina: Bend ine
(li e a u-
ine) k. Ra.ionnji, inekamoji k. Laik ai ina k. Poe ine k. Eiliuo a k.
Moi onio, Zenu i as
k. Gw'a, u iln li, ailki, aylc oal
k." ( e in a mano
- R. M.). ? igi leksikog a ai
siilo u maino,s
e min4, beje, kaip
i ben-
d inei
(li e a il inei)
kalbai,J.
Palionio adin ai
ip .li pa eik q'zodliq
junginiq ma y i,
kad
u nui u
DLKZ su okiama labai
pladiai.
Kalbo-
y os e minologams
eikc q iksliau
apib eZ i
kalbos
ipq,
u mainq,
zTs*1 i kai ku iuos ki us apibend inamuosius
e minus.
No s pa s Zo-
dis kalbu
neii cngiamai
u i
kelias
e minines
eik5mes
- Zodinio
miniiq
ei5kimo sis ema
(gim oji
k.
),
jau min i a os
sis emos
a maina (poc i-
ne k.), paSnekesio,
. y. am ik o saky ines kalbos Zan o, sinonimas
(leis is
i kalbas) i ie(o kalbejimo i a dijimas
Q asake
kalbq).
Pagal kalbos
a ojimo
s i is
(s e as)
ski iama menini i ne n cninc
k lba.
Pas a oji pagal a pa i
k i e ijq
da
gali
bu i ski iama
i hi inl'
i l lykinq
kalbq,
o 5i- i u kslinq
i adni is acinq.
Pagal a ojim '
s i is i a dy os
kalbos 05ys. p idejus
publicis ikos
s. e os kaLbq, y a
adinamos. unkciniui.s s iliais
(Zupe ka 1997
: 78).
A ski ai eike q ap a i h i ines i clal kin ;s kalbos
p ie5p ieS4.
Ji
ap epia kalbos uiis. ski as pagal d i k i e ijq g upes: p i a umo
i
ieiumo, . . asmenines
i o icialiosios
ko nunikacijos. be o, hen-
d umo bei specialumo
poZ mius.
Bui ine k lba, da adinam ineka-
mqja, u i p ieip ieiq ules'oji
kalba. Vieioji i bui ini a bz ineka oji
kalba,
ka u paim os,
suda o
iau anksdiau
mine 4 ,saky inq kulbq
(Ko-
E
Zeniauskiene 1999: a2). Taigi e minas sukl, ine
kalba gali
bl i su-
p an amas
i kaip i ckun csio.g kalbos
sinoni nas,
i kaip pla esnds
e ikSmes
Zodis, ap epian is iek
ie54,
iek
p i adiq
saky ing komuni-
k cij4. Ski umas ik as, kad
lnekamoji kalba
gali
b l i i uZ aSy a, o
sak ' inc ik pasaky a,
i5 a a. Ne i uZ a5y a inckumoji kalba ne am-
pa aiy ine,
nes
iilaiko sa i 4 s uk l 4 i leksik4 (apie
loginius i
ling is inius
saky inis
i aSy inds ai5kos
ski umus
Z .
Nauckunai d
2003).
Ki as bui i cs
i dal kines kalbos oooziciios na ys
il dal kini kol-
ba. Sio e mino p isi eikia
is da2niau.
Jis
apibe id ina
a ski q kon-
k eciq
mokslo
i
isuomeninio
gy c in o
s iiiq
- cisis. adminis aci-
ng i ki oki4 - kalb4.
Be o,
jis labai inka,
kai ! lie u iq
kalb4 eikia
e s i l:ibai papli usj,
daba
jau ik ak onimu Zy nima
anglq
kalbos
e min4 LSP - Lu guage. o
Speci ic
Pu posc
(paZodZiui
i5 e us bl q
kulba, skina specialian
ikslui).
Anglq kalboie y z i Sio
e nino p ie-
Sybe, aip pa Zymima ak onimu LGP - Lang ugc
b Gene l Pu po-
se (kalba, ski la bend an , u ba pap as am, ikslui). Kompiu e ineje
ling is ikoje
i ki ose s i yse
y a p igijgs i papli gs LSP sinonimas
subLanguage (pamo l'en iui iS e us
bn 4 pokalbi). Juo adinama be
kokia ibo os
emos,
payzdziui,
onl p ognozi11,
na iga o iu.
eleg a-
mq kalba, ku izl
e e q
ski i
nuo pla esnes
apim ies dalykines i gal-
b adin i
speciuIiqja, nepainiojan su
speciulybis kalba,sup an ama
kaip s uden ams des on a lie u iq
kalba, siejama
su
konk edia
jq spe-
cialybe.
Neseniai
lie u iq kalbo y oje
p ade as
a o i i domeno
e mi-
nas.
i a dijan is
k lbos a ojimo
s i
j.
Sis
e minas y a
ip as as
i ai-
iu kalbq s e imybi l y imuose, ypad
ada,
kai kalbama
apie domen l
p a adim4,
kalbos a ojimo
s idiq nykima (pladiau Z .
Vaicekauskie-
ne
2004: 10). Taigi esama ne ke liq
e minq kuo
no s ypa ingai,
speci-
inei
kalbai
pa adin i.
Deja,lie u iq kalboje
ne a
e mino, ap epian-
iio is l
nespecialid4 a nedalyking
kalb4. Nei bui ines, nei juo a
bend in|s kalbos e minai cia ne inka, eike q naujo,
kad i bend ojo
pobudiio, bcnd oji a
pup as oji
kalbu. Lie u iq kalbos komisijos
aS-
uose pasi odgs
La ug nge
o Ge c al Pu pose a i ikmuo bend o,sios
aplinkos kalba nelabai
inka p ie
specialybes kalbos. Kad i kaip pa a-
din 4, bui ines
i dal kines kalbos
opozicij4, suda y q
paeal
du ski in-
gus
poZymius,
bu q ge iau
ski i
I d i:
pagal
ieiumo poZymi
- i bui i-
nq a p i iiojq c
,ic,i gcl
kalbq, o pagal
speci iSkumo
pozymi - i ba -
d ojo pobudiio, bend qjq,
pap as lja i da$,kinq a specialybes
kalbq.
Ypad ee ai de e [ pap as osios
i dalykinis kalbos
e minq po a.
Gale q pasi ody i, kad
a ojan
seniai
p igijusius
unkciniq
s iliq
pa adinimus Q okslinis,
adminis acinis,
publicis inis,
bui inis,
mcni-
i.s),
nebe eike q pana5iq adminis acinis
a bui inis
kalbos
e minq.
Thiia kalba nel gu s iliui,
a odo i okie pasakymai
kaip
panu kos
kalbos
s ilius
(Zupe ka 1997: 83). Kalba iia sup an ama kaip am
ik a kalbos a maina, s ilius
- kaip os kalbos
sa i umas, am ik i
poZymiai.
Beje,
s ili s,
kaip e minas, ilolosijoje eiikia du ski in-
gus dalykus:
indiyidunl gi, a ba
au o ini, i iu kcin!s ili 1, sup an a-
mq kaip ,,kolek y inj
kalbos
a ojimo i ai iose
bend a imo s i yse
ip o i" (Zupe ka 1983:
11), aigi am ik 4 kalbos
a main4, ku ios
ne eikd q painio i
su
konk e aus
eks o
s iliumi. An-qlq
kalba
Siuo
a eju a ojami
du e minai: s le i
Lmc ional
s yle
(s iLius i
Junkci-
nis s iliL s)
a ba daZniau
s yle
i egis e (s ilius
i egis as). Regis as,
kaip i unkcinis
s ilius,
j a dija
kalhos a osenos
[Sis pagal
kalbos
u ini, pob[di a unkcijas, ku ios ienaip
a ki aip lemia i paii4
kalbos
o m4 (Halliday i k . 1964:
77;
Leckie-Th y 1993:
2B). Va o-
janl egis o
e min4 anglq kalba u ima omenyje
ski ingi dalykai -
pladios eiklos
s i ys,
pa yzdZiui,
eise,
mokslas,
eligija.
Siuo a eju
egis o
e minas
y a sinonimiikas dnka su .
Ki u a eju egis ais a-
dinamos saky ine i i 5y ine kalbos
a mainos, adiau
daZniausiai e-
gis u
i a dijama
ie5umo-p i a umo
skald
i joje i(sidesdiusios
kal-
bos lSys, plg. pladiai Zinomus M. Jooso
i a dy us
egis us:
J ozen,
o mal, in o mal, colloqL al, in ima e (Joos 1961),
. y. i ualinis,
o -
malusis,
ne ommlusis, bui inis. Regis o e minas
jau pasi ode i i lie-
u iq kalbq
e s uose
li e a u os eo ijos da buose,
sup an z ma,
an-
glq kalba a ojamo e mino eikime (Haw ho n 1998; PMLS 2000).
Ji ap a ia i kalbininkai,
lygindami
su
unkciniu
s iliumi
(Vlada skie-
ne 2000). Tbdel e e q pam4s y i,
a ne eiki q egis o
apib eZ i i
i auk i I sa u kalbo y os e minq sis em4 bui ines a p i aiiosios i
ieiosios kalbos skales
padaloms
j a dy i. Ki aip sakan , egis as ga-
le q
bu i i eisin as
e mine s
kalbos
a mainoms
jq p i a umo- ieiumo
a o icialu no-in ymumo
aspek u.
0
3. Komunikaciniq
kalbos iene q a dai
S iliaL s
e minas a ojamas
abejose kalbos ipq, [Siq i a mainq
i ai o g l a dijandiq
e minu ka ego ijose. Jis
gali
bh i sup an amas
i kaip
isos albos, i kaip
konk e aus eks o s ilius. Pas a oji
ka ego-
ija, . y. komunikaciniq
kalbos iene q e minai. siejami
su eks u
Juos suda o
pag indinis e minas
ck.s/a.s, ge iausiai apib eZiamas
p ie-
Sinan
jidiskLL sui
i kulbai, sup an z mai
kaip lcs'oji salg ine
kalba,
a bakaip
p akalba (Koieniauskiene 1999:42). Ki a e minq po a y a
eks o ipas
i ian as. Te minq po as
eks as
i disk u'sas,
eks o ipas
i
ian as eikia apibldin i de aliau,
nes Sie
pladiai a ojami e minai
kalbininkq
ne a ap a i, no s
i a ojami eks o i eks ynq ling is i-
kos, ling is inds eks o
i Zan o analizes, e o ikos, s ilis ikos
i ki uc -
se kalbo y os
da buose. Vie5osios
kalbos y a iSnag ind os e o ikos
knygose
(KoZeniauskiene
1999;
Naucklnai e 2000), odel Sis e mi-
nas dia nebus ap a iamas.
Y a keli ienas ki E
papildan ys b[dai apib eZ i e minus. Vienas
jq - em is
i ai iq
juos a ojusiq au o iq samp a omis, ki as,
papil-
domas, da i ealia
jq a osena
kalboje, ypad
dalykineje.
Mine oms
e minq po oms bus aikomi abu
bldai, p iei ai pa ik inus,
kaip Sie
e minai apib eZiami Zodynuose
i enciklopedijose, ma 5ie
i.odLiai
y a ne ik kalbo y os e minai, be i kasdienes
leksines
apy a os
Lodliai.
3.1. In o maciniq
leidiniq
apZ alga
Bend ojo
pobldZio aiSkinamuosiuose
Zodynuose y a ik kai ku ie
lpimi i.odLiai.DLKZ2000 eks as apib eZiamas eikimemis 1.
,, iS-
lus kalbos da inys",
2. ,,Lodind,
dalis, ski ian nuo pie5iniq,
b eZiniq
i k .", 3. ,,muzikos
kl inio /zodizial",
ian as
- ,,meno
k[ iniq ski s y-
mo pagal sanda os
ypa ybes
ski s ymo iene as". Du a p au iniq
LodLiq Zodynai eks q apibudina
panaiiai. p idu dami kelias
papil-
domas speci ines
eikimes uose
da pa eikiamos
spaus u inds
i
kompiu e inds
eks o eikimes
QZZ 2001a; ZZZOO ) dia
nd a
s a bios]. Tie Zodynaiian q
nusako
aip kaip DLKZ 2(X)0, o disku -
sas apib idinamas
labai abs akdiai i ik kaip d iejq mokslo Sakq
l

e minas
- [p anc.
liscou s
- kalba,
kalbos ipas, eks as] i. kalbo .
,,suda y as
pagal am ik E sis em4,
pp . i5ples as min ies
apie
ku i
no s dalyk4
iS ei5kimas",
2.
,,semio ikoje
- kalbinis a nekalbinis
p o-
cesas, u in is
ienoki4
a ki oki4 p asmg". Kaip i galima
ike is,
bend ojo pobldZio Zodynuose pz eikiamos
ne
e minines,
o ik ben-
d osios i ik kai ku ios
e minq
eks as, ion as, disku sas eik5mis,
nea spindindios
ge okai
paki usio
poZi[ io i Siais ZodZiais
i a dija-
mus dalykus.
I5 specialiqjq
ilologiniq leidiniq eike q ike is daugiau,
adiau
enka nusi il i,
nes
i dia pa eikiama neiSsami
in o macija
.KTZ 1990
apib - dinamas ik ienas i5
ke u iq
e minq
- eks s.
Thi,,Snekos k -
inys a a ka pa, suda an ys kalbos
ga sq
a aSmenq sekq i pe ei-
kian ys
am ik 4 apib eZ 4
u inl.
Apim ies
a Z ilgiu
eks as y a ne i-
bojamas". LKE 1999
2an o.
lisk so.
cks o
ipo s aipsniq ne a. o
eks as
apibudinamas ik d iem
aspek ais: a5y inio pa idalo i i5lu-
mo, . y. kaip a) .,uZ aiy a
kalbos a ka pa" i b) .,sa o
p asme
susiju-
siq sakiniq
isuma".
Cia pa nu odomi ys eks 4
ipai: pusukojimas,
ap aiymas,
p , a imas. LLE 2001
i e s iniuose li e a l os eo ijos
Zinynuose, a i k5ciai, apib eZiamas an as i disku sas, be ne eks as
a eks o ipas.Taip
gal y a odel,
kad adiciSkai
pas a ieji
e minai
labiau
siejami
su li e a u ologija nei kalbo y a.
Zun as
iia apib eZia-
mas adiciSkai
i labai
siau ai,
ik kaip,,pag indini l I i e a I o s
( e in a
mAno
- R.M.) [5iq - ly ikos,
epo, d amos
- smulkesn i
pa-
dala,
jungian i
s uk l iSkai
a imas
ku iniq g upes".
Je emy'o
Haw-
h ono Mode niosios li e a u os eo ijos iinyne (Haw h on 7998)
ian-
,?. , no s aip pa ibojamas
adicine
Zan o, kaip li e a l os ipo a
posky io, eik5me, be
jo samp a os
ibos p apleciamos
- ,,Zan as
y a
i isuomeninc. i li c a u ini a kalbinc ka ego ija". Cii
paleikiama
au o iui p iim ina
1'eminis iniu Zan q y ine ojos Anne C anny-F an
-
cis pozicija:
,,no s
jos pa eik as Lan o
apib dZimas
g indZiamas
eks-
ualiais dalykais
(kon encijomis,
o muldmis, apim imi), adiau y i-
nejimai kelia i socialinius, is o inius
i ideologinius klausimus" ( en
pa ).
Tokia Zan o
samp a a,
kaip
bus
paai5kin a
dliau,
p ia dja p ie
2a n o a pdalyki
nio apib eZimo.
Dis ku sos, ki aip nei
Zan u s, li e a l os enciklopedijose apib[di-
namas ku kas
i ai iau.
LLE 2001
pa eikiamos ne ys disku so
eikS-
2
mds: . ,,pokalbis
a diskusija
iloso{ine,
poli ine,
eligine,
li e a u i-
ne a pana5ia
ema; mokslinis eikalas, ak a as", 2. ,,Ling is ikoje
disku sas eiSkia be koki4 kalbos a ka pq, didesnE nei sakinys. Siuo
a Z ,.ilgiu
disku so
i eks o
sz okos daZnai a ojamos kaip sinoni-
mai. Disku s " laikoma be kokia kalbine eikla
- eild a5 is, Biblijos
komen a as. laik aidio edamasis z os as",
3. ,,Mode niose
kul [-
os eo ijose disku su
adinamos i ki os, ne Zodines, ai5kos
( ilnas,
eklama,
muzikos
kl inys, i ualas).
Da pla esne
eik5me disku su
adinamas be kokiai socialinei
eiklai
bldingq pasakymq, eiginiq
(i Zodiniq, i i5 eikS q
ki a, p z., izualine a ges q kalba) isuma
(medicinos. eises,
poli inis
disku sas i pan.)".
Jau mind ame J. Haw ho no Modemiosios
li e a u os eo ijos Ziny-
ne (Haw ho n 1998) disku sas p is a omas
pe a ski q
au o iq
dekla-
uojamus
poZi i ius
i i5
jq da bq iS y(kejusi4 e mino disku sas
a -
osenq, ku i,
beje,
ne isada su ampa su q
paciq
au o iq
pa eikiamo-
n is apib cZ imis,
ki aip sakan ,
au o iai
ne isada nuosekliai a oja
sa aip
apib eZ us e minus.
Pas a asis
e minu eik5mes su okimo
bldas, kai Zi[ ima ne iek apib eZdiq,
kiek ealios a osenos, y a
a imas Zemiau aikomam eks ynq ling is ikos me odui. J.
Haw ho -
no Zinyne
pab eZiama paini i d ip asmiSka
disku so a osena. Ling-
is ikoje,
ypad
p agma ikoje,
disku su
adinama a ojama kalba,
o
ne kalba kaip abs ak i sis ema. Ano Michaelo
S ubbso,
palygin i
su
eks u,
disku sas implikuoja pla esng
sq okos
apim i, be o, gali im-
plikuo i sz1 eik4, no s
nebl inai. Ci uojama
Michaelo Foucaul sam-
p a a, pagal
ku i4 disku sai
- ,,didelds
p ane5i nq
g upes", aisykliq
aldomos
kalbos
s i ys,
ku ioms
budingos
am ik os,,s a egines ga-
limybds".
Tos aisykles,
kon encijos i sis emos kon oliuoja,
kaip,
kada, ku i kiis kalbama iename a ki ame disku se,
pa yzdLiui.
medicinos. Ano M. Foucaul , kiek iena
isuomene
am ik u b du
kon oliuoja, a enka, o ganizuoja i paski s o
disku sq
p odukcijzl,
o Siq disku sus kon oliuojandiq
p ocesq ikslas y a
saugo i
nuo
,.jegq
i pa ojq". Siame leidinyje da p is a oma
E. Ben enis e'o, R. Fow-
le io i M. Bach ino disk sui eikiamos
p asmis.
D iejq pas a qjq
au o iq
pozicijoms,
Salia
ki q aspek q,
y a
bldingas
disku so
kaip ide-
ologijos sup a imas,
piigai ku i disku sas
! i ina
isi ikinimus,
e y-
bes i ka ego ijas (S ubbs 2001:
165).
l-
Apibend inan
ci uo us leidinius
galima
pasaky i,
kad
e s a.i
juo-
se apibDdinamas
ik pagal
is
poZymius: i5lumq,
ne ibo 4
apin i
i
Zodi5kum4.
DLKZ 2000 i KTZ 1990 Zodi5kumq
i a dija
pladiau
-
kaip pasaky 4
i pa a5y a Zod!, o LKE 1999
- siau iau,
ik kaip
pa a-
iy 4. Z n as
nusakomas
gana gl: us ai,
ik kaip meno a
ien
ik meno
a iakos
- li e a l os
ku iniq
padala, p idu ian Siek iek
pla esni.
.
y.
isuomenini. ne ien
ik kalbini
a li e a l ini,
jo analizds aspek a.
Pladiausiai apib eZiamas
disku sas,
beje, labai
panaSiai LLE 2001 i
e s iniuose
Zinynuose.
Pab eZian
i ai iali'pe
disku so
a osenq.
nu-
odomi okie Siuo
e minu i a dijami
dalykai: a) diskusija, eikalas,
implikuojan is sq eikil
a dialogiSkumq,
b) be koks Zodinis eks as,
ki aip sakan ,
konk ediame
kon eks e
a ojama
kalba
a i neZodi-
niai k[ iniai,
c) socialinei
eiklai
budingq
pasakymq isuma,
am
ik-
os ideologi5kai angaZuo os
kalbos
s i ys.
3.2. Kalbo y os
da bq apZ alga
Ki as budas apib eZ i
kalbos a osenos a mainas
i a dijandius
e -
minus bI q apz elgian
Zyniiausiq eo e ikq da bus, ku iuose 5ie e -
minai i jais i a dijamos
sq okos
y a apibldina ni
iSsamiai. I5ka
eikia
pasaky i,
kad in o maciniq
leidiniq i i ai iq
au o iq poZil iai
neb i inai u i su : p i.
Be o, labai ski iasi apib eZdiq
apim ys
- jos
i ai uoja
nuo Zodyniniq in b maciniuose leidiniuose
iki monog a i-
niq, ku iomis
bandoma
iSsamiai i isapusiSkai apib din i sa okas.
3.2.1.
Teo inE eks o samp a a
kks as sup an z mas
i apib eZiam: s
i ai iai,
nu odan
i ai ius
jo
poZymius
a s4lygas
jam a si as i.
Bene placiausiai
eks 4 apib eZia
M. Halliday
- kaip be kokj unkcinj
kalbos
pa a ojimq,
be koki
ealios
kalbos
pa yzdi, ku is a lieka
am ik q aidmeni nekalbinds
si uacijos
kon eks e.
Teks 4 suda o ne iek i5
pa i 5iaus ma omi Zo-
dZiai
i sakiniai, kiek eik5mes, ku ios
y a ZodZiais uZkoduojamos, o
po o a koduojamos,
odel e
ks as y a seman inis
iene as.
Nuo ki q
se
man iniq
kalbos
iene q (mo e nos, Lodiio, LodLi junginio
a sa-
kinio) eks 4
i5 es nis ski ia
ne iek
jo apim is,
kiek ki okia
s uk l a,
T4
s4 eika su kon eks u,
jo kh imo i su okimo
ypa umai.
Siuo
a z ilgiu
eks as
y a unikalus
i ienin elis oks
kalbos da inys
(Halliday,
Ha-
san
1991: 10).
I klausim4, kas da o eks 4 eks u, a sakoma
i ai iai.
Pi miausia
g ama i5ki
sakiniai, be ien
jq nepakanka. ? p sakiniq u i b i i y-
Sys. Ji u i jaus i i sugebe i in e p e uo i skai y ojas. Sakiniq
a pu-
sa io
ySi
padeda ku i i nus a y i eks o iilumo p iemones ( ex -
Jb ming
le ices), . y
. iodLiai i azes,
ku iuos
ap inkame
sakiniuose.
Be i ai da ne iskas
- be Siq
kalbiniq dalykq eks 4 iSlq da o
nekalbiniai dalykai, . y.
nekalbine
kompe encija,
susijusi su
dalykine
i su eks o u iniu. Thigi pagal Siq samp a q eks as
gali
bu i apib di-
namas
kaip
i5
keliq
sakiniq susidedan is
ien isas Snekos da inys (Nu-
nan 1993: 4-5). Teunas an Dijkas
(1998:
39) eigia,
kad ik os saki-
niq sekos,
ku ios u i am ik 4 mak os uk i 4,
gali bl i laikomos
eks u. Mak os uk l a dia sup an ama kaip eks 4 apiman is
eminis
i p opozicinis
ka kasas, siejan is
kalbos
elemen us
i eks o isum4.
M. Halliday nu odo esmini
eks o sq okos neapib dZ um4. Jam
eks as
y a be kas, kas u i p asmg
am ik oje si uacijoje,
eks u
jis
laiko nuola ing
seman ing
a ankq
(i978: 136-137).
Thigi kon eks as,
si uacija
y a ienas i3 eks o ku imo i su okimo
ga an q.
Teks as,
Z elgian socialiai, nea ski iamas
nuo kon eks o, e imologiSkai su-
p an amo kaip d auge einan ys eks ai,
no s i5
iesq s a b is
ne ik
jie, be isas kalbinds i nekalbines si uacijos
kon eks as. Bu en kon-
eks as
e dia
I eks 4 L elgli d ejopai: kaip
i p oduk 4 i kaip
i p oce-
sq, . y. kaip i uZda 4, au onomi5k4
da ini a ba da ini, lemiam4 kon-
eks o. Teks as, kaip p ocesas,
sup an amas
del eks o in e ak y u-
mo, jo eikiamos
galimybes nus a y i eik5mes, labiausiai
i5 ySkeja
dialoge. Teks as
gali
bl i sup an amas
i kaip am ik as objek as, i
kaip konk ecios si uacijos, aplinkos nulem as yksmas.
I eks as,
i kon eks as
y a semio iniai eiSkiniai, am ik i eik5-
miq pe eikimo bldai, odel eks 4
galima apib eZ i pagal ai, kaip
jis
siejasi su si uacijos
kon eks u, kaip Zmones nuspdja eks o
eik5mes
pagal
si uacijos
kon eks 4. Manoma,
kad
eks 4
i kalb4 apsk i ai o -
muoja
jq unkcijos i ikslai
(Halliday, Hasan I99 : lI-12). Pana5iai
i Tony
Bexas
I eks 4
Z elgia ik pe kon eks q. Ano jo, eks ai
nega-
li bl i au onomi5ki
i nep iklausomi
nuo kon eks q,
jie isada y a
l5
nikacinds si uacijos,
ku iose
jis a si anda. l Zan as, i disku sas u i
speci ing, socialiai
nulem 4 eik5mg, odel eks aiy a d ejopai
de e -
minuo i: disku so ipo i konk e aus
Zan o ap ibojimq. I disku sai,
i Zan ai kyla i5 konk edios
isuomenes s uk [ os, l ai iq
joje yks-
andiq
p ocesq, i.an ai y a kon enciniai socialiniq
p ogq palydo ai,
pe ku iuos i yks a socialinis
gy enimas. Disku sas lemia, kas
y a
sakoma,
Zan as
- kaip ai a liekama,
laikan is kon eks o nulem q o -
m .1. No s abu - disku sas i Zan as
- lemia eks o kalbing aiSkz1,
adiau
jie y a ski ingi
dalykai, pa yzdLiui, eliginis disku sas
gali bu i
j ai iq 2ann1,
p iklausomai
nuo si uacijos
i audi o ijos,
plg.
kunigo
pamoksl4
i ikybos
ado dli penk okams. Sie du eks q eik5mes
i
o mos Sal iniai
u i daug k4 bend a.
Pi ma, abu
jie y a socialinis i
kul l ines p igim ies,
an a, a ski os
socialinds ins i ucijos,
gene uo-
jandios
am ik 4 disku s4, u i daugiau a maZiau pas o ius Zan q
inkinius. Kai ku ie disku saiy a
nesude inami su am ik ais Zan ais
(plg.
K ess
1989:20-29). Be ku iuo a eju Zan as
y a siau esnes se-
man inds apim ies e minas nei eks as a disku sas,
nes
Sie
y a api-
budinami
sa ais Zan ais, o ne a i k5diai.
Taigi ian o, panaSiai kaip eks o i disku so, sq oka i5siple e i
apima
daugiau
socialinio
kon eks o eiSkiniq
nei
anksdiau.
Zan o su-
p a imas Siuo a Z ilgiu
paki o labiausiai, nes Zan as
eme
eik5 i nebe
ien ik meno kl iniq uiincs kon encijas, be isos komunikacijos
05is, nulem as kiek ienai u5iai b dingq bend a imo
ikslq.
Pladiai
sup as as Zan as
i a dija
ipinius socialinius
eiksmus, kul inius ide-
ologinius
ei5kinius.
3.2.5. Zan as i eks o ipas
Daugelis y ine ojq eks o ipo i 'zan o
san yk! apib idina
labai
panaiiai. Jie eigia,
kad eks q
ski ybes su okiamos kaip ski ingq
eks q
ipq a disku sq
poZymiai.
Padiq eks q idiniai ski umai
(pa-
gal
jq s uk l 4 i u ini) adinami
eks q
a disku sq
ipais, o Zan ai
a egis ai su okiami
kaip i5o i5kai apib dinamos eks q klases
(Os -
man, Vi anen 1995: 246-247).
Thigi
eks q ipq i i.an l ski is su-
ampa su idiniais i i5o iniais
eks q
pozymiais.
Vidiniai pozymiai
y a kalbiniai
( o malieji a seman iniai),
o i5o iniai
- komunikacinis
))

ikslas i ema.
'l? ciau
okio nuosekla " s poZy niq
ipq sky imo sunku
laiky is, i daZnai idiniai i i5o iniai poZymiai e
ina
d auge (Pile ga-
a d, F andsen 1996: 2-3).
Pagal
aiymo
iksl us a eks q un
kci.ias
adiciikai ski iami
e
o i-
niai
eks q
ipai.
Jq
kiekis i i ai o e
p iklauso
nuo
ikslq bend umo.
DaZniausiai
ski iami 3-5 g ynieji e o iniai eks Ll ip i: ap aiy nu.s
(desc ip
io
n
), p
as a ko.i imcLs
(na
a io
n), a ii ki nin .s
(exposi ion) i p -
kinejin as
(a gumen ).
Ki i au o iai p ie Siq
da p ideda
ska ini q
(ho a o y ype) i nu odym 1
(ins uc ion).
Lie u iq
au o iq da buo-
se
p igijusi
ina d eks q ipu klasi ikacija: ap u.iy nas,
pa.;akojimu.s,
s
an p o a i )
n s a
p o a
i ma s
(
KoZe
niauskiene I 999
: 1
5-5- 1 78
;
Si au-
as,
G enda
1988: 185).
Teks q ipai nuo 2an 4
da ski iasi uo, kad da ne a isuo inai
p ipaZin os
eks q
ipq klasi ikacijos,
odel i ai iq
au o iq nu odo-
mus i ai ius
eks q
ipus
eike q laiky i z piniais, be ne galu iniais.
Zz n ai, p ieSingai,
y ii p ipaZin os eks q klasi ikacijos
am ik oje
kalbineje bend uomeneje. Ki a eks o ipo i Zan o ski is
- eks q
ipams daZnai
pakanka
eks o a ski q daliq,
jo agmen q, o Zan as
jau
1,n
iso
eks o
ypllybe
(Pile gaa d,
F andsen 1996: 3l. Z n ai i
eks q ipai s4 eikauja
i ai iai, .y. Lan ai
nea i inka eks q ip -
ieno Zan o eks ai
gali suside i i5 i ai iq ipq i ieno ipo eks as
gali bn i panaudo as
i ai iuose
Zan uose, pa yzdLiui,
pasakojimas
-
pasakose, Zinu ese, dieno aSiiuose, moksliniq
ekspe in- en q ap aiuo-
se. I a i k5diai, dieno ai is apima ne ik pasakojim4,
be i ki us
eks o ipus
(Os man.
Vi anen 199-5: 246-247 Lee 2001: 41; Ves e -
gaa d
2000: 151-17-s).
3.3. Tbks o,
ian o i diska so
a osena eks yne
ApZ elgus
i ai iq au o iq pa eik as eks o
i disk so apib dZ is,
galima
paZiI e i, kaip 5ie
LodLiai a ojami kalboie, i jsi ikin i,
kaip
i kokiu mz s u
eo iniai pos - la ai a sispindi ealioje a osenoje. Ki-
aip sakan , bl ina paZil e i,
a e minai ne a apib eZiami ienaip, o
i5 ik qjq a ojami ki aip. Pa ik in i,
kaip a ojami 5ie
ZodZiai.
ge-
iausia
eks yne. hi'iau Siuo a eju susidu iama su am ik omis me-
odologine nis
p oblemomis.
Viena
jq y a
kilusi del ski ingq
kalbq.
L_)
No s
lck.s ls i disk su. i y u
a p uulinili
iodLiai.
i iiau
jq u oji-
mo ypa ybes
ski ingose
kalbose
gali
ski is,
plg. a p au inio ZodZio
apa iia
a osenos
analizg anglq i lie u iLl kalbose
(Ma cinke idienc
2002: 81-93). Siq e ninq apib eZ ys
y a
ap a os anglakalbiq au o-
iq da buose, o a osenos
analizei naudojamas
lie u i l kalbos
eks-
ynas.
Ki a
p oblema
- e minq
a osenai
i i
cike q
specialaus
e
ks o
ling is ikos
i disku so analizes
eikalq eks yno, ku iame i iami Zo-
dZiai
bI q a ojami kaip e minai. Lie u iq
kalbos
eks ynz s
y a
ben-
d o pob idiio, oclel
a ski iems
au o iams
p iim ina
i bldinga e mi-
nq a osena i jais
i a dijamq
s4 okq samp a a
gali ne isada su ap i
su
papli usia
a osena.
Ti diau
suda y i specialq
kalbo y os eks ynq
lie u iu
kalba nd a
galimybiq,
nes mine os
kalbo y os
Sakos Lie u o-
je y a isai naujos. Ne i susidu ian
su Siomis
p oblemomis,
e :
pasido ne i ap a iamujq iodLiu
a osena,
ikin is,
kad
a) nuo kalbos
p iklausandios
jq a osenos
ski ybds
nd a labai yikios, o b) ne i iS
bend o
pobIdZio eks yno
gali
iS ySke i am ik i c minq
a osenos
ypa umai.
Pa y inejus eks yn4
pi miausia
I akis
k in a ne ienodas
jq a oji-
mo daZnumas.
kks s a ojamas ku kas daZniau
i i ai esniuosc
kon eks uose,
ienask i a
- 14412, o daugiskai a
- 10902
ka us, di. -
ku sas
- 1461 i 238 ka us.
Be o,
diskm'so a osena ibojasi specia-
iiais iloso iniais,
li e a i ologiniais, kul i ologiniais eks ais, i5
ku-
iq iS ySkeja lie u iSkoji di.sku .so samp a a.
Pladida p asme
disk sas
sup an amas
kaip kalba a kalbejinns
su am ik ais
ypa umais
a ba
kalbisena (p z.: 'isn n cnis i s i cijas
sicjnn is disku .sus,
iiandicnos
li.sk sai
p iso l in i o gun (n !. ins i 'ijos
i disku .sni.
ciki i.s
i ui-
iuose disku su , se,
p imes o
nn ksi.s inic,
loso inio disku so i nu -
se), apiman i
a ski u au o iq eks us,
jq isum4 (p z.:
Hegclio disku -
sai apie eligijq, lemia Nykos disku so e o ikq, au o i s supyne
i aigLl
e o ini disku sq,
galin c
ii elg i du Beau oi disk sc ial inius).
Siau qja
p asme a ojamas
dish sas
Zymi a ski q
socialines eik-
los a mokslo iakq s i is (socialinis, n okslinis, poli inis, iloso inis,
iiuolaiki is sociulinis diskm'sas, me o spcciali.s il disk sns, knncelia-
ini4 disku uy kalba,
neo oman inio disku so k i ikos aida) a ba am
ik q ypa ybiq u indi4 Zoding komunikacijE
Qlckons n k y us,
i u,:-
)^
lek ualus, k i i is,
n o a Les, e o inis, o i cialus, o ali a inis,
a pdiscipli-
ninis, ideologinis, iiandieninis mokslinis disku sas,
a p spekulia y a s
i poe inio disku so,
pos n odemaus disk so aisykLes
neleidiia).
15 kai ku iq kon cks q
ySkeja
ie5as, diskusinis
disku so
pob idis
(plg.:
ai uone ius n c us ni a bu g in o disku so apie naujcljq m zikq,
pas a ojo disku so yik s pa yzdys
- diskusija,
pasi odi bejigi kon o-
liuo i is s disku so
i ykius,
lie w'iikqji ,, ieiqj! in elek ualin! disku -
sq", ,-ieiaja ne disku se ap inka ne ik ciniikq (o ka ais nai iq) y o
a ogancijos ii aiikq), aip
pa sinonimines
disk so i eks o
a ojimo
galimybes,
.
y.
okie
kon eks ai, ku iuose disku sas
be didesniq eik5-
mes pokydiq
gali bl i pakeis as eks
(iis disku sas kalba apie
ik o q,
nuo Jiazis - p ic disk so:
p ie poemos,
iloso inio ese,
aigi
pameginsiu
s
a
o dis ku s
q dis c ip lin uo
i, me a o
iza c ij a p
e s me lkia ki e k ie n
q dis
ku -
sq: kasdienes, mokslo,
poezijos,
liloso ijos i k .).
Ki aip sakan ,
diskL so
a osena
bend ojo
pobIdZio eks yne
pa-
i ina nu ody as
jo eikimes: a) a ojamos kalbos, be kokio Zodi-
nio eks o, b) am ik os kalbos s i ies, c) in e ak y aus,
diskusinio
bend a imo.
Kiek ki okia
padd is y a eks o a eju. Jo
a osena,
jei sp gsime
ii
daZniausi
q pas o iqj
q LodLiq
j
ungi niq,
y a olygesnd.
DaZniausi epi-
e ai Zymi Zodinl,
ypad a5 i5kq eks o pa idal4
Qodinis,
pa aiy as,
skai omas
eks as),
kalb4, ku ia jis pa aiy as
(lie L;iikas,
o iginulo
eks-
as, eks as angl4,
us4 kalba),Lan 4,
pobldi a konk e q kl inl ( /a -
nos, knygos, nula in o, pa eiikimo, p iesaikos, skelbimo, sa o kalbos
eks as; li u giniai, senieji,
dalykiniai, eliginiai,
g oiiniai, meniniai,
Bib-
lijos eks ai). Ki os daZnos
azes: eks o analize i " in e p e acija, eks o
s n k u a, eks e u odon a,
i oliau kaip eks e, eks e ie oje iodii4.
Taigi ne e minind, eks o
a osena nepaliudija kai ku iq eks o sam-
p a os
elemen q,
ku iuos
jai p iski ia
eo e ikai,
pa yzdZiui, o, kad
eks as
gali bn i saky inis
a ne neZodinis. Realioje lie u i5kojoje
a osenoje ly auja adicine uZ aiy o eks o samp a a.
Panaiiai i an as, no s
i apib eZiamas gana pladiai, adiau eks y-
ne daZniausiai a ojamas
ip as ine
eik5me, . y. am ik oms
meno
k[ iniq klasems apibldin i. DaZn
iausi pas o iej i i.odLiq
junginiai
: /i-
e a u os, ope e is, on uno. poezijos, p ozos Zan as; ian as i s ilius,
eks as i Zan as, ian o k i ys, uiies a Zan o, emos i ian o, i ai aus
25
lan o i inio, i 'ai i 1,
ski i g y iu u' 1. Ki i a ojiu o
pa yzdZili o-
do, kacl ian as a ojamas
i a dy i
a) meno kD iniams, daZniausiai
eks ams
i b) Ziniasklaidos Zan an s a
Siaip
enginian s:
a,)
siuloni koelicia ai
pugal km,g4 ian us: knygos uikon s i
ja mi-
i; naudo is
i -ui u s
s iliaus,
ipo,
a o eks 4
pa yzdiiais;
ai pi nns
l nc ks14
ian o kul ,i i.s 4 leidi ys lieu i4 kulba; Li
b s
'isui
u jus
a as Lic 'oje
- c bsu lo
ope a;
le y -o
iu o, pups l ( ncgs u: anl
ik o ia o p ogines i en inio pobildiio kalbos; leidiic si i n ugiikojo
culiz o ian ug;
b) pa s laidos an as eikalauja;
nepopulia iaL sias ia as - publi-
cis ika i c.seis iku; ai le u
ii4 engini l
ian us,
pobildis;
nasibodi
pub-
licis ikos ian o, aio esi; iibandy i i naujus elc izijos
Zann s.
Kaip ma y i iS pa yzdZiu,, ian as daZnai a ojamas neapib eZ ai
i sinonimiSkai s iliui (publicis ikos
ian as), li e s u os
s o ei
( eaLiz-
mo Zan as), be o, saky ines kalbos ku iniams pa adin i. Dainas icu -
o a ojin as d auge
su ki ais [Si Zyn indiais
daik a a J2iais
( ipai,
lsys, s iliai), nenu odan smulkesniq
kiek ienos [Sies
padalq,
aip
pa Lymi pla esng nei ien ik meno k[ inio Zan o eikimg. Thigi
eali Sio daik a a dZio
a osena y a labiausiai
i5
isq
ke u iq anali-
zuojamq e minq nu olusi nuo adicinds.
Zodynuose
i Zinynuose
pa eikiamos
cikimes i p i ijusi
p ie
pladios co e ikq ia o api-
b eZ ies.
Beje, ian as eks yne a ojamas ku kas ediau nei eks as,
be daZniau nei disku sas.' ienaskai a
jis pa a o as
2041 ka a, o
daugiskai a pe pus maZiau
- 1027
ka us. Te mino
eks o ipus
eks y-
ne
neap ik a.
4. I5 ados
1. Da be apZ elg os
kai ku iq kalbos sis em4 pa adinandiq e mi-
n l po os i jas apibend inan ys
e minai:
a) kalbos ip i: bend in4 a ba li c a u ini,
kalba
i a n as,
a -
ba dialek ai Q;eog a iniai
i socialiniai
a p oJbsiniai);
b)
kalbos o muinos: kalbo
i
inek , a bakalhejilnas, salq' i-
ne i aiy ini, i ba kn gine, kalba, sukomoji i ai , moji
kulba,
g oji i
ai 4 kalba;
c)
ku lbos u. ,l,s pagal
jos
a ojimo
s i is:
menine
nen c ine
LO
kalba,
ku iil suda o bui i c
i lal kinc,
o pas a qjq
- n c ksli c i ad-
i is u c i
c ka I
b cL
;
specialioji
(spcc:iulybes,
lalykine kalba, kalbo.s don e as, a bas i is)
i bend c ji.
ban l o.jo
pobildiio k lba; ,icioji i p i aiioji kalba;
l). u n k c i n i i s i L
i a i : okslinis,
ad ni is acinis,
publi -is i-
i.s. bui i is.
n c i i.s.
2. Palyginus
iiq kalbo y os
c minq
apib cZ is
l ai iuose
Sal iniuo-
sc
paaiSkdjo kai
ku ios
p oble nos. Neai(ku,
kokiu
apibend inamuo-
iu ZodZiu
- a mui c , ip a,
nlii i- adin i isa
unkcing
i s uk u i-
ng
kalbos
i ai o e
Zymindius
ZodZius.
Be o,
eiki q iksliau,
emian-
is iio e mino
a ojimo
lendencijo nis,
apib dZ i kulbos ipq,i dy-
i .specialiaj i, spcciulybcs, d l kinci kalbai l kalbos don c ud, a ba
s iiini, p ie5inamq bend ojo
pobudiio kalbq, be d qjq a pap us qJq
kalbq;
galbl i eisin i skolinl
egis as, nusakan i
i ai ias
ie5osios
i
p i adiosios
kalbos
pakopas.
3. I5samiau ap a os su
s a biausiu komunikaciniu kalbos iene u
- lcks u
sL sijL sios
c n inu
p() os:
e) cks as i disku sas;
) eks o
ip s
i ian us.
Jos analizuo os
emian is l imis
Sal iniais: 5iq e minq
apib eZ i-
n
is
bend ojo
pob ldZio
i speci aliuose ilologiniuosc in o maciniuo-
se lcidiniuose
- Zoclynuose,
Zin nuose.
enciklopedijose,
Siais
e mi-
nais
i a dijamu
sq okq apibIdinimais
eks o ling is ikos, disku so ana-
lizes i komunikacijos eo ijos da buose, aip pa Siq ZodZiq
: ose-
na bend ojo
pobudZio
eks yne .
4. ISai5kejo.
iog eks q i iun q eikia apib eZ i pladiau, kad Siq
c minq apib eZ ys a i ik q
nc
ik
jais
i a dijamq
dalykq eo inq sam-
p a E, be i paki usi4
ealia
a osen4
kalboie. Disku sq
i eks o
ipa"
de e q
apib cZ i
emian is
naujausiais cks o ling is ikos i disku so
analizes
eikalais
i i auk i
i kalbo y os e minus.
5. Siuo s aipsniu siek a sis en- iikai ap a i kai ku iq kalbo y os
e minq
p oblemas,
ikin is
diskusijos i pasiilymq
s a s omaisiais
klausi nais.
27

LITI'RATUR,T
Be aug anclc l c I{. l9Sl.l lucio o .
li gL i. ics.
Ne-w' k Ams c clan .
Rcx l'. 19()6: Vh ieh) ol u, i ' [: glisl : e, .s i socicn-: socic ics
ii /c, /,
London and
Nc$,Y ) k.
DLKZ 2000: Dabo in s Iic iu kull c s lo l a. ,
Vilnius.
F i cIough N. 19()2: Discou s 'und
Sociul C'hu ge, Camb idge.
F ccdn an . l )c)4a: Loca ingGcn e S uclics: An cceden sandP ospcc s.-(] ' '
an l l L' N '
Rl a ic.
d. b
A. F ccdmun
and P.
Mcdway. London. 3-20.
F eedn an A. 1994b: Any ue o Tennis?-Cic e and l cNcn'Ill c o ic.E:d.b. ,
A. F cedn un
and P.
Medwa ,
London,
43-(16.
Ga e P., scll A. 1991i:
Media
Discou sc:
AC i ical O e iei .
-App ouchcs
o Mc lia I)i: -o L sc. Ed. by A. Bcll
ancl P Gz c ,
Malden,
USA ancl
Ox o d,
UK,
2 20.
H a I I i d a
1,
M. A. K. 1978: Lunguuga as Sociul
Scnilo ic,
London.
H a l l i d a y M. A. K., H a s a n R. l 99l: Languuge, Con e. , and T . Aspec s ol Lan-
guage
in a Social-scmio ic Pc .spec i e, Ox o d.
Halliday M.
A. K. i k . 1964: {alliday M. A. K., Macin osh A.,
S c-
c n s D. D. The Linguislic
Scicnces
an l Lunguage T aching, Lonclon.
H aw ho n J. l()98 Modc niosios
li e a u os
e ijo.s iin, ns, Vilnius.
J o o s M. 1961'. Tl I'ilc C'loc s,
Blooming on.
KoZe n i a u s
k i e ne R. 1999:
Re o ika: iikolbo.s s ilis iku.Vilnius.
K ess G. l9lJ9: Linguis ic P o cssas in Sociocul u 'al P ac ike.
O. o d.
KIZ 1990:
G ai e nis K., Ke inys S . Kalbo y os c min4
iod1,nas,
Kaunas.
L e c k i e
-Ta
y H. 1993: The spcci ica ion
o a c-x : cgis e , gcn c and languagc
caching.
- Regis e
Anal sis: Tl co y a ul P ac ice. Ed. by M. Chadcssy, London
and Ncw Yo k. 16-42.
I-ee D. YW.200l:Gcn es, Resis c s, Tcx Types.
Domains,
and
S ylcs:
Cla y ying
he
Concep s
and Na iga ing a Pa h Th ough
he
BNC Jungle.
- Language Lea n-
ing u d kclu , logy
513,37-72.
LKE 1 999 : L i e
u ' i 1
ka lb , s e n c i kl o
pcd Ta,Vilnius.
LLE 200
1 : L ie L
i
1
I il e
c s e n
c i kl
o
p
e
l
ij u,Y
ilnius.
Ma cin kc ic:ic ne R. 2002: Palyginan ieji e
ks ynai
- ial inis a p au iniu Zo-
d2iq a losenai i i. - k lbo y a 5l (3), El-93.
Ma cinke iiicne R. 200J: Spaudos Zan q ipologija (Vaka ic iSkoji pa i is).
Da bai i dienos
38. 191-234.
Mille C. R .1994a: Gen c asa Social Ac ion. Gen eand he Ncw- Rhe o ic.Ed.
by A. F eedman and P. Medway.
London,
23-42.
M i ll e
C. R. 199-lb: Rhc o ical Co nmuni y:
Thc
Cul u al
Basis o Gen e .-Gcn e
and hc N 'w Rl c o ic. Ed. by A. F ecdman and P. Medway, I-ondon, 67 78.
NauckIna i i Z. 2000: Iikulbos
nol<y,n as,
Kaunas.
N a u c kI n ai e 2.20(13:
Loginiai
i ling is iniai saky incs
i aiy inis kalbos ski -
.4
lumi i. Z. , y .
i : dis ll5,
78-81.
N u n a n D. 199-l: [n o lu :ing Disc nL se Analy.sis, Lclndon.
28
Os n i n J.-O.,
Vi anen ll 1995: Discou sc Anal sis.
-Hu dhooko
P ug-
n u i(:s
(I'lanuul
1.Fd. b
J.
Vc shue
e ,
J.-O. Os man, J. Blon ae
.
Clh. Bulca-
cn,
An s c duni
/ Philadclphil. l-lc)-2-j3.
P i i
o n i s J. l9li5: Kulh s okslo
l u l :n. 's,
Vilnius.
Pilc gaa cl M.. F andsc l I-. 1996:
'li:x
lypc.- Hu dlxx k o. P ug u i
(Manual).
Ed.
by
J. Vc sl uc ' . J.-O. Os ml .
J.
Blommi c .
Ch.
Bulcacn,
Ams-
e dam
/ Philadclphia, l-13.
PMI-S 2000: [hg, indi es nn lcn iosios li c u il ologijos
.sa ok . . ,
Vilnius.
S
i au as V.. Ci cnd ('. l )SS:
Li yi
kalh s.sin uksc.
Vilnius.
S i I I a G. i998:l ulyzi g E ,nloy Tc" s.
Di.s n .; , Ill c o i . und , L'ial
Pa sp 'c-
l lcs.
Lonclon.
S ubbs M. i993:
B i ishTiadi ionsinAnal sis.F omFi h oSinclai .*Tcx u ul
c :l u log -.
I I{onou ol Jol n Si clai . Ed. by M. Bakc , G. F ancis
and E,. Ii gni-
ni-Bonclli,
Ams e dam/Philadelphia, l-33.
S ubbs M. 2 )0 :
llllnils
u l
l'l scs. Co pus
S ulis
oJ Lc icul . c alllcs, Mal-
dcn.
USA and Oxlo d.
UK.
Ti schc S. i k .2U00: Ti schc S.. Me L- M.. Wodak I .,
Ve
c E,.
Me l ods
o.l'Tc
and Discou sL, A n .',i s,
London.
To I s o n A. l9c)6: Mcdia ions. Tcx und Dis .: n se i Mcdia S udics.
Londo ..
1'22 Z} lll Va i k e
i d i I e Y . Ti p
L ini4 lo lli 1 io lynu
s, Vilnius.
?,ZZ Xln: Tu p u i i4 io lii l lo:A' u. '. A s. cci.
A. Kin lc ys. Vilnius.
Vaiccka skie nd L. 2 ll1:
Nu j g4
liL: niL
kullx s s a in lodii n n i i < '-
o ija i p ak ik . . Dak a o disc acija,
Vilnius.
an Dij k T A. 1998: Opinion and ldeologics
in he P css.
-App u cl cs
o Me lia
Discou sL'.
Ed.
by A. Bcll and P. Ga c , Malde n, USA and
Ox o d,
UK. 23-63.
anDijk T A.2001:Discou sc.
IdcologyandCon ex .
FoliuLi guis icu35
ll-2,
Ilc lin. I I 40.
Vc s
c g'(
i d T. 2(X)0: F om
Gcn e
()
Scn cl)cc:
hc I"cading
A icic and i s Lin-
guis ic
Rcaliza ion. E glish lcdiu'li'. s Pus
u d
P cscn .
Lu glnga a l ex uul
s l c e. Ed. by F.
Unge
c ,
A ns e dam
/ Phi)adclphia, 1-5 1 l7-5.
Widdowson H. 199-5:
Discou scAnalysis.AC i ical
Vicw.,La g ugeandLi e-
u u e 1.3.
zlada skie nc R. 2000: Apic unkciniuss ilius i cgis us.
-A<' u
Linu i i<
Li l uuni u
41. l.l2-l4().
Zu p e
k a K. l9 i3:
Lic u iu kulbos s ili.y ika, Viln us.
2u p
c
k K. l()')7: .S ili. ik, .Si uli i.
SO}IE PROBLETIS OF language AND le RIILATED TERMS
, m un'
Thc papc
dcals
wi h wo g oups
o Li huanian linguis ic
c ms.
Onc g oup
co l-
sis s
ol hc e ns
c c ing
o dillc cn ypcs
and s() s o l: nguagc
as
a sys cm, e .g.
29
li a un', s un lunl languugc, lu g ugc
in l spaecl ,
w i ' and spc kcn,
public and
p i ' '
la g ugc,
unc io ul
s lc.i. c c. Ano he g oup
comp ises
hc namcs
o hc
commun -
ca i c uni s
<
languagc, i.c. cx , liscou sc, le l pe, an l gcn e. Thc i s g oup
is nc cly
o cn,ie ed
poin ing
ou hc nced
o ha e mo c con islcn g 'nc ic namcs. and
some
eq i alen s
o n,i ,i--l sp ca l linguislic
c ms in English.
sucli as lu guuga
o ,qa c al
pu posc s lu yuugc
lb ' .sp ci iL'
p po. (,
and z'.ql. z'.
The sccond
g oup o e ms is
analyscd using h cc di c cn sou ccs: clic iona ics und
cncyclopcdias.
heo e ical pa-
pc s, and he Co pus o Con cmpo a y Li huanian I-anguage. Analysis
o di lc cn
sou ccs c calcd
hc disc epancy
bc wccn hc l- eo e ici l app oachcs
o hc no ions
mcn ioned
ab x,c,
de ini ions o l e e ms in genc al
and
speci ic dic iona ics
and
hei usagc in lhc -ecnc al
co pus.
I was
s . ggcs ccl o idcn
hc dc ini ion o he
e ms /.'- / and{cilz in o le o n akc l cn
compa ible
wi h hc
mos ccen
hco c i-
cal app oachcs as we ll as c c lclay usuge . The o hc wo c ms zlisc , l c
and ex
ype
we e suggcs cd
o bc include d in hc lis oi linguis ic e ms and dc incd.
R[ A MARCINKEVIEIENE
Vy au o DidZiojo
uni e si e as
Donclaiiio g. 5 i. LI-44248 Kaunas
E. paS as u a( :i. c. du.l
Gau a 2004-09-09
30