54 E ika Rimku ė | Au oma inisš ie imoi mokslo e minų     
| nus a ymasling is iniaisme odais
Au oma inis š ie imo i mokslo e minų
nus a ymas ling is iniais me odais
ERIKA RIMKUTė
Vy au oDidžiojouni e si e as
ESMINIaI ŽODŽIaI: eks ynas, š ie imo i mokslo e minai, ling is iniai me odai, an aš inė
o ma, g ama inė o ma
ĮVADAS
Teks ynų ling is ika i kompiu e inė ling is ika Lie u oje jau skaičiuo-
ja an ą dešim me į – šios mokslo šakos p adžią galima sie i su Vy au o
Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen o (ž . h p:// eks-
ynas. du.l ) įs eigimu 1994 m. Pa eng a kele as eks ynų, au oma inių
kalbos analizės i sin ezės p og amų1. Vis dėl o eks ynų ling is ikos p in-
cipai da menkai aikomi e minologijoje i e minog a ijoje.
2010 m. s aipsnyje Lie u iųkalbos e minųau oma inionus a ymogali-
mybės (Rimku ė 2010) apž elg a, kiek eks ynai naudojami suda an į ai-
ius e minologijos da bus Lie u oje. Lie u ių kalbos e minų galima as-
i keliose a p au inėse duomenų bazėse, e minų bankuose; nemažai
pa eng a elek oninių e minynų a duomenų bazių2, be isi lie u iški
elek oniniai e minynai iš esmės y a suda y i e minų žodynų pag indu.
Daugelis lie u iškų žodynų pa eng i emian is gana nedideliais eks ų kie-
kiais, kalbine in uicija, aigi galima eig i, kad Lie u oje is da y auja
p esk ip y usis e minų ga imo i ap ašymo būdas.
S aipsnyje no ima p is a y i š ie imo i mokslo e minams nus a y i i
ap ašy i ski o p ojek o3 ezul a us, susijusius su au oma iniu e minų nu-
1 Išsamų li uanis inių iš eklių, pa eng ų iki 2011 m., są adą gali e as i h p://s uoga. du.l /li uanis iniai-
skai meniai-is ekliai/li uanis iniu-is ekliu-sa asas.
2 Nuo odos pa eik os minė ame s aipsnyje.
3 Tai Lie u os mokslo a ybos inansuojamas p ojek as Š ie imoi mokslo e minųau oma inisiden i ika i-
mas (ŠIMTAI 2) (su a ies n . LIT-2-44). Šio p ojek o s a biausi ikslai: 1) suku i i išbandy i au oma i-
nio e minų a pažinimo lie u ių kalbos eks yne me odologiją kaip naują e minijos a kybos ins u-
men ą, 2) suku i specialųjį š ie imo i mokslo eks yną, 3) specialiojo eks yno pag indu pa eng i aiški-
namąjį š ie imo i mokslo e minų žodyną i šios s i ies on ologiją.
55Te minologija | 2012 | 19
s a ymu, jų ap ašymu. Au oma iniam e minų nus a ymui ski o p ojek o
idėja kilo pas ebėjus, kad esami no minamieji šal iniai4 y a gana neišsamūs,
o ien uo i į pačius bend iausius š ie imo poli ikos e minus i be eik nė
kiek neapima mokslo poli ikos s i ies, juose nespėjama pa eik i naujų, iš
p ak inio da bo kylančių e minų; e minų no min ojai nespėja jų suno -
min i. T adicinis no minimas is dėl o y a gana subjek y us, odėl a o-
seną i no mas eikia pag įs i eks ynų ling is ikos me odais. Tad šiame
s aipsnyje bus ašoma apie Lie u oje da gana naują e minų a ankos i
analizės būdą, ku is galė ų ge okai paleng in i e minologų da bą, su eik-
i daugiau objek y umo.
AUTOMATINIS TERMINŲ NUSTATYMAS
No in au oma iškai nus a y i i apib ėž i am ik os s i ies e minus,
pasi ink a iena s i is – mokslas i š ie imas. Sukaup as 4 mln. žodžių
apim ies š ie imo i mokslo ( oliau ŠM) eks ynas, ku į suda an o ien-
uo asi į d i pag indines emas: 1) mokslinius y imus i 2) ugdymą. Iš
mokslinių y imų s i ies daugiausia dėmesio ski a mokslinių y imų po-
li ikai i aukš ojo mokslo poli ikai. Iš ugdymo s i ies im as po idu inis
ugdymas, o didžiausias dėmesys ski as aukš ajam mokslui i ęs iniam
mokymui(si). Kaip papildoma s i is į auk as i p o esinis engimas. Su-
da an eks yną siek a ap ėp i į ai ių žan ų i ipų eks us, p z.: įs a ymus,
ki us aukščiausių aldžios ins i ucijų poli inius dokumen us (Lie u os Res-
publikos Seimo, Lie u os Respublikos Vy iausybės, Lie u os Respublikos
P eziden o nu a imus, pa eiškimus, Kons i ucinio Teismo sp endimus i
k .); s a eginius dokumen us; įs a ymų įgy endinamuosius ak us; mokslo
i ugdymo poli ikos įgy endinimo ins i ucijų i p ojek ų dokumen us;
mokslo i s udijų ins i ucijų dokumen us; in o macinius leidinius, s i ies
būklės y imus, e inimus, galimybių s udijas; spaudos p anešimus, dis-
kusijų medžiagą.
Tu in ep ezen a y ų, ge ai subalansuo ą i iamosios s i ies eks yną5,
galima au oma iškai nus a y i e minus. Šiam ikslui dažniausiai naudoja-
4 Galima paminė i Lie u os Respublikos e minų banką, L. Jo aišos Enciklopedinįedukologijos e minųžodyną
(2007), TESE ezau ą [žiū ė a 2012-05-20], p ieiga pe in e ne ą: h p://eacea.ec.eu opa.eu/educa ion/
eu ydice/documen s/ ese/pd / esel _005_alphabe ic.pd .
5 Teks ynų ep ezen a y umas, dydis – ieni iš sudė ingiausių eks ynų ling is ikos klausimų. Many ina,
kad ŠM eks ynas gana ge ai ep ezen uoja pasi ink ą s i į. Labiau disku uo ina dėl jo dydžio, p z., an-
glų–i alų kalbų eisės eks ynas BononiaLegalCo pus (BOLC) y a maždaug 18 mln. žodžių dydžio (Ros-
sini Fa e i e al. 2001).
56 E ika Rimku ė | Au oma inisš ie imoi mokslo e minų     
| nus a ymasling is iniaisme odais
mi ejopi me odai: s a is iniai, ling is iniai i hib idiniai s a is inių bei
ling is inių me odų modeliai. A lik i keli ekspe imen ai, ku iais siek a
nus a y i inkamiausius e minų nus a ymo me odus. Išbandy i šie s a is-
iniai me odai: 1) Wo dSmi hTools p og amos unkcija Keywo dClus e s;
2) au oma inio mokymosi me odas KEA; 3) kolokacijų išga imo me odas
naudojan į ankį LICE (plačiau ž . G igony ė e al. 2011). A likus šiuos
y imus, pada y a iš ada, kad inkamiausi lie u ių kalbai y a ling is iniai
me odai. Toliau umpai paaiškin i šių me odų ypa umai.
Pag indinis s a is inių e minų nus a ymo sis emų p i alumas y a as,
kad joms ne eikia didelių duomenų bazių su žmonių nu ody ais e minų
pa yzdžiais. Be o, jos y a nep iklausomos nuo kalbos. S a is inių sis emų
pag indinis eiklos p incipas emiasi uo, kad dažnai ka u a ojami žo-
džiai y a susiję i ak uo ini kaip galimi e minai.
Ling is iniai me odai dažniausiai emiasi mo ologinėmis pažymomis,
žodžių a ka. Kad bū ų galima p i aiky i ling is inius me odus, eikalin-
gi mo ologiškai ano uo i eks ynai. Naudojan ling is inius e minų nu-
s a ymo me odus, dažniausiai nus a oma, kokių g ama inių o mų gali
bū i e minai. Nus a an g ama ines o mas, eikia a siž elg i į kalbų ypa-
ybes. Pa yzdžiui, anali inėms kalboms s a bu nus a y i e minų kalbos
dalį. Lie u ių kalbos e minų kalbos dalis aip pa labai s a bi, be eikia
žino i, i kokių ki ų g ama inių ka ego ijų in o macija bū ina au oma iškai
nus a an e minus. Pas ebė a, kad lie u ių kalbai da s a bios skaičiaus,
linksnio ka ego ijos, o giminės ka ego ija, au oma iškai nus a an e minus,
nė a i in eikšminga6.
Ty inė ojų (p z., Bowke 2002) nus a y a, kad be eik neįmanoma p i-
aiky i ki oms kalboms suku ų e minus nus a ančių į ankių, ypač ų,
ku ie naudoja ling is inius me odus. Pa yzdžiui, ipiška anglų kalbos e -
minų s uk ū a y a bd . + dk ., dk . + dk ., o p ancūzų kalbai būdingi
modeliai y a dk . + bd ., dk . + p l. + dk . Taigi no in aiky i ling is i-
nius e minų a pažinimo me odus, eikia suku i p og amą, ku ioje bū ų
a siž elg a į am ik os kalbos g ama inę sis emą.
Toliau šiame s aipsnyje bus p is a y i bandymai au oma iškai nus a y i
lie u ių kalbos e minus naudojan ling is inius me odus. A k eip inas
6 Giminė ampa ak uali ais a ejais, kai a si anda linksnių sink e izmas, p z., moksloda buo ojų: au oma inės
mo ologinės analizės p og ama o mą da buo ojų a pažįs a i kaip y iškosios, i kaip mo e iškosios gimi-
nės daik a a džio daugiskai os kilmininką, odėl kaip an aš inę o mą nu odo i moksloda buo ojas, i
moksloda buo oja. Kaip e minas u ė ų bū i pa eik a y iškosios giminės o ma, . y. moksloda buo ojas.
57Te minologija | 2012 | 19
dėmesys, kad galimiems e minams ( oliau GT)7 nus a y i naudo a p o-
g ama suku a VDU Kompiu e inės ling is ikos cen e. Šioje p og amoje
naudo os ling is inės aisyklės, ku iose nu ody a, kokių kalbos dalių jun-
giniai a žodžių o mos analizuo ini.
Kaip minė a, naudojan ling is inius me odus, eikalingi mo ologiškai
ano uo i eks ynai, odėl pi miausia sukaup as ŠM eks ynas bu o mo o-
logiškai ano uo as naudojan VDU Kompiu e inės ling is ikos cen e su-
ku ą mo ologinį ano a o ių8. Čia pa eik as au oma iškai mo ologiškai
ano uo o eks o pa yzdys:
<wo d=”PROJEKTŲ” lemma=”p ojek as” ype=”dk y .gim dgsk K”>9
<space>
<wo d=”FINANSAVIMO” lemma=” inansa imas” ype=”dk y .gim nsk K”>
<space>
<wo d=”SĄLYGŲ” lemma=”sąlyga” ype=”dk mo .gim dgsk K”>
<space>
<wo d=”APRAŠAS” lemma=”ap ašas” ype=”dk y .gim nsk V”>
<p>
<wo d=”I” lemma=”I” ype=” om skaič”>
<sep=”.”>
<space>
<wo d=”BENDROSIOS” lemma=”bend as” ype=”bd eig nelygin.l į a dž
mo .gim nsk K”>
<space>
<wo d=”NUOSTATOS” lemma=”nuos a a” ype=”dk mo .gim nsk K”>10
<p>
<numbe =”1”>
<sep=”.”>
<space>
<numbe =”2007”>
<sep=”–”>
7 Į ai ius me odus naudojančios au oma iškai e minus nus a ančios p og amos dažniausiai a pažįs a gali-
mus e minus, e minus kandida us (ž . Zelle 2005), no s a p au oma iškai nus a y ų žodžių a junginių
ne e ai pasi aiko isiškai nep asmingų žodžių samplaikų a p asmingų ne e mininių žodžių junginių,
p z., kolokacijų. Iš šių žodžių i junginių ik uosius e minus pap as ai nus a o am ik os s i ies ekspe -
as.
8 Išsamiau ž . h p:// eks ynas. du.l /page.xh ml?id=mo phological-anno a o -how- o-use.
9 Wo d nu odo konk ečią eks e pa a o ą žodžio o mą, lemma – an aš inę o mą (lemą), ype – išsamią
mo ologinę in o maciją.
10 A k eip inas dėmesys, kad mo ologiškai ano uojama au oma iškai, odėl pasi aiko i klaidų, p z., šiame
pa yzdyje dėl linksnių sink e izmo nu ody a ne inkama o ma: ie oj mo e iškosios giminės daugiskai os
a dininko nu ody as mo e iškosios giminės ienaskai os kilmininkas. Išsamiau apie ne ikslumus, a si a-
dusius dėl mo ologinio ano a o iaus speci ikos, ž . sky ių Au oma inio e minųnus a ymop oblemos.
58 E ika Rimku ė | Au oma inisš ie imoi mokslo e minų     
| nus a ymasling is iniaisme odais
<numbe =”2013”>
<space>
<wo d=”m” lemma=”m” ype=”sn mp”>
<sep=”.”>
<space>
Au oma iškai GT nus a ančios p og amos eikimo p incipą umpai i
pap as ai bū ų galima nusaky i aip: analizuojamas mo ologiškai sužymė-
as eks as, ieškoma susijusių žodžių g andinėlių. Pi masis k i e ijus – pa-
gal sužymė as eks o, sakinių ski is a ink i nepe auk us žodžių junginius.
Dalis eks o ski čių y a pažymė os kaip sky ybos ženklai, ki os gali bū i
pažymė os kaip HTML žymos, p z., pas aipos žyma <p>, a po a p
žodžių žyma <space> i pan. Toliau eikia pa eng i am ik as ling is ines
aisykles, ku ios bū ų p i aiky os p og amoje. Nus a an š ie imo i moks-
lo e minus, pa eng os i p i aiky os šios pag indinės aisyklės11:
1. Analizuo i ik ie junginiai, ku iuose y a ben ienas daik a a dis. Jei
GT y a d ižodis a ilgesnis, ai ki os kalbos dalys, esančios okiame jun-
ginyje, gali bū i būd a džiai i daly iai.
2. Analizuo i ik ie junginiai, ku ių pasku inis žodis bū inai u i bū i
daik a a dis12.
3. D ižodžiuose GT neanalizuo i ik iniai daik a a džiai, nes jie daž-
niausiai įeina į asmenų, įmonių, ins i ucijų i k . pa adinimus, ku ie ne-
laiky ini s i ies e minais (nus a an ilgesnius e minus į GT e minų są-
ašus į auk i i ik iniai daik a a džiai).
4. Iš junginių išmes i skai menimis už ašy i skaičiai.
5. Neanalizuo i ie žodžiai a junginiai, ku iuos suda o ben ienas mo -
ologinio ano a o iaus nea pažin as žodis. Tai dažniausiai užsienio kalbos
in a pai, su klaidomis pa ašy i žodžiai, su umpėjusios žodžių o mos13.
P i aikius okias aisykles, bu o nus a y i GT, iš ku ių ekspe as14 a in-
ko ŠM e minus. Šie e minai analizuo i išsamiau, jų s uk ū a ap ašy a
sky iuje Š ie imoi mokslo e minųs uk ū a.
11 Taisyklės y a uni e salios i iš esmės inka be ku ios s i ies e minams au oma iškai nus a y i.
12 Galima i ki okia e minų s uk ū a, p z., daik a a dis su p išlie a bend a imi, daik a a dis su p ielinksni-
ne kons ukcija. Šio ipo e minų nedaug, odėl jie neanalizuo i. A ei yje ęsian y imą eikė ų paanali-
zuo i i šiame s aipsnyje neį auk as e minų s uk ū as.
13 P i aikius am ik us GT a ankos ap ibojimus, galima p a as i e ingos in o macijos. Šiame y ime ne-
skaičiuo a, kiek nea pažin a ik ųjų e minų. Naudojan au oma inio e minų a pažinimo p og amas, ei-
kia susi aiky i su uo, kad dalis in o macijos bus p a as a, be au oma iškai nus a y a in o macija bus len-
g iau apdo ojama, gau i junginiai bus g ama iškai aisyklingesni.
14 Šio p ojek o ekspe as y a li uanis as Gied ius Viliūnas, u in is didelę pedagoginę, adminis acinę, ady-
binę pa i į š ie imo i mokslo s i yje.

59Te minologija | 2012 | 19
TERMINŲ ATRANKA
P i aikius anks esniame sky iuje ap ašy ą me odą, p og amą i joje nau-
dojamas aisykles, bu o nus a y a apie 11 ūks . GT, suda y ų nuo ieno
iki penkiolikos žodžių15. Susidū us su okiu dideliu duomenų kiekiu,
bu o p i aiky i keli a ankos k i e ijai. Pi mas – e minų ilgis: a siž elgus
į bend ąsias e minų s uk ū os endencijas, nusp ęs a analizuo i ne ilges-
nius nei sep yniažodžius e minus. An as k i e ijus – e minų pa a ojimo
dažnumas. Pasi ink a oliau išsamiau analizuo i ienažodžius GT, ku ie
ŠM eks yne pa a o i ne mažiau kaip 20 ka ų; d ižodžius GT, ku ie
pa a o i ne mažiau kaip 10 ka ų; ižodžius GT, pa a o us ne ečiau nei
8 ka us; ke u žodžius GT, pa a o us ben 6 ka us; penkiažodžius GT,
ku ių dažnumas ben 4 ka ai; šešiažodžius GT, pa a o us ben 3 ka us,
i sep yniažodžius GT, ku ių dažnumas ne mažesnis nei 2 ka ai.
Au oma iškai skaičiuojan GT pasi odymo dažnumą, em asi žodžių
an aš inėmis (žodyninėmis) o momis, . y. lemomis. P i aikius šiuos
a ankos k i e ijus nus a y i e minai i i išsamiau (jų s uk ū a p is a y-
a ki ame sky iuje).
Ekspe ui pe žiū ėjus pagal anksčiau minė us k i e ijus nus a y us
GT, a ink i ik ieji ŠM e minai. Jų pasiski s ymas pagal ilgį pa eik as
1 len elėje.
1 len elė. Š ie imo i mokslo e minų pasiski s ymas pagal ilgį
Te minus suda ančių
žodžių skaičius
Te minų kiekis, skaičius Te minų kiekis, %
1155 19,87
2474 60,77
3125 16,03
422 2,82
5 4 0,51
Iš iso 780 100,00
15 Čia pa eik i keli ilgiausi as i e minai: ap ašopunk enu ody aisa ejais ondodi ek o iaussuda y oskomi-
sijossp endimu als ybės emiamospaskolosg ąžinimaspaskolosga ėjui (15 žodžių; čia p aleis i skaičiai,
. y. kelin as punk as); k edi oįs aigossuda y oje als ybės emiamospaskolossu a yjenu ody upaskolos
ga ėjogy enamosios ie osad esu (13 žodžių); uni e si e os uden ųs udijųįmokųmokėjimo a kamokslo
me amsnus a oma ek o iausįsakymu (11 žodžių). Aki aizdžiai ma y i, kad šie eks o agmen ai negali
bū i laikomi galimais e minais.
60 E ika Rimku ė | Au oma inisš ie imoi mokslo e minų     
| nus a ymasling is iniaisme odais
Iš len elės duomenų ma y i, kad apie 97 % isų ŠM e minų suda o iš
1–3 žodžių suda y i e minai. Ta p šešiažodžių i sep yniažodžių GT š ie-
imo i mokslo e minų ne as a, odėl jie oliau neanalizuo i.
ŠVIETIMO IR MOKSLO TERMINŲ STRUKTŪRA
Šiame sky iuje išsamiai ap ašy a au oma iškai nus a y ų i ekspe o a ink-
ų ŠM e minų s uk ū a, pa eik i jų g ama iniai modeliai. Te minai ap a-
šy i nuo umpiausių, . y. ienažodžių, iki ilgiausių, . y. penkiažodžių.
1. Vienažodžiai e minai. Iš iso nus a y i 7635 ienažodžiai GT,
iš jų 1311 eks yne pa a o a daugiau nei 20 ka ų. Toliau išsamiau
analizuo i ik šie žodžiai. Iš 1311 žodžių 155 galima laiky i ŠM e mi-
nais, . y. apie 20 %. Dažniausiai eks yne pa a o i šie ŠM e minai:
s uden as (420816), uni e si e as (3959), s udijos (1562), mokslas(1508),
s i is(1403).
2. D ižodžiai e minai. 4 mln. žodžių eks yne as i 145 468 d ižo-
džiai GT. Kaip ašy a anksčiau, oliau analizuo i ik ie d ižodžiai GT,
ku ių dažnumas ne mažesnis nei 10 ka ų – okių e minų as a 4889.
Pe žiū ėjus GT, galu iniame ŠM e minų są aše liko ik 474 d ižodžiai
e minai i jie suda o didžiąją isų analizuojamų e minų dalį – daugiau
nei du ečdalius (ž . 1 len elę.). D ižodžius e minus galima suski s y i į
is ipus, a siž elgian į jų g ama ines o mas.
1) dk .K.+dk . ipo ŠM e minų y a 250, . y. 52,7 % isų d ižodžių
e minų.
Dažniausi šios s uk ū os ŠM e minai, pa a o i eks yne, y a s udijų
p og ama (1432), s udijųpakopa (306), s udijųk yp is (303), moksloda -
buo ojas (289), s udijųkokybė (253).
2) bd .+dk .17 junginiai suda o 200 ŠM e minų (iš jų 42,2 % d ižo-
džių e minų). Dažniausi ŠM e minai y a aukš ojimokykla(2160), moks-
liniai y imai(918), aukš asismokslas (730), nuo olinismokymas (453),
p o esinismokymas (403).
Bd .+dk . ipo junginiai laikomi GT uo a eju, kai būd a dis su daik-
a a džiu sude in as gimine, skaičiumi i linksniu. P iešingu a eju gau-
16 Skliaus uose nu odomas o e mino dažnumas 4 mln. žodžių apim ies ŠM eks yne.
17 P ie d ižodžių e minų modelių linksniai nenu odomi, nes būd a džiai i daly iai de inami su daik a a -
džiais, o daik a a džiai pap as ai būna ienaskai os a dininko linksnio.
61Te minologija | 2012 | 19
nami g ama iškai ne aisyklingi18 junginiai, p z., glaudesnisuni e si e ų,
s a biausias eisės,s a biausiųmokymosi,ge iausiome ų,a ba junginys y a
aisyklingas, no s dažnai nepilnas, i ai nė a ŠM e minai, p z., didžiau-
siaspasaulyje,dinamiškiausiapasaulyje,palankus uden ams.
3) dl .+dk . junginių kaip ŠM e minų y a ik 24, . y. 5 %. Dažniausi
ŠM e minai: baigiamasisda bas(162), pasi enkamasisdalykas(109), suau-
gusiųjų19š ie imas (65), g įž amasis yšys (63), aikomieji y imai (45).
3. T ižodžiai e minai. Iš iso nus a y as 119 881 ižodis GT. Išsamiau
analizuo i 2438 junginiai, ku ių dažnumas eks yne ne mažesnis kaip 8
ka ai. ŠM e minų as a 125, . y. 16,03 % isų e minų. Dažniausi ŠM
e minai: aukš ojomoksloins i ucija(251), p o esiniomokymoįs aiga (205),
als ybės emiamapaskola (149), bend ojola inimomokykla (147), p o e-
siniomokymoins i ucija (77).
T ižodžiai ŠM e minai y a sep ynių g ama inių modelių. Ta p ižodžių
ŠM e minų dažniausi bd .K.+dk .K.+dk .20 ipo junginiai (jie suda-
o 48 % isų ižodžių e minų), p z.: aukš ojomoksloins i ucija (251),
p o esiniomokymoįs aiga (205), bend ojola inimomokykla (147).
An i a p ižodžių ŠM e minų pagal dažnumą y a dk .K.+dk .K.+
dk . ipo junginiai (24,8 %), p z.: s udijųk yp ies eglamen as (66), s u-
dijųk ypčiųap ašas (60), als ybėsmoksloins i u as(50).
T ečias pagal dažnumą s uk ū inis ižodžių ŠM e minų modelis y a
bd .V.+bd .V.+dk . (12 %), p z.: nacionalinėkompleksinėp og ama (69),
undamen inismokslinis y imas (61), pi minisp o esinismokymas (52).
Toliau pagal dažnumą galima pa eik i os po kelis pa yzdžius, u in-
čius s uk ū inius ižodžių ŠM e minų modelius: dk .K.+dl .V.+
dk . (4 %), p z.: als ybės emiama paskola (149), als ybės p ipažin a
k ali ikacija (33), als ybės inansuojamas s uden as (21); dk . K. +
bd .V.+dk . (4 %), p z.: užsienioaukš ojimokykla (41), kolegijosaka-
deminė a yba (32), dok o an o mokslinis ado as (20); dl . V. / K. +
dk . K. + dk . (3,2 %), p z.: baigiamasis k ali ikacijos e inimas (36),
nemokamas udijų ie a (13), aikomojo pobūdžio y imai(13); bd .V.+
18 G ama iškai aisyklingais junginiais šiame da be laikomi okie junginiai, ku iuose p iklausomieji žodžiai
sude in i su pag indiniu, aiškūs sin aksiniai yšiai a p žodžių junginio dėmenų.
19 P ie daly ių į auk i i sudaik a a dėję daly iai.
20 Pasku inio daik a a džio linksnis nenu odomas, nes jis dažniausiai y a a dininkas.
62 E ika Rimku ė | Au oma inisš ie imoi mokslo e minų     
| nus a ymasling is iniaisme odais
dl .V. (a ba K., jei daly is sudaik a a dėjęs) +dk . (2,4 %), p z.: kon-
ku sinis mokomasis dalykas (15), ne o malus suaugusiųjų mokymas (13),
mokslinis i iamasis da bas (12); dl .V. + bd . V.+ dk . (1,6 %), p z.:
aikomojimokslinė eikla(20), užsakomiejimoksliniai y imai (8).
4. Ke u žodžiai e minai. Iš iso as as 77 961 ke u žodis GT, dau-
giau nei 7 ka us pa a o ų junginių – 760. Iš jų ekspe as nus a ė 22 ŠM
e minus (jie suda o 2,82 % isų e minų). Pa ys dažniausi šioje e minų
g upėje junginiai y a moksloi s udijųins i ucija(568), moksloi  echno-
logijųpa kas (62), bend ojinacionalinėkompleksinėp og ama (40), da bo
inkosp o esinismokymas (40).
ŠM eks yne pa a o i ke u žodžiai e minai y a de ynių ski ingų g a-
ma inių modelių. Kadangi ke u žodžių e minų pa a o a nedaug, odėl
i kiek ieną modelį ilius uoja os po kelis a ik po ieną pa yzdį. Čia
pa eik i pagal dažnumą sug upuo i isi ke u žodžių ŠM e minų s uk ū-
iniai modeliai i nu odoma po ieną ą modelį ilius uojan į pa yzdį:
bd .V.+dk .K.+dk .K.+dk . (22,7 % isų ke u žodžių e minų): a p au inė
moksloduomenųbazė(13);
bd .V.+bd .K.+dk .K.+dk . (18,2 %): bend asisuni e si e iniola inimodaly-
kas (8);
bd .K.+dk .K.+dl .V.+dk . (13,6 %): specialiųjųpo eikių u in ismokinys(8);
dk .K.+jng.+dk .K.+dk . (13,6 %): moksloi s udijųins i ucija(568);
bd .K.+dk .K.+bd .V.+dk . (9,1 %): aukš olygiomoksliniai y imai(18);
dl .V.+bd .V.+dk .K.+dk . (9,1 %): p ipažin a a p au inėduomenųbazė(11);
bd .V.+bd .V.+bd .V.+dk . (4,5 %): bend ojinacionalinėkompleksinėp og a-
ma (40);
dk .K.+bd .K.+dk .K.+dk . (4,5 %): als ybėsmokslinių y imųįs aiga (31);
dk .K.+dk .K.+dk .K.+dk . (4,5 %): echnologijosmokslųs udijųs i is(28);
5. Penkiažodžiai e minai. Nus a y i 49 768 penkiažodžiai GT, dau-
giau nei 5 ka us pa a o ų junginių as a 601, iš jų ŠM e minų - 4, . y.
0,51 % isų e minų. Iš okio nedidelio kiekio e minų sunku da y i api-
bend inimus apie jų s uk ū ą, odėl e minai s uk ū iškai neski s y i.
Visi ŠM eks yne pa a o i penkiažodžiai e minai: moksliniai y imaii 
ekspe imen inėplė a(124), moksliniai y imaii  echnologinėplė a (67),
moksliniai y imaii  echnologijųplė a (13), aukš olygiomokslinių y imų
cen as (7).
69Te minologija | 2012 | 19
aU OMa IC IDEN IFICa ION OF SCIENCE aND EDUCa ION ERMS USING LINGUIS IC ME HODS
The pape deals wi h possibili ies and p oblems o au oma ic Li huanian e m ex-
ac ion. Speci ically, linguis ic me hods a e discussed in he domain o Educa ion and
Science.
O he esea che s ha e shown ha i is almos impossible o ha e language-inde-
penden e m ex ac ion ools; his is especially ue o ools which a e based on lin-
guis ic ules. The e o e a linguis ic e m ex ac ion ool should inco po a e me hods
ha would deal wi h a language’s g amma ical sys em. This pape p esen s a ool de-
eloped a he Cen e o Compu a ional Linguis ics o Vy au as Magnus Uni e si y
ha employs linguis ic ules o ex ac ing domain-speci ic e minology.
In o de o ex ac domain-speci ic e ms au oma ically, some p epa a o y wo k
should be comple ed: compila ion o domain-speci ic co pus (a co pus o ou million
wo ds has been compiled o his esea ch), mo phological anno a ion o he co pus,
o mula ion o app op ia e linguis ic ules, and c ea ion o me hodology o il e ing
ou i ele an wo d combina ions.
The pape p esen s he linguis ic ules ha ha e been used o he ex ac ion o
Educa ion and Science e ms and he esul s o he ex ac ion p ocedu e. The iden i-
ied e ms a e con as ed wi h app o ed e ms in he Te m Bank o he Republic o
Li huania.
Some speci ic p oblems o au oma ic e m ex ac ion a e discussed in he pape , e.g.
numbe and case ag eemen o e ms in a mul i wo d e m.
Gau a 2012-05-17
E ika Rimku ė
Vy au o Didžiojo uni e si e as
K. Donelaičio g. 52, LT-44248 Kaunas
E. paš as e. imku e@hm . du.l