216
Žymioji la ių e minologė
Valen īna Skujiņa
soL i A LABANAUsKiENĖ
Lie u iųkalbosins i u as
1937 m. spalio 2 dieną Rygoje, Ilgakiemyje (Iļģuciems) gimė būsimoji
La ijos kalbininkė, e minologė Valen īna Skujiņa.
Kalbininkės kelias bu o nulem as galbū da mokyklos laikais, kai
daugiau dėmesio bu o ski iama kalbai. Tiesa, jau aikys ėje V. Skujiņa
pamėgo li e a ū ą, ypač la ių liaudies pasakas i pada imus, o ėlesniais
me ais – la ių poe ą J. Rainį, ašy ojus R. Blaumanį, b olius Kaudzīšus,
užsienio au o ius R. Tago ę, E. heming ėjų i ki us. La ių kalbos adicijas
s ip ino šeimoje mėgs amos liaudies dainos i šokiai.
humani a iniai mokslai aukė V. Skujiņą i 1955 m. ji apo La ijos als-
ybinio uni e si e o Filologijos akul e o s uden e. S udijuodama 1959 m.
p adėjo di b i La ijos mokslų akademijos (LMA) Kalbos i li e a ū os
(bu . G ama ikos), ėliau La ių kalbos sek o iuje. Sep in o dešim mečio
p adžioje bu o pak ies a di b i LMA Te minologijos komisijos moksline
sek e o e. Nuo o laiko e minologija V. Skujiņai apo pag indiniu moksli-
nio y imo objek u. 1969 m. ji apgynė kandida o dise aciją (nuo 1992 m.
nos i ikuo a dak a ė) Technikosmokslų e minųsuda ymasla iųkalboje.
Sol i a Labanauskienė | Žymiojila ių e minologėValen īnaSkujiņa
Te minologija | 2007 | 14 217
Nuo 1977 m. p adėjo ado au i Te minologijos i kalbos kul ū os g upei,
o 1992 m. – Te minologijos sky iui (Rādī ājs 1997: 7).
Kalbininkės y imų aki a yje e minologijos mokslas i p ak ika, mokslo i
echnikos e minų suda ymas, a p au iniai e minų elemen ai, ypač lo ynų
i g aikų kilmės komponen ai, e minologijos da bų o ganiza imas, kalbos
kul ū a i k . Ji y a ne ienos eikšmingos la ių kalbos knygos, ski os
p ak iniam mokymui, au o ė: Vals ybinėskalbossu okimas aš edybosdo-
kumen uose (Vals s alodasp asmeilie edībasdokumen os, 1993); Dalykinių
aš ųpa yzdžiai (Lie išķo aks upa augi, 1998); La iųkalba dalykiniuose
aš uose(La iešu alodalie išķajos aks os, 1999); Lo ynųi g aikųkilmės
žodžiodaliųžodynas (La īņuung ieķucilmes ā ddaļu ā dnīca, 1999). Pa i
s a biausia monog a ija pasi odė 1993 m. – La ių e minologijos a kymo
p incipai (La iešu e minologijasizs ādesp incipi), 2002 m. išleis as an as
pa aisy as i papildy as leidimas. Tai pi moji la ių e minologijai ski a
monog a ija, ku ioje sudė a ke u iasdešim ies me ų da bo pa i is LMA
Te minologijos komisijoje. Te minologijos is o ijai s a būs s aipsniai apie
J. Endzelīną, R. G abį (jo s aipsniai mokslininkės e s i i iš usų kalbos),
apie dū inius Mancelio žodynuose, aip pa V. Skujiņos ka u su bend a-
au o e L. Voi ke iča iš usų kalbos iš e s a Liepojoje gimusio mokslinin-
ko E. D ezeno knyga Moksloi  echnikos e minologijosin e nacionalizacija
(Zinā niskāsun ehniskās e minologijasin e nacionalizacija, 2002). Iš iso
V. Skujiņos publikacijų skaičius siekia a i ūks ančio pozicijų!
Nuo 1999 m. V. Skujiņa y a LMA Te minologijos komisijos pi mininkė.
Čia s a bus didelis jos kalbos p ak ikos da bo įnašas, naujada ų kū imas
(p og amma ū a, i gzinība, ieš aide), a p au inių žodžių a i ikmenų paieš-
kos i ki i ne mažiau s a būs da bai, a i inkan ys žymiausio la ių kalbos
y inė ojo J. Endzelīno eiklos p incipus. Akademikei V. Skujiņai ski as
J. Endzelīno apdo anojimas už nu eik us da bus la ių kalbos e minolo-
gijai i jos p incipų suda ymui.
Ji y a ne ik Te minologijos komisijos pi mininkė, be i Ene ge ikos e -
minologijos, In o macinių echnologijų, Ju idinės e minologijos, chemi-
jos i chemijos echnologijos e minologijos, Ka o e minologijos, Mo o o
a omų anspo o p iemonių e minologijos pakomisių kalbos konsul an ė.
Sup an ama, okio pla aus p o ilio specialis ė y a i daugybės e minų žo-
dynų bend aau o ė.
Da bas gena da bą: kalbos sa aičių o ganiza imas, eikla Vals ybinės
kalbos komisijoje, pedagoginis da bas La ijos uni e si e e, kon e encijų
218
engimas i pasi uošimas joms, ado a imas s uden ų da bams – isa ai
e minologės V. Skujiņos kasdienybė.
La ijos mokslininkė nuola os daly auja ne ik espublikinėse, be i į ai-
iose a p au inėse kon e encijose bei kong esuose (Rygoje, Vilniuje, Ta-
line, G acoje, Omske, S okholme, Vienoje, Va šu oje i k .). T i i yšiai
akademikę V. Skujiņą sieja su Lie u a i Vilniumi. Ji – nuola inė kon e en-
cijų iešnia i p anešėja, Lie u ių kalbos ins i u o dok o an ų konsul an ė,
kalbos mokslui s a bių s aipsnių, skelb ų „Bal is icoje“, „Te minologijoje“
i k ., au o ė, LKI Te minologijos cen o leidžiamo žu nalo edak o ių ko-
legijos na ė.
habili uo a ilologijos dak a ė, LMA ik oji na ė, La ijos uni e si e o
La ių kalbos ins i u o mokslininkė, Liepojos pedagoginės akademijos p o-
eso ė, LU LMA Te minologijos sky iaus ado ė i daugybės ki ų ga bingų
i ulų u ė oja nelieka neį e in a sa oje šalyje: nuo 1998 m. LMA i AB
„G indeks“ s eigia kasme inius apdo anojimus i p emijas daugiausia pa-
sižymėjusiems La ijos mokslininkams už iškilią eiklą, amžiaus indėlį. V.
Skujiņai 2007 me ais bu o į eik as „G indekso“ apdo anojimas.
Sup asdama, kad kalbininko da bo aisiai isais laikais nebu o saldūs, i
žinodama, kad isi sula inimai niekada nep igis: bus okių, ku ie p ilimpa
iš ka o, i okių, ku ie nelimpa už jokius pinigus, V. Skujiņa i oliau lieka
iš ikima kalbai – au os d asiai (Diena 1999).
G ažiausių me ų 70-mečio p oga!
LITERATūRA
Diena 1999: Nes ādīsimcil ēk iesībasnaidīgāp e me ā alodai. – Diena 15, eb uā is.
Rādī ājs 1997: LZAko espondē ājlocekled .habil.philol.Valen inaSkujiņa:bibliog ā iskais ādī ājs. Sas ādī āja
M. Kī ī e, Rīga.
Gau a 2007-12-12
Sol i a Labanauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]
Sol i a Labanauskienė | Žymiojila ių e minologėValen īnaSkujiņa