Petro Vileišio aritmetikos vadovėlio „Keturi svarbiausiejie veikalai aritmētikos“ terminai

154 D. Šilob i ai ė | Pe oVileišioa i me ikos ado ėlioKe u i s a biausiejie | eikalai a i mē ikos e minai Pe o Vileišio a i me ikos ado ėlio Ke u is a biausiejie eikalaia i mē ikos e minai DIANA ŠILoBRITAITĖ Lie u iųkalbosins i u as esMInIAI žodžIAI: ma ema ikos e minai, ma ema ikos e minų kilmė, ma ema ikos e minų da yba Pe oVileišio160-osiomsgimimome inėms Pe as Vileišis (1851–1926) – lie u ių isuomenės eikėjas, p isidėjęs p ie d audžiamosios lie u iškos spaudos leidimo i pla inimo. Jis pa ašė a iš e ė nemažai mokslo populia inimo knygelių (apie 100) i a i me ikos, izikos, geome ijos, is o ijos ado ėlių. P. Vileišis bu o a kaklus ko o ojas už lie u iškos spaudos lais ę i p isidėjo p ie į ai ių s ičių, a p jų i ma ema ikos, e minijos kū imo. Jo Rink inių aš ų p a- a mėje ašoma, kad „Jis di bo didžiulį š iečiamąjį da bą – sa o iūsu i 155Te minologija | 2011 | 18 lėšomis pa ūpino au iečiams uni e salų liaudies knygynėlį, diegė au inės e slininkys ės p admenis. P. Vileišis bu o lie u ių kul ū inės eiklos me- cena as, a gai inęs Vilniuje lie u ybę, pa e ęs Vilnių lie u ybės cen u. Jis – i pi mojo lie u iško dien aščio Vilniausžinios sumany ojas, leidėjas bei edak o ius“ (Vileišis 2004: 11). 1886 m. Tilžėje pasi odė P. Vileišio (pasi ašė slapy a džiu Pe as Nē is) Ke u is a biausiejie eikalaia i mē ikos – nedidelės apim ies (50 psl.) a i me ikos ado ėlis. Ano ma ema iko Pe o Rumšo, P. Vileišis, ašy- damas šį ado ėlį, sukū ė o iginalių i įdomių a i me ikos e minų (Rum- šas 1978: 58). Pasaky ina, kad ai an as spausdin as lie u iškas a i me ikos eikalas. Pi mas spausdin as lie u iškas a i me ikos užda inynas Uźduo inas, aii a RankiusuźduocziuA i me ikosa baRokundosmokslo išleis as 1885 m. Tilžėje. Tai bu o žymaus XIX a. pabaigos–XX a. p adžios lie u ių isuo- menės eikėjo, „sa amokslio kalbininko gydy ojo“ (Sabaliauskas 1979: 177) Jono Spudulio (1860–1920) užda inynas. Lie u os Mokslų akade- mijos V uble skių biblio ekoje y a saugoma šio užda inyno ank aščio kopija (A i me ikosužda inynasišku iomokėkunigasKa elė.Gau apas Paliepiogy en ojąŠinkūnienę) (plačiau ž . Šilob i ai ė 2009: 186–197). Nag inėjamame P. Vileišio ado ėlyje pa eikiamos ne ik užduo ys, kaip J. Spudulio užda inyne, be i aiškinami kai ku ie a i me ikos e - minai, p z.: Sume imu(„sudė imi“1) adinasibudas,pe ku įiszkelia o skai liu ospaczios eislēsap u  ienąskai liųsuma adinamą,ku isa ēpi iek ienybiuuž u ,kiekbu o isůseskai liůsesume amůse2 Vlš 10; A i- aukimas(„a im is“) y a eikalas,pe ku į,žinan sumąd iejuskai liu ospaczios eislēsi  ienąisz uskai liujieszkoki o Vlš 16. S a bu pasa- ky i, kad ado ėlyje y a pa eikiamos ma ema ikos i d iejų jos šakų apib ėž ys: Ma ēma ika adinasimokslas,ku iomē isy amē a imasi  palyginimas a psa ęsdaugumu Vlš 3; A i mē ika adinasiskai liumoks- las Vlš 4; Skai lia imu adinasimokslasisz a ii pa aszy i isokius skai lius Vlš 4. Šio s aipsnio ikslas – išnag inė i P. Vileišio ado ėlyje a ojamų a i - me ikos e minų kilmę, da ybos būdus i p iemones bei sinoniminę aiš- ką. Ty imui su ink a apie 150 e minų. 1 Kabu ėse pa eikiama e mino eikšmė nus a y a s aipsnio au o ės. 2 Pa yzdžiai pa eikiami au en iška o ma. 156 D. Šilob i ai ė | Pe oVileišioa i me ikos ado ėlioKe u i s a biausiejie | eikalai a i mē ikos e minai 1. VIENAŽODŽIAI TERMINAI P. Vileišio ado ėlyje as i 62 ienažodžiai e minai (42,2 % isų as ų e minų). Kilmės a ž ilgiu jie ski s omi į lie u iškos kilmės, nelie u iškos kilmės i hib idinius e minus. 1.1. Vienažodžių e minų kilmė 1.1.1. LIETUVIŠKOS KILMĖS TERMINAI Didžioji dalis (47 e minai, . y. 75,8 % ado ėlyje as ų ienažodžių ma ema ikos e minų) y a lie u iškos kilmės, p z.: apsk iedimas „apib ėž- is“ Vlš 10, de ējimas: Tas isas ienokgalimapa aszy ipasigaunan minē- omis oků inēmisi a simenan an sziu ijude ējimu Vlš 7, dalis: Aiszku, jogskai leisume amipažymē i,budamineku iomisdalimisjieszkomosios sumos, u bū ii  ospaczios eislēs,nēsdalis isuome y a ospaczios gymēs,kaipi labas,p ieku iojip igul Vlš 10, daugumas: Daugumu adinasikožnasdidumas,galimasbū ipadaly asįkelia ądaliu Vlš 3, di- dumas: Dēlnusklempimodidumoneku iodaugumo eikiajįpalygin isu ki u ospaczios eislēsdaugumu,ku iodidumaspe  isusy anu a asi  ku s ienybe adinasi Vlš 3, gymē: Skai liuspaeinanůsusidējimo ienybiu, a bajudaliu,i  ai ienosi pacziosgymēs Vlš 4,įpa ybē:Tasa si ikimas a si emiaan sziuįpa ybiu:1.Liekanapasididinaan neku iodaugumo, padidinan didesnįskai liųan  opa iesdaugumo,i a liekan skai liųma- žesnįbea mainos Vlš 18, la inimas „p a imas“ Vlš 10,palyginimas „lygi- nimas“ Vlš 3,pa odymas: Pa odymu adinaisz eisinimąneku iosap eiksz- os eisybēs Vlš 14, pasiga imas: pasiga imassume imo;pasiga imas a i aukimo;pasiga imaspadauginimo Vlš 46, p iegim is: Kožnoje okun- dojeiszp adžiosy ažinomap iegim isjieszkomojolabo, eikia ik aijo skai liųa as i <...> Vlš 4, ēžis: Rēžiu adinamekožnąsusidējimą ieny- biu,deszimcziui suim upaskuisekancziuju Vlš 7, odyklē: Y anu a a aszy i ik ai ienąiszlygiu aisiausdi bēju,s a an  i szumijo upu įį deszinępusęsmulkią oků inę, odykle adinamą,ku i odoskai liųlygiu di bēju,a bažingįjieszkomosiosgalybēs Vlš 32, sky ius: Y adusky ei ienybiu: ienybē eislinē,kaip ai: ienasžmogus,i  ienybēma ēma ikinē Vlš 3, s a bumas: D augesu ůmikaipku ino in iszsziu oků iniupe si- keliape  ienąeilęįkai ępusę,jiap u s a bumądeszim įka udidesnį Vlš 7, eisybē: Pa odymu adinaisz eisinimąneku iosap eiksz os eisybēs Vlš 14, eislē: Vienybē aday anu a asi nea simainąsdaugumaspasi- 157Te minologija | 2011 | 18 gaunąsdēlmē a imo daugumu ospaczios eislēs Vlš 3, žingis: Isz eisy- bēs,dēlap u ējimogalybēsneku iožingiodů oskai liausuž enkaszįskai - liųpadaugin ipe jįpa į iekka u,kieky a ienybiube ienosžingyje galybēs Vlš 32, žymē „ženklas“ Vlš 11. Dauguma nag inėjamo šal inio lie u iškos kilmės e minų ma ema iko- je daba ne a ojami a ba jie u i ki ą eikšmę. Te minu eikalas Vlš 14 P. Vileišis į a dijo ma ema ikos są oką eiksmas „pag indinė ma ema ikos ope acija“: Isz eisinimuneku io eikalo adinaki ą eikalą,ku iůmipa- sigaunadēla adimo,a labasdů aspe pi mu inį eikaląy aki oks Vlš 14. Beje, pi mojo lie u iško ma ema ikos užda inyno au o ius J. Spudulis šią są oką į a dijo e minu weikmē. Pasaky ina, kad daba ne a ojami isi pag indinių a i me ikos eiksmų pa adinimai, pa eik i P. Vileišio ado ėlyje: sume imas„sudė is“ Vlš 4, a i aukimas„a im is“ Vlš 4,padauginimas „daugyba“ Vlš 4,dalijimas „dalyba“ Vlš 4. Minė ame J. Spudulio užda inyne eiksmų pa adinimai a i inkamai į a dijami e minais sudējimas,a ēmimas,dauginimas,dalijimas. Ano ma ema iko Zigmo Žemaičio, „ki ose kalbose pa ies ma ema inio eiksmo pa adinimas pap as ai nea ski iamas nuo jo konk e aus ykdymo p oceso pa adinimo, kai uo a pu logiškai eikė ų juos ski i. Todėl ėliau i bu o p i a a eiksmus adin i sudė is,a im is,daugyba,dalyba, o a - o us e minus dauginimas,dalijimas palik i eiksmų ykdymui žymė i (p z., upmeniniųskaičiųdauginimas)“ (Žemai is 1966: 196). Reikia paminė i, kad į a oseną neįėjo i lie u iški e minai, į a dijan- ys skaičius, su ku iais a liekami a i me ikos eiksmai: liekana „ski umas“ Vlš 16, padalys „dalinys“ Vlš 35, daly ojas „daliklis“ Vlš 35, padalē „dal- muo“ Vlš 35, padaugin inis „dauginys“ Vlš 22, padaugin ojas„daugiklis“ Vlš 22, aisius „sandauga“ Vlš 223. Minė inas e minas labas Vlš 5, ku is nep igijo a i me ikos eiksmo e- zul a o eikšme: Labasdeszim iesdeszimcziu apēpa adin asszim u Vlš 5. Pagal ą,kaspasaky a,galimasumes isieksniussusieksneis,s a ussus a- ais,e c.,no in ap u ē ilabąpažymē ą;be nē agalimasumes i ubliussu ůlek ēmis,s alussunamais,e c.,jegu mes ik ainejieszkosimelabobe a džio Vlš 10–11. Šia eikšme e minas labas ne iksuojamas nei LKŽe, nei da- ba iniuose ma ema ikos da buose. 3 Neišliko i d ižodžiai e minai didesnisskai lius „ u inys“ Vlš 16, mažesnisskai lius„a ėminys“ Vlš 16, sume amasisskai lius „dėmuo“ Vlš 11. 158 D. Šilob i ai ė | Pe oVileišioa i me ikos ado ėlioKe u i s a biausiejie | eikalai a i mē ikos e minai Ma ema ikos e minijoje ne a ojamas i e minas isz eisinimas Vlš 14, nag inėjamame šal inyje eiškian is pag indinių a i me ikos eiksmų (su- dė ies, a im ies, daugybos i dalybos) a likimo pa ik inimą. Ki i neišlikę a i me ikos e minai, p z.: di bējas4: Skai lius aků iniu ai- siausd iejudi bējuy alygussumai oků iniu udi bēju,a ba aisumai be ienos ienybēs Vlš 32, galybē „laipsnis“: Galybēneku iodaugumo a- dinasi aisiuskelia odi bējulygiu amdaugumui Vlš 32, ke ů is „k ad a as“ (an asis skaičiaus laipsnis): Galybē2.žingio adinasike ůcziu <...>. Vlš 32, sąna ys „dėmuo“: Skai liusdidesnisi skai liusmažesnisy a adinami d iemsąna eisliekanos Vlš 16, ienybē „ iene as“: Y adusky ei ienybiu: ienybē eislinē,kaip ai: ienasžmogus,i  ienybēma ēma ikinē,kaip ai ienassieksnis Vlš 3. 1.1.2. NELIETUVIŠKOS KILMĖS TERMINAI Nelie u iškos kilmės e minų ado ėlyje as a nedaug (13 e minų, . y. 21 % isų as ų ienažodžių e minų). Dalis jų ma ema ikos e minijoje daba ne a ojami. Tai skoliniai iš sla ų kalbų5: ližma „skaičius“ Vlš 6, mē is „ma as“ Vlš 3 i okunda „skaičia imas“ Vlš 4. Ta p au iniai e minai a i mē ika Vlš 4,klasa Vlš 6,kubas Vlš 32,lyni- ja Vlš 12,ma ēma ika Vlš 3,minus Vlš 16, nume acija Vlš 4, plius Vlš 11, suma Vlš 10 i  eo ēmaVlš 28 y a ebe a ojami i daba (ski iasi ik kai ku ių e minų ašyba). 1.1.3. HIBRIDINIAI TERMINAI Ap a iamajame šal inyje as i du hib idiniai e minai (p ie nelie u iškos e minų šaknies p idė a lie u iška p iesaga): mē a imas Vlš 3, oků inē6 Vlš 7. Jie suda o 3,2 % isų as ų ienažodžių e minų. Ano P. Rumšo, e minas oků inēy a seniausias e minas „skai mens“ są okai eikš i. Šis e minas ap inkamas J. Veiso elemen o iuje, P. Ruigio, K. Milkaus i F. G. H. Nesselmanno žodynuose (plačiau ž . Rumšas 1978: 54). Tik 1915–1916 m. išleis uose a i me ikos ado ėliuose andamas e minas skai muo, ku is bu o p ipažin as ge esniu už ki us ai są okai eikš i (Rumšas 1979: 54). 4 Di bējais P. Vileišis adina padaugin inį „dauginį“ i padaugin oją „daugiklį“. 5 Nus a an e minų kilmę emiamasi LKŽe i E. F aenkelio žodynais. 6 Vado ėlyje pa a o as i šio e mino a ian as aků inė Vlš 32. 159Te minologija | 2011 | 18 1.2. Vienažodžių e minų da yba Vienažodžiai ma ema ikos e minai, a ojami P. Vileišio ado ėlyje, ski s omi į pi minius i an inius. 1.2.1. PIRMINIAI ŽODŽIAI Ras i ik du ienažodžiai ma ema ikos e minai, ku iais eina pi miniai žodžiai (jie suda o ik 4,1 % as ų ienažodžių e minų)7:labas Vlš 5 i spůgas Vlš 22. Te minuspůgas P. Vileišis adino daugybos ženklą: Padau- ginimąd iejuskai liupažym, aszydamipadaugin ojąpodeszineipuseipa- daugin inioi pe ski damijůsgulszcziuk yžiu(X),a baspůgu(.) Vlš 22. 1.2.2. ANTRINIAI ŽODŽIAI Daugiausia as ų ma ema ikos e minų y a da iniai8 (95,9 % as ų ie- nažodžių e minų). Jie ski s omi į p iesagų edinius, galūnių edinius i dū inius. 1.2.2.1. P iesagų ediniai. P. Vileišio ado ėlyje daugiausia y a eiks- mažodžių abs ak ų, u inčių p iesagas -imas (-ymas):apsk iedimas Vlš 10,a i aukimas Vlš 4,dalijimas Vlš 4,de ējimas Vlš 7, isz eisinimas Vlš 14,la inimas Vlš 10,mē a imas Vlš 3,padauginimas Vlš 4, palyginimas Vlš 3,pa odymas Vlš 14,pasiga imas Vlš 46, pažymējimas Vlš 3,skai lia- imas Vlš 4,sudējimas9 Vlš 3,sume imas Vlš 4. Kiek mažiau p iesagų edinių suda o e minai, pada y i su ki omis p ie- sagomis: -umas: daugumas Vlš 3,didumas Vlš 3,ilgumas Vlš 15,s a bu- mas Vlš 7 (šie e minai iš es i iš a dažodžių i y a ypa ybių pa adinimai); -ybė: galybē Vlš 32,įpa ybē Vlš 18,lygybē Vlš 11, eisybē Vlš 14, ienybē Vlš 3;-uo is:ke ů is Vlš 32; - is: p iegim is Vlš 4; - ojas: daly ojas Vlš 35,padaugin ojas Vlš 22. A k eip inas dėmesys, kad p iesagos - ojas e- dinius P. Vileišis a oja ne asmenims, o skaičiams, su ku iais a liekami ma ema ikos eiksmai, į a dy i. Su ki omis p iesagomis as a ik po ieną pa yzdį: -alas: eikalas Vlš 14;-ana:liekana Vlš 16;-ėjas:di bējas Vlš 22; -yklė: odyklē Vlš 32;-lė: eislē Vlš 3; - inė: oků inē Vlš 7; - inis:padaugin inis Vlš 22. 7 Į šį skaičių neį aukiami nelie u iškos kilmės e minai. 8 Nus a an e minų da ybos būdus i p iemones emiamasi S. Amb azo (1993; 2000), S . Keinio (1999; 2005), P. Ska džiaus (1943) i V. U bučio (2009) da bais. 9 Sudējimu P. Vileišis į a dija sudė į i daugybą: dēlskai liusudējimoy a a ojamudubudu:sume imasi  padauginimas Vlš 4. 160 D. Šilob i ai ė | Pe oVileišioa i me ikos ado ėlioKe u i s a biausiejie | eikalai a i mē ikos e minai A ski ai minė inas p iesagos -lius edinys skai lius „skaičius“ Vlš 3, ku is įsigalėjo apie XIX a. idu į, no s jau andamas XVI a. lie u ių aš- uose (Maž ydo ka ekizme, Vol enbiu elio pos ilėje, Vilen o e angelijose, B e kūno biblijoje i pos ilėje) (Rumšas 1978: 52–54). S a bu pasaky i, kad XIX a. p adžios elemen o iuose ap inkamas daba inis e minas skai- čius, ačiau jo ėliau bu o a sisaky a. P. Ska džius Lie u iųkalbosžodžių da yboje ašo, kad skai lius būdingas žemaičiams i Ry ų P ūsijos lie u iams, o aukš aičiai pap as ai a ojo e miną skaičius (Ska džius 1943: 170). Nuo 1906 m. išleis uose ma ema ikos ado ėliuose e miną skai lius keičia skaičius, ačiau o me o pe iodinėje spaudoje pasi aiko, no s e ai, i e - minas skai muo. 1.2.2.2. Galūnių ediniai. P. Vileišio ado ėlyje as a i galūnių edi- nių: -is (-ys): dalis Vlš 10, padalys Vlš 35, ēžis Vlš 7,sąna ys Vlš 11, žingis Vlš 32; -ė: gymē Vlš 4,padalē Vlš 35,žymē Vlš 11; -(i)us: sky ius Vlš 3, aisius Vlš 22. Visi šie galūnių ediniai y a pada y i iš eiksmažodžių. 1.2.2.3. Dū iniai. Vado ėlyje as as ik ienas dū inys s al eikslis Vlš 50:Vi szumipadē ass al eikslisuž u sa ēpi aisius ienos oků inēsVlš 50. Šis e minas ne iksuojamas LKŽe, galima ik spė i, kad jis galė ų eikš i „len elę“ (plg. s al eikslispadauginimo „daugybos len elė“ Vlš 50 (ž . pa eikslą)). Pa . s al eikslis padauginimo 161Te minologija | 2011 | 18 2. SUDĖTINIAI TERMINAI P. Vileišio ado ėlyje as i sudė iniai e minai ski s omi į d ižodžius i ižodžius. Jie suda o 57,8 % isų as ų e minų. 2.1. D ižodžiai e minai Šiame s aipsnyje d ižodžiai e minai aiškos a ž ilgiu ski s omi į de i- namojo i nede inamojo pažyminio junginius. Didžiąją dalį suda o e mi- nai, ku ių abu dėmenys y a lie u iškos kilmės. Ras i ik keli d ižodžiai e minai, ku ių ienas iš dėmenų y a nelie u iškos kilmės: ap u ējimas sumos Vlš 11,czelasskai lius Vlš 11,gulscziask yžius Vlš 22, oků inė s a bi Vlš 7, skai liusczelas Vlš 5, s a usk yžius Vlš 11, a dasklasos Vlš, ienybēma ēma ikinē Vlš 3. Vado ėlyje a ojami de inamojo pažyminio junginiai y a d ejopi. Vie- ną g upę suda o e minai, ku ių de inamasis pažyminys eina p ieš pag in- dinį pažymimąjį e mino dėmenį, ki ą – e minai, ku ių pažyminys eina po pažymimojo pag indinio e mino dėmens. De inamieji šių e minų pažyminiai, einan ys p ieš pažymimąjį žodį, ado ėlyje eiškiami būd a džiais (be a dēpadalē Vlš 36,dalinispadalys Vlš 40,didesnisskai lius Vlš 16,mažesnisskai lius Vlš 16,pi mu inisskai- lius Vlš 5,p as a ienybē Vlš 26, isůme iniss a bumas Vlš 7) i eikia- mosios a ba ne eikiamosios ūšies daly iais (ap eiksz a eisybē Vlš 14, a sakan i oků inē Vlš 8,a simainan iss a bumas Vlš 7,nea simainan is s a bumas Vlš 7, nea simainąsdaugumas Vlš 3,nu a asdaugumas Vlš 3). S a bu pasaky i, kad P. Vileišio ado ėlyje a ojamos i į a džiuo inės pažyminių o mos (būd a džių i daly ių): augszcziausiasis ēžis Vlš 8, jieszkomasislabas Vlš 12,jieszkomasisskai lius Vlš 16,jieszkomasis aisius Vlš 24,no imasislabas Vlš 4,padů asisskai lius Vlš 4, sumes iejiskai lei Vlš 20,sume amasisskai lius Vlš 11. Nemažą g upelę suda o d ižodžiai e minai, ku ių de inamasis pažyminys eina po pažymimojo dėmens. Šių d ižodžių e minų pažyminiai aip pa eiškiami būd a džiais (dalijimaspap as inis Vlš 41,labasbe a dis Vlš 11, padalē eisinga Vlš 41, skai liusbe a dis Vlš 4,skai liusdalinis Vlš 3, aisius dalinis Vlš 27, aisius isů inas Vlš 27, ienybē eislinēVlš 3) i ne eikiamosios ūšies daly iais (labaspažymē as Vlš 10,skai lia imaskalbē as Vlš 5,skai - lia imas aszy as Vlš 6,skai liusmaiszy as Vlš 3,skai liuspažymē as Vlš 4). Be eik isi nede inamieji pažyminiai eiškiami ienaskai os a daugis- kai os kilmininku. Didžioji dalis okių e minų a ojami daba neįp as a žodžių a ka: augimasskai liu Vlš 4,iszguldymas ēžio Vlš 7,isz a imas 162 D. Šilob i ai ė | Pe oVileišioa i me ikos ado ėlioKe u i s a biausiejie | eikalai a i mē ikos e minai skai liaus Vlš 9,nusklempimasdidumo Vlš 3,palyginimasdaugumu Vlš 3, pasiga imasa i aukimo Vlš 46,pasiga imasdalijmo Vlš 47, pasiga imas padauginimo Vlš 46, pasiga imassume imo Vlš 46, p ime imas ienybēs Vlš 4,sąna eipadalēs Vlš 35,sky ei ienybiu Vlš 3,s al eikslispadauginimo Vlš 50,susidējimas ienybiu Vlš 4, eislēpadalēs Vlš 35, žymēa i aukimo Vlš 16, žymēdalijimo Vlš 35,žymēlygybēs Vlš 11,žymēpadauginimo Vlš 22, žymēsume imo Vlš 11,žingisgalybēs Vlš 32. Minė inas d ižodis nede inamojo pažyminio e minas su p ielinksniu be– oků inēbes a bumo „nulis“ Vlš 7. Vado ėlyje as i i įp as inės aiškos d ižodžiai nede inamojo pažyminio e minai, ku ių pažyminys eina p ieš pažymimąjį žodį: skai liuiszski imas Vlš 4, skai liukilimas Vlš 4,skai liusume imas Vlš 4, skai liaussky ei Vlš 3. 2.2. T ižodžiai e minai Visi ižodžių a i me ikos e minų dėmenys y a lie u iškos kilmės i be eik isi jie suda y i su e minu ienybē (pa adina iene ų klases). Šių e minų pag indinis dėmuo u i nede inamąjį pažyminį su sa o de ina- muoju pažyminiu, ku ie eina po pag indinio dėmens: ienybēan oseilēs Vlš 5, ienybēasz un oseilēs Vlš 6, ienybēdeszim oseilēs Vlš 6, ienybē de in oseilēs Vlš 6, ienybēd ylik oseilēs Vlš 6, ienybēke i oseilēs Vlš 6, ienybēpenk oseilēs Vlš 6, ienybēpi mu inēseilēs Vlš 5, ienybēsep in- oseilēs Vlš 6, ienybēszesz oseilēs Vlš 6, ienybē ecziosioseilēs Vlš 5, ienybē ieniůlik oseilēs Vlš 6. Ki i ap a iamosios aiškos ižodžiai e mi- nai y a p igim isjieszkomojolabo Vlš 4, aisiuskelia odi bēju Vlš 28. Te minai an assąna yslygybēs Vlš 11 i pi mu inissąna yslygybēs Vlš 11 eiškiami ki aip – su de inamuoju i nede inamuoju pažyminiu. Be o, a k eip inas dėmesys, kad šių d iejų e minų žodžių a ka neįp as a. Vado ėlyje as as ižodis e minas, ku io pažymimasis žodis u i du de inamuosius pažyminius: du ůžailyga s ogei Vlš 11. 3. SINONIMINĖ TERMINŲ RAIŠKA Sinoniminės aiškos a ejų P. Vileišio ado ėlyje y a nedaug. Sinonimai ašomi skliaus eliuose, jungiami kableliu a ba jung uku a ba. Ras os d ina ės sinonimų eilu ės (minus(mažiaus) Vlš 16, nea simainan- isa ba isůme iniss a bumas Vlš 7, p as os ienybēsa ba ienybēspi mu- inēseilēs Vlš 5,p iegim is,a ba eislē Vlš 36,skai lia imas(nume acija) Vlš 4, s a usk yžius,plius Vlš 11) i ina ė sinonimų eilu ė ( oků inēbe s a bumo,a banulius(ze o) Vlš 7).