Zymus e minologi os
aga a y/s
(Kazimie-
7 Gaiu enio
me ini y p oga)
o
s-q i nacido
STASYS KEINYS
Li uuui l
ins i u o de lengua, Vilnius
Visokiq paminklq es á iiame ma game mundo:
mediniq y akm 'niniq. gele)iniq y b onziniq....
- .:; -,, ---l; -,, ^.
,,b a a umu no un jq
nep ilegs a i,odl,io
monumen alams <...>.
K. Gaioenis e kele 4 kilome q desde Tau dgnq asen amien o
an e Ta agno eZe o iso S idiq campo del pueblo. Tamo en el
pueblo i ía no una Mus eikiq ka a. El úl imo dia ukininka gs
Mus eikis u ejo Kazimie o nomb e4. Abu sus sunus ue on i5ejg
gue a mokslus, pa icipó en 1918 m. e-s ocadas es ados de
Li uania en luchas de independencias y p i5 An 4ji mundiini ka 4
ue pasida g g andes g ados u indiais ka ininkais, y Kazys
- y Zymiu es a alds eikeiu. Tad nkyje quedó
duk e Ve onika, que iS eke o uZ i5 o o pueblo
a eju-
S asys
Kein s I Zymus e minologías
uagana ys
(75-qiq Kazimie o Gai cnio.
i"--""#- ; -'"-- i
li,?
.
*]
iii
. i
302
Boliaus sio
(Boleslo o)
Gai enio.
auniá icos
Gai eniams 1934 m. ene o
18 d. gime sunus
Kazimie a-
Po cie o, laumes
s. Tai agno
e a a o ecidas
aquella sodyboje
nacido a los a ones
- ma y Kazimie as
Gai enis iSeio didelius mokslus bei pasida e Zymiu su
s a especialis a.
Kazimie o Zygis i moksl4 p escindio años de gue a y du ó ca o ce poka io
me q, cuando, ne as ides de la ida s jukimo, Zmones, b aukdami p akai 4,
upinosi su Seimos a ei imi. Pa a muchos el mejo ese u u o camino
pa eceesi aikq ciencia.
Gai enig Kazimie as baige Sein- a ies p adin€,
Tau agn J sep ynme g, U enos pi mE idu ing
skol4 y Vilniaus uni e si
His o ías y ilologías acul e e lie u iq lengua y li e a u aos specialybg.
Du an e is4 iempo de ciencia4 él ue s opus y ejempla ap endiz y
es udian e. Es o es imonia maes ojq p ime am alumni donada lib os así
como diplomas uni e si a ios con elogiimu. Desde Uni e se e segundo cu so
necesi os elegi i siau esng s udilq k yp i (kalbq a li e a i 4), pasi inko
kalb4 y ypad do nejosi gim 4ja a me
- i5 sus aSe cu si os y
apgyne diplomini da b4.
Di b i ue asignado y li e a u os i
Mokslq academies Lie u iq kalbos
ins i u 4.
Ins i u e
(po io pe siski imo 1990 m. I du ins i u us
- Lie u iq kalbos ins i u e) K. Gai enis
iSdi bo 41 con mi ad me q, pe eidando
odo el escalón desde el senio je e.
labo an o has a s depa amen o
Vis4 4laik4, be po os pi mq
menesiq, is (mokslo, di bo
e minologiios, . y. dalykines
echnikos.
y k . s idiq) de los idiomas i,odi; y i
i a di amqiq ZodZiq junginiq,
o denamien o y abajos de
es udio. I5 7969
Sios s i ies m. apgin a
ilologías mokslq candida o
(a i ica con empo ini cien í ico dc a o quien ecku oje
independien emailaipsni, je en el es adoje le ue p ipaZin as)
sep yniq uno mismo o jun o con o os pa aSy os lib os, didele
dise acia, e minams y jq a osenai des inadas cincos i5
i5 da gmaZ 400ini l pa e así de ciencia populia inam ;
a ículos jqneliq y jqneliq, su como ada ejo, aisy, ecenzen o
o ne alo jo con ibue a más como a Sim o lie u iq Zodqynq y
s anda d e mqimo. no unos años edaguo o anual
Te minolog yos publicación. Tie abajosi leidiia K. Gai eni de i i
d augg con Zymiausiais
XX amZiaus musq lengua
ugdymo y ple oji no,
kul u os kelimo
sus
abajininkais.
Teo ías p ác icas e minologías glaus ai emas iSdes y i en el
i
úl imo a la cabeza i ien e publicado abajo - lib oje Lie uui4
e minologiia: eo iios ua kybos me menys
i
(Vilnius, 2002, 1a8 p.). Toje isq e minologios o os mokandiq y besimokandiq
a a besidomindiq skai o noje lib o aiSkia pa , yzdinga subjek ine kalba
es pa eik as más impo an esq o mokslo s4 okq i e ming sup a imas,
iSdesq i bDdingi e minq b uoZai, apZ eljusi jq adimosi y o denamien o
budai, ku imo bei no minimo pama ai, supaZindin a su m 1s 1 k ai e Z
Zinomii y p incipalmen e qo nis i u is ikos e minologijos k yp imis,
discuss i más impo an es k ypdiq Zymeny.
Te minoiogija | 2009 | 16 303
Knygoje aiSkinami emas son apoy i didZiule pe kele 4
de5im mediq igy a dia io del e minologios abajo y
a sidejusio de idiomas mokslui, kul upa i imi ios ai Zmogaus
iSp usa, ku i4 didino bei gludino no solo nenu ups ama
paZin is con abajos de ciencia pasados y p esen es, sino y
pe manen e comunicion con e minologías abajos
comunes.kalininkai y ki q s idiq specialis ais
Dado K. Gai enis
muy mucho y
e minologías
ba e, daZnai
adi bo
dinamas
Es
e ninologu.
po que él
jus a, ue en e
pi nqjq p o esionali l
Lie u os kalbininkq e minologq. Pe o ambién ambién él abajaba
iodynininko abajos, po que jun o con o os paie cuu is Zodynus
( iq- usq kalblie uq, kalbo y os e minq, e minq aisymq y
adioelek onikos) y. como mine a, adhe ido a g andes Zodynq,
pa no minan o lie uui4 lengua k u as así su Daba ines
iodyno segundo edición (Vilnius, 1972). p epa amien o. o, además,
es án y gs y s a s gs
Zodynq aps aiymo dal, kus. P ide ina. que K. Gai enis domejosi ZodZiais
sob e bend ines palab as
k i ai - diplomainis da bas ii gim osios a mes Zodyno, pa ale a ículosniq
ZodZius, k yg4
(Vilnius, p.), bu i no ka 4 es palie gs ie o a dZius e
Ma gas iodii4 mundoulis I9B7,I12
pe sonal a dZil s. idinasi, gale q conside ado lexicologu
especialis a es el o binis a.
y lexicog a u. Pe o más jus a su desc ipción como
En gene al iman . K. Gai enis
u ejo ge 4 ilologo
i5sila inim4, ue apsiskai gs
Zmogus, mokejo ai5kiai, sklandZiai y imagina i amen e des y i sus
men is, mego popula a in i asun os de lenguaje. F ecuen es sus
publicidades en comuni a ias y especialisias
Zu naluose pa des i uese niños) y laik aidies ( aip es pa aSy i gy ai,
poe iSk4 ci asi4.
idomiai, pa aukliai. [o pe sona da niai junge aiikq 1ogi5k4 m4s ymq i
Ey iedio auki aidii no a as eces se ep esen an como ylus,
anquus, al ez cuan o ese us y uZda oki Zmones. K. Gai enis e a
e dade o y ie is y i5 eisybes 1 b uoZii u ejo. o. iis ue muy
da bi -is. debe es, disciplina io
Be. y k , klus, uno i,odi)u,
se i as enggs iukimingq
enginiq, nesi-
Zmogus, e Zgs i kalbyklas deci , k4 man4s, nelinkgs ki q moky i o
eis i. Gal del o, aunque como o binis a hace ealmen e mucho.
su pau di no ue linksni oja na
ella casi ne aKy a incluso ida
enciclopediias, sukakdiq p oga,
o dinq o p emijg. Todo uquillo de
sob e nega o is skambig a dq,
la ida.
sus puikybes y uS -bes, ue kaZku a o desde K. Gai enio ida b - do y
a si su nelie e.
304 S asl's
Kein s Zymus
e minologías uagauo ys
(75-qjq Kazimie o Gai cnio.
NeZ Zodiais, y abajosis K. Gai enis amlejo Te yng
Lie u 4, Tau ignq k a5 4, na uosos casas.
Nuola ando
isi ando gim 4
kamp4, iis ecinko
ks andius su
Zmoniq Lodi.i4 e
paiiko a odos sus
abajos, didZio o
Li uuui l lengua iodyno
ka o ekoje, pe i? i omoose.
P isimings 1916
m.
Ma o G igonio aiy o eile aidio
posmq
Kas mili Sen Eii amum4, Be Zyno olapas
kam gus us, Gam os kas megs a
i ai un 4, Te yks a as i Tau agnus,
lib oje Ma gas iodii y pasaulis él s a s e
na o apillo nme o, pluoi elio ki q
apylinkes ie o a dZi l, su i senoliq i5
ma inas pa es pa a dZiq kilmg.
Tad nea si io-niamen e, des iando 4 lib o4, su a nin ía iSkilo
encis e en las únicas sise s mue as imágenes
- lib o
des inado
,,Pi mokes sesu es
GRAZINUTES a minimui'i
Beje, kiek ienas
Xios kn_ gos sky elis comenzamos
min imi iX b angin q uni e sidad
des y o q (dia su aioma a padia o den
como lib o ulijos
e)
Zukauskai es, Zigmo Zinke iiiaus,
Vinco U budio, ono Palionio,
Vy au o MaZiulio, ono Kabelkos,
)u gio LebedZio, Kazio Uh1'do, |uozo
Baldikonio y ya Lie i l ins i u e de lengua y li e a u aos
nokslo keliu edusio ono K uopo da bg. T b nesunku
s . p as i, que así mos ado no sólo di ec o yiys con musq
padiq lengua mokslu, pe o y dekingl mas bei espe oba sus
Moky ojams. Sil ais ZodZiais él mine daba ambién sus
au agniSkius y u eniikius maes os.
Kazimie as Gai enis mi d quedus mi adi me ll
has a se en iesde5im medio sukak ies, 1993
m.liepos 11 d. Palaido os ciudad Vilniaus
Sude 6s umbas.
Paddiau sob e su ida4 y abajos se
puede leacia en Lie - iq ins i u o de
lengua illeis os lib os Kazimie as
Gaiuenis: Bibliog aJ'ijos odykle (Vilnius,
2003,68 p ) Te minologías (Vilnius
his o iijos p oblemos y aho a ies
, 2001,
380 p.), adi oje a Kazimie Gai eniu ememo a . Si4
lib o4 cons i uye dos capy ía a menamasis, y
-
a menimai sob e K. Gai en , i ku i sude i a ículos
amigo, iiek an o o aukq, y mayo i iamasis, ku i
lde a iS aukq su p opio s udijq me o lai5kq klases
skela mebia ni важен, idomus l.ie u os, La iios y
Es ijos kalbininkq y ki e minqologijos a ky o q
i5
a ículos i5 e minologías eo ías, his o ia y
aho a ies. Es e úl imo capí ulo comienza po dideli
anunciinio i5 K. Gai enio he edi o - neskelb u su
dise ación
Sude iniqi e minai ac ualineje lie uuiq kalboje
sky iu ni Sude ini7 e n in4 pa eikimas
aiihinimas e minq y'odynuose.
i
En ecue do Kazimie 4
Gai eni se yniasdeiim penk q nacido n e ini l
p oga, bien egime, cómo ápidamen e kin a ida,
Te minología
| 2009 | 16 305
pa eceos, bas an e ecien emen e habusios días
aún pasandoi imi. En El Ac ual
Lie u iq idioma
ins i u o, los
únicos
Kazimie o abajospie es,
Te minologías cen e yaedi ba uno i5
pi mqjq be nai, p ieS cua oasdeSim
ne
me q is eig os
Te minologías
g uposes
Didesne mi ad o
cen o emplejq
solo i5
bend ada biq. ella paZis a
o og a ías,
kabandios uname i5
cen oi ski q
camba iq, en el
cual, po cie o, ha
sido
conside s oma,
p iS a iduodan ida
p indida, mine a
Lie uui l e minologías:
eo ías y ua kybos
me men4 lib o. Tad
a ículo 5o en idéZio
Ma go iodli4 mundo iS aukeleje i.odLio
monumen inklus K. Gai enis
signi ica i amen e nomb ó
pa a iausiais pasado i iusiq
Zmoniq,,da bq
Zyminiais'l
Tokie monumen lai son y su p opio ab o
ob asi, impo an e musq idiomas, así como
nau os kul u os daba diai y a eidiai LodLiai.
Ga a a 2009-12-18
S asys Keinys
Lie u iq idioma ins i u o
P.
VileiSio g. 5, LT-10308
Vilnius
306 S asys Keinys I Zymus e minologijos
uagaua ys
(75-qiq Kazimie o Gai en o..