TER]WINNOLOGIE UND DABARTIS
R[ A
NIARCINKE TEI NE
| Di lii, j, )' u ( o
i si c us
SPRECHES UND TEKSTATMAINS
IVTARDJANCTq
OnnA NU
PROBLEMOS
l. { adas
In le z e Zei en s ehend neuen
Te menem und paki us kai ku iq
anksiiau e n inq u iniui
welche di ek e bundeng mi
en s eig po eikis uo.s a o u
iy a i ai sp ach pais,
pe ZiI e i kalbo y os e minus,
a mainomis. T4 machen am bes en
pu omis, dass e juos ii y5ke q
sis e ningai, ap a ienc ais, ian
n ininiu eik5 niq und ski umai.
P ieSp ie.i: bilde und
nich isoliuo ai. abe g upimis und
papanaiumai g indine
sp acho y os Ka ego ien.
ap a ian ujq e minq Wien
apin i kalb4 als sis em4,
obwohl kann beo ien io a und I
Sp achen a osenil, ki a
sieja la haup sächlichem
kommunikciniu Sp acheine u
su
- Tex .
Sio beide A ikel Ziel is zu besp e i Sp ache
apika ego ijz s, angegan p oblcmas, jq
e n ains e i a cliji nciLl minq und iSsamiau
apib eZimo b[din i maZiau ab a us e minus.
u imais in o maciniais lcidiniais - Zodynais und
Tikslo wi d basie end ibus mis Sal iniais:
Zinynais. und kai ku iq e m Vy au o
uni e si c o Daba ines lie u iq eks ync,
um andiakulbos me 1994-2004 me q spaud4.
Diling i.s ikcls a beis a osena dZiqo
2. Sp achsys em a mainq
Namda
de e s en gehö y q Ka ego ie langai
e wende ami (nes Sp achen a oscne
besch[din i und nci a dy i, p oblemiSkai
su ampa mi apib eZ i - is) kall .,s b ai:
ode diulek as. uoZ u zugeben
bu d i l i, ode li a a l ini, kulba, und a n e,
Dialek e ih en j zwei G uppen:
e i o ialen, z ba
geog a ischen, und socialinen
Zu gehö
und p o essionellen. pas a qjq
Be u sliche
Slengs
socialinini
Za gonai,
(Palionis a
a go, 1985: 16-
20). Ii d icju
nine q sp ach
eks yne kulba
ipu li e a il 'inc
e wende as
ie mal claZniau
kulba und 736 nei
(2615
bcnd i male).
Beje, KTZ $90 Sp ache ip l i pib dLia ipoloeiSkai
-apibend in l Sp achen
cmian is ypologineje
besonde ybiq isnmA,
klassi ika ionjojc
ku ie un e s ie ge
Jono Palionio'. Thigi
beg i i7 o Sp acha
Sp achen aclo ely.ie
und KTZ l )9{)ski iasi.
Ande e nich ganz
p oblemi5ka un e sis
l a dija niL asy i i
Te minim salg in und
Sp ache, beg ei e als
(knyginc)
Kommunika ion LodLiu
und aS u.
Manchmal mi Te min ais
e wechsel we den
und kulba. o siegend mi
c k n oji,in 'ka noji
sosilDa e wende ami
(KTZ 1990) sie
c minai g 'oji und ainl
sys em und a osen ,
- sp ich und i:n 'ka ode
kulbu. i4Skia
dicho omija, . y.
kalha und kalh jin us.
Wie beschend in ai
Si4 e minq
g upE'?
nennen DLKZ200(l Sp ache
-
3. ik a
,, am
mindiq
ei5kimo m a
Sys eme a
ina: Bend ine
(li e a u ine) k. Ra.ionnji, inekamoji k. Laik ai ina k. Poe ine k.
Eiliuo a k. Moi onio, Zenu i as k. Gw'a, u iln li, ailki, aylc oal
k." ( e in a mein - R. M.). igi Leksikog a ai siilo u maino,s
e min4, beje, wie und gemeinsinei Palionio adin ai
(li e a il inei)
albai,J. ip .li
pa eik q'zodliq
junginiq
gesehen, dass
Kalbou nui u
DLKZ su okiama
pladiai.
seh
y os e minologam de
und ein paa ande e
beschend inamuosius No s
Sp ache u mainq, eikc q
selbs Zo e minus.
genaue apib eZ i ipq, zTs*1
dis albu
neii cngi-
has
amai weg
e minine
eik5mes
- Zodinio
miniiq
ei5kimo
(gim oji schon min i a os Sys eme ne k.),
sys em k.
),
paSnekesio, . y. amme o saky ines Sp achen
Zan o, Synonym
a maina (poc i-
(leis is
i albas) und ie(o splebeigs i a dyming
Q asake
kalbq).
Nach de
menini und ne
Sp achs sphä e
n cninc
un e scheide
Ve b auch
Le z e ji nach
(s e as) k lba. K i ijq
a gleiche noch
un e semae
bu i
kann i hi inl'
und l lykinq
kalbq, Pagal a ojim ' s i is
o 5ii u kslinq
und adni is acinq.
i a dy os Sp achen 05ys.
p idejus s. e os kaLbq, sind
publicis iken
genann . unkciniui.s s iliais
(Zupe ka 1997
: 78).
Aße ai b auch e q besp e i h i ine und clal kin ; s
sp ach p ie5p ieS4.
Ji
ap epia Sp achen uiis.
o gesehen nach zwei K i ijq
G uppes: P i a umo und
Ö en iumo, . . pe sönlichen und
o izialiösen Ko nunika ionen.
auße dem, hend umo und speziumo
poZ mius.
Bui ine k lba, auch adinam
inekamqja, ha p ieip ieiq ules'oji
Sp ache. Vieioji und bui ini a bz
ineka oji sp ache, bilde
kulbq iau anksdiau
zusammen paim en, mine 4,saky inq
(Ko-
E
Zeniauskiene 1999: a2). Dahe e mas sukl, ine
sp ache kann bl i beg ein amas und als
i ckun csio.g Sp achen und als pla esnds
sinoni nas, e ikSmes ie54, p i adiq
Zodis, ap epian is sowohl sowohl
saky ing komunik cij4. Di e enz
nu die, dass kann Lnekamoji
Sp ache b l i und uZ aSy a, und
Selbs und uZ a5y a inckumoji
sak ' inc nu pasaky a, i5 a a.
Sp ache ne ampa aiy ine, iilaiko
sa i 4 s uk l 4 und leksik4 (apie
nes loginius und ling is inius und
aSy inds ai5kos saky inis Z .
ski umus
Nauckunai d
2003).
Ki as bui i cs und dal kines
sp ach oooziciios mi ys il dal kini
kolba. Sio Beg i p isi eikia is
da2niau. apibe id ina E a ski q
konk ciq und gy c in o
wissenscha s iiiq ö en lichen
- cisis. adminis a i ing
und ande e4 - kalb4.
Auße dem, e seh pass ,
kai! lie u iq kalb4 b auch
zu übe s i l:ibai papli usj,
je z schon nu
Ak onimu Zy nima anglq
sp ach e min4 LSP -
Lu guage. o Pu posc
Speci ic
(paZodZiui kulba, skina
i5 e us bl q
spezian Anglq kalboie
y z i Sio Zwecki).
e nino beiSybe, auch Zymima Ak onim LGP - Lang ugc b Gene l
Pu pose (sp a, ski la bend an , u b ein acham, Zwecki). In
Kompuu e inein Linguis ik is p igijgs und papli gs LSP Synonym und
in ande en Be eichen subLanguage (pamo l'en iui iS e us bn 4
pokalbi). Juo heiß abe welche beg enz e payzdziui, em, onl
p ognozi11, na iga o iu.
eleg amq sp ich , ku izl e e q
bes imm en um ang es dalykines
und galnuo b ednes b adin i
speciuIiqja, nepainie end mi
als S uden en des on a lie u iq
speciulybis Sp ache,sup an ama
Sp ache, siejama konk edia jq
specialybe.
su
Nesenlich zu e wenden
kalbo y oje p ade as
Te min. k lbos
und Domeno lie u iq
Ve b auch i a dijan is
Be eich Sis e mis is
s e imybi l y nissen,
ip as as i ai iu kalbq
ypad kai gesp ochen
j.
dann, übe domen l
p a adim4, s idiq nykima
(pladiau Z .
kalbos a ojimo
Vaicekauskie-
ne
2004: 10). Also esama
besonde s, e minq
e en ke liq wenn
kuo spezi inei
namensi i.
albai Deja,lie u iq kalboje ne a e mino, ap epianiio
is l nespecialid4 a nedalyking kalb4. Noch bui ines,
noch juo a bend in|s Sp achen e minai cia nich g ,
eike q neues, dass und gemeinsjo pobudiio, bcnd oji
ode pup as oji albu. Lie u iq Sp achenkomisions
aS uese e schiengs La ug nge o Ge c al Pu pose
Übe eins immung allgemeinen,sios Umgebungsp ache
nelabai pass zu specialybes Sp achen. Kad und wie
namensin 4, bui ines und dal kines sp ach paeal
opozicij4, suda y q du un e schiedlichen PoZymius,
bu q besse nach zu weiumo PoZymi
I zwei:
- i bui inq ode p i iiojq c
,ic,i gcl kalbq, und nach
SpeciSkumo pozymi - i ba d ojo
pobudiio, bend qjq, ein ach lja
und da$,kinq ode specialybes
kalbq.
Ypad ee ai de e [ ein aches und
dalykinis sp ach e minq po a.
Gale q e schei i, dass beim
Ve wenden p igijusius al ai
Q okslinis, publicis inis,
unkciniq s iliq Namennimen
adminis a i is, bui inis, mcni i.s),
nebe eike q pana5iq adminis a i is
ode bui inis e minq.
Sp achen
Ta hii sp ich nel gu s ilui,
a zeig und solche
Sp achen (Zupe ka 1997: 83).
pasakymai panu kos wie
Kalba iia beg ei ama als am
s ilus
s ilus ik a sp ach a maina,
- wie jene Sp ache
Eigena igkei , zum
gewissen PoZymiai.
Beje, als Te min,
ski ins ili s, gus
ilolosijoje eiikia du
Themenus: indiyidunl gi,
ode au o ini, und
iu kcin!s ili 1, sup an amq
als,,kolek y inj Sp ache
Ve b auch i ai iose
bend a imo Be eichen
ip o i" (Zupe ka 1983:
11), also ein bes imm4
sp ach a men4, welche
ne eikd q e wechseln
An-qlq Tex sp ich
konk e aus mi s ilumi.
Hinein we den
zwei Beg i e
e wende : s le
Lmc ional s yle
und (s iLius und
Junkcinis s iliL s) ode daZniau und
egis e (s ilius s yle und egis as).
Regis as, wie und unkcinis S ilus,
Sp achinhal ini, pob[di o Funk ionen,
kalhos a osenos j a dija [Sis nach
welche einig ode ande s ledi und paii4
Sp ache o m4 (Halliday und k . 1964:
Leckie-Th y 1993:
77; 2B). Va ojanl egis o e min4
anglq Sp ache u ima omenyje
un e schiedige Themen pladios
Ak i i ä en pa yzdZiui, Be eichen,
mokslas, zwei e, eligionija.
Siuo Fall egis o
is Synonymiks
Te min
dnka su .
Ki u Fall egis ais nann en sich
saky ine und i 5y ine Sp ache
a mainen, adiau daZ meis en
egis u i a dijama
ie5umo-p i a umo skald und joje
i(sidesdiusios kalbos lSys, plg.
pladiai Zinomus M. Jooso egis us:
i a dy us
J ozen, o mal, in o mal, colloqL al, in ima e (Joos 1961), . y.
i ualinis, o malusis, ne ommlusis, bui inis. Regis o Te minus schon
e scheode und i lie u iq kalbq li e a u os heo iee We ke, e s uose
sup an z ma, anglq kalba e wendamo Te min eikime (Haw ho n
1998; PMLS 2000). Sie bediena und sp achníci, gleichwe end unkciniu
(Vlada skiesu s ilumi nich 2000). Tbdel e e q pam4s y i, a
ne eiki q egis o apib eZ i i i auk i I seinen kalbo y os e minq
sis em4 bui ines a p i aiiosios und ieiosios sp ach skale un e alem
e mine s a mainom jq p i a umo- ieiumo ode o iziu no-in imumo
j a dy i. Mi ande en Wo en, egis as gale q sp ach bu i i eisin as
aspek u.
0
3. Komunikaciniq
Sp achen eine q Va dai
S iliaL s Te minus e wende in
beiden Sp achen ipq, [Siq und
a mainq i ai o g l a dijandiq Te min
ka ego ie ungen. E kann bh i
beg ei end und als alle albos, und als
konk e es Tex s ile. Le za oji
Ka ego ie, . y. komunikaciniq
Sp achen eine q e minai. beziehen
sich mi Tex
Sie bilden de Haup e min
ck.s/a.s, ge iausiai apib eZiamas
bei-
Sinan jidiskLL sui i kulbai, sup an z mai wie lcs'oji
salg ine Sp ache, a bakaip p akalba (Koieniauskiene
1999:42). Ein ande es e minq paa is Tex ipas und
ian as. ex q paas ex as und disk u'sas, eks ipas
ian as b auch beschld in de aillei, weil Sie pladiai
e wende en e mine kalbininkq ne a besp e i, obwohl
und e wende ex e und eks ynq ling is ikos, ling is
ex inds und Zan o anales, e o ikos, s ilis ikos und
ki uc se kalbo y os A bei ose. Vie5osios Sp achen sind
iSnag ind es Rhe o ikbüche n 1999;
i
(KoZeniauskiene
Naucklnai e 2000), odel Sis
e minas dia wi d nich disku ie .
Es gib paa ein ande esE e gänzungen b[dai
apib eZ i e minus. eine jq - e e is i ai iq
sie e wende usiq au o iq samp a omen,
ande e , zusä zoms, da und ealia jq
a osena kalboje, ypad Mine oms dalykineje.
e minq paa en we den
angewende beide blda, p ii das
übe p ü s , wie Sie e mai
apib eZiami in Zodynen und
enzyklopedien, ma 5ie i.odLiai
sind nich nu sp acho y o
e mine, abe auch all ägigen
leksine umschlag
Lodliai.
3.1.
apZ alga leidiniq
In o maciniq
Allgemejo pobldZio aiSkinamuosiuen Zodynuen sind nu
einige lpimi i.odLiai. DLKZ2000 Tex apib eZiamas eikimemis
1.,, iSlus Sp ache da inys", 2.,,Lodind, Teil, un e scheidend
om pie5iniq, b eZiniq und k . ", 3.,,muzikos kl iniozodizial",
ian as /
-,,mene k[ iniq Ab eilung nach
sanda ischen Eigenscha en
Ab eilungseinhei ". Du
in e na ionalenq LodLiq Zodynai
eks q beschudina panaiiai. ü dend
einige zusä zliche speci ines
e o de ime uose noch o geben
d uus u inds kompu e inds eks
e o de ime
i
QZ 2001a; ZZZOO ) dia nd a wich igen].
Zodynaiian Tie q so als DLKZ 2(X)0, und
disku nusako sas besch idinamas seh
Sakq
abs akdlich und nu als d iejq wissenscha
l
e mas
- [ anc.
liscou s sp ach
-
ipas, eks as] i. kalbo .
sp ich ,,,so he
nach einige E
sis em4, pp .
Gedanken welche
i5ples as
übe no s
iS ei5kimas"-
Thema4 2.
,,,semio ikje
- sp achliche ode
nich sp achliche P ozess,
mi ode ande n p asmg". Wie
pz eigienen e mininen, nich
und möglich ike is, einoki4 des
allgemeinen pobldZio Zodynuen
eine nu gene ischen und nu
eik5mis, e minq nea spindos
einige ex , ion as, disku sas
paki usio ge okai poZi[ io i
Siais ZodZ i a dijamus
Themen.
I5 speziqjq ilologiniq
leidiniq eike q
ike is meh , adiau
enka nusi il i, und
nes In o ma ion
dia o gama
de inie wi d
neiSsami. KTZ 1990
ik ienas i5 e minq
Thi,,Snekos
- eks s.
k ke u iq
inys ode a ka pa, bildenden
und pe eiga sq kian ys
Sp achen ode aSmenq sekq
Apim ies eks as is ne i am
cks o lisk so.
ik 4 apib eZ 4 u inl. a Zwelgiu
bojamas". LKE 1999 2an o.
yp A ikelniq ne a. o ex as Aspek en: ay inio o malo und
i5luapibudinamas nu d iem mo, . y. wie a).uZ aiy a Sp ache a ka pa" und
gesuma". ypen: pusukojimas, ap aiymas, p , a imas. LLE 2001 und
b).Sichesougenup asme siq sakiniq Cia auch angegeben d ei eks 4
e s lichen li e a l os Theo ien Zinynuose, a i k5ciai, apib eZiamas
an as und disku s, abe nich Tex ode Tex ipas. So e mininai
als sp acho y a. iia apib eZiasiejami
ielleich is odel, dass adi ionciSkai le z eji ehe mi li e a u ologija
Zun as mas
adi ionciSkai
wie,,pag indini l I i e
siau ai, und seh nu
a I o s
( e in a
mAno
- R.M.) [5iq - ly ikos,
epo, d amos
- smulkesn i undala,
a imas Je emy'o
jungian i
s uk l iSkai
ku iniq g upes".
Haw h ono Mode niosios li e a u os Theo ien iinyne (Haw h on
7998) ian-,?. , obwohl auch besch änk adicine Zan o, als
li e a l os Typ ode posky io, eik5me, abe sein Konzep g enzen
e wei au
-,,Zan as is und ö en inc. und li c a u ini ode kalbinc
ka ego ie'. Cii hin e hiel dem Au o annehmba
1'eminis iniu Zan q y ine ojos Anne C anny-F an
-
cis posi ion: besch dZimas
na s sie
o ge agen Lan o
,,g undZiamas
ex ualen Themen
(kon en ionen, o muldmis,
um ang imi), au e y inejime s ell
auch soziale, his o ische und
ideologische F agen' (iden ). konzep ,
wi d dliau, Tokia Zan o als
paai5kin a nähe dja zu
2a n o a pdalyki
nio apib eZimo.
Dis ku sos, ande s als Zan u s,
li e a l os encyclopedijās
besch[dinamas ku kas i ai iau.
LLE 2001 o ges ell we den soga d ei Disku so eikSmds:
.,,pokalbis ode diskusija iloso{ine, eligiene, poli ine, li e a u ine
ode pana5ia hema; wissenscha liche eikalas, ak a as",
2
2.,,Ling is ikoje disku sas eiSkia be koki4 sp ach a ka pq, didesnE
als Sen ys. Siuo a Z ,.ilgiu und Tex s disku s sz okos daZnai
e wende we den als Synonymien. Disku s " gil jegliche linguine
Ak i i ä
- eild a5 is, Bibelkommen a . zei aidio
edamasis z os as", 3.,,Mode ni in kul [ os
heo ien disku su genann we den und ande e,
nich Zodine, ai5kos
( ilns, We bung, kl inys,
i ual). Da ne b eien eik5me
ak i lai
disku su musikos genann
wi d abe kokai sozialine
bldingq pasakymq, eiginiq
(i Zodiniq, und i5 eikS q ki a,
beispielsweise izualine a ges q Sp ache) gesuma
(medicinos. Rech e,
poli ische
Disku s und so.)'.
Jau mind ame J. Haw ho no Modemiosios
li e a u os heo ies Zinyne (Haw ho n
1998) disku ses p äsen iomas au o iq pe
jq da bq iS y(kejusi4 e minus disku ses
a ski q dekla uojamus poZi i ius a i i5
osenq, welche , nich imme
übe eins imm mi q au o iq beje, paciq
pa eikiamon is de inicZ imis, au o ie
ih e ap app eiZib e e minus. e m5mes
wah nehmens
ande s gesag , nich imme konsequen
Le z e asis bldas, wenn Zi[ ima nich so iel apib eZdiq, wie
eale Wo osenen, is nahemas Zemiau angewomam
eks ynq ling is ikos Me hode. J. Haw ho no Zinyne
pab eZiama paini und d ip asmiSka disku s a osena. In
Linguis ik, disku su o ypad p agma ikoje, nenn sich
e wendama Sp ache, ne sp ich als abs ak i Sys em.
Ano Michaelo mi
S ubbso, e gleich Tex ,
sq okos Disku s
implizie e pla esng
implikie en sz1 eik4,
abim i, auße dem, kann
obwohl nebl inai. Zi ie
Michaelo Foucaul
Konzep , nach G uppen",
aisykliq ku i4 disku sai
-,,didelds p ane5i nq e wal e e Gebie e, wa ingas
Sp achen denen gewisse,,s a egische
Möglichkei enybds". Kon en ionen und Sys eme
beispiLiui.
kon ollie , Das Regeln, wie, wann, wo und kiis
gesp ochen wi d in einem ode ande n Disku se,
medizin. Nach Sagen M.
gewissem gesam u
Foucaul , jede b du in
kon ollie , selek ie ,
o ganisie und e eis e
disku sq p odukcijzl, und Siq
disku sus kon olliuojandiq
sauch en p ozq Ziel is om
,jeg.q und ge äh q". Siame Publika ion noch
p äsen ie wi d E. Ben enis e'o, R.
Fowle io und M. Bach ino disk su
gewäh en D iejq pas a qjq sinnmis.
au o iq Salia
bldingas wie
disku sposi ionen,
e s andung, piigai
ideologies
ku i disku sas
is ki q aspek q,
e y-
!s ä k
ischil ungen, bes
und ka ego ien
(S ubbs 2001: 165).
l-
Apibend ingend
die zi ie en
Publika ionen
e s a.i da in
kann man sagen,
beschibo wi d
nu nach
poZymius:
i5lumq, apin i
is ne 4 und
Zodi5kum4.
DLKZ 2000 und KTZ 1990
Zodi5kumq i a dija pladiau wie
pasaky 4 und pa a5y a Zod!, o
-
LKE 1999
- schu e e ,
nu wie
pa aiy 4.
Z n as
nuschom nu
ode genug
als kuns
gl: us ai, nu
nu kuns
a iakos
- li e a l os
ku iniq padala,
p idu ian
b ei e .
Siek sowohl .
y.
ö en ini. nich nu
sp achini ode
li e a l ini, sein analds
Aspek a. Pladen lich
apib eZiamas Disku s,
beje, seh panaSiai LLE
2001 und e s nissen
Zinynuose.
PZab eian
pe
Disku so
a osenq.
nui ai iali'-
e scheinen solche Siuo
Te min i a dijabende
Dinge: a) diskusie,
eikalas, implikuojan is
sq eikil a dialogiSkumq,
b) jegliche Zodinis
ki aip sakan ,
eks , konk ediame
kon eks e Sp ache
neZodiniai k[ iniai, c)
e wende ama a und
socialinei budingq
ä iglai pasakymq
isuma, ik am
sp achbe eien.
os ideologi5kai angaZuo os
3.2. Kalbo y os
da bq apZ alga
Ki as budas apib eZ i sp ach a osenes
a mainas e i a dijandius minus bI q
denen 5ie Te mine und jais i a dijamas
apzelgian Zyniiausiq heo e e ikq A bei en,
sq okos sind beschldina ni iSsamiai. I5ka
b auch dass in o maciniq sagen, leidiniq und
i ai iq au o iq poZil iai neb i inai ha su : p i.
Auße dem, seh
un e scheide apib eZdiq umgabenys
- sie i ai ue n on Zodyniniq
in b macis ischen Publika ionen bis
monog a iniq, denen e such wi d
iSsamiai und isapusiSkai besch din i
sa okas.
3.2.1.
Teo inE Tex samp a a
kks as sup an z mas und
apib eZiam: s indikan
ode s4lygas ihm
i ai iai, i ai ius poZymius
en s eh .
jo
Bene placiausiai
eks 4 apib eZia
M. Halliday
- wie be kokj unkcinj
Sp achen be koki
Sp achen am ik q
pa a ojimq, ealios
waidmeni nekalbinds
pa yzdi, de abläu
Si ua ions kon eks e.
Teks 4 bilde nich so iel i5
pa i 5iaus siomi ZodZiai und
sakiniai, wie eik5mes, die sind
ZodZiais uZkoduojamas, und
nach ha en koduojamas,
odel e Nuo ki q ks as is
seman inische Einhei .
se Sp achen man iniq ode sa iene q
eks 4 i5 es nis ski ia s uk l a, nich so
(mo e nos, Lodiio, LodLi junginio kinio)
kon eks , Siuo sein kh imo und
iel wie andokia sein um ang, s4 eika mi
wah nehmungs besonde umai. a z ilgiu
eks is einziga us (Halliday, und de
einzige solche Sp ache da inys Hasan
T4
1991: 10).
Iim ag4, was mach
eks 4 eks , an wo ome i ai iai.
E s ens g a i5ki sakiniai, abe allein jq nich eich . ? p sakiniq
ha b i i ySys. Sie muss ühlen und in de Lage in e p e ie en
lese . Sakiniq zwischenio ySi hil zu en wickeln und zu
bes immen Tex ielums Mi el ( ex -
Jb ming
le ices), . y.
iodLiai und
be indame
Ph asen,
welche Saknissen.
Abe und das noch nich
- be Siq nich balbinige Dinge, . y. nekalbine bezogen mi
alles kalbiniq предметq eks 4 iSlq mach
kompe encija, subjek ine und mi Tex inhal ini. Thigi nach Siq
samp a q eks as bu i besch digali namas i5 sakiniq
Teunas an Dijkas 39) behaup e , (1998: dass nu jene sakiniq
susidedan is als keliq ien isas Snekos da inys (Nunan 1993: 4-5).
sekos, die haben ein gewisse 4 mak os uk i 4, können bl i als
Tex gel en. Mak os uk l a dia e s anden wi d als eks 4
e bindende Elemen e Sp ache i Tex isum4.
um assende hema ische und p opozicine Ka kasse,
M. Halliday weis esmini Tex
sq okos neapib dZ um4. Jam
eks as in gewisse Si ua ion,
e häl nuola ing a ankq
is alles, was ha p asmg eks
seman ing
(i978: 136-137). Thigi
kon eks as, die
Si ua ion is eine i3
Tex ku imos und
ga an q.
wah nehmens Teks as,
Z elgian socialisch, nich ennba om
Kon ex , e imologiSkai beg ei amo als d auge
einan ys eks ai, iesq wich ig is zwa i5
nekalbines Si ua ionskon ex . Bu en
nich nu sie, abe ganze kalbinds und
kon eks e dia
eks I4 L elgli d ejopai: wie i p oduk 4 und wie i p ocesq,
. y. wie i uZda 4, au onomi5k4 da ini ode da ini, lemiam4
kon eks o. Tex , als P ozess, beg ei end del Tex
in e ak i i ä , seine gewäh en Möglichkei en
es zus ellen benö5mes, am meis en i5 ySkeja dialoge.
Texs as bl i beg ei amas kann und als ein gewisses
Objek , und als konk e ies Si ua ionen, Umgebung
nulemm es Vyksmas.
Und de Tex und Kon ex sind
semo ische ReiSkiniai, gewisse
No wendmiq de Übe agungs bldai,
odel Tex 4 kann apib eZ we den nach
dem, wie e sich mi Si ua ionskon ex
bezieh , wie Zmones nuspdja
Tex eichmes nach Kon ex 4. Manome,
eks 4 si ua ionen kad und kalb4 im
Allgemeinen o mua jq unk ionen und
ziele
(Halliday, Hasan I99 : lI-12). Pana5iai
und Tony
Bexas Z elgia nu pe
eks I4 kann nich bl i au onomi5ki und
kon eks q. Lau ihm, ex ai
unabhängig om kon eks q, sie sind imme
nikacinds Si ua ionen, in denen e en s eh .
l Zan as, und Disku s ha spezi ing, sozially
nulem 4 eik5mg, odel eks aiy a d ejopai
de e minie en: Disku s yps und konk e aus
l5
Zan o beg enimq. Und disku sai, und Zan ai
en s e i5 konk edios ö en es s uk [ os,
l ai iq joje yks andiq p ocesq, i.an ai sind
kon enciniai socialiniq p ogq palydo ai, übe
welche und e olg sozialisches Leben.
Disku sas lemia, was is gesag , Zan as
- wie dies ge an wi d, wäh end de
Kon ex nulem q o m .1. Obwohl
beide - disku ss und Zan as - lemia
Tex kalbing aiSkz1, adiau sie sind
un e schiedliche Dinge, beispiLiui,
eligiöse Disku s kann sein j ai iq
2ann1, abhängomai und Audien ies,
kunigo on Si ua ionen plg.
pamoksl4 üh dli
eik5mes und nu
penk okam. Sie du eks q
i
Fo menybos Sal iniai ha
iel k4 gemeinsam.
Zwei ens, beide sie sind sozialis und kul l ines Na u ens,
einzelne socialinds Ins i u ionen, gene uojandios am ik 4
disku s4, ha meh ode maZiau bes o ius Zan q e s e
Sammlungen. Manche disku saiy a nich übe eins immen mi
gewissen Zan ais (plg. 1989:20-29). Au jeden Fall Zan as
K ess is enge es seman inds Um angs Te min als Tex ode
Disku s, Sie nes sind beschude en eigis Zan ais, und nich
a i k5diai. Taigi ian o, panaSiai wie Tex und Disku su, sq oka
anksdiau.
i5siple e und um ass socialinio meh Kon ex eiSkiniq
nei Zan o e s andnis Siuo a Z ilgiu eme paki o am meis en, denn
Zan as eik5 i nich nu nu kuns kl iniq uiincs kon en ionen,
abe alle Kommunika ion 05is, nulem as jede u5iai b dingq
kommun a imo zielq.
Pladiai e s andenas
Zan as ypische
Maßnahmen, kul inius
socialinius i a dija
ideologinius ei5kinius.
3.2.5. Zan as und Tex yp
Viele y ine ojq Tex yp und 'zan o
Beziehung! besch idina seh panaiiai. Sie,
behaup en dass eks q
un e schiedlichkei en wah okiamas als
ski ingq eks q ipq o disku sq Padiq
eks q idiniai ski umai poZymiai. (pagal
a disku sq jq s uk l 4 und u ini)
genann we den eks q ipais, und Zan ai
apib dinamos eks q klases man,
a egis ai su okiami (Os kaip i5o i5kai
Vi anen 1995: 246-247). eks q ipq und
i.an l ski is su-
Thigi wi d mi
innigen und
i5o inischen
pozymiai pozymiais.
eks q Vidiniai
sind sp achlich
( o malieji ode
seman iniai), und i5o iniai
- kommunikinische
))
Ziel und Thema.
'l? ciau olgen, und daZnai
solche nuosekla " s
poZy niq ipq e eilung schwie ig
idiniai und i5o iniai poZymiai e
F andsen 1996: 2-3). Nach Zweck
d auge (Pile gaina a d,
us a eks q un
adi ioniciikai un e schieden
o i aiymo kci.ias e niai ypai.
Menge und i ai o e on eks q
Jq genauq gemeinsumo.
gehö
DaZ meis ausgeben 3-5 g ynieji e o iniai eks Ll ip i:
ap aiy nu.s (desc ip n n), a ii ki nin .s (exposi ion) i p io
as a ko.i imcLs a io
), p
(na
kinejin as Ki i
(a gumen ).
au o iai bei
Siq da p ideda
ö de ni q
(ho a o y ype)
(ins uc ion).
und nu odym 1 Lie u iq
au o q a bei enose
ina d eks q ipu
ap u.iy nas, p igijusi pa.;
klassi ika ion:
akojimu.s, s n s a i ma s
KoZe: 1 5-51 78
Si auan p o a i )
p o a (niauskiene I 999
as, 1988: 185).
;
G enda
Teks q ypai on 2an 4 noch
un e schei in dem, dass noch ne a
uni e so inai p ipaZin os ipq
hal en z piniais, abe nich
klassi ika ionen, au o iq nu odo eks q
endu iniais.
odel i ai iq mus i ai ius eks q eike q
A en
Zz n ai, p ieSingai, y ii p ipaZin os eks q klassi ika ionen
zu einem gewissen sp achineje gemeinsomene. Ande e
Tex yp und Zan o ski is
- eks q ypams daZnai
ex e a ski q daliq,
o Zan as schon
genüg sein agmen q,
1,n iso ypllybe ex e (Pile gaa d, F andsen
1996: 3l. Z n ai und eks q ypai s4 eikauja
eines Zan o exs ai kann zusammen i i5 i ai iq
nich ie e inka eks q ip i ai iai, .y. Lan ai
ipq und eines ypen ex kann bn i e wende
wu de e zählung i ai iu e
Zan uose, beispiLiui, pasakose, Zinu ese,
-
dieno aSiiusen, wissenscha iniq ekspe in- en q
ap aiusen. Und a i k5dai, dieno ai is um ass nich
nu e zjim4, abe und ande e eks ipus Vi anen
199-5: 246-247 Lee 2001: 41; Ves e -
(Os man.
gaa d
2000: 151-17-s).
3.3. Tbks o, ian o und
diska so a osena
eks yne
ApZ elgus i ai iq au o iq angeg en Tex und disk so
besch dZ is, möglich paZiI e i, wie 5ie LodLiai e wendami
kalboie, und jsi ikin i, wie und kokiu mz s u heo e ische
pos - la ai a sispindi ealioje a osenoje. Ki aip sag ,
bl ina paZil e i, a e minai ne a apib eZiami eineip, und i5
ik qjq e wende ami ande s. Pa ik i, gekai e wende
5ie ZodZiai.
iausia eks yne. hi'iau Siuo Fall s öß mi gewissem
me odologine nis Wien kilusi del ski ingq P oblemen. kalbq.
is jq
L_)
No s lck.s ls
und disk su.
und y u
li i iiau iodLiai.
zwischen uulini-
jqojims
eigenscha en in
un e schiedigen
sp achen
kann plg.
e schiedenis,
in e na ionalen
ZodZio apa iia analg
sp achen a osenen
anglq und li a iLl
(Ma cinke idienc
2002: 81-93). Siq e ninq apib eZ ys
sind um a osa anglakalbiq au o iq
A bei en, und a osenes Analysei
e wende ekslie u i l Sp ache
ynas.
Eine
ande e
- e minq i i spezialaus ks o
p oblema
lingu is ikos und disku so anales
a ose-
eikalq eks yno, in dem un e sami
nai cike q e
ZodZiai bI q e wende we den wie
e minai. Lie u iq eks ynz s
benkalbos is d o pob idiio, oclel
Au o en einzelnenem und bldinga
e mip iim ina nq a osena und jais
s4 okq samp a a i a dijamq kann
kalbo y os eks ynq lie u iu kalba
nich imme übe eins immen mi
nd a nes mine os Sakos
a osena. specialq papli usia Ti diau
Lie u ogalimybiq, kalbo y os je sind
mi Siomi e : P oblemen,
ganz neuen zu bilden. Selbs und o bei
glaubin is, a) on Sp ache a osena,
pasido ne i um a iamujq iodLiu
dass abhängandies un e schiedybds
soga und iS allgeme iS ySke i gewisse
jq a osenes nd a seh yikios, o b)
c minq pobIdZio eks yno kann
wa osenes Besonde hei en.
Pa y inejus eks yn4
zue s k in a
I akis jq
gleichodas
Ve b auch
daZnumas.
kks s wi d wo kas daZniau und
i ai esniuosc Kon ex en, einmalk i a
Male, di. -
- 14412, und
- 10902
Meh zahli a Ku s Be
o, - 1461 und 238 Mal.
diskm'so a osena beg enz sich speciaiiais
iloso inischen, li e a u i ologischen,
kul i ologischen ex ais, i5 ku iq iS ySkeja
lie u iSkoji di.sku .so samp a a. disk s as
Pladida im Sinne e s anden als Sp ache ode kalbejinns mi
gewissen ode besonde mais Kalbisena (pzb.: 'isn n cnis
i s i sic ionsjnn is disku .sus, iiandicnos li.sk
p ezenl in i o gun (n !. 'ies und disku .sni ciki i.s i ui ich en
i se), Hen ii u au o q, Heglioc disku jq isum4 (pan i übe
disku su , se, p imes o nn ksi.s inic, loso inio discou
Nijq, lemia ins i u ossai disku s e o ik, au o i s i .Ligliniq,
eligiq, Beau s i Beau i el disku ic ic ).
Siau qja im Sinne e wende Zymi a ski q dish sas socialen
Ak i i ä en ode Wissenscha iakq s i is (socialinis, n okslinis,
disk sns, knncelia ini4 disku uy kalba, neo oman inio discou s
poli inis, iloso inis, iiuolaiki is sociulinis diskm'sas, me o spcciali.s il
k i ikos aida) ode am ik qy u biqindi4 Zoding komunikacijE
Qlckons n k y us, i u,:lek ualus, k i i is, n o a
Les, e o inis, o i cialus, o ali a inis,
)^
zwischeninienis, ideologinis, iidisciplinis
wissenscha liche disku s,
a pandienulia y a s und poe ischen disku s,
pos n odemaus disk so aisykLes neleidiia).
15 kai ku iq kon cks q
ySkeja ie5as,
diskusinis disku so
pob idis
(plg. : ai uone ius n c us ni a bu g in o disku so übe naujcljq
m zikq, le z e os disku so yik s beispiels
- diskusie, e scheodi bejigi kon ollie en is s disku so i ykius,
lie w'iikqji,, ieiqj! in ellek ualin! disku sq",,-ieiaja ne disku se
ap inka ne nu ciniikq (und manchmal nai iq) άντρα a ogancijos
ii aiikq), sowie auch synonymine disk so und Tex b auch
Möglichkei en, y. Kon ex e, in denen disku sas . be solche didesniq
eik5mes pokydiq kann bl i pakeis as eks
(iis disku sas sp ich übe
ik o q, on Jiazis - p ic
disk so: bei poemos,
aigi philosinio esse,
dis c ip lin uo iza c ij a p
pameginsiu a i, me a o q
e s me lkia ki e k ie n q dis
s
ku sq: kasdienes,
o dis ku s
liloso ijos und k . ).
wissenscha , poe ijos,
Ki aip sakan ,
diskL so gemeinscha lichen a osena pobIdZio
Sp achen, abe welchos e wendens Zodinio Tex , b)
eks yne bes ä ig angegebenen seine Bedü nisse: a) in
amme ke as Sp a ades, c) in e ac i us, diskusnischen
Bend a imo.
Wie andokia padd is is im
Tex all. Jo a osena, ii wenn
sp gsime daZniausi q
olygesnd. DaZniausi epiungi
pas o iqj qLi Lodq is
niq, e ai Zymi Zodinl, ypad
a5 i5kq ex pa idal4
j
Qodinis,
pa aiy as,
gelesames
eks as), kalb4,
du ch welche e
(L;lie ik, eks as, eks as angl4, us4 kalba),Lan 4, pobldi ode
pa aiy as o iginalulo
konk e q kl inl ( /a nos, Büche , nula in o, pa eiikimo, oh igen,
e kündigung, Sp achen eigene Tex ; li u gische, senieji, dalykiniai,
eliginiai, g oiiniai, meniniai, Biblijas eks ai). Ki os daZnos Ph asen:
Tex e Analyse i " in e p e acija, Tex e s n k u a, Tex e
u odon a, und wei e als Tex e, Tex e s a iodii4.
Dahe ne e minind, Tex a osena nepaliudija kai ku iq
Tex samp a os welche heo e ikai, elemen q, ih
zusp ie pa yzdZiui, des, dass Tex kann bn i saky inis
ode soga neZodinis. Realioje li a i5kojoje a osenoje
ly auja adicine uZ aiy o ex samme a.
Piai und an as, obwohl und apib eZiamas ziemlich pladiai, adiau eks yne
daZniausiai a ojamas ip as ine eik5me, . i. gewissen k[ iniq Klassenem zu
beschldin i. DaZn iausi pas o iej i i.odLiq:ijunginiai e a u os, ope e is,
on uno. / Gedich e, P ose Zan as; ian as und s ilus, Tex und Zan as, ian o
k i ys, uiies ode Zan o, emas und ian o, i ai aus lan o und inio,
i 'ai i 1, ski i g y iu u' 1. Oi i wa ojiu o exempelZili zeigen, kacl ian as
e wende a) Kuns kD nissen, daZus ändig Tex en Siaip und b) Ziniedien
Zan an s ode enginian s: a,) pugal km,g4 ian us: Bügos uikon s und siuloni
pa yzdiiais nu zen; l nc ks14 ian o kul ,i i.s 4 leidi ys lieu i4 kulba; Li
koelicia ai ja mi i; s iliaus, a o eks 4 das pi nns i -ui u s ype,
b s u jus 'isui a as Lic 'oje le y -o
25
- c bsu lo ope a; iu o, pups l ( ncgs u: anl ik o ia o p ogines
i en inio pobildiio sp ach; leidiic si i n ugiikojo culiz o ian ug; b)
selbs laidos an as e langen; nepopulia iaL sias ia as -
publicis ika und c.seis iku; es le u ian us, ii4 engini l nasibodi
pobildis; publicis ikos ian o, aio esi; iibandy i und neue us elc izijos
Zann s. Wie gesehen iS BeispielZiu., ian as daZnai e wende
neapib eZ ai und SynonymSkai S ilui (publicis ikos s o ei ian as),
li e s u os ( eaLizmo Zan as), beides, saky ine Sp ache ku nissen
Zyn indiais daik a a J2ien
namensini. Dainas icu o a ojin as euge mi ande en [Si
( ipai, lsys, s iliai), nenu odan smulkesniq jede os [Sies so
padalq, e en Lymi pla esng nei ein nu kuns k[ inio Zan o
eikimg. Thigi Sio eali daik a a dZio i5 ie q anali a osena is
Zinynuchen
am meis en isq zuojamq e minq en olusi on adicinds. und
Zodynen o geben an
cikimes und p i ijusi
apib eZ ies.
pladios co e ikq ia o
Üb igens, ian as eks yne wi d wo e was ediau als Tex , abe
daZniau als Disku s e wende .' einaskai e e gewa o
2041 einmal, und
meh alsi a
- 1027
pe pus maZiau
eks y eks o
mal. Te mino
ne
ipus neap ik a.
4. I5 ados
1.We be abZ elg e kai ku iq Sp achsis em4
namensinandiq e min l Paa e und sie
besch eibenden Beg i e: a) sp ach ip i:
bend in4 ode li c a u ini, und a n as,
a kalba ba dialek ai Q; eog a inie und
ne und aiy ini, i ba kn gine, kalba, sukomoji
socialiniai ode p oJbsiniai; b) inek ,
a bakalhejilnas, salq' ikalbos o muinos: kalbo
und ai , moji kulba, g oji und ai 4 kalba;
c) Ve b auch menine nen c ine ku lbos
u. ,l,s nach ih e sphä e: kalba, ku iil
bilde bui i c o pas a qjq und lal kinc, -
cL spezialioji
i
n c ksli c und ad i is u c i c ka I b
LO
;
(spcc:iulybes, lalykine Sp ache, kalbo.s
don e as, a bas i is) und bend c ji.
ban l o.jo pobildiio k lba; ,icioji und p i aiioji
Sp ache; l). u n k c i n i i s i L i a i:
okslinis, ad ni is acinis, publi -is i i.s.
bui i is. n c i i.s.
2. Palyginus
kalbo y os
c minq
de inicZ is iiq
he sc welche
Sal iniuol ai iuc-
paaiSkdjo kai
Neai(ku,
p oble nos.
apibend inamuo-
kokiu iu ZodZiu
- a mui c , ip a,
nlii i adin i ganze
s uk u i unkcing
und
ng
Sp achen Zymindius
Be o, i ai o e
ZodZius. eiki genaue , basie end iio Beg i lendencijo nis,
Ve b auch besch dZ i kulbos ipq,i dy i.specialiaj i, spcciulybcs,
d l kinci kalbai l Sp achen don c ud, ode s iiini, bei5
gemeinsaminamqjo pobudiio kalbq, be d qjq ode pap us qJq kalbq;
p i adiosios pakopas.
malbl i eisin i skolinl egis as, nusakan i und i ai ias e5osios
Sp achen
3. I5iau gedeck mi de wich igs en
kommunikciniellen Sp acheinhei
- lcks u sL sijL sios
p() os: c n inu e)
ex e und ian us.
cks as und Disku s; )
ip s
Josu analysie en
basie end l imis
Sal iniais: 5iq e minq
apib eZ in gemeinsjo
is und speci aliasen
in o ma ionciniuopob -
ilologisch
encyclopedie an,
ldZio se lcidischen
e min-
- Zoclynusen, Zin nuos. Siais nais sq okq beschIdinimais
i a dijamu ex lingu is iken, disku soanalyses und
kommunika ions heo ie A bei en, auch auch Siq ZodZiq
: osena gemeinsjo eks yne.
pobudZio
4. ISai5kejo.
iog eks q und iun q b auch apib eZ i pladiau,
dass Siq c minq apib eZ ys a i ik q nu subjek q
nc
heo e inq samjais i a dijamq p a E, abe und
und Tex de e q basie end de inicZ i neues en
cks o lingu is ikos und disku so anales und
paki usi4 ealia kalboie. Disku sq ipe" a osen4
i auk i eikalais i sp acho y os e minus.
5. Siuno A ikel ziel e sys en- iikai zu besp echen kai ku iq
kalbo y os e minq p obleme, diskusionen und pasiilymq ikin is
s a s omaisiais klausi nais.
27
LITI'RATUR,T
Be aug anclc l c I{.
li gL i. ics.
l9Sl.l lucio o . Ne-w' k Ams c clan .
Rcx l'. 196: Vh ieh) ol u, i ' [: glisl :
iic, (), Nc$,Y ) k. /
e, .s i soci/cn-: socic ics London and
DLKZ 2000: Dabo in s Iic iu
kull c s lo l a. , Vilnius.
F i cIough N. 19()2: Discou s 'und
Sociul C'hu ge, Camb idge.
F ccdn an . l )c)4a: Loca ingGcn e S uclics: An cceden sandP ospcc s.-(] ' '
an l l L' N ' Rl a ic. A. F ccdmun d. b and P. Mcdway. London. 3-20.
F eedn an A. 1994b: Any ue o Tennis?-Cic e and l cNcn'Ill c o ic.E:d.b. ,
A. F cedn un and P. London, Medwa , 43-(16.
Ga e P., scll A.
Media
1991i: Discou sc:
AC i ical O e iei .
-App ouchcs o
Mc lia
I)i: -o L sc. Ed.
by A. Bcll ancl P
Ox o d, USA ancl
Gz c , Malden,
UK, H a I I i d a M.
2 20.
A. K. 1978:
1,
Lunguuga as
Scnilo ic, H a l l i d a y M. A. K., H a s a n R. l 99l: Languuge, Con e. , and T .
Sociul London.
Aspec s ol Language in a Social-scmio ic Pc .spec i e, Ox o d. Halliday M. A. K. und
k . 1964: {alliday M. A. K., Macin osh A., S c c n s D. D. The Linguislic
Scicnces an l Lunguage T aching,
Lonclon.
H aw ho n J. l()98
Modc niosios li e a u os
e ijo.s iin, ns, Vilnius.
J o s M. 1961'. Tl I'ilc
C'loc s, Blooming on.
KoZe n i a u s k i e ne R. 1999: Re o ika: iikolbo.s s ilis iku.Vilnius.
K ess G. l9lJ9: Linguis ic P o cssas in Sociocul u 'al P ac ike.
O. o d.
KIZ 1990:
G ai e nis K., Ke inys S .
Kalbo y os c min4
Kaunas.
iod1,nas, L e c k i e
-Ta y H. 1993: The spcci ica ion o a
c-x : cgis e , gcn c and languagc
caching.
- Regis e
Anal sis: Tl co y a ul P ac ice. Ed. by M. Chadcssy, London
and Ncw Yo k. 16-42.
I-ee D.
Domains,
YW.200l:Gcn es,
S ylcs: he and
Resis c s, Tcx Types. and Cla y ying
Na iga ing a
Concep s
Pa h Th ough
he
BNC Jungle.
- Language
Lea ning u d
kclu , logy 513,37-72.
LKE 1 999: L i e ka
u ' i 1
lb , s e n c i kl o
pcd Ta,Vilnius.
LLE 200
1: L ie L
i I il e
1
c i
c s e
kl e ij u,Y
n o l
p
ilnius.
Ma cin kc ic:ic ne R. 2002: Palyginan ieji e
ks ynai
- ial inis in e na ionalen Zod2iq a losenai i i. - k lbo y a 5l (3), El-93.
Ma cinke iiicne R. 200J: Spaudos Zan q ypologija (Vaka ic iSkoji
E ah ung).
We bei und Tages
38. 191-234.
Mille C. R.1994a: Gen c asa Social Ac ion. Gen eand he NcwRhe o ic.Ed.
by A. F eedman
London, M i ll e
and P. Medway. 23-42.
C. R. 199-lb:
Rhc o ical
Thc Basis o Gen e.-Gcn e and hc N 'w Rl c o ic. Ed. by A. F ecdman and
Co nmuni y: Cul u al
P. Medway, I-ondon, 67 78.
NauckIna i i Z.
<noly,n as, N a u c kI n
2000: Iikulbos Kaunas.
ai e 2.20(13: und
Loginiai und
ling is ische saky incs
aiy inis
.4
Sp achen
ski lumi i.
Z. , y . i : dis ll5, 78-81.
N u n a n D. 199-l: [n o lu :ing Disc nL se Analy.sis, Lclndon.
28
Os n i n J.-O., Vi anen ll 1995:
Discou sc Anal sis.
-Hu dhooko
P ugn u-
i(:s
(I'lanuul
1.Fd. b
J. J.-O.
Vc shue
Clh.
Os man, J.
Bulca e , .
Blon ae
cn,
An s c duni
Philadclphil. l-lc)-2-j3.
P i i o n i s J. l9li5:
Kulh s okslo
l u l :n. 's, Pilc gaa cl M..
Vilnius.
F andsc l I-. 1996:
'li:x lypc.- Hu dlxx k o.
P ug u i
(Manual).
Ed. J.
by
Vc sl uc ' -
Blommi c .
. J.-O.
Bulcacn, J. Ch.
Os ml .
Ams e dam
Philadclphia, l-13. /
PMI-S 2000: [hg, indi es nn lcn iosios li c u il ologijos
.sa ok . . ,
Vilnius.
S
i au as V.. Ci cnd ('. l )SS:
Li yi-
kalh s.sin uksc.
Vilnius.
S i I I a G. i998:l ulyzi g E ,nloy Tc" s.
Di.s n . ; , Ill c o i . und, L'ial
Pa sp 'cl lcs.
Lonclon.
S ubbs M. i993:
B i ishTiadi ionsinAnal sis.F omFi -
h oSinclai . *Tcx u ul c :l u log -.
I {onou ol Jol n Si clai . Ed. by
M. Bakc , G. F ancis and E.,
Ii gnini-Bonclli,
Ams e dam/Philadelphia, l-33.
S ubbs M. 2 )0 : u l
Co pus oJ
llllnils l'l scs.
Lc icul. c alllcs, Mal-
S ulis
dcn.
USA and Oxlo d.
UK.
Ti schc S. i k .2U00: Ti schc S.. Me L- M.. Wodak I .,
Ve
c E.,
Me odsl and
',i s, o.l'Tc
Discou sL, A n .
London.
To I s o n A. l9c)6: Mcdia ions. Tcx und Dis . : n se i Mcdia S udics.
Londo ..
1'22 Z} lll Va i k e
i d i I e Y. Ti p
L ini4 lo lli 1 io lynu
s, Vilnius.
ZZ Xln: Tu p u i i4 io lii l
lo:A' u. '. A s. cci. A. Kin lc ys. Vilnius.
Vaiccka skie nd L. 2 ll1:
Nu j g4 kullx s s a in lodii
p ak ik . . Dak a o disc acija, Vilnius.
n n i i < 'liL: niL o ija und
Dij an k T A. 1998: Opinion and ldeologics
in he P css. o Me lia
-App u cl cs
Discou sL'. by A. Bcll and P.
Ed.
Ga c , Malde n, USA and
Ox o d,
UK. 23-63.
anDijk T A.2001:Discou sc.
IdcologyandCon ex .
FoliuLi guis icu35
ll-2, Ilc lin. I 40.
Vc s c
g'( und d
T. 2(X)0:
Gcn e
F om ()
Scn cl)cc:
hc I"cading
A icic and
i s Linguis ic
Rcaliza ion. E glish lcdiu'li'. s Pus
u d Lu glnga a l ex uul
P cscn .
s l ec .
Unge
Ed. by F. c ,
A ns e dam
Phi)adclphia, 1-5 1 l7-5.
Widdowson H. 199-5:
Discou scAnalysis. AC i ical
Vicw.,La g ugeandLi e-
u u e 1.3.
zlada skie nc R. 2000: Apic unkciniuss ilius und cgis us.
-< A' u
Linu i i<
Li l uuni u
41. l.l2-l4()
Zu p e k
a K. l9 i3:
Lic u iu kulbos s il.y ika, Viln us.
2u p k K.
c
l()')7:.S ili. ik, .Si uli i.
} SOIE PROBLETIS OF language AND le RIILATED TERMS
, m un'
Thc papc
g oups dcals
wi h wo
o Li huanian
linguis ic c ms.
Onc g oup
co lsis s
c c ing ol hc
ypcs and s() s
e ns o dillc cn
o l: nguagc a
sys cm, e.g.
as
29
li a un', s un lunl languugc, lu g ugc
s lc.i. c c. An o he g oup comp ises
o hc unc io ul hc namcs
public and p i ' ' in l spaecl ,
w i ' and spc kcn, la g ugc,
commun ca i c uni s languagc, i.c. cx ,
liscou sc, le l pe, an l gcn e. Thc
i s g oup
< is nc cly o cn,ie ed ou hc
nced o ha e mo c con islcn
g 'nc ic namcs. and poin ing some
linguislic o ,qa c al pu posc s
eq i alen s c ms in English. sucli
as lu guuga o n,i ,i--l sp ca l
lu yuugc p po. (, lb '.sp ci iL' and
z'.ql. z'. The sccond g oup o e
heo e ical pacncyclopcdias.
ms is analyscd using h cc
di c cn sou ccs: clic iona ics und
pc s, and he Co pus o Con cmpo a y Li huanian I-anguage. Analysis
o di lc cn sou ccs c calcd o hc no ions hc disc epancy bc wccn
hc l- eo e ici l app oachcs mcn ioned de ini ions o l e e ms in
co pus.
genc al speci ic dic iona ics ab x,c, and and hei usagc in lhc -ecnc al
I was s . ggcs ccl o idcn hc dc ini ion o he
e ms. '- / and{cilz in o le o n akc l cn wi h hc
mos ccen cal app oachcs as we ll as c c lclay usuge.
The o hc wo c ms zlisc , l c ype and ex we e
compa ible
suggcs cd o bc include d in hc lis oi linguis ic e ms
and dc incd.
hco c i-
R[ A
Vy au as
DidZiojo Uni e si ä
Donclaiiio g. 5 i. LI-44248 Kaunas
E pa.S as u a( :i. c. du.l
MARCINKEVIEIENE Gau a 2004-09-09
30