234
Kalbo y os e minai
idu inės mokyklos
lie u ių kalbos ado ėliuose
R I T A K A T E LY T Ė
Lie u iųkalbosins i u as
Vienas e minologijos mokslo eo inių užda inių y a nus a y i e mi-
nų i e minijų mokslinio pažinimo aidmenį, mokslinį mąs ymą i
pažinimo aidą, aip pa specialis ų engimą i bend a imą (Гринев
1993: 12). Šis užda inys apima ne ik specialiąsias mokslo s i is – mokslinio
pažinimo la inimas p adedamas idu inėje mokykloje.
Bend osiosep og amosei išsila inimos anda uose akcen uojamas įgyja-
mų mokslinių žinių moksliškumas, . y. žinios u i bū i „pa ikimos, eisin-
gos, sis emingos, in eg uo os, a skleidžiančios į ai iapusius ik o ės eiš-čios į ai iapusius ik o ės eiš-ios į ai iapusius ik o ės eiš-į ai iapusius ik o ės eiš- ai iapusius ik o ės eiš-ės eiš-s eiš-
kinių yšius i są eikas“ (Bend osios p og amos i išsila inimo s anda ai,
2003, p. 10).
Vidu inės mokyklos lie u ių kalbos ado ėliuose a ojami į ai ių
s ičių e minai (kalbo y os, li e a ū os mokslo, s ilis ikos, me odikos i
ki ų s ičių), odėl šis y imas i įdomus, kad galima panag inė i išsila i-
nimo iš akas – p adedan nuo p adinio ugdymo bend ojo la inimo mo-
kykloje.
Šiame s aipsnyje analizuojami III–XII klasių lie u ių kalbos ado ėlių
kalbo y os e minai. Pag indinis s aipsnio ikslas – pa ody i lie u ių kalbos
ado ėlių ski ingų kalbo y os e minų a ojimo kiekį, kalbo y os e mini-
jos s ičių sis emų suda ymą i ki imą ugdymo p ocese. Medžiaga ink a iš
18 ski ingų lie u ių kalbos ado ėlių, ku ie bu o pa ink i a si ik ine a -
ka. Pasi ink ieji ado ėliai a spindi Bend osiosep og amosei išsila inimo
s anda uosepa eik ą koncen ams būdingą mokymo u inį.
KALBOTYROS TERMINAI PRADINIŲ KLASIŲ KONCENTRE
P adinis ugdymas y a bend ojo la inimo sis emos p adžia. Pag indinis
ugdymo sis emos ikslas – plė o i kalbinę kompe enciją, kaip ąsą, įgy ą iki-
mokyklinio ugdymo me ais. Taip pa o muojamos bend osios e ybinės,
didak inės nuos a os. Pag indiniai kalbinės kompe encijos aspek ai y a kal-
Ri a Ka ely ė | Kalbo y os e minai idu inėsmokyklos...
Te minologija | 2008 | 15 235
binio bend a imo, gebėjimo skai y i i ašy i, skai y ojo b uožų ugdymas,
elemen a us isų kalbos lygmenų pažinimas.
Bend osiosep og amose i išsila inimos anda uosesiūloma III–IV klasių
koncen o lie u ių kalbos ado ėliuose moky i(s) skai y i, mąs y i, ku i.
Pe ėję į aukš esnį koncen ą mokiniai u i bū i išmokę one ikos i sakinio
eo ijos, u i ski i eikšmines žodžio dalis, bū i susipažinę su kalbos dali-
mis – eiksmažodžiu, daik a a džiu, būd a džiu.
Bend osiosep og amose i išsila inimos anda uosepab ėžiama, kad p og-
amų u inį suda o kalbinis i li e a ū inis ugdymas – ugdymo p oceso
nea siejamos dalys. Tačiau lie u ių kalbos ado ėliuose a ojami kalbo-
y os e minai nuo li e a ū os mokslo, me odikos i ki ų s ičių e minų
nag inėjami a ski ai.
III–IV klasių koncen o lie u ių kalbos ado ėliuose as i 435 ski ingi
kalbo y os, li e a ū os mokslo i me odikos e minai. Kalbo y os e minai
suda o 48 p oc. isų šio koncen o e minų. Tai odo, kad pakankamai
ugdoma kalbinė kompe encija, gilinamas p ak inės one ikos, g ama ikos
(mo ologijos i sin aksės), leksikos i eks o kū imo p iemonių su okimas
i gebėjimas ai p ak iškai aiky i.
III–IV klasių lie u ių kalbos ado ėlių kalbo y os e miniją (iš iso 212
e minų) suda o one ikos i akcen ologijos (20), mo ologijos i žodžių
da ybos (118), sin aksės (30), leksikologijos (19), bend ųjų i ki ų s ičių
(kalbos is o ijos, dialek ologijos i k .) e minai (25), p z.: balsoin onaci-
ja,p iebalsiųminkš umoženklas,p iebalsiųsupanašėjimas,skiemuo;asmuo,
bend a is,būd a džiogiminė,mažybinisdaik a a dis,p iesaginisdaik a a dis;
klausiamasissakinys,pag indinėsakiniodalis,sakinioin onacija, eiksnys;
an onimas,sinonimas,s e imybė,žodžio eikšmė;abėcėlė,aukš aičių a mė,
kalbosmokslas,elemen o ius.
KALBOTYROS TERMINAI ŽEMESNIŲJŲ (V–VIII)
KLASIŲ KONCENTRUOSE
Pag indinio ugdymo s a biausias ikslas – komunikacinė kompe enci-
ja, ku i sup an ama kaip „gebėjimas eikš i, su ok i i in e p e uo i min-ėjimas eikš i, su ok i i in e p e uo i min-jimas eikš i, su ok i i in e p e uo i min-
is, jausmus, ak us žodžiu i aš u į ai iuose socialiniuose kon eks uose“
(Bend osios p og amos i išsila inimo s anda ai 2003: 127). Siekian isa-
pusiškos kalbos sis emos de mės lygiai s a bu isos kalbinės eiklos ūšys –
kalbėjimas, klausymas, skai ymas, ašymas.
V–VI klasių koncen o lie u ių kalbos ado ėliai ski i kalbos mokymui.
236
Visas kalbos ugdymas susideda iš isų kalbinės eiklos ūšių, ku ių pag indu
suda y os aukš esniųjų klasių Bend osiosp og amosi išsila inimos anda ai.
Čia kalbos mokymas emiasi eks u, be nemaža ie os ski iama i g ama i-
kai. Mokoma daik a a džio, būd a džio i eiksmažodžio, pa eikiami žodžių
da ybos pag indai. Taip pa mokoma disku uo i, ašy i ašinį, konspek uo i,
edaguo i eks ą.
Iš p adinių klasių koncen o į V klasę a sinešama nemaža dalis kalbos
mokslo e minų. Taip galima eig i, u in gal oje, kad be eik pusė V klasės
ado ėlio kalbo y os e minų jau y a a o i p adinių klasių koncen e. Iš
šio ado ėlio 327 kalbo y os e minų 161 e minas y a a o as p adinių
klasių koncen e.
V–VI klasių ado ėliuose a ojamas 741 e minas, iš ku ių 461 y a kal-
bo y os e minas. V–VI klasių kalbo y os e minijoje gausiausia y a mo o-
logijos i žodžių da ybos e minų s i is (208), p z.:būd a džio a dininkas,
būsimasislaikas,daugiskai a,jungiamasisbalsis,kelin inisskai a dis,k ei-
pinys. Sin aksės (70), one ikos i akcen ologijos (69), leksikologijos (59),
bend ųjų i ki ų e minų s i ys (55) y a be eik apylygės, p z.: būdoaplinky-
bė,pa alelinissakiniųsiejimas,pažymimasissakinys,sudė inissujungiamasis
sakinys;dešininiski čioženklas,ga sųjunginys,ilgojoskiemenski čia imas,
in onacija,šakniesbalsiųkai a;an onimas, azeologizmas,homonimas,skoli-
nys, a p au inisžodis;ha ajiečiųkalba,kalbosga sųmokslas,kalbosis o ija,
mo ologija,pag indinis eks o iene as.
VII–VIII klasių koncen e Bend ųjųp og amųi išsila inimos anda ų
pag indas be eik nesiski ia, lieka s a biausios pag indinės ke u ios kalbinės
eiklos ūšys – kalbėjimas, klausymas, skai ymas, ašymas, nes koncen inio
mokymo esmė – nuola ka o i, plės i i gilin i jau įgy as žinias. VII–VIII
klasių lie u ių kalbos ado ėliuose gilinamos jau u imos žinios apie eiks-
mažodį i eiksmažodžio o mas. Ugdomi iešojo kalbėjimo, šnekamosios
kalbos gebėjimai. P aplės as sin aksės sky ius. S ilis ikos sky iuje pa eikia-
ma bū iniausia eo inė medžiaga. Toliau ęsiamas one ikos mokymas(is).
Ka ojama žodžių junginio i sakinio samp a a, plė ojamas ien isinio saki-
nio sup a imas, išsamiai aiškinan is isas sakinio dalis, jų aiškos i a ojimo
ypa umus, iena ūšių sakinio dalių, į e pinių, lyginamųjų posakių požymius
bei jų sky ybą.
VII–VIII klasių lie u ių kalbos ado ėliuose as i 745 e minai, iš ku ių
500 y a kalbo y os e minai. Pas ebė a, kad 43,2 p oc. VII–VIII klasių kon-
Ri a Ka ely ė | Kalbo y os e minai idu inėsmokyklos...
Te minologija | 2008 | 15 237
cen o kalbo y os e minų y a a o i žemesniame, V–VI klasių koncen e,
o 56,8 p oc. e minų y a nauji.
VII–VIII klasių kalbo y os e minijoje gausiausios y a mo ologijos i
žodžių da ybos (253) bei sin aksės s i ys (109), p z.: asmeninisį a dis,be-
asmenis eiksmažodis,be a dėgiminė,galininkas,kuopinisskai a dis;būdo
aplinkybė,g ama iniscen as,g andininissakiniųsiejimobūdas,g ynasis a-
inys,de inamasispažyminys.Ge okai mažesnės y a one ikos i akcen olo-
gijos (61), leksikologijos (26) i ki ų e minų (51) s i ys, p z.: būd a džio
p iegaidė,in onacija,kai iniski čioženklas,ke i ojiki čiuo ė,lais aski is,
p iešakinėseilėsbalsis;an onimas,ba ba izmas,daugiaskiemenisžodis, aze-
ologizmas,sinoniminė o ma; aukš aičių a mėsypa ybė,kalbosga sųmokslas,
pas aipųsiejimobūdas,pa a mė,pie ųaukš aičių a mė.
KALBOTYROS TERMINAI AUKŠTESNIŲJŲ (IX–X)
KLASIŲ KONCENTRE
IX–X klasių koncen o lie u ių kalbos ado ėliai ski i supažindin i su
kalbos ga sinės, g ama inės i leksinės sanda os pag indais, kalbo y os p ad-
menimis. Siekiama suda y i i us aisyklingos a ies i ki čia imo, ašybos
i sky ybos, žodžių, jų o mų i kons ukcijų a ojimo įgūdžius. IX–X
klasių koncen o lie u ių kalbos ado ėlių medžiaga o ien uojama į mo-
kinių komunika imo gebėjimą, kalbinio sąmoningumo ugdymą i p ak inį
saky inės bei ašy inės kalbos a ojimą.
IX–X klasių lie u ių kalbos ado ėliuose as a 1335 e minai, iš ku ių
800 y a kalbo y os e minai. 33,75 p oc. šio koncen o e minų y a a o i
žemesniame, VII–VIII klasių, koncen e, o 66,25 p oc. y a nauji.
Šių klasių kalbo y os e minijoje gausiausia y a bend ųjų i ki ų e minų
s i is (260), p z.: bažny inėsla ųkalba,dialek as,kalbo y osp admenys, a-
šy inisžodis, e o ikos unkcija;mažesnės y a mo ologijos i žodžių da ybos
(174), sin aksės (140), one ikos i akcen ologijos (125), leksikologijos (101)
e minų s i ys, p z.: aukščiausiojolaipsniobūd a dis,bend inisdaik a a -
dis,daly is,daugiskai a,p iedėlis, eikiamasisdaly is;bejung ukissakinys,
daly inispažyminys,kiekybėsaplinkybė,miš usissudė inissakinys,sudė inis
p ijungiamasissakinys;dešininiski čioženklas,duslusisp iebalsis,kilnojamas
ki is,ki čiuo aspasku inisskiemuo,minkš asisp iebalsis,p iegaidė;an o-
nimas,bal iškoskilmės anden a dis,ba ba izmas,ga sažodis,hid onimas,
homonimas.
238
KALBOTYROS TERMINAI AUKŠČIAUSIŲJŲ (XI–XII)
KLASIŲ KONCENTRE
XI–XII klasių koncen o lie u ių kalbos ado ėlių ugdymas apima i-
sas ke u ias kalbinės eiklos ūšis: kalbėjimą, klausymą, ašymą, skai ymą.
Daugiausia dėmesio ski iama skai ymui i ašymui, mažiau – kalbėjimui i
klausymui.
XI–XII klasių lie u ių kalbos ado ėliuose as as 1151 e minas, iš ku ių
427 y a kalbo y os e minai. 62,5 p oc. šio koncen o e minų y a a o i
žemesniame, IX–X klasių koncen e, o 37,5 p oc. e minų y a nauji.
Šių klasių kalbo y os e minijoje gausiausios y a bend ųjų i ki ų e minų
(169) i mo ologijos bei žodžių da ybos (125) s i ys, p z.: adminis acinis
aš as,daugiakalbys ė, one ika,leksikologija;aukščiausiojolaipsniobūd a -
dis,bū ojolaiko ečiasisasmuo,d iskai os o ma,iš es inė eiksmažodžio
o ma,kiekinisskai a dis,kilmininkas.Ge okai mažesnės y a sin aksės (83),
leksikologijos (67), one ikos i akcen ologijos (28) e minų s i ys, p z.:
de inamasispažyminys,į e pinys,kons a uojamasissakinys,sin aksinėkons-
ukcija,sudė iniosujungiamojosakiniodėmuo;bui inėleksika,homonimas,
leksinės e imybė,leksinissinonimas,naujada as,sinonimųeilėsdominan ė;
a ikuliuo ųga sųp oduka imas,di e encinėin onacija, one inė igū a,loginis
ki is,melodinė azėss uk ū a.
KALBOTYROS TERMINŲ APIBRĖŽČIŲ PATEIKIMAS
Kalbo y os e minų apib ėžčių pa eikimas idu inės mokyklos lie u ių
kalbos ado ėliuose p iklauso nuo mokinių išsila inimo lygio. P adinių
klasių koncen o ado ėliuose e minų apib ėžiama os ienas ki as. Api-
b ėžiamų e minų ki čiuo i skiemenys y a pa yškinami, pačios apib ėž ys
pa eikiamos be mokslinių aiškinimų, p z.:d iejųa keliųkū inio eikėjų
pokalbis,kai ienasklausia,oki asa sako,y adialogas;žodis,ku ispasako,
kąsakinio eikėjas eikia, eikė, eikda o, eiks,y a a inys;daik a a džiai,
a sakydamiįklausimuskas?ko?kam?ką?kuo?ku ?(kame?),keičiagalūnes.
Taii y adaik a a džiųkai ymas.
V–VI klasių ado ėliuose y a daugiau kalbo y os e minų apib ėžčių.
Apib ėž ys glaus os, aiškinimai ne moksliniai, ačiau išsamūs. Aiškinami
e minai y a pa yškin i, dauguma jų y a i suki čiuo i, p z.: žodžiopa-
baigosdalis,kin an ip iklausomainuoki ųžodžių, adinasigalnė; ik niai
daik ã a džiai eiškiaa ski ų(konk ečių)asmenųa daik ų a dus;dau-
gia éikšmisždis–žodis, u in iskelias eikšmesi k . VII–VIII klasių ado-
Ri a Ka ely ė | Kalbo y os e minai idu inėsmokyklos...

Te minologija | 2008 | 15 239
ėliuose e minų apib ėžčių y a da daugiau. VIII klasės ado ėlyje e minų
apib ėž ys o muluojamos moksliškai, aiškinimai išsamūs i ilgi, p z.: o o-
epija– ai one ikosmokslodalis,ku iosužda inys–nus a y i a iesno mas,
numa y igalimusjųpažeidimus;p ielinksnisy anesa a ankiškanekai oma
kalbosdalis,ku ipap as aieinasulinksniui  odolinksniuojamojožodžio yšį
suki aisžodžiais; okie eiksmažodžiai,ku ie u i ik3-iojoasmens o mąi 
nežymijokioasmens, adinamibeasmeniais.
Aukš esniųjų klasių ado ėliuose kalbo y os e minų apib ėžčių pa ei-
kiama da daugiau. Dauguma apib ėžiamų e minų suki čiuo i, apib ėž ys
mokslinės i išsamios, ne e ai su ampa su K. Gai enio i S. Keinio Kalbo y os
e minųžodyno(1800 kalbo y os e minų; V., 1990) e minų apib ėž imis,
p z.: dalely ėy anekai omakalbosdalis,ku i eikiasakiniuia bajodalims
papildomųp asminiųa spal ių;dialek ologija–mokslas, i ian is a mes;ki -
is–s ip esnis ienoskiemensiš a imasžodyje.
Aukščiausiųjų klasių ado ėliuose da daugiau e minų pa eikiama su api-
b ėž imis. Pa yzdžiui, V. Salienės i A. Sme onos ado ėlyje Lie u iųkalba:
XI–XIIklasei be eik isi kalbo y os e minai y a pa eik i su apib ėž imis
iš į ai ių enciklopedijų, žinynų, žodynų. Vado ėlio pabaigoje p idedamas
aiškinamasis s a besnių e minų žodynėlis, ku iame isi e minai pa yškin i
i suki čiuo i, p z.: pas ipa– eks o iene as, eiškian is ienąbaig inę eks o
min į; eks odalis,p asidedan inaujaeilu e;s ils ika–s iliausi jop iemonių
mokslas; èks as–išspausdin as,pa ašy asa bapasaky asžodinės o mos
kū inys,jo agmen as;žodžiųseka,suda an i am ik ą isumą,pasaky ą
a baiš eikš ąg a iškai( aš u),į ašy ąįplokš elę,magne o onojuos ąa pan.
IŠVADOS
Išnag inėjus 2445 kalbo y os e minus iš aš uoniolikos idu inės mokyk-
los lie u ių kalbos ado ėlių pas ebė a, kad e minų skaičius ski inguo-
se koncen uose žymiai ski iasi. P adinių klasių koncen e a ojama 212
kalbo y os e minų, V–VI klasių – 461, VII–VIII klasių – 500. Daugiausia
kalbo y os e minų a ojama IX–X klasių koncen e – 800. Aukščiausiame,
XI–XII klasių koncen e a ojami 472 kalbo y os e minai.
Iš isų kalbo y os e minų s ičių gausiausia y a mo ologijos i žodžių
da ybos e minų s i is. Šios s i ies e minai dažniausi y a isuose, išsky us
aukščiausių klasių, koncen uose.
Te minai, ku ie pe eina iš žemesnio koncen o į aukš esnį, suda o 37
p oc. isų nag inėjamų kalbo y os e minų. Didžiausias kalbo y os e minų
pe ėjimas y a iš VII–VIII į IX–X klasių koncen o ado ėlius.
240
Kalbo y os e minų apib ėžčių pa eikimas p iklauso nuo mokinių išsila-
inimo lygio. P adinių klasių koncen o ado ėliuose e minų apib ėž ys
pa ienės, žemesniųjų klasių koncen o ado ėliuose e minai apib ėžiami
moksliškai. Aukš esniųjų klasių ado ėliuose kalbo y os e minai ne e ai
apib ėžiami aip pa , kaip Kalbo y os e minųžodyne, o aukščiausiųjų klasių
ado ėliuose e minai apib ėžiami enciklopediškai.
ŠALTINIAI
Čepai ienė G., Palubinskienė E. Lie u iųkalba:VIIklasei. Kaunas, 2000.
Čepai ienė G., Palubinskienė E. Lie u iųkalba:VIIIklasei. Kaunas, 2001.
Dob o olskis B., Ka aliauskas V., Koženiauskienė R., Zinke ičius Z. Lie u iųkalba:
X klasei. Kaunas, 2001.
Koženiauskienė R., Dob o olskis B., Zinke ičius Z. Lie u iųkalba:IXklasei. Kaunas, 1999.
Ma celionienė E., Plen ai ė V. Šal inis:IIIklasei. I dalis. Kaunas, 2004.
Ma celionienė E., Plen ai ė V. Šal inis:IIIklasei. III dalis. Kaunas, 2004.
Ma celionienė E., Plen ai ė V. Šal inis:IVklasei. II dalis. Kaunas, 2005.
Ma celionienė E., Plen ai ė V. Šal inis:IVklasei. IV dalis. Kaunas, 1997.
Plen ai ė V., Ma celionienė E. Šal inis:IIIklasei. II dalis. Kaunas, 2004.
Plen ai ė V., Ma celionienė E. Šal inis:IIIklasei. IV dalis. Kaunas, 2004.
Plen ai ė V., Ma celionienė E. Šal inis:IVklasei. I dalis. Kaunas, 2005.
Plen ai ė V., Ma celionienė E. Šal inis:IVklasei. III dalis. Kaunas, 2005.
Salienė V., Sme ona A. Lie u iųkalba:XI–XIIklasei. Vilnius, 2004.
Si au ai J., V., V.V. Lie u iųkalba:Vklasei. I dalis. Vilnius, 2005.
Si au ai J., V., V.V. Lie u iųkalba:Vklasei. II dalis. Vilnius, 2005.
Si au ai J., V., V.V. Lie u iųkalba:VIklasei. Vilnius, 1998.
Šukys J. Lie u ių kalba:XIklasei. Kaunas, 2001.
Župe ka K. Lie u iųkalba:XIIklasei. Kaunas, 2001.
LITERATŪRA
Amb azas V., Gi denis A., Mo kūnas K., Sabaliauskas A., U bu is V., Valeckienė A., Va na gas A. Lie u ių
kalbosenciklopedija. Vilnius, 2008.
Bend osiosp og amosi išsila inimos anda ai. Vilnius, 2003.
Daba inėslie u iųkalbosg ama ika. Red. V. Amb azas, Vilnius, 1997.
Daba inėslie u iųkalbosžodynas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius, 2000.
Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minųžodynas. Kaunas, 1990.
Lie u iųkalbosg ama ika 1. Vy . ed. K. Ul ydas, Vilnius, 1965.
Ta p au iniųžodžiųžodynas. A s. ed. V. K ie kauskas, Vilnius, 1985.
Ta p au iniųžodžiųžodynas. Red. A. Kinde ys. Vilnius, 2001.
Vai ke ičiū ė V. Ta p au iniųžodžiųžodynas. Vilnius, 2001.
Гринев С. Введениевтерминоведение. Москва, 1993.
Gau a 2008-11-28
Ri a Ka ely ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308
E. paš as: [email p o ec ed]
Ri a Ka ely ė | Kalbo y os e minai idu inėsmokyklos...