154 D. Šilob i ai ė | Pe oVileišioa i me ikos ado ėlioKe u i s a biausiejie
| eikalai a i mē ikos e minai
Pe o Vileišio a i me ikos
ado ėlio Ke u is a biausiejie
eikalaia i mē ikos e minai
DIANA ŠILoBRITAITĖ
Lie u iųkalbosins i u as
esMInIAI žodžIAI: ma ema ikos e minai, ma ema ikos e minų kilmė, ma ema ikos e minų
da yba
Pe oVileišio160-osiomsgimimome inėms
Pe as Vileišis (1851–1926) – lie u ių isuomenės eikėjas, p isidėjęs
p ie d audžiamosios lie u iškos spaudos leidimo i pla inimo. Jis
pa ašė a iš e ė nemažai mokslo populia inimo knygelių (apie 100)
i a i me ikos, izikos, geome ijos, is o ijos ado ėlių. P. Vileišis bu o
a kaklus ko o ojas už lie u iškos spaudos lais ę i p isidėjo p ie į ai ių
s ičių, a p jų i ma ema ikos, e minijos kū imo. Jo Rink inių aš ų p a-
a mėje ašoma, kad „Jis di bo didžiulį š iečiamąjį da bą – sa o iūsu i
155Te minologija | 2011 | 18
lėšomis pa ūpino au iečiams uni e salų liaudies knygynėlį, diegė au inės
e slininkys ės p admenis. P. Vileišis bu o lie u ių kul ū inės eiklos me-
cena as, a gai inęs Vilniuje lie u ybę, pa e ęs Vilnių lie u ybės cen u.
Jis – i pi mojo lie u iško dien aščio Vilniausžinios sumany ojas, leidėjas
bei edak o ius“ (Vileišis 2004: 11).
1886 m. Tilžėje pasi odė P. Vileišio (pasi ašė slapy a džiu Pe as Nē is)
Ke u is a biausiejie eikalaia i mē ikos – nedidelės apim ies (50 psl.)
a i me ikos ado ėlis. Ano ma ema iko Pe o Rumšo, P. Vileišis, ašy-
damas šį ado ėlį, sukū ė o iginalių i įdomių a i me ikos e minų (Rum-
šas 1978: 58).
Pasaky ina, kad ai an as spausdin as lie u iškas a i me ikos eikalas.
Pi mas spausdin as lie u iškas a i me ikos užda inynas Uźduo inas, aii a
RankiusuźduocziuA i me ikosa baRokundosmokslo išleis as 1885 m.
Tilžėje. Tai bu o žymaus XIX a. pabaigos–XX a. p adžios lie u ių isuo-
menės eikėjo, „sa amokslio kalbininko gydy ojo“ (Sabaliauskas 1979:
177) Jono Spudulio (1860–1920) užda inynas. Lie u os Mokslų akade-
mijos V uble skių biblio ekoje y a saugoma šio užda inyno ank aščio
kopija (A i me ikosužda inynasišku iomokėkunigasKa elė.Gau apas
Paliepiogy en ojąŠinkūnienę) (plačiau ž . Šilob i ai ė 2009: 186–197).
Nag inėjamame P. Vileišio ado ėlyje pa eikiamos ne ik užduo ys,
kaip J. Spudulio užda inyne, be i aiškinami kai ku ie a i me ikos e -
minai, p z.: Sume imu(„sudė imi“1) adinasibudas,pe ku įiszkelia o
skai liu ospaczios eislēsap u  ienąskai liųsuma adinamą,ku isa ēpi
iek ienybiuuž u ,kiekbu o isůseskai liůsesume amůse2 Vlš 10; A i-
aukimas(„a im is“) y a eikalas,pe ku į,žinan sumąd iejuskai liu
ospaczios eislēsi  ienąisz uskai liujieszkoki o Vlš 16. S a bu pasa-
ky i, kad ado ėlyje y a pa eikiamos ma ema ikos i d iejų jos šakų
apib ėž ys: Ma ēma ika adinasimokslas,ku iomē isy amē a imasi 
palyginimas a psa ęsdaugumu Vlš 3; A i mē ika adinasiskai liumoks-
las Vlš 4; Skai lia imu adinasimokslasisz a ii pa aszy i isokius
skai lius Vlš 4.
Šio s aipsnio ikslas – išnag inė i P. Vileišio ado ėlyje a ojamų a i -
me ikos e minų kilmę, da ybos būdus i p iemones bei sinoniminę aiš-
ką. Ty imui su ink a apie 150 e minų.
1 Kabu ėse pa eikiama e mino eikšmė nus a y a s aipsnio au o ės.
2 Pa yzdžiai pa eikiami au en iška o ma.
156 D. Šilob i ai ė | Pe oVileišioa i me ikos ado ėlioKe u i s a biausiejie
| eikalai a i mē ikos e minai
1. VIENAŽODŽIAI TERMINAI
P. Vileišio ado ėlyje as i 62 ienažodžiai e minai (42,2 % isų as ų
e minų). Kilmės a ž ilgiu jie ski s omi į lie u iškos kilmės, nelie u iškos
kilmės i hib idinius e minus.
1.1. Vienažodžių e minų kilmė
1.1.1. LIETUVIŠKOS KILMĖS TERMINAI
Didžioji dalis (47 e minai, . y. 75,8 % ado ėlyje as ų ienažodžių
ma ema ikos e minų) y a lie u iškos kilmės, p z.: apsk iedimas „apib ėž-
is“ Vlš 10, de ējimas: Tas isas ienokgalimapa aszy ipasigaunan minē-
omis oků inēmisi a simenan an sziu ijude ējimu Vlš 7, dalis: Aiszku,
jogskai leisume amipažymē i,budamineku iomisdalimisjieszkomosios
sumos, u bū ii  ospaczios eislēs,nēsdalis isuome y a ospaczios
gymēs,kaipi labas,p ieku iojip igul Vlš 10, daugumas: Daugumu
adinasikožnasdidumas,galimasbū ipadaly asįkelia ądaliu Vlš 3, di-
dumas: Dēlnusklempimodidumoneku iodaugumo eikiajįpalygin isu
ki u ospaczios eislēsdaugumu,ku iodidumaspe  isusy anu a asi 
ku s ienybe adinasi Vlš 3, gymē: Skai liuspaeinanůsusidējimo ienybiu,
a bajudaliu,i  ai ienosi pacziosgymēs Vlš 4,įpa ybē:Tasa si ikimas
a si emiaan sziuįpa ybiu:1.Liekanapasididinaan neku iodaugumo,
padidinan didesnįskai liųan  opa iesdaugumo,i a liekan skai liųma-
žesnįbea mainos Vlš 18, la inimas „p a imas“ Vlš 10,palyginimas „lygi-
nimas“ Vlš 3,pa odymas: Pa odymu adinaisz eisinimąneku iosap eiksz-
os eisybēs Vlš 14, pasiga imas: pasiga imassume imo;pasiga imas
a i aukimo;pasiga imaspadauginimo Vlš 46, p iegim is: Kožnoje okun-
dojeiszp adžiosy ažinomap iegim isjieszkomojolabo, eikia ik aijo
skai liųa as i <...> Vlš 4, ēžis: Rēžiu adinamekožnąsusidējimą ieny-
biu,deszimcziui suim upaskuisekancziuju Vlš 7, odyklē: Y anu a a
aszy i ik ai ienąiszlygiu aisiausdi bēju,s a an  i szumijo upu įį
deszinępusęsmulkią oků inę, odykle adinamą,ku i odoskai liųlygiu
di bēju,a bažingįjieszkomosiosgalybēs Vlš 32, sky ius: Y adusky ei
ienybiu: ienybē eislinē,kaip ai: ienasžmogus,i  ienybēma ēma ikinē
Vlš 3, s a bumas: D augesu ůmikaipku ino in iszsziu oků iniupe si-
keliape  ienąeilęįkai ępusę,jiap u s a bumądeszim įka udidesnį
Vlš 7, eisybē: Pa odymu adinaisz eisinimąneku iosap eiksz os eisybēs
Vlš 14, eislē: Vienybē aday anu a asi nea simainąsdaugumaspasi-
157Te minologija | 2011 | 18
gaunąsdēlmē a imo daugumu ospaczios eislēs Vlš 3, žingis: Isz eisy-
bēs,dēlap u ējimogalybēsneku iožingiodů oskai liausuž enkaszįskai -
liųpadaugin ipe jįpa į iekka u,kieky a ienybiube ienosžingyje
galybēs Vlš 32, žymē „ženklas“ Vlš 11.
Dauguma nag inėjamo šal inio lie u iškos kilmės e minų ma ema iko-
je daba ne a ojami a ba jie u i ki ą eikšmę. Te minu eikalas Vlš 14
P. Vileišis į a dijo ma ema ikos są oką eiksmas „pag indinė ma ema ikos
ope acija“: Isz eisinimuneku io eikalo adinaki ą eikalą,ku iůmipa-
sigaunadēla adimo,a labasdů aspe pi mu inį eikaląy aki oks Vlš
14. Beje, pi mojo lie u iško ma ema ikos užda inyno au o ius J. Spudulis
šią są oką į a dijo e minu weikmē.
Pasaky ina, kad daba ne a ojami isi pag indinių a i me ikos eiksmų
pa adinimai, pa eik i P. Vileišio ado ėlyje: sume imas„sudė is“ Vlš 4,
a i aukimas„a im is“ Vlš 4,padauginimas „daugyba“ Vlš 4,dalijimas
„dalyba“ Vlš 4. Minė ame J. Spudulio užda inyne eiksmų pa adinimai
a i inkamai į a dijami e minais sudējimas,a ēmimas,dauginimas,dalijimas.
Ano ma ema iko Zigmo Žemaičio, „ki ose kalbose pa ies ma ema inio
eiksmo pa adinimas pap as ai nea ski iamas nuo jo konk e aus ykdymo
p oceso pa adinimo, kai uo a pu logiškai eikė ų juos ski i. Todėl ėliau
i bu o p i a a eiksmus adin i sudė is,a im is,daugyba,dalyba, o a -
o us e minus dauginimas,dalijimas palik i eiksmų ykdymui žymė i
(p z., upmeniniųskaičiųdauginimas)“ (Žemai is 1966: 196).
Reikia paminė i, kad į a oseną neįėjo i lie u iški e minai, į a dijan-
ys skaičius, su ku iais a liekami a i me ikos eiksmai: liekana „ski umas“
Vlš 16, padalys „dalinys“ Vlš 35, daly ojas „daliklis“ Vlš 35, padalē „dal-
muo“ Vlš 35, padaugin inis „dauginys“ Vlš 22, padaugin ojas„daugiklis“
Vlš 22, aisius „sandauga“ Vlš 223.
Minė inas e minas labas Vlš 5, ku is nep igijo a i me ikos eiksmo e-
zul a o eikšme: Labasdeszim iesdeszimcziu apēpa adin asszim u Vlš 5.
Pagal ą,kaspasaky a,galimasumes isieksniussusieksneis,s a ussus a-
ais,e c.,no in ap u ē ilabąpažymē ą;be nē agalimasumes i ubliussu
ůlek ēmis,s alussunamais,e c.,jegu mes ik ainejieszkosimelabobe a džio
Vlš 10–11. Šia eikšme e minas labas ne iksuojamas nei LKŽe, nei da-
ba iniuose ma ema ikos da buose.
3 Neišliko i d ižodžiai e minai didesnisskai lius „ u inys“ Vlš 16, mažesnisskai lius„a ėminys“ Vlš 16,
sume amasisskai lius „dėmuo“ Vlš 11.
158 D. Šilob i ai ė | Pe oVileišioa i me ikos ado ėlioKe u i s a biausiejie
| eikalai a i mē ikos e minai
Ma ema ikos e minijoje ne a ojamas i e minas isz eisinimas Vlš 14,
nag inėjamame šal inyje eiškian is pag indinių a i me ikos eiksmų (su-
dė ies, a im ies, daugybos i dalybos) a likimo pa ik inimą.
Ki i neišlikę a i me ikos e minai, p z.: di bējas4: Skai lius aků iniu ai-
siausd iejudi bējuy alygussumai oků iniu udi bēju,a ba aisumai
be ienos ienybēs Vlš 32, galybē „laipsnis“: Galybēneku iodaugumo a-
dinasi aisiuskelia odi bējulygiu amdaugumui Vlš 32, ke ů is „k ad a as“
(an asis skaičiaus laipsnis): Galybē2.žingio adinasike ůcziu <...>. Vlš
32, sąna ys „dėmuo“: Skai liusdidesnisi skai liusmažesnisy a adinami
d iemsąna eisliekanos Vlš 16, ienybē „ iene as“: Y adusky ei ienybiu:
ienybē eislinē,kaip ai: ienasžmogus,i  ienybēma ēma ikinē,kaip ai
ienassieksnis Vlš 3.
1.1.2. NELIETUVIŠKOS KILMĖS TERMINAI
Nelie u iškos kilmės e minų ado ėlyje as a nedaug (13 e minų, . y.
21 % isų as ų ienažodžių e minų). Dalis jų ma ema ikos e minijoje
daba ne a ojami. Tai skoliniai iš sla ų kalbų5: ližma „skaičius“ Vlš 6,
mē is „ma as“ Vlš 3 i okunda „skaičia imas“ Vlš 4.
Ta p au iniai e minai a i mē ika Vlš 4,klasa Vlš 6,kubas Vlš 32,lyni-
ja Vlš 12,ma ēma ika Vlš 3,minus Vlš 16, nume acija Vlš 4, plius Vlš 11,
suma Vlš 10 i  eo ēmaVlš 28 y a ebe a ojami i daba (ski iasi ik kai
ku ių e minų ašyba).
1.1.3. HIBRIDINIAI TERMINAI
Ap a iamajame šal inyje as i du hib idiniai e minai (p ie nelie u iškos
e minų šaknies p idė a lie u iška p iesaga): mē a imas Vlš 3, oků inē6
Vlš 7. Jie suda o 3,2 % isų as ų ienažodžių e minų.
Ano P. Rumšo, e minas oků inēy a seniausias e minas „skai mens“
są okai eikš i. Šis e minas ap inkamas J. Veiso elemen o iuje, P. Ruigio,
K. Milkaus i F. G. H. Nesselmanno žodynuose (plačiau ž . Rumšas 1978:
54). Tik 1915–1916 m. išleis uose a i me ikos ado ėliuose andamas
e minas skai muo, ku is bu o p ipažin as ge esniu už ki us ai są okai
eikš i (Rumšas 1979: 54).
4 Di bējais P. Vileišis adina padaugin inį „dauginį“ i padaugin oją „daugiklį“.
5 Nus a an e minų kilmę emiamasi LKŽe i E. F aenkelio žodynais.
6 Vado ėlyje pa a o as i šio e mino a ian as aků inė Vlš 32.

159Te minologija | 2011 | 18
1.2. Vienažodžių e minų da yba
Vienažodžiai ma ema ikos e minai, a ojami P. Vileišio ado ėlyje,
ski s omi į pi minius i an inius.
1.2.1. PIRMINIAI ŽODŽIAI
Ras i ik du ienažodžiai ma ema ikos e minai, ku iais eina pi miniai
žodžiai (jie suda o ik 4,1 % as ų ienažodžių e minų)7:labas Vlš 5 i
spůgas Vlš 22. Te minuspůgas P. Vileišis adino daugybos ženklą: Padau-
ginimąd iejuskai liupažym, aszydamipadaugin ojąpodeszineipuseipa-
daugin inioi pe ski damijůsgulszcziuk yžiu(X),a baspůgu(.) Vlš 22.
1.2.2. ANTRINIAI ŽODŽIAI
Daugiausia as ų ma ema ikos e minų y a da iniai8 (95,9 % as ų ie-
nažodžių e minų). Jie ski s omi į p iesagų edinius, galūnių edinius i
dū inius.
1.2.2.1. P iesagų ediniai. P. Vileišio ado ėlyje daugiausia y a eiks-
mažodžių abs ak ų, u inčių p iesagas -imas (-ymas):apsk iedimas Vlš
10,a i aukimas Vlš 4,dalijimas Vlš 4,de ējimas Vlš 7, isz eisinimas Vlš
14,la inimas Vlš 10,mē a imas Vlš 3,padauginimas Vlš 4, palyginimas
Vlš 3,pa odymas Vlš 14,pasiga imas Vlš 46, pažymējimas Vlš 3,skai lia-
imas Vlš 4,sudējimas9 Vlš 3,sume imas Vlš 4.
Kiek mažiau p iesagų edinių suda o e minai, pada y i su ki omis p ie-
sagomis: -umas: daugumas Vlš 3,didumas Vlš 3,ilgumas Vlš 15,s a bu-
mas Vlš 7 (šie e minai iš es i iš a dažodžių i y a ypa ybių pa adinimai);
-ybė: galybē Vlš 32,įpa ybē Vlš 18,lygybē Vlš 11, eisybē Vlš 14, ienybē
Vlš 3;-uo is:ke ů is Vlš 32; - is: p iegim is Vlš 4; - ojas: daly ojas Vlš
35,padaugin ojas Vlš 22. A k eip inas dėmesys, kad p iesagos - ojas e-
dinius P. Vileišis a oja ne asmenims, o skaičiams, su ku iais a liekami
ma ema ikos eiksmai, į a dy i.
Su ki omis p iesagomis as a ik po ieną pa yzdį: -alas: eikalas Vlš
14;-ana:liekana Vlš 16;-ėjas:di bējas Vlš 22; -yklė: odyklē Vlš 32;-lė:
eislē Vlš 3; - inė: oků inē Vlš 7; - inis:padaugin inis Vlš 22.
7 Į šį skaičių neį aukiami nelie u iškos kilmės e minai.
8 Nus a an e minų da ybos būdus i p iemones emiamasi S. Amb azo (1993; 2000), S . Keinio (1999;
2005), P. Ska džiaus (1943) i V. U bučio (2009) da bais.
9 Sudējimu P. Vileišis į a dija sudė į i daugybą: dēlskai liusudējimoy a a ojamudubudu:sume imasi 
padauginimas Vlš 4.
160 D. Šilob i ai ė | Pe oVileišioa i me ikos ado ėlioKe u i s a biausiejie
| eikalai a i mē ikos e minai
A ski ai minė inas p iesagos -lius edinys skai lius „skaičius“ Vlš 3,
ku is įsigalėjo apie XIX a. idu į, no s jau andamas XVI a. lie u ių aš-
uose (Maž ydo ka ekizme, Vol enbiu elio pos ilėje, Vilen o e angelijose,
B e kūno biblijoje i pos ilėje) (Rumšas 1978: 52–54). S a bu pasaky i,
kad XIX a. p adžios elemen o iuose ap inkamas daba inis e minas skai-
čius, ačiau jo ėliau bu o a sisaky a. P. Ska džius Lie u iųkalbosžodžių
da yboje ašo, kad skai lius būdingas žemaičiams i Ry ų P ūsijos lie u iams,
o aukš aičiai pap as ai a ojo e miną skaičius (Ska džius 1943: 170). Nuo
1906 m. išleis uose ma ema ikos ado ėliuose e miną skai lius keičia
skaičius, ačiau o me o pe iodinėje spaudoje pasi aiko, no s e ai, i e -
minas skai muo.
1.2.2.2. Galūnių ediniai. P. Vileišio ado ėlyje as a i galūnių edi-
nių: -is (-ys): dalis Vlš 10, padalys Vlš 35, ēžis Vlš 7,sąna ys Vlš 11,
žingis Vlš 32; -ė: gymē Vlš 4,padalē Vlš 35,žymē Vlš 11; -(i)us: sky ius
Vlš 3, aisius Vlš 22. Visi šie galūnių ediniai y a pada y i iš eiksmažodžių.
1.2.2.3. Dū iniai. Vado ėlyje as as ik ienas dū inys s al eikslis Vlš
50:Vi szumipadē ass al eikslisuž u sa ēpi aisius ienos oků inēsVlš
50. Šis e minas ne iksuojamas LKŽe, galima ik spė i, kad jis galė ų
eikš i „len elę“ (plg. s al eikslispadauginimo „daugybos len elė“ Vlš 50
(ž . pa eikslą)).
Pa . s al eikslis padauginimo
161Te minologija | 2011 | 18
2. SUDĖTINIAI TERMINAI
P. Vileišio ado ėlyje as i sudė iniai e minai ski s omi į d ižodžius i
ižodžius. Jie suda o 57,8 % isų as ų e minų.
2.1. D ižodžiai e minai
Šiame s aipsnyje d ižodžiai e minai aiškos a ž ilgiu ski s omi į de i-
namojo i nede inamojo pažyminio junginius. Didžiąją dalį suda o e mi-
nai, ku ių abu dėmenys y a lie u iškos kilmės. Ras i ik keli d ižodžiai
e minai, ku ių ienas iš dėmenų y a nelie u iškos kilmės: ap u ējimas
sumos Vlš 11,czelasskai lius Vlš 11,gulscziask yžius Vlš 22, oků inė
s a bi Vlš 7, skai liusczelas Vlš 5, s a usk yžius Vlš 11, a dasklasos
Vlš, ienybēma ēma ikinē Vlš 3.
Vado ėlyje a ojami de inamojo pažyminio junginiai y a d ejopi. Vie-
ną g upę suda o e minai, ku ių de inamasis pažyminys eina p ieš pag in-
dinį pažymimąjį e mino dėmenį, ki ą – e minai, ku ių pažyminys eina
po pažymimojo pag indinio e mino dėmens.
De inamieji šių e minų pažyminiai, einan ys p ieš pažymimąjį žodį,
ado ėlyje eiškiami būd a džiais (be a dēpadalē Vlš 36,dalinispadalys
Vlš 40,didesnisskai lius Vlš 16,mažesnisskai lius Vlš 16,pi mu inisskai-
lius Vlš 5,p as a ienybē Vlš 26, isůme iniss a bumas Vlš 7) i eikia-
mosios a ba ne eikiamosios ūšies daly iais (ap eiksz a eisybē Vlš 14,
a sakan i oků inē Vlš 8,a simainan iss a bumas Vlš 7,nea simainan is
s a bumas Vlš 7, nea simainąsdaugumas Vlš 3,nu a asdaugumas Vlš 3).
S a bu pasaky i, kad P. Vileišio ado ėlyje a ojamos i į a džiuo inės
pažyminių o mos (būd a džių i daly ių): augszcziausiasis ēžis Vlš 8,
jieszkomasislabas Vlš 12,jieszkomasisskai lius Vlš 16,jieszkomasis aisius
Vlš 24,no imasislabas Vlš 4,padů asisskai lius Vlš 4, sumes iejiskai lei
Vlš 20,sume amasisskai lius Vlš 11.
Nemažą g upelę suda o d ižodžiai e minai, ku ių de inamasis pažyminys
eina po pažymimojo dėmens. Šių d ižodžių e minų pažyminiai aip pa
eiškiami būd a džiais (dalijimaspap as inis Vlš 41,labasbe a dis Vlš 11,
padalē eisinga Vlš 41, skai liusbe a dis Vlš 4,skai liusdalinis Vlš 3, aisius
dalinis Vlš 27, aisius isů inas Vlš 27, ienybē eislinēVlš 3) i ne eikiamosios
ūšies daly iais (labaspažymē as Vlš 10,skai lia imaskalbē as Vlš 5,skai -
lia imas aszy as Vlš 6,skai liusmaiszy as Vlš 3,skai liuspažymē as Vlš 4).
Be eik isi nede inamieji pažyminiai eiškiami ienaskai os a daugis-
kai os kilmininku. Didžioji dalis okių e minų a ojami daba neįp as a
žodžių a ka: augimasskai liu Vlš 4,iszguldymas ēžio Vlš 7,isz a imas
162 D. Šilob i ai ė | Pe oVileišioa i me ikos ado ėlioKe u i s a biausiejie
| eikalai a i mē ikos e minai
skai liaus Vlš 9,nusklempimasdidumo Vlš 3,palyginimasdaugumu Vlš 3,
pasiga imasa i aukimo Vlš 46,pasiga imasdalijmo Vlš 47, pasiga imas
padauginimo Vlš 46, pasiga imassume imo Vlš 46, p ime imas ienybēs Vlš
4,sąna eipadalēs Vlš 35,sky ei ienybiu Vlš 3,s al eikslispadauginimo Vlš
50,susidējimas ienybiu Vlš 4, eislēpadalēs Vlš 35, žymēa i aukimo Vlš
16, žymēdalijimo Vlš 35,žymēlygybēs Vlš 11,žymēpadauginimo Vlš 22,
žymēsume imo Vlš 11,žingisgalybēs Vlš 32.
Minė inas d ižodis nede inamojo pažyminio e minas su p ielinksniu
be– oků inēbes a bumo „nulis“ Vlš 7.
Vado ėlyje as i i įp as inės aiškos d ižodžiai nede inamojo pažyminio
e minai, ku ių pažyminys eina p ieš pažymimąjį žodį: skai liuiszski imas
Vlš 4, skai liukilimas Vlš 4,skai liusume imas Vlš 4, skai liaussky ei Vlš 3.
2.2. T ižodžiai e minai
Visi ižodžių a i me ikos e minų dėmenys y a lie u iškos kilmės i
be eik isi jie suda y i su e minu ienybē (pa adina iene ų klases). Šių
e minų pag indinis dėmuo u i nede inamąjį pažyminį su sa o de ina-
muoju pažyminiu, ku ie eina po pag indinio dėmens: ienybēan oseilēs
Vlš 5, ienybēasz un oseilēs Vlš 6, ienybēdeszim oseilēs Vlš 6, ienybē
de in oseilēs Vlš 6, ienybēd ylik oseilēs Vlš 6, ienybēke i oseilēs Vlš
6, ienybēpenk oseilēs Vlš 6, ienybēpi mu inēseilēs Vlš 5, ienybēsep in-
oseilēs Vlš 6, ienybēszesz oseilēs Vlš 6, ienybē ecziosioseilēs Vlš 5,
ienybē ieniůlik oseilēs Vlš 6. Ki i ap a iamosios aiškos ižodžiai e mi-
nai y a p igim isjieszkomojolabo Vlš 4, aisiuskelia odi bēju Vlš 28.
Te minai an assąna yslygybēs Vlš 11 i pi mu inissąna yslygybēs Vlš
11 eiškiami ki aip – su de inamuoju i nede inamuoju pažyminiu. Be o,
a k eip inas dėmesys, kad šių d iejų e minų žodžių a ka neįp as a.
Vado ėlyje as as ižodis e minas, ku io pažymimasis žodis u i du
de inamuosius pažyminius: du ůžailyga s ogei Vlš 11.
3. SINONIMINĖ TERMINŲ RAIŠKA
Sinoniminės aiškos a ejų P. Vileišio ado ėlyje y a nedaug. Sinonimai
ašomi skliaus eliuose, jungiami kableliu a ba jung uku a ba.
Ras os d ina ės sinonimų eilu ės (minus(mažiaus) Vlš 16, nea simainan-
isa ba isůme iniss a bumas Vlš 7, p as os ienybēsa ba ienybēspi mu-
inēseilēs Vlš 5,p iegim is,a ba eislē Vlš 36,skai lia imas(nume acija)
Vlš 4, s a usk yžius,plius Vlš 11) i ina ė sinonimų eilu ė ( oků inēbe
s a bumo,a banulius(ze o) Vlš 7).