130 R. S unžinas | Gy enamojonamoi pag indiniųjodaliųliaudies e minijos...
Gy enamojo namo i pag indinių
jo dalių liaudies e minijos sinonimija
ROBER aS S UNŽINaS
Lie u iųkalbosins i u as
Šiame s aipsnyje nag inėjama liaudies e minų, žyminčių gy enamą-
jį namą i pag indines jo dalis, sinonimija. Čia ęsiamas au o iaus
s a ybos liaudies e miniją nag inėjančių s aipsnių ciklas (plačiau
ž . S unžinas 2008: 111–131, 2009: 68–92). Sinoniminiai e minai anali-
zuojami į a dijamų dalykų, kilmės i suda omų eilučių ilgumo a ž ilgiais.
Medžiaga ink a iš gy osios kalbos duomenis pa eikiančių šal inių – Lie-
u iųkalbosžodyno(san umpa – LKŽe), Lie u iųkalbosa laso pi mojo
omo (LKA I) i a mių žodynų: D uskininkų a mėsžodyno(D uskŽ),
Kal anėnųšnek osžodyno(Kal Ž), Kazlų ūdosšnek osžodynopi mojo
omo (KazlRŽ I), Kupiškėnųžodynopi mojo omo (KupŽ I), Lazūnų a -
mėsžodyno(LazŽ), Šiau ės y ųdūnininkųšnek ųžodyno (DūnŽ) i Za-
na ykųšnek osžodyno(Zana Ž1–3). Iš iso nag inėjami be eik 225 e -
minai, žymin ys 27 są okas.
Liaudies i mokslo e minijos sinonimija ski iasi. Mokslo e minijoje
sinonimų engiama, jie laikomi e minijos yda. Teigiama, kad mokslo
e minų sinonimija apsunkina in o macijos pe eikimą, sukelia e minų
sis emos painia ą i są okų bei e minų neizomo iškumą, . y. abipusę
nea i ik į. Tobulai su a ky oje e minijoje kiek ienai są okai u ė ų bū-
i a ski as e minas i kiek ienas e minas u ė ų žymė i ik ieną są o-
ką (Keinys 1980: 30). Pačios bend iausios e minų sinonimijos p iežas ys
gali bū i e minologijos ne ienodumas, įsigalėjusios a osenos nepaisy-
mas, ne ienodas kalbos išgalių naudojimas (Keinys 1980: 98–99), no as
daug acionaliau pa adin i są oką, kalbinės in e e encijos pada iniai
(Kaulakienė 2009: 178), e minų o mų a ija imas, ski ingų aspek ų
pab ėžimas, d iejų ski ingų e minų skolinimasis a ba e mino skolini-
masis i sa os kalbos duble o a si adimas, o icialaus i šnekamojo e mi-
no a ba šiuolaikinio i pasenusio e mino a ojimas, ilgojo i umpojo
Te minologija | 2010 | 17 131
e mino a ian o a ojimas (Гринев 1993: 29). Te minologijoje sinoni-
mija gali bū i leidžiama keliais a ejais. Visų pi ma sinonimai pa eisina-
mi ais a ejais, kai no ima ski ingose e minų sis emose iškel i ne uos
pačius ienos są okos požymius, kai a ojami umpesni a ian ai, aip
pa gali bū i pa eisinama a p au inių i sa os kilmės e minų sinonimi-
ja (Keinys 1980: 103).
Gy ojoje kalboje i liaudies e minijoje sinonimija y a įp as as eiški-
nys, odan is seman inį kalbos lanks umą i iš aiškos p iemonių į ai o ę.
Liaudies e minų sinonimiškumą galima sie i su jų eikšmių neapib ėž-
umu i nepas o umu. G. Klepiko a eigia, kad liaudies e minija nuo
mokslinės ski iasi mažu eikšmių i a ojimo g iež umu (Клепикова
1974: 30). Sinoniminis są okų į a dijimas liaudies e minijai būdingas
i dėl o, kad sąmoningai nesiekiama nominacijos p eciziškumo i sis e-
miškumo. Pasak J. Klima ičiaus, mokslo e minija nuo liaudies ski iasi
iena eikšmiškumu, mokslinių są okų į a dijimo ikslumu i sis emiš-
kumu (Klima ičius 2005: 135). Sinonimų gausą liaudies e minijoje le-
mia i e minų daugia eikšmiškumas, odėl, s a ybos liaudies e minijo-
je nemaža daugia eikšmių e minų dalis y a susijusi sinoniminiais yšiais.
Pa yzdžiui, šieno laikomą obesį žymin ys sinoniminiai e minai šieni-
nė, da žinė, klaimas, klojimas, kluonas, skūnia u i i ja ų laikomo o-
besio eikšmę, o gy enamojo namo p iemenę žymin ys e minai bu ukas,
kalido ius, nameliokas, namelis u i i pi ies pi mosios pa alpos eikšmę
(plačiau ž . S unžinas 2009: 68–92).
Gy enamąjį namą į a dija daugiau nei ke i adalis (27%) s aipsny-
je nag inėjamų e minų. Bend ųjų gy enamojo namo pa adinimų g upę
suda o be eik ys dešim ys sinoniminių ne ienodos kilmės e minų. Dau-
giau nei pusę (15) šios g upės suda o lie u iški e minai: apseigos Š s
LKŽe, bu as Dkš, G g, Rmš, V , LKŽe, LKA I 34, duba S LKŽe, gy-
enamoji LKA I 34, gy enimasSld, Rg, Rm LKŽe, gūž a u , Gs, Pln, G ž
LKŽe, namas G ž, Pb, M k, Sk LKŽe, LKA I 34, pas a as K m LKŽe,
pašalysŽg, Škn LKŽe, pi kia Mšg, G , T ak, Imb, K d, Rš, Š nč, Ad,
P l, Rud, Nmč, D , Bdč, Rdš, Dsn, Lz, Š d, T gn, V n LKŽe, D uskŽ
265, LKA I 34, pi k ai ė Smn, K ok, S j LKŽe, LKA I 34, pi k ukė Smn,
B b, K sn, M s LKA I 34, p iešinė Pl, Gdl, Ūd, Klm LKŽe, D uskŽ 283,
oba Lk, Kl , Mlk, Žlb, Sln , Rsn, K , K š, Žg, Lš, T k, K p, D sk, Ms,
K ž, Sk, Kb, yl, Š s, D , Pl , Va n, K n, Pln, V , Pž l, Vdk, Lž, Al ,
132 R. S unžinas | Gy enamojonamoi pag indiniųjodaliųliaudies e minijos...
Vs LKŽe, D uskŽ 419, LKA I 34, obinė DS112(Rs) LKŽe. Apie eč-
dalį sinonimų eilu ės suda o s e imos kilmės e minai – penki sla izmai
i penki ge manizmai: g inyčia(b us. грыднiца LKA I 341) up LKŽe,
g yčia (b us. грыднiца) LKA I 34, Lnk , Šln, Sml LKŽe, KupŽ I 733,
ūmas(ge m. Sabaliauskas 1990: 265) Sk b, Sml, Mžš, K s, Rm, Ps, Sdk,
Dbk, S , Skp, Slm LKŽe, ˣ2bakūžė( ok. dial. backhus) Sk , Gs LKŽe,
Zana Ž1 100, ˣbuda onė (l. budowanie) Klp LKŽe, ˣbudinkas (l. budynek,
b us. бyдынaк) Žg, Mžk, Škn LKŽe, KazlRŽ I 89, KupŽ I 244, LazŽ 41,
ˣgaspada (l. gospoda) Ld n, Lkš, Gs, B š LKŽe, ˣis uba ( ok. S ube, la.
is aba, is uba) Klp LKŽe, LKA I 34, ˣs uba ( ok. dial. s uba) Dkš, Lkš,
K g, Kl , Jnk LKŽe, Zana Ž3 198, ˣū a ( ok. Hü e) Vlk LKŽe. Bend-
inės kalbos požiū iu didžioji šių skolinių dalis ak uo ina kaip s e imy-
bės. Gy enamasis namas aip pa į a dijamas d iem hib idais: g yčio ė
KupŽ I 735, ˣšeimyns ubė LKA I 34.
Tokią gy enamojo namo aiškos į ai o ę galima paaiškin i aida i
egioninėmis ski ybėmis. Is o iškai ski iami ys gy enamojo namo i-
pai: 1) Žemaičiuose – oba, 2) Aukš ai ijoje – pi kia( y ų aukš aičių),
g yčia ( aka ų aukš aičių) i 3) Su alkijoje – g inčia, pi kčia i s uba
(Bu ke ičius 1958: 157, LEB 1964: 216, Kačinskai ė i k . 2008: 12).
E nog a ų duomenimis, adiciniai lie u ių namai u ėjo bend ų b uožų
(guls inių ąs ų sienas, kampų sąspa as, pus alminės, ke u šlai ės a ba
d išlai ės o mos šiaudinį s ogą, p ie pag indinio įėjimo s a omas gon-
keles), ačiau pagal išo inę o mą i pa alpų išdės ymą ai bu o yškiai
besiski ian ys pas a ai (Bu ke ičius 1971: 145). Todėl galima eig i, kad
ski ingų Lie u os egionų namus į a dijan ys sinoniminiai e minai
eikšme nė a isiškai apa ūs – jais žymimi daug ski iamųjų požymių
u in ys pas a ai. Be o, iš pa eik ų pa yzdžių ma y i, kad dauguma ki ų
sinonimų a ojami ski ingose ie ose. Tokiais a ejais sinonimais lai-
komi ne ienos a mės e minai. Toks pažiū is į liaudies e minų sino-
nimiją galimas – liaudies e miniją galima i i i ienos a mės, i isos
kalbos ibose (Клепикова 1974: 31).
Gy enamojo namo pa adinimų į ai o ę lėmė i pas a o aida. Pa yzdžiui,
žemaičių gy enamojo namo p o o ipu bu o namu adin as pas a as. Įdomu-
mo dėlei eikė ų pasaky i, kad namą y a ap ašęs S. Daukan as: „Pi masis jų
1 Skliaus uose nu odoma kilmė. Šal inis nu odomas ais a ejais, jei emiamasi ne pi muoju e mino šal iniu.
2 K yželiu žymimos s e imybės. Remiamasi Lie u iųkalbosžodyno pažymomis.
Te minologija | 2010 | 17 133
obesys ose gi iose adinos nams, a ba namas, namai is <...>. Tas obesys,
ku į šiandien da daugioj ie oj gal egė i, bu o pailguo inas ke i ainis,
be lubų, į pie us su skliau ais, ku iuose ne oli čiuku o bu o ys langeliai,
ąs e išpjau i, ienas aukščiau, o du žemiau pe du ąs u, pla umo kaip ba-
landis galėjo įlėk i, nuo anago ejamas, i dūmai iš ūk i <...>“ (Daukan as
1976: 429–430). E nog a ų da buose eigiama, kad žemaičių namas bu o
ienas pi mųjų an žeminių pas a ų su a i u židiniu. Namas iki XVI a.
bu o naudojamas kaip gy enamasis i gy ulių laikomas pas a as. Vėliau
namo paski is kei ėsi i jis liko asa os gy enamąja pa alpa, i u e, san-
dėliu a a u (Bu ke ičius 1958: 157).
Taip pa a k eip inas dėmesys, kad kai ku ie sinonimai u i okį pa į
pa adinimo pag indą – y a bend ašakniai, p z.: gy enamoji, gy enimas;
pi kia, pi k ai ė, pi k ukė; obesys, oba, obinė. Kai ku iems e minams
būdinga me a o inė nominacija – pagal unkcijos a ba ki okį panašumą
gy enamasis namas į a dijamas gy ūnijos pasaulio daik o i e d ės šalia
pas a o kons ukcijos pa adinimais, p z.: gūž a LKŽe, duba „jauja, paku-
a“ LKŽe, kampas „kamba ys, pas ogė, ie a ku gy en i“ D uskŽ 135,
pašalys„pakampis, ke ė“ LKŽe. Te minai kampas i pašalys galėjo a si-
as i me onimiškai namą į a dijan pagal kons ukciją, plg., kampas „ ie-
a, ku susike a d i plokš umos, ke ė“ LKŽe. Šiuo a eju gy enamąjį
pas a ą i kons ukciją į a dijan ys e minai y a susiję me oniminiu isu-
mos i dalies san ykiu.
Dauguma gy enamąjį namą į a dijančių e minų y a a ojami ne ie-
na eikšme. Sinonimai bu as, pi kia i oba da a ojami gy enamojo
namo dalies eikšme i jais adinamas kamba ys. Tokiais a ejais e minams
būdingas hiponiminis a ija imas, . y. jie a ojami i daik o, i jo dalies
eikšme. hiponiminio a ija imo a eju gimininis e minas a ojamas i
kaip ūšinis a ba a ojamas isam daik ui i jo daliai į a dy i. Toks a i-
ja imas mokslo e minijoje y a nepageidaujamas eiškinys, nes okiu a e-
ju nė a hie a chinės e minų san ykių a kos (Татаринов 2006: 142–143).
Liaudies e minijoje hiponiminį a ija imą eikė ų sie i su nominacijos
s ichiškumu, nesis emiškumu i asocia y umu.
Sinonimiškumas būdingas i gy enamųjų pas a ų ūšis į a dijan iems
e minams. Molinis namas adinamas ke u iais sinoniminiais e minais –
imis lie u iškais i ienu sla išku: k ės inė Ob LKŽe, molinalė Š s LKŽe,
plūk inis Slm LKŽe, ˣlepenka (l. lepianka) Žm LKŽe. Mū inio namo
134 R. S unžinas | Gy enamojonamoi pag indiniųjodaliųliaudies e minijos...
pa adinimų g upelę suda o du sla iški i du hib idiniai e minai: ˣkaminyčia
(l. kamienica) Šln, A , Pk , K š, Dgl, Pc, Ds, Skp, T gn, Sdb LKŽe, D uskŽ
135, mū as (l. mu , ok. dial. mû ) Šk, Js , Vlk , An LKŽe, D uskŽ 217,
KazlRŽ I 523, LazŽ 169, Zana Ž2 221, mū inė (hib .) D uskŽ 218,
ˣakmenyčia (hib .) B LKŽe. Dūminis namas į a dijamas d iem sinoni-
miniais lie u iškais e minais: paku obė Skd LKŽe, ūkynė K k LKŽe.
Mažas namas adinamas d iem3 ne ienodos kilmės e minais – ienu
lie u išku i ienu sla išku: obelė LKA I 34, g yčia (b us. грыднiца) LKA
I 34, Lnk , Šln, Sml LKŽe. Didelė y a p as o, seno namo pa adinimų
g upė. Pusę šios g upės suda o lie u iški sinoniminiai e minai (10): lau-
žas LzP, K sn, Lš, A m, Vž LKŽe, laužynas LazŽ 141, lūšna KazlRŽ I
468, numpalaikiai DūnŽ 224, pašiū ė Al , K k LKŽe, pi isD sk, Pns,
Rdm LKŽe, sen obė Skd , Lk LKŽe, obapalaikė DūnŽ 406, obesikė
Zana Ž3 481, obukas K š, K ž LKŽe, Zana Ž3 481. Sep yni e minai
y a s e imos kilmės – ke u i sla iški, po ieną la išką, ge manišką i
neaiškios (nelie u iškos) kilmės: g yčia (b us. грыднiца) LKA I 34, bala-
ganas ( us. балаган) KupŽ I 138, ˣkalupka (l. chałupa) Šmk LKŽe,
ˣkamu ka (l. komó ka, us. кaмopкa) LKŽe, ˣkū ė (la. u bu is 2009: 320)
Skd , Vdk LKŽe, ˣbakūžė( ok. dial. backhus) Sk , Gs LKŽe, ˣmakūza
Pln LKŽe. Į p as o namo pa adinimų g upę įeina penki hib idai: g yčpa-
laikė KupŽ I 735, g y elė KupŽ I 745, ˣkaniūkšlė4 LKŽe, ˣkiau inyčia
Zana Ž1 673, ˣs ubelka Pl , Al LKŽe. Kai ku iems lie u iškiems i s e-
imos kilmės e minams būdinga me a o inė nominacija – p as as gy e-
namasis namas adinamas gy enamojo namo p ies a o, maudymosi pas-
a o, gy ulių laikomo pas a o i mažos pa alpos pa adinimais, p z.: pašiū-
ė, pi is, kaniūkšlė, kamu ka.
Gy enamojo namo pa alpas į a dija daugiau nei ečdalis (37,8%)
nag inėjamų e minų. Gy enamąjį kamba į žymin ys e minai suda o 12
na ių sinonimų eilu ę. Pusė sinonimų y a lie u iški (5): bu a LzP LKŽe,
kampas T , Lp, Lnk , Al, D LKŽe, KazlRŽ I 315, LazŽ 105, pa alpa
Pl LKŽe, pi kia M p, Pb, T , Kb, Z , Dkš , Lz, Mšg, Jz, T gn, Šš, Nmč,
Dg, Ml, Ml , Eiš, B m, Aps, Vln, T gn, V n, Dglš LKŽe, LKA I 34, o-
3 Čia im i ik an aš iniai iš a dy ų šal inių e minai. Lie u iųkalbosžodyno ilius acijose pa eikiama nemažai
mažybinių žodžių, p z.: namas „gy enamasis a šiaip koks obesys“: Tu ėjaunameliuką okįnedidelįPn,
s uba„gy enamasis namas“: Vienąsykįka ei iaiužėmė isąs ubeliukę Jnk.
4 Kaniūkšlė laiky ina hib idu (ž . Sabaliauskas 1970: 54).

Te minologija | 2010 | 17 135
ba Š k, yl, Žlb, K š, K , Lk , Va n, T k, Lk, Ms, Klk, D LKŽe, DūnŽ
406, LKA I 34. Ki ą pusę suda o s e imos kilmės e minai – ys sla iški
i ys ge maniški: baka a(l. bokówka F aenkel 1962: 30) K , Jnš, Rs LKŽe,
ˣs ancija (l. s ancja) B , K ns, G ž LKŽe, kama a (l. komo a < ok. Kamme )
Žg, Klm, K ž, Al LKŽe, LazŽ 104, kamba ys (ge m. Sabaliauskas 1990:
264) Pnd LKŽe, D uskŽ 134, KazlRŽ I 314, Zana Ž1 605, uimas ( ok.
dial. uim) Lp, M j LKŽe, ˣs uba ( ok. dial. s uba) Pl , Sd , Pgg LKŽe,
LKA I 34. Į sinonimų eilu ę įeina i ienas hib idinis e minas ˣšeimyns ubė
Zana Ž3 258.
Gy enamosios pa alpos pa adinimų gausą lėmė egioninė a osena.
Pa yzdžiui, Žemaičiuose gy enamoji pa alpa bu o adinama baka ąja,
užpečine, aukš aičių – pi kia i g yčia (Bu ke ičius 1958: 159).
S ečių kamba į žymin ys e minai suda o de ynių na ių sinonimų ei-
lu ę. Ke u i e minai y a lie u iški: didžeinė Pg LKŽe, menė M c LKŽe,
pi kai ė Vžns LKŽe, p iešinė Lš, S j LKŽe. Taip pa s ečių kamba ys da
adinamas ke u iais sla izmais i ienu hib idu: alkie ius (l. alkie z) K n,
Al, M j, T , Šl n LKŽe, ˣpakajus (l. pokój) Sd, G š, Vkš LKŽe, Kal Ž
197, LazŽ 181, ˣseklyčia (b us. cвятлiцa, l. świe lica) M j, Zp, Smn, B g,
Sk, Šln, Vdk, Lnk , Pn, Rz, Šmn, Vb, G ž, Šil, K ok, Lkč, Mšk, M c
LKŽe, ˣkama a (l. komo a < ok. Kamme ) B s, Dglš, Lkm, Ds, K kn,
Kp, Rk, An , Lzd, Ppl LKŽe, ˣs ubelė (hib .) Sn Rg LKŽe, Zana Ž3
199. Miegamąjį kamba į žymi ke u i ne ienodos kilmės sinonimai – ie-
nas lie u iškas i ys sla iški: pi kiaM p, Pb, T , Kb, Z , Dkš , Lz
LKŽe, alkie ius (l. alkie z) T , Šl n LKŽe, g yčia (b us. грыднiца LKA
I 34) Tj, Paį LKŽe, ˣkama a (l. komo a < ok. Kamme ) V , Pl , G ž
LKŽe. Pas ogės kamba io pa adinimų g upėje y a ke u i sinonimai – du
lie u iški, ienas sla iškas i ienas hib idinis: kampasD uskŽ 135, pa-
šelmenė Pn LKŽe, ˣsalka (l. salka) Ds, Sk b, Lc, Ps, Mžš LKŽe, p ieg y-
is (hib .) Slč LKŽe.
Kai ku iems sinonimams būdinga egioninė a osena. alkie iuss ečių
i miegamojo kamba io eikšmes u i Žemaičiuose. Aukš ai ijoje s ečių
kamba io eikšmę u i e minai seklyčia, kama a, miegamojo – pi kia i
g yčia (Bu ke ičius 1958: 161). Su alkijoje s ečių kamba ys u ėjo a ski-
ą pa adinimą – s ubelė (Bu ke ičius 1958: 163; Kačinskai ė 2008: 12).
Nemažos y a ki ų pa alpų pa adinimų g upės. Pa alpa p ie įėjimo į gy-
enamuosius kamba ius į a dijama imis lie u iškais sinonimais: bu ukas
136 R. S unžinas | Gy enamojonamoi pag indiniųjodaliųliaudies e minijos...
P k, Vdk LKŽe, p iekinė Všk LKŽe,p iešinė Ig, K ok, M j, B , Šn LKŽe.
Pa alpos už k osnies pa adinimų g upelę suda o sep yni sinoniminiai ne-
ienodos kilmės e minai – ys lie u iški i ke u i hib idiniai e minai:
užkabo is M k, Rdm, Vdžg, Vl, Sk , S l, Jnš, Al LKŽe, Zana Ž3 537,
užk osnis Plng LKŽe, zemba už , Vš LKŽe, ˣpečkaklė (hib .) D , Plng
LKŽe, ˣužkakalė (hib .) Tlž LKŽe, užkaminė (hib .) Bg , VšR LKŽe, Za-
na Ž3 537, ˣužpečkis (hib .) Šl n, Akm, Paį, Vdžg, Ps, Pg, T k, Pš, yl,
Sln, Gs, up LKŽe, Zana Ž3 539. Gy enamojo namo pa alpos po s ogu
pa adinimų g upę suda o 17 sinoniminių ne ienodos kilmės e minų.
Daugiausia lie u iškų e minų (13): an lubis Pg LKŽe, aukš as B š, Vdn,
Šln, Klp, V , Ssk, Pg, Pn LKŽe, KupŽ I 99, aukš is Dglš LKŽe, DūnŽ
37, k au ė Klp LKŽe, lubos Als LKŽe, pak eklys Dbk LKŽe, papalėpė Dkš
LKŽe, pa ies inis Vkš, T k, Mžk, Lž LKŽe, pas ogė Dkš, Pl , Ašb, Jnš,
Sk LKŽe, pas oginė Lk, Bl LKŽe, pažiobė LKŽ IX 723, užlos Šmk, An
LKŽe, i šus M j, Skp, Pnd, Smal, Pl, G šl, Slm, u , Kl , Sl, Kp, T š,
E ž, B s, Klp LKŽe, DūnŽ 443. Į sinonimų eilę įeina du sla iški i du
hib idiniai e minai: ˣe ažas (sl.) LazŽ 73, ˣ iškos (b us. вышкi) Pln, Skd
LKŽe, an g y is (hib .) Pc LKŽe, i šug y is (hib .) Pb , Vb, B ž, Kp, K s
LKŽe. Pa alpa i š p iebučio į a dijama d iem sinoniminiais ne ienodos
kilmės e minais – ienu lie u išku i ienu sla išku: užlosuž , Škn, Kp,
Kl n LKŽe, ˣ iškos (b us. вышкi) Dsm LKŽe.
Pe einamosios pa alpos į ki us kamba ius pa adinimų g upę suda o 25
ne ienodos kilmės sinonimai. 16 e minų y a lie u iški: bu as LKA I 39,
bu ukas J b, P k, Vdk LKŽe, LKA I 39, nameliokas LKA I 39, namelis
Sdk, Vžns, Dbk, Ds, Dgč LKŽe, LKA I 39, pi ikė Sl, Rk LKŽe, p iean-
gis M s, Š LKŽe, LKA I 38, p ieangiukas LKA I 38, p iebu is T g, Šlu
LKŽe, LKA I 39, p iedu isSk LKŽe, p iemenė K k, Mšg, Gg, Skp, B ,
Šš, Pls, P l, Kl , Lš Dglš LKŽe, Kal Ž 228, Zana Ž2 471, p iemenyna P ng
LKŽe, p iemnelė LKA I 38, p iešinė Ig, K ok, M j, B , Šn LKŽe, p ieši-
ninkis Š , Sln LKŽe, p ieškamba is LKA I 39, p ynumisLKA I 39.
Te minams nameliokas, namelis, pi ikė būdinga me oniminė nominaci-
ja – pa alpa adinama gy enamojo namo dalies – p iebučio – pa adinimais.
Šiuo a eju p iebu į i jo pa alpą į a dijan ys e minai y a susiję isumos
i dalies san ykiu. Nelie u iškų e minų g upelę suda o du sla iški i ie-
nas eikiausiai pe sla ų kalbas pa ekęs p ancūziškos kilmės e minas: ˣbūda
(b us. бyдa, l. buda) Kp LKŽe, ˣsienis (l. sie) B s, Pp LKŽe, LazŽ 233,
Te minologija | 2010 | 17 137
LKA I 39, ko ido ius(p anc. co ido TŽŽ 2005) LKA I 39. Taip pa ši
namo dalis adinama penkiais hib idiniais e minais: p ygonkis J b, Sk
LKŽe, LKA I 39, ˣp ieseklyčė LKA I 39, ˣp iesienis P LKŽe, LKA I 38,
ˣp ies ubis LKA I 39, ˣsienelis LKA I 39, LKŽe.
Pa alpa po namu adinama imis sinonimais – d iem lie u iškais i
ienu sla išku: pog indis Sl , A LKŽe, ūsys Ms, Sln , T k, Kln, V b
LKŽe, ˣsklepas (l. sklep) KzR, Vs, Vš , Lel, K š, N LKŽe, D uskŽ 331,
Kal Ž 277, LazŽ237, Zana Ž3 85.
Sep in adalį (13,7%) nag inėjamų pa adinimų suda o gy enamojo namo
dalis į a dijan ys e minai. Šioje pa adinimų g upėje minė ini šeši namo
puses į a dijan ys sinonimai. Pagal kilmę ai daugiausia lie u iški e minai
(5): galas T gn, Ė , Jnšk, Vkš, K , Š s LKŽe, D uskŽ 91, Kal Ž 67, KazlRŽ
I 205, KupŽ I 583, LazŽ 74–75, Zana Ž1 397–398, p yšininkė Šll, G g,
Skd, D , Š , Rdn, B s, Sln LKŽe, obgalys E ž LKŽe, p iešinė Mnm,
G d LKŽe, pi kia LKA I 34. Į sinonimų eilu ę įeina ienas sla izmas –
g yčia (b us. грыднiца) LKA I 34, Tj, Paį LKŽe.
Šioje pa adinimų g upėje didžiausia y a p ies a ą žyminčių sinonimų
g upė (26 e minai). Be eik pusė sinonimų y a lie u iški (12): bu as LKA
I 39, bu elis LKA I 39, Zana Ž1 201, bu ukas LKA I 39, p iebu is LKA I
39, p iešbu is LKA I 39, p ieangis M s, Š LKŽe, LKA I 39, p ieangėlis
LKA I 39, iškiš inis LKA I 40, p iedu is Sk LKŽe, p iemenukė LKA I 40,
p iešinė Ig, K ok, M j, B , Šn LKŽe. Vienas sinonimas y a sudė inis –
ge ojip yminis LKA I 40. S e imos kilmės sinonimų g upę suda o ys
sla iški, ienas la iškas i ienas angliškos kilmės e minas: gonkas (l.
ganek, ok. Gang) An, u , Ds, Sml LKŽe, KupŽ I 703, LazŽ 83, LKA I
39, ˣbuda ka (l. budo ac) LKA I 40, ˣsienius (l. sie) Mžk LKŽe, LKA I
40, po ūzis (la. puō ūzis) LKA I 40, e anda Sd, D LKŽe, LKA I 40,
Zana Ž3 627. P ies a as da adinamas aš uoniais hib idais: gonkelė LKA
I 39, gonkeliai LKA I 39, gonkikės LKA I 39, gonkiukai LKA I 39, p ie-
gonkis Nj LKŽe, LKA I 39, ˣp iesienis LKA I 40, p ygonkiukas LKA I 40,
ˣp ysieniukas LKA I 40.
Gy enamojo namo kons ukcijas į a dija penk adalis (21,4%) na-
g inėjamų e minų. A k eip inas dėmesys, kad šioje g upėje sinonimų
mažiau pasi aiko. Tai galima paaiškin i uo, kad adiciniai lie u ių pas a-
ai u i nemažai bend ų kons ukcinių ypa ybių. Kaip jau minė a, adici-
niai namai u ėjo guls inių ąs ų sienas, kampų sąspa as, pus alminės,
138 R. S unžinas | Gy enamojonamoi pag indiniųjodaliųliaudies e minijos...
ke u šlai ės a ba d išlai ės o mos šiaudinį s ogą, p ie pag indinio įėjimo
s a omas gonkeles (Bu ke ičius 1971: 145). Pas a ų kons ukcijų pa adi-
nimų g upėje pi miausia minė ina pama ą į a dijančių sinonimų g upelė.
Ją suda o ys ne ienodos kilmės sinonimai – lie u iškas, sla iškas i hib-
idinis: pama as K , Ds LKŽe, LKA I 35, undamen as (b us. хундамент
F aenkel 1962: 305) KazlRŽ I 200, LKA I 35, pamū a (hib .) LKA I 35.
Sinonimiškai į a dijama i ūšinė są oka – mū y o pama o pa adinimų
po ą suda o ienas sla iškas i ienas hib idinis sinonimas: ˣpodmū auka
(l. podmu ówka LKŽe) LKA I 36, pamū ė (hib .) LKA I 35.
Didelės y a g indinius į a dijančių e minų g upės. Plūk inis gy ena-
mojo pas a o g indinys adinamas 12 ne ienodos kilmės i sudė ies si-
noniminių e minų. Vienažodžių sinonimų g upelę suda o 8 lie u iški
e minai: asla M k, G š, K LKŽe, D uskŽ 20, KazlRŽ I 29, LKA I 36,
g endymas D uskŽ 111, KazlRŽ I 251, LazŽ 86, LKA I 37, Zana Ž1
496, g inda Vs LKŽe, kluonas LKA I 37, lai as Šmn, Ps, Jnš, Alz, Kp
LKŽe, LKA I 37, g indinys į a dijamas i me a o iškai – žmogaus kūno
dalies pa adinimu padas Žsl, Bgs, Skd , Lkm, Nmč, Ldk, Vžns LKŽe,
Kal Ž 195, LKA I 37. Jis da adinamas me onimiškai pagal suda omą-
ją medžiagą: molis LKA I 37, žemėLKA I 37, LKŽe. Į sinonimų g upe-
lę įeina ienas la iškas e minas – plonas (la. plāns) LKA I 37, Žml,
K i LKŽe.
Sudė inių sinonimų g upelę suda o ienas e minas, u in is abu lie u-
iškus dėmenis, i du e minai, u in ys sla išką pag indinį i lie u išką
p iklausomąjį dėmenį: moliog indys LKA I 37, ˣmolinėpadlaga (l. podło-
ga, b us. пaдлoгa) LKA I 37, ˣmolinispamas as (l. pomos LKŽe) LKA I
37. Pe pus mažiau y a e minų, žyminčių len ų g indinį. T ys sinonimai
y a lie u iški: asla KupŽ I 73, LKA I 36, g indysKazlRŽ 1 255, KupŽ I
742, LKA I 37, Zana Ž1 507, paklo ė LKA I 38, ys sinonimai y a sla-
iški: ˣpadlaga (l. podłoga, b us. пaдлoгa) Kls, Ūd, Jž, E ž LKŽe, LKA I
37, Zana Ž2 302, ˣpamas as (l. pomos ) Dkš , Aps, Slk, P gn LKŽe, LKA
I 38, ˣpa lagas (la. pā lags, plg. us. пepeлoг LKŽe) LKA I 38. Ve ikali
pas a o dalis į a dijama d iem lie u iškais sinonimais: siena Nmč, Als,
Vdk, Kn, Lk, Žeml, Kpč, Dlgš, S , Ml, Žd LKŽe, D uskŽ 324, LazŽ
233, Zana Ž3 47, sienojus Kpč, Lš LKŽe.
Sienų susiki imo ie os pa adinimų g upelę suda o aš uoni sinoniminiai
ne ienodos kilmės e minai. Lie u iški sinonimai y a kampas Ašb, T ,